Category: Kultūra

Atėjus pavasariui vis daugiau žmonių laiką leidžia gryname ore, tačiau daugeliui tai kartu reiškia ir sudėtingesnį laikotarpį dėl suaktyvėjusių alergijų. Simptomai apsiriboja ne vien sloga ar ašarojančiomis akimis – vis dažniau jie paliečia ir odą. Kosmetologė Małgorzata Misiejuk iš „BasicLab“ pataria, kaip šiuo metu pasirūpinti veido oda ir ko geriau vengti.

Žydėjimo sezonas ypač sudėtingas jautriai, į alergines reakcijas linkusiai odai. Pasak specialistės, intensyvaus žydėjimo laikotarpiu gali silpnėti odos apsauginės funkcijos, didėti jos reaktyvumas, taip pat stiprėti transepiderminis vandens netekimas.

Dėl to oda tampa lengviau sudirginama, dažniau juntamas sausumas, gali atsirasti paraudimas. Net ir anksčiau pasiteisinusi kasdienė priežiūra tokiu metu gali būti nebepakankama arba net pakenkti.

Alergijų laikotarpiu svarbiausia mažinti sudirginimo riziką ir kartu palaikyti natūralų odos apsauginį barjerą. Kosmetologė rekomenduoja rinktis priemones su paprasta, trumpa sudėtimi – tokios formulės sumažina nepageidaujamų reakcijų tikimybę ir leidžia lengviau kontroliuoti, kas patenka ant odos.

Taip pat naudingi raminamojo ir atkuriamojo poveikio ingredientai. Kasdienėje rutinoje verta ieškoti produktų su pantenoliu, alantoinu ar azijine centele, kurie padeda odai atsigauti ir mažina sudirginimą.

Didelę reikšmę turi ir keramidai, cholesterolis bei riebalų rūgštys, atstatantys odos lipidinį sluoksnį. Taip pat gali praversti mažos koncentracijos niacinamidas, padedantis stiprinti odos barjerą.

Žydėjimo sezono metu būtina atidžiau vertinti kosmetikos sudėtį. Specialistė pabrėžia, kad dažni alergenai yra kvapiosios medžiagos ir dirbtiniai dažikliai – jie gali sustiprinti padidėjusio jautrumo simptomus.

Dėl to pavasarį pravartu rinktis bekvapius dermokosmetikos produktus be nereikalingų priedų, galinčių dirginti. Svarbi ir tekstūra: priemonės turėtų greitai susigerti, nekimšti porų ir neapsunkinti odos, tačiau kartu užtikrinti intensyvų drėkinimą bei barjero palaikymą, pavyzdžiui, ektoino, trehalozės, hialurono rūgšties ar keramidų pagalba.

Netinkama priežiūra gali dar labiau sustiprinti alergijos požymius ir pabloginti odos būklę. Kosmetologė ragina ypač atsargiai vertinti dirginančias ar alergizuoti galinčias medžiagas.

Vengtinų ingredientų sąraše pirmiausia minimi kvepalai ir kvapų kompozicijos – tiek natūralios, tiek sintetinės.

„Jos gali sukelti paraudimą, niežulį, deginimą ir dilgėlinę, o žydėjimo laikotarpiu šios reakcijos dar labiau sustiprėja“, – teigia Małgorzata Misiejuk.

Taip pat nerekomenduojamos didelės koncentracijos šveičiamųjų rūgščių (AHA, BHA, PHA), retinoidai bei etilo alkoholis. Šios medžiagos gali silpninti odos barjerą ir didinti jautrumą aplinkos veiksniams.

Specialistė pabrėžia, kad tinkamą išorinę priežiūrą verta papildyti įpročiais, kurie palaiko organizmą iš vidaus.

„Ypač svarbus pakankamas skysčių vartojimas, nes jis palaiko odos medžiagų apykaitos procesus ir regeneracijos gebėjimą. Rekomenduojama išgerti apie 30–35 ml vandens vienam kilogramui kūno masės, tačiau didesnio fizinio aktyvumo, nėštumo ar žindymo metu vandens poreikis gali būti didesnis“, – aiškina kosmetologė.

Svarbi ir mityba. Omega-3 riebalų rūgščių bei antioksidantų turintys produktai gali padėti mažinti uždegiminius procesus organizme. Į kasdienį racioną verta įtraukti riebią žuvį, riešutus, uogas ar avokadus, o itin perdirbtą maistą ir paprastuosius cukrus – riboti.

Grįžus iš lauko rekomenduojamas kruopštus, bet švelnus odos nuvalymas – taip pašalinamos ant odos nusėdusios žiedadulkės ir nešvarumai, galintys sustiprinti alergines reakcijas.

Kasdienybėje gali padėti ir keli paprasti veiksmai: patalpas geriausia vėdinti ne intensyviausio žydėjimo valandomis, o oro drėkinimas gali sumažinti odos sausumo ir tempimo pojūtį.

Jei oda sudirgsta, gali praversti šalti kompresai arba raminamąjį poveikį turinčios priemonės. Ne mažiau svarbi ir apsauga nuo saulės.

„UV spinduliuotė stiprina uždegiminius procesus ir didina odos jautrumą“, – primena Małgorzata Misiejuk.

Todėl kasdienis kremo su SPF 50 naudojimas, saugantis ir nuo UVB, ir nuo UVA spindulių, turėtų tapti neatsiejama odos priežiūros dalimi, ypač pavasarį, kai oda labiau linkusi į sudirginimą.

Drėgmė vonioje – tai ne tik komforto klausimas, bet ir viso interjero ilgaamžiškumas. Pakanka kelių konkrečių pokyčių, kad oras taptų lengvesnis, o sienos nustotų sugerti vandenį.

Vonioje vandens garai susidaro kasdien ir neretai užsilaiko ilgiau, nei turėtų. Tuomet prasideda įprasti požymiai: rasojantys veidrodžiai, nuolat drėgnos siūlės, nemalonus kvapas. Ilgainiui atsiranda pelėsis – jį sunku išvalyti, o dar sunkiau užkirsti kelią jo grįžimui. Dėl to svarbiausia problemą spręsti iš esmės: pasirūpinti vėdinimu, tinkamomis medžiagomis ir detalėmis, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nereikšmingos. Būtent jos dažnai lemia, ar vonia bus sausa, ar taps drėgmės židiniu.

Vėdinimas vonioje lemia viską – jį galima pagerinti ir be remonto

Efektyvi oro kaita yra pagrindas, tačiau tai nebūtinai reiškia brangius darbus. Pirmiausia verta įsitikinti, ar ventiliacijos grotelės iš tikrųjų veikia. Paprasčiausias būdas – priglausti prie jų popieriaus lapą: jei lapas nepritraukiamas, trauka per silpna.

Tokiu atveju dažnai pakanka atsargiai nuvalyti groteles nuo dulkių ir riebios apnašos, kuri blokuoja oro srautą. Taip pat pravartu po maudynių palikti praviras vonios duris ir apsvarstyti nedidelį kanalų ventiliatorių, kuris įsijungia kartu su šviesa. Tai greitai pašalina garų perteklių ir nereikalauja didelių pokyčių. Senuose būstuose gali padėti net ir lango mikroventiliacija kitame kambaryje – ji pagerina oro cirkuliaciją visame bute.

Sienos ir grindys turi būti atsparios drėgmei – netinkamos medžiagos problemą parodo greitai

Drėgmė dažniausiai kaupiasi ten, kur paviršiai prastai apsaugoti. Siūlių glaistas ir silikonas turėtų būti skirti drėgnoms patalpoms, nes jų sudėtyje būna priedų, ribojančių pelėsio atsiradimą. Įprasti produktai greitai patamsėja ir ima sugerti vandenį.

Ypač svarbu kruopščiai užpildyti tarpus prie vonios ir dušo zonos. Net nedideli plyšiai leidžia vandeniui patekti po paviršiumi, o drėgmė ten gali laikytis kelias dienas. Kokybiškai atliktas sandarinimas veikia kaip barjeras: vanduo lieka ant paviršiaus, o ne skverbiasi gilyn.

Vonios durys svarbesnės, nei atrodo: angos ir tarpeliai tikrai daro skirtumą

Jeigu į patalpą nepatenka šviežio oro, net ir gera ventiliacija neveiks tinkamai. Todėl vonios duryse turėtų būti specialios ventiliacinės angos arba apatinis išpjovimas prie grindų – taip oras gali laisvai cirkuliuoti.

Jei durys sandarios ir vientisos, drėgmė „užsirakina“ viduje ir nusėda ant sienų. Kartais situacijai pagerinti pakanka nedidelio tarpelio. Tai viena iš tų smulkmenų, kuri dažnai nuvertinama, nors realiai daro didelę įtaką kasdieniam komfortui.

Matinis apnašas ant žalvario gali visiškai pakeisti jo išvaizdą. Vis dėlto užtenka kelių paprastų priemonių, kad metalas vėl atgautų jam būdingą blizgesį.

Žalvariniai daiktai laikui bėgant praranda šiltą, auksinį atspalvį ir ima atrodyti apleisti. Tai galioja ir durų rankenoms, ir žvakidėms, ir dekoratyvinėms detalėms, kurios anksčiau traukė akį. Užuot juos atidėjus į šalį, verta išbandyti namuose seniai naudojamus, patikrintus sprendimus.

Daugelis nė neįtaria, kad veiksmingam žalvario valymui nereikia specialių priemonių. Dažnai pakanka kelių ingredientų, kuriuos įprastai turime virtuvėje. Kiekvienas metodas veikia šiek tiek skirtingai, todėl geriausia jį pasirinkti pagal nešvarumų lygį ir paviršiaus tipą.

Kopūstų sultys ir pelenai veikia stebėtinai gerai: ši pasta pašalina senas apnašas

Kopūstų sulčių rūgštumas ir smulkūs pelenai sudaro natūralią pastą, kuri gali įveikti net tamsų apnašą. Rūgšti terpė tirpdo nuosėdas, o pelenai švelniai nušlifuoja jų sluoksnį, nepažeisdami metalo paviršiaus. Šis būdas ypač praverčia valant senesnius daiktus, kurie ilgai nebuvo prižiūrėti.

Norint rezultato, pakanka mišinį užtepti ant žalvario ir švelniai patrinti minkšta šluoste. Po kelių minučių paviršius ima atgauti spalvą. Galiausiai viską reikia nuplauti vandeniu ir kruopščiai nusausinti, kad neliktų dryžių.

Druska ir actas – stiprus derinys: būdas greitai atnaujinti paviršių

Actas, sumaišytas su druska, reaguoja su ant žalvario susikaupusiais nešvarumais. Tai vienas paprasčiausių metodų, kai efektas pastebimas gana greitai. Jis ypač tinka reguliariai priežiūrai, kai metalas pradeda prarasti blizgesį.

Pakanka paruoštu tirpalu nuvalyti paviršių. Po trumpo laiko apnašas ima tirpti, o žalvaris atgauna būdingą atspalvį. Svarbu viską gerai nuplauti ir nusausinti, nes druskos likučiai gali palikti žymių.

Molis su actu valo tiksliai: padeda pasiekti sunkiai prieinamas vietas

Molis, sumaišytas su actu, virsta tiršta pasta, kuri gerai laikosi ant paviršiaus. Dėl to galima kruopščiai išvalyti ornamentus ir įdubas, kur įprasta šluostė nepasiekia. Šį sprendimą dažnai renkasi tie, kurie prižiūri labiau dekoratyvius elementus.

Užteptą pastą verta trumpam palikti, kad veikliosios medžiagos pradėtų veikti. Tuomet paviršių reikia švelniai nuvalyti ir nuplauti vandeniu. Rezultatas ypač matomas ant detalių, kurios prieš tai atrodė patamsėjusios.

Maži maišeliai su užrašu „nevalgyti“ dažniausiai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę. Tačiau jie gali padėti spręsti ne vieną buitinę problemą, ypač ten, kur ima varginti drėgmė. Pakanka į juos pažiūrėti kitaip ir atsiveria gana platus praktinių pritaikymų sąrašas.

Šie nepastebimi priedai, randami batų dėžėse ar elektronikos pakuotėse, sugeria drėgmę iš aplinkos. Dėl to vis daugiau žmonių juos kaupia ir naudoja kasdienėse situacijose – paprastai, be papildomų išlaidų, o rezultatai neretai nustebina.

Maži maišeliai – didelė pagalba namuose

Drėgmės sugėrikliai gaminami iš medžiagos, kuri efektyviai surenka vandens garus. Dėl to jie padeda palaikyti sausumą uždarose vietose: stalčiuose, dėžėse su dokumentais ar spintelėse.

Keli maišeliai tarp svarbių popierių gali sumažinti drėgmės, nemalonaus kvapo ir popieriaus „sulipimo“ riziką. Tai ypač naudinga ten, kur drėgmė dažnai svyruoja. Jie praverčia ir batų spintelėse ar sportiniuose krepšiuose, kur avalynė bei drabužiai linkę sudrėkti.

Automobilyje šie maišeliai gali šiek tiek sumažinti langų rasojimą, tačiau poveikis labiausiai juntamas tik esant nedidelei drėgmei. Jie nepakeis veikiančios ventiliacijos ar salono sausinimo sprendimų.

Pagalba telefonui ir kitai elektronikai – tik kaip papildoma priemonė

Į skystį patekęs telefonas – viena labiausiai stresą keliančių situacijų. Išjungus įrenginį ir išėmus SIM kortelę, telefoną galima padėti į sandarų indą kartu su drėgmę sugeriančiais maišeliais.

Jie gali sugerti dalį drėgmės ir padėti džiovinimo procesui, tačiau dažniausiai veikia tik paviršiuje. Tai nėra garantija, kad prietaisas bus visiškai išgelbėtas, ir tikrai nepakeičia profesionalaus remonto, jei drėgmė pateko į vidų.

Panašiai jie gali praversti ir fotoaparatų bei akinių atveju: laikomi dėkle, padeda sumažinti lęšių rasojimą ir drėgmės kaupimąsi.

Naudinga ir sodininkams: sėkloms bei augalams džiovinti

Drėgmė – vienas didžiausių priešų laikant sėklas: ji gali paskatinti gedimą ir sumažinti daigumą. Į sandarų indą su sėklomis įdėtas drėgmės sugėriklis padeda išlaikyti tinkamesnes sąlygas net kelis mėnesius.

Maišeliai pritaikomi ir džiovinant gėles ar augalus dekoracijoms. Jie padeda greičiau pašalinti drėgmę ir geriau išsaugoti formą. Vis dėlto geriausių rezultatų duoda didesnis specialaus silikagelio kiekis, nes mažuose maišeliuose jo paprastai būna nedaug.

Verčiau pasilikti, o ne išmesti: paprastas būdas sumažinti drėgmę namuose

Nors šie maišeliai maži ir dažnai laikomi tik pakuotės atlieka, jų pritaikymų – nemažai. Vis daugiau žmonių juos sąmoningai pasilieka ir naudoja skirtingose namų vietose.

Reguliarus drėgmės sugėriklių naudojimas gali pagerinti įvairių daiktų laikymo sąlygas. Tai nepakeičia profesionalių sprendimų, tačiau daugelyje kasdienių situacijų gali būti pakankama, paprasta ir nemokama pagalba.

Pastarosios savaitės Brigitte Macron buvo itin intensyvios. Neseniai ji dalyvavo Melanios Trump surengtoje konferencijoje, vėliau spėjo išvykti iš Japonijos ir šiuo metu lankosi Pietų Korėjoje. Pirmąją Prancūzijos ponią oficialioje kelionėje po Tolimuosius Rytus lydint Emmanueliui Macronui, ji dar kartą atkreipė dėmesį kaip stiliaus pojūtį turinti moteris. Vienas jos įvaizdis nustebino ypač – taip ją išvysti pasitaiko retai.

Keliaudama po Azijos šalis Brigitte Macron dažnai renkasi smėlio spalvos drabužius. Pastaruoju metu mados apžvalgininkų žvilgsnius patraukė įdomus smėlio spalvos paltas, išsiskiriantis papildoma trumpa pelerine ant pečių. Pirmoji Prancūzijos ponia pasirinko netikėtą stiliaus sprendimą: nors palto diržas turi sagtį, ji jį surišo tarsi klasikinių trenčų diržą. Prie pavasariško smėlio spalvos palto ji priderino juodus aukštakulnius.

Šis paltas dėmesį traukė jau oro uoste, vos Brigitte Macron išlipus iš lėktuvo. Vis dėlto dar labiau nustebino jos pasirinktas derinys Seule, kur vyko „Centro Pompidou Hanwha“ atidarymas. Renginiui ji vilkėjo aptemptas kelnes – tai ne itin dažnas pasirinkimas jos garderobe. Šįkart ji pasirinko aštresnį įvaizdį: kelnes derino su odiniu viršutiniu drabužiu ir masyvesniais batais storu kulnu. Tačiau klasikos ji neatsisakė – vilkėjo juodas kelnes su kantu, o tamsiai mėlynas „odos“ drabužis priminė švarką.

Klasikinį, elegantišką stilių Brigitte Macron pademonstravo ir oficialioje pasitikimo ceremonijoje Mėlynuosiuose rūmuose – Pietų Korėjos prezidento rezidencijoje. Ji pasirodė vilkėdama tamsiai mėlyną iki blauzdų vidurio siekiantį klostuotą sijoną ir ilgą švarką, kuris buvo asimetriškai susegtas per vieną petį. Šis dizaineriškas švarkas įdomiai krito ant silueto ir visam įvaizdžiui suteikė išskirtinumo bei rafinuotos elegancijos.

Nuo mados nepavargstantis klasikinis drabužis, kasmet sugrįžtantis į pavasario spintą, – trenčas. Nors kiekvieną sezoną tendencijose keičiasi kirpimai ir detalės, vienas modelis nuolat išlieka tarp geidžiamiausių: prigludęs trenčas su diržu. Jis ne tik lengvai priderinamas prie įvairių pavasario derinių, bet ir vizualiai lieknina siluetą.

2026 metų pavasarį į tendencijas ryškiai įžengė mikrotrenčai – trumpesni paltai, siekiantys kiek žemiau klubų linijos. Vis dėlto tai nereiškia, kad klasikai sakome sudie. Smėlinės spalvos ilgas trenčas ir toliau laikomas pavasario garderobo pagrindu: jis tinka ir elegantiškam įvaizdžiui, ir laisvesniam, kasdieniam stiliui. Nors pastaraisiais metais dominavo oversize siluetai, dabar vėl vis dažniau renkamasi labiau prigludusius modelius.

Smėlinis trenčas – universalus pasirinkimas beveik bet kokiai progai. Dar daugiau privalumų suteikia prigludęs variantas su diržu: jis padeda formuoti proporcijas, o diržas pabrėžia liemenį. Ilgesni paltai taip pat optiškai „prideda“ ūgio, todėl svarbu tik pasirinkti figūrai tinkamą ilgį ir kirpimą.

Pečių srityje esantys antpečiai ir atvartai, liemenį juosiantis diržas bei subtiliai platėjanti apačia gali sukurti smėlio laikrodžio įspūdį. Yra ir paprastas stiliaus triukas: diržą galima surišti ne priekyje, o nugaroje – taip audinys šiek tiek „surenkamas“, o siluetas atrodo dar lieknesnis.

Šis klasikinis paltas dėvimas įvairiai, nes reikiamą nuotaiką jam suteikia kiti drabužiai ir aksesuarai. Galvoje vis dar iškyla Audrey Hepburn įvaizdis kultiniame filme „Pusryčiai pas Tifanį“ – trenčas ten tapo tikra elegancijos ikona. Trenčas puikiai dera tiek su aukštakulniais ir suknele, tiek su kostiumu. Taip pat jis stilingai atrodo su „Mary Jane“ tipo bateliais, marškiniais ir aukštu liemeniu pasiūtomis kelnėmis.

Trenčas tinka ir laisvesnėms, kasdienėms kombinacijoms. Derinamas su sportiniais bateliais ir kepure su snapeliu, jis įgauna „laisvesnį“ charakterį. Norint dar kasdieniškesnio įvaizdžio, galima rinktis džemperį ir plačių klešnių kelnes – trenčas tokį derinį subalansuos ir suteiks tvarkingos struktūros.

2026 metų pavasarį madingas ir odinis paltas – tai puiki alternatyva smėlinės spalvos klasikiniam trenčui. Jis taip pat tinka įvairiems deriniams: nuo elegantiškų iki kasdienių. Kaip ir visada, daug lemia avalynė, aksesuarai bei kiti pasirinkti drabužiai: su suknele jis atrodys puošniau, o su džinsais, plačių klešnių kelnėmis ir sportiniais bateliais bus idealus kasdienai.

Nors klasika dažniausiai siejama su smėline spalva, pastaruoju metu trenčai vis dažniau pasirodo ir ryškesnėmis spalvomis. Neseniai Niujorke Heidi Klum pasirodė vilkėdama figūrą pabrėžiantį ugningai raudonos spalvos modelį.

Populiarūs ir pastelinių atspalvių trenčai. 2026 metų pavasarį ypač dėmesį traukia alyvuogių spalvos variantas: jis puikiai dera su mėlynais marškiniais ir džinsais, o su juoda spalva sukuria santūrų, elegantišką derinį. Tai gali būti itin vykusi alternatyva smėlinei klasikinei spalvai.

Kartais pakanka vienos detalės, kad įvaizdis atrodytų lyg nuo raudonojo kilimo – ne veltui šį trendą taip dažnai renkasi ir žvaigždės.

Daug dėmesio dėl stiliaus sulaukianti Danijos karalienė Marija dar kartą įrodė turinti išskirtinį mados pojūtį. 2026 m. kovo pabaigoje monarchė dalyvavo Danijos kardiologų asociacijos apdovanojimų ceremonijoje ir pademonstravo itin taiklų spalvų derinimą.

Žurnalas „Vanity Fair“ dar 2010 metais Mariją įtraukė į geriausiai besirengiančių pasaulio žmonių sąrašą. Nuo tada ji ne kartą patvirtino šį įvertinimą, o pastarasis pasirodymas oficialiame renginyje tapo dar vienu to pavyzdžiu.

Renginiui karalienė pasirinko du, pasak „Pinterest“, 2026 metų madingiausius atspalvius. Iš pirmo žvilgsnio toks derinys gali pasirodyti netikėtas, tačiau Marija parodė, kad tamsi slyvų (noir) spalva ir ledinis mėlynas atspalvis puikiai papildo vienas kitą.

Monarchė vilkėjo kryžminio užsegimo palaidinę, kuri vizualiai pailgina kaklą ir išryškina liemenį, todėl dažnai pasirenkama norint sukurti lieknesnės figūros įspūdį. Šio kirpimo drabužis taip pat suteikė erdvės ryškiam aksesuarui – karalienė pasipuošė dideliu auksiniu vėriniu, dekoruotu tiek slyvų, tiek mėlynais akmenimis.

Įvaizdžio pusiausvyrai ji pasirinko mažesnius auskarus su mėlynu akmenėliu. Akį traukė ir avalynė – balti bei juodi aukštakulniai su gyvatės odos rašto motyvu. Prie jų derėjo ir viršutinis drabužis: atvykdama Marija vilkėjo paprastą baltą paltą, kurio neutralus tonas tapo puikiu fonu kitiems spalviniams akcentams.

Marija gimė 1972 m. vasario 5 d. Australijoje. Su būsimu vyru Frederiku ji susipažino 2000 metais, per olimpines žaidynes Sidnėjuje. 2004-aisiais pora susituokė, o Marija tapo Danijos princese. Vėliau ji susilaukė keturių vaikų: Kristiano, Izabelės, Vincento ir Jozefinos. Nuo 2024 metų Marija yra Danijos karalienė ir, regis, toliau nuosekliai įrodo, kad stiliaus pojūtis – viena ryškiausių jos vizitinės kortelės detalių.

Velykų stalo neįmanoma įsivaizduoti be kiaušinių – tai vertingas šventinio meniu produktas, aprūpinantis organizmą baltymais, vitaminais ir mineralais. Klinikinė dietologė paaiškino, kokia jų paruošimo forma laikoma palankiausia sveikatai.

Pasak specialistės iš vaivadijos specializuotos ligoninės, pavadintos šv. Barboros vardu, kiaušiniai yra visavertis maistas: jie suteikia aukštos biologinės vertės baltymų, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų A ir D. Be to, juose gausu mineralų, tokių kaip geležis ir selenas.

„Geriausias pasirinkimas – minkštai arba pusiau kietai virti kiaušiniai. Tuomet baltymai geriausiai įsisavinami, o vitaminų netekimai yra minimalūs. Ilgesnis virimas ar kepimas sukelia gerokai didesnius maistinių medžiagų nuostolius“, – aiškino dietologė.

Ji taip pat priminė, kad kiaušinius galima drąsiai naudoti salotoms ir kitiems patiekalams, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į priedus. Per didelis majonezo ar riebių padažų kiekis gali paversti net ir maistingą patiekalą gerokai kaloringesniu. Specialistės teigimu, per šventes tokių priedų galima leisti sau daugiau, tačiau kasdienybėje verta nepersistengti.

Kalbėdama apie cholesterolį, ekspertė pabrėžė, kad dažnos baimės ne visada pagrįstos. „Sveikiems žmonėms saikingas kiaušinių vartojimas paprastai nedaro neigiamo poveikio lipidų kiekiui kraujyje. Didesnę įtaką turi bendras gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ir visa mityba, o ne vienas atskiras produktas“, – teigė ji.

Dietologė atkreipė dėmesį ir į psichologinį švenčių aspektą. „Velykos – tai poilsio ir buvimo su šeima laikas. Šiuo laikotarpiu verta mėgautis maistu ir nesilaikyti itin griežtos dietos“, – sakė specialistė.

Pasak dietologų, saikas ir tinkamas kiaušinių paruošimo būdas leidžia suderinti tradicijas su rūpesčiu sveikata.

Pirmoji Velykų diena daugeliui yra ypatingas metas, skirtas Dievui ir šeimai. Vis dėlto tradicija primena: šią dieną derėtų susilaikyti nuo įvairių darbų ir veiklų, o draudimų sąrašas – ilgas.

Pirmąją Velykų dieną nerekomenduojama imtis sunkių fizinių ir buitinių tvarkymosi darbų. Įprastai sakoma, kad tądien ne vieta skalbimui, siurbimui, šlavimui, dulkių valymui ar lyginimui. Manoma, kad namų ruoša turėjo būti atlikta iš anksto, o per Velykas tam ne metas.

Tradicija taip pat ragina vengti bet kokių žemės darbų, kurie esą „trukdo“ gamtai atsinaujinti. Dėl to patariama atsisakyti net ir paprastų, malonių sodo darbų.

Kadangi Velykos yra nedarbo diena, tądien nebus tvarkomi ir jokie oficialūs reikalai. Tačiau net jei yra galimybė dirbti namuose ar užsiimti „popieriniais“ darbais, tradiciškai siūloma ir to vengti, daugiau dėmesio skiriant šventei bei artimiesiems.

Dar vienas svarbus paprotys – neišmesti maisto likučių iš velykinio šventinimo krepšelio. Nuo seno tikėta, kad Didįjį šeštadienį pašventintas maistas negali būti iššvaistytas. Ši mintis dažnai taikoma ne tik per šventes – ji primena atsakingą požiūrį į maistą visus metus.

Per Velykas raginama nesipykti ir nelikti nesantaikoje. Šis laikas laikomas meilės ir taikos laikotarpiu, tinkamu susitaikymui, nesusipratimų išsiaiškinimui ir santykių stiprinimui.

Taip pat primenama, kad pirmąją Velykų dieną tikintiesiems svarbus dalyvavimas šv. Mišiose. Katalikams tai yra pareiga – kaip ir Eucharistijos priėmimas. Išpažintis šią dieną nėra privaloma, jei žmogus yra malonės būsenoje.

Kasmet prieš Velykas grįžta ir diskusijos apie aprangą bažnyčioje. Nemažai žmonių svarsto, ar egzistuoja tam tikras „kodeksas“, tačiau pabrėžiama, kad tiek eilinį sekmadienį, tiek per Velykas vertėtų laikytis kelių principų.

Velykinė apranga į bažnyčią turėtų būti elegantiška, kukli ir klasikinė, tačiau šventiška. Savaime suprantama, ji turi būti tvarkinga ir švari.

Dvasininkai atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse netinkamas apsirengimas gali tapti priežastimi neįleisti į šventovę. Anot jų, ir pas mus kartais pamirštama, jog apranga bažnyčioje turėtų būti apgalvota ir atitikti tam tikrus reikalavimus. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių mano, kad aiškesnės taisyklės turėtų būti taikomos ir mūsų šalyje.

Vešli magnolija gali pakerėti iš pirmo žvilgsnio: dideli, įspūdingi žiedai atrodo tarsi iš pasakos ir tampa viena gražiausių pavasarinio sodo puošmenų. Tačiau verta prisiminti, kad šis augalas gali būti reiklus, todėl jam dažnai prireikia papildomos pagalbos. Geros žinios – ją galima suteikti pasitelkus paprastą, namuose randamą trąšą.

Magnolija greitai parodo, jei jai trūksta tinkamų sąlygų. Norint išvengti sulėtėjusio augimo ir menko žydėjimo, svarbu įvertinti jos poreikius. Geriausiai ji jaučiasi derlingoje, humusingoje ir šiek tiek rūgščioje dirvoje. Taip pat ji nemėgsta persodinimo ir jautriai reaguoja į šaknų pažeidimus, todėl tinkamas vietos parinkimas ir sąlygos yra itin svarbūs dar tada, kai augalas tik pasodinamas.

Magnolijai labiausiai tinka saulėta arba pusiau pavėsinga vieta, apsaugota nuo vėjo. Ne mažiau svarbi ir dirvos drėgmė: substratas turėtų būti nuolat lengvai drėgnas, tačiau ne permirkęs. Sudarius geras sąlygas, augalas atsilygina intensyvesniu augimu ir gausiu žydėjimu.

Pavasarį magnolija pradeda aktyviai vegetuoti ir ruoštis žydėjimui, todėl tuo metu jai ypač praverčia maisto medžiagos – azotas, fosforas ir kalis. Jos padeda formuotis ūgliams bei žiedams.

Daugelis renkasi specialias, magnolijoms skirtas trąšas – tai tinkamas sprendimas. Vis dėlto yra vienas esminis dalykas: dirvos reakcija. Net ir kokybiškos trąšos neveiks taip efektyviai, jei žemė bus per daug šarminė. Magnolijoms palankiausia šiek tiek rūgšti terpė – joje maisto medžiagos pasisavinamos geriausiai. Todėl verta natūraliai pasirūpinti dirvos sąlygų gerinimu.

Čia gali praversti tai, ką daugelis tiesiog išmeta – kavos tirščiai. Jie turi augalams naudingų mikroelementų ir švelniai rūgština dirvą, o magnolijai tai itin svarbu.

Reguliariai naudojami atvėsinti ir šiek tiek pradžiovinti kavos tirščiai gali padėti magnolijos šaknims geriau pasisavinti maistines medžiagas, o rezultatas – įspūdingesnis žydėjimas. Pakanka aplink augalą paberti ploną tirščių sluoksnį ir atsargiai įmaišyti jį į viršutinį dirvos sluoksnį.

Magnolijos priežiūra nesibaigia vien tręšimu. Ne mažiau svarbus ir mulčiavimas – jis padeda išlaikyti tinkamą dirvos drėgmę bei apsaugo negiliai esančias šaknis tiek nuo perkaitimo, tiek nuo iššalimo.

Tinkamai parinktas mulčias taip pat slopina piktžolių augimą ir pamažu praturtina dirvą organinėmis medžiagomis. Magnolijoms geriausiai tinka pušų žievė, spygliai, rūgštus kompostas ir sodo durpės.