Category: Kultūra

  • Žiema dar nesibaigė, o sode jau žydi: štai kada gėles būtina dengti, o kada nereikia

    Žiema dar nesibaigė, o sode jau žydi: štai kada gėles būtina dengti, o kada nereikia

    Net ir viduržiemį sode kartais pasirodo žali ūgliai bei pirmieji žiedai, ypač jei kelias savaites laikosi švelnesni orai. Toks vaizdas neretai išgąsdina, nes sinoptikai gali greitai žadėti šalčio bangą, tačiau skubėti dengti visko iš eilės ne visada verta.

    Specialistai pabrėžia, kad dalis augalų yra prisitaikę žydėti labai anksti ir trumpalaikių atšalimų paprastai nebijo. Dažniausiai tai snieguolės, eleborai ir kai kurie viržiai, kuriems žiemos pabaiga yra natūralus vegetacijos startas.

    Kodėl gėlės pražysta žiemą?

    Dažniausia priežastis yra ilgesnis šiltų dienų laikotarpis: dirva pamažu atšyla, o svogūniniai ir daugiamečiai augalai pradeda auginti lapus bei formuoti pumpurus. Pastaraisiais metais tokios situacijos Europoje fiksuojamos dažniau, nes žiemos vis dažniau būna permainingos, su staigiais atšilimo ir atšalimo ciklais.

    Vis dėlto ankstyvas vegetacijos atsinaujinimas dar nereiškia, kad augalas staiga prarado atsparumą. Daug lemia rūšis, konkreti veislė, augalo būsena, dirvos drėgmė, vėjo stiprumas ir tai, ar šaltis truks vieną naktį, ar savaitę.

    Kada galima nedengti?

    Jeigu prognozuojamas trumpas atšalimas ir temperatūra laikysis apie minus 5 laipsnius Celsijaus ar šilčiau, daug ištvermingų ankstyvų gėlių papildomos apsaugos nereikalauja. Panašios temperatūros pavasarį pasitaiko reguliariai, o svogūniniai augalai dažnai jas atlaiko, ypač jei dirva nėra visiškai plika ir labai išdžiūvusi.

    Taip pat nepatariama skubiai kasti svogūnėlių ar perkelti augalų į šiltesnes patalpas. Staigus persodinimas ar iškasimas sutrikdo natūralią augalo eigą, gali pažeisti šaknis, o po to augalas pavasarį vystosi prasčiau arba visai nežydi.

    Kada dengti ir kaip tai daryti?

    Rizika ženkliai padidėja, kai prognozuojamas stipresnis šaltis, artėjantis prie minus 10 laipsnių Celsijaus, ypač po ilgesnio atšilimo. Tokiu atveju labiausiai nukenčia ne lapai, o jau prasiskleidę žiedai ir minkšti pumpurai, todėl dalis ankstyvo grožio gali būti prarasta.

    Prieš šalčio bangą jautresnes gėles verta pridengti žiemai skirta agroplėvele arba eglišakėmis, medžiagą klojant laisvai, kad nesulaužytų ūglių. Papildomai padeda mulčio sluoksnis, kuris sumažina staigius dirvos temperatūros svyravimus ir apsaugo svogūnėlius nuo gilesnio įšalo.

    Kai stiprus šaltis praeina, dangą reikėtų nuimti palaipsniui, ypač saulėtomis dienomis. Po priedanga temperatūra gali greitai pakilti, o per anksti paliktas uždengimas skatina drėgmės kaupimąsi ir didina puvinių riziką.

    Geriausia taktika yra stebėti ne tik minimalią nakties temperatūrą, bet ir vėją bei sniego dangą. Jei sniego nėra, o vėjas stiprus, augalai atšąla greičiau, todėl net ir ne itin didelis šaltis gali padaryti daugiau žalos.

  • Šalta namuose? Prieš sukiodami radiatorių, padarykite šį veiksmą – efektą pajusite iškart

    Šalta namuose? Prieš sukiodami radiatorių, padarykite šį veiksmą – efektą pajusite iškart

    Kodėl namuose šalta net šildant?

    Atvėsus orams daugelis pirmiausia didina radiatorių temperatūrą, tačiau tai ne visada duoda greitą rezultatą. Dažna priežastis – ne pats šildymas, o šilumos nuostoliai per langus, duris ir nesandarias vietas, dėl kurių patalpose atsiranda skersvėjis.

    Net nedidelis plyšys prie lango rėmo ar durų slenksčio gali smarkiai sumažinti komfortą, nes šaltas oras juda ties grindimis ir greitai atšaldo pėdas. Dėl to žmogui atrodo, kad patalpa gerokai vėsesnė, nei rodo termometras.

    Vienas paprastas žingsnis, kurį verta padaryti

    Prieš didindami šildymą, pirmiausia patikrinkite langų ir lauko durų sandarumą bei tarpines. Susidėvėjusios tarpinės praleidžia šaltį, o jų pakeitimas arba paprastas sandarinimas dažnai akimirksniu sumažina skersvėjį ir šilumos praradimą.

    Prie durų gali padėti ir sandarinimo juosta ar volelis nuo skersvėjo, tačiau svarbu neblokuoti vėdinimo angų ir ventiliacijos grotelių. Tinkama oro apykaita būtina, ypač jei namuose yra dujiniai prietaisai, nes neteisingai užsandarinus galima sukelti saugumo rizikų.

    Kas dar greitai pagerina šilumos pojūtį?

    Jei labiausiai šąla pėdos, komfortą dažnai greičiau pagerina ne papildomi laipsniai, o šiltesni drabužių sluoksniai, storos kojinės ir šlepetės su tvirtu padu. Keli plonesni sluoksniai sulaiko oro tarpą ir padeda kūnui lėčiau atvėsti nei vienas labai storas drabužis.

    Prie grindų šaltį sustiprina plytelės ar kietos dangos, todėl kilimas miegamajame ar svetainėje veikia kaip papildoma izoliacija. Tai nepakelia viso kambario temperatūros, bet sumažina šilumos praradimą per kontaktą su grindimis ir pagerina pojūtį vaikštant.

    Vakare praverčia ir langų uždangos: dieną verta įleisti saulės šviesą, o sutemus užtraukti storesnes užuolaidas ar nuleisti roletus, kad mažėtų šilumos atidavimas per stiklą. Svarbu, kad audinys neuždengtų radiatoriaus, nes tuomet šiluma prasčiau pasklinda po kambarį.

    Saugumas ir racionalus šildymas

    Vietiniam sušildymui gali tikti termoforas, tačiau jį reikia naudoti atsargiai: nepilti verdančio vandens ir nedėti tiesiai ant odos, kad išvengtumėte nudegimų. Tai patogus sprendimas, kai šąla kojos ar nugara, pavyzdžiui, ilsintis ant sofos.

    Elektriniai šildytuvai greitai sukuria šilumą, bet gali ženkliai padidinti elektros sąnaudas, todėl jų nauda priklauso nuo galios ir naudojimo trukmės. Juos būtina statyti atokiau nuo užuolaidų, baldų ir kitų lengvai užsiliepsnojančių daiktų.

    Šildymo sezono metu gyvenamosiose patalpose dažnai rekomenduojama palaikyti maždaug 18 laipsnių šilumą, tačiau tai nėra universali riba visiems. Vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis gali reikėti šiltesnės aplinkos, todėl sprendimus verta derinti prie šeimos poreikių.

  • Tujos pavasarį ruduoja? Šį paprastą darbą padarykite iki pirmųjų šalnų ir jos liks žalios

    Tujos pavasarį ruduoja? Šį paprastą darbą padarykite iki pirmųjų šalnų ir jos liks žalios

    Tujos yra visžaliai augalai, todėl net ir vėlyvą rudenį jos nepraranda spyglių bei toliau garina drėgmę. Dėl to vienas svarbiausių darbų prieš žiemą yra gausus ir reguliarus laistymas iki pat pirmųjų šalnų.

    Problema atsiranda tuomet, kai dirva pradeda įšalti: šaknys sunkiau pasisavina vandenį, nors augalas jo vis dar netenka. Toks drėgmės trūkumas žiemą ir ankstyvą pavasarį yra viena dažniausių priežasčių, kodėl tujos pavasarį paruduoja.

    Kaip teisingai laistyti rudenį?

    Vėlyvą rudenį tujas verta laistyti rečiau, bet gausiau, kad drėgmė pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. Svarbu neperlieti: užmirkusi žemė skatina šaknų dūvimą, puvinius ir didina grybinės kilmės ligų riziką.

    Jei žiema pasitaiko su atodrėkiais ir dirva nėra įšalusi, laistymą galima pakartoti ir šaltuoju sezonu. Dažniausiai tam tinkamas laikotarpis būna žiemos pabaigoje, kai dienomis atšyla, o augalai pradeda aktyviau garinti drėgmę.

    Kodėl dabar neverta tręšti?

    Vėlyvą rudenį tujų tręšti nerekomenduojama, nes augalai pereina į ramybės būseną. Azoto turinčios trąšos gali paskatinti naujų ūglių augimą, o jie nespėja sumedėti ir tampa jautresni šalčiui.

    Rudens pabaigoje svarbiausia užduotis yra nebe skatinti augimą, o padėti augalui saugiai peržiemoti. Tam labiausiai padeda tinkamas drėgmės režimas ir apsauga nuo staigių temperatūros svyravų.

    Mulčiavimas: paprastas būdas apsaugoti šaknis

    Dar vienas praktiškas darbas prieš žiemą yra mulčiavimas, kuris sumažina drėgmės garavimą ir apsaugo šaknų zoną nuo šalčio. Aplink tujas galima paskleisti pušų žievės arba subrendusio komposto sluoksnį.

    Prieš mulčiuojant verta pašalinti piktžoles ir nukritusius lapus, kad jie nepradėtų pūti po danga. Mulčio sluoksnis dažniausiai daromas apie 5–10 centimetrų, paliekant apie 10 centimetrų tarpą aplink kamieną, kad nekauptųsi per didelė drėgmė.

  • Nie daj się nabrać: pastatę prie radiatoriaus, drabužiai džiūsta ilgiau ir kyla pelėsio rizika

    Nie daj się nabrać: pastatę prie radiatoriaus, drabužiai džiūsta ilgiau ir kyla pelėsio rizika

    Drabužių džiovinimas namuose rudenį ir žiemą dažnai tampa iššūkiu, tačiau svarbiausia klaida daroma tada, kai džiovyklė pastatoma prie radiatoriaus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška pasinaudoti šiluma, bet uždengtas radiatorius prasčiau šildo patalpą, o šildymo sistema turi dirbti intensyviau.

    Kartu su šiluma sparčiai garuojanti drėgmė uždaroje erdvėje kelia santykinį oro drėgnumą, todėl didėja pelėsio ir grybelio atsiradimo rizika. Tai ypač aktualu prastai vėdinamuose butuose, kur drėgmė kaupiasi ant šaltesnių sienų ar langų, o kvapas ir dėmės tampa tik laiko klausimu.

    Kaip trumpinti džiovinimo laiką?

    Dar skalbiant verta neperkrauti skalbyklės būgno: kuo daugiau audinių, tuo prasčiau jie išsisuka ir po ciklo lieka daugiau vandens. Šaltuoju sezonu praktiška vienu kartu skalbti mažesnį kiekį, kad drabužiai geriau išsisuktų ir nebūtų permirkę.

    Naudos duoda ir tinkamai parinktas gręžimo režimas, ypač storesniems audiniams, pavyzdžiui, džinsams ar rankšluosčiams. Jei audinys leidžia, didesnis gręžimo greitis ciklo pabaigoje pašalina daugiau drėgmės, o prireikus galima paleisti papildomą trumpą gręžimą.

    Vienas paprastas triukas yra į būgną paskutiniam gręžimui įdėti sausą, gerai sugeriantį rankšluostį. Jis veikia kaip kempinė ir sugeria dalį drėgmės, todėl išėmus skalbinius jie būna pastebimai sausesni ir džiūsta greičiau.

    Kur geriausia statyti džiovyklę?

    Džiovyklę reikėtų statyti ten, kur geriausia oro apykaita, o ne ten, kur karščiausia. Venkite mažų, retai vėdinamų patalpų, ypač miegamojo, nes drėgmė ten kaupiasi greičiausiai ir gali bloginti savijautą.

    Praktiškas pasirinkimas yra didžiausios patalpos centras, paliekant tarpą iki sienų ir baldų, kad oras laisvai cirkuliuotų. Svarbu kasdien vėdinti patalpas, nes vien šiluma drėgmės neišsprendžia, o reguliari oro kaita padeda išnešti vandens garus lauk.

    Klaida, kuri pailgina džiūvimą

    Norint sutalpinti kuo daugiau, drabužiai dažnai sukabinami per tankiai, tačiau tuomet oras tarp audinių beveik nejuda ir džiūvimas smarkiai sulėtėja. Greičiausiai džiūsta tada, kai paliekami tarpai, o tarp storesnių daiktų paliekamas bent vienas laisvas skersinis.

    Taip pat verta kabinti ilgiausius daiktus džiovyklės kraštuose, o trumpesnius arčiau vidurio, kad aplink juos liktų daugiau vietos oro srautui. Šis išdėstymas padeda drėgmei pasišalinti tolygiau ir dažnai sutrumpina džiovinimo laiką be papildomų prietaisų.

  • Į vazoną berkite šio prieskonio: vazoninės muselės dings, bet svarbu nepadaryti klaidos

    Į vazoną berkite šio prieskonio: vazoninės muselės dings, bet svarbu nepadaryti klaidos

    Vazoninės muselės, dar vadinamos grybinių uodų muselėmis, gali pasirodyti bet kuriuo metų laiku, tačiau dažniau suaktyvėja, kai namuose šilčiau, o žemė po laistymo džiūsta lėčiau. Rudenį ir žiemą situaciją paaštrina retesnis vėdinimas ir šildymo sezonas, todėl vazonuose ilgiau išlieka drėgmė.

    Dažnai kenkėjai į namus patenka nepastebimai kartu su naujais augalais ar šviežiai pirktu substratu. Suaugusios muselės labiausiai erzina skraidydamos aplink palanges, tačiau didžiausia problema slypi vazone, nes būtent ten dedami kiaušinėliai.

    Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos minta grybeliais ir yrancia organine medžiaga, o palankiomis sąlygomis pradeda pažeisti ir šaknis. Dėl to augalas prasčiau įsisavina vandenį bei maisto medžiagas, gali gelsti lapai, sulėtėti augimas, o jautresnių rūšių atveju augalas kartais ir sunyksta.

    Cinamono vaidmuo vazone

    Viena populiariausių namų priemonių yra cinamonas, nes jis pasižymi priešgrybelinėmis savybėmis ir gali sumažinti grybinės kilmės apnašas dirvos paviršiuje. Kadangi lervoms patraukliausia drėgna, organikos ir grybelio turtinga terpė, tokios sąlygos silpninimas gali prisidėti prie populiacijos mažėjimo.

    Svarbu suprasti, kad cinamonas nėra stebuklingas sprendimas per vieną dieną, o geriausią efektą duoda kartu su priežasties šalinimu. Pagrindinis tikslas yra neperlaistyti ir sudaryti sąlygas viršutiniam žemės sluoksniui pradžiūti, nes nuolatinė drėgmė yra didžiausias šių kenkėjų sąjungininkas.

    Kaip naudoti, kad nepakenktumėte

    Dažniausiai rekomenduojama ant substrato paviršiaus pabarstyti ploną cinamono sluoksnį ir jį lengvai įmaišyti į viršutinį dirvos centimetrą. Procedūrą galima kartoti kas kelias savaites, stebint, ar mažėja suaugusių muselių ir ar dirvos paviršius nebeatrodo pernelyg drėgnas.

    Dažna klaida yra bandymas problemą išspręsti vien tik cinamonu, nekeičiant laistymo įpročių ir neįvertinant vazono drenažo. Jei vanduo užsistovi, o žemė nuolat šlapia, muselės grįš net ir po pakartotinių barstymų.

    Kas dar padeda suvaldyti museles

    Praktiška priemonė suaugusiems vabzdžiams sumažinti yra geltonos lipnios gaudyklės, kurios pritraukia skraidančius individų. Jos nepašalina lervų vazone, tačiau padeda pristabdyti dauginimąsi ir greičiau įvertinti, ar situacija gerėja.

    Jei užkrėtimas didelis, verta pagalvoti ir apie substrato keitimą, ypač jei įtariama, kad kenkėjai atkeliavo su žeme. Taip pat padeda aiškus laistymo režimas, geras drenažas ir retesnis vandens pylimas šaltuoju sezonu, kai daugumos kambarinių augalų poreikiai natūraliai sumažėja.

  • Baku tarptautinė knygų mugė: kaip literatūra sujungia 32 šalis ir ieško vietos skaitmenoje

    Baku tarptautinė knygų mugė: kaip literatūra sujungia 32 šalis ir ieško vietos skaitmenoje

    Baku, Azerbaidžano sostinė, pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina tarptautiniame literatūros žemėlapyje. Tai rodo ir dvyliktą kartą surengta Baku tarptautinė knygų mugė, į kurią atvyko dalyviai iš 32 šalių.

    Mugė akcentavo ne vien naujų leidinių pristatymus, bet ir platesnę idėją: kaip istorijos keliauja per kalbas, kartas ir valstybių sienas. Renginio diskusijose daug dėmesio skirta vertimams, leidybos partnerystėms ir skaitymo įpročių kaitai.

    Istorija, formavusi literatūrinę tapatybę

    Azerbaidžano raštijos tradicijos siekia viduramžius, o šalies geografinė padėtis tarp Europos ir Azijos ilgainiui kūrė kultūrų sankirtą. Mugėje dažnai minėtas XII amžiaus poetas Nizami Gendževi, laikomas vienu svarbiausių persiškai rašiusio pasaulio literatūros autorių.

    Vėlesniais amžiais literatūrinį palikimą tęsė ir tokie kūrėjai kaip Muhammadas Fuzuli, rašęs skirtingomis kalbomis ir atspindėjęs regiono kultūrinę įvairovę. Šiandien tai tampa fonu šiuolaikinei leidybai, kur svarbų vaidmenį atlieka vertėjai ir tarptautiniai knygų festivaliai.

    Kai asmeninės istorijos tampa visuotinės

    Viena ryškesnių mugės viešnių buvo Irano rašytoja Parinoush Saniee, kurios romanas Likimo knyga pasakoja Irano moters gyvenimą per dešimtmečius politinių ir asmeninių lūžių. Kūrinys nagrinėja tapatybės, šeimos, išsilavinimo ir visuomenės lūkesčių moterims temas.

    Rašytoja pabrėžė, kad iš pradžių manė, jog istorija bus suprantama tik regione, tačiau reakcija ją nustebino. Knygos vertimai į skirtingas kalbas ir skaitytojų atpažinimas parodė, kad asmeninės patirtys dažnai turi universalią ašį.

    „Pirmasis mano knygos vertimas buvo į italų kalbą“, – sakė Parinoush Saniee.

    „Kai pamačiau susidomėjimą, klausiau žurnalistų, kas jiems šiame pasakojime artima. Jie atsakė, kad patirtys panašios ir jų šalyse, todėl istorija lengvai atpažįstama“, – teigė rašytoja.

    Anot autorės, žmogiškas skausmas, ištvermė ir kasdieniai pasirinkimai suprantami nepriklausomai nuo šalies. Toks literatūros poveikis mugėje įvardytas kaip viena priežasčių, kodėl vertimai ir tarptautinė leidyba išlieka strategiškai svarbūs.

    Jaunieji skaitytojai ir skaitmeninės konkurencijos iššūkis

    Britų vaikų literatūros autorius Darrenas Simpsonas mugėje kalbėjo apie pasakojimų galią, kuri ypač stipriai atsiskleidžia dirbant su jaunaisiais skaitytojais. Jo knygose dažnai kuriami netikėti pasauliai, o centre lieka draugystės, priklausymo ir tapatybės paieškos.

    Autorius teigė pastebintis, kad vaikų emocijos ir poreikiai skirtingose šalyse panašūs, todėl istorijos natūraliai peržengia sienas. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad šiandien knygos konkuruoja su gausia skaitmenine pramogų pasiūla, todėl gyvi susitikimai su skaitytojais tampa ypač reikšmingi.

    „Kai matau vaikus iš skirtingų šalių, kurie su mano istorijomis susijungia panašiai, tai primena, kad daug jausmų ir poreikių yra universalūs“, – sakė Darrenas Simpsonas.

    „Azerbaidžane mane nustebino, kiek daug aistros čia turi jaunieji skaitytojai“, – pridūrė jis.

    Vietinių balsų stiprinimas

    Mugė siekė ne tik pritraukti tarptautinius vardus, bet ir išryškinti vietinius autorius, formuojančius šiuolaikinę Azerbaidžano literatūrinę tapatybę. Tarp jų minėta vaikų mokslinės fantastikos autorė Reyhan Yusifgizi, kurios kūrybai įtakos turi kompiuterių mokslo išsilavinimas.

    Kalbėdama apie tai, kaip ugdyti skaitymo įprotį skaitmeniniame amžiuje, ji pabrėžė dviejų grandžių svarbą: autoriaus gebėjimą rašyti šiuolaikiškai ir aiškiai, o taip pat šeimos vaidmenį. Pasak jos, tėvai dažnai tampa pagrindiniu tarpininku tarp vaiko ir knygos.

    „Pirmiausia tai priklauso nuo autoriaus: jis turi rašyti gerai, šiuolaikiškai ir paprasta kalba sudominti vaiką“, – sakė Reyhan Yusifgizi.

    „Tačiau lemiamas veiksnys yra tėvai. Tėvai stovi tarp autoriaus, knygos ir vaiko, todėl patys turi rodyti pavyzdį ir skaityti“, – pridūrė ji.

    Rašytoja ir publicistė Elmira Akhundova akcentavo, kad fizinė knyga skaitytojui dažnai turi kitokį emocinį svorį nei trumpalaikis skaitmeninis turinys. Jos teigimu, literatūros tikslas neturėtų apsiriboti pramoga, o turėtų puoselėti humanizmą, toleranciją ir taiką.

    „Net pačios sunkiausios ir liūdniausios knygos pabaigoje turi būti šviesa“, – sakė Elmira Akhundova.

    „Tai kvietimas į toleranciją: turime girdėti humanistinius raginimus ir perduoti juos jaunajai kartai“, – teigė ji.

    Kokia bus knygų ateitis?

    Mugėje nemažai dėmesio skirta klausimui, kaip keičiasi skaitytojų santykis su tekstu. Skaitmeninė leidyba, garso knygos ir nauji pasakojimo formatai plečia auditorijas, tačiau dažniau papildo, o ne visiškai pakeičia popierines knygas.

    Leidybininkai pabrėžia, kad technologijos leidžia istorijoms pasiekti skaitytojus greičiau, o tarptautiniai renginiai tampa vieta, kur kūrėjai ir auditorijos vėl susitinka gyvai. Baku, kaip jungtis tarp Rytų ir Vakarų, šį dialogą siekia išlaikyti ir ateinančiais metais.

  • Helsinkyje atidaryta Arcana Borealis paroda: Šiaurės menininkių ezoterika ir pomirtinio gyvenimo klausimai

    Helsinkyje atidaryta Arcana Borealis paroda: Šiaurės menininkių ezoterika ir pomirtinio gyvenimo klausimai

    Suomijos nacionalinėje galerijoje, Ateneum meno muziejuje Helsinkyje, pristatyta paroda Arcana Borealis – Northern Women and Esotericism, kviečianti pažvelgti į ryšį tarp dvasios ir materijos. Ekspozicija nagrinėja pomirtinio gyvenimo, dvasinio pasaulio ir nematomų jėgų temas, kurios nuo 19 amžiaus lydėjo dalį Šiaurės Europos kūrėjų.

    Parodos pavadinimas remiasi lotyniškais žodžiais arcana ir borealis, reiškiančiais paslėptas žinias ir šiaurę. Kuratoriai pabrėžia, kad būtent ši dviejų idėjų sandūra tapo raktu į moterų menininkių bandymus meną sieti su dvasinėmis praktikomis bei alternatyviomis žinojimo sistemomis.

    Ekspozicijoje sutelkta daugiau nei 200 kūrinių, kuriuos sukūrė apie 50 menininkių iš Šiaurės šalių ir Sápmi regiono. Lankytojai išvys tiek gerai žinomų, tiek ilgą laiką nuo meno istorijos paraščių nustumtų kūrėjų darbus, tarp jų Hilmos af Klint, Tyros Kleen ir Tove Jansson kūrybą.

    Kaip keičiasi meno istorijos pasakojimas

    Ateneum vyriausioji kuratorė ir viena parodos bendraautorių Marja Lahelma atkreipia dėmesį, kad moderniojo meno ir ezoterikos ryšiai muziejuose dažniau buvo pasakojami per garsių vyrų kūrėjų prizmę. Ši paroda sąmoningai perkelia dėmesį į moteris ir į bendruomeniškumą, o ne į vieno genijaus mitą.

    „Ilgą laiką meno istorijoje dominavo pasakojimai apie vyrus menininkus ir individualaus genijaus idėją. Mes sutelkiame dėmesį į moteris ir pabrėžiame bendrystę bei darbą kartu“, – sakė Marja Lahelma.

    Šis požiūris dera su platesnėmis muziejų ir akademinių tyrimų tendencijomis: pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau dėmesio skiriama anksčiau menkai matytoms kūrėjoms, taip pat praktikoms, kurios tradicinėje kanono logikoje buvo laikomos periferinėmis. Ezoterika, spiritualizmas ar okultinės idėjos čia pristatomos ne kaip sensacija, o kaip istoriškai reikšminga kultūrinė terpė.

    Spiritualumas, amatai ir medžiagų įvairovė

    Paroda akcentuoja, kad žvelgiant per moterų kūrybos ir ezoterikos perspektyvą ima trintis ribos tarp vaizduojamojo meno ir dvasinių praktikų, tarp autorystės ir kolektyvinio kūrimo. Turku universiteto tyrėja ir parodos bendraautorė Nina Kokkinen pabrėžia, jog ši perspektyva padeda permąstyti, kas laikoma menu ir kaip kuriamos prasmės.

    „Arcana Borealis rodo, kaip per menininkių ir ezoterikos prizmę ima nykti ribos tarp meno ir spiritualumo, vaizduojamojo meno ir amatų, objekto ir proceso, individualios autorystės ir kolektyvinio kūrimo“, – sakė Nina Kokkinen.

    Ekspozicijoje pristatoma itin plati medžiagų amplitudė: nuo tekstilės ir keramikos iki metalo raižinių, taip pat sakralinio meno tradicijose įprastų formų, pavyzdžiui, vitražų ir mozaikų. Kuratoriai išskiria ir amatų liniją, susijusią su moteriška tradicijų perdava, kai žinios ir įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą.

    Svarbi parodos dalis skirta Sámi duodji amatų tradicijai, kurioje persipina santykis su gamta, dvasinės nuostatos ir vadinamosios nebylios žinios, išmokstamos per praktiką. Tokiu būdu paroda plečia moderniojo meno lauką, į jį įtraukdama tai, kas ilgai buvo laikyta ne pagrindine, o taikomąja ar buitine kūryba.

    Kodėl paroda siejama su Helovinu

    Parodos rengėjai neslepia, kad ekspozicijos nuotaika natūraliai dera su vėlyvo rudens laikotarpiu, kai daugelyje šalių prisimenamos mirties ir atminties temos. Lahelma atkreipia dėmesį, jog suomių tradicijoje šis metas siejamas su Kekri, o ezoterikai būdingas šviesos ir tamsos motyvų balansas leidžia apie mirtį kalbėti ne tiesmukai, o per simbolius.

    „Tai puiki paroda Helovinui arba Kekri, kaip sakome suomiškai. Ezoterika yra apie šviesą ir tamsą, o paslėptų žinių kartais lengviau ieškoti tamsos, o ne šviesos temose“, – sakė Marja Lahelma.

    Pasak kuratorių, dalis parodoje pristatomų menininkių savo kūrybą siejo su idėja, kad jas veda ne vien racionalus planas, bet ir tam tikra ne žmogiška jėga, pavyzdžiui, angelai, dvasiniai vedliai ar gamtos šaltinis. Tokie liudijimai parodo, kaip dvasinės praktikos veikė ne tik turinį, bet ir patį kūrybos procesą.

    Paroda Arcana Borealis – Northern Women and Esotericism Ateneum meno muziejuje veiks iki 2027 metų vasario 28 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ji taps pretekstu plačiau diskutuoti apie Šiaurės regiono meno istoriją ir tai, kiek joje dar yra neatskleistų, įprastą pasakojimą keičiančių sluoksnių.

  • Kaja Kallas po G20 susitikimų: Lavrovas kartojo melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje

    Kaja Kallas po G20 susitikimų: Lavrovas kartojo melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas po G20 užsienio reikalų ministrų susitikimų Atlantoje pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas derybose kartojo klaidinančius teiginius apie karą Ukrainoje. Pasak jos, europiečiai šiuos naratyvus tiesiogiai ginčijo ir spaudė Maskvą dėl realių žingsnių.

    „Kalbėjome apie didžiąją geopolitinę krizę, įskaitant Ukrainą, ir galėjome su Sergejumi Lavrovu kalbėti tiesiai“, – sakė Kaja Kallas.

    „Žinoma, jis pateikė daug melo ir daug klaidingų naratyvų, o mes jiems paprieštaravome“, – pridūrė ji.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad europiečiai susitikimuose siekė didesnio spaudimo Rusijai, aptariant ir galimas paliaubas Juodojoje jūroje. Tokios diskusijos išlieka jautrios, nes jos susijusios ne tik su kariniu saugumu, bet ir su grūdų eksportu, laivybos rizikomis bei infrastruktūros apsauga.

    Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Edas Milibandas teigė plenariniame posėdyje taip pat kreipęsis į Sergejų Lavrovą. Jis pabrėžė, kad Rusija karo nelaimės, o Kremliaus pasirinktas kelias reiškia tolesnes aukas ir izoliaciją.

    „Jis turėtų turėti drąsos pasakyti Putinui, kad Rusija šio karo nelaimės“, – sakė Edas Milibandas.

    Britų ministras taip pat kėlė klausimą dėl smūgių Ukrainos infrastruktūrai, akcentuodamas, kad agresorė šiame kare yra Rusija. Pilno masto invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 metais vasarį, o per laiką Rusija reguliariai atakuoja energetikos ir transporto objektus, siekdama trikdyti tiekimo grandines ir civilį gyvenimą.

    Tuo metu Sergejus Lavrovas viešai palankiai įvertino Jungtinių Valstijų norą palaikyti dialogą su Maskva, tačiau kritikavo Europą dėl, jo teigimu, demonstratyvaus atsiribojimo. Susitikimų užkulisiuose dalis delegacijų taip pat vengė bendrų protokolinių formatų, o dėl to kai kurie planuoti kadrai buvo atsisakyti.

    JAV sprendimas dėl „Patriot“

    G20 susitikimų dieną JAV Valstybės departamentas pranešė patvirtinęs paramos paketą Ukrainai, susijusį su oro gynyba. Skelbiama, kad numatytas 500 „Patriot“ PAC-3 perėmėjų paketas, kurio vertė siekia apie 2 milijardus eurų.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą pavadino svarbiu, tačiau pabrėžė, kad kritinis klausimas išlieka pristatymo terminas. Ukraina nuolat ragina partnerius didinti oro gynybos pajėgumus, nes Rusija tęsia raketų ir dronų atakas prieš miestus bei energetikos objektus, ypač prieš žiemos sezoną.

    „500 PAC-3 perėmėjų yra reikšmingas skaičius ir šią žiemą jie galėtų tapti itin veiksmingu gynybos paketu“, – teigė Volodymyras Zelenskis.

    „Tačiau numatyta, kad pristatymai gali prasidėti tik po kelerių metų. Prašome partnerių rasti sprendimą laikotarpiui, kai grėsmė yra reali ir perėmėjų reikia dabar“, – pridūrė jis.

    Šių diskusijų fone JAV valstybės sekretorius Marco Rubio su Sergejumi Lavrovu susitiko G20 renginių paraštėse. Toks kontaktas, anot diplomatų, nereiškia pozicijų suartėjimo, tačiau atspindi pastangas išlaikyti komunikacijos kanalus dėl karo eskalacijos rizikų, karo belaisvių ir humanitarinių klausimų.

  • Ispanija gedi po traukinų susidūrimo Tolede: profsąjungos spaudžia dėl skubių saugos pokyčių

    Ispanija gedi po traukinų susidūrimo Tolede: profsąjungos spaudžia dėl skubių saugos pokyčių

    Ispanijoje šeštadienį tęsiamas trečiasis nacionalinio gedulo etapas po tragiško traukinių susidūrimo Urdoje, Toledo provincijoje. Per avariją, įvykusią savaitės pradžioje, žuvo mažiausiai 69 žmonės, o šalis susidūrė su klausimais dėl geležinkelių saugos.

    Netoli nelaimės vietos surengtos gedulo mišios, į kurias susirinko vietos bendruomenė ir žuvusiųjų artimieji. Bažnyčia buvo pilnutėlė, o dalis žmonių tarnybos klausėsi lauke, gedulą lydėjo emocingos atsisveikinimo akimirkos.

    Tuo pat metu tęsiasi aukų tapatybių nustatymas, kurį apsunkina pranešimai apie rastas dalines palaikų liekanas. Regiono vadovybė yra įspėjusi, kad aukų skaičius gali didėti, o pareigūnai toliau tikslina dingusiųjų sąrašus, tarp jų yra ir užsienio piliečių.

    Institucijų duomenimis, ligoninėse Kastilijoje-La Mančoje dar gydomi 39 sužeistieji. Tarp žuvusiųjų patvirtintas ir Portugalijos pilietis, dirbęs viename iš traukinių, o kai kurių dingusių asmenų paieška tęsiasi.

    Kas tiriama dėl saugos?

    Po katastrofos auga spaudimas valdžiai imtis greitų priemonių, o traukinių машinistų atstovai reikalauja aiškesnių taisyklių, kaip elgtis sutrikus automatinėms apsaugos sistemoms. Jų teigimu, esminis tikslas yra neleisti atnaujinti įprasto eismo, jei išlieka rizika, kad du traukiniai atsidurs tame pačiame bėgių ruože.

    Profsąjunga Semaf kreipėsi į Valstybinę geležinkelių saugos agentūrą, ragindama skubiai peržiūrėti su LZB geležinkelių apsaugos sistema susijusias nuostatas ir procedūras, taikomas kartu su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema ERTMS. Tyrėjai aiškinasi, ar galimas LZB sutrikimas galėjo turėti tiesioginę įtaką avarijai.

    Pagal pirminę informaciją, kurią viešino atsakinga nepriklausoma techninių įvykių tyrimo institucija, LZB sistemos veikimas galėjo nutrūkti trečiadienį ryte, dar iki susidūrimo. Tačiau oficialiai pabrėžiama, kad priežastinis ryšys kol kas nėra patvirtintas, todėl vertinamos ir kitos versijos.

    Politinis spaudimas ir streikai

    Incidentas tapo rimtu išbandymu premjerui Pedro Sánchezui, ypač artėjant lapkritį vyksiantiems rinkimams. Premjeras viešai pripažino, kad pasitikėjimas geležinkelių tinklu yra sukrėstas, ir pažadėjo sprendimus, kurie sumažintų nelaimių pasikartojimo tikimybę.

    Susidūrimas įvyko svarbioje linijoje, jungiančioje Madridą su pietiniu Sevilijos miestu, o tai sustiprino visuomenės nerimą dėl viso tinklo patikimumo. Tai taip pat jau antroji didelė geležinkelių nelaimė šalyje per šiuos metus, todėl saugos tema tapo viena jautriausių viešojoje darbotvarkėje.

    Transporto ministras Óscar Puente pranešė apie planuojamas priemones techninėms rizikoms mažinti ir pasitikėjimui atkurti, tačiau detalių dar nepateikė. Tuo metu Semaf paskelbė apie naujus streikus valstybinėje geležinkelių bendrovėje Renfe lapkričio 10 ir 12 dienomis, reikalaudama struktūrinių saugos sprendimų.

    „Dabar bijai, kai lipi į traukinį“, – sakė vienas žuvusiojo artimųjų Cecilio.

    Konservatyvios opozicijos lyderiai kaltina valdžią delsus atnaujinti senstančius saugos sprendimus, o viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar per artimiausius mėnesius bus priimti konkretūs, išmatuojami pokyčiai. Tyrimas tęsiamas, o jo išvados turėtų tapti pagrindu sprendimams dėl geležinkelių saugos sistemos stiprinimo.

  • Dujinės viryklės grotelės apanglėjusios? Pakanka 2 virtuvės produktų – rezultatas nustebins

    Dujinės viryklės grotelės apanglėjusios? Pakanka 2 virtuvės produktų – rezultatas nustebins

    Dujinės viryklės grotelės greitai pasidengia pridegusio riebalo sluoksniu: užtenka kelių kartų, kai išbėga pienas, padažas ar ant kaitvietės nutyška aliejus. Vėliau nešvarumai pakartotinai įkaista, sukietėja ir paprasta kempinė dažnai nepadeda, ypač aplink degiklius.

    Vietoje agresyvių valiklių galima pasitelkti įprastas virtuvės priemones. Dažniausiai pakanka valgomosios sodos ir vandens, o įsisenėjusioms dėmėms švelniai atlaisvinti tinka ir stambiagrūdė druska. Svarbu įvertinti grotelių medžiagą, kad valymas nepadarytų žalos.

    Sodos pasta ir 10 minučių

    Pagrindinis būdas yra paprastas: į dubenėlį įberkite 3 arbatinius šaukštelius valgomosios sodos ir po truputį pilkite vandens, kol susidarys tiršta pasta. Ji gerai kimba prie paviršiaus ir padeda suminkštinti riebalų apnašas bei pridegusius maisto likučius.

    Nuimkite atvėsusias groteles nuo viryklės ir užtepkite pastą ant labiausiai užterštų vietų. Palikite maždaug 10 minučių, tada nuvalykite drėgna kempine ar šluoste, kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite prieš dėdami atgal.

    Druska vietoje šiurkštaus šveistuko

    Jei ant grotelių liko nedidelių, bet stipriai pridegusių dėmių, gali padėti stambiagrūdė druska. Jos kristalai veikia kaip švelni abrazyvinė priemonė ir kai kada leidžia išvengti metalinių šveistukų, kurie braižo paviršių.

    Šiek tiek sudrėkinkite nešvarią vietą, užberkite nedaug druskos ir švelniai trinkite drėgna šluoste sukamaisiais judesiais. Nespauskite per stipriai ir šio metodo nenaudokite, jei grotelės emaliuotos, turi pažeistą dangą ar yra lengvai subraižomos.

    Ketaus ir emalio taisyklės

    Dujinėse viryklėse dažnai būna ketaus arba emaliuotos plieninės grotelės, todėl valymo pabaiga tokia pat svarbi kaip ir pats šveitimas. Ketaus grotelės gali pradėti rūdyti, jei ilgai laikomos drėgnos arba paliekamos mirkti valandų valandas.

    Po plovimo ketaus groteles būtina labai gerai nusausinti, ypač kampus ir sujungimus, ir leisti joms visiškai išdžiūti. Emaliuotoms grotelėms saugiausia rinktis minkštą kempinę ir švelnesnes priemones, vengiant druskos ar kitų abrazyvų.

    Kad pridegusio riebalo sluoksnis nekietėtų, verta groteles perbraukti dar tą pačią dieną, kai viryklė atvėsta. Reguliariai nuimant ir nuplaunant grotelių apačią sumažėja nemalonių kvapų ir dūmijimo rizika kitą kartą kaitinant.