CP v2

Category: Kultūra

  • Mity apie raudonuosius lęšius griūva: pigus produktas, kurį per retai dedame į lėkštę

    Mity apie raudonuosius lęšius griūva: pigus produktas, kurį per retai dedame į lėkštę

    Raudonieji lęšiai yra viena maistingiausių ankštinių kultūrų, tačiau daugelyje namų jie vis dar lieka lentynose nepastebėti. Mitybos specialistai primena, kad kuo įvairesnis racionas, tuo lengviau surinkti svarbiausias maistines medžiagas ir mažinti perteklinį sočiųjų riebalų kiekį.

    Lęšiai išsiskiria augalinių baltymų ir skaidulų gausa, todėl padeda ilgiau jaustis sotiems. Juose taip pat yra B grupės vitaminų, geležies, kalio ir magnio, o šios medžiagos svarbios energijos apykaitai, nervų sistemai ir normaliam raumenų darbui.

    Dažnas mitas, kad lęšiai yra sunkiai virškinami, tačiau raudonieji lęšiai paprastai laikomi lengviau paruošiamais ir greičiau suminkštėjančiais už kai kurias kitas ankštines kultūras. Virškinimo diskomfortą dažniausiai sumažina paprasti įpročiai: perplovimas, tinkamas išvirimas ir saikingos porcijos, ypač jei ankštinių valgoma retai.

    Raudonieji lęšiai patogūs ir tuo, kad jiems nereikia ilgo mirkymo, todėl jie tinka greitam vakarienės planui. Juos galima virti vandenyje ar sultinyje, o išvirę jie greitai sutirština patiekalą, todėl ypač tinka sriuboms, troškiniams ir padažams.

    Norint švelnesnio skonio ir geresnės tekstūros, lęšius verta nuplauti sietelyje po tekančiu vandeniu, o tada virti iki minkštumo lengvai pasūdytame vandenyje. Jei norisi, kad jie neištižtų, svarbu nepervirti ir maišyti saikingai, ypač gaminant padažą.

    Skonį geriausiai atskleidžia paprasti prieskoniai ir aromatinės daržovės: svogūnas, česnakas, pomidorai, rūkyta paprika, raudonėlis ar bazilikas. Jautresniam virškinimui dažnai rekomenduojama rinktis prieskonius, kurie tradiciškai siejami su ankštinių patiekalais, pavyzdžiui, čiobrelį ar pankolį.

    Virtuvėje raudonieji lęšiai gali pakeisti dalį mėsos patiekaluose, kuriuose svarbiausia yra sotumas ir baltymai, pavyzdžiui, makaronų padažuose ar daržovių troškiniuose. Taip pat jie tinka kotletukams, užtepėlėms ir salotoms, o derinant su pilno grūdo produktais galima gauti visavertiškesnį aminorūgščių profilį.

  • Mažai kas žino, bet šis augalas gali padėti lieknėti: sotus, beveik nekaloringas

    Mažai kas žino, bet šis augalas gali padėti lieknėti: sotus, beveik nekaloringas

    Kas yra konjakas?

    Konjakas – Azijoje paplitęs gumbinis augalas, kurio pagrindinė vertė slypi šaknyje (gumbe). Iš jos gaminami miltai ir įvairūs produktai, dažniausiai makaronai „Shirataki“ bei ryžių pakaitalai, vertinami dėl itin mažo kaloringumo.

    Šie gaminiai pastaraisiais metais vis dažniau aptinkami ir Europos parduotuvėse, nes auga mažiau kaloringų bei mažiau angliavandenių turinčių alternatyvų paklausa. Konjako produktai dažniausiai būna neutralaus skonio, todėl jų sėkmę dažnai lemia padažas ir pagardai.

    Kodėl jis siejamas su sotumu?

    Konjako gumbuose yra tirpios skaidulos gliukomanano, kurios, gavus skysčių, brinksta ir sudaro gelį. Dėl to skrandžio turinys gali pasišalinti lėčiau, o sotumo jausmas kai kuriems žmonėms išlieka ilgiau.

    Europos maisto saugos institucijų vertinimu, gliukomananas, laikantis mažo kaloringumo mitybos, gali prisidėti prie svorio mažinimo, jei vartojamas tinkamu kiekiu ir su pakankamai vandens. Tačiau tai nėra stebuklingas sprendimas: rezultatą paprastai lemia bendras kalorijų balansas ir ilgalaikiai įpročiai.

    Kam tinka ir ką svarbu žinoti?

    Konjako makaronai ar ryžių pakaitalai dažnai pasirenkami žmonių, kurie mažina porcijų dydį arba ieško alternatyvų kvietiniams makaronams. Dalis gaminių yra be glitimo, todėl gali tikti glitimo netoleruojantiems, nors visada svarbu patikrinti ženklinimą.

    Renkantis konjako produktus verta atkreipti dėmesį į sudėtį: dalis gamintojų prideda kitų skaidulų ar priedų, keičiančių tekstūrą. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, nes brinkstančios skaidulos be vandens gali sukelti nemalonų pojūtį ar virškinimo sutrikimų.

    Dietologai pabrėžia, kad didžiausia konjako gaminių vertė – ne vitaminai ar mineralai, o galimybė sumažinti patiekalo energinę vertę nepajaučiant ryškaus alkio. Praktikoje tai geriausiai veikia tuomet, kai konjako makaronai derinami su baltymais, daržovėmis ir subalansuotais riebalais.

    Jei turite rijimo ar virškinamojo trakto problemų, vartojate vaistus ar sergate lėtinėmis ligomis, prieš dažniau įtraukiant konjako skaidulas į racioną verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Tai ypač aktualu, jei planuojate vartoti gliukomanano papildus, o ne tik maisto produktus.

  • Po 60-ies pilvas auga net valgant mažiau: specialistai įvardijo kelias dažnas priežastis

    Po 60-ies pilvas auga net valgant mažiau: specialistai įvardijo kelias dažnas priežastis

    Kodėl keičiasi kūno sudėtis?

    Perkopus 60 metų ribą daug žmonių pastebi paradoksą: porcijos mažesnės, saldumynų daugiau neatsirado, o liemens apimtis didėja. Dažniausiai tai susiję ne su valios stoka, o su natūraliais organizmo pokyčiais, kurie keičia energijos balansą ir kūno sudėtį.

    Su amžiumi mažėja raumenų masė, o raumenys yra aktyvus audinys, net ramybės būsenoje naudojantis energiją. Kai raumenų mažiau, bazinė medžiagų apykaita lėtėja, todėl anksčiau įprastas maisto kiekis ilgainiui gali virsti riebalų atsargomis, ypač liemens srityje.

    Mažiau valgai, bet ir mažiau judi

    Praktikoje neretai nutinka taip, kad žmogus tikrai valgo mažiau nei prieš 10 ar 20 metų, tačiau dar labiau sumažėja kasdienis judėjimas. Svarbu ne vien sportas, bet ir įprastas aktyvumas: ėjimas pėsčiomis, lipimas laiptais, namų ruošos darbai, daržo ar kiemo darbai.

    Jei su maistu gaunamos energijos kiekis sumažėja, bet tuo pačiu dar smarkiau sumažėja jos sunaudojimas, bendra pusiausvyra vis tiek gali būti palanki svorio augimui. Dėl to liemuo gali didėti nepastebimai, mėnesis po mėnesio, net be akivaizdžių mitybos pokyčių.

    Hormonai, laikysena ir virškinimas

    Vyresniame amžiuje riebalų pasiskirstymas dažnai keičiasi, o pilvo sritis tampa labiau linkusi kaupti riebalinį audinį. Moterims tai ypač ryšku po menopauzės, kai hormoniniai pokyčiai gali pakeisti figūros proporcijas net ir tuomet, kai bendras svoris kinta nedaug.

    Prie pilvo išryškėjimo prisideda ir silpnesni gilieji liemens raumenys bei laikysenos pokyčiai. Susilpnėjus pilvo, nugaros ir dubens srities stabilizatoriams, pilvas gali labiau „išsikišti“ į priekį, net jei riebalų sluoksnis nepadidėjo drastiškai.

    Dar viena dažna priežastis yra virškinimo pokyčiai: pilvo pūtimas, užkietėjimas, lėtesnis virškinimas, didesnis jautrumas kai kuriems produktams. Tuomet pilvas ryte gali atrodyti mažesnis, o vakare pastebimai padidėti, ir tai ne visada reiškia riebalų prieaugį.

    „Ilgai kaltinau save ir dar labiau mažinau porcijas, bet jėgų liko mažiau, o liemens apimtis nemažėjo“, – sakė vyresnio amžiaus pašnekovė, pasakojusi apie bandymus susigrąžinti ankstesnę formą.

    Ką daryti, kad situacija keistųsi?

    Vien griežtas porcijų mažinimas po 60-ies gali tapti spąstais, nes per mažai baltymų ir bendras maistinių medžiagų trūkumas dar labiau skatina raumenų mažėjimą. Tuomet svoris gali kristi, bet kūno sudėtis prastėja, o pilvo sritis išlieka problemiška.

    Dažniausiai tvaresnį rezultatą duoda mitybos kokybės gerinimas ir reguliarus judėjimas. Pagrindiniuose valgymuose pravartu turėti baltymų šaltinį, o kasdienybėje išlaikyti pastovų aktyvumą ir įtraukti švelnius jėgos pratimus, pritaikytus amžiui ir sveikatos būklei.

    Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į požymius, kurie gali rodyti ne vien gyvenimo būdo, bet ir sveikatos problemą. Jei pilvas didėja staiga, atsiranda skausmas, ryškus apetito sumažėjimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujas išmatose ar nauji, užsitęsę tuštinimosi pokyčiai, verta neatidėlioti vizito pas gydytoją.

  • Smulkus vabalas užvaldo rūsius ir pavėsines: jei jį pastebėjote, nelaukite iki ryto

    Smulkus vabalas užvaldo rūsius ir pavėsines: jei jį pastebėjote, nelaukite iki ryto

    Pustosz kradnik, lietuviškai dažniau apibūdinamas kaip sandėlių kenkėjas, vis dažniau pastebimas rūsiuose, pavėsinėse, sodo nameliuose ir kitose pagalbinėse patalpose. Nors suaugęs vabalas tėra apie 3–5 milimetrų ilgio, jo buvimas gali reikšti nemenkus nuostolius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad problema ryškėja dėl paprastos priežasties: žmonės namuose vis dažniau kaupia didesnes maisto atsargas. Birūs produktai, džiovinti gaminiai ir gyvūnų pašarai sudaro palankias sąlygas kenkėjams įsitvirtinti, ypač šiltuoju metų laiku.

    Kur slepiasi ir kodėl sunku pamatyti

    Šis vabalas aktyviausias šiltuoju sezonu ir dažnai laikosi naktinio gyvenimo būdo, todėl jį pastebėti nėra paprasta. Suaugėliai būna rusvai rudi ar rusvai rausvi, o patinai paprastai smulkesni ir, skirtingai nei patelės, gali skraidyti.

    Lervos kelia didžiausią grėsmę, nes būtent jos intensyviausiai minta. Jos šviesios, kremiškai baltos, apaugusios smulkiais plaukeliais ir dažniausiai slepiasi ten, kur yra maisto arba tinkamų medžiagų slėptuvėms.

    Natūralioje aplinkoje rūšis aptinkama trūnijančioje medienoje, drevėse, paukščių lizduose ar senuose aviliuose. Panašias sąlygas ji randa ir žmogaus aplinkoje: tamsesnėse, šiltesnėse, drėgnesnėse vietose, kur netrukdomai gali daugintis.

    Ką gadina ir kuo tai pavojinga

    Suaugę vabzdžiai dažniausiai minta organinėmis liekanomis ir žiedadulkėmis, tačiau problemos prasideda, kai randami maisto produktai. Kenkėjai gali būti siejami su džiovintais mėsos gaminiais, žolelėmis, biriais produktais ir gyvūnų pašaru.

    Nors šis vabzdys nelaikomas pavojingu žmogui ir nekanda, jo buvimas sukelia higienos problemą. Lervos, išmatos, išnaros ir nugaišę individai gali užteršti sandėliuojamus produktus, o tokios atsargos paprastai nebetinka vartojimui.

    Dar viena priežastis sunerimti yra jų gebėjimas skverbtis į įvairias medžiagas ieškant maisto ar vietos vystymuisi. Aprašoma, kad lervos gali graužti angas ne tik medienoje, bet ir minkštesnėse statybinėse medžiagose, todėl ilgainiui nukenčia sandėliavimo patalpų konstrukcijos.

    Kaip mažinti riziką namuose

    Prevencija dažniausiai prasideda nuo sandėliavimo tvarkos: birius produktus verta laikyti sandariuose induose, o atsargas reguliariai peržiūrėti. Rūsiuose ir sandėliukuose svarbu mažinti drėgmę, vėdinti patalpas ir nepalikti atvirų pašarų ar džiovintų produktų.

    Jei kenkėjų aptikta daugiau arba matomi pasikartojantys požymiai, vien tvarkos gali nepakakti. Tokiais atvejais rekomenduojama įvertinti, ar nereikia profesionalios dezinsekcijos, nes nuolatinis židinys dažnai slepiasi giliai plyšiuose, už apdailos ar sandėliuojamose medžiagose.

  • Įpilkite to į skalbimą: rankšluosčiai vėl bus minkšti ir sugers kaip nauji

    Įpilkite to į skalbimą: rankšluosčiai vėl bus minkšti ir sugers kaip nauji

    Net ir kokybiški rankšluosčiai ilgainiui praranda minkštumą, tampa šiurkštūs ir prasčiau sugeria vandenį. Dažniausiai tai nutinka ne dėl audinio „senatvės“, o dėl netinkamų skalbimo įpročių: per daug priemonių, per aukšta temperatūra ir nepakankamas išskalavimas palieka nuosėdų pluoštuose.

    Viena dažniausių klaidų – audinių minkštiklio naudojimas. Nors jis suteikia kvapą ir trumpalaikį švelnumo pojūtį, ant pluoštų gali susidaryti plona danga, mažinanti rankšluosčių sugeriamumą. Dėl to jie ima ne sugerti drėgmę, o tarsi ją „stumdyti“ per odos paviršių.

    Kita problema – kietas vanduo ir per didelis skalbiklio kiekis. Mineralai iš vandens ir neišskalautos skalbimo priemonių liekanos kaupiasi tarp pluoštų, todėl audinys standėja. Tai ypač pastebima, jei skalbyklės būgnas dažnai prikraunamas per pilnai ir rankšluosčiai neturi pakankamai vietos gerai išsiskalauti.

    Kas padeda atkurti minkštumą?

    Praktinis triukas – į skalbimą įpilti glicerino, kurį daugelis žino iš kosmetikos sudėties. Dėl savo savybių jis gali padėti išlaikyti pluoštų elastingumą, o reguliariai naudojant rankšluosčiai dažniau išlieka puresni ir malonesni liesti.

    Paprastai pakanka nedidelio kiekio glicerino įpilti į skyrelį, skirtą skalavimo priemonei, ir pasirinkti rankšluosčiams tinkamą programą. Svarbu nepersistengti: per didelis bet kokių priedų kiekis gali duoti priešingą efektą ir dar labiau apsunkinti išskalavimą.

    Įpročiai, kurie daro skirtumą

    Kad rankšluosčiai vėl gerai sugertų, verta sumažinti skalbiklio dozę iki gamintojo rekomenduojamos arba net šiek tiek mažesnės, ypač jei vanduo minkštas. Taip pat pravartu neskalbti per aukštoje temperatūroje, nebent to reikia higienai, ir neperkrauti būgno.

    Periodiškai galima atlikti „valomąjį“ skalbimą su actu, kuris padeda tirpdyti susikaupusias nuosėdas ir skalbiklio likučius. Po tokio skalbimo rekomenduojama įjungti papildomą skalavimą, kad neliktų kvapo ir audinys būtų visiškai švarus.

    Galiausiai reikšmę turi ir džiovinimas: per aukšta džiovyklės temperatūra arba ilgas džiovinimas gali labiau alinti pluoštą. Subalansuotas režimas ir pakankamas oro judėjimas dažnai padeda išsaugoti rankšluosčių purumą be papildomų priemonių.

  • Testamentas turėjo suvienyti šeimą, bet šie įrašai dažniausiai tampa kivirčų priežastimi

    Testamentas turėjo suvienyti šeimą, bet šie įrašai dažniausiai tampa kivirčų priežastimi

    Kur prasideda paveldėjimo konfliktai

    Testamentas dažnai rašomas tikintis, kad po mirties artimiesiems liks aiški tvarka ir mažiau emocinių ginčų. Tačiau praktikoje būtent neaiškūs ar neteisingi įrašai neretai tampa priežastimi, kodėl šeima susitinka ne prie stalo, o teisme.

    Didžiausi nesutarimai paprastai kyla dėl būsto, santaupų, žemės sklypo ar šeimos relikvijų. Net ir turint testamentą, turtas gali būti padalytas ne taip, kaip tikėjosi palikėjas, jei dokumente trūksta aiškumo arba nesilaikoma įstatymo reikalavimų.

    Rankraštis, data ir aiškūs vardai

    Dažniausiai pasirenkamas ranka rašytas testamentas, tačiau čia žmonės padaro vieną esminių klaidų: tekstą parengia kompiuteriu, atspausdina ir tik pasirašo. Tokia forma paprastai neatitinka ranka rašyto testamento reikalavimų, nes visas turinys turi būti parašytas paties testatoriaus ranka ir jo pasirašytas.

    Taip pat rizikinga, kai testamentą surašo kitas asmuo, net jei tiksliai užrašo palikėjo žodžius. Problemų kelia ir bandymai „užfiksuoti“ valią telefone ar planšetėje, nes tokie įrašai dažniausiai neatitinka testamento formai keliamų reikalavimų.

    Ne mažiau svarbu, kad dokumentas būtų įskaitomas ir pažymėtas data. Data ne visais atvejais lemia negaliojimą, tačiau ji tampa itin reikšminga, jei po mirties randami keli skirtingi testamentai ir reikia nustatyti, kuris jų yra naujausias.

    Formuluotės, kurias vėliau aiškina teismas

    Atrodytų paprasti sakiniai, tokie kaip „viską palieku artimiesiems“ ar „turtą padalyti teisingai“, po mirties neretai sukelia daugiausia klausimų. Kas laikytini artimaisiais, ar vaikai turi gauti po lygiai, o ką reiškia teisinga dalyba, jei vienas šeimos narys ilgus metus rūpinosi tėvais?

    Tokie neapibrėžti įrašai neretai baigiasi tuo, kad dokumento prasmę aiškina teismas, vertindamas aplinkybes ir bandydamas atkurti palikėjo valią. Todėl testamentas turėtų tiksliai įvardyti paveldėtojus ir aiškiai aprašyti, kam ir kas paliekama, ypač kai kalbama apie konkretų butą ar sklypą.

    Praktinė taisyklė paprasta: testamentas turi būti suprantamas ir po daugelio metų, kai niekas nebegalės paklausti, ką palikėjas turėjo omenyje. Priešingu atveju net geranoriškai surašytas tekstas gali supriešinti artimuosius, kurie nuoširdžiai tikės, kad būtent jų interpretacija yra teisinga.

    Testamentas ne visada panaikina artimųjų teises

    Palikėjas gali nuspręsti, kad visas turtas atiteks vienam žmogui, pavyzdžiui, partneriui, anūkui ar vaikui, kuris juo rūpinosi. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad kiti šeimos nariai neturės jokių reikalavimų.

    Įstatymai numato, kad tam tikri artimieji, kurie paveldėtų pagal įstatymą, gali turėti teisę į privalomąją palikimo dalį. Praktikoje tai dažnai reiškia piniginį reikalavimą tam, kas paveldėjo didžiausią turtą, pavyzdžiui, būstą, ir vėliau priverstas kompensuoti dalį vertės kitiems.

    Vien įrašas, kad konkretus asmuo „nieko negaus“, paprastai problemos neišsprendžia. Teisių apribojimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais, todėl neapgalvotas sakinys gali palikti pasirinktą paveldėtoją su ilgu ir brangiai kainuojančiu ginču.

    Kodėl svarbu testamentą atnaujinti

    Dokumentas, kuris buvo logiškas pasirašymo dieną, po kelerių ar keliolikos metų gali nebeatitikti realybės. Santuoka, skyrybos, vaikų gimimas, artimojo mirtis ar parduotas turtas gali iš esmės pakeisti ankstesnių sprendimų prasmę.

    Testamentą galima pakeisti arba atšaukti, o naujoje versijoje verta aiškiai nurodyti, kad ankstesnis dokumentas nebegalioja. Priešingu atveju po mirties gali prasidėti ginčas, kurios nuostatos taikytinos, o kurios tarpusavyje nebesuderinamos.

    Galiausiai, testamentas gali būti ginčijamas, jei kyla abejonių, ar jis surašytas laisva valia ir sąmoningai. Tokios situacijos dažniau aptariamos, kai dokumentas pasirašytas sunkios ligos metu, prieš pat mirtį arba kai jo turinys staiga radikaliai pakeičia ankstesnius sprendimus.

    Teisininkai pabrėžia, kad konfliktų riziką mažina ne ilgas tekstas, o tikslūs, aiškūs ir formaliai teisingi sakiniai. Kai šeimoje santykiai įtempti arba planuojamas netipinis turto padalijimas, saugiausia išeitis dažnai būna konsultacija su notaru, kad paskutinė valia netaptų ilgų ginčų pradžia.

  • FIFA baigė 65 mln. eurų ginčą su Lassana Diarra: susitarė, bet kompensacijos nemokėjo

    FIFA baigė 65 mln. eurų ginčą su Lassana Diarra: susitarė, bet kompensacijos nemokėjo

    Susitarimas po ilgų teisminių ginčų

    FIFA ir buvęs Prancūzijos rinktinės futbolininkas Lassana Diarra pasiekė susitarimą, kuriuo užbaigė ilgai trukusį teisinį ginčą dėl žaidėjų perėjimų taisyklių. Kartu į susitarimą įtrauktas ir Belgijos futbolo federacijos vaidmuo, apie kurį pranešė su byla susipažinę šaltiniai.

    Susitarimas uždarė procesus, susijusius su 65 mln. eurų žalos atlyginimo reikalavimu. Ginčas tapo plačiai aptariamas po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išvados, kad dalis FIFA nuostatų prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

    „Po išsamaus susitarimo ponas Lassana Diarra ir FIFA išsprendė visus tarpusavio teisinius procesus“, – teigė FIFA.

    Organizacija taip pat pabrėžė, kad nepripažįsta jokio nusižengimo ir nemokėjo jokių kompensacijų. Tuo metu Diarra atstovai viešų komentarų apie susitarimo sąlygas nepateikė.

    Kas nulėmė bylą ir kodėl ji svarbi

    Šio ginčo ištakos siekia 2014 metus, kai Diarra paliko Maskvos „Lokomotiv“ po atlyginimo nesutarimų. Klubas teigė, kad sutarties nutraukimas buvo nepagrįstas, ir siekė prisiteisti kompensaciją, kuri iš pradžių buvo įvardyta kaip 20 mln. eurų, o vėliau sumažinta iki 10,5 mln. eurų.

    Byla išsiplėtė už vieno žaidėjo istorijos ribų, nes palietė riziką, su kuria susiduria klubai ir futbolininkai sudarydami sutartis po ginčytino sutarties nutraukimo. Belgijos klubas „Charleroi“ galiausiai nusprendė nepasirašyti sutarties su Diarra, nes baiminosi, kad pagal FIFA taisykles gali tapti solidariai atsakingas už galimas išmokas.

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024 metais konstatavo, kad dalis FIFA reglamentų futbolininkams ir klubams sukuria didelę teisinę ir potencialiai labai didelę finansinę riziką. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokios priemonės gali nepagrįstai riboti profesionalių žaidėjų judėjimo laisvę Europos Sąjungoje ir iškreipti konkurenciją futbolo rinkoje.

    Pokyčiai po teismo sprendimo

    Po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo FIFA ėmėsi koreguoti žaidėjų perėjimų sistemą. Organizacija paskelbė laikinąsias taisykles, kurios apima kompensacijų logiką ir įrodinėjimo naštą sutartinių ginčų atvejais.

    Nors anksčiau Diarra ir FIFA derybos nebuvo sėkmingos, dabar pasiektas susitarimas reiškia, kad konkretus 65 mln. eurų ieškinys ir su juo susiję procesai yra užbaigti. Vis dėlto pats klausimas dėl perėjimų taisyklių suderinamumo su Europos Sąjungos teise išlieka aktualus, nes teisinės rizikos ir konkurencijos klausimai domina tiek klubus, tiek žaidėjų atstovus.

    Be to, po šio sprendimo dėmesio sulaukė ir platesnės iniciatyvos, kuriomis siekiama kvestionuoti ankstesnę perėjimų sistemos praktiką. Žaidėjų profesinės organizacijos Europoje yra rėmusios kolektyvinių ieškinių kryptį, argumentuodamos, kad dalis futbolininkų dėl buvusių taisyklių galėjo patirti finansinių nuostolių.

  • Kremliui artimas „Shaman“ klipe naudoja DI deepfake’us: dainuoja ir iš Rusijos pasitraukę vieši veidai

    Kremliui artimas „Shaman“ klipe naudoja DI deepfake’us: dainuoja ir iš Rusijos pasitraukę vieši veidai

    Rusijoje populiarus dainininkas Jaroslavas Dronovas, žinomas sceniniu vardu „Shaman“, pristatė naują vaizdo klipą dainai „Motina Rusija“, kuriame plačiai panaudoti dirbtinis intelektas sukurti deepfake vaizdai. Klipe „atgaivinami“ ir dainuoti priverčiami žinomi Rusijos viešieji asmenys, po plataus masto karo Ukrainoje išvykę iš šalies.

    Šis sprendimas iš karto sukėlė diskusijas apie etiką, autorių teises ir atvaizdo naudojimą be sutikimo, ypač kai kalbama apie politiškai jautrią temą. Pats atlikėjas viešai siejamas su Kremliaus organizuojamais renginiais ir yra atvirai reiškęs paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.

    Kaip veikia klipo idėja

    Klipe rodomi fotografijų portretai tų, kurie po invazijos paliko Rusiją arba sulaukė spaudimo dėl kritikos valdžiai. Vėliau šie atvaizdai, pasitelkus DI, paverčiami dainuojančiais personažais, kurie sudaro choro scenas ir vizualiai įtraukiami į klipo siužetą.

    Tarp paminimų ar atpažįstamų figūrų – komikas Maksimas Galkinas, reperiai Noize MC ir Morgenshtern, žurnalistas ir tinklaraštininkas Jurijus Dudis, verslininkai Olegas Tinkovas ir Michailas Chodorkovskis bei politologė Jekaterina Šulman. Klipe pateikiamas prierašas, kad naudotas DI generuotas turinys.

    Reakcijos ir politinis kontekstas

    Viešojoje erdvėje reakcijos išsiskyrė: dalis žmonių piktinosi jų atvaizdo panaudojimu, kiti tai vertino kaip papildomą dėmesį ar net netikėtą reklamos formą. Diskusijas pakurstė ir tai, kad klipas remiasi Rusijoje vartojamu „užsienio agento“ naratyvu, kuriuo dažnai žymimi valdžios kritikai.

    Vienu iš aptarinėtų momentų tapo ir tai, ko klipe nėra. Dainininkė Monetочка (Jelizaveta Gyrdymova), gyvenanti Lietuvoje, viešai sureagavo, kad nebuvo įtraukta, nors Rusijos institucijos ją taip pat yra priskyrusios „užsienio agentams“, o 2024 metais pranešta apie pradėtą baudžiamąją bylą dėl, kaip teigiama, pareigų nevykdymo.

    Teisiniai klausimai: ar įmanomi ieškiniai?

    Šis atvejis išryškina platesnę problemą, su kuria susiduria kultūros ir pramogų industrija: DI leidžia greitai ir įtikinamai atkurti žmogaus veidą, mimiką ir net sukurti įspūdį, kad jis pasako ar daro tai, ko niekada nedarė. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi kūryba ir prasideda asmens teisių pažeidimas.

    Teisininkai viešose diskusijose paprastai pabrėžia, kad ginčai dėl atvaizdo naudojimo be sutikimo teoriškai įmanomi ir Rusijoje, tačiau reali sėkmė dažnai priklauso nuo politinio ir institucinės aplinkos konteksto. Papildomą skeptiškumą kelia tai, kad „Shaman“ laikomas valdžiai palankiu atlikėju, o tai gali paveikti ir bet kokių teisinių ginčų eigą.

    Kol kas viešai nepranešta apie oficialiai pateiktą ieškinį dėl šio klipo. Tuo pat metu ši istorija įsilieja į platesnes tarptautines pastangas ieškoti aiškesnių taisyklių, kaip mene ir žiniasklaidoje turėtų būti naudojami DI generuoti vaizdai ir deepfake technologijos.

    „Kol jie už pinigus pasisako prieš Rusiją, mano klipe jie Rusijai dainuoja nemokamai“, – sakė „Shaman“ įraše socialiniame tinkle VK.

  • Mirė „Buffy vampyrų žudikės“ žvaigždė Anthony Head: šeima atskleidė mirties priežastį

    Mirė „Buffy vampyrų žudikės“ žvaigždė Anthony Head: šeima atskleidė mirties priežastį

    Britų aktorius Anthony Head, geriausiai žinomas kaip Rupertas Gilesas kultiniame seriale Buffy vampyrų žudikė, mirė sulaukęs 72 metų. Apie netektį pranešė jo šeima, o žinia per kelias valandas pasklido tarp gerbėjų ir kolegų visame pasaulyje.

    Aktoriaus dukros Emily ir Daisy Head nurodė, kad mirtį lėmė plaučių uždegimo komplikacijos. Pasak šeimos, Anthony Head iškeliavo ramiai, apsuptas artimųjų.

    „Su sunkia širdimi pranešame apie savo nepaprasto tėčio mirtį. Jis ramiai mirė dėl plaučių uždegimo komplikacijų, šeimai būnant šalia“, – sakė Emily ir Daisy Head.

    Anthony Head karjera apėmė teatrą, televiziją ir kiną, tačiau būtent Gileso vaidmuo tapo vienu atpažįstamiausių jo darbų. Serialas Buffy vampyrų žudikė, transliuotas 1997–2003 metais, išliko popkultūros reiškiniu, o Gilesas daugeliui žiūrovų tapo autoriteto ir ramybės simboliu.

    Per pastaruosius dešimtmečius aktorius pasirodė ir kituose ryškiuose projektuose, tarp jų Doctor Who, Bridgerton, Jonathan Creek, o naujesnei auditorijai įsiminė ir dėl darbo seriale Ted Lasso. Kolegos pabrėžė jo profesionalumą, šilumą ir gebėjimą scenoje sukurti išskirtinę įtampą net trumpuose epizoduose.

    „Anthony Head buvo puikus aktorius, bet dar svarbiau, jis buvo nepaprastai šiltas žmogus. Jis palikdavo šviesą kiekvienoje erdvėje, į kurią įžengdavo“, – sakė vienas iš kolegų, prisimindamas darbą su aktoriumi.

    Po žinios apie mirtį socialiniuose tinkluose pasipylė užuojautos ir prisiminimai iš Buffy komandos bei kitų projektų. Aktoriaus bičiuliai ir bendražygiai akcentavo, kad jo indėlis į televiziją ir teatrą buvo didesnis nei vienas legendinis vaidmuo.

    Pastaraisiais metais Buffy aktorių bendruomenė jau buvo patyrusi skaudžių netekčių, todėl ši žinia gerbėjams tapo dar vienu smūgiu. Anthony Head artimieji prašė gerbti šeimos privatumą gedulo laikotarpiu.

  • Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: Spielbergo mokslinė fantastika, parodos ir Olivia Rodrigo

    Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: Spielbergo mokslinė fantastika, parodos ir Olivia Rodrigo

    Europoje prasideda intensyvi kultūros savaitė: kino teatruose pasirodo naujas Steveno Spielbergo mokslinės fantastikos filmas, o didžiuosiuose miestuose atsidaro kelios ambicingos parodos. Muzikos gerbėjams dėmesį traukia ir Olivia Rodrigo naujas albumas, žadantis vasaros grojaraščių atnaujinimą.

    Tokie savaitės pasirinkimai atspindi ryškią tendenciją, kurią pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja renginių organizatoriai: publikai siūloma ne tik pramoga, bet ir patirtis. Nuo įtraukių parodų su garsais, kvapais ir judančiomis instaliacijomis iki didelio biudžeto kino, skirto žiūrėti būtent didžiajame ekrane.

    Kinas, grįžtantis į didįjį ekraną

    Savaitės ryškiausia premjera – Steveno Spielbergo filmas Disclosure Day, pristatomas kaip didelio masto mokslinės fantastikos istorija. Siužeto centre – tiesioginės transliacijos metu keistus, į ateivių signalus panašius pranešimus pradėjusi perduoti meteorologė, kuri kartu su kibernetinio saugumo specialistu mėgina suprasti, ką ir kodėl slepia valdžia.

    Didžiųjų premjerų sezonas tradiciškai stiprina kino teatrų lankomumą, o tokie filmai dažnai statomi kaip atsvara turinio pertekliui namų ekranuose. Kūrėjai ir platintojai vis aiškiau pabrėžia „įvykio kino“ idėją, kai žiūrėjimas tampa bendru patyrimu, o ne dar vienu pasirinkimu srautinėse platformose.

    Parodos: nuo panafrikietiškumo iki pojūčių meno

    Londono Barbican erdvėse startuoja plataus užmojo sezonas Project a Black Planet: The Art and Culture of Panafrica, skirtas panafrikietiškumo idėjoms ir jų įtakai menui bei kultūrai. Programa apima ne vien ekspoziciją, bet ir pokalbius, peržiūras bei kitus renginius, o lankytojams žadama plati skirtingų bendruomenių istorijų ir kūrybos panorama.

    Paryžiuje Grand Palais pristatoma Laure Prouvost paroda We Felt A Star Dying, kurioje lankytojai kviečiami į egzistencinius apmąstymus per medžiagišką, jutiminę patirtį. Aprašymuose akcentuojamos kinetinės skulptūros, mineraliniai kvapai ir nuo lubų pakabintos struktūros, žaidžiančios mastelio ir žmogaus vietos visumoje tema.

    Serialai ir muzika: komfortas bei nauji įrašai

    Mažajame ekrane dėmesį traukia komforto televizijos sugrįžimas: „Netflix“ pasirodo naujas Sweet Magnolias sezonas. Serialas, paremtas Sherryl Woods knygų serija, toliau seka trijų bičiulių kasdienybę mažame JAV miestelyje, išlaikydamas lengvą, šiltą toną, dėl kurio jį renkasi žiūrovai, ieškantys paprastesnio pasakojimo.

    Muzikos pasaulyje savaitės akcentas – Olivia Rodrigo trečiasis albumas You Seem Pretty Sad for a Girl So in Love. Jame žadama 13 kūrinių, o pati atlikėja interviu yra sakiusi, kad ją įkvėpė įvairūs būdai, kuriais meilė gali „varyti iš proto“ ir slėgti, todėl albume žaidžiama riba tarp euforijos ir nerimo.

    „Mane įkvėpė visi tie būdai, kuriais meilė gali priversti jaustis beprotiškai ir nelaimingai“, – sakė Olivia Rodrigo.

    Jei ši savaitė atrodo per trumpa viskam suspėti, toks ir yra tikslas: kultūros kalendorius didžiuosiuose Europos miestuose vis labiau primena nuolatinį maratoną. Todėl verta atsirinkti bent vieną didelio ekrano premjerą, vieną parodą ir vieną naują albumą, kurie geriausiai atitinka jūsų nuotaiką.