CP v2

Category: Kultūra

  • Paprastas 30 sekundžių testas su kėde: rezultatas gali išduoti riziką pargriūti

    Paprastas 30 sekundžių testas su kėde: rezultatas gali išduoti riziką pargriūti

    Užtenka stabilios kėdės, laikmačio ir pusės minutės: vadinamasis 30 sekundžių atsistojimo nuo kėdės testas padeda įvertinti kojų jėgą ir ištvermę. Šis testas plačiai taikomas funkcinėje vyresnio amžiaus žmonių būklės vertinimo praktikoje, nes imituoja vieną dažniausių kasdienių judesių.

    Stojantis nuo kėdės dirba šlaunų, sėdmenų ir liemens raumenys, taip pat svarbi sąnarių judesių amplitudė, koordinacija ir pusiausvyra. Su amžiumi mažėjant raumenų masei ir jėgai, būtent šis judesys neretai vienas pirmųjų pradeda kelti sunkumų.

    Kaip atliekamas testas

    Testui reikia tvirtos kėdės be ratukų ir neslidžios dangos po kojomis. Atsisėskite kėdės viduryje, pėdas padėkite ant grindų, o rankas sukryžiuokite ant krūtinės, kad nesistumtumėte delnais.

    Įjunkite laikmatį 30 sekundžių ir skaičiuokite, kiek kartų pavyksta pilnai atsistoti ir vėl atsisėsti. Svarbu ne greitis bet kokia kaina, o taisyklingas, stabilus judesys be rizikingų mostų, kurie gali baigtis praradus pusiausvyrą.

    Ką rodo rezultatas

    Rezultatas dažniausiai lyginamas su orientacinėmis normomis pagal amžių ir lytį, kurios naudojamos klinikinėje praktikoje vertinant vyresnių žmonių funkcinius gebėjimus. Žemesnis skaičius gali reikšti sumažėjusią kojų jėgą ir ištvermę, o tai siejama su didesne griuvimų ir savarankiškumo praradimo rizika.

    Vis dėlto vienas skaičius nėra diagnozė. Įtakos turi kėdės aukštis, kūno sudėjimas, skausmas, buvusios traumos, sąnarių ligos, neurologiniai sutrikimai, nuovargis, taip pat vartojami vaistai ir bendra savijauta tą dieną.

    Kada verčiau nerizikuoti

    Testo nereikėtų atlikti be priežiūros, jei neseniai buvote pargriuvę, jaučiate stiprų galvos svaigimą, dusulį, krūtinės skausmą ar ryškų nestabilumą. Taip pat geriau jo vengti po šviežių traumų, ligos paūmėjimo ar po procedūrų, kai gydytojas rekomendavo riboti krūvį.

    Jei bandymo metu atsiranda skausmas, staigus silpnumas, mąžta akyse ar ima trūkti oro, testą būtina nedelsiant nutraukti. Prastas rezultatas ar negalėjimas atsistoti be rankų pagalbos yra signalas pasitarti su šeimos gydytoju, geriatru arba kineziterapeutu dėl išsamesnio įvertinimo.

    Šį testą galima kartoti kas kelias savaites panašiomis sąlygomis, kad matytumėte pokyčius. Pagerėjimas keliais taisyklingais pakartojimais dažnai rodo, kad reguliari veikla ir kryptingi pratimai duoda apčiuopiamos naudos kasdieniam judėjimui.

  • Įberkite į avietes šaukštą sėmenų: paprastas triukas, kuris gali sustiprinti naudą sveikatai

    Įberkite į avietes šaukštą sėmenų: paprastas triukas, kuris gali sustiprinti naudą sveikatai

    Avietės ir linų sėmenys – paprastas derinys, kuris vasaros racione gali turėti daugiau prasmės nei vien skonis. Avietės suteikia skaidulų, vitamino C ir polifenolių, o sėmenys papildo patiekalą augalinėmis gleivėmis, lignanais ir omega-3 riebalų rūgštimis.

    Toks duetas dažniausiai siejamas su geresne virškinimo sistemos veikla ir sotumu, ypač kai racione trūksta skaidulų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad poveikis priklauso nuo bendro mitybos konteksto, o ne vieno ingrediento.

    Kas naudingo avietėse?

    Avietėse gausu skaidulų, o jų ryški spalva rodo polifenolių, tarp jų antocianinų, kiekį. Šie junginiai prisideda prie antioksidacinių procesų, kurie svarbūs organizmo ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso.

    Be to, avietės yra vienas iš vaisių, kuriuos patogu įtraukti į kasdienę mitybą be pridėtinio cukraus. Jei uogos labai rūgščios, skoniui sušvelninti geriau rinktis natūraliai saldžius priedus, pavyzdžiui, bananą, o ne cukrų.

    Kuo išsiskiria linų sėmenys?

    Linų sėmenys vertinami dėl dviejų skaidulų rūšių: tirpių ir netirpių. Tirpios skaidulos kontaktuodamos su vandeniu suformuoja gelį, kuris gali padėti suminkštinti išmatas ir palengvinti jų pasišalinimą, o netirpios skatina žarnyno turinio judėjimą.

    Sėmenyse taip pat yra alfa linoleno rūgšties, tai augalinės kilmės omega-3, ir lignanų. Šie junginiai dažnai minimi kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių kontrolę, tačiau jų nauda labiausiai atsiskleidžia kartu su subalansuota mityba.

    Svarbi detalė – kaip sėmenys paruošiami. Sumalus sėklas lengviau pasisavinami jų viduje esantys riebalai ir kitos medžiagos, tačiau malti sėmenys greičiau oksiduojasi, todėl geriausia malti mažomis porcijomis prieš pat vartojimą.

    Kiek dėti ir kaip vartoti saugiai?

    Didelė porcija ne visada reiškia geresnį rezultatą. Jei iki šiol skaidulų buvo mažai, staigus jų padidinimas gali sukelti pilvo pūtimą, gurguliavimą ar diskomfortą, todėl pradėti verta nuo mažesnio kiekio.

    Dažnai pakanka vieno arbatinio šaukštelio maltų sėmenų ir nedidelės saujos aviečių, o vėliau kiekį galima didinti pagal savijautą. Kartu būtina gerti pakankamai vandens, nes skaidulos brinksta ir be skysčių gali veikti priešingai.

    Praktiškas variantas – įmaišyti sėmenų į jogurtą, kefyrą ar košę kartu su avietėmis, kad užkandis būtų sotesnis. Viso sėmens dažniau naudojami užpilai ar kisieliaus tipo konsistencija, kai sėklos užpilamos šiltu vandeniu ir paliekamos išbrinkti.

    Reikėtų prisiminti, kad sėmenų gelis gali sulėtinti kai kurių geriamų vaistų pasisavinimą. Jei vartojate vaistus nuolat, saugiau laikytis bent vienos valandos intervalo ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Atsargumo turėtų laikytis ir žmonės, turintys rijimo sutrikimų ar virškinamojo trakto susiaurėjimų, taip pat patiriantys staigius, nepaaiškinamus tuštinimosi pokyčius. Sėmenų nereikėtų vartoti sausų ir be skysčių.

    Avietės su sėmenimis nėra stebuklinga priemonė, tačiau tai paprastas būdas praturtinti kasdienį patiekalą skaidulomis ir vertingais augaliniais junginiais. Daugiausia naudos duos reguliarumas, saikingos porcijos ir mažiau pridėtinio cukraus.

  • Laistydami gėles balkone galite užsitraukti baudą: kada kaimynas turi teisę kreiptis į teismą?

    Laistydami gėles balkone galite užsitraukti baudą: kada kaimynas turi teisę kreiptis į teismą?

    Gėlės balkone dažnai atrodo nekaltas vasaros malonumas, tačiau per gausus laistymas gali greitai virsti kaimynų konfliktu. Jei vanduo nuolat nuteka žemyn ir apipila kaimyno balkoną, palanges ar skalbinius, tai gali būti laikoma tvarkos pažeidimu ir sukelti teisines pasekmes.

    Tokios situacijos dažniausiai kyla dėl vazonų be padėklų, lovelių su didelėmis drenažo angomis arba laistant taip, kad substratas nespėja sugerti vandens. Praktikoje tai vertinama kaip neatsargus skysčių pylimas ar išliejimas iš aukščio, todėl kaimynas gali kviesti policiją arba kreiptis į namo administratorių dėl pažeidimų fiksavimo.

    Jeigu apipylimas kartojasi, o pastabos ignoruojamos, elgesys gali būti traktuojamas griežčiau, ypač jei kaimynas įtaria tyčinį trukdymą. Tokiais atvejais ginčas neretai persikelia į oficialų lygmenį, o atsakomybė gali apimti ne tik baudą, bet ir įpareigojimą pašalinti problemos priežastį.

    Svarbu ir tai, kad administracinės priemonės nėra vienintelės. Jei dėl vandens sugadinami daiktai, pavyzdžiui, lauke džiovinami drabužiai, baldai, apdaila ar kaimyno augalai, nukentėjęs asmuo gali siekti žalos atlyginimo civiline tvarka ir prašyti nutraukti nuolatinį trukdymą.

    Konfliktai kyla ne tik dėl vandens. Daugiabučiuose problemų sukelia ir neprižiūrėti vijokliai ar sunkūs vazonai, kurie perauga į kaimynų erdvę arba tampa pavojingi stipresnio vėjo metu, o intensyviai kvepiantys ar daug žiedadulkių skleidžiantys augalai kartais laikomi kaimynų ramybės trikdymu, ypač jei tai susiję su alergijomis.

    Ribojimų gali atsirasti ir dėl invazinių svetimžemių rūšių. Europos Sąjungoje ir Lietuvoje taikomi draudimai tam tikrų invazinių rūšių laikymui, dauginimui ir platinimui, todėl prieš perkant egzotišką augalą verta pasitikrinti, ar jis nėra įtrauktas į oficialius invazinių rūšių sąrašus.

    Šiltuoju sezonu balkonas dažnai tampa poilsio zona, tačiau ir čia galioja bendros saugumo bei viešosios tvarkos taisyklės. Atvira ugnis, dūmai ar kibirkštys gali būti vertinami kaip gaisro rizika, o triukšmingi vakariniai pasisėdėjimai neretai baigiasi skundais dėl ramybės trikdymo.

    Norint išvengti problemų, dažniausiai pakanka paprastų sprendimų: naudoti gilius padėklus, laistyti mažesnėmis porcijomis, vandens perteklių išpilti į kriauklę, o lovelius statyti taip, kad vanduo nepersilietų per kraštus. Jei konfliktas jau įsiplieskė, praktiškiausia pirmiausia bandyti susitarti raštu arba per namo administratorių, kad vėliau nekiltų ginčų dėl faktų.

  • Vienos sveikiausių uogų pasaulyje jau noksta pilnu tempu: kuo juodieji serbentai lenkia kitus

    Vienos sveikiausių uogų pasaulyje jau noksta pilnu tempu: kuo juodieji serbentai lenkia kitus

    Serbentų sezonas Europoje įsibėgėja, o šios uogos vis dažniau vadinamos vietiniu supermaistu dėl didelės vitaminų ir antioksidantų koncentracijos. Nors kai kuriems jų skonis atrodo per rūgštus ar aitrokas, mitybos požiūriu tai vienos vertingiausių vasaros uogų.

    Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse dažniausiai auginami juodieji, raudonieji ir baltieji serbentai. Visi jie turi naudingų medžiagų, tačiau pagal kai kuriuos rodiklius išsiskiria juodieji serbentai, kuriuose paprastai būna daugiau vitamino C ir antocianinų.

    Juodieji serbentai siejami su imuninės sistemos palaikymu ir apsauga nuo oksidacinio streso, nes jų sudėtyje gausu polifenolių. Mokslinėje literatūroje serbentų uogų junginiai siejami ir su palankiu poveikiu širdies bei kraujagyslių sistemai, nes antioksidantai gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos palaikymo.

    Raudonieji ir baltieji serbentai taip pat vertingi, nes turi skaidulų, kalio ir kitų mikroelementų, o jų rūgštingumas dažnai mažesnis. Dėl to jie neretai lengviau pritaikomi kasdienėje mityboje, ypač jei uogos valgomos šviežios arba maišomos su natūraliu jogurtu ar varške.

    Didžiausias serbentų privalumas praktikoje yra paprastas vartojimas: uogos tinka šviežiam užkandžiui, glotnučiams, desertams, taip pat šaldymui. Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų, dažnai rekomenduojama rinktis šaldymą ar trumpą terminį apdorojimą, nes ilgai kaitinant dalis vitaminų suyra.

    Specialistai pabrėžia ir saikingumo principą: uogos naudingos, tačiau jos nėra vaistas, o geriausiai veikia kaip dalis subalansuotos mitybos. Jei žmogus turi virškinamojo trakto jautrumą ar tam tikrų sveikatos būklių, rūgštesnės uogos gali netikti dideliais kiekiais.

  • Senas baldas prie konteinerių? Taisyklės aiškios: už tokį „patogumą“ gresia bauda

    Senas baldas prie konteinerių? Taisyklės aiškios: už tokį „patogumą“ gresia bauda

    Palikti nenaudojamą sofą, spintą ar kitą didelių gabaritų daiktą prie atliekų konteinerių daugeliui atrodo paprastas sprendimas. Tačiau tokia praktika vis dažniau vertinama kaip aplinkos teršimas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Lietuvoje didelių gabaritų atliekos nėra metamos į mišrių atliekų konteinerius ir neturėtų būti paliekamos šalia jų. Savivaldybės paprastai numato atskirą tokių atliekų surinkimo tvarką, o atliekų vežėjai jas išveža pagal iš anksto paskelbtus grafikus arba pagal užsakymą.

    Kas laikoma didelių gabaritų atliekomis?

    Didelių gabaritų atliekomis laikomi baldai, čiužiniai, kilimai, didesnės plastiko ar medžio konstrukcijos, kurios netelpa į konteinerius. Svarbu atskirti, kad buitinė technika ir elektronika dažniausiai priskiriama elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, todėl joms taikomos atskiros surinkimo taisyklės.

    Palikus tokias atliekas prie konteinerių, jos ne tik darko aplinką, bet ir apsunkina atliekų išvežimą, gali užblokuoti privažiavimą, kelti gaisro riziką. Dėl to daugiabučių teritorijose tvarka pastaraisiais metais griežtinama, o gyventojų elgesys vis dažniau fiksuojamas ir pagal skundus.

    Kaip teisėtai atsikratyti senais baldais?

    Dažniausias kelias yra pasitikrinti, kada jūsų teritorijoje numatytas didelių gabaritų atliekų surinkimas. Kai kur organizuojamos periodinės akcijos, kai gyventojai nurodytą dieną gali išnešti daiktus į sutartą vietą, bet ne bet kada ir ne bet kur.

    Jei laukti nenorite, paprastai galima rinktis du sprendimus: pristatyti atliekas į didelių gabaritų atliekas priimančias aikšteles arba užsisakyti išvežimą iš atliekų tvarkytojo. Konkretūs reikalavimai skiriasi pagal savivaldybę, todėl prieš išnešant baldą verta patikrinti vietos taisykles, kad išvengtumėte papildomų problemų.

    Kokia atsakomybė gresia?

    Už netinkamą atliekų tvarkymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o baudos dydis priklauso nuo pažeidimo aplinkybių ir galiojančių teisės aktų. Praktikoje dažniausiai rizikuojama gauti baudą už šiukšlinimą ar atliekų palikimą ne tam skirtose vietose.

    Be baudos, pasekmės gali būti ir finansinės per bendrą namo ūkį, jei už papildomą teritorijos sutvarkymą ar neplanuotą išvežimą tenka mokėti namo administratoriui ar bendrijai. Todėl seną baldą geriausia pašalinti legaliai, o ne palikti prie konteinerių tikintis, kad kažkas jį išveš „savaime“.

    „Didelių gabaritų atliekas reikia perduoti atliekų tvarkytojams pagal nustatytą tvarką, o palikimas prie konteinerių laikomas pažeidimu“, – pabrėžia atliekų tvarkymo praktiką aiškinančios savivaldybių rekomendacijos.

  • Kaip nulupti pomidorus neprarandant vitaminų: 30 sekundžių triukas išsaugo jų tvirtumą

    Kaip nulupti pomidorus neprarandant vitaminų: 30 sekundžių triukas išsaugo jų tvirtumą

    Pomidorų sezonas įsibėgėja, todėl daug kas juos valgo šviežius, verda padažus ar ruošia konservus. Dažnas klausimas – ar labai prinokusius pomidorus būtina lupti, ir kaip tai padaryti taip, kad nenukentėtų skonis bei maistinė vertė.

    Pomidorai vertinami dėl antioksidantų, ypač likopeno, taip pat vitamino C, folio rūgšties ir kalio. Reikėtų žinoti, kad dalis vitaminų jautrūs karščiui ir vandeniui, todėl ilgas mirkymas verdančiame vandenyje gali sumažinti jų kiekį, o tekstūra tampa suglebusi.

    Lupti pomidorus dažniausiai verta tada, kai gaminate trintus padažus, sriubas, tyrę ar konservus, kai norite itin švelnios tekstūros. Žievelė taip pat gali trukdyti, jei pomidorai labai prinokę, jų odelė kietesnė arba jei patiekalas skirtas žmonėms, kuriems žievelės sunkiau virškinamos.

    Greitas blanširavimas ir šaltas vanduo

    Norint nulupti pomidorus ir kuo mažiau prarasti vertingų medžiagų, tinka trumpas terminis šokas. Pomidorus panardinkite į verdantį vandenį maždaug 30 sekundžių, o didesnius, mėsingus – iki 60 sekundžių, bet ne ilgiau.

    Iš karto išgriebkite pomidorus samteliu ar kiaurasamčiu ir perkelkite į labai šaltą vandenį su ledukais. Staigus atvėsinimas padeda sustabdyti kaitinimą, todėl minkštimas išlieka tvirtesnis, o žievelė lengviau atsiskiria.

    Atvėsusius pomidorus patogu nulupti pradėjus nuo žievelės krašto, kuris dažniausiai pats atšoka ties įpjova ar raukšlele. Jei norite dar daugiau kontrolės, prieš blanširuojant galima lengvai įpjauti odelę kryželiu pomidoro apačioje – tuomet ji nusimauna greičiau.

    Ką verta žinoti apie maistinę vertę

    Nors vitamino C kaitinant gali sumažėti, likopenas iš pomidorų dažnai tampa lengviau pasisavinamas po terminio apdorojimo. Dėl to pomidorų padažai, sriubos ar troškiniai išlieka vertingi, ypač jei jie gaminami neperverdant ir nepaliekant daržovių ilgai burbuliuoti.

    Jei pomidorus valgote šviežius, žievelę dažniausiai verta palikti – joje taip pat yra skaidulų ir dalis biologiškai aktyvių junginių. O kai tikslas yra švelni konsistencija ir vientisas padažas, trumpas blanširavimas su šaltu vandeniu yra greičiausias ir patikimiausias būdas.

  • Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Paraiška bus svarstoma Seule

    Graikija siekia, kad Olimpo kalnas būtų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip mišrus objektas, turintis ir gamtinę, ir kultūrinę vertę. Galutinis svarstymas numatytas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, kuri vyks Seule liepos 19–29 dienomis.

    Sprendimas būtų reikšmingas ne tik simboliškai: Olimpas laikomas viena ryškiausių vietų, kur susipina senovės graikų mitologija, istorinis palikimas ir išskirtinė gamta. UNESCO statusas dažnai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, bet kartu ir griežtesnius apsaugos įsipareigojimus.

    Kodėl Olimpas laikomas išskirtiniu

    Olimpo kalnas yra aukščiausias Graikijoje, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Ši vietovė šimtmečius apipinta tradicija, kad čia gyveno Dzeusas ir dvylika senovės dievų, todėl kultūrinis svoris seniai peržengė regiono ribas.

    Tačiau paraiška remiasi ne vien legendomis: kalno masyvas pasižymi turtingomis ekosistemomis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis bei saugomomis buveinėmis. UNESCO mišraus objekto statusas taikomas tik ten, kur vienoje teritorijoje aiškiai pagrindžiamos ir gamtinės, ir kultūrinės išskirtinės visuotinės vertės.

    Ilgas kelias nuo 2014 metų

    Graikija Olimpo kalno kandidatūrą UNESCO pateikė dar 2014 metais, tačiau procesas užtruko, nes vertintojai paprašė papildomos informacijos. UNESCO patariamosios institucijos IUCN ir ICOMOS nurodė, kad reikia tvirčiau pagrįsti tarptautinę geologinių ypatybių, biologinės įvairovės ir ekologinių procesų svarbą.

    Taip pat akcentuota, kad kultūrinė vertė turėtų būti apibrėžta dar aiškiau, svarstant galimybę į paraišką įtraukti ir Diono archeologinę vietovę, esančią Olimpo papėdėje. Tokie papildymai dažnai padeda kandidatūrai, nes UNESCO vertina ne vien pavienį objektą, o jo ryšį su platesniu istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Vietos bendruomenės viltys ir atsakomybės

    Dio-Olimpo savivaldybės meras Evangelos Geroliolios pabrėžia, kad vietiniams Olimpas yra kasdienybė ir tapatybės dalis. Pasak jo, tarptautinis pripažinimas reikštų ne vien prestižą, bet ir didesnę pareigą saugoti aplinką.

    „Olimpo kalnas yra mūsų gyvenimas. Tai vieta, kur užaugome, kurią matome kasdien, ir kartu vieta, nešanti mitą, istoriją, biologinę įvairovę, unikalų grožį bei didžiulę kultūrinę reikšmę“, – sakė Evangelos Geroliolios.

    Jo teigimu, UNESCO sprendimas būtų svarbus visam pasauliui, o ne tik regionui, nes kalbama apie vietą, kuri turi universalų simbolinį krūvį. Vis dėlto toks statusas praktiškai dažnai reiškia aiškesnes teritorijos valdymo taisykles ir didesnį dėmesį turizmo srautų kontrolei.

    Turizmas gali augti, bet kyla ribų klausimas

    Kalnų žygeivis ir Litohoro alpinizmo klubo vadovas Babis Marinidis atkreipia dėmesį, kad UNESCO vardas gali dar labiau padidinti lankytojų skaičių. Kartu tai iškelia klausimą, kiek žmonių gali atlaikyti jautri ekosistema, ypač kai jau dabar pasitaiko apsaugos režimo pažeidimų.

    „Klausimas yra, kiek žmonių šis kalnas ir ši ekosistema gali išlaikyti“, – sakė Babis Marinidis.

    Olimpas kasmet pritraukia tūkstančius žygeivių ir alpinistų, tačiau staigūs orų pokyčiai, sudėtingas reljefas ir reiklūs maršrutai verčia šią vietą valdyti atsargiai. Vietos verslai tikisi, kad UNESCO statusas sustiprintų regiono patrauklumą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia išliktų gamtos ir paveldo apsauga.

    Litohoro viešbučio savininkė Stavroula Vourou sako, kad miestelio ryšys su Olimpu nėra naujas atradimas, o ilgalaikis pagrindas vietos gyvenimui. Galutinis UNESCO sprendimas laukiama su dideliu susidomėjimu, nes jis galėtų įtvirtinti Olimpo kalno, kaip išskirtinės pasaulinės vertės vietos, statusą.

  • Venesuelos žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė 5 000: gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų

    Venesuelos žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė 5 000: gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų

    Venesueloje po dviejų stiprių žemės drebėjimų, sudrebinusių šalies šiaurinę pakrantę birželio 24 dieną, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 5 069. Skaičiai didėja gelbėtojams ardant griuvėsius ir tikrinant sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Į paieškos ir gelbėjimo operaciją įsitraukė tūkstančiai šalies tarnybų darbuotojų, jiems talkina ir tarptautinės komandos. Laikinoji prezidentė Delcy Rodríguez nelaimę pavadino „žiauriausia stichine katastrofa“ Venesuelos istorijoje.

    Smūgiai per kelias sekundes

    Valdžios institucijų teigimu, per 39 sekundes vienas po kito įvyko 7,2 ir 7,5 magnitudės žemės drebėjimai. Po pagrindinių smūgių užfiksuota daugiau nei 1 300 pakartotinių požeminių sukrėtimų, todėl dalis gyventojų naktis leido lauke.

    Labiausiai nukentėjo šiaurinė pakrantės La Guaira valstija, kur fiksuojama daugiausia sugriuvusių pastatų ir apgadintos infrastruktūros. Skelbiama, kad apgadinti 856 pastatai, o 190 jų visiškai sugriuvo; žalos patyrė ir keliai, tiltai bei kiti statiniai.

    Tūkstančiai liko be namų

    Nuo žemės drebėjimų nukentėjo ir socialinė infrastruktūra, todėl daug žmonių priversti laikinai persikelti į stovyklas. Skaičiuojama, kad per 20 000 gyventojų neteko namų, o dalis jų glaudžiasi perpildytose laikino apgyvendinimo vietose.

    Pagalbos organizacijos įspėja, kad kai kuriose stovyklose trūksta patikimo geriamojo vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Tokios aplinkybės didina infekcijų ir žarnyno ligų riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

    Tarptautinė parama atstatymui

    Delcy Rodríguez pranešė, kad Venesuela atblokavo 302 mln. eurų Tarptautinio valiutos fondo lėšų, kurios bus skirtos atsigavimui ir atstatymo darbams. Šie pinigai, pasak jos, anksčiau buvo įšaldyti, o dabar gali būti panaudoti skubiausioms reikmėms.

    Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas anksčiau buvo sustabdę santykius su Venesuela, tačiau šiais metais paskelbė juos atnaujinantys. Jungtinės Valstijos taip pat pranešė suteikusios daugiau nei 262 mln. eurų humanitarinės pagalbos, kuri skirta skubiems poreikiams ir pagalbai nukentėjusiems.

    Gelbėtojai pabrėžia, kad kritinis laikotarpis gyvybėms išgelbėti trumpėja, tačiau paieškos tęsiamos, nes kai kuriose vietose griuvėsiai dar nepasiekti sunkiosios technikos. Tuo pat metu šalies institucijos vertina ilgalaikę žalą ir rengia planus, kaip atkurti būstą bei svarbiausią infrastruktūrą pakrantės regionuose.

  • „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ pristatė naują vyno pasauliui skirtą projektą „Michelin Grape Selection“ ir pirmąjį leidimą pradėjo nuo Burgundijos – vieno garsiausių Prancūzijos vyno regionų. Vos per kelias dienas po paskelbimo iniciatyva sulaukė kritikos: viena žinomų vyninių viešai paprašė jos neįtraukti į reitingus.

    Burgundijos ūkis Domaine Arnoux-Lachaux pranešė grąžinęs jam skirtą vienos vynuogės įvertinimą, kuris yra žemiausias iš trijų „Michelin“ lygių. Vyninė teigė nesuprantanti, kaip galėjo būti nustatytas vertinimas, ir pabrėžė, kad nuo 2020 metų sąmoningai neteikia vynų apžvalgoms ar reitingavimui.

    „Mes nežinome, kaip galėjo būti nustatytas ūkio įvertinimas. Nuo 2020 metų sąmoningai pasirinkome neteikti savo vynų spaudos apžvalgoms ar reitingams“, – rašė Domaine Arnoux-Lachaux.

    Kaip veikia Michelin vynuogės?

    „Michelin Grape Selection“ skiriasi nuo tradicinių vyno gidų, kurie dažniausiai vertina konkrečius butelius ar derlius. Šiame formate dėmesys sutelkiamas į pačius ūkius: vertinama jų vynų kokybė ir pastovumas, vyndarystės bei vynuogynų praktikos, taip pat gebėjimas atskleisti terroir, arba vietovės savitumą.

    Pirmasis sąrašas apėmė tris Burgundijos subregionus – Côte de Beaune, Côte de Nuits ir Côte Chalonnaise. Iš viso 94 ūkiai gavo vieną, dvi arba tris „Michelin“ vynuoges, kur trys reiškia aukščiausią įvertinimą.

    Kur kyla didžiausios abejonės?

    Viešas Domaine Arnoux-Lachaux sprendimas tapo signalu, kad naujasis reitingavimo modelis bus vertinamas itin atidžiai. Pagrindinis klausimas – skaidrumas: kaip renkami vertinami ūkiai, kaip vyksta degustacijos ir kiek jos nepriklausomos nuo reputacijos, kainų ar rinkodaros.

    Šios abejonės ypač jautrios prabangių vynų segmente, kur vienas viešas įvertinimas gali paveikti paklausą, platinimo kanalus ir kainodarą. Todėl dalis gamintojų nori aiškiai žinoti, ar degustacijos yra aklos, kaip užtikrinamas vertintojų nepriklausomumas ir kokiais kriterijais remiantis skiriamos vynuogės.

    Kodėl gidas pasirodė dabar?

    „Michelin“ plėtra į vyno sritį vyksta tuo metu, kai Prancūzijos vyno sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais: mažėjančia kai kurių kategorijų paklausa, kainų spaudimu ir pertekline gamyba kai kuriuose regionuose. Dėl to dalis ūkių aktyviau ieško naujų būdų pasiekti vartotojus ir pirkėjus restoranuose, taip pat plečia vyno turizmo pasiūlą.

    Bordo regione, kuris įvardijamas kaip viena iš kitų „Michelin Grape Selection“ plėtros krypčių, pastaraisiais metais ryškėjo perprodukcijos ir krintančios raudonojo vyno paklausos problema. Atsižvelgiant į tai, naujas tarptautiniu mastu atpažįstamas gidas daliai gamintojų gali tapti papildomu matomumo kanalu, tačiau tik tuo atveju, jei vertinimo metodika bus laikoma patikima.

    Vyndarė ir šeimos ūkio Vignobles Coudert bendrasavininkė Lydia Coudert yra sakiusi, kad toks gidas gali tapti dar vienu įrankiu pasiekti naujus pirkėjus. Kartu ji pabrėžė, kad ilgalaikė „Michelin“ reputacija šiame segmente priklausys nuo to, kaip užtikrinamas degustacijų nepriklausomumas ir etika.

    „Sunkiausia dalis yra tai, kiek nepriklausomas bus ragavimas, kiek anonimiški bus buteliai. Tikiuosi, kad jie tai darys etiškai“, – sakė Lydia Coudert.

    Kol kas „Michelin“ naujasis formatas sulaukia ir smalsumo, ir skepticizmo: vieniems tai galimybė susigaudyti tarp ūkių, kitiems – dar vienas reitingas, kurio patikimumą reikės užsitarnauti. Akivaizdu, kad po pirmųjų reakcijų diskusija dėl kriterijų, atrankos ir skaidrumo tik stiprės, ypač gidui plečiantis į kitus regionus.

  • Netikėtas radinys Bodeno ežere: prie Lindau aptiktas XV amžiaus laivo vrakas, tyrimai tęsiasi

    Netikėtas radinys Bodeno ežere: prie Lindau aptiktas XV amžiaus laivo vrakas, tyrimai tęsiasi

    Bodeno ežere, netoli Lindau miesto, povandeniniai archeologai aptiko medinių laivo konstrukcijos dalių, kurios, kaip paaiškėjo, yra gerokai senesnės, nei manyta iš pradžių. Tyrėjai skelbia, kad radinys gali suteikti naujų žinių apie laivybą ir laivų statybą vėlyvaisiais viduramžiais.

    Apie įtartinus objektus ežero dugne mokslininkams pranešė vietovę gerai pažįstantis pramoginis naras. Atvykę specialistai iš pradžių svarstė, ar tai tik atsitiktinės medienos liekanos, tačiau vėliau užfiksuoti rėmai ir korpuso fragmentai leido gana greitai patvirtinti, kad tai vrakas.

    Pasak Bavarijos povandeninės archeologijos draugijos atstovų, aptiktas laivas, preliminariai, galėjo būti apie 8–12 metrų ilgio, o jo plotis siekė maždaug 3 metrus. Tokie matmenys rodo, kad tai buvo nedidelis, ežero laivybai pritaikytas medinis laivas, kurio konstrukcija skyrėsi nuo anksčiau tame pačiame regione rastų luotų tipo valčių.

    Data nustatyta pagal medieną

    Didžiausia staigmena tyrėjams tapo amžius. Atlikus nedidelio medienos mėginio analizę, suderintą su Bavarijos žemės paminklų apsaugos institucijomis, nustatyta, kad laivas datuotinas maždaug 1420–1450 metais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad kol kas atlikti tik pirmieji nėrimai ir pirminiai matavimai: teritorija dokumentuota, parengtos detalios nuotraukos ir vaizdai, leidžiantys tiksliau įvertinti išlikusią konstrukciją. Būtent šie ankstyvieji duomenys ateityje padės apsispręsti, ar verta imtis riboto masto kasinėjimų.

    Kodėl vrako neketinama kelti

    Nors pats radinys atrodo išskirtinis, laivo iškėlimas artimiausiu metu neplanuojamas. Specialistai aiškina, kad tokie darbai reikalautų brangios ir ilgos konservavimo procedūros, o netinkamai iškėlus mediena gali greitai suirti dėl kontakto su oru ir temperatūros pokyčių.

    Be to, povandeniniai archeologai pabrėžia, kad geriausia apsauga daugeliu atvejų yra palikti objektą vandenyje, ypač jei jis dengiamas nuosėdomis. Tokia natūrali aplinka padeda stabilizuoti būklę ir sumažina irimo riziką, kol renkami duomenys ir planuojami tolimesni tyrimai.

    Klimato signalas ežerams

    Šis radinys taip pat atkreipė dėmesį į vandens telkinių pokyčius: pastaraisiais metais Bodeno ežere fiksuojami žemesni vandens lygiai, o tai gali lemti, kad anksčiau paslėpti objektai tampa lengviau pastebimi. Archeologai pastebi, kad tokios sąlygos kartais padeda aptikti naujus radinius, tačiau kartu didina riziką jų būklei, jei nuosėdų danga pažeidžiama.

    Artimiausiu metu mokslininkai ketina tęsti dokumentavimą ir tikslinti laivo konstrukcijos ypatybes, kad būtų galima aiškiau atsakyti, kokiai laivybos tradicijai šis XV amžiaus laivas priklausė. Tyrėjai tikisi, kad radinys papildys iki šiol ribotą vėlyvųjų viduramžių vrakų skaičių Bodeno ežere.