Category: Kultūra

Maisto produktų kainos ir vis dar juntama infliacija verčia žmones ieškoti akcijų visur, kur tik įmanoma. Prieš šventes pirkinių sąrašai paprastai būna ilgi, todėl populiariausi prekybos tinklai daro viską, kad pirkėjai rinktųsi būtent jų pasiūlymus. Kuris tinklas prieš šių metų Velykas siūlo palankiausias kainas? Palyginome dažniausiai į krepšelius keliaujančius produktus ir matome aiškų lyderį.

Nors iki Velykų dar liko kelios savaitės, daugelis jau pradėjo kaupti ingredientus tradiciniams patiekalams ir kepiniams. Prieššventinę nuotaiką galima pajusti turguose, parduotuvėse ir pilnose automobilių stovėjimo aikštelėse. Vieni pirkinius planuoja iš anksto, kad išvengtų spūsčių Didžiąją savaitę, kiti laukia paskutinės minutės, tikėdamiesi pačių mažiausių kainų. Didžiausias pirkėjų antplūdis dažniausiai pasipila prieš pat šventes, nors atsiranda ir tokių, kurie dar šeštadienį skuba nusipirkti trūkstamą velykinę babką.

Akcijų šiuo metu – gausybė, o nuolaidų mechanizmai neretai skatina pirkti daugiau: kelių vienetų rinkiniai, „perki daugiau – moki mažiau“ pasiūlymai ar lojalumo kortelių nuolaidos. Dėl to lengva prisipirkti daugiau, nei iš tiesų reikia, todėl verta apsipirkti apgalvotai: susidaryti tikslų sąrašą ir įvertinti, kiek realiai suvartosite, kad maistas negestų šaldytuve.

Remiantis 2025 metų statistika, tarp dažniausiai lankomų diskontų Lenkijoje minimi „Lidl“ (38,55 proc.), „Biedronka“ (36,9 proc.), „Kaufland“ (5,29 proc.), „Auchan“ (5,07 proc.) ir „Dino“ (3,49 proc.). Būtent šių tinklų pasiūlymus ir palyginome, vertindami produktus, kurie prieš Velykas beveik visada atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Kai kurių prekių kainos skyrėsi net keliais eurais, kitų – buvo labai panašios. Pavyzdžiui, „Winiary“ majonezas „Lidl“ (700 ml) kainuoja apie 3,23 Eur, o „Kaufland“ prieššventinėje akcijoje – apie 2,08 Eur.

Sviesto kainos perkant po vieną vienetą daug kur panašios, tačiau šiuo metu ypač dažni kelių vienetų pasiūlymai: „Dino“ taiko 2+2 tipo akcijas, „Lidl“ ir „Kaufland“ kai kuriais atvejais reikšmingai sumažina kainą perkant 3 ar 6 vienetus, o „Biedronka“ su „Moja Biedronka“ kortele siūlo papildomas nuolaidas perkant didesnį kiekį.

Kalbant apie baltąją dešrą, ryškiausią pranašumą įgyja „Lidl“: 500 g pakuotė čia kainuoja apie 2,08 Eur.

Apibendrinus palygintų produktų kainas daugiau nei savaitę iki Velykų matyti, kad šiuo metu labiausiai apsimoka apsipirkti „Lidl“, o mažiausiai palanki situacija – „Auchan“.

Vis dėlto verta turėti omenyje, kad patys geriausi pasiūlymai dažnai pasirodo visai prieš pat šventes. Iš išleistų akcinių leidinių matyti, jog „Biedronka“ ruošia patrauklias nuolaidas cukrui, sviestui, pienui, miltams ir mėsos gaminiams. „Lidl“ taip pat aktyviai konkuruoja, siūlydamas daug akcijų mėsai, kepiniams, gėrimams ir saldumynams. Tie, kurie planuoja didesnes Velykų atsargas, turėtų ypač atidžiai vertinti kelių vienetų pasiūlymus – būtent jie dažniausiai leidžia sutaupyti daugiausia.

Velykiniai namų tvarkymai – puiki proga virtuvei sugrąžinti švarą ir spindesį. Ypatingo dėmesio dažnai prireikia juodai plautuvei: ji atrodo elegantiškai, tačiau ant tamsaus paviršiaus greitai išryškėja vandens dėmės, apnašos ir nešvarumai. Tinkama priežiūra padės išvengti dryžių, kalkių nuosėdų ir smulkių įbrėžimų, o plautuvė vėl atrodys kaip nauja.

Juodai plautuvei svarbiausia – reguliari, bet švelni priežiūra. Būtent nuoseklumas leidžia nešvarumams ir apnašoms nesusikaupti, nes tamsiame fone jos tampa ypač pastebimos. Net kelios minutės kasdien gali reikšmingai pagerinti vaizdą.

Po kiekvieno naudojimo verta kruopščiai nuplauti plautuvę nuo maisto likučių ir skysčių. Tuomet geriausia ją nusausinti minkšta šluoste arba popieriniu rankšluosčiu – taip paprastai išvengsite baltų vandens žymių. Kasdieniam valymui pakanka švelnaus ploviklio, pavyzdžiui, indų plovimo skysčio. Reikėtų vengti šiurkščių kempinių ir šepečių, kurie gali palikti mikroįbrėžimų.

Viena didžiausių juodų plautuvių problemų – kalkių nuosėdos, susidarančios dėl kieto vandens. Jei jos nepašalinamos laiku, paviršius gali prarasti sodrią spalvą ir estetinį vaizdą.

Vietoje agresyvių cheminių priemonių dažnai pakanka naminių sprendimų. Veiksmingas yra acto ir vandens tirpalas santykiu 1:1: juo nuvalykite plautuvę, palaukite kelias minutes ir gerai nuskalaukite. Taip pat gali padėti valgomoji soda – tiek kaip milteliai, tiek kaip pasta su vandeniu, ypač kai nešvarumai įsisenėję.

Po bet kokio valymo svarbu paviršių kruopščiai nuskalauti ir nusausinti. Tai padeda sumažinti tikimybę, kad kalkės vėl greitai nusės ant plautuvės.

Kavos, arbatos ar daržovių paliktos dėmės tamsiame fone gali būti itin užsispyrusios, todėl geriausia reaguoti kuo greičiau, kol jos nespėjo įsigerti.

Pirmiausia rekomenduojama naudoti švelnų indų ploviklį ir minkštą kempinėlę. Jei to nepakanka, pravers sodos pasta: užtepkite ją ant dėmės, palikite kelioms minutėms ir atsargiai nuvalykite. Tam tikrais atvejais padeda ir acto tirpalas su vandeniu, kuris palengvina nešvarumų tirpinimą.

Jei dėmės ar apnašos ypač atsparios, galima rinktis specialias priemones, skirtas granitiniams ar kompozitiniams paviršiams. Svarbu pasitikrinti sudėtį ir vengti agresyvių medžiagų, kurios gali pažeisti dangą.

Šventinių pasiruošimų metu virtuvė dažnai dirba visu pajėgumu, todėl didėja ir paviršiaus pažeidimų rizika. Kad juoda plautuvė išliktų estetiška, verta pasirūpinti papildoma apsauga.

Naudokite tik minkštus valymo įrankius ir stenkitės nedėti aštrių daiktų tiesiai ant plautuvės paviršiaus. Praktinis sprendimas – apsauginiai kilimėliai, kurie saugo dugną nuo įbrėžimų ir kasdienio nusidėvėjimo.

Pavasaris tik prasidėjo, o grybautojai jau nekantrauja traukti į miškus. Jei mėgstate grybauti, nebūtina laukti rudens – palankiomis oro sąlygomis pirmieji valgomi grybai pasirodo jau balandį. Kokios rūšys pavasarį aptinkamos miškuose ir kur jų ieškoti?

Tradiciškai grybų sezonas siejamas su spaliu ir lapkričiu – tuomet būna gausiausi vertingiausių ir skaniausių rūšių derliai. Vis dėlto patyrę grybautojai miško gėrybių randa beveik visus metus. Žiemą pasitaiko žieminių rūšių, kurios auga ant negyvų lapuočių medžių kamienų, šakų ar rąstų. Kai šalčiai atsitraukia, ankstyvą pavasarį miškuose pasirodo ir kiti grybai, kurių, esant tinkamam orui, galima prisirinkti visai nemažai. Panaši situacija būna ir vasarą – ypač lietingesniais, ne itin karštais laikotarpiais.

Kovo mėnesį, taip pat visą balandį ir gegužę, miškuose pasirodo tikru kulinariniu delikatesu laikomi bobausiai. Jie aiškiai skiriasi nuo įprastų rūšių: dažniausiai užauga iki maždaug 10 cm aukščio, o būdingas šviesiai ar tamsiai rudas kepurėlės paviršius primena korį – jį dengia nelygios įdubos. Vaisiaus kūno vidus būna tuščiaviduris, o kotas – baltas ir gana trumpas.

Bobausiai dažniausiai aptinkami lapuočių, užliejamuose (salpiniuose) ir mišriuose miškuose, tačiau jų galima rasti ir parkuose bei soduose. Dažniau verta dairytis netoli tuopų, uosių ir guobų. Šiuos grybus virtuvės šefai vertina dėl išskirtinio aromato, švelnaus, kiek riešutinę natą primenančio skonio ir malonios tekstūros. Kepti bobausiai tinka padažams, sriuboms, ryžių ar makaronų patiekalams, taip pat kiaušinienei.

Pavasarį miškuose galima aptikti ir kitų valgomų grybų, pavyzdžiui:

• Skarlatines taureles – ryškiai raudonus, švelnaus skonio grybus su į vidų užsirietusiomis „taurelėmis“. Jie dažniausiai auga nuo vasario iki gegužės drėgnuose lapuočių miškuose ir krūmynuose, ant yrantčių šakų, ypač gluosnių, alksnių ir lazdynų, neretai netoli upelių.

• Austriškąsias kreives (kreivabudes) – jos pasitaiko nuo rudens iki ankstyvo pavasario. Jų galima rasti lapuočių miškuose, parkuose ir soduose, ant negyvos ar nusilpusios lapuočių medienos – pavyzdžiui, tuopų, bukų, gluosnių, ąžuolų ar klevų.

• Marguosius kazlėkus – kartais pasirodo balandžio pabaigoje ir gegužę, dažniau auga spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač ten, kur vyrauja pušys.

• Sierinius geltonikius – jauni ir valgomi vaisiakūniai dažniausiai gausiau dygsta gegužę ir birželio pradžioje, tačiau jų galima rasti ir balandį. Paprastai auga ant gyvų arba negyvų lapuočių medžių kamienų ir šakų.

Nesvarbu, ar grybaujate rudenį, ar pavasarį ieškote retesnių rūšių, visada būtina būti šimtu proc. tikriems, kad renkami grybai yra valgomi. Kilus bet kokioms abejonėms, grybus geriausia palikti miške ar parke, o prireikus – kreiptis į artimiausią visuomenės sveikatos įstaigą, kur specialistai gali padėti įvertinti radinius.

Ne viename daugiabučių kvartale dviračių stovai turėjo išspręsti problemą, kai dviratės transporto priemonės paliekamos laiptinėse ar koridoriuose. Tačiau kai kur jie virto savotiška sandėliavimo vieta: prie stovų kaupiasi senos spintos, kartono dėžės ar niekam nepriklausantys daiktai. Kyla klausimas – kas sprendžia dėl tokio stovo ir kas privalo užtikrinti tvarką: gyventojai ar „spółdzielnia“ (būsto kooperatyvas) bei bendrija? Teisės aktai šiuo atveju gana aiškūs.

Teritorija prie daugiabučio paprastai yra bendroji nuosavybė. Todėl joje įrengtas dviračių stovas nepriklauso atskiriems gyventojams – tai „spółdzielnia“ arba daugiabučio savininkų bendrijos valdomas bendro naudojimo objektas. Pagal butų nuosavybę reglamentuojančius principus, visi infrastruktūros elementai, skirti bendram naudojimui, laikomi bendrosiomis dalimis, o sprendimai dėl jų įrengimo ar vietos priimami atitinkamo valdymo subjekto nustatyta tvarka.

„Spółdzielnia“ atveju sprendimus dėl bendros teritorijos įrangos (įskaitant dviračių stovų montavimą) priima valdyba. Ji veikia remdamasi vidaus tvarkos taisyklėmis ir bendro turto administravimo nuostatomis. Gyventojai gali teikti pasiūlymus ar pranešti apie poreikius, tačiau pareiga rūpintis bendro naudojimo infrastruktūra tenka administruojančiai institucijai.

Daugiabučio savininkų bendrijoje tvarka panaši, tačiau dažniausiai reikalingas savininkų sprendimas (nutarimas), priimtas susirinkime. Tokiu sprendimu nustatoma, ar stovai bus įrengiami, kur jie stovės ir kokie bus jų naudojimo principai, o administracija įgyvendina savininkų valią.

Tai reiškia, kad savavališkas stovo perstatymas, perdarymas ar naudojimas ne pagal paskirtį pažeidžia visiems galiojančias taisykles. Gyventojai negali nei patys „iš idėjos“ statyti tokių stovų, nei jų pašalinti, jeigu jie kam nors nepatinka.

Nors dviračių stovas nėra uždara patalpa, jam taikomi tie patys bendros tvarkos reikalavimai, kaip ir dviračių saugykloms, koridoriams ar rūsiams. Bendrose erdvėse privaloma laikytis paskirties, jos turi išlikti praeinamos, negalima savavališkai sandėliuoti daiktų, kurie trukdo judėjimui, apsunkina tarnybų darbą ar kelia grėsmę.

Dar griežčiau šią sritį apibrėžia priešgaisrinės saugos reikalavimai, kurie nuo 2026 m. buvo papildomai sugriežtinti. Juose numatyta, kad bendrose patalpose ar erdvėse draudžiama laikyti daiktus, galinčius didinti gaisro riziką arba blokuoti priėjimą. Už daiktų palikimą tam neskirtose vietose gali būti skiriama bauda iki maždaug 1 150 eurų.

Vadinasi, jei dviračių stovas tampa „laukinio sandėliuko“ pakaitalu, tai gali būti laikoma rimtu saugos ir tvarkos pažeidimu. Tokiu atveju pastato ar teritorijos administratorius privalo reaguoti.

Jeigu stovas virsta vieta, kur kaupiamos šiukšlės, kartonas, baldai ar kiti nereikalingi daiktai, gyventojai turi teisę imtis veiksmų. Pirmiausia reikėtų informuoti administraciją – geriausia raštu, aiškiai nurodant vietą ir situaciją. Pranešime verta remtis bendro naudojimo erdvių naudojimo taisyklėmis.

Tuomet administratorius paprastai atlieka apžiūrą, fiksuoja aplinkybes ir paskelbia pranešimą, kad daiktai turi būti pašalinti per nustatytą terminą. Jei terminas praeina, o daiktai lieka, jie pašalinami administracijos sprendimu. Tokiais atvejais išlaidos dažniausiai dengiamos iš eksploatacinių lėšų.

Kita situacija – kai žinomas netvarkos sukėlėjas. Tuomet administratorius gali pareikalauti nedelsiant pašalinti paliktus daiktus. Jei asmuo nereaguoja, tvarkymą organizuoja administracija, o išlaidos gali būti priskirtos pažeidėjui. Jeigu daiktai trukdė praeiti ar kėlė gaisro riziką, gresia ir administracinė atsakomybė – bauda gali siekti iki maždaug 1 150 eurų. Jei teritorija stebima kameromis, nustatyti atsakingą asmenį paprastai lengviau.

Dažnai prie daugiabučių stovų kaupiasi ir seni, apleisti dviračiai ar kitos dviratės priemonės. Iš vienos pusės jie užima vietą, iš kitos – tai vis tiek gali būti kažkieno nuosavybė. Tokiems atvejams taikomos civilinės teisės nuostatos, todėl pirmiausia reikia įsitikinti, ar savininkas tikrai atsisakė turto.

Praktikoje „spółdzielnia“ ar bendrija paprastai remiasi savo vidaus taisyklėmis ir organizuoja „stovų valymo“ akciją: laiptinėse iškabinamas pranešimas apie terminą, per kurį būtina atlaisvinti stovus. Ant visų dviračių (įskaitant ir naudojamus) gali būti užklijuojami perspėjimai, kad nepašalintos priemonės bus laikomos paliktomis. Dažniausiai suteikiama 2–4 savaičių trukmė, kad spėtų sureaguoti ir laikinai išvykę gyventojai.

Vėliau administracija pašalina likusius dviračius ir juos laikinai sandėliuoja – dažnai 3–6 mėnesius, palikdama galimybę savininkams atsiimti turtą, padengus pašalinimo išlaidas. Pasibaigus nustatytam laikotarpiui, nebetinkami dviračiai perduodami į atliekų surinkimo vietas, o tvarkingi gali būti atiduoti labdaros organizacijoms.

Šaltiniai: Lenkijos 1994 m. birželio 24 d. Butų nuosavybės įstatymo nuostatos; Lenkijos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos dėl veiksmų, galinčių trukdyti evakuacijai ar gelbėjimo darbams.

Vazoninių žaliųjų augalų sąrašuose gebenė dažnai patenka tarp populiariausių. Tai nestebina: paprastai ji nereikalauja sudėtingos priežiūros, o nauji ūgliai ir lapai neretai pasirodo tarsi savaime. Vis dėlto net ir turintiems „lengvą ranką“ augalams, tręšimas išlieka svarbus – jis stiprina augalą ir padeda jam būti atsparesniam ligoms. Štai kaip paprastai galima pasiruošti namines trąšas gebenėms.

Dažnai sakoma, kad gebenėms nedaug reikia, jog vazonuose atrodytų puikiai. Tačiau jei namuose augantis augalas pradeda skursti, tai nebūtinai kaprizas. Dažniausiai gebenės vešliai auga tuomet, kai turi tinkamas sąlygas: pakankamai šviesos (bet ne tiesioginių saulės spindulių), tinkamą drėgmę ir reguliariai gauna maistinių medžiagų.

Kadangi gebenė yra visžalis augalas, jai svarbu nuolat gauti trąšų, ypač tokių, kurios aprūpina azotu. Reikalingų medžiagų galima ieškoti tiek parduotuvėse siūlomuose preparatuose, tiek pasigaminti maitinamųjų priemonių namuose iš turimų ingredientų.

Kaip dažnai naudoti namines trąšas? Tręšti bent kartą per mėnesį – minimalus rekomenduojamas dažnis. Tuo tarpu rudenį ir žiemą namines papildomas maistines priemones galima taikyti rečiau – maždaug kartą per du mėnesius.

Gebenėms taip pat svarbi tinkama vieta namuose. Joms patinka lengvai pritemdyta aplinka – pakanka augalą laikyti kelių metrų atstumu nuo lango. Tiesioginė, intensyvi saulė gebenėms kenkia: pilnoje saulėje jos pradeda skursti.

Dar vienas svarbus aspektas – drėgmė. Gebenės mėgsta, kai žemė nuolat išlieka šiek tiek drėgna, tačiau perlaistymas pavojingas, nes gali pradėti pūti šaknys. Todėl geriausia laistyti dažniau, bet mažesniu vandens kiekiu. Be to, gebenėms naudinga ir lapų dulksna – reguliarus apipurškimas padeda palaikyti joms palankesnę mikroklimato drėgmę.

Aneta Kręglicka nusprendė pavasariui atnaujinti šukuoseną. Profesionalaus kirpimo ir dažymo rezultatais ji pasidalijo socialiniuose tinkluose. Internautai netyla – daug kas stebisi, kad bėgant metams modelis vis dar atrodo jaunatviškai ir spindinčiai. Kręglickos pasirinkta šukuosena ypač tinka vidutinio amžiaus moterims – ir ne tik blondinėms.

Aneta Kręglicka – viena iš tų garsenybių, kurios, regis, įrodo, kad amžius tėra skaičius. Ne vieną gali nustebinti faktas, jog modelis, 1989 metais tapusi pirmąja lenke, laimėjusia „Mis Pasaulis“ titulą, šių metų kovo 23 dieną atšventė 61-ąjį gimtadienį. Ji ir toliau išlaiko liekną figūrą, o jos švytinčiai odai galėtų pavydėti net jaunesnės kolegės.

Kręglicka daugeliui moterų tapo įkvėpimu ir aktyviai tęsia karjerą: dirba modeliu, bendradarbiauja su įvairiais prekių ženklais, kuria savo kolekcijas. Ji taip pat aktyviai dalijasi kasdienybės akimirkomis socialiniuose tinkluose – publikuoja kelionių kadrus ir pasakoja apie savo pomėgius.

Daugelį metų Aneta Kręglicka nešiojo ilgus, šviesius plaukus. Laikui bėgant ji ėmė vis drąsiau eksperimentuoti – po truputį trumpino, sluoksniavo. Vis dėlto ryškesniems pokyčiams ryžosi sulaukusi 60-ies: 2026 metų sausį pasirinko kardinalų kirpimą ir vietoje iki pečių siekusių plaukų perėjo prie ilgio, siekiančio žandikaulio liniją. Konkrečiau, ji pasirinko vadinamąjį bobą. Gerbėjai ir stilistai šią transformaciją įvertino itin palankiai, teigdami, kad modelis atrodo dar jauniau ir gaiviau.

Neseniai Aneta Kręglicka nusprendė šukuoseną dar kartą atnaujinti. Vizito pas kirpėją rezultatais ji pasidalijo socialiniuose tinkluose, paviešindama kelias nuotraukas, kuriose matyti ką tik pakirpti, suformuoti ir žvilgantys plaukai. Klasikinis bobas su sklastymu per vidurį šukuosenai suteikė dar daugiau lengvumo, o profesionaliai atlikta spalva – subtilūs šviesūs atspalviai – sukūrė efektą, kuriuo internautai tiesiog susižavėjo.

„Jau 26 metus kartu su įvairiais blond atspalviais, tamsių plaukų epizodu ir skirtingais ilgiais ant mano galvos. O pastaruoju metu tik dar labiau įsitikinome, kad tas paskutinis kirpimas buvo puikus sprendimas. Plaukai auga sveiki, tankūs ir blizgantys. LOVE IT“, – rašoma jos „Instagram“ paskyroje.

Anetos Kręglickos šukuosena – puiki pavasario idėja vidutinio amžiaus moterims, tačiau tinka ne tik joms. Vizualiai ji jaunina, sušvelnina veido bruožus ir suteikia elegancijos. Be to, bobą itin lengva formuoti: pakanka išdžiovinti plaukus apvaliu šepečiu, galiukus lengvai užriečiant į vidų.

Kiekvieną pavasarį susiduriu su tuo pačiu stiliaus galvosūkiu. Vos tik vilnonį paltą paslepiu spintos gilumoje, prie drabužių kabyklos sustingstu su vienu klausimu: trenčas ar ramoneska? Nors abu šiuos klasikos simbolius dievinu, kartais norisi gaivaus pokyčio – tokio, kuris net mylimiausiems deriniams suteiktų naują kvėpavimą. Jei jaučiatės panašiai ir Velykų pasivaikščiojimams bei šventiniams susitikimams norite naujo įvaizdžio, štai kelios tikrai dėmesio vertos idėjos.

Jau anksčiau esu rašiusi apie vadinamąją napoleono stiliaus striukę ir jos kelią iš karinės uniformos į mados pasaulį. Trumpai priminsiu, kodėl šio modelio sugrįžimas neturėtų stebinti. Tokie siluetai ant podiumų pasirodo ne pirmą kartą – kas kelis sezonus jie atgimsta naujomis interpretacijomis, nes dizaineriai mėgsta skolintis detalių iš militaristinės estetikos. Prisiminkite kamufliažą ir kariško stiliaus parkas, kurios dar visai neseniai dominavo rudens kolekcijose. Mada mėgsta uniformų discipliną ir aiškias linijas, bet kaskart stengiasi jas pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimo ritmui.

Šį sezoną napoleono striukė vėl patenka tarp elegantiškiausių pasirinkimų. Jos vizitinė kortelė nesikeičia: trumpesnis, prigludęs kirpimas, ryškiau pabrėžtas liemuo ir dekoratyvios sagos, išdėstytos tvarkingomis eilėmis. Būtent tokios detalės net paprastam deriniui suteikia išskirtinumo. Ši striukė puikiai tinka prie tiesaus kirpimo kelnių, siauresnių klasikinių kelnių ar net džinsų – viską lemia norimas įspūdis. Elegantiškesnėje versijoje ji ypač gražiai atrodo su marškiniais ir kostiuminėmis kelnėmis, tačiau lengvai prisitaiko ir prie laisvesnio stiliaus, pavyzdžiui, su paprastais marškinėliais ir denimu.

Dviratininko tipo striukė – vienas tų modelių, kurie iš mados dingsta tik trumpam, jei apskritai dingsta. Kiekvieną sezoną ji grįžta šiek tiek kitokia ir vėl įrodo, kad klasika gali draugauti su naujomis tendencijomis. Naujausiose kolekcijose ypač išsiskiria zomšiniai variantai, kurie vis dažniau pasirodo populiariose parduotuvėse. Juose juntama 9-ojo dešimtmečio pabaigos ir 10-ojo dešimtmečio nuotaika, tačiau kartu jie gerokai minimalistinesni nei anuometinės versijos.

Didžiausią skirtumą čia daro medžiaga. Zomša klasikinę „biker“ striukę sušvelnina – ji išlaiko atpažįstamą kirpimą ir lengvą rokerišką nuotaiką, bet tampa universalesnė. Šį sezoną ypač madingi gamtos įkvėpti atspalviai: chaki, karamelė ar sodrus šokoladinis rudas. Tokios spalvos zomšinei striukei suteikia daugiau subtilumo ir leidžia ją lengvai įlieti į pavasarinį garderobą.

Pakanka akies krašteliu peržvelgti pavasario kolekcijas, kad pastebėtumėte: sportines bomberio tipo striukes vis dažniau keičiame elegantiškesnėmis, žakardinėmis versijomis. Fasonas, kuris dar neseniai buvo siejamas tik su kasdieniu įvaizdžiu, šiandien vis drąsiau keliasi ir į labiau apgalvotus, vakaro derinius. Ar tai verta alternatyva ramoneskai? Labai tikėtina. Žakardinis bomberis gali būti kiek subtilesnis, tačiau būtent dėl to puikiai tiks Velykų progoms – nuo šventinio pasivaikščiojimo iki susitikimų, kuriuose norisi truputį daugiau elegancijos.

Žakardiniai bomberiai turi lengvą „vintage“ nuotaiką, bet kartu atrodo šiuolaikiškai. Į audinį įausti raštai leidžia striukei tapti pagrindiniu derinio akcentu. Madingiausiose kolekcijose pasitaiko subtilių augalinių motyvų, geometrinių ornamentų ar faktūrų, primenančių senovinius dekoratyvinius audinius. Nenuostabu, kad tokia bomberio versija traukia akį gerokai labiau nei sportiniai analogai.

Prisipažinsiu, pamačiusi dar vieną ryškesnio charakterio sugrįžimą pavasarinėse kolekcijose, iškart pagalvojau, kad tai vienas įdomesnių sezono posūkių. Pastaraisiais metais dominavo paprastos, minimalistinės formos, ir nors jos man patinka, smagu matyti, kad dizaineriai vėl grįžta prie aiškiau išreikšto silueto. Jau nuo praėjusių metų itin išpopuliarėjo ir prisegamos baskės – nėriniuotos ar iš lengvų audinių – dėvimos ant palaidinių, kelnių ar švarkų. Tai paprastas būdas už nedidelę kainą visiškai pakeisti įvaizdžio nuotaiką.

Kalbant apie striukes, šis akcentas naujose kolekcijose atsiranda gerokai santūriau. Kirpimai paprastesni, mažiau dekoratyvūs, o bendras vaizdas – šiuolaikiškesnis. Dėl to baskę turinti striukė nebeatrodo skirta tik itin puošniems deriniams ir tampa įdomia alternatyva klasikiniams pavasariniams viršutiniams drabužiams.

Galiausiai – variantas, kurio šiame sąraše tiesiog negalėjo nebūti. Pasakykite atvirai: kas neturi bent vienos džinsinės striukės? Tai vienas tų garderobo elementų, kurie bėgant metams keičia formas, bet iš mados taip ir neišeina. Tiesa, kirpimai nuo 2000-ųjų pradžios smarkiai pasikeitė. Šiandieniniai modeliai laisvesni, patogesni ir gerokai mažiau prigludę nei tie, kuriuos prisimename iš prieš du dešimtmečius. Tačiau vienas dalykas nekinta – džinsinė striukė išlieka vienu universaliausių pavasario pasirinkimų.

Šį sezoną ypač gerai atrodo šiek tiek „oversize“ silueto modeliai: nuleista pečių linija, didesnės kišenės ar standesnis denimas suteikia klasikiniam variantui modernesnį charakterį. Nepriklausomai nuo sezono tendencijų, džinsinė striukė visada randa vietą spintoje ir išlieka vienu praktiškiausių pavasario drabužių.

Jordanijos karalienė Rania jau ne vienerius metus laikoma viena stilingiausių moterų pasaulyje. Jos įvaizdžiai dažnai minimi tarp geriausiai besirengiančių, o gebėjimas klasikos elementus suderinti su šiuolaikinėmis tendencijomis įkvepia moteris visame pasaulyje.

2026 m. pavasario sezonui monarchė renkasi lengvumą, subtilumą ir natūralią moterišką estetiką. Naujausi jos deriniai rodo, kad mada gali būti ir patogi, ir nepriekaištingai elegantiška.

Šįkart dėmesio verti du karalienės pasirinkimai, kurie puikiai tiktų šiltesniems orams, kai norisi pasipuošti elegantiškam pavasario susitikimui.

Pastelės, subtilumas ir lengvumas

Per kasmetinio renginio „One Young World Summit“ atidarymo ceremoniją karalienė Rania Al-Abdullah pasirinko derinį, tinkantį mažiau formalioms progoms. Pagrindiniu akcentu tapo platintos kelnės žalios spalvos atspalviais, pereinančiais į ombre efektą. Toks sprendimas suteikia įvaizdžiui gaivumo ir lengvumo, kartu atliepdamas naujausias mados kryptis.

Viršutinę dalį sudarė prigludęs, šviesus topas, subalansuojantis ryškesnį kelnių akcentą. Taip sukurtas harmoningas, modernus įvaizdis, kuriame svarbiausia – patogumas ir judėjimo laisvė. Minimalistinis, bet charakteringas derinys puikiai atspindi karalienės stiliaus braižą.

Lengvos, plačios kelnės išlaiko elegantišką ilgį, tačiau kartu leidžia jaustis laisvai ir patogiai. Paprastesnė viršutinė dalis įvaizdžiui suteikia šiek tiek sportiško „laisvumo“, o viską subtiliai užbaigia smailianosiai bateliai pasteliniu atspalviu.

Masełkowa geltona – sezono favoritė

Antrasis pavasario įvaizdis – gerokai puošnesnis. Šį kartą karalienė Rania Al-Abdullah pasirinko vientisą derinį švelnios, vadinamosios „masełkowej“ geltonos spalvos, kuri 2026 m. pavasarį laikoma viena populiariausių. Šiltas, šviesus atspalvis suteikia gaivumo ir subtiliai išryškina bruožus.

Į renginį Kultūros centre „Nita Mukesh Ambani“ monarchė atvyko vilkėdama lengvo audinio palaidinę su rišimu ties kaklu ir plačias, preciziškai sukirptas kelnes. Minkštai krintančios medžiagos sukuria elegantišką, bet kartu laisvą įspūdį, o saikingi aksesuarai papildo derinį neatitraukdami dėmesio nuo pagrindinės idėjos – moteriško lengvumo.

Karalienės pavasariniai deriniai taikliai atspindi kryptį, kuria juda artėjančio sezono mada: vyrauja šviesūs, įvaizdį „apšviečiantys“ tonai, tarp kurių išsiskiria švelni geltona. Ji tinka tiek puošniems, tiek kasdieniškiems deriniams.

Vis daugiau populiarumo sulaukia ir pastelinių spalvų perėjimai, tokie kaip žalias ombre, matomas pirmajame karalienės įvaizdyje. Tai būdas į garderobą įnešti naujumo, neprarandant elegancijos.

Ne mažiau svarbūs ir audiniai – tendencijose dominuoja lengvos, minkštai krintančios medžiagos, pabrėžiančios judesį. Derinamos su plačiomis kelnėmis, kurios ir toliau išlieka vienu madingiausių siluetų, jos sukuria patogius, tačiau itin stilingus įvaizdžius.

Vašingtonas tapo pasaulio lyderių, pirmųjų ponių ir didžiausių technologijų bendrovių atstovų susitikimo vieta. Čia prasidėjo pasaulinis dviejų dienų viršūnių susitikimas „Fostering the Future Together“, kurį atidarė Melania Trump, pasakiusi įžanginę kalbą. Tarp kviestinių svečių buvo ir Lenkijos pirmoji ponia Marta Nawrocka, į JAV atvykusi be vyro.

Pirmąją renginio dieną, vykusią JAV Valstybės departamente Vašingtone, Melania Trump pasirodė 10.01 val. ir vos po septynių minučių baigė savo pasisakymą. Nors jos dalyvavimas buvo trumpas, kalba nubrėžė visos iniciatyvos kryptį.

JAV pirmoji ponia pabrėžė, kad koalicijos tikslas – padėti vaikams visame pasaulyje, pasitelkiant technologijų plėtrą ir švietimą. Renginyje dalyvavo 38 valstybių atstovai, tarp jų – Olena Zelenska ir Marta Nawrocka.

„Puiku priimti tokią įspūdingą pasaulio lyderių ir technologijų bendrovių delegaciją“, – sakė Melania Trump, akcentuodama viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo būtinybę.

Žiniasklaidoje „be precedento“ vadinamo susitikimo tikslas – suburti tarptautinę koaliciją, kuri remtų jaunosios kartos augimą ir galimybes. Melania Trump ragino dalyvius imtis konkrečių veiksmų: nuo regioninių susitikimų organizavimo iki bendrų mokslinių tyrimų projektų vystymo.

Nors po savo pasisakymo pirmoji ponia renginį paliko, pranešta, kad antrąją dieną ji turėtų aktyviau įsitraukti į programą per susitikimą „Baltuosiuose rūmuose“.

Renginyje dalyvavo ir Marta Nawrocka, apie savo vizitą pranešusi socialiniuose tinkluose. Ji pabrėžė iniciatyvos svarbą ir padėkojo Melaniai Trump už kvietimą.

Nawrockos dalyvavimas neliko nepastebėtas. Ji vis dažniau matoma tarptautiniuose renginiuose, formuodama aktyvios pirmosios ponios įvaizdį. Tai ryškus pokytis, palyginti su jos pirmtake Agata Kornhauser-Duda, kuri rečiau savarankiškai dalyvaudavo tokio pobūdžio susitikimuose be prezidento palydos.

Nawrockos apsilankymas Vašingtone gali būti vertinamas kaip signalas apie didesnį Lenkijos įsitraukimą į tarptautines socialines ir technologines iniciatyvas.

Per inauguraciją dėmesį traukė ir dalyvių įvaizdis. Melania Trump pasirinko elegantišką, klasikinį derinį: dominuojantį švarką ir prie jo priderintas minimalistines kelnes, sukurdama monochrominį, santūrų įvaizdį. Po švarku ji vilkėjo juodą, itin minimalistinį, aukštu kaklu uždarą viršutinį drabužį, o stilių užbaigė tvarkingai sušukuoti plaukai.

Panašios krypties laikėsi ir Marta Nawrocka, pasirinkusi smėlio spalvos švarką, kuris taip pat atitiko dalykinį stilių. Skirtingai nei Melania Trump, ji plaukus susisegė į kuodą, palikdama kelias sruogas prie veido, o įvaizdį papildė po kaklu surišta skarele.

Šie subtilūs skirtumai atskleidė skirtingą požiūrį į įvaizdį: vienoje pusėje – klasikinė, griežtesnė elegancija, kitoje – švelnesnė, europietiška diplomatinio stiliaus interpretacija, kurią pasirinko Marta Nawrocka.

„Zendaya“ nuosekliai traukia dėmesį reklamuodama naujausią projektą „The Drama“. Aktorė ant raudonojo kilimo vis dažniau pasirodo įvaizdžiuose, primenančiuose vestuvinę madą, o kartu kursto kalbas apie tariamas jos vestuves su „Tom Holland“. Ar tai apgalvota įvaizdžio strategija, ar subtilus žaidimas su žiniasklaida ir gerbėjais?

Paryžiaus premjeroje „The Drama“, kur „Zendaya“ atlieka pagrindinį moters vaidmenį, žvaigždė pasirodė su įspūdinga pagal užsakymą pasiūta balta suknele. Ilgomis rankovėmis ir prie kūno prigludęs siluetas išryškino figūrą, o dramatiškumo suteikė nugaroje pritvirtintas didelis juodas kaspinas, virtęs tarsi šleifu. Įvaizdį papildė ryškūs deimantiniai papuošalai ir klasikinės elegancijos įkvėpta šukuosena.

Vis dėlto tai nebuvo vienkartinis pasirinkimas. Aktorė jau anksčiau rinkosi vestuvinių motyvų inspiracijas, nuosekliai kurdama naratyvą pagal klasikinį posakį: „kažkas sena, kažkas nauja, kažkas pasiskolinta ir kažkas mėlyna“.

Los Andželo premjeroje „Zendaya“ pasirinko „kažką seno“ – archyvinę suknelę, kurią, kaip teigiama, ji vilkėjo prieš kelerius metus. Toks sprendimas buvo aiški nuoroda į tradiciją ir kartu sumanus stiliaus triukas.

Paryžiuje atsirado „kažkas nauja“ – nauja, išskirtinė aukštosios mados suknelė. Aktorės stilistas „Law Roach“ viešai akcentavo šią koncepciją socialiniuose tinkluose, leisdamas suprasti, kad ir kiti įvaizdžiai gali tęsti vestuvinės simbolikos liniją.

Anksčiau „Zendaya“ buvo pristačiusi ir „kažką pasiskolinta“ – pasirinkdama vintažinį įvaizdį, įkvėptą popkultūros ikonų.

Tačiau dėmesį traukė ne vien drabužiai. Reklamuodama filmą, kuriame vyrauja vestuvinė estetika, aktorė lygiagrečiai kaitina ir kalbas apie jos asmeninius santykius su „Tom Holland“.

Ypač daug emocijų sukėlė aksesuarai. Aktorė buvo pastebėta su keliais žiedais, tarp jų – ir tokiu, kuris buvo mūvimas ant bevardžio piršto. Tai akimirksniu paskatino spėliones apie galimas vestuves.

Papildomos sumaišties įnešė „Law Roach“ pasisakymas viename interviu, kuriame jis užsiminė, jog „Zendaya“ ir „Tom Holland“ vestuvės „jau įvyko“. Nors tokie žodžiai galėjo būti pasakyti juokais, jie tik dar labiau pakurstė žiniasklaidos susidomėjimą.

„Zendaya“ šių kalbų nei patvirtino, nei paneigė, palikdama gerbėjus nežinioje.

Ar tai iš anksto apgalvota reklaminė kampanija, ar subtili užuomina apie pokyčius žvaigždės asmeniniame gyvenime? Kad ir koks būtų atsakymas, viena aišku – „Zendaya“ puikiai žino, kaip prikaustyti dėmesį ir kiekvieną raudonąjį kilimą paversti reginiu.