CP v2

Category: Kultūra

  • Testamentas dar ne viskas: kas gali reikalauti privalomosios dalies ir kokios sumos gresia?

    Testamentas dar ne viskas: kas gali reikalauti privalomosios dalies ir kokios sumos gresia?

    Testamentas leidžia žmogui aiškiai nurodyti, kam po mirties atiteks būstas, santaupos ar kitas turtas. Tačiau net ir aiškiai surašyta paskutinė valia ne visada užkerta kelią artimųjų pretenzijoms, nes įstatymai numato privalomąją palikimo dalį tam tikriems šeimos nariams.

    Privalomoji dalis nėra testamentą panaikinantis mechanizmas: asmuo, kuris paskirtas paveldėtoju, paprastai išlieka paveldėtoju. Vis dėlto jis gali būti įpareigotas išmokėti piniginę kompensaciją tiems artimiesiems, kurie pagal įstatymą turėtų teisę paveldėti, jei testamento nebūtų.

    Teisę į privalomąją dalį paprastai turi palikėjo vaikai ir kiti palikuonys, sutuoktinis, o tam tikrais atvejais ir tėvai. Esminė sąlyga ta pati: žmogus turi priklausyti įstatyminių įpėdinių ratui, kuris būtų paveldėjęs nesant testamento.

    Tuo pačiu tai nereiškia, kad bet kuris giminaitis gali reikalauti kompensacijos. Broliai, seserys, sugyventiniai, jei santuoka nebuvo įregistruota, ar buvę sutuoktiniai tokios teisės paprastai neturi, nes jie nebūtų pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą.

    Kaip apskaičiuojama privalomoji dalis?

    Privalomosios dalies dydis siejamas su tuo, kokia palikimo dalis žmogui būtų atitekusi paveldint pagal įstatymą. Praktikoje tai reiškia, kad pirmiausia nustatoma, kas ir kokiomis dalimis paveldėtų be testamento, o tada nuo šios „įstatyminės“ dalies skaičiuojama privalomoji dalis.

    Daugeliu atvejų privalomoji dalis sudaro pusę to, kas priklausytų pagal įstatymą. Kai įpėdinis yra nepilnametis arba dėl sveikatos būklės pripažįstamas nedarbingu, privalomoji dalis gali būti didesnė ir siekti du trečdalius įstatyminės dalies.

    Pavyzdžiui, jei palikėjas palieka sutuoktinį ir du pilnamečius vaikus, bet testamentu visą turtą paskiria trečiajam asmeniui, artimieji gali turėti teisę į piniginę kompensaciją. Jei turto vertė būtų apie 140 000 eurų, kiekvienam iš trijų įpėdinių pagal įstatymą tektų po maždaug 46 667 eurus, o privalomoji dalis galėtų siekti apie 23 333 eurus kiekvienam.

    Kodėl ginčai dažniausi dėl būsto?

    Daugiausia konfliktų kyla tada, kai didžiąją palikimo dalį sudaro nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, butas ar namas. Paskirtas paveldėtojas gali paveldėti būstą, bet neturėti pakankamai lėšų išmokėti privalomąsias dalis kitiems artimiesiems.

    Tokiose situacijose reali išeitis dažnai būna derybos dėl taikaus susitarimo, mokėjimas dalimis, paskola arba būsto pardavimas. Teismas, spręsdamas ginčą, paprastai vertina abiejų pusių interesus ir gali leisti atidėti mokėjimą ar jį išdėstyti per ilgesnį laiką.

    Ką dar svarbu žinoti apie palikimo vertę?

    Dažna klaida manyti, kad privalomoji dalis skaičiuojama tik nuo to turto, kuris liko palikėjo mirties dieną. Vertinant palikimo masę, prie jos tam tikrais atvejais gali būti pridedamos ir anksčiau dovanotos vertės, ypač jei dovanos buvo reikšmingos ir galėjo paveikti artimųjų teises.

    Taip pat svarbu suprasti, kad vien artimojo nepaminėjimas testamente paprastai nėra prilyginamas jo teisės atėmimui. Jei palikėjas siekia teisėtai apriboti privalomąją dalį, tam reikalingi įstatyme numatyti pagrindai ir aiškus jų nurodymas testamente.

    Reikšmę turi ir terminai: reikalavimai dėl privalomosios dalies nėra neriboti laike, todėl delsti gali būti rizikinga. Dėl konkrečių situacijų įtakos turi ir palikimo priėmimo veiksmai, turto vertinimas, skolos bei anksčiau sudaryti sandoriai, todėl dažnai prireikia notaro ar teisininko konsultacijos.

  • Pamirškite cukrų: žiupsnelis šio produkto gali akimirksniu „sutaisyti“ rūgščią pomidorinę

    Pamirškite cukrų: žiupsnelis šio produkto gali akimirksniu „sutaisyti“ rūgščią pomidorinę

    Pomidorų sriuba, padažai ar troškiniai kartais nuvilia vienu dalyku – nemalonia rūgštele. Ji gali atsirasti nepriklausomai nuo to, ar naudojate šviežius pomidorus, konservuotus, trintus, pasatą ar koncentratą.

    Dažnas įpratęs problemą spręsti cukrumi: jis prislopina rūgštumą, bet kartu įneša saldumo, kuris ne visada dera. Be to, perdozavus patiekalas gali tapti nebe pomidoriškas, o tiesiog saldokas.

    Kas iš tikrųjų mažina rūgštumą?

    Kulinarijoje rūgštus skonis dažniausiai siejamas su organinėmis rūgštimis, kurių pomidoruose netrūksta. Kai norisi sumažinti rūgštumą nepaverčiant patiekalo saldžiu, dažnai pasirenkamas kitas kelias – rūgšties neutralizavimas.

    Vienas paprasčiausių sprendimų yra maistinė soda. Ji reaguoja su rūgštimis, todėl rūgštumo pojūtis sumažėja, o skonis tampa švelnesnis ir labiau subalansuotas.

    Kaip naudoti, kad nepersistengtumėte?

    Sodą verta dėti labai mažais kiekiais, geriausia po žiupsnelį, ir kaskart paragauti. Taip lengviau sustoti laiku ir neperžengti ribos, kai skonis tampa blankus.

    Dar viena priežastis neskubėti – vykstant reakcijai gali susidaryti putų, o patiekalas gali staigiau sukilti ir imti bėgti per puodo kraštus. Todėl sodą geriau berti iš lėto, nuolat maišant.

    Kada verta rinktis kitus būdus?

    Jei rūgštumas nedidelis, kartais pakanka ilgiau patroškinti ar pavirti, kad skonis natūraliai suapvalėtų. Taip pat padeda riebalai, pavyzdžiui, šlakelis grietinėlės ar gabalėlis sviesto, nes jie sušvelnina bendrą skonio pojūtį.

    Vis dėlto, kai rūgštumas akivaizdžiai per stiprus, maistinė soda dažnai suveikia greičiausiai. Svarbiausia taisyklė paprasta: dėkite minimaliai ir sustokite tada, kai skonis tampa malonus.

  • Be gliuteno ir lengvai virškinama: tapioka užkariauja parduotuves – ką iš jos pasigaminti?

    Be gliuteno ir lengvai virškinama: tapioka užkariauja parduotuves – ką iš jos pasigaminti?

    Tapioka dar visai neseniai daugeliui siejosi su burbuline arbata ir egzotiškais desertais, tačiau dabar vis dažniau atsiranda ir kasdieniuose pirkinių krepšeliuose. Šis produktas ypač domina žmones, kurie vengia gliuteno arba ieško lengvai virškinamų, neutralaus skonio ingredientų.

    Tapioka yra krakmolas, išgaunamas iš manioko šakniagumbio, kuris plačiai auginamas Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Daugelyje regionų maniokas kasdienėje mityboje atlieka panašų vaidmenį kaip bulvės Europoje, nes yra svarbus angliavandenių šaltinis.

    Lietuvoje paties manioko šakniagumbio rasti sudėtinga, bet manioko produktų pasirinkimas auga. Dažniausiai parduotuvėse sutinkama tapioka būna miltų, dribsnių arba vadinamųjų perliukų pavidalu, kurie ir naudojami burbulinėje arbatoje.

    Kas svarbu dėl sudėties?

    Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tapioka populiarėja, yra tai, kad ji natūraliai neturi gliuteno. Dėl to ji tinka sergantiesiems celiakija ar turintiems gliuteno netoleravimą, taip pat tiems, kurie tiesiog siekia mažinti gliuteno kiekį mityboje.

    Dar vienas dažnai minimas privalumas – lengvas virškinamumas, nes tapioka beveik neturi skaidulų ir pasižymi švelnia tekstūra. Dėl to ji neretai pasirenkama, kai norisi tausojančio maisto, pavyzdžiui, po ligos ar esant jautresnei virškinimo sistemai.

    Vis dėlto tapioka nėra maistinių medžiagų „superžvaigždė“ – joje vyrauja angliavandeniai, o baltymų, skaidulų bei kai kurių vitaminų ir mineralų kiekiai paprastai nėra dideli. Dėl šios priežasties mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad svarbu ją derinti su maistingais produktais, pavyzdžiui, pieno produktais, ankštiniais, riešutais ar vaisiais.

    Kaip ją naudoti virtuvėje?

    Tapiokos miltai ar krakmolas dažnai pasitelkiami kaip natūralus tirštiklis sriuboms, padažams ir kremams. Neutralus skonis leidžia juos naudoti tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams, o tinkamai paruošta masė suteikia švelnią, vientisą konsistenciją.

    Populiarūs ir tapiokos perliukai: išvirti jie tampa minkšti ir šiek tiek elastingi, todėl tinka desertams. Iš jų gaminami pudingai, vaisiniai desertai, lengvi kremai, o klasikinis pasirinkimas išlieka burbulinė arbata, kur perliukai derinami su arbata, pienu ar vaisių priedais.

    Pastaraisiais metais tapioka vis dažniau pristatoma kaip universalus ingredientas, leidžiantis atkartoti kai kurių patiekalų tekstūrą be kvietinių miltų. Dėl to ji tampa patogi alternatyva namuose gaminant be gliuteno pritaikytus kepinius ar desertus.

  • Žili plaukai vasarą geltonuoja? Šie 7 įpročiai padės išlaikyti šaltą sidabrinį atspalvį

    Žili plaukai vasarą geltonuoja? Šie 7 įpročiai padės išlaikyti šaltą sidabrinį atspalvį

    Kodėl žili plaukai vasarą keičia spalvą?

    Žili plaukai neturi melanino – natūralaus pigmento, kuris suteikia spalvą ir iš dalies saugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to žili plaukai paprastai yra porėtesni, greičiau sausėja ir lengviau „prisirenka“ apnašų, kurios vizualiai suteikia gelsvą atspalvį.

    Vasarą geltonavimą dažniausiai išprovokuoja ultravioletiniai spinduliai: saulė oksiduoja plauko paviršiuje esančius baltymus ir keičia atspalvio švarumą. Prie to prisideda ir ore esantys teršalai bei dūmai, kurie nusėda ant plauko ir pamažu „užgesina“ sidabrinį efektą.

    Svarbi ir vandens kokybė. Kietas vanduo, kuriame daugiau mineralų, gali palikti apnašą, o baseino chloras ir jūros druska papildomai sausina plauką, todėl jis tampa dar imlesnis spalvos pakitimams.

    Kas iš tiesų padeda: violetinis šampūnas ir UV apsauga

    Patikimiausias būdas neutralizuoti gelsvus tonus – violetinis šampūnas. Jo pigmentai veikia spalvų priešpriešos principu, todėl geltonus atspalvius „atšaldo“ ir vizualiai grąžina žiliems plaukams švaresnį, sidabrinį toną.

    Vis dėlto jo nereikėtų naudoti kasdien. Daugeliui pakanka 1–2 kartų per savaitę, o palaikius ant plaukų apie 2–3 minutes ir kruopščiai išskalavus galima išgauti švelnų, natūralų rezultatą be violetinio „perdėjimo“ ir be papildomo išsausėjimo.

    Ne mažiau svarbi apsauga nuo saulės. Jei oda tepama priemonėmis su filtrais, plaukams verta rinktis galvos apdangalą arba purškiamas priemones su UV filtrais, kurios sudaro lengvą apsauginį sluoksnį ir mažina drėgmės praradimą.

    Plaukimas baseine ir jūroje: lemiamas yra vienas įprotis

    Po maudynių baseine ar jūroje nereikėtų palikti plaukų džiūti su chloru ar druska. Kuo greičiau perliejus plaukus švariu, drungnu vandeniu sumažėja rizika, kad likučiai įsigers į plauką ir paskatins sausėjimą bei gelsvumą.

    Praktinis triukas – prieš lipant į vandenį suvilgyti plaukus švariu vandeniu. Tuomet plaukas „prisigeria“ mažiau chloruoto ar sūraus vandens, o po grįžimo namo verta plaukus išplauti švelniu šampūnu ir naudoti drėkinančią kaukę ar kondicionierių.

    Žili plaukai dažnai būna sausesni, todėl vasarą jiems ypač svarbus reguliarus drėkinimas. Glotnesnis plauko paviršius geriau atspindi šviesą, tad spalva atrodo skaidresnė ir sidabrinė, o ne gelsvai matinė.

    Namų būdas su gencijonu: atsargiai su koncentracija

    Jei po ranka nėra violetinio šampūno, kai kurie renkasi seną namų metodą su gencijonu, kuris taip pat suteikia violetinio pigmento. Dažniausiai į maždaug 2 litrus drungno vandens įlašinami 2–3 lašai 1 proc. tirpalo, o švarūs plaukai trumpai perliejami ar panardinami.

    Čia svarbiausia nepersistengti: per stiprus tirpalas gali nudažyti plaukus violetiniu atspalviu. Po tokios procedūros plaukai neretai jaučiasi sausesni, todėl praverčia drėkinantis kondicionierius arba nenuplaunama priemonė, kuri užrakina drėgmę.

    Jei žilų plaukų atspalvis keičiasi nuolat, verta įvertinti ir naudojamas formavimo priemones. Sunkesni aliejai ar silikonių gausios priemonės gali kauptis ant plauko, todėl šaltas atspalvis atrodo tamsesnis ir labiau linkęs geltonuoti.

  • Karščio smūgis Krokuvoje: 3 vietos, kur greitai atsigausite – nuo ežero iki požemių

    Karščio smūgis Krokuvoje: 3 vietos, kur greitai atsigausite – nuo ežero iki požemių

    Krokuva nėra miestas, garsėjantis dideliu vandens telkinių skaičiumi, tačiau per karščio bangas čia netrūksta vietų, kur galima realiai atsikvėpti. Gyventojai ir turistai dažniausiai renkasi tris skirtingus scenarijus: maudynes miesto ribose, poilsį prie telkinio netoli centro arba vėsą po žeme.

    Tokios kryptys ypač aktualios vasaromis, kai karščiai tampa vis dažnesni, o didmiesčiuose stiprėja vadinamasis miesto šilumos salos efektas. Dėl jo tankiai užstatytose vietose temperatūra gali būti juntamai aukštesnė nei užmiestyje, todėl pavėsis ir vanduo tampa ne vien komfortu, bet ir saugumo klausimu.

    Bagry: miesto ežeras karščiams

    Viena populiariausių vietų atsigaivinti Krokuvoje – Bagry telkinys Płaszów rajone. Jis susiformavo užliejus buvusius žvyro karjerus, todėl dabar tai vienas didesnių vandens telkinių miesto ribose, vasarą pritraukiantis minias.

    Vietos istorija turi ir tamsesnį sluoksnį: teritorija buvo susijusi su priverstiniu darbu Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau karjerai pamažu virto ežeru. Pasakojama, kad dugne iki šiol gali būti išlikusios dalies senosios infrastruktūros liekanos, užlietos vandeniu.

    Šiandien Bagry vertinamas ne tik dėl maudynių, bet ir dėl gamtos. Pakrantėse auga nendrynai, kurie sudaro sąlygas vandens paukščiams, o telkinyje aptinkama įvairi vandens gyvūnija, įskaitant varliagyvius ir žuvis.

    Vasaros sezonu veikia nemokama prižiūrima maudykla, yra prieplaukos ir vandens pramogų infrastruktūra, o norintys ramesnio poilsio dažnai renkasi laukines pakrantes. Tai viena praktiškiausių krypčių, kai norisi vandens ir žalumos neišvykstant iš miesto.

    Kryspinów: greita išvyka į paplūdimį

    Kita populiari išeitis nuo kaitros – Kryspinów, esantis netoli Krokuvos, Liszki savivaldybės teritorijoje. Čia esantis telkinys dažnai vadinamas Zalew Na Piaskach, o vieta vertinama kaip greitas pasirinkimas, kai norisi paplūdimio atmosferos.

    Sezono metu paprastai nustatomos konkrečios teritorijos darbo valandos, o prižiūrimos maudynės dažniausiai organizuojamos vasaros mėnesiais, esant tinkamoms oro sąlygoms. Prieš vykstant verta pasitikrinti aktualią informaciją vietoje, nes tvarka gali kisti priklausomai nuo sezono ir orų.

    Ši kryptis patogi ir tiems, kurie nori derinti vandenį su pasivaikščiojimu gamtoje. Netoliese esantis Bielańsko–Tyniecki kraštovaizdžio parkas suteikia galimybę trumpam pabėgti nuo įkaitusio smėlio ir rinktis pavėsį miško takais.

    Vėsa po žeme: Rinkos aikštės požemiai

    Trečias, visiškai kitoks būdas atsikvėpti nuo kaitros – apsilankymas Krokuvos pagrindinės Rinkos aikštės požemiuose, kurie priklauso miesto istorijos muziejinei erdvei. Požeminės ekspozicijos užima didelę teritoriją, o archeologinė dalis sudaro reikšmingą jos plotą.

    Požemiuose galima pamatyti nuolatinę ir laikiną ekspozicijas, o lankymas dažnai prilyginamas kelionei į viduramžių miestą. Multimedijos, garsai ir rekonstrukcijos padeda įsivaizduoti prekybinio miesto kasdienybę, o dalis objektų pateikiami taip, kad būtų lengviau suvokti jų erdvinį kontekstą.

    Toks pasirinkimas ypač tinka pačiomis karščiausiomis valandomis, kai norisi ne saulės, o pastovios, malonesnės temperatūros. Be to, Krokuvoje gausu ir kitų muziejų, tad kultūrinė pertrauka nuo karščio gali tapti visos dienos planu.

    Svarbiausia per karščius nepamiršti ir bazinių taisyklių: gerti pakankamai vandens, riboti fizinį krūvį vidurdienį ir rinktis pavėsį, kai temperatūra kyla aukščiausiai. O Krokuvoje tam yra ne vienas aiškus maršrutas – nuo ežero iki požemių.

  • Per karščius ledinis vanduo gali pakenkti: gydytojai paaiškino, ką rinktis vietoj jo

    Per karščius ledinis vanduo gali pakenkti: gydytojai paaiškino, ką rinktis vietoj jo

    Karštą dieną stiklinė ledinio vandens atrodo greičiausias būdas atsigaivinti, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas ne visada naudingas. Kai oro temperatūra perkopia 30 laipsnių, organizmui dažnai geriau tinka kambario temperatūros arba tik lengvai atvėsintas vanduo.

    Staiga išgėrus labai šalto gėrimo, kraujagyslės gali trumpam susiaurėti, o kūnas patiria temperatūrinį stresą. Dėl to atsigavimo jausmas gali būti apgaulingas: troškulys lyg ir sumažėja, bet realus skysčių poreikis išlieka, todėl per dieną neretai išgeriama mažiau vandens, nei reikėtų.

    Gydytojai pabrėžia, kad šiltesnis vanduo paprastai lengviau toleruojamas, gali greičiau pasisavinti ir netrikdo termoreguliacijos taip stipriai kaip ledinis. Paradoksalu, bet staigus atšaldymas gali pasiųsti kūnui signalą, kad reikia šilti, todėl po kurio laiko gali pasidaryti dar karščiau.

    Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms toks šokas gali būti ypač nepageidaujamas, nes papildomai apkrauna kraujotaką. Specialistai atkreipia dėmesį, kad dideli temperatūrų kontrastai kai kuriais atvejais gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl karščio metu patariama vengti ypač šaltų gėrimų.

    Per karščius svarbiausia yra nuoseklus skysčių vartojimas visą dieną, o ne vienkartinis didelis kiekis. Dažnai rekomenduojama rinktis vandenį, o gausiai saldintus gėrimus vartoti saikingai, nes cukrus gali apsunkinti savijautą ir dar labiau skatinti troškulį.

    Jei gausiai prakaituojama, ilgai būnama saulėje ar aktyviai sportuojama, organizmui gali prireikti ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Tokiais atvejais gali padėti geriamieji rehidratacijos tirpalai arba elektrolitų gėrimai, o geriausia strategija – gerti reguliariai ir stebėti savo savijautą.

  • Kas paveldi tėvų butą ir turtą: svarbiausios taisyklės, apie kurias dažnas sužino per vėlai

    Kas paveldi tėvų butą ir turtą: svarbiausios taisyklės, apie kurias dažnas sužino per vėlai

    Tėvų mirtis dažnai reiškia ne tik netektį, bet ir būtinybę greitai susitvarkyti paveldėjimo klausimus. Kas paveldės butą, santaupas ar kitą turtą, priklauso nuo to, ar yra galiojantis testamentas, kokia buvo šeimos situacija ir kas realiai priklausė mirusiajam.

    Svarbu suprasti, kad paveldėjimas apima ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, pavyzdžiui, negrąžintas paskolas ar skolas. Dėl to paveldėtojams dažnai tenka priimti sprendimus per įstatyme numatytus terminus, kad vėliau netektų gailėtis.

    Ką lemia testamentas ir privalomoji dalis

    Jei tėvas ar mama paliko galiojantį testamentą, būtent jis nurodo, kas paveldi. Turtas gali būti paliktas vienam vaikui, padalytas keliems asmenims ar net paskirtas žmogui už šeimos ribų.

    Vien tai, kad vaikas nepaminėtas testamente, dar nereiškia, kad jis neturi jokių teisių. Lietuvos teisėje artimiausi giminaičiai tam tikrais atvejais gali turėti teisę į privalomąją palikimo dalį, tačiau jos taikymas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, įskaitant išlaikymo faktą ir kitus kriterijus.

    Jei asmuo buvo teisėtai nušalintas nuo paveldėjimo ar iš jo atimta teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka, situacija gali keistis iš esmės. Tokiais atvejais paprastai vertinama, ar sprendimas atitinka įstatymo sąlygas ir ar nėra pagrindo jį ginčyti.

    Kas paveldi, jei testamento nėra

    Jeigu testamento nėra arba jis pripažįstamas negaliojančiu, paveldima pagal įstatymą. Pirmiausia paveldi mirusiojo vaikai ir sutuoktinis, o dalys priklauso nuo paveldėtojų skaičiaus.

    Kelių vaikų atveju palikimas paprastai dalijamas lygiomis dalimis, tačiau sutuoktinio dalis turi savo apsaugas, numatytas įstatyme. Jei sutuoktinis paveldi kartu su vaikais, jo dalis negali būti mažesnė nei nustatyta minimali riba.

    Paveldėjimo teisę tomis pačiomis sąlygomis turi ir vaikai iš skirtingų santykių, jei yra nustatytas giminystės ryšys arba vaikas buvo teisėtai įvaikintas. Praktikoje tai reiškia, kad svarbiausia yra teisinis ryšys su mirusiuoju, o ne tai, kokiame šeimos modelyje vaikas augo.

    Buto paveldėjimas ir skolos: dažniausios klaidos

    Vienas dažniausių nesusipratimų kyla dėl būsto, įsigyto santuokoje. Jei butas priklausė sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei, po vieno sutuoktinio mirties į palikimą paprastai patenka tik mirusiojo dalis, o kita dalis lieka gyvajam sutuoktiniui.

    Dėl to situacija, kai „paveldima trečdalis“, ne visada reiškia trečdalį viso buto. Pirmiausia nustatoma, kokia turto dalis priklausė mirusiajam, ir tik tuomet ši dalis dalijama paveldėtojams.

    Paveldėjimas apima ir skolas, todėl itin svarbu laiku apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Įstatymas numato terminą pareikšti valią, o nepadarius pareiškimo dažnai laikoma, kad palikimas priimamas su atsakomybės ribojimu pagal paveldėto turto vertę.

    Atsisakius palikimo, atsisakoma ir turto, ir atsakomybės už skolas, tačiau tai gali turėti pasekmių šeimai. Pavyzdžiui, atsisakius palikimo, į paveldėjimą gali būti kviečiami atsisakiusio asmens vaikai, todėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti visą grandinę.

    Paveldėjimo procesas dažniausiai turi du etapus: pirmiausia oficialiai patvirtinama, kas paveldi ir kokiomis dalimis, o vėliau sprendžiama, kam atitenka konkretūs turto objektai. Jei paveldėtojai sutaria, turtą galima pasidalyti taikiai, pavyzdžiui, vienam perimant butą ir kompensuojant kitiems.

    Jei susitarti nepavyksta, turto padalijimą sprendžia teismas. Praktikoje tai gali užtrukti, todėl paveldėtojams dažnai patariama iš anksto surinkti dokumentus, aiškiai įsivertinti turto sudėtį ir, esant sudėtingoms aplinkybėms, pasitarti su notarais ar teisininkais.

    Artimiausi šeimos nariai dažnai gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis paveldint, tačiau būtina laikytis deklaravimo ir registravimo reikalavimų. Dėl to svarbu ne tik žinoti, kas priklauso pagal įstatymą, bet ir nepavėluoti atlikti formalumų, nuo kurių priklauso sklandus turto perėmimas.

  • Šveicarija Nigerijai grąžino 18 Benino bronzų: ką tai keičia muziejams ir restitucijai Europoje

    Šveicarija Nigerijai grąžino 18 Benino bronzų: ką tai keičia muziejams ir restitucijai Europoje

    Šveicarija perdavė Nigerijai 18 vadinamųjų Benino bronzų – kolonijiniu laikotarpiu pagrobtų meno ir istorijos artefaktų. Ceremonija vyko Lagose, Nacionaliniame muziejuje, o grąžinimas įvardijamas kaip naujas žingsnis dešimtmečius trunkančiame siekyje susigrąžinti kultūros paveldą.

    Artefaktus perdavė trys Šveicarijos muziejai: Ciuricho universiteto Etnografijos muziejus, Ciuricho muziejus Rietberg ir Ženevos etnografijos muziejus. Šis perdavimas yra platesnio susitarimo dalis: 2026 metų kovą Šveicarija įsipareigojo Nigerijai perduoti nuosavybės teises iš viso į 28 objektus.

    Kas yra Benino bronzos?

    Benino bronzomis vadinama šimtai skulptūrų ir plokštelių, daugiausia lietų iš metalo bei drožtų iš dramblio kaulo, kurios puošė Benino karalystės valdovų rūmus. Šiandien istorinis Benino karalystės centras siejamas su Nigerijos pietuose esančia Edo valstija, o objektai laikomi svarbiais politinės ir religinės galios simboliais.

    Didžioji dalis šių kūrinių buvo pagrobta 1897 metais per britų kolonijinių pajėgų baudžiamąją ekspediciją. Po reido artefaktai paplito po tarptautinę meno rinką, o vėliau atsidūrė dešimtyse valstybių ir šimtuose muziejų kolekcijų.

    Kaip vyko perdavimas?

    Grąžinimas siejamas su iniciatyva Benin Initiative Switzerland, pradėta 2021 metais. Jos tikslas – tirti Benino kilmės objektų provenienciją Šveicarijos institucijų rinkiniuose ir sudaryti sąlygas sprendimams dėl grąžinimo ar nuosavybės perdavimo.

    „Mūsų kultūros paveldo sugrįžimas reiškia daugiau nei artefaktų susigrąžinimą. Tai rodo dialogo, pasitikėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo galią“, – sakė Nigerijos kultūros ministrė Hannatu Musa Musawa.

    Per ceremoniją taip pat buvo perduota bronzinė apyrankė ir keturi archeologiniai monolitai iš Nigerijos Nigerio deltos regiono. Šveicarijos institucijos nurodė, kad šie objektai buvo konfiskuoti vykdant baudžiamąsias bylas ir vėliau perduoti valstybei.

    Restitucija Europoje įgauna pagreitį

    Pastaraisiais metais Benino bronzų grąžinimai Europoje ryškiai suintensyvėjo, o Nigerija tapo viena aktyviausių šalių, siekiančių susigrąžinti kolonijiniu laikotarpiu prarastą paveldą. 2025 metais Nyderlandai Nigerijai grąžino 119 Benino bronzų – tai laikoma didžiausiu fiziniu tokio pobūdžio perdavimu iki šiol.

    2026 metų vasarį Kembridžo universitetas perdavė Nigerijos Nacionalinei muziejų ir paminklų komisijai nuosavybės teises į 116 Benino bronzų, o fizinis objektų perkėlimas dar turi būti suderintas. Tuo pat metu diskusijos dėl grąžinimo tęsiamos su institucijomis, kurių kolekcijas riboja įstatymai ar vidaus taisyklės.

    Pavyzdžiui, Britų muziejus, Nigerijai oficialiai pateikus repatriacijos prašymą 2021 metais, iki šiol laikosi pozicijos, kad jo kolekcija teisiškai yra neatidalijama. Dėl to didelė dalis Benino karalystės objektų, įskaitant Benino bronzas, tebėra Londone.

    Nigerijoje taip pat kyla klausimų, kur ir kaip grąžinti artefaktai turėtų būti saugomi ir eksponuojami. Dalis Šveicarijos grąžintų kūrinių bus rodoma Lagose, tačiau dauguma planuojami perkelti į Edo valstiją ir laikinai saugoti Nacionaliniame muziejuje Benino mieste.

    Šveicarija ir Nigerija kartu pasirašė ir bendradarbiavimo susitarimą, orientuotą į kultūros paveldo apsaugą. Šis žingsnis vertinamas kaip platesnių Europos muziejų praktikų pokyčių dalis, kai vis dažniau pripažįstama proveniencijos svarba ir ieškoma konkrečių sprendimų dėl kolonijinių laikų neteisybių.

  • „IKEA“ rinkodaros vadovė: kaip DI, kainos ir netikėta beždžionėlės Punch istorija keičia prekių ženklą

    „IKEA“ rinkodaros vadovė: kaip DI, kainos ir netikėta beždžionėlės Punch istorija keičia prekių ženklą

    DI ir virusiniai momentai

    Cannes Lions kūrybiškumo festivalyje šiemet daugiausia kalbėta apie tai, kaip prekių ženklai prisitaiko prie greitai besikeičiančios žiniasklaidos, kurią vis labiau formuoja dirbtinis intelektas ir interneto kultūra. „IKEA“ globalios rinkodaros strategijos ir integruotos žiniasklaidos direktorė Dorothée Gardon sako, kad DI įmonei pirmiausia yra galimybė, o ne grėsmė.

    Pasak jos, „IKEA“ DI vertina kaip įrankį, galintį sustiprinti kūrybinius gebėjimus ir padėti dirbti efektyviau, tačiau jis neturėtų tapti kūrybos pradžios tašku. „IKEA“ pabrėžia ir rizikas, ypač susijusias su prekės ženklo saugumu bei DI sistemų polinkiu generuoti klaidingą informaciją.

    „DI yra puikus stiprintuvas tikram kūrybiniam talentui, tačiau jis negali pakeisti žmogaus proto“, – sakė Dorothée Gardon.

    Interviu Gardon pabrėžė, kad kūrybiniai sprendimai turi kilti iš dizainerių ir komandų patirties, o technologijos gali padėti masteliuoti personalizaciją, optimizuoti procesus ir geriau suprasti auditorijas. Praktikoje tai reiškia daugiau automatizavimo turinio pritaikyme skirtingoms rinkoms, bet su aiškiomis taisyklėmis, kas yra priimtina „IKEA“ tonui ir vizualinei kalbai.

    Inovacijos, bet ne kokybės sąskaita

    „IKEA“ įvaizdis daugelį metų siejamas su inovacijų ir prieinamumo deriniu, o ši pusiausvyra, pasak Gardon, išlieka kertinė. Ji akcentavo, kad įmonė nuo pat pradžių pasirinko būti „daugelio žmonių“ pusėje, orientuodamasi į pirkėjus, kurių biudžetas ribotas, tačiau kartu neatsisakydama dizaino ir kokybės tikslų.

    Ši žinutė aktuali ir dėl pastaraisiais metais patirto kainų spaudimo: infliacija, brangusi energija ir tiekimo grandinių svyravimai paskatino pirkėjus dar jautriau reaguoti į kainas. Tokiose sąlygose prekių ženklams tenka vienu metu ir aiškiai komunikuoti vertę, ir saugoti reputaciją, kad pigumas netaptų kokybės sinonimu.

    Punch istorija ir prekės ženklo kontrolė

    Vienas netikėčiausių pavyzdžių, kaip interneto kultūra gali paveikti verslo rezultatus, buvo vadinamasis Punch momentas. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdai, kuriuose mažas japoninis makakas, pramintas Punch, nešasi „IKEA“ „Djungelskog“ orangutano pliušinį žaislą, o klipai surinko milijonus peržiūrų.

    Pasak Gardon, tai paskatino išaugusį žaislo pardavimą įvairiose rinkose, o „IKEA“ komanda pasinaudojo banga, sukurdama paprastą, socialiniams tinklams pritaikytą turinį. Ji pabrėžė, kad svarbiausia tokiais atvejais yra ne šokti į kiekvieną tendenciją, o atsirinkti tik tas, kurios natūraliai dera su prekės ženklo vertybėmis.

    „Ne kiekviena tendencija tinka mūsų prekės ženklui. Svarbu pasirinkti momentus, kurie iš tiesų dera su mūsų vertybėmis“, – sakė Dorothée Gardon.

    Gardon teigimu, Punch istorija tapo pavyzdžiu, kaip iš pažiūros atsitiktinis interneto įvykis gali virsti plačiu dėmesiu pasauliniu mastu, jei į jį sureaguojama greitai, bet neperžengiant identiteto ribų. Ji akcentavo, kad „IKEA“ nebūtinai siekia technologiškai įmantriausios produkcijos, o labiau vertina paprastumą, atpažįstamą toną ir žmogišką humorą.

    Kalbėdama apie artimiausius penkerius metus, Gardon išskyrė dėmesį duomenimis grįstam ryšiui su pirkėjais, ypač per „IKEA Family“ lojalumo programą, kuri, pasak jos, vienija apie 200 milijonų narių. Prioritetas, anot jos, yra augti laikantis privatumo principų ir geriau pritaikyti patirtį skirtingoms auditorijoms, kad „IKEA“ išliktų aktuali ir patraukli naujiems pirkėjams.

  • Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

    Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

    Vengrijoje tęsiantis tyrimui dėl pavasarį sustabdyto ukrainiečių konvojaus, vežusio grynuosius pinigus ir auksą, advokatas Lóránt Horváth teigia, kad su operacija siejami pareigūnai turėjo būti sulaikyti. Pasak jo, įtariamųjų ratas gali būti platesnis, nei iki šiol viešai pripažįstama.

    Incidentas įvyko kovo pradžioje, kai du mikroautobusai su vertybėmis, skirtomis Ukrainos valstybinio banko Oschadbank būstinei Kyjive, išvyko iš Vienos. Netrukus po to, netoli Vengrijos sostinės, transporto priemonės buvo sustabdytos, įgula sulaikyta, apklausta ir išsiųsta iš šalies, o pinigai bei auksas konfiskuoti.

    Antradienį Vengrijos prokurorai apklausė buvusį kovos su terorizmu padalinio TEK vadovą János Hajdu, kuris įtariamas davęs nurodymus, nulėmusius, advokatų vertinimu, neteisėtą ukrainiečių sulaikymą. Po apklausos jis nebuvo suimtas.

    Horváth, atstovaujantis ir Oschadbank, ir septyniems sulaikytiems ukrainiečiams, tvirtina, kad tyrime taikomi standartai nėra vienodi. Jo teigimu, jei pareigūnai turėjo prieigą prie sprendimų grandinės ir galėjo daryti įtaką įrodymams, sulaikymas būtų buvęs logiškas procesinis žingsnis.

    Nutekintame prokuratūros dokumente, kurį paviešino Vengrijos naujienų portalas 444.hu, minimi keturi sprendimų priėmimo grandinėje esą dalyvavę asmenys: Viktoras Orbánas, buvęs valstybės sekretorius Örs Farkas, buvęs mokesčių administratoriaus NAV viceprezidentas Tamás Demeter ir buvęs TEK vadovas János Hajdu. Dokumento paviešinimas sustiprino viešas diskusijas, ar tyrimas iš tiesų pasieks aukščiausią politinį lygmenį.

    „Svarbu buvo sulaikyti ne tik János Hajdu, bet ir įtarti bei sulaikyti kitus tris asmenis, įskaitant Viktorą Orbáną“, – sakė Lóránt Horváth.

    Advokatas argumentuoja, kad asmenys, turintys įtaką institucijoms ir ryšius valstybės aparate, teoriškai gali veikti liudytojus, naikinti dokumentus ar koordinuoti gynybos versijas. Dėl to, jo vertinimu, prokuratūra privalėjo imtis griežtesnių priemonių, jei įtarimai pagrįsti.

    Kokie įtarimai ir kas toliau

    Horváth teigimu, Hajdu byloje minimi įtarimai dėl neteisėto sulaikymo, kankinimo ir piktavališkų veiksmų, o už tokias veikas Vengrijos teisėje gali grėsti kelių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat neatmeta, kad tyrime vėliau galėtų atsirasti ir sunkesni kvalifikavimai, jei paaiškėtų platesnis veiksmų planavimas ar koordinavimas.

    Po apklausos Hajdu politinėje erdvėje vėl atsidūrė dėmesio centre: jis buvo paskirtas saugumo vadovu partijoje Fidesz. Vis dėlto, pasikeitus valdžiai ir po parlamento rinkimų, jį atleido naujasis premjeras Péter Magyar.

    „Dabar tikimės, kad János Hajdu greičiausiai neduos parodymų, kurie apkaltintų jo dabartinį ar buvusį vadovą. Manau, toks prokuratūros žingsnis stiprina teoriją, kad siekiama Viktorą Orbáną patraukti nuo šios bylos“, – sakė Lóránt Horváth.

    Politinis fonas ir prokuratūros vaidmuo

    Vengrijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad nurodymai dėl reido galėjo ateiti iš premjero biuro, tačiau prokurorai yra neigę politinį įsikišimą. Pats Orbánas birželį spaudos konferencijoje atmetė klausimus apie asmeninį vaidmenį ir tikino, kad viskas vyko teisėtai.

    Reidas vyko aktyvios rinkimų kampanijos metu, kai Fidesz komunikacijoje Ukraina dažnai buvo vaizduojama kaip grėsmė. Horváth teigia, kad dėl tokio konteksto ši byla neapsiriboja vien teisėsaugos veiksmais, o sprendimai galėjo turėti ir politinę motyvaciją.

    Advokatas taip pat kelia klausimą dėl prokuratūros nepriklausomumo, nes tyrimą prižiūrintis vyriausiasis prokuroras Gábor Bálint Nagy buvo paskirtas ankstesnės valdžios laikotarpiu. Péter Magyar vadovaujama Vyriausybė ne kartą ragino jį atsistatydinti, o diskusijos dėl institucijų atsparumo politinei įtakai Vengrijoje toliau intensyvėja.