CP v2

Category: Kultūra

  • Močiutės rinko pilnomis saujomis: 5 vaistažolės pievose, kurias verta prisiminti liepą

    Močiutės rinko pilnomis saujomis: 5 vaistažolės pievose, kurias verta prisiminti liepą

    Vasara daugeliui siejasi su žydinčiomis pievomis, tačiau žolininkams tai ir praktiškas metas papildyti namų vaistinėlę. Liepą gausu augalų, tradiciškai vartojamų peršalimo simptomams lengvinti, virškinimui gerinti ar odai prižiūrėti. Vis dėlto specialistai primena: vaistažoles verta rinkti atsakingai, kad nauda nevirstų rizika.

    Žaliavą patariama rinkti tik švariose vietose, atokiau nuo intensyvaus eismo kelių, pramonės teritorijų ir pesticidais purškiamų laukų. Taip pat svarbu įsitikinti, kad nepažeidžiamos saugomų teritorijų taisyklės ir nerenkami saugomi augalai. Jei kyla abejonių dėl rūšies, geriau jos neliesti, nes painiojimas gali baigtis apsinuodijimu.

    Tinkamiausias metas rinkti daugumą vaistažolių yra sausa, saulėta diena, kai augalai visiškai nudžiūvę po rasos ar lietaus. Drėgna žaliava džiūsta prasčiau, greičiau pelija ir praranda dalį veikliųjų medžiagų. Surinktas žoleles reikėtų kuo greičiau išskleisti plonu sluoksniu, vėdinamoje vietoje, vengiant kaitrios tiesioginės saulės.

    Ką verta rinkti liepą?

    Vienas ryškiausių liepos ženklų – žydinčios liepos. Liepžiedžių arbata nuo seno siejama su prakaitavimą skatinančiu ir raminančiu poveikiu, todėl ji dažnai geriama peršalus ar prieš miegą. Žiedai paprastai renkami žydėjimo pradžioje, kai dauguma jų dar neišbyrėję.

    Dar viena dažnai sutinkama vaistažolė – ramunėlė. Ji tradiciškai vartojama kaip švelni priemonė virškinimo diskomfortui mažinti, taip pat burnos ir gerklės skalavimams ar odos priežiūrai. Ramunėles svarbu atpažinti tiksliai, nes pievose pasitaiko į jas panašių augalų, neturinčių tų pačių savybių.

    Pievose akį patraukia ryškiai mėlynas rugiagėlės žiedas. Liaudies praktikoje rugiagėlės dažnai minimos kaip augalas kompresams, kai vargina akių srities paburkimas ar odos sudirgimai, tačiau jautresniems žmonėms ji gali sukelti alergines reakcijas. Rinkti reikėtų tik švarius, nepažeistus žiedus, o naudojant pirmą kartą verta pradėti nuo mažų kiekių.

    Gysločio lapai daugeliui pažįstami kaip greita pagalba smulkiems nubrozdinimams, tačiau dažniau jis vartojamas ir arbatoms ar sirupams, kai vargina kosulys. Lapai paprastai renkami jauni, sveiki, nepageltę, vengiant augalų, augančių prie šaligatvių ar dulkėtų pakelių. Kaip ir kitų žolelių atveju, svarbu nepersistengti ir nepalikti vietos visiškai „nušluotos“.

    Medetkos žydi ilgai, todėl jų žiedus galima rinkti didelę vasaros dalį. Jos dažnai siejamos su odos priežiūra ir naudojamos užpilams ar tepalams, taip pat kartais geriamos kaip arbata. Renkant žiedus svarbu laikytis higienos, o sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus, prieš reguliariai vartojant vaistažoles geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Vaistažolės gali būti puikus kasdienės rutinos papildymas, tačiau jos nėra nekalta „arbata iš pievos“. Saugiausia laikytis aiškių taisyklių: rinkti tik tai, ką tikrai atpažįstate, vengti užterštų vietų ir atsakingai dozuoti. O jei simptomai nepraeina ar stiprėja, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

  • Pasaulio futbolo čempionato finalas Naujajame Džersyje: organizatoriai stebi gaisrų dūmus

    Pasaulio futbolo čempionato finalas Naujajame Džersyje: organizatoriai stebi gaisrų dūmus

    Pasaulio futbolo čempionato organizatoriai prieš savaitgalį vyksiantį finalą Naujajame Džersyje pranešė atidžiai stebintys miškų gaisrų dūmų situaciją ir oro kokybės rodiklius. JAV dalyje regionų dūmai pablogino matomumą ir pakėlė taršą iki nesveiko ar net pavojingo lygio.

    Organizatorių teigimu, prie FIFA būstinės dirba Nacionalinės meteorologijos tarnybos atstovas, kuris nuolat teikia naujausią informaciją apie oro masių judėjimą ir taršos prognozes. Tai leidžia operatyviai spręsti dėl komandų treniruočių, rungtynių logistikos ir žiūrovams skirtų rekomendacijų.

    Rizika sportininkams ir žiūrovams

    Didžiausias susirūpinimas kyla dėl intensyvaus fizinio krūvio, kai sportininkai įkvepia gerokai daugiau oro nei įprastai. Esant aukštam smulkiųjų dalelių kiekiui, didėja kvėpavimo takų dirginimo, astmos paūmėjimo ir kitų sveikatos sutrikimų rizika.

    „Tai aukšto meistriškumo sportininkai, per kiekvieną treniruotę ir rungtynes į plaučius įtraukia daug oro, todėl esant pavojingiems lygiams jie neturėtų treniruotis lauke“, – sakė skubiosios medicinos gydytoja Courtney Howard, dirbanti su klimato ir sveikatos iniciatyvomis.

    Specialistai primena, kad vien tik kaukė ne visada yra praktiškas sprendimas sportuojant, o netinkamai prigludusi apsauga gali nesuteikti laukiamo efekto. Dėl to dažniausiai rekomenduojama treniruotes perkelti į uždaras, kondicionuojamas patalpas su filtruojamu oru.

    Komandų treniruotės ir dūmų geografija

    Ketvirtadienį Ispanijos rinktinė treniravosi lauke šiaurinėje Naujojo Džersio dalyje, nors tuo metu fiksuoti pavojingi oro kokybės rodikliai, siejami su dūmais iš Kanados miškų gaisrų. Tuo pat metu kai kurios savivaldybės gyventojus ragino likti patalpose arba lauke dėvėti respiratorius.

    Argentinos rinktinė, po pergalės prieš Angliją iškovojusi vietą antrame iš eilės pasaulio čempionato finale, treniruotes tęsė Atlantos apylinkėse. Šis regionas buvo toliau į pietus nuo intensyviausiai dūmų paveiktų teritorijų, todėl oro kokybės sąlygos buvo stabilesnės.

    Dūmų plitimas priklauso nuo vėjo krypčių ir atmosferos sluoksnių, todėl situacija gali keistis per kelias valandas. Dėl to organizatoriai akcentuoja nuolatinę stebėseną ir galimybę koreguoti planus, jei oro kokybė prie stadiono pablogėtų iki sveikatai pavojingo lygio.

  • 7,3 balo žemės drebėjimas prie Meksikos ir Gvatemalos krantų: paskelbtas cunamio pavojus

    7,3 balo žemės drebėjimas prie Meksikos ir Gvatemalos krantų: paskelbtas cunamio pavojus

    Smūgis Ramiajame vandenyne

    Prie Meksikos Čiapaso valstijos krantų, netoli sienos su Gvatemala, užfiksuotas 7,3 balo žemės drebėjimas. Dėl galimų pavojingų bangų Ramiajame vandenyne daliai pakrantės teritorijų paskelbtas cunamio perspėjimas.

    JAV geologijos tarnyba (USGS) pranešė, kad žemės drebėjimo epicentras buvo jūroje netoli Puerto Madero, o židinys slūgsojo maždaug 10 kilometrų gylyje. Tokie negiliai įvykstantys drebėjimai paprastai sukelia stipresnį paviršinį drebėjimą ir didesnę žalą, ypač arčiau epicentro.

    Evakuacijos ir žalos vertinimas

    Stiprūs požeminiai smūgiai buvo juntami pietų Meksikoje, taip pat ir Oachakos regione, bei dalyje Gvatemalos. Vietos tarnybos pranešė, kad iš pastatų buvo evakuojami žmonės, kol vertinama situacija ir galimi pažeidimai.

    Atsakingos institucijos abiejose šalyse aktyvavo ekstremalių situacijų protokolus ir pradėjo tikrinti infrastruktūrą, ryšių bei elektros tiekimo stabilumą. Pirminiais pranešimais, informacija apie nukentėjusiuosius ir sugriovimus buvo tikslinama.

    Ką reiškia cunamio perspėjimas?

    Cunamio perspėjimas paprastai skelbiamas tada, kai po stipraus povandeninio žemės drebėjimo kyla rizika, kad bangos gali pasiekti pakrantę ir sukelti pavojų žmonėms bei infrastruktūrai. Tokiais atvejais gyventojams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus, vengti pakrantės zonų ir laikytis vietos tarnybų nurodymų.

    Gelbėjimo tarnybos pabrėžia, kad situacija gali kisti, todėl svarbiausia remtis patvirtinta informacija ir neplatinti nepatikrintų pranešimų. Drebėjimai šiame regione nėra reti, nes Meksika ir Centrinė Amerika yra aktyvioje tektoninių plokščių sandūroje.

  • Gineso rekordas JAV: 9 metų berniukas tapo jauniausiu muziejaus kuratoriumi ir įkūrė parodą

    Gineso rekordas JAV: 9 metų berniukas tapo jauniausiu muziejaus kuratoriumi ir įkūrė parodą

    Rekordas, prasidėjęs nuo kelionės

    Ilinojaus valstijoje, Kembridžo miestelyje, gyvenantis Andersonas Tayloras oficialiai pripažintas jauniausiu muziejaus kuratoriumi pasaulyje, skelbia Guinness World Records. Rekordas jam suteiktas po to, kai dar būdamas devynerių atidarė savo gamtos istorijos muziejų.

    Guinness World Records nurodo, kad muziejus duris atvėrė 2024 metų rugpjūčio 10 dieną, kai berniukui buvo 9 metai ir 340 dienų. Andersonas jame yra ir vienintelis savininkas, ir kuratorius.

    „Kai nuvykau į Škotiją, apsilankiau Staffin dinozaurų muziejuje, ir tai mane įkvėpė sukurti savo muziejų“, – sakė Andersonas Tayloras.

    Ką galima pamatyti muziejuje

    Kembridžo gamtos istorijos muziejuje lankytojams pristatomi fosilijų, mineralų, artefaktų ir įvairių gamtos pavyzdžių eksponatai. Greta jų įrengtos edukacinės ekspozicijos, skirtos aiškiai ir suprantamai papasakoti apie gamtos istoriją bei paleontologiją.

    Tokio formato vietos muziejai JAV dažnai tampa bendruomenės traukos centru: jie veikia kaip neformalaus ugdymo erdvės, kur moksleiviai gali mokytis per praktinius pavyzdžius. Šiuo atveju išskirtinumas tas, kad visą ekspozicijos idėją ir turinį suformavo vaikas, vadovaudamasis savo asmeniniu domėjimusi fosilijomis.

    Nuo pastato paieškų iki paramos

    Andersonas pasakojo, kad pirmiausia rado patalpas, o vėliau pradėjo kalbėtis su vietos bendruomene ir pristatyti idėją. Pasak Guinness World Records, muziejus įsikūrė pastate, kuris anksčiau buvo naudojamas kaip gaisrinė ir miestelio susirinkimų erdvė.

    Vėliau, plečiantis sumanymui, žmonės pradėjo dovanoti eksponatus, vitrinas ir kitą įrangą, o po kurio laiko atsirado ir finansinis palaikymas. Dabar Andersonui jau 11 metų, o jo šeima ir rėmėjai siekia užtikrinti, kad muziejus turėtų ilgalaikį pagrindą.

    „Pirmiausia radau pastatą, po to žmonės pradėjo duoti daiktų eksponavimui, vitrinų, o vėliau atsirado ir finansavimas“, – sakė Andersonas Tayloras.

    Šiuo metu berniukas vykdo lėšų rinkimo kampaniją, kad galėtų nupirkti pastatą, kuriame veikia muziejus. Guinness World Records duomenimis, jis jau surinko apie 18 000 eurų, tačiau galutinė reikalinga suma priklauso nuo vietos susitarimų ir pastato vertės.

    Andersonas neslepia, kad ateityje nori tapti paleontologu ir domėjimąsi dinozaurais paversti profesija. Jo istorija išsiskiria ne tik rekordu, bet ir tuo, kad parodo, kaip ankstyvas smalsumas bei bendruomenės įsitraukimas gali virsti realiu, lankytojus pritraukiančiu projektu.

  • Geriausi 2026 metų albumai iki šiol: 20 įrašų, kurie išsiskyrė nuo roko veteranų iki naujų vardų

    Geriausi 2026 metų albumai iki šiol: 20 įrašų, kurie išsiskyrė nuo roko veteranų iki naujų vardų

    2026 metų muzika: kas labiausiai įstrigo?

    2026 metams perkopus metų vidurį, ryškėja aiškus vaizdas: albumų gausa didelė, o skambesiai išsiskaido į daugybę krypčių – nuo indie roko ir postpanko iki šiuolaikinio R&B, repo ir elektronikos. Kritikai šį pusmetį išskiria kaip laiką, kai greta debiutantų grįžta ir ilgai tylėję vardai.

    Pirmos metų pusės tendencija – drąsus žanrų maišymas ir asmeniškesnės istorijos, kurios gerai veikia ir srautinėse platformose, ir vinilo lentynose. Matyti ir aiški nostalgijos banga: 2000-ųjų popo estetika grįžta ne kaip kopija, o kaip naujai perrašytas jausmas.

    20 albumų sąrašas: nuo atradimų iki sugrįžimų

    Į metų pusmečio geriausiųjų dvidešimtuką pateko tiek JAV indie roko atstovai Death Cab For Cutie, tiek nauji Londono scenos vardai Mary In The Junkyard. Greta jų – eksperimentinės krypties duetas Angine de Poitrine, o taip pat ir kolektyvas Broken Social Scene, sugrįžęs po ilgesnės pertraukos.

    Daug dėmesio sulaukė ir popmuzikos bei šokių aikštelės estetika: tarp ryškesnių darbų minimi Robyn ir Arlo Parks albumai, o elektronikos ir alternatyvaus R&B gerbėjams išsiskiria Kelela. Šių darbų bendras bruožas – aiški autorinė pozicija ir skambesys, kuris sąmoningai vengia vien tik radijo formato taisyklių.

    Viršūnėje – šokio energija ir politinis aštrumas

    Į sąrašo viršūnę iškeliamas italų duetas Nu Genea su People Of The Moon, apibūdinamu kaip vasariškas, Viduržemio jūros nuotaika pulsuojantis albumas. Jo sėkmė aiškinama ne tik lengvai „limpančiais“ kūriniais, bet ir plačia skambesio geografija – nuo italo disko iki šiaurės Afrikos funko įtakų.

    Tarp ryškiausių metų įrašų minimas ir airių repo trio Kneecap albumas Fenian, kuriame politinė energija derinama su 9-ojo dešimtmečio pabaigos ir 10-ojo dešimtmečio šokių muzikos nuorodomis. Šalia jų į aukštas pozicijas įtraukiamas ir Olivia Rodrigo darbas, išnaudojantis popo melodiką, bet pasakojantis apie idealizacijos ir realybės trintį.

    „Pirmos metų pusės albumai parodė, kad klausytojams vėl svarbiausia ne vien singlas, o nuoseklus pasakojimas ir aiškus atlikėjo veidas“, – teigiama apžvalgoje.

    Antroje 2026 metų pusėje laukiama dar daugiau didelių leidinių, todėl metų pabaigos sąrašas gali gerokai pasikeisti. Vis dėlto šis pusmetis jau dabar pasiūlė kelias aiškias kryptis: sugrįžimus be nostalgijos „muilo“, debiutus su ambicija ir albumus, kurie skamba kaip vientisas kūrinys, o ne grojaraščio dalys.

  • Pasaulio futbolo čempionato finalo „half-time“ šou kelia audrą: Robertas Smithas rėžė FIFA vadovybei

    Pasaulio futbolo čempionato finalo „half-time“ šou kelia audrą: Robertas Smithas rėžė FIFA vadovybei

    Diskusijas įkaitinęs naujas formatas

    Pirmą kartą Pasaulio futbolo čempionato finalo metu planuojamas „half-time“ šou, kuris vyks „MetLife“ stadione Naujajame Džersyje. FIFA šį sprendimą pristato kaip bandymą sukurti didesnį reginį ir pritraukti platesnę auditoriją, įpratusią prie amerikietiškų sporto renginių tradicijų.

    Idėja iš karto suskaldė sirgalius: vieni tai mato kaip natūralų futbolo renginių modernėjimą, kiti kalba apie sporto komercializavimą ir amerikietiškos pramogų kultūros perkėlimą į futbolą. Pastaraisiais metais panašios diskusijos vis dažniau kyla dėl didžiųjų turnyrų ceremonijų, rėmėjų įtakos ir transliacijų formato.

    Žvaigždės scenoje ir Chrisas Martinas užkulisiuose

    Skelbiama, kad šou kuruoja „Coldplay“ lyderis Chrisas Martinas, o programoje numatomi Madonna, Shakira, BTS ir Justinas Bieberis. Taip pat žadami pasirodymai ar pasirodymų intarpai su Tomu Cruise’u, Jennifer Hudson ir Robbie Williamsu.

    Toks atlikėjų sąrašas rodo, kad FIFA siekia sukurti tarptautinei auditorijai lengvai atpažįstamą popkultūros renginį. Vis dėlto futbolo gerbėjų bendruomenėje tai kelia klausimų, ar finalo vakaro dėmesys nesusiskaidys tarp sporto ir pramogos, o pats renginys nepraras tradicinio finalo svarumo.

    Roberto Smitho reakcija ir aštri žinutė

    Viena garsiausių kritiškų reakcijų atėjo iš grupės „The Cure“ lyderio Roberto Smitho. Socialiniuose tinkluose jis pasidalijo įrašu, kuriame pašiepė FIFA vadovą Gianni Infantino ir viešai išreiškė nepasitenkinimą naujuoju šou formatu.

    „AAAAAAAAAAAAAAAAAAGH… #Breadandcircuses #MUGWANK #pleasejustfuckoff“, – sakė Robertas Smithas.

    Šalia įrašo minimas ir motyvas „duonos ir žaidimų“, siejamas su idėja, kad masinės pramogos gali tapti visuomenės dėmesio nukreipimo priemone. Įraše taip pat panaudotas vaizdas, primenantis NASA fotografiją „Pale Blue Dot“, kuri dažnai interpretuojama kaip priminimas apie žmonijos mažumą visatos masteliu.

    Ką sako FIFA ir kam skirtas šou

    FIFA teigia, kad finalo šou taip pat siejamas su FIFA Global Citizen Education Fund iniciatyva, kuria planuojama rinkti lėšas švietimo prieinamumui ir vaikų galimybėms sportuoti plėsti. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją didelius renginius sieti su labdaros ar socialinio poveikio fondais, taip didinant projekto legitimumą.

    Pasaulio futbolo čempionato finalas numatytas sekmadienį, liepos 19 dieną, jame turėtų susitikti Ispanija ir Argentina. Nors šou dar neįvyko, akivaizdu, kad jis jau tapo atskira naujienų darbotvarke ir dar labiau aštrina diskusiją apie tai, kur baigiasi sportas ir prasideda industrinė pramoga.

  • Pasaulio futbolo čempionatas 2026: 10 akimirkų, kurios sprogdino internetą nuo dainų iki skandalų

    Pasaulio futbolo čempionatas 2026: 10 akimirkų, kurios sprogdino internetą nuo dainų iki skandalų

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas, kurį bendrai surengė JAV, Kanada ir Meksika, artėja prie pabaigos. Iki turnyro finišo likus vos kelioms rungtynėms, internetas jau pilnas vaizdo įrašų, memų ir diskusijų apie tai, kas šį čempionatą pavertė vienu labiausiai aptarinėjamų per pastaruosius metus.

    Šalia sportinių istorijų ryškiai išsiskyrė ir temos, kurios futbolą peržengė: migracijos sprendimai, politinės įtakos įtarimai, rasizmo skandalai, o taip pat ir gerokai šviesesni epizodai, kai sirgaliai ar net žaidėjų šeimų nariai tapo netikėtomis žvaigždėmis.

    Viralu tapo ne tik įvarčiai

    Turnyro metu socialiniuose tinkluose daugiausia dėmesio sulaukė ne vien rezultatai, bet ir emocijos tribūnose bei užkulisiuose. Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo škotų sirgaliai, kurių masinės dainos ir humoras JAV miestuose greitai išplito internete ir pelnė vietinių simpatijas.

    Prie gerųjų istorijų priskiriamas ir netikėtas mažesnių futbolo valstybių proveržis. Pavyzdžiui, Žaliojo Kyšulio rinktinės pasirodymas prieš favoritais laikytas komandas sukėlė didelį susidomėjimą, o vartininkas Vozinha, anot žiniasklaidos, tapo vienu ryškiausių turnyro atradimų socialiniuose tinkluose.

    Kontroversijos temdė šventę

    Vienas ankstyvų ir daugiausia kritikos sulaukusių epizodų buvo su Somalio teisėju Omaru Artanu susijusi istorija, kai jam, kaip skelbta, buvo atsisakyta leisti atvykti į JAV. Tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir atgaivino diskusijas apie tai, kaip šeimininkų sprendimai gali paveikti turnyro įvaizdį.

    Ne mažiau audringai aptartos ir vadinamosios privalomos hidratacijos pertraukos. Kritikai teigė, kad jos keičia rungtynių ritmą ir primena labiau komercinį televizijos formatą, o ne sprendimą, orientuotą vien į žaidėjų gerovę, ypač karšto klimato stadionuose.

    Politikos šešėlis ir socialinių tinklų sprogimai

    Didžiausiu sportiniu skandalu tapo situacija, kai, pasak viešai skelbtos informacijos, po JAV prezidento Donaldo Trumpo įsitraukimo FIFA panaikino diskvalifikaciją JAV rinktinės puolėjui Folarinui Balogunui. Tai išprovokavo kaltinimus dėl dvigubų standartų ir dar labiau pakurstė nepasitikėjimą FIFA sprendimų skaidrumu.

    „Gėda jums. Kai pinigai ima diktuoti taisykles, čempionatas praranda patikimumą“, – sakė Belgijos socialistų partijos atstovai.

    Incidentas tapo memų ir pašiepiančių šūkių šaltiniu, tačiau sportinė atomazga buvo negailestinga: Belgija vėliau užtikrintai įveikė JAV, o diskusijos persikėlė į klausimą, ar tokie bandymai daryti įtaką apskritai įmanomi moderniame elite futbolo pasaulyje.

    Tuo pat metu kita turnyro aštrioji linija siejosi su Argentinos rinktine ir jos sirgaliais: internete plito vaizdai, kuriuose fiksuojami rasistiniai išpuoliai bei įžeidžiantys komentarai, o FIFA, kaip skelbta, pradėjo tyrimą dėl vieno incidento stadione Majamyje. Prie įtampos prisidėjo ir kaltinimai, esą teisėjų sprendimai kai kuriose rungtynėse kėlė abejonių.

    Vis dėlto čempionatas turėjo ir švelnių, pozityvių herojų. Vienu jų netikėtai tapo Ispanijos žvaigždės Lamine’o Yamalio mažasis brolis Keyne, kurio emocingos reakcijos tribūnose ir prieš kamerą išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose ir tapo turnyro simboliu, kad futbolas yra ne vien taktika, bet ir žmogiškos istorijos.

    Artėjant finalui, kuriame susitinka Argentina ir Ispanija, aišku viena: 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas bus prisimenamas ne tik dėl rungtynių, bet ir dėl to, kaip greitai internetas pavienius epizodus pavertė pasaulinėmis diskusijomis.

  • Mirė „Oskaro“ laureatė Brenda Fricker: „Mano kairė pėda“ ir „Vienas namuose 2“ aktorei buvo 81

    Mirė „Oskaro“ laureatė Brenda Fricker: „Mano kairė pėda“ ir „Vienas namuose 2“ aktorei buvo 81

    Mirė airių aktorė Brenda Fricker, 1990 metais tapusi pirmąja airių kilmės moterimi, laimėjusia „Oskarą“. Jai buvo 81 metai, o apie mirtį pranešta po ilgesnio prastėjančios sveikatos laikotarpio.

    Tarptautinį pripažinimą B. Fricker pelnė už motinos vaidmenį biografinėje dramoje Mano kairė pėda, pasakojančioje apie rašytoją ir dailininką Christy Brown. Tame pačiame filme geriausio aktoriaus apdovanojimą pelnė Daniel Day-Lewis, o juosta laikoma viena svarbiausių to meto airiško kino istorijų.

    Ryškūs vaidmenys kine ir televizijoje

    Per daugiau nei šešis dešimtmečius trukusią karjerą aktorė kūrė vaidmenis kino filmuose ir televizijoje, dažnai rinkdamasi draminius, socialiai jautrius personažus. Žiūrovai ją įsiminė iš filmų Laikas žudyti, Veronica Guerin, Albert Nobbs ir kitų projektų.

    Platesnei auditorijai visame pasaulyje B. Fricker atpažįstama ir dėl vaidmens šeimyninėje juostoje Vienas namuose 2: pasiklydęs Niujorke, kur ji suvaidino Centrinio parko balandžių moterį. Šis personažas tapo viena įsimintiniausių filmo figūrų, o pati aktorė dažnai minima tarp labiausiai su šiuo filmu siejamų veidų.

    Reakcijos ir atminimas

    Aktorės agentas Philas Belfieldas teigė, kad B. Fricker išėjo po ligos, o jos netektį vadino didžiule visam kino pasauliui. Pastarosiomis valandomis socialiniuose tinkluose pasirodė ir daugiau atsisveikinimo žinučių iš kino bendruomenės atstovų.

    „Mes daugiau nebepamatysime tokios kaip ji, o pasaulis tapo skurdesnis dėl jos netekties. Man buvo garbė ją pažinoti, mylėti ir dirbti kartu, ji visada liks mano širdyje ir daugybės kino bei televizijos gerbėjų visame pasaulyje“, – sakė Philas Belfieldas.

    Brenda Fricker gimė Dubline 1945 metų vasario 17 dieną. Karjerą ji pradėjo televizijoje, o Jungtinėje Karalystėje buvo gerai žinoma dėl ilgamečio vaidmens seriale Casualty, prie kurio sugrįžo ir vėlesniais metais, taip dar kartą primindama apie savo išskirtinį talentą.

  • Atėnų fotografijos festivalis Benaki muziejuje: 70 menininkų iš 30 šalių ir temos, kurios verčia sustoti

    Atėnų fotografijos festivalis Benaki muziejuje: 70 menininkų iš 30 šalių ir temos, kurios verčia sustoti

    Didžiausias Graikijos fotografijos renginys

    Atėnų fotografijos festivalis, laikomas didžiausiu tarptautiniu fotografijos renginiu Graikijoje, šiemet į Benaki muziejų Pirėjo gatvėje sukvietė 70 menininkų ir kūrybinių kolektyvų iš 30 šalių. Pagrindinė paroda išsidėsčiusi maždaug 3 000 kvadratinių metrų plote ir užima visas muziejaus erdves.

    Festivalio programa orientuota į šiuolaikinę fotografiją, tačiau ją pristato plačiau nei vien kadrų serijas ant sienų. Lankytojai kviečiami patirti fotografiją kaip vizualinę kalbą, kuri keičiasi kartu su visuomene ir technologijomis.

    Ne viena tema, o dialogas

    Festivalio meninis vadovas Manolis Moresopoulos pabrėžia, kad šių metų paroda neturi vienos viską apimančios temos. Vietoj griežtų kategorijų kuriamas skirtingų autorių darbų dialogas, o prasmė gimsta iš to, kaip kūriniai susitinka bendroje erdvėje.

    Šis sprendimas atitinka pastarųjų metų fotografijos festivalių tendenciją: mažiau deklaratyvių šūkių ir daugiau kuratorinės dramaturgijos. Tokia struktūra leidžia žiūrovui pačiam susidėlioti maršrutą ir atrasti, kas šiandien fotografijoje tampa svarbiausia.

    „Svarbiausia, kad lankytojas klaidžiotų po parodas. Nėra vienos bendros temos, kuri apimtų visus darbus, taip pat nėra atskirų teminių kategorijų“, – sakė M. Moresopoulos.

    Nuo liudijimo iki fikcijos

    Pasak organizatorių, šiuolaikinės fotografijos lauke nuolat persidengia dokumentika, archyvas, meninė fikcija ir politinis gestas. Dėl to festivalyje keliami klausimai apie tai, kada fotografija tampa liudijimu, kada archyvu, o kada protesto forma.

    Programoje atsispindi temos, kurios pastaraisiais metais ypač ryškios vizualiojoje kultūroje: priverstinė migracija, ginkluoti konfliktai, klimato kaita, atmintis, tapatybė ir saviidentifikacija. Šias kryptis papildo interaktyvios instaliacijos, peržiūros, archyvinė medžiaga ir meninės publikacijos.

    Festivalį lydi viešoji programa su diskusijomis, edukacinėmis veiklomis, ekskursijomis ir renginiais, skatinančiais publikos įsitraukimą. Organizatoriai taip pat akcentuoja, kad fotografija yra technologiškai imli terpė, todėl menininkai vis dažniau eksperimentuoja su naujomis priemonėmis ir darbo metodais.

    Atėnų fotografijos festivalį organizuoja Graikijos fotografijos centras, o renginį priima Benaki muziejus. Šių metų festivalis vyksta iki liepos 26 dienos ir yra skirtas ilgamečio festivalio variklio bei įkūrėjo Stavroso Moresopoulo atminimui.

  • Triesto įlankoje daugėja eršketrųjų rajų: mokslininkai ieško, kaip apsaugoti midijų ūkius

    Triesto įlankoje daugėja eršketrųjų rajų: mokslininkai ieško, kaip apsaugoti midijų ūkius

    Italijos Triesto įlankoje per pastaruosius trejus metus vis dažniau pastebimos eršketrinės rajos, vietos žvejų vadinamos vaccarelle. Mokslininkai teigia, kad tokių stebėjimų mastas ir reguliarumas Viduržemio jūroje išsiskiria, o šią vasarą fiksuojami ir būriai iki 50 individų.

    Rajos priskiriamos saugomoms rūšims, tačiau jų gausėjimas turi ir labai praktišką pasekmę: jos vis dažniau lankosi prie midijų ūkių. Midijų virvės rajoms tampa lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu, todėl augintojai praneša apie vis dažniau patiriamus nuostolius.

    „Tai pirmi metai, kai matome tiek daug kartu besitelkiančių rajų, o būrių dydis siekia iki 50 individų“, – sakė WWF Miramare jūrinės saugomos teritorijos stebėsenos veiklų vadovas Saulas Ciriaco.

    Pasak tyrėjų, tokie susitelkimai gali būti susiję ne tik su maitinimusi, bet ir su dauginimusi, kai patinai ir patelės dažniau susitinka toje pačioje teritorijoje. Triesto įlankos forma, seklesni pakrančių vandenys ir žmonių sukurti maisto „taškai“ gali skatinti gyvūnus užsibūti ilgiau.

    Kas keičiasi Triesto įlankoje?

    Rajos Viduržemio jūroje buvo žinomos ir anksčiau, tačiau Triesto įlankoje jų pasirodymai tapo nuoseklūs: vasaros sezonu pranešimai pasiekia maždaug vieną kartą per savaitę. Mokslininkai pabrėžia, kad išskirtinis ne pats faktas, jog rūšis aptinkama regione, o tai, kaip dažnai ir kiek daug individų matoma vienu metu.

    Viena iš galimų priežasčių – švelnėjančios žiemos ir kylanti jūros vandens temperatūra, dėl kurios rajoms tampa lengviau ištverti šaltojo sezono sąlygas šiaurinėje Adrijos dalyje. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad jei anksčiau įlanka galėjo būti tik migracijos maršruto dalis, dabar ji vis labiau tinka ilgesniam buvimui.

    Kita svarbi aplinkybė – žvejybos reguliavimas ir mažesnė atsitiktinė sugaunamų rajų dalis. Griežtesnės ir selektyvesnės taisyklės kai kuriose teritorijose gali reikšti, kad daugiau individų sulaukia brandos ir sėkmingiau dauginasi, o tai ilgainiui atsispindi stebėjimuose.

    Kodėl nukenčia midijų ūkiai?

    Eršketrinės rajos minta kietą kiautą turinčiais organizmais, pavyzdžiui, moliuskais ir vėžiagyviais. Įprastai jos ieško maisto dugne, tačiau midijų ūkiai sukuria ypač patogią „bufeto“ situaciją, kai maistas sukabintas ant virvių ir pasiekiamas be ilgesnių paieškų.

    Augintojai teigia, kad žalos mastą tiksliai įvertinti sudėtinga, nes midijų derlių veikia ir kiti veiksniai, tarp jų karščio bangos jūroje ar kiti plėšrūnai. Vis dėlto sutapimas tarp rajų stebėjimų dažnėjimo ir ūkių pažeidimų pranešimų pastaraisiais metais, anot mokslininkų, yra akivaizdus.

    „Tokios rajų ir žmogaus veiklos sąveikos anksčiau nebuvome matę“, – sakė jūrų biologė ir organizacijos MedSharks mokslinė vadovė Simona Clò.

    Sprendimų paieška ir stebėsena

    Triesto įlankoje vykdomos stebėsenos programos apima didelį pakrantės ruožą, todėl svarbi tampa tiksli individų apskaita. Tyrėjai naudoja dronus, kad iš viršaus fiksuotų būrius ir rinktų nuotraukas, reikalingas atpažinimui bei duomenų bazėms.

    Vienas iš metodų – fotoidentifikacija pagal ant nugaros matomus raštus, leidžianti atskirti atskirus individus ir suprasti, ar į įlanką grįžta tie patys gyvūnai. Tai padeda tiksliau vertinti populiacijos dydį, sezoninius pokyčius ir galimą įsitvirtinimą regione.

    Lygiagrečiai ieškoma priemonių, kurios leistų apsaugoti midijų ūkius nekenkiant saugomai rūšiai. Vienas bandymų – ant midijų virvių diegiami magnetiniai ar elektromagnetiniai atbaidymo sprendimai, kurie turėtų trikdyti rajas, bet jų nesužaloti.

    Bandymams pradėjus veikti tik neseniai, mokslininkai pabrėžia, kad rezultatams įvertinti reikia laiko. Jei metodas pasiteisins, bus vertinama ne tik biologinė nauda, bet ir praktinis pritaikomumas, sąnaudos bei tai, ar sprendimas įmanomas dideliame ūkių plote.

    Vietos institucijos ir mokslininkai taip pat svarsto, kaip suvaldyti situaciją bendradarbiaujant su pakrančių apsauga ir regiono valdžia. Greta ūkinių sprendimų aptariamos ir platesnės sugyvenimo priemonės, pavyzdžiui, aiškiai apibrėžtos zonos stebėjimui po vandeniu, kurios galėtų tapti papildomu impulsu vietos turizmui.