CP v2

Category: Kultūra

  • Užmirštos mirabelės – žarnynui tikra dovana: daug skaidulų ir receptas tepamai uogienei

    Užmirštos mirabelės – žarnynui tikra dovana: daug skaidulų ir receptas tepamai uogienei

    Mirabelės Lietuvoje dažnai laikomos tiesiog pakelėse sunokstančiomis slyvaitėmis, tačiau mitybos požiūriu tai vertingi vaisiai. Jose gausu skaidulų, ypač pektinų, taip pat natūralaus sorbitolio, kuris gali švelniai skatinti tuštinimąsi. Dėl to mirabelės neretai minimos kaip paprastas, sezoninis būdas palaikyti žarnyno veiklą.

    Mirabelė yra naminės slyvos porūšis, o jos vaisiai paprastai būna maži, gelsvi arba rausvi, saldūs, su ryškia kauliuku. Nors šis vaisius istorijoje plačiai paplito Europoje, Lietuvoje jis šiandien dažnai nebesurenkamas, nors nokimo metu derlius būna gausus. Sezono metu mirabeles verta įtraukti į racioną ne tik šviežias, bet ir kaip naminių konservų pagrindą.

    Žarnynui mirabelės naudingos dėl kelių priežasčių: pektinai virškinamajame trakte brinksta ir didina turinio tūrį, todėl palengvina peristaltiką. Sorbitolis daliai žmonių veikia kaip lengvas osmosinis komponentas, padedantis suminkštinti kietesnes išmatas. Vis dėlto jautresniems žmonėms didesni kiekiai gali sukelti pilvo pūtimą, todėl pradėti verta nuo mažesnės porcijos.

    Kaip ir kitos slyvos, mirabelės turi polifenolių ir kitų antioksidacinių junginių, kurių kiekis priklauso nuo veislės ir sunokimo. Tokie junginiai siejami su uždegiminių procesų mažinimu ir bendra ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso, o skaidulos prisideda prie palankesnės žarnyno mikrobiotos. Praktikoje tai reiškia, kad reguliarus skaidulų vartojimas gali padėti palaikyti stabilesnį virškinimą ir ilgesnį sotumo jausmą.

    Ruošiant mirabeles, svarbu atkreipti dėmesį į kauliukus: jų viduje esantys junginiai nėra skirti vartoti, todėl kauliukus reikėtų pašalinti ir nesmulkinti kartu su vaisiais. Taip pat svarbu vaisius gerai nuplauti, ypač jei jie rinkti nuo pakelės ar viešose vietose. Jei kyla abejonių dėl taršos, saugiau rinkti nuo atokesnių medžių arba naudoti iš patikimų sodų.

    Greita mirabelių tepamoji uogienė

    Vienas paprasčiausių būdų išnaudoti mirabelių perteklių – tiršta, tepama uogienė, tinkanti sumuštiniams, skrebučiams ar blynams. Norint natūralesnio varianto, galima apsieiti be želė cukraus, nes pektinų šiuose vaisiuose paprastai netrūksta. Saldumą patogu reguliuoti pagal tai, kiek prinokę vaisiai.

    Nuplautas mirabeles reikia iškauliuoti, suberti į puodą ir kaitinti ant silpnesnės ugnies, kol vaisiai sukris ir ims tirštėti. Masę galima sutrinti iki vientisos konsistencijos, o pabaigoje pagardinti cinamonu, imbieru ar šlakeliu citrinos sulčių. Jei norisi išraiškingesnio skonio prie mėsos ar sūrių, tinka ir žiupsnis aitriosios paprikos ar rozmarino.

    Jeigu uogienę planuojama laikyti ilgiau, ją reikia supilstyti į švarius, įkaitintus stiklainius ir sandariai uždaryti, laikantis įprastų konservavimo taisyklių. Kasdieniam vartojimui pakanka atvėsintą masę laikyti šaldytuve. Taip mirabelės tampa ne tik vasaros skoniu, bet ir praktišku būdu papildyti mitybą skaidulomis.

  • Kad rauginti agurkai būtų kieti ir traškūs: į stiklainį įberkite šį netikėtą priedą

    Kad rauginti agurkai būtų kieti ir traškūs: į stiklainį įberkite šį netikėtą priedą

    Rauginti agurkai daugelyje namų yra vasaros tradicija, tačiau rezultatas ne visada džiugina: agurkai gali suminkštėti ar net tapti tuščiaviduriai. Dažniausiai tai lemia ne vien receptas, o žaliavos šviežumas, druskos koncentracija ir net tai, kaip greitai agurkai atsiduria stiklainyje.

    Traškumui ypač svarbu pasirinkti tinkamus agurkus. Geriausiai tinka maži arba vidutiniai, maždaug 8–12 centimetrų ilgio, tvirti, ryškiai žali, be dėmių ir pažeidimų. Peraugę agurkai paprastai turi stambesnes sėklas ir didesnius sėklalizdžius, todėl rauginant dažniau atsiranda tuštumų.

    Ne mažiau svarbus ir laikas: kuo ilgiau agurkai guli po nuskynimo ar pirkimo, tuo daugiau praranda drėgmės ir standumo. Dėl to rekomenduojama rauginimą pradėti tą pačią dieną, o prieš darbą agurkus gerai nuplauti ir apžiūrėti, ar nėra įtrūkimų.

    Vienas paprastas triukas, kurį naudoja patyrę šeimininkai, yra šaltas mirkymas. Nuvalytus agurkus verta panardinti į ledinį vandenį maždaug 1 valandai, prireikus įdedant ledo kubelių. Staigus atvėsinimas padeda atkurti stangrumą ir sumažina tikimybę, kad minkštimas fermentuojantis sukris.

    Klasikiniai priedai, tokie kaip krienai, krapai ir česnakas, svarbūs skoniui ir aromatui, tačiau traškumui dažnai ieškoma papildomos pagalbos. Kai kas į stiklainius deda ąžuolo, vyšnių ar serbentų lapų, tačiau jų ne visada lengva gauti, ypač gyvenant mieste.

    Netikėtas priedas iš virtuvės spintelės

    Yra ir paprastesnė alternatyva, kurią galima rasti beveik kiekvienuose namuose: džiovinta juodoji arbata. Į vieną stiklainį pakanka įberti maždaug 2 arbatinius šaukštelius natūralios juodosios arbatos be kvapiklių ir skoninių priedų.

    Juodojoje arbatoje esantys taninai siejami su tuo, kad augaliniai audiniai išlieka elastingesni, todėl agurkai rečiau suglemba ir ilgiau išlaiko traškumą. Svarbu nepadauginti ir rinktis kuo paprastesnę sudėtį, kad priedas nepakeistų įprasto raugintų agurkų skonio.

  • Muzikos turizmas Jungtinėje Karalystėje muša rekordus: 24,7 mln. keliautojų ir 13,1 mlrd. eurų

    Muzikos turizmas Jungtinėje Karalystėje muša rekordus: 24,7 mln. keliautojų ir 13,1 mlrd. eurų

    Rekordiniai skaičiai po koncertų ir festivalių

    Jungtinėje Karalystėje 2025 metais muzikos turizmas pasiekė rekordą: į koncertus, turus ir festivalius atvyko 24,7 mln. vadinamųjų muzikos turistų. Tai 4,8 proc. daugiau nei 2024 metais, kai jų buvo 23,5 mln., rodo industrijos organizacijos UK Music duomenys.

    Kartu augo ir išlaidos: per 2025 metus lankytojų išlaidos renginių metu ir aplink juos pasiekė apie 13,1 mlrd. eurų. Metinis augimas siekė 11,3 proc., o didžiausi srautai fiksuoti prie didžiųjų koncertų ir festivalių, tokių kaip Glastonbury, Download, Reading, Boomtown ir Wireless.

    Kas augino srautus ir kur jie važiavo

    Dalis analitikų šį šuolį sieja su ypač stipriu koncertų kalendoriumi, kuriame buvo daug pasaulinio lygio vardų. UK Music išskiria „Oasis“, Beyoncé, Dua Lipa, „Coldplay“, Lana Del Rey ir Kendricką Lamarą kaip atlikėjus, kurių pasirodymai stipriai prisidėjo prie kelionių planų ir bilietų paklausos.

    Iš 24,7 mln. muzikos turistų 22,6 mln. sudarė vietiniai Jungtinės Karalystės gyventojai, keliaujantys į renginius šalies viduje. Tuo pat metu užsienio lankytojų skaičius augo sparčiausiai: jų buvo 2,1 mln., arba 26,8 proc. daugiau nei 2024 metais, kai fiksuota 1,6 mln. atvykėlių.

    Ryškėja ir geografinis efektas: įplaukos koncentruojasi ne tik Londone, bet ir regionuose, kai koncertai vyksta stadionuose ar didelėse festivalio erdvėse. 2025 metais Glastonbury festivalis Somersete sutraukė tokius vardus kaip The 1975, Neil Young, Olivia Rodrigo ir Charli xcx, o Rytų Anglijoje reikšmingą impulsą suteikė Edo Sheerano koncertų serija Ipsvičo „Portman Road“ stadione.

    „Oasis“ sugrįžimas ir miestų ekonomikos efektas

    Vienu svarbiausių metų traukos taškų tapo ilgai lauktas „Oasis“ susivienijimas: surengta 17 išparduotų koncertų visoje šalyje. Pasirodymai vyko Kardifo „Principality Stadium“, Mančesterio „Heaton Park“, Londono „Wembley Stadium“ ir Edinburgo „Murrayfield Stadium“.

    UK Music ataskaita rodo, kad kartu su kitais dideliais renginiais tai reikšmingai kėlė regionines pajamas. Šiaurės Vakarų Anglijoje muzikos turistų išlaidos 2025 metais augo 15,6 proc. ir pasiekė apie 1,64 mlrd. eurų, o Londone augimas siekė 27,4 proc., iki maždaug 3,99 mlrd. eurų.

    Didieji turai veikia kaip platus vartojimo „paketas“: bilietai, apgyvendinimas, transportas, maitinimas ir kitos išlaidos miestuose dažnai išauga kelias dienas iš eilės. Tokią dinamiką patvirtino ir „Barclays“ vertinimas, kuriame prognozuota, kad „Oasis“ turo lankytojai bendrai galėjo išleisti apie 1,24 mlrd. eurų.

    Toje pačioje analizėje nurodyta, kad į 17 išparduotų „Oasis“ koncertų Jungtinėje Karalystėje galėjo atvykti beveik 1,4 mln. žmonių, o vienam lankytojui vidutinės išlaidos galėjo siekti apie 899 eurus. Į šią sumą įtraukiami ne tik bilietai, bet ir kelionė, nakvynė bei kitos su renginiu susijusios išlaidos.

    Ką tai reiškia 2026 metų sezonui

    Rekordiniai 2025 metų rodikliai sustiprino argumentą, kad gyva muzika yra svarbi Jungtinės Karalystės turizmo ekonomikos dalis, konkuruojanti su tradiciniais traukos objektais. Tuo pat metu industrijai išlieka aktualūs klausimai dėl infrastruktūros, viešbučių kainų piko metu ir transporto pajėgumų, kai vienas renginys per trumpą laiką sutraukia dešimtis tūkstančių žmonių.

    2026 metais dalis festivalių, įskaitant Glastonbury, turi vadinamuosius pertraukos metus, todėl rinkos dalyviai stebės, ar rekordą pavyks išlaikyti su kitu koncertų ir turų deriniu. Tačiau 2025 metų statistika rodo, kad dideli sugrįžimai ir stadioniniai turai gali tapti vienu stipriausių impulsų atvykstamajam turizmui Europoje.

  • Portugalijos festivalyje NOS Alive literatūra gavo atskirą sceną: kodėl tai traukia pilnas minias

    Portugalijos festivalyje NOS Alive literatūra gavo atskirą sceną: kodėl tai traukia pilnas minias

    Nauja erdvė šalia muzikos

    Lisabonos Algéšo rajone, Passeio Marítimo de Algés erdvėje vykstantis NOS Alive festivalis šiemet išplėtė programą ne tik muzika. Viena ryškiausių naujovių 18-ajame renginyje tapo Literatūros scena, skirta knygoms, rašymui ir pasakojimų galiai.

    Festivalis vyko liepos 9–11 dienomis, o organizatoriai skelbė, kad maksimali dienos talpa siekia 55 000 žmonių. Dėl tokio masto kiekvienas naujas programos segmentas iškart tampa testu, ar publika pasirengusi daugiau nei koncertams.

    Ką siūlo Literatūros scena?

    Literatūros scenoje vyko pokalbiai su autoriais ir moderuojamos diskusijos, o lankytojai vietoje galėjo įsigyti knygų bei gauti autografus. Tai įprastą festivalio patirtį pavertė panašesne į kultūrinę mugę, kur muzika ir literatūra ne konkuruoja, o papildo viena kitą.

    Tarp pakviestų dalyvių minėti portugalų autoriai ir kūrėjai, įskaitant Valterį Hugo Mãe, Pedro Chagas Freitas, Afonso Cruz, Luísa Sobral, taip pat kitus rašytojus ir kultūros lauko vardus, pasirodžiusius skirtingomis festivalio dienomis.

    Organizatoriai taip pat pasiūlė sprendimą tiems, kurie nenori nešiotis papildomo svorio kuprinėje. Bendradarbiaujant su FNAC ir Portugalijos pašto paslauga CTT, įsigytas knygas buvo galima išsiųsti į namus nemokamai.

    Rašytojo perspėjimas apie DI

    Vienas ryškiausių programos akcentų tapo Valterio Hugo Mãe pokalbis, kuriame autorius pabrėžė, kad knygas svarbu priartinti prie žmonių ten, kur jie ir yra. Jo teigimu, vieta neturėtų nulemti, ar knyga priklauso konkrečiai erdvei, nes bet kuri vieta gali tapti vieta knygoms.

    „Man svarbios visos iniciatyvos, kurios priartina knygas prie žmonių ir atneša jas ten, kur yra žmonės“, – sakė Valteris Hugo Mãe.

    Autorius taip pat kalbėjo apie naujų technologijų ir dirbtinio intelekto keliamus klausimus kūrybai. Jo mintis buvo paprasta: technologijos gali žavėti ir palengvinti kai kurias užduotis, tačiau problema atsiranda tada, kai patogumas ima siūlyti žmogaus patirčių pakaitalą.

    „Koks man būtų įdomumas gražiame meilės eilėraštyje, jei jį už mane sukurtų mašina?“ – klausė Valteris Hugo Mãe.

    Kodėl tai veikia festivalyje

    Festivalio lankytojai teigė, kad literatūrinė erdvė buvo netikėta, bet natūraliai įsiliejanti į bendrą atmosferą. Kai kurie prisipažino atvykę anksčiau vien tam, kad suspėtų į autorių pokalbius ir pamatytų rašytojus gyvai.

    Toks formatas atspindi platesnę tendenciją Europoje: dideli festivaliai vis dažniau plečia turinį už muzikos ribų, įtraukdami komediją, diskusijas, fado ar kitus žanrus. NOS Alive atvejis rodo, kad knygos gali tapti dar vienu būdu prailginti lankytojo laiką renginyje ir suteikti jam papildomą patirtį tarp koncertų.

    Muzikinėje programoje pirmąją festivalio dieną ryškiausiai skambėjo Nick Cave and The Bad Seeds bei Twenty One Pilots koncertai. Vėliau publikos dėmesį traukė ir kiti dideli vardai, o literatūros scena šalia to veikė kaip alternatyvus traukos taškas tiems, kurie festivalyje ieško daugiau nei pagrindinės scenos.

  • „The Rolling Stones“ albumas Foreign Tongues: ambicingas sugrįžimas ir netikėtas šūvis į ateitį

    „The Rolling Stones“ albumas Foreign Tongues: ambicingas sugrįžimas ir netikėtas šūvis į ateitį

    Naujas albumas be nostalgijos

    „The Rolling Stones“ pristatė naują albumą Foreign Tongues ir dar kartą paneigė prielaidą, kad veteranų leidiniai neišvengiamai virsta pagarbiomis retrospektyvomis. Vietoj saugios kelionės per praeitį grupė renkasi gyvą, šiandien skambantį roko įrašą, kuriame daugiau impulso nei sentimentų.

    Po 2023 metais išleisto Hackney Diamonds, kuris buvo sutiktas kaip kūrybinio atgimimo ženklas, Foreign Tongues skamba dar tvirčiau ir užtikrinčiau. Šįkart akcentas krenta į didesnes melodijas, ryškesnius gitarų rifus ir aiškiai suvaldomą energiją, kuri dažnai asocijuojama su jaunesnių grupių ambicijomis.

    Jaggerio balsas ir grupės pagreitis

    Vienas ryškiausių albumo aspektų yra Micko Jaggerio vokalas, kuris, sprendžiant iš įrašo, išlaikė ir atpažįstamą manierą, ir jėgą. Tai ypač juntama dainose, kuriose jis grįžta prie aštresnės, labiau „kandančios“ intonacijos, bet kartu išlieka muzikalus ir tikslus.

    Ronnie Woodas ir Keithas Richardsas čia gauna daugiau erdvės gitaroms, o aranžuotės dažnai kuriamos taip, kad dainos judėtų pirmyn be užsitęsiančių įžangų. Albumas nuo pradžios deklaruoja tempą ir jo nemažina: tai labiau koncertinė, dinamiška roko plokštelė nei studijinis prisiminimų albumas.

    Svečiai, politinės užuominos ir silpnesnės vietos

    Foreign Tongues turi keletą daug dėmesio sulaukusių svečių pasirodymų, tačiau jie labiau papildo bendrą paveikslą, o ne perbraižo dainas. Kai kuriose kompozicijose girdėti ir socialinės ar politinės užuominos, kurios dera prie „Stones“ tradicijos nevengti aktualijų, bet nepaverčia albumo pamokslu.

    Vis dėlto ne viskas vienodai stipru: keli sprendimai, ypač kai kurios švelnesnės, saldesnės stilistikos dainos, skamba mažiau įtikinamai ir tarsi bando atkartoti ankstesnius grupės hitų receptus. Tačiau bendrame kontekste tai nepakeičia įspūdžio, kad albumas yra vientisas, nuosekliai sukonstruotas ir gerai „suklijuotas“ kaip leidinys.

    Prodiusavimo prasme Foreign Tongues skamba šiuolaikiškai, švariai ir pakankamai „kietai“, kad neprarastų roko aštrumo. Šis balansas leidžia albumui išlikti prieinamam platesnei auditorijai, bet kartu neatrodyti nušlifuotam iki sterilumo.

    „Ar norite šokti, kol įlūš stogas, o gitaros klyks ir choras vis tiek dainuos“, – skamba laisvai perteikiama Jaggerio teksto mintis vienoje ryškiausių albumo vietų.

    Galutinis įspūdis aiškus: Foreign Tongues yra žingsnis pirmyn po Hackney Diamonds ir priminimas, kad „The Rolling Stones“ vis dar remiasi ne vien reputacija. Tai albumas, kuris, nepaisant kelių blankesnių momentų, išlaiko pagreitį ir labiausiai įtikina tada, kai grupė tiesiog groja taip, lyg jai dar būtų ką įrodyti.

  • Bajė gobelenas pasiekė Londono Britų muziejų: slaptas pervežimas ir milijardo eurų draudimas

    Bajė gobelenas pasiekė Londono Britų muziejų: slaptas pervežimas ir milijardo eurų draudimas

    Beveik 70 metrų ilgio Bajė gobelenas, pasakojantis apie 1066 metų normanų invaziją į Angliją ir Vilhelmo Užkariautojo kelią į sostą, perkeltas į Londoną. Šis daugiau nei tūkstantmetį skaičiuojantis siuvinys iš vilnos ant lino laikinai eksponuojamas Britų muziejuje.

    Gobelenas iš Normandijos iškeliavo liepos 9 dieną, o Londoną pasiekė ankstyvą penktadienio rytą, apie 3 valandą. Jis buvo gabentas sustiprintos apsaugos sąlygomis, naudojant specialų dvigubą konteinerį, skirtą mažinti vibracijas ir palaikyti pastovią 20 laipsnių temperatūrą.

    Britų muziejus skelbia, kad kūrinys bus rodomas nuo 2026 metų rugsėjo 10 dienos iki 2027 metų liepos 11 dienos. Prieš eksponavimą numatytas aklimatizacijos laikotarpis, po kurio gobelenas bus montuojamas Sainsbury parodų galerijoje.

    Milijardo eurų vertės saugikliai

    Operacijos mastą atskleidžia įsipareigojimai dėl rizikų: Jungtinė Karalystė pažadėjo atlyginti žalą iki maždaug 918 000 000 eurų, jei kūrinys būtų smarkiai apgadintas. Toks draudimo lygis kultūros paveldo pervežimuose pasitaiko retai ir pabrėžia gobeleno išskirtinumą.

    Bendra pervežimo ir parodos organizavimo kaina vertinama apie 20 000 000 eurų, ją padengia britų pusė. Mainais Prancūzijai sutarta skolinti Sutton Hoo lobio eksponatus ir renesanso laikotarpio piešinius, taip sustiprinant kultūrinių mainų principą.

    Susidomėjimas Londone jau dabar milžiniškas: pranešama, kad bilietai iki 2027 metų sausio buvo išpirkti per vieną dieną. Standartinė bilieto kaina, pagal britų žiniasklaidos informaciją, siekia apie 38 eurus, o vėlesnių datų bilietai bus parduodami atskirai.

    Politinis signalas po „Brexit“

    Ši precedento neturinti paskola buvo paskelbta 2025 metų liepą, siekiant atnaujinti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kultūrinius ryšius po „Brexit“. Sprendimas laikomas ne tik muziejiniu įvykiu, bet ir diplomatiniu gestu, pabrėžiančiu abipusį pasitikėjimą.

    „Tęskime ateities kūrimą tarp abiejų Lamanšo pusių, remdamiesi pagarba, pasitikėjimu ir atnaujinta sąjunga“, – rašė Emmanuelis Macronas.

    Gobeleno skolinimas į Londoną anksčiau buvo svarstytas bent du kartus, tačiau neįgyvendintas: 1953 metais, minint karalienės Elžbietos II karūnavimą, ir 1966 metais, pažymint Hastingso mūšio 900 metų sukaktį. Dabartinis pervežimas tapo istoriniu lūžiu, kuris, muziejų vertinimu, atvers naują bendradarbiavimo etapą.

    Grįžęs į Prancūziją 2027 metais, Bajė gobelenas turėtų vėl būti eksponuojamas Bajė muziejuje, kuris šiuo metu uždarytas renovacijai. Vėliau planuojamas itin jautrus restauravimo etapas, kurį ketinama pradėti nuo 2028 metų ir, kiek įmanoma, atlikti vietoje, kad būtų išvengta dar vieno rizikingo perkėlimo.

  • Anthony Hopkins 88-erių pasuko į muziką: sutartis su „Decca Classics“ ir pristatytas pirmasis singlas

    Anthony Hopkins 88-erių pasuko į muziką: sutartis su „Decca Classics“ ir pristatytas pirmasis singlas

    Holivudo aktorius Anthony Hopkins, žinomas iš filmų „Avinėlių tylėjimas“ ir „Tėvas“, būdamas 88-erių pasirašė įrašų sutartį su klasikinei muzikai skirtu leidybos ženklu „Decca Classics“. Leidėjai skelbia, kad tai ne epizodinis projektas, o nuosekli kūrybos kryptis, kurią aktorius puoselėjo kelis dešimtmečius.

    Pagal paskelbtą informaciją, sutartis apima orkestrinių kūrinių rinkinį, kurį Hopkins rašė maždaug šešis dešimtmečius. Kartu pristatytas ir pirmasis singlas „Bracken Road“, žymintis albumo kampanijos pradžią.

    Albumas ir jo komanda

    Naujasis albumas pavadintas „Life Is a Dream“ ir turėtų pasirodyti rugpjūčio 21 dieną. Jį diriguos Gustavo Dudamelis, o kūrinius įrašė Londone grojantis Philharmonia Orchestra.

    Leidėjai teigia, kad „Bracken Road“ gimė iš vaikystės prisiminimų apie Margamą Pietų Velse. Kūrinys apibūdinamas kaip nostalgiškas muzikinis peizažas, kuriame skamba gatvių, pievų, laukų ir kalnų nuotaikos, lydėjusios Hopkinso šeimą ketvirtajame dešimtmetyje ir vėliau.

    Ką sako pats Hopkinsas

    Aktorius pabrėžia, kad muzika jo gyvenime buvo anksčiau nei kinas, o kompozicija lydėjo per visą karjerą. Pasak jo, dalis kūrinių ilgus metus buvo tarsi nebaigtas dialogas, prie kurio jis vis sugrįždavo.

    „Muzika buvo mano pirmasis noras, mano pirmoji svajonė. Visą gyvenimą kūriau muziką“, – sakė Anthony Hopkinsas.

    Hopkinsas taip pat dėkojo už galimybę bendradarbiauti su Philharmonia Orchestra ir solistais, tarp kurių minimi violončelininkas Gregorio Nieto ir klasikinės muzikos pianistas Sergio Tiempo. Jo teigimu, Dudamelio interpretacija padėjo natoms suteikti aiškesnę prasmę ir vientisą, vaizdingą skambesio liniją.

    Ne pirmas žingsnis įrašų pasaulyje

    Nors sutartis su „Decca Classics“ pristatoma kaip ryškus karjeros posūkis, Hopkinsas muzikoje nėra naujokas. Jis yra savamokslis kompozitorius, grojantis fortepijonu nuo ankstyvos vaikystės, o jo kūriniai jau buvo įrašyti ir atlikti anksčiau.

    Vienas plačiau nuskambėjusių pavyzdžių siejamas su André Rieu, kuris į savo repertuarą buvo įtraukęs Hopkinso dar šeštajame dešimtmetyje sukurtą valsą. Vėliau pasirodė ir albumas „Composer“, atliktas City of Birmingham Symphony Orchestra, o Hopkinso pavardė klasikinei auditorijai tapo atpažįstama ne tik dėl kino.

    Pastaraisiais metais jis vis dažniau siejamas su gyvais pasirodymais: 2025 metais aktorius debiutavo koncertinėje scenoje Saudo Arabijoje, kur skambėjo „Life Is a Dream“ programa, atliekama Royal Philharmonic Orchestra. Naujas albumas šią kryptį, panašu, įtvirtina kaip ilgalaikę.

  • Europa ieško kelio į Artimuosius Rytus: Sirijos kultūra ir infrastruktūra siūlomos kaip stabilumo raktas

    Europa ieško kelio į Artimuosius Rytus: Sirijos kultūra ir infrastruktūra siūlomos kaip stabilumo raktas

    Kultūra ir civilinė infrastruktūra gali tapti vienu iš praktiškiausių būdų mažinti įtampas Artimuosiuose Rytuose, ypač Sirijoje, teigia dalis Europoje gyvenančių sirų intelektualų. Jų siūlymas Briuseliui paprastas: vietoje vien politinių deklaracijų remti apčiuopiamus paveldo atkūrimo ir kasdienio gyvenimo atstatymo projektus.

    Šios krypties šalininkai akcentuoja, kad paveldas čia nėra vien muziejų tema. Atkuriant miestų audinį, švietimą, kultūros institucijas ir susisiekimą, kartu atkuriamas pasitikėjimas tarp bendruomenių, kurį per ilgus karo metus ardo smurtas, propaganda ir skurdas.

    Vienas iniciatyvos veidų yra muzikologas Nabil Al Lao, kadaise vadovavęs Damasko konservatorijai ir prisidėjęs prie miesto operos teatro kūrimo. Jis teigia, kad kelios ES valstybės narės turi realius instrumentus pradėti kultūros politiką Levante, kuri, jo vertinimu, galėtų peraugti į platesnį politinį procesą.

    „ES šalys, ypač Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija, turi įrankių pradėti kultūros politiką Levante taip, kad pirmasis poveikis būtų matomas ir galėtų virsti platesniu procesu“, – sakė Nabil Al Lao.

    Pasak jo, tai neturėtų apsiriboti kultūrine diplomatija ar pavienėmis parodomis. Idėja siūlo „karo teatrą“ paversti archeologiniu ir urbanistiniu atsigavimo lauku, derinant paveldo atstatymą su vandentvarkos, transporto, mokyklų, bibliotekų ir kitų civilinių objektų atnaujinimu.

    Sirijos karas, prasidėjęs 2011 metais, paliko milžinišką žalą tiek žmonėms, tiek miestams. Kultūros paveldo nuostoliai tapo vienu ryškiausių konflikto simbolių, o Palmyra, Alepas ir kitos istorinės vietovės ilgus metus buvo niokojamos karo veiksmų, plėšikavimo ir ekstremistinių grupuočių sąmoningo naikinimo.

    Nabil Al Lao biografija šiame kontekste išsiskiria: jis buvo aukšto lygio vertėjas, dalyvavęs svarbiuose diplomatiniuose kontaktuose, o vėliau dėl karo ir politinių aplinkybių tapo pabėgėliu Europoje. Pastaraisiais metais jis kalba apie norą grįžti į Damaską ir pereinamojo laikotarpio valdžiai pristatyti konkrečius atkūrimo pasiūlymus.

    Kitas siūlomos strategijos akcentas yra tarpvalstybiniai projektai, kurie kurtų ne tik ekonominį, bet ir simbolinį ryšį. Pavyzdžiu įvardijama istorinė Damasko ir Baalbeko geležinkelio jungtis, kurios atgaivinimas, iniciatorių manymu, vienu metu stiprintų viešąjį transportą, regiono ekonomiką ir kultūrinį turizmą.

    Toks požiūris siejamas ir su platesniu Libano bei Sirijos santykių kontekstu, kuriame dešimtmečius persipina karai, politinės įtakos kova ir išorės žaidėjų interesai. Pastarojo meto konfliktai regione ne tik pareikalavo aukų ir sugriovė infrastruktūrą, bet ir palietė senovės paminklus, kurie yra svarbūs viso regiono tapatybei.

    Italijoje dirbanti arabų kalbos ir kultūros profesorė Maria Francesca Corrao pabrėžia, kad Sirijos paveldo atgaivinimas jau remiasi realiais akademiniais ir tarptautiniais tinklais. Pasak jos, Europoje gyvenantys sirų studentai ir intelektualai padeda atkurti ryšius, kurie leidžia tęsti archeologinius ir restauravimo darbus.

    „Sirų intelektualų ir studentų tremtyje pastangos leido atsirasti iniciatyvoms, kurios remiasi noru sugrįžti ir gelbėti šalį per kultūrą“, – sakė Maria Francesca Corrao.

    Praktinėje plotmėje daug vilčių siejama su tarptautiniais tyrimų ir restauravimo projektais, kuriuose dalyvauja Europos universitetai ir specialistai. Archeologiniai tyrimai kai kuriose vietovėse buvo atnaujinti po ilgos pertraukos, o tai leidžia ne tik fiksuoti padarytą žalą, bet ir planuoti, ką įmanoma atkurti.

    Viena ryškiausių diskusijų krypčių – Palmyros atstatymas. Šis UNESCO pasaulio paveldo objektas tapo ne tik istoriniu, bet ir politiniu simboliu, o atkūrimo darbai, anot ekspertų, reikalauja ilgalaikių tyrimų, finansavimo ir saugumo garantijų, kad paveldo apsauga nevirstų vienkartine akcija.

    Europos Sąjunga jau yra rėmusi UNESCO iniciatyvas, skirtas Sirijos kultūros paveldui saugoti, o parama buvo teikiama tiek per bendras programas, tiek per atskirų šalių projektus. Tuo pat metu Europos Komisija yra skyrusi 2 500 000 000 eurų paramą Sirijos pereinamajam laikotarpiui, tačiau diskusijos dėl efektyviausių prioritetų tęsiasi.

    Šalininkų teigimu, kultūros ir infrastruktūros sujungimas į vieną strategiją leistų pasiekti greitesnį, žmonėms matomą rezultatą. Kritiškiausias klausimas išlieka saugumas, institucinis skaidrumas ir tai, ar paveldo atkūrimas bus paremtas vietos bendruomenių įtrauktimi, o ne vien išorės donorų darbotvarke.

  • Įtartina buvusios britų parlamentarės Ann Widdecombe mirtis: pradėtas tyrimas dėl nužudymo

    Įtartina buvusios britų parlamentarės Ann Widdecombe mirtis: pradėtas tyrimas dėl nužudymo

    Tyrimas pradėtas po radinio namuose

    Didžiosios Britanijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl nužudymo, kai pietvakarių Anglijoje savo namuose rasta mirusi buvusi parlamentarė Ann Widdecombe. Pareigūnų teigimu, mirties aplinkybės vertinamos kaip įtartinos, todėl tyrimas nedelsiant perėjo į sunkiausių nusikaltimų kategoriją.

    Policija nurodė, kad 78 metų moteris rasta su sunkiais sužalojimais. Įvykis užfiksuotas Haytor vietovėje, esančioje greta Dartmūro nacionalinio parko, o tyrimą vykdo Devon ir Kornvalio policija.

    Ko ieško pareigūnai?

    Teisėsauga paskelbė ieškanti įtariamojo ir nurodė, kad domisi baltaodžiu vyru. Kol kas pareigūnai nedetalizavo, ar ieškomas asmuo laikomas pagrindiniu įtariamuoju, ar galimu liudytoju, tačiau pabrėžė, kad renka informaciją iš gyventojų ir tikrina gautus pranešimus.

    Tokio pobūdžio tyrimuose įprastai greta ekspertizių ir įkalčių rinkimo vertinami ir kiti duomenys: paskutiniai kontaktai, judėjimo maršrutai, vaizdo stebėjimo įrašai, telefonų ryšio informacija. Policija taip pat paprastai prašo visuomenės perduoti bet kokius, net ir menkiausius, pastebėjimus apie neįprastą veiklą rajone.

    Politinė karjera ir ryškus įvaizdis

    Ann Widdecombe Bendruomenių Rūmuose dirbo parlamento nare nuo 1987 iki 2010 metų. Ji priklausė Konservatorių partijai ir buvo žinoma dėl socialiai konservatyvių pažiūrų, viešai kritikavusi abortų teisių plėtrą ir dalį LGBTQ+ teisių iniciatyvų.

    Vėliau ji įsitraukė į „Brexit“ šalininkų politiką, prisidėjo prie „Brexit Party“ ir tapo viena iš Reform UK politinės jėgos viešų veidų. Tai reiškė, kad net ir pasitraukusi iš nacionalinės politikos ji išliko aktyvi viešojoje erdvėje bei kampanijose.

    „Mirties aplinkybės kelia didžiulį nerimą ir yra ypač skaudžios“, – sakė vidaus reikalų ministrė Shabana Mahmood.

    Žinoma ir už politikos ribų

    Po pasitraukimo iš parlamento Widdecombe išgarsėjo ir televizijoje, dalyvavo realybės bei pramoginiuose projektuose, dėl kurių ją pažinojo platesnė auditorija nei vien politinių naujienų skaitytojai. Tokiais atvejais policija paprastai vertina ir viešumo faktorių: galimas grėsmes, persekiojimo riziką, taip pat kontaktus, užmegztus už politinės veiklos ribų.

    Buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ją apibūdino kaip ryškią „Brexit“ šalininkę ir įtaigią kalbėtoją, galėjusią stipriai paveikti auditoriją. Su ja dirbusi atstovavimo bendrovė taip pat pabrėžė, kad jos viešą veiklą esą vedė krikščioniškos vertybės ir įsipareigojimas tarnystei visuomenei.

    „Ji mėgo aštrias politines diskusijas ir net praėjus 16 metų po pasitraukimo iš parlamento vis dar aktyviai kampanijavo bei aiškiai reiškė nuomonę“, – teigiama „Cloud9 Management“ pranešime.

  • ES atnaujina keleivių teises skrydžiuose: nemokamas rankinis bagažas ir aiškesnė kompensacija

    ES atnaujina keleivių teises skrydžiuose: nemokamas rankinis bagažas ir aiškesnė kompensacija

    Europos Parlamentas šią savaitę pritarė atnaujintoms oro keleivių teisėms, kurios Europos Sąjungoje galioja nuo 2004 metų. Tai pirmas plataus masto taisyklių peržiūrėjimas per 22 metus, priimtas artėjant intensyviausiam vasaros kelionių sezonui.

    Naujasis taisyklių rinkinys skirtas geriau apsaugoti keleivius nuo kelionių trikdžių, tokių kaip įlaipinimo atsisakymas, vėlavimai ar skrydžių atšaukimai. Sprendimas užbaigė ilgus politinius ginčus, prasidėjusius dar 2013 metais, kai Europos Komisija pasiūlė peržiūrą.

    Kas keičiasi keleiviams?

    Kompensacijų dydžiai dėl atšauktų ar daugiau nei trimis valandomis vėluojančių skrydžių nesikeičia: ir toliau numatomos išmokos nuo 250 iki 600 eurų. Ši dalis išlieka svarbiausia keleivių apsaugos ašis, tačiau ji sulaukia kritikos, kad sumos, nustatytos prieš du dešimtmečius, ne visada atitinka šiandienos kainų lygį.

    Tarp ryškiausių naujovių – reikalavimas, kad internetu pateikiama bilieto kaina visada aiškiai apimtų vieną nemokamą rankinio bagažo vienetą. Be to, šeimos, keliaujančios su vaikais iki 14 metų, neturėtų būti papildomai apmokestinamos už galimybę sėdėti kartu.

    „Tai didžiausias keleivių teisių pagerinimas nuo šio amžiaus pradžios“, – sakė Europos Parlamento derybininkas Andrey Novakov.

    Kodėl dalis vartotojų nusivylė?

    Vartotojų organizacijos pripažįsta, kad taisyklės tampa aiškesnės, tačiau pabrėžia, jog realus kompensacijų išsireikalavimas ne visada pasidaro paprastesnis. Derybose buvo atsisakyta idėjos įpareigoti oro bendroves per 48 valandas pateikti keleiviams iš anksto užpildytas prašymų formas, kurios, vartotojų teigimu, būtų sumažinusios biurokratiją.

    „Kompensacijos prašymo procesas vartotojams tampa aiškesnis, bet ne būtinai lengvesnis. Iš anksto užpildytų formų atsisakymas buvo apčiuopiamas praradimas“, – sakė vartotojų organizacijos atstovė Olivia Brown.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kelionių kainoms augant vis daugiau žmonių jaučia spaudimą šeimos biudžetui, todėl kompensacijų tema tampa dar jautresnė. Vartotojų požiūriu, pasitikėjimas aviakompanijomis ir taisyklėmis tiesiogiai lemia, kaip sklandžiai veikia bendra ES rinka.

    Aviakompanijos: vienodas mokestis neteisingas

    Kritikos nestokoja ir dalis aviakompanijų asociacijų, ypač atstovaujančių regioniniams vežėjams. Jų teigimu, vienodas kompensacijos principas skirtingo dydžio bendrovėms sukuria nevienodas pasekmes, nes kai kuriais maršrutais išmoka gali viršyti paties bilieto kainą.

    „Vienodas kompensacijos mokestis neatsižvelgia į regioninių aviakompanijų realybę“, – sakė Europos regioninių aviakompanijų asociacijos vadovė Montserrat Barriga.

    Ji taip pat teigė, kad mažesnės bendrovės dažnai turi mažesnius lėktuvų parkus ir mažiau rezervinių pajėgumų, todėl vienas sutrikimas gali turėti grandininį efektą visos dienos skrydžiams. Vis dėlto aviakompanijų atstovai palankiai vertina didesnius skaidrumo reikalavimus ir pareigą aktyviau informuoti keleivius apie jų teises bei kompensacijų tvarką.

    Numatoma, kad atnaujintos taisyklės pradės galioti 2027 metais. Nors abi pusės mato teigiamų elementų, politinis kompromisas daugelio vertinamas kaip pusinis sprendimas: keleiviams suteikiama daugiau aiškumo dėl bagažo ir šeimų sėdėjimo kartu, tačiau pagrindiniai ginčai dėl kompensacijų mechanizmo ir administracinės naštos iki galo neišspręsti.