CP v2

Category: Kultūra

  • Kate Middleton sužibėjo kanarine geltona Royal Ascot: ar tai taps ryškiausia 2026 metų spalva?

    Kate Middleton sužibėjo kanarine geltona Royal Ascot: ar tai taps ryškiausia 2026 metų spalva?

    Per antrąją prestižinių žirgų lenktynių Royal Ascot dieną Berkšyre daugiausia dėmesio atiteko Velso princesei Catherine. Kate Middleton į renginį atvyko kartu su princu Williamu karališka karieta, pasveikindama susirinkusius gerbėjus.

    Royal Ascot kasmet laikomas vienu svarbiausių Jungtinės Karalystės aukštuomenės kalendoriaus įvykių. Karališkosios šeimos dalyvavimas šiame renginyje yra ilgametė tradicija, todėl aprangos pasirinkimai čia akimirksniu tampa aptarinėjami.

    Šįkart princesė pasirinko ypač energingą įvaizdį ir pasirodė su ryškiai geltona, kanarine suknele. Tai „Roksanda“ kūrinys, kurį ji buvo vilkėjusi ir anksčiau, per karališką vizitą Jamaikoje 2022 metais.

    Suknelė išsiskyrė skulptūriška pečių linija ir asimetrišku korsetu, papuoštu abstrakčiu kaspino motyvu. Taliją paryškino diržas, o klostuotas sijonas judant kūrė lengvą, dinamišką siluetą.

    Pastarosiomis dienomis Kate jau buvo atkreipusi dėmesį švelnesniu geltonos atspalviu, vadinamu sviestine geltona. Dabar ji pasirinko ryškesnę šios tendencijos versiją, kuri suteikia įvaizdžiui daugiau kontrasto ir vasariškos energijos.

    Princesė liko ištikima monochrominiams deriniams ir prie suknelės priderino tos pačios spalvos skrybėlaitę iš „Jane Taylor London“, dekoruotą subtiliu tinkleliu. Įvaizdį papildė smėlio spalvos zomšiniai aukštakulniai iš „Gianvito Rossi“ bei dramblio kaulo atspalvio delninė iš „Anya Hindmarch“.

    Stiliaus žinovų dėmesio sulaukė ir papuošalai: pasirinkti deimantiniai sietyno tipo auskarai, siejami su karalienės Elžbietos II kolekcija, bei trijų eilių perlų apyrankė, anksčiau priklausiusi princesei Dianai.

    Mados pasaulyje geltona pastaruoju metu išgyvena pakilimą: nuo švelnių, pastelinių tonų vis dažniau pereinama prie sodresnių, saulėtų ir kanarinių atspalvių. Tai matoma tiek ant podiumų, tiek ant raudonojo kilimo, kur ryškesnės spalvos vertinamos kaip greitas būdas sukurti įsimenantį įvaizdį.

    Kadangi Kate Middleton įvaizdžiai neretai daro įtaką masinei madai ir pardavimams, jos pasirinkimai atidžiai stebimi ne tik gerbėjų, bet ir prekės ženklų. Faktas, jog per trumpą laiką ji du kartus pasirinko geltoną skirtingais tonais, gali būti ženklas, kad ši spalva 2026 metų vasaros tendencijose užims ypatingą vietą.

  • Angelina Jolie pasirodė su suknele be petnešėlių ir baltu paltu: visų akys krypo į ją

    Angelina Jolie pasirodė su suknele be petnešėlių ir baltu paltu: visų akys krypo į ją

    Angelina Jolie dar kartą priminė, kad jos stilius remiasi ne greitai praeinančiomis madomis, o laikui nepavaldžia klasika. Viešame renginyje aktorė pasirinko juodą suknelę be petnešėlių, kurią derino su santūriomis detalėmis ir ryškiu, tačiau elegantišku akcentu.

    Suknelė buvo širdelės formos iškirptės, o švelniai krintantis audinys vizualiai ilgino siluetą ir kūrė minimalistinį prabangos įspūdį. Atviri pečiai ir rankos tapo pagrindiniu įvaizdžio akcentu, o pati stilistika išlaikė Jolie būdingą rafinuotumą.

    Prie suknelės ji priderino juodus smailianosius aukštakulnius, kurie beveik pasislėpė po ilgu sijonu. Įvaizdį užbaigė tamsinti aviatoriaus tipo akiniai nuo saulės, suteikę holivudiško šarmo ir šiek tiek paslaptingumo.

    Grožio sprendimai taip pat buvo artimi klasikinei estetikai: tvarkingai suformuoti šviesūs plaukai, subtiliai blizgantis rožinis lūpų atspalvis ir švelnus rožinis manikiūras. Toks pasirinkimas leido išlaikyti švarų, gaivų vaizdą, neperkraunant įvaizdžio.

    Atvėsus orui Jolie ant pečių užsimetė baltą dvieilį paltą su aštresne pečių linija ir dekoratyviomis auksinėmis sagomis. Šis kontrastas tarp juodos ir baltos sustiprino bendrą įspūdį ir parodė, kaip iš kelių bazinių spalvų galima sukurti išskirtinį raudonojo kilimo derinį.

    Šviesūs viršutiniai drabužiai jau ne kartą tapo vienu iš atpažįstamų jos stiliaus bruožų: per pastaruosius metus aktorė dažnai renkasi kreminių, baltų ir smėlio tonų švarkus, paltus ar lietpalčius. Tokia kryptis dera su pastarųjų sezonų tendencija investuoti į ilgaamžius, gerai siuvamus „capsule“ garderobo sprendimus.

    Nors mados industrijoje nuolat keičiasi siluetai ir detalės, minimalistinė elegancija išlieka viena patikimiausių strategijų, ypač oficialiuose renginiuose. Jolie įvaizdis dar kartą parodė, kad kokybiškas kirpimas, aiški spalvų paletė ir saikingi aksesuarai dažnai veikia stipriau už triukšmingus eksperimentus.

  • Paryžietės pamišo dėl kulotų: figūrą lieknina akimirksniu, štai kaip juos dėvėti vasarą

    Paryžietės pamišo dėl kulotų: figūrą lieknina akimirksniu, štai kaip juos dėvėti vasarą

    Prancūzių, ypač Paryžiaus gyventojų, stilius jau ne vieną sezoną laikomas modernios klasikos etalonu: mažiau impulsyvių pirkinių, daugiau kapsulinės spintos principų ir drabužių, kuriuos lengva derinti tarpusavyje. Vasarą šis požiūris ypač pasiteisina, kai norisi atrodyti tvarkingai, bet kartu išlikti patogiai ir neperkaisti.

    Vienas ryškiausių šiltojo sezono pasirinkimų – kulotai. Tai plati, dažniausiai 7/8 ilgio kelnių forma, primenanti midi sijono ir laisvų kelnių derinį: judesyje atrodo lengvai, o stilistiškai tinka tiek kasdienai, tiek darbui ar vakarui mieste.

    Kas kulotus daro tokiais universaliais?

    Kulotai mėgstami dėl to, kad jie sukuria aiškią silueto liniją ir leidžia lengvai suvaldyti proporcijas. Aukšto liemens modeliai dažnai optiškai pailgina kojas ir išryškina liemenį, todėl šis kirpimas dažnai vadinamas vienu dėkingiausių įvairiems kūno tipams.

    Vis dėlto svarbiausia – ilgis. Netinkamai parinktas, ties blauzdos viduriu pasibaigiantis modelis gali vizualiai trumpinti kojas, todėl daugeliui patogiausia rinktis kulotus, kurie baigiasi kiek aukščiau kulkšnies, arba derinti juos su avalyne, suteikiančia daugiau vertikalės.

    Audiniai, kurie gelbsti per karščius

    Vasarą kulotų pranašumas atsiskleidžia per medžiagas. Linas vertinamas dėl oro pralaidumo, o viskozė ir liocelis dažnai pasirenkami dėl krentančio silueto ir malonesnio pojūčio karštomis dienomis; medvilnė tinka jautresnei odai, kai norisi natūralumo.

    Toks derinys ypač praktiškas tiems, kurie ieško alternatyvos džinsams: kulotai atrodo tvarkingai, bet neapkrauna įvaizdžio. Dėl laisvesnio kirpimo jie taip pat padeda išvengti diskomforto, kai temperatūra kyla, o diena ilga.

    Kaip derinti, kad figūra atrodytų proporcingai?

    Dažniausiai geriausiai veikia paprasta taisyklė: prie plačių kelnių rinktis labiau prigludusią viršutinę dalį. Tinka marškiniai iš lengvo lino, šilko tipo palaidinės, paprastas marškinėlių siluetas ar minimalistinis bodis, o viršų verta įleisti į kelnes, kad aiškiai matytųsi liemuo.

    Avalynė taip pat keičia bendrą vaizdą: basutės, bateliai su nedideliu kulnu ar platforma suteikia lengvumo ir pailgina siluetą. Jei renkatės sportinio stiliaus batelius, pravartu rinktis trumpesnį kulotų ilgį ir monotoniškesnį spalvinį derinį.

    Minimalistinė, vienspalvė stilistika išlieka viena populiariausių: juoda, smėlio, balta, alyvuogių atspalviai ar švelni gelsva dažnai padeda sukurti švarų, pailgintą siluetą. O darbui geriausiai tinka lygūs, struktūriškai krentantys audiniai ir paprasti aksesuarai, kurie neperkrauna įvaizdžio.

  • Idealūs pietūs po 60-ies: šis vištienos ir daržovių derinys padeda cukrui ir virškinimui

    Idealūs pietūs po 60-ies: šis vištienos ir daržovių derinys padeda cukrui ir virškinimui

    Kodėl po 60-ies keičiasi savijauta po pietų?

    Vyresniame amžiuje organizmas dažniau jautriau reaguoja į maistą: lėtėja medžiagų apykaita, silpnėja raumenų masė, o po sočių pietų gali varginti mieguistumas ar sunkumo jausmas. Taip pat dažniau pasitaiko gliukozės svyravimai, ypač jei lėkštėje dominuoja greitai pasisavinami angliavandeniai.

    Dėl to pietūs turėtų ne tik pasotinti, bet ir neapsunkinti virškinimo. Praktikoje tai reiškia daugiau skaidulų, pakankamai baltymų ir kokybiškų riebalų, o krakmolingus garnyrus verta rinktis saikingai ir apgalvotai.

    Vištiena, daržovės ir alyvuogių aliejus: kuo naudingas derinys?

    Liesos paukštienos baltymai yra svarbūs raumenų masei palaikyti ir atsigavimui, o kartu padeda ilgiau jaustis sotiems. Baltymai taip pat lėtina angliavandenių įsisavinimą, todėl po valgio dažniau išvengiama staigesnių gliukozės šuolių.

    Daržovės suteikia skaidulų, vitaminų ir mineralų, o skaidulos prisideda prie tolygesnės glikemijos ir geresnio žarnyno darbo. Jei žalių daržovių salotos pučia pilvą ar sukelia diskomfortą, dažnai geriau tinka troškintos, garintos ar orkaitėje keptos daržovės.

    Alyvuogių aliejus papildo patiekalą nesočiaisiais riebalais, kurie didina sotumą ir leidžia išvengti sunkių padažų ar riebios mėsos priedų. Be to, aliejus padeda geriau pasisavinti dalį riebaluose tirpių vitaminų, kurių gausu daržovėse.

    Kaip paruošti, kad būtų lengva skrandžiui?

    Geriausiai tinka troškinimas, kepimas orkaitėje arba gaminimas garuose, nes taip išvengiama pridegusio riebalo ir perteklinių kalorijų. Verta riboti druską ir rinktis švelnius prieskonius bei žoleles, pavyzdžiui, krapus, petražoles, baziliką, čiobrelį ar raudonėlį.

    Subalansuotai lėkštei dažnai tinka paprasta proporcija: maždaug pusę sudaro daržovės, ketvirtį baltymai, o likusi dalis skiriama angliavandenių garnyrui. Vietoj didelės porcijos makaronų ar baltų ryžių geriau rinktis grikius, rudus ryžius ar nedidelę virtų bulvių porciją.

    Jei vargina padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ar nustatytas atsparumas insulinui, svarbiausia yra ne visiškai atsisakyti krakmolingų produktų, o suvaldyti jų kiekį ir derinti su skaidulomis bei baltymais. Taip pat verta stebėti individualią savijautą po skirtingų garnyrų ir porcijų.

    Vis dėlto sergant cukriniu diabetu, inkstų ligomis ar turint ryškių virškinimo sutrikimų, patiekalo sudėtį ir porcijas reikėtų derinti su gydytoju arba dietologu. Net ir sveikas pasirinkimas turi būti pritaikytas prie vartojamų vaistų, gretutinių ligų ir asmeninės tolerancijos.

  • Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dažnas įsivaizduoja paprastą taisyklę: po 20 metų darbo pensija būna maža, po 30 – vidutinė, o po 40 – didelė. Tačiau šiuolaikinėse socialinio draudimo sistemose išmokos dydį dažniausiai lemia ne vien stažas, o per karjerą sumokėtos įmokos, sukauptas kapitalas ir amžius, kada nutraukiama darbo veikla.

    Kitaip tariant, žmogus, dirbęs keturis dešimtmečius už mažą atlyginimą arba patyręs ilgų pertraukų, gali gauti mažesnę išmoką nei tas, kuris dirbo trumpiau, bet nuolat mokėjo didesnes socialinio draudimo įmokas. Todėl vien tik darbo metų skaičius neatsako į klausimą, ar senatvėje pajamos bus komfortiškos.

    Kas realiai sudaro pensijos dydį

    Naujesniuose modeliuose pensija paprastai skaičiuojama iš per gyvenimą sukauptų ir indeksuotų įmokų bei kitų apskaitomų dalių, o galutinis dydis siejamas su prognozuojamu išmokos mokėjimo laikotarpiu. Kuo daugiau kapitalo sukaupta ir kuo vėliau kreipiamasi dėl pensijos, tuo didesnė mėnesinė išmoka gali būti paskirta.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienodi 30 ar 40 metų stažo skaičiai negarantuoja vienodo rezultato. Skirtumus didina atlyginimų lygis, darbo forma, laikotarpiai, kai įmokos nemokėtos, ir tai, ar įmokos skaičiuotos nuo visų pajamų, ar tik nuo dalies.

    Kodėl 20 metų riba svarbi

    Stažas vis dar turi reikšmę, kai kalbama apie minimalių išmokų garantijas ir teisę į tam tikrą apsaugą, jeigu paskaičiuota pensija yra labai maža. Kai kuriose sistemose taikomi skirtingi reikalavimai moterims ir vyrams, todėl ta pati 20 metų riba gali reikšti nevienodą rezultatą skirtingoms grupėms.

    Minimali pensija veikia kaip apsauginis tinklas tiems, kurie atitinka stažo reikalavimus, bet jų įmokų suma nepakankama didesnei išmokai. Vis dėlto viršijus minimaliam dydžiui būtiną stažą dažniausiai neatsiranda automatinė formulė, kad kiekvieni papildomi metai garantuoja konkrečią, iš anksto žinomą sumą.

    Ar verta dirbti ilgiau

    Ilgesnis darbas po pensinio amžiaus dažniausiai didina būsimą išmoką keliais kanalais: toliau mokamos įmokos, sukauptos lėšos papildomai indeksuojamos, o paskaičiuotas kapitalas dalijamas iš trumpesnio prognozuojamo išmokų mokėjimo laikotarpio. Dėl to net vieneri papildomi metai gali apčiuopiamai padidinti mėnesines pajamas senatvėje.

    Vis dėlto vien užrašas „40 metų darbo“ pats savaime negarantuoja aukštos pensijos, jei didžiąją karjeros dalį įmokos buvo mažos. Didžiausią skirtumą paprastai sukuria nuoseklus įmokų mokėjimas, didesnės apmokestinamos pajamos ir sprendimas, kada tiksliai išeiti į pensiją.

    Todėl planuojant senatvės pajamas svarbiausia vertinti ne tik stažą, bet ir realiai sukauptą kapitalą, galimas karjeros pertraukas bei tikėtiną darbo pabaigos amžių. Tik toks vaizdas leidžia priartėti prie atsakymo, ar pensija bus panaši į minimalų dydį, ar suteiks daugiau finansinio saugumo.

  • Po 60-iesiems tai gali tapti žarnyno košmaru: populiarų gėrimą gydytojai siūlo pamiršti

    Po 60-iesiems tai gali tapti žarnyno košmaru: populiarų gėrimą gydytojai siūlo pamiršti

    Saldinti gazuoti gėrimai ir virškinimas

    Spalvoti gazuoti gėrimai daugeliui atrodo nekaltas būdas atsigaivinti ar palydėti pietus. Tačiau vyresniame amžiuje toks įprotis dažniau siejamas su pilvo pūtimu, rėmeniu, vidurių užkietėjimu ir sunkumo jausmu po valgio.

    Po 60 metų virškinimo sistema natūraliai keičiasi: skrandis gali lėčiau išsituštinti, o žarnynas jautriau reaguoti į mitybos klaidas. Situaciją dažnai apsunkina mažesnis fizinis aktyvumas, vartojami vaistai, per mažas skysčių kiekis ir menkas skaidulų kiekis racione.

    Kas „užkuria“ nemalonius simptomus

    Problema yra ne vien burbuliukai. Dujos gali didinti spaudimo pojūtį, skatinti atsirūgimą ir pūtimą, tačiau didžiausias krūvis tenka dėl cukraus, rūgščių ir įvairių priedų derinio, kuris nesuteikia nei skaidulų, nei sotumo.

    Reguliariai saldintais gėrimais užgeriant maistą dažnai išgeriama mažiau vandens. Esant prastesniam skysčių balansui, išmatos kietėja, o žarnyno judesiai gali sulėtėti, todėl vidurių užkietėjimas tampa dažnesnis ir labiau varginantis.

    Svarbus ir mikrobiotos aspektas: žarnyno bakterijoms palankesnis įvairus racionas su daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, ankštiniais bei raugintais gaminiais. Dažnas cukraus perteklius mityboje gali skatinti fermentaciją ir didinti dujų susidarymą, ypač jei kartu trūksta skaidulų.

    „Zero“ ir sultys: ar tikrai geriau?

    Dalis žmonių renkasi gėrimus be cukraus, manydami, kad taip išvengs problemų. Vis dėlto kai kuriems jautresniems asmenims saldikliai gali sukelti pilvo pūtimą, gurguliavimą ar laisvesnes išmatas, todėl verta stebėti individualią organizmo reakciją.

    Vaisių sultys taip pat ne visada yra gera alternatyva: jose dažnai daug natūralių cukrų, o skaidulų mažai. Daugeliu atvejų suvalgytas vaisius yra palankesnis pasirinkimas, nes kartu gaunama daugiau skaidulų ir sotumo.

    Kasdieniam gėrimui paprasčiausia bazė išlieka vanduo, o prireikus skonio gali tikti vanduo su citrina ar agurku, nesaldintos žolelių arbatos. Jei gazuotas saldus gėrimas buvo kasdienybė, pokytį lengviau įgyvendinti palaipsniui, mažinant kiekį ir didinant vandens dalį.

    Jei, pakeitus įpročius, vis tiek išlieka pilvo skausmai, užsitęsęs vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kraujas išmatose, to nereikėtų nurašyti amžiui. Tokie simptomai yra priežastis pasitarti su gydytoju ir įvertinti galimas virškinamojo trakto ligas.

  • Amarai rožes? Šis naudingas vabzdys gali sunaikinti iki 500 kenkėjų be jokių purškalų

    Amarai rožes? Šis naudingas vabzdys gali sunaikinti iki 500 kenkėjų be jokių purškalų

    Amarai vėl apniko rožes, vaismedžius ar daržoves, o ranka jau tiesiasi prie cheminių purškalų? Sodininkystės specialistai primena, kad dalį kenkėjų galima suvaldyti pasitelkus natūralius jų priešus, o vienas veiksmingiausių yra auksaakis – plėšrus, amarais mintantis vabzdys.

    Auksaakiai – smulkūs, dažniausiai žalsvi vabzdžiai permatomais sparnais, tačiau didžiausią darbą atlieka ne suaugėliai, o jų lervos. Jos aktyviai medžioja amarus ir kitus smulkius kenkėjus, o per 2–3 savaites viena lerva gali sunaikinti iki 500 amarų.

    Auksaakių buvimą sode galima atpažinti pagal kiaušinėlius: patelės juos dažnai deda lapų apačioje, netoli amarų kolonijų. Kiekvienas kiaušinėlis laikosi ant plono siūlelio, todėl jį sunkiau pasiekti skruzdėlėms ir kitiems smulkiems plėšrūnams.

    Kad auksaakiai užsuktų į jūsų sodą ir pasiliktų, jiems reikia lengvai pasiekiamo maisto šaltinio. Suaugėliai minta žiedadulkėmis ir nektaru, todėl ypač tinka augalai su atvirais, plokščiais žiedais, kuriuose nektaras lengvai pasiekiamas.

    Praktikoje tai reiškia, kad sode verta turėti kraujažolių, ramunių, medetkų ar leisti pražysti krapams ir kalendroms. Tokie augalai ilgiau užtikrina maisto bazę ir padeda pritraukti ne tik auksaakius, bet ir kitus naudingus vabzdžius, kurie prisideda prie natūralios kenkėjų kontrolės.

    Didžiausia klaida – skubėti purkšti insekticidais vos pamačius pirmuosius amarus. Plataus veikimo chemija dažnai sunaikina ir naudingus vabzdžius, todėl natūrali pusiausvyra sutrinka, o amarai vėliau gali sugrįžti dar gausiau.

    Jei amarų tik pradžia, dažnai pakanka juos nuplauti stipresne vandens srove, o likusią kontrolę patikėti gamtai. Auksaakiams gali prireikti maždaug 7–10 dienų, kad jie „atrastų“ naują maisto šaltinį ir pradėtų aktyviai maitintis.

    Naudingiems vabzdžiams svarbi ir saugi aplinka. Sode verta palikti ramesnį kampą su sausų šakų krūvele, šiek tiek nenugrėbtų lapų ar aukštesnės žolės, nes auksaakiai dažniausiai suaktyvėja vakare ir naktį, o dieną ieško slėptuvių.

    Žiemojimas taip pat lemia, kiek naudingų plėšrūnų sulauksite kitą sezoną. Rudenį auksaakiai dažnai pakeičia spalvą į pilkšvai rusvą ir ieško sausų, nuo šalčio apsaugotų vietų, kartais patenka į ūkinius pastatus ar palėpes.

    Padėti gali paprastas namelis auksaakiams, pakabintas 1,5–2 metrų aukštyje nuo žemės, nuo lietaus apsaugotoje vietoje. Priekis turėtų turėti vertikalius plyšelius iki 1 centimetro pločio, o vidų galima užpildyti sausa šiaudų mase ar kankorėžiais, kad vabzdžiai turėtų kur pasislėpti.

  • Viešbučių triukas skalbiant rankšluosčius: vienas paprastas priedas grąžina minkštumą ir kvapą

    Viešbučių triukas skalbiant rankšluosčius: vienas paprastas priedas grąžina minkštumą ir kvapą

    Po dušo maloniausia naudoti naujus rankšluosčius, tačiau po kelių skalbimų jie neretai sukietėja ir ima prasčiau sugerti vandenį. Tam įtakos turi kietas vanduo, per didelis skalbiklio kiekis, aukšta temperatūra ir net netinkamai naudojami audinių minkštikliai.

    Specialistai primena, kad daugelis minkštiklių rankšluosčių pluoštą ilgainiui padengia sluoksniu, kuris mažina sugeriamumą ir didina šiurkštumą. Dėl to rankšluosčiai gali atrodyti švarūs, bet tampa standūs ir mažiau funkcionalūs kasdieniam naudojimui.

    Viešbučių ūkyje dažnai taikomas paprastas sprendimas, kuris padeda atgaivinti audinį ir neutralizuoti kvapus. Vietoj minkštiklio naudojamas spiritinis actas, praskiestas vandeniu santykiu 1:3, o mišinys pilamas į stalčiuką, skirtą minkštikliui.

    Actas padeda išplauti detergentų likučius ir mineralines nuosėdas, kurios kaupiasi audinyje, todėl rankšluosčiai ilgiau išlieka minkšti. Norint švelnaus kvapo, į praskiestą tirpalą galima įlašinti kelis lašus mėgstamo eterinio aliejaus, tačiau svarbu nepersistengti, kad neliktų dėmių.

    Higienai užtikrinti rankšluosčius ir kitą vonios tekstilę rekomenduojama skalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, jei leidžia audinio priežiūros etiketė. Ne mažiau svarbu juos gerai išdžiovinti, nes drėgmė ir užsistovėjęs oras sudaro palankias sąlygas nemaloniems kvapams ir pelėsiui.

    Praktinis patarimas, kuris dažnai pamirštamas, yra nepalikti šlapių rankšluosčių skalbyklės būgne ar susuktų į krūvą. Kuo greičiau juos išdžiovinsite lauke ar gerai vėdinamoje patalpoje, tuo ilgiau išliks gaivos pojūtis ir audinio purumas.

  • Čikagoje atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras: į ceremoniją renkasi ryškiausios žvaigždės

    Čikagoje atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras: į ceremoniją renkasi ryškiausios žvaigždės

    Čikagoje birželio 18 dieną atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras – naujas kultūros ir bendruomenės traukos taškas miesto pietinėje dalyje, Jackson Parke. Į kvietimus gavusių svečių ceremoniją atvyksta ryškūs muzikos ir pramogų pasaulio vardai, o renginys transliuojamas tiesiogiai.

    Organizatoriai skelbia, kad atidaryme dalyvaus Bruce Springsteen, Stevie Wonder, Bono, Christina Aguilera, taip pat keli buvę Jungtinių Valstijų prezidentai. Tikimasi, kad kalbas sakys pats Barackas Obama ir buvusi pirmoji ponia Michelle Obama.

    Renginys išsiskiria ir platesne žvaigždžių programa: tarp paskelbtų dalyvių minimi Common, Jennifer Hudson, Mark Hamill, Eddie Vedder, John Legend, Marc Anthony ir grupė The Roots. Atidarymas įvardijamas kaip simbolinis startas centrui, kuris sieks būti ne vien muziejumi, bet ir aktyvia viešąja erdve vietos bendruomenei.

    Projektas, kurio vertė siekia apie 740 milijonų eurų, jau anksčiau sulaukė politinių komentarų. Dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas į svečių sąrašą neįtrauktas, o šių metų vasarį socialiniuose tinkluose centrą pavadino „visiška katastrofa“.

    Kas veiks Obamos centre?

    Be muziejaus, pasakojančio apie Baracko Obamos politinį kelią ir asmeninę istoriją, komplekse įrengta Čikagos viešosios bibliotekos filialo erdvė. Taip pat numatytos sporto ir laisvalaikio zonos, įskaitant krepšinio aikšteles, vaikų žaidimų erdves bei atletikos centrą.

    Obamos fondo atstovai pabrėžia, kad teritorija kuriama kaip vieta susitikimams, edukacijai ir bendruomeninėms iniciatyvoms, o ne tik ekspozicijų lankymui. Skelbiama, kad kompleksas turėtų pritraukti daugiau nei 1 000 000 lankytojų per metus.

    „Ši vieta yra saugi erdvė ateiti ir apmąstyti istorinius įvykius, bet kartu susiburti kaip bendruomenei ir galvoti, kokį pokytį galite sukurti savo rajone“, – sakė Obamos fondo viešojo įsitraukimo viceprezidentas Joshas Harrisas.

    Muziejuje lankytojams žadama galimybė užeiti į tikro dydžio Ovalinio kabineto rekonstrukciją. Tarp eksponatų – ir dalis Michelle Obama dėvėtų vakarinių suknelių, kurios pristatomos kaip svarbi pirmosios ponios viešojo įvaizdžio ir JAV politinės kultūros dalis.

  • Mirė 35-erių „Lilo ir Stičas“ bei „Skambutis“ aktorė Daveigh Chase: paskelbta mirties priežastis

    Mirė 35-erių „Lilo ir Stičas“ bei „Skambutis“ aktorė Daveigh Chase: paskelbta mirties priežastis

    Mirė buvusi vaikų aktorė Daveigh Chase, geriausiai žinoma kaip Lilo balsas „Disney“ animaciniame filme „Lilo ir Stičas“ ir kaip siaubo filmo „Skambutis“ antagonistė Samara Morgan. Aktorei buvo 35 metai.

    Apie mirtį pranešta birželio 18 dieną, o pirminė informacija dėl aplinkybių pateikta artimoje aplinkoje. Nurodoma, kad moteris mirė antradienį, o mirtį nulėmė meningitas ir kraujo infekcija, komplikavusis sepsiu.

    Ši diagnozių seka medikų praktikoje vertinama kaip ypač pavojinga, nes sepsis gali vystytis greitai ir pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais kritiškai svarbus ankstyvas atpažinimas ir skubi pagalba.

    Pranešimuose taip pat teigiama, kad anksčiau šį mėnesį Daveigh Chase buvo paguldyta į ligoninę Los Andžele dėl prastos mitybos būklės. Vis dėlto šios detalės, kaip ir tiksli ligos eiga, viešai nėra išsamiai patvirtintos oficialiais medicininiais dokumentais.

    Aktorė gimė 1990 metų liepos 24 dieną Las Vegase, Nevados valstijoje. Plačios auditorijos dėmesį ji patraukė ankstyvais vaidmenimis ir įgarsinimais, o vėliau tapo atpažįstama ir tarp siaubo kino gerbėjų.

    Žiūrovai ją prisimena ir iš kino juostos „Donnie Darko“, kur ji suvaidino Samantha Darko. Be to, ji įgarsino Chihiro Ogino angliškoje „Studio Ghibli“ filmo „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ versijoje.

    2002 metais pasirodžiusiame amerikietiškame siaubo filmo „Skambutis“ perdirbinyje Daveigh Chase sukurta Samara Morgan tapo vienu ryškiausių to laikotarpio siaubo kino įvaizdžių. Šis vaidmuo ilgam įtvirtino aktorę populiariosios kultūros atmintyje.

    Vėlesniais metais ji pasirodė ir televizijoje, tarp darbų minimi epizodiniai vaidmenys seriale „Sabrina the Teenage Witch“ bei HBO dramos seriale „Big Love“. Nors karjerą pradėjo itin anksti, ilgainiui jos pasirodymai ekrane retėjo.

    Skelbiama, kad nuo 2015 metų Daveigh Chase nebevaidino nuolat, o vėliau viešojoje erdvėje pasirodydavo žinios apie teisinius incidentus. Tarp jų minėti kaltinimai dėl narkotikų laikymo ir važiavimo vogtu automobiliu.

    Aktorės mirtis sukėlė reakcijų bangą tarp gerbėjų, ypač tų, kurie užaugo su „Lilo ir Stičas“ ir prisimena jos balsą kaip vieną ryškiausių vaikystės animacijos simbolių. Artimieji ir kolegos kol kas platesnių komentarų nepateikė.

    Kol laukiama daugiau oficialios informacijos, žinutė apie Daveigh Chase mirtį priminė ir apie meningito bei sepsio riziką. Medikai nuolat akcentuoja, kad didelis karščiavimas, stiprus galvos skausmas, sprando rigidiškumas, sumišimas ar staigus būklės blogėjimas yra signalai, dėl kurių reikia nedelsti ir kreiptis pagalbos.