CP v2

Category: Kultūra

  • Dainininkas Patrickas Bruelis sulaikytas Prancūzijoje: tyrimas dėl įtariamo seksualinio smurto

    Dainininkas Patrickas Bruelis sulaikytas Prancūzijoje: tyrimas dėl įtariamo seksualinio smurto

    Prancūzų dainininkas ir aktorius Patrickas Bruelis birželio 8 dieną buvo sulaikytas ir apklaustas policijoje, vykdant tyrimą dėl jam pareikštų įtarimų dėl seksualinio smurto. Nantero prokuratūra nurodė, kad apklausa susijusi su naujai teismų institucijų dėmesį pasiekusiomis aplinkybėmis.

    67 metų atlikėjas buvo apklausiamas Paryžiuje, teismų policijos padalinyje. Tokia procesinė priemonė Prancūzijos teisėje reiškia, kad asmuo gali būti laikinai sulaikomas apklausoms ir tyrimo veiksmams, tačiau tai savaime nėra kaltės įrodymas.

    Skundai apima kelis dešimtmečius

    Prokuratūros minimų skundų spektras apima skirtingus laikotarpius ir vietas. Tarp jų nurodomi pareiškimai dėl įtariamų veikų 1997 metais Akapulke, 2000 metais Monake, taip pat dėl dviejų įtariamų seksualinių užpuolimų 2002 ir 2003 metais, kurie esą susiję su atlikėjo įrašų kompanijos darbuotoja.

    Taip pat minimas skundas Meco mieste dėl įvykių, siejamų su 2008 metais, ir pareiškimas dėl galimo išžaginimo 2012 metais kino festivalio metu Dinare. Dalies skundų aplinkybės jau anksčiau buvo žinomos, tačiau, pasak prokuratūros, šioje stadijoje tiriamos būtent naujai iškeltos arba papildytos detalės.

    Ką reiškia sulaikymas ir kas toliau?

    Prancūzijoje sulaikymas apklausai paprastai gali trukti iki 24 valandų, o tam tikrais atvejais būti pratęstas iki 48 valandų. Per šį laiką tyrėjai renka parodymus, tikslina faktus, gali atlikti akistatas ar kitus procesinius veiksmus, o sprendimai dėl tolesnės eigos priklauso nuo surinktos informacijos.

    Patrickas Bruelis kaltinimus neigia ir pabrėžia, kad yra nekaltas, kol jo kaltė neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus sulaikymo laikotarpiui jis gali būti paleistas be kaltinimų, paleistas su pareiga vėliau atvykti, arba perduotas magistratui dėl galimų tolimesnių procesinių sprendimų.

    Atgarsiai kultūros planuose

    Tyrimo fone pranešta ir apie pokyčius atlikėjo profesinėje veikloje. Paryžiuje buvo atšauktos paskutinės pjesės, kurioje jis vaidino, gastrolės, o pats Bruelis paskelbė nutraukiantis didžiąją dalį planuoto koncertų turo.

    Taip pat skelbta, kad atšaukti keli pasirodymai Monrealyje, o atlikėjas pasitraukė iš Enfoirés trupės. Kultūros renginių organizatoriams tokios situacijos dažnai reiškia ne tik reputacines rizikas, bet ir praktinius sprendimus dėl bilietų, programų bei sutarčių vykdymo.

  • Trumpo 80-ojo gimtadienio UFC „Freedom 250“ kova prie Baltųjų rūmų: garsenybės traukiasi

    Trumpo 80-ojo gimtadienio UFC „Freedom 250“ kova prie Baltųjų rūmų: garsenybės traukiasi

    JAV prezidento Donaldo Trumpo 80-ojo gimtadienio savaitgalį planuojamas UFC renginys „Freedom 250“ kelia vis daugiau klausimų ne tik dėl formato, bet ir dėl to, kas jame iš tiesų dalyvaus. Organizatoriai numatė kovą narve Baltųjų rūmų pietinėje vejoje, tačiau pranešama, kad dalis kviestų A lygio garsenybių atsisako atvykti.

    Apie tai viešai kalbėjo UFC vadovas Dana White, nurodęs, kad kvietimai buvo išsiųsti šimtams pramogų pasaulio ir sporto atstovų. Tarp minimų pavardžių skambėjo aktoriai Adamas Sandleris, Jaredas Leto, Jasonas Stathamas, režisierius Guy Ritchie, buvęs NFL žaidėjas Tomas Brady ir buvęs imtynininkas, aktorius Dwayne’as Johnsonas.

    Vis dėlto, remiantis žiniasklaidos informacija ir atstovų komentarais, dalis šių žmonių renginyje pasirodyti neketina. Priežastys įvardijamos atsargiai, tačiau bendra kryptis panaši į ankstesnius „Freedom 250“ programos nesklandumus: atlikėjai ir garsenybės nenori būti siejami su politiškai jautriu, su Donaldu Trumpu tapatinamu projektu.

    Kas yra „Freedom 250“?

    „Freedom 250“ pristatomas kaip viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu finansuojamas renginių ciklas, susijęs su Jungtinių Valstijų 250 metų sukakties minėjimu. Tačiau kritikai pabrėžia, kad dalis iniciatyvų viešojoje erdvėje atrodo labiau kaip su konkrečiu politiniu lyderiu siejama šventė, o ne neutrali valstybinė programa.

    Tekste minima, kad prie finansuotojų ir rėmėjų priskiriamos su Donaldu Trumpu siejamos arba su federaliniais užsakymais dirbančios bendrovės, tarp jų „Palantir“, „Oracle“, taip pat rangovai „Deloitte“ ir „Lockheed Martin“. Dėl galimo federalinių lėšų panaudojimo ir rėmėjams siūlomos prieigos prie prezidento esą didėja ir politikų, ir stebėtojų dėmesys.

    Kvietimai, atšaukimai ir reputacijos rizika

    Pramogų industrijoje dalyvavimas politiškai kontroversiškuose renginiuose dažnai vertinamas kaip reputacinė rizika, ypač kai projektas visuomenėje suprantamas kaip vienos stovyklos šventė. Dėl to net ir gavus kvietimą dalis garsenybių renkasi laikytis nuošalyje, o jų komandos paprastai apsiriboja trumpais patvirtinimais, kad dalyvavimo planuose nėra.

    Žiniasklaida taip pat sieja šią situaciją su ankstesniais „Freedom 250“ koncertų programos nesklandumais, kai viešai skelbiami dalyviai esą vienas po kito pasitraukdavo. Tokie pasikartojantys atšaukimai organizatoriams kuria papildomą spaudimą, nes renginio sėkmė grindžiama ne vien sportine dalimi, bet ir ryškiu žvaigždžių dalyvavimu.

    Kaip į renginį žiūri visuomenė?

    Tekste cituojama apklausa rodo, kad dalis amerikiečių „Freedom 250“ kovą narve vertina neigiamai ir abejoja, ar toks formatas dera su valstybinės sukakties minėjimu. Kritika nukreipta ir į patį renginio sumanymą Baltųjų rūmų teritorijoje, kuris daliai visuomenės atrodo labiau kaip asmeniškai Donaldui Trumpui skirta šventė.

    Kol kas neaišku, kas galiausiai pasirodys renginyje birželio 14 dieną, tačiau vieši atsisakymai ir aptakūs atstovų komentarai signalizuoja, kad organizatoriai gali susidurti su tuo pačiu iššūkiu kaip ir anksčiau: pritraukti plačiai atpažįstamas pavardes, kurios nepriverstų renginio atrodyti dar labiau politizuoto.

  • NBA finalai grįžta į Madison Square Garden: Donaldo Trumpo vizitas keičia rungtynių tvarką

    NBA finalai grįžta į Madison Square Garden: Donaldo Trumpo vizitas keičia rungtynių tvarką

    NBA finalų serija pirmą kartą per beveik tris dešimtmečius sugrįžta į Niujorką, o Madison Square Garden ruošiasi trečiosioms rungtynėms. „New York Knicks“ namų mačas finaluose vyks pirmą kartą nuo 1999 metų, o serijoje klubas turi 2:0 persvarą prieš San Antonijaus „Spurs“.

    Vis dėlto daliai sirgalių dėmesį nuo krepšinio atitraukia žinia, kad rungtynes ketina stebėti Donaldas Trumpas. Tokia viešniausio lygio apsauga reiškia ne tik papildomą ažiotažą tribūnose, bet ir konkrečius pokyčius visiems atvykstantiems į areną.

    Sustiprinta patikra ir griežtos taisyklės

    „Knicks“ iš anksto perspėjo, kad prieš įėjimą bus taikoma itin griežta patikra ir faktinė rankinio bagažo politika. Komanda kartu su už saugumą atsakingomis tarnybomis ragina sirgalius atvykti gerokai anksčiau, nes patikros procesas gali užtrukti.

    Praktikoje tai reiškia ilgesnes eiles prie įėjimų, daugiau apribojimų daiktams ir intensyvesnį bilietų bei asmens patikrinimą. Tokie pokyčiai būdingi renginiams, kuriuose lankosi aukščiausio rango JAV pareigūnai, nes tuomet įsijungia papildomi JAV Slaptosios tarnybos protokolai.

    Retas prezidento pasirodymas NBA arenoje

    Jei Donaldas Trumpas iš tiesų atvyks, tai būtų išskirtinis atvejis šiuolaikinėje NBA istorijoje: sėdinčio JAV prezidento apsilankymai lygos rungtynėse yra reti. Dėl saugumo reikalavimų tokie vizitai paprastai keičia ne tik arenos vidaus režimą, bet ir aplinkinių gatvių eismą bei viešąją tvarką.

    Pats Trumpas žurnalistams yra sakęs, kad palaiko „Knicks“ ir palankiai atsiliepė apie komandos savininką Jamesą Dolaną. Vis dėlto socialiniuose tinkluose dalis sirgalių atvirai reiškia nepasitenkinimą, kad sporto šventė, jų akimis, gali virsti politiniu šou.

    Atšaukta fanų zona, laukiama žvaigždžių

    Pranešama, kad planuota sirgalių peržiūros zona šalia Madison Square Garden buvo atšaukta, o vienu iš argumentų įvardijami viešosios tvarkos iššūkiai. Pastarosiomis dienomis prie arenoje vykusių masinių susibūrimų jau buvo fiksuota incidentų, todėl institucijos renkasi atsargesnį kelią.

    Madison Square Garden tradiciškai pritraukia ir daugybę garsenybių, tad finalų vakarą tribūnose laukiama ne tik politikų, bet ir pramogų pasaulio veidų. Tarp ryškiausių „Knicks“ sirgalių išlieka režisierius Spike Lee, daugelį metų laikomas vienu atpažįstamiausių klubo simbolių už aikštės ribų.

  • Londone nužudytas dainininkas Talay Riley: policija sulaikė tris įtariamuosius, plūsta žvaigždžių užuojautos

    Londone nužudytas dainininkas Talay Riley: policija sulaikė tris įtariamuosius, plūsta žvaigždžių užuojautos

    Didžiojoje Britanijoje nužudytas 35 metų dainininkas ir dainų autorius Talay Riley, kurio tikrasis vardas buvo Mark Orabiyi. Londono Metropoliteno policija pranešė, kad vyras birželio 5 dieną rastas Silvertown rajone, o medikai konstatavo jo mirtį.

    Pasak pareigūnų, menininkas mirtinai subadytas peiliu, o tyrimas tęsiamas. Policija nurodė sulaikiusi tris asmenis, įtariamus žmogžudyste, tačiau daugiau detalių apie jų vaidmenį ar galimus motyvus kol kas neatskleidžia.

    Talay Riley buvo žinomas kaip dainininkas ir dainų autorius, prisidėjęs prie popmuzikos hitų kūrimo bei dirbęs su ryškiais tarptautinės scenos vardais. Jo kūrybiniai ryšiai apėmė įvairius žanrus, o kolegos jį apibūdino kaip išskirtinį talentą, gebėjusį derinti skirtingas muzikines kryptis.

    Gedulo žinutėmis socialiniuose tinkluose dalijosi ir artimieji, ir scenos bendražygiai. Menininko brolis, atlikėjas Scribz Riley, rašė, kad neteko ne tik šeimos nario, bet ir žmogaus, buvusio atrama daugeliui aplinkinių.

    „Mano širdis sudužusi. Tai neatrodo tikra, lyg blogas sapnas. Prieš jam užmiegant kalbėjomės apie ateitį ir viską, ką dar norėjome nuveikti“, – sakė Scribz Riley.

    Užuojautas pareiškė ir muzikos pasaulio atstovai, pabrėžę jo kūrybinį indėlį bei žmogišką šilumą. Žinutėmis dalijosi britų ir JAV atlikėjai, tarp jų Stormzy, Paloma Faith ir Kehlani.

    Tyrimą koordinuojanti vyriausioji detektyvė inspektorė Joanna Yorke ragina liudininkus atsiliepti. Pasak jos, tyrėjai siekia kuo tiksliau atkurti įvykių eigą ir prašo visų, buvusių incidento vietos apylinkėse tuo metu, susisiekti su policija.

    „Mūsų tyrimas vyksta sparčiai. Prašau visų, kurie tuo metu buvo šio incidento vietos apylinkėse, pasikalbėti su policija“, – sakė Joanna Yorke.

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į smurto peiliu problemą didmiesčiuose, kur pareigūnai nuolat ragina gyventojus nelikti abejingais ir pranešti apie bet kokią reikšmingą informaciją. Kol kas neaišku, ar nusikaltimas buvo kryptingas, ar susijęs su atsitiktiniu konfliktu.

  • Kodėl Albanijoje protestuojama dėl Sazano salos: 1,4 mlrd. eurų kurortas ir „Kushner Island“ vardas

    Kodėl Albanijoje protestuojama dėl Sazano salos: 1,4 mlrd. eurų kurortas ir „Kushner Island“ vardas

    Tūkstančiai žmonių Albanijoje pastarosiomis dienomis išėjo į protestus dėl planuojamų prabangaus turizmo projektų, siejamų su Jaredo Kushnerio investicijomis ir Ivankos Trump pavarde. Demonstracijos vyko sostinėje Tiranoje bei Vjosos–Nartos lagūnos teritorijoje Adrijos pakrantėje, kuri laikoma jautria ir saugotina ekosistema.

    Aktyvistai teigia, kad planuojamos statybos gali pakeisti pakrantės kraštovaizdį ir kelti grėsmę biologinei įvairovei, o sprendimų priėmimo procesui esą trūksta skaidrumo. Albanijos valdžia pabrėžia ekonominę naudą, darbo vietas ir didesnį tarptautinių turistų srautą, projektą pristatydama kaip aukštos klasės, su gamtos apsauga suderinamą kryptį.

    Ką reiškia „Kushner Island“?

    „Kushner Island“ nėra oficialus pavadinimas, o kritiškai nusiteikusių protestuotojų ir kampanijų kūrėjų prigijusi pravardė Sazano salai. Taip norima pabrėžti, kad sala, ilgai buvusi uždara ir militarizuota, dabar siejama su didelio masto privačia investicija, kuri, oponentų vertinimu, gali iš esmės pakeisti jos paskirtį.

    Sazano sala yra didžiausia Albanijos sala, jos plotas siekia apie 5,7 kvadratinio kilometro. Ji žinoma dėl atšiauresnės pakrantės, apleistų tunelių ir Šaltojo karo laikų įtvirtinimų, kurie iki šiol primena ilgą karinę teritorijos istoriją.

    Sala su karine praeitimi

    Strategiškai svarbi sala skirtingais laikotarpiais atsidurdavo didesnių regiono galių interesų lauke. Pirmajame XX amžiaus ketvirtyje ją buvo okupavusi Italija, o vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, sala sugrįžo Albanijai ir komunistiniu laikotarpiu tapo viena slapčiausių šalies karinių vietų.

    Dėl savo geografinės padėties sala yra svarbi Adrijos ir Jonijos jūrų sandūroje, netoli Vlorės miesto. Ilgą laiką visuomenei ji buvo menkai prieinama, o šiandien jos ateitis tapo viešų politinių ir aplinkosauginių diskusijų objektu.

    Kas planuojama ir kodėl tai kelia įtampą?

    Jaredas Kushneris projektą remia per investicijų bendrovę „Affinity Partners“. Skelbiama, kad planuojamo kurorto vertė siekia apie 1,4 mlrd. eurų, o vizijoje minimi viešbučiai, vilos, apartamentai, prieplauka ir kita aukštos klasės infrastruktūra, orientuota į turtingus tarptautinius lankytojus.

    Aplinkosaugininkai ir vietos iniciatyvos pabrėžia, kad tokio masto statybos pajūryje ir greta saugomų teritorijų gali turėti ilgalaikį poveikį buveinėms. Tuo pat metu valdžia akcentuoja, kad Albanijos rivjera yra viena sparčiausiai augančių Viduržemio turizmo krypčių, o didelės investicijos, jos teigimu, gali paskatinti viso regiono ekonominį atsigavimą.

    „Albanija nėra parduodama“, – skandavo dalis protestuotojų, reikalaudami stabdyti projektą ir peržiūrėti jo poveikį aplinkai.

    Kodėl protestuose matomi flamingai?

    Ryškiai rožinis flamingas tapo protestų simboliu, ypač diskusijose dėl Vjosos–Nartos lagūnos ir aplinkinių šlapynių, kuriose fiksuojamos svarbios migruojančių paukščių buveinės. Aktyvistai sako, kad šis simbolis padeda aiškiai ir vizualiai priminti, jog pakrantės projektai gali paliesti ne tik ekonomiką, bet ir retas, jautrias ekosistemas.

    Pastaraisiais metais flamingų buvimas Albanijos šlapynėse viešojoje erdvėje dažnai siejamas su platesnėmis gamtosaugos diskusijomis ir pakrančių urbanizacijos tempais. Dėl to flamingas protestuose virto ne tik konkretaus projekto kritikos, bet ir bendresnio raginimo saugoti pakrantės gamtą ženklu.

  • Le Havre sunaikinta 38 000 padirbtų sportbačių porų: byla tęsėsi 15 metų ir kainavo milijonus

    Le Havre sunaikinta 38 000 padirbtų sportbačių porų: byla tęsėsi 15 metų ir kainavo milijonus

    Prancūzijos Le Havre uoste sunaikinta beveik 38 000 porų padirbtų sportinių batelių, kurie dar 2011 metais buvo sulaikyti konteineriuose iš Kinijos. Šis atvejis išsiskiria ne tik kiekiu, bet ir tuo, kad sprendimo teko laukti penkiolika metų dėl užsitęsusių teisminių ginčų.

    Importuotojas galutinai nuteistas 2025 metų gruodį: jam skirta 1 560 000 eurų muitinė bauda, papildomai 260 000 eurų bauda už su muitais siejamą pinigų plovimą. Teismas taip pat skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurių dveji metai atidėti.

    Le Havre, kaip vienas svarbiausių Prancūzijos konteinerių uostų, dažnai tampa vieta, kur sustabdomi klastotėmis įtariami kroviniai. Muitinė nurodo, kad klastojami ne tik drabužiai ar avalynė, bet ir žaislai, technologijų prekės, buitinė chemija bei automobilių dalys.

    Kodėl klastotės naikinamos?

    Diskusijos, ar sulaikytas prekes būtų galima panaudoti dar kartą, kyla reguliariai, tačiau muitinė pabrėžia, kad tokios produkcijos perskirstymas ar pardavimas yra draudžiamas. Pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią klastotėms grįžti į rinką ir vėl patekti pas pirkėjus.

    Be to, pareigūnai akcentuoja vartotojų saugumą: klastotės neretai neatitinka privalomų standartų, o jų sudėtyje gali būti sveikatai pavojingų medžiagų. Tai ypač aktualu žaislams ir kasdienio vartojimo prekėms, kurios tiesiogiai liečiasi su oda arba naudojamos vaikų.

    „Klastojimas yra reali problema, nes padirbti galima praktiškai bet ką: nuo prabangių prekių iki muilo, šampūno ar žaislų“, – sakė Le Havre dirbantis muitinės pareigūnas Anthony.

    Kaip vyko naikinimas?

    Naikinimo operacija Le Havre mieste vyko birželio 3 dieną specializuotame centre, dirbančiame pagal sutartį su muitine. Padirbti batai buvo traiškomi mobiliais kranais ir tuomet metami į pramoninį smulkintuvą.

    Susmulkinta masė vėliau nukreipiama į skirtingus srautus, priklausomai nuo medžiagų ir vietinių pajėgumų: ji gali būti sudeginama arba perdirbama. Praktikoje tokios atliekos kartais panaudojamos ir kaip kietasis kuras pramonėje, pavyzdžiui, cementui gaminti.

    „Šios atliekos gali turėti kelis kelius: šiuo atveju jos bus panaudotos sudeginimui kartu su vietiniu partneriu, o kitais atvejais tokie likučiai gali būti apdorojami kietajam kurui“, – sakė už operaciją atsakingos bendrovės „UNIFER Environnement“ regiono vadovas Stéphane Peterson.

    Ši istorija parodė, kad kova su klastotėmis Europoje remiasi ne vien sulaikymais pasienyje, bet ir ilgu teisiniu procesu, sandėliavimo kaštais bei nuosekliu naikinimu. Muitinės institucijos pabrėžia, kad didelės apimties klastočių prekyba vis dažniau siejama su organizuotu nusikalstamumu, todėl prevencija uostuose išlieka vienu svarbiausių frontų.

  • Sodininkai išprotėjo dėl japoniško gluosnio: spalvų kamuolys, kurį lengva sugadinti

    Sodininkai išprotėjo dėl japoniško gluosnio: spalvų kamuolys, kurį lengva sugadinti

    Ne visos sodo puošmenos žavi žiedais – viena populiariausių pastarųjų metų dekoratyvinių formų išsiskiria lapais, kurie pavasarį ir vasarą atrodo tarsi nudažyti. Kalbama apie japonišką gluosnį, dažniausiai auginamą veislę Hakuro Nishiki, kuri dėl baltai rožinių jaunų lapų ir apvalios lajos tapo tikru kiemų akcentu.

    Šis augalas dažnai pasirenkamas todėl, kad leidžia sukurti ryškų vaizdą ir mažame sklype. Krūmo forma paprastai užauga iki maždaug 1,5–2,5 metro aukščio ir panašaus pločio, o ant koto skiepytos formos dažniausiai siekia apie 1,2–2,5 metro.

    Kur gluosnis atrodo geriausiai

    Ryškiausias lapų margumas susiformuoja saulėtoje arba lengvai pritemdytoje vietoje. Kuo daugiau šviesos gauna augalas, tuo intensyviau matyti rožiniai ir balti atspalviai ant jaunų lapų, o giliame pavėsyje laja paprastai praranda dekoratyvumą.

    Sodinant svarbiausia parinkti derlingą, maistingą ir tolygiai drėgną dirvą. Japoniškas gluosnis geriau pakelia trumpalaikį vandens perteklių nei ilgą sausrą, todėl vietos, kur dirva visiškai perdžiūsta, jam paprastai netinka.

    Laistymas: klaida kainuoja lapus

    Karščių metu šiam gluosniui reikia reguliaraus laistymo, ypač jei ilgiau nebūna kritulių. Drėgmės trūkumas dažnai pasireiškia vystančiais lapais, lėtesniu naujų ūglių augimu ir skurdesne lajos išvaizda.

    Vazonuose auginami augalai reikalauja dar daugiau dėmesio, nes žemė induose išdžiūsta gerokai greičiau. Per kaitras gali prireikti laistyti net kasdien, kad laja išliktų tanki, o lapai neprarastų spalvinio kontrasto.

    Tręšimas ir genėjimas: dekoratyvumo paslaptis

    Pirmą trąšų normą verta duoti anksti pavasarį, kai prasideda aktyvus augimas. Praktikoje dažniausiai pasiteisina kompleksinės trąšos dekoratyviniams krūmams, kompostas, biohumusas ar lėto veikimo trąšos, tačiau azoto tręšimą rekomenduojama baigti ne vėliau kaip liepos pabaigoje.

    Vėlyvas augimo skatinimas didina riziką, kad jauni ūgliai nespės sumedėti iki šalčių ir bus jautresni žiemai. Dėl to rudenį svarbiau ne didinti žaliąją masę, o padėti augalui pasiruošti ramybės periodui.

    Reguliarus genėjimas laikomas svarbiausiu priežiūros darbu, nes gluosnis auga sparčiai, o metiniai prieaugiai gali siekti apie 30–60 centimetrų. Ankstyvą pavasarį, dar prieš lapų skleidimąsi, ūglius galima trumpinti net per pusę ar iki dviejų trečdalių, kad laja išliktų kompaktiška.

    Vasarą dažnai daromas papildomas korekcinis kirpimas, jei norima išlaikyti taisyklingą rutulio formą. Būtent ant jaunų ūglių susiformuoja ryškiausi baltai rožiniai lapai, todėl genėjimas tiesiogiai susijęs su augalo dekoratyvumu.

    Senesni egzemplioriai paprastai žiemoja patikimiau, tačiau jaunus augalus verta apsaugoti mulčiuojant ir, esant stipresniems šalčiams, pridengiant. Tinkamai parinkta vieta, pastovi drėgmė ir laiku atliktas genėjimas dažniausiai lemia, ar šis spalvotas kamuolys taps sodo pažiba, ar nuviliančiu krūmu.

  • Nebemadinga ramoneska? 2026-aisiais gatvėse karaliauja odinė bomberio striukė

    Daugelį metų ramoneska buvo miesto stiliaus klasika, tačiau 2026 metais mados kryptis aiškiai keičiasi. Vis dažniau ją nustelbia odinė bomberio tipo striukė, kuri tinka tiek prie džinsų, tiek prie elegantiškesnių derinių.

    Šis modelis grįžta ne kaip sportinė detalė, o kaip labiau išgrynintas, universaliai pritaikomas drabužis. Šiuolaikinės odinės bomberio striukės dažniau pasižymi švaresnėmis linijomis, tvarkingais užbaigimais ir ramesne spalvų palete.

    Kas pasikeitė 2026 metais?

    Pastaraisiais sezonais madoje stiprėja praktiškumo ir ilgaamžiškumo kryptis: pirkėjai renkasi daiktus, kuriuos lengva derinti ir dėvėti įvairiomis progomis. Būtent todėl bomberio siluetas tampa patrauklus kaip kompromisas tarp patogumo ir tvarkingo įvaizdžio.

    Ryški tendencija – rudi atspalviai, nuo šilto karamelinio iki tamsaus šokoladinio. Tokia spalva lengvai susiderina su šviesiu denimu, smėlio, baltos ar juodos spalvos drabužiais, todėl viena striukė gali tapti daugelio aprangos derinių pagrindu.

    Patogumas, kuris neatrodo kasdieniškai

    Bomberio tipo striukė paprastai nevaržo judesių, o laisvesnis kirpimas leidžia patogiai sluoksniuoti aprangą. Po ja telpa plonesnis megztinis, marškiniai ar net lengvas džemperis, išlaikant tvarkingą siluetą.

    Dar vienas pranašumas – universalumas: tas pats modelis tinka pasivaikščiojimui mieste, susitikimui su draugais ar kelionei į darbą. Dėl šios priežasties ji neretai pakeičia ramoneską, kuri dažnai diktuoja ryškesnį, labiau apibrėžtą stilių.

    Kaip ją derina šį sezoną?

    Kasdienai dažniausiai renkamasi paprastas derinys: džinsai ir vienspalviai marškinėliai, o vėsesnėmis dienomis pridedamas gobtuvas ar lengvas trikotažinis sluoksnis. Toks sprendimas atrodo atsipalaidavęs, bet ne atsitiktinis.

    Vis dažniau odinė bomberio striukė perkeliama ir į moteriškesnį garderobą. Ji derinama su trikotažinėmis suknelėmis, midi sijonais ar plačių klešnių kelnėmis, o kontrastas tarp minkštų audinių ir odos sukuria modernų, subtiliai išraiškingą įspūdį.

    Akcentuojama ir aksesuarų saika: minimalistiniai papuošalai, paprasta rankinė, klasikiniai akiniai nuo saulės padeda išlaikyti stiliaus balansą. Striukė dažnai paliekama lengvai prasegta ar laisvai užmesta ant pečių, kad įvaizdis atrodytų natūraliau.

  • Dauguma uždaro iškart po skalbimo: po kelių savaičių stebisi, kodėl skalbyklė dvokia

    Švarūs drabužiai dar nereiškia, kad švari ir skalbyklė. Po skalbimo būgne, ant guminių tarpinių ir sunkiau pasiekiamuose kampuose lieka šilumos bei drėgmės, o tai sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis.

    Dažna klaida daroma būtent pasibaigus programai, kai norisi greitai uždaryti dureles ir „pamiršti“ prietaisą iki kito karto. Tačiau uždaroje erdvėje drėgmė išgaruoja gerokai lėčiau, todėl ilgainiui atsiranda tvankus, pelėsiui būdingas kvapas.

    Kodėl kvapas atsiranda taip greitai?

    Nemalonus kvapas dažnai klaidingai siejamas vien su netinkamais skalbikliais ar filtru, nors priežastis gali būti paprastesnė. Kai po skalbimo durelės sandariai uždaromos, viduje liekanti drėgmė susimaišo su priemonių likučiais ir sudaro plėvelę, kuri tampa terpe bakterijoms bei pelėsiui.

    Situaciją gali paaštrinti žemesnės temperatūros programos ir skystos priemonės, kurios kai kuriais atvejais palieka daugiau nuosėdų. Dėl to net ką tik išskalbtas audinys kartais praranda gaivumą netrukus po išėmimo ar laikant spintoje.

    Vienas įprotis, kuris padeda labiausiai

    Paprastiausias sprendimas – po kiekvieno skalbimo palikti dureles praviras bent kelioms valandoms. Taip užtikrinama oro cirkuliacija, o drėgmė iš būgno ir tarpinių pasišalina greičiau, todėl sumažėja kvapų rizika.

    Ne mažiau svarbus ir stalčius, į kurį pilamas skalbiklis bei audinių minkštiklis, nes jame neretai užsistovi vanduo ir susikaupia priemonių likučiai. Palikus stalčių pravirą maždaug 2–4 valandoms, vidus išdžiūsta tolygiau.

    Vėdinimo neužtenka: ką daryti dar?

    Net ir tvarkingai vėdinant, skalbyklei reikia reguliarios priežiūros. Pravartu periodiškai nuvalyti guminę tarpinę, nes joje dažnai lieka vandens lašų, pūkelių ir nešvarumų, kurie ilgainiui pradeda skleisti kvapą.

    Taip pat naudinga maždaug kartą per mėnesį paleisti tuščią skalbimą aukštesnėje temperatūroje, kad sumažėtų apnašos. Dažnai rekomenduojama į būgną įberti apie 150 gramų valgomosios sodos – tai gali padėti neutralizuoti kvapus ir atgaivinti prietaiso vidų.

    Derinant šiuos įpročius – praviras dureles, pravirą stalčių ir reguliarią higieną – skalbyklė ilgiau išlieka gaivi, o drabužiai po skalbimo išlaiko malonų kvapą. Tai užtrunka kelias sekundes, bet padeda išvengti įsisenėjusios problemos.

  • Pavojingi vikšrai Prancūzijoje: jų plaukeliai nudegina odą, o šunims pasekmės gali būti sunkios

    Pavasarį pietuose – ne tik saulė

    Pavasarį keliaujant į pietų Europą, ypač į Prancūzijos Viduržemio jūros regioną, turistai gali susidurti su mažai žinomu, bet realiu pavojumi – pušine procesijine kandimi (Thaumetopoea pityocampa) ir jos vikšrais.

    Šie vikšrai išsiskiria tuo, kad iš medžių leidžiasi ant žemės ir juda ilgomis „procesijomis“. Nors tai natūrali jų vystymosi stadija, kontaktas gali baigtis stipriu odos sudirginimu ar alergine reakcija.

    Kodėl jie pavojingi žmonėms ir šunims?

    Pagrindinė rizika – mikroskopiniai dilginantys plaukeliai, kurie lengvai pasklinda ore ir prilimpa prie odos ar gleivinių. Jie gali sukelti paraudimą, tinimą, intensyvų niežėjimą, o jautresniems žmonėms – ryškesnes alergines reakcijas.

    Veterinarai Prancūzijoje kasmet primena, kad šunims pavojus ypač didelis: gyvūnai iš smalsumo gali vikšrą pauostyti, palaižyti ar net sugriebti. Tokiais atvejais galimi burnos gleivinės pažeidimai, stiprus seilėtekis, tinimas ir kitos komplikacijos, todėl delsti nereikėtų.

    Kaip su jais kovoja savivaldybės?

    Pastaraisiais metais daugelyje vietovių atsitraukiama nuo cheminių insekticidų viešose erdvėse, todėl dažniau taikomos biologinės ir prevencinės priemonės. Rudenį kai kur vykdomi biologiniai purškimai, kurie padeda sumažinti lervų gausą, nors problemos visiškai neišsprendžia.

    Taip pat naudojamos specialios gaudyklės, montuojamos ant medžių kamienų, ypač prie mokyklų, darželių ir vaikų žaidimų aikštelių. Vis dėlto teritorijose, kur daug pušų, visų vietų apsaugoti praktiškai neįmanoma.

    Ką daryti keliaujant ir vaikštant gamtoje?

    Svarbiausia taisyklė – neliesti vikšrų net tada, jei jie atrodo nejudrūs ar negyvi, nes dilginantys plaukeliai išlieka pavojingi. Jei keliaujate su šunimi, pavasarį vietovėse, kur auga pušys, verta rinktis pavadėlį ir vengti vietų, kur matomos vikšrų virtinės ar lizdai medžiuose.

    Įtarus kontaktą, rekomenduojama kuo greičiau nuplauti atviras kūno vietas vandeniu, vengti trinti odą ir stebėti simptomus. Jei reakcija stipri, atsiranda dusulys, veido ar gerklės tinimas, o gyvūnui – ryškūs burnos pažeidimo požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus ar veterinarą.