CP v2

Category: Kultūra

  • Šie dietų mitai griūva: ar tikrai pusryčiai svarbiausi ir vaisiai vakare draudžiami?

    Šie dietų mitai griūva: ar tikrai pusryčiai svarbiausi ir vaisiai vakare draudžiami?

    Socialiniuose tinkluose kasdien daugėja mitybos patarimų, tačiau kartu grįžta ir senos taisyklės, kurios skamba įtikinamai, bet ne visada turi tvirtą mokslinį pagrindą. Dietologai pabrėžia, kad svorio kontrolė ir sveika mityba dažniausiai remiasi nuoseklumu, o ne vienu stebuklingu principu.

    Per pastaruosius 10–15 metų požiūris į mitybą tapo labiau paremtas įrodymais: daugiau kalbama apie bendrą dienos racioną, baltymų, skaidulų kiekį ir energijos balansą. Dėl to dalis anksčiau populiarių teiginių šiandien vertinami kaip mitai arba pernelyg supaprastintos išvados.

    Pusryčiai nėra magiška taisyklė

    Teiginys, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, daugeliui tapo kone dogma. Tačiau naujesnės apžvalgos rodo, kad lemiamas veiksnys dažniau yra ne pats pusryčių faktas, o tai, kiek ir ką žmogus suvalgo per visą dieną.

    Vieniems pusryčiai padeda stabilizuoti alkį ir mažina norą užkandžiauti, kitiems patogiau valgyti vėliau, pavyzdžiui, taikyti protarpinį badavimą. Esminė rekomendacija išlieka paprasta: pirmasis dienos valgis turėtų būti sotus ir maistingas, jei jis jums reikalingas.

    Vaisiai vakare nėra draudžiami

    Mitas, kad vaisių negalima valgyti prieš miegą, dažnai grindžiamas baime dėl cukraus ir tariamo riebalų kaupimosi. Iš tiesų organizmui svarbiausia yra bendras suvartojamų kalorijų kiekis ir tai, ar racionas atitinka jūsų poreikius.

    Vaisiai yra skaidulų, vitaminų ir antioksidantų šaltinis, todėl jų „uždraudimas“ vakare dažnai neturi prasmės. Praktinis niuansas tas, kad kai kuriems žmonėms didelė vaisių porcija vėlai vakare gali apsunkinti virškinimą, ypač jei kartu valgoma daug kitų produktų.

    Ne 18 valanda, o bendra rutina

    Reikalavimas vakarieniauti iki 18 valandos dažniausiai netinka žmonėms, kurie dirba iki vakaro ar sportuoja po darbo. Tyrimai rodo, kad vėlyvas valgymas gali būti probleminis tada, kai jis tampa persivalgymu, o miegas trumpėja ir prastėja jo kokybė.

    Specialistai dažniau siūlo orientuotis į pastovų ritmą ir paskutinį didesnį valgį planuoti taip, kad iki miego liktų laiko virškinimui. Jei vakare jaučiamas alkis, svarbiau pasirinkti lengvesnį, baltymų ir skaidulų turintį maistą, o ne laikytis vienos valandos taisyklės.

    Taukus ir angliavandenius demonizuoti pavojinga

    Ilgą laiką buvo kartojama, kad riebalai tukina, o angliavandeniai yra pagrindinis svorio augimo kaltininkas. Šiandien pabrėžiama, kad svarbiausia yra kokybė ir kiekis: nesočiosios riebalų rūgštys, žuvis, riešutai ar alyvuogių aliejus siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais.

    Panašiai ir su angliavandeniais: pilno grūdo produktai, ankštiniai, daržovės ar vaisiai veikia kitaip nei saldumynai ir saldinti gėrimai. Mitybos ekspertai nuosekliai akcentuoja, kad rafinuotas cukrus, itin perdirbti produktai ir alkoholio perteklius išlieka tarp dažniausių veiksnių, trukdančių siekti geresnės savijautos ir sveikesnio svorio.

    Galiausiai, „vienos teisingos“ mitybos schemos visiems nėra: skiriasi amžius, fizinis aktyvumas, miego režimas, sveikatos būklė ir net darbo grafikas. Jei kyla klausimų dėl svorio, gliukozės svyravimų ar virškinimo, patikimiausias kelias yra individuali konsultacija su licencijuotu dietologu ar gydytoju.

  • 5 augalai, kurie atbaido muses geriau už chemiją: sodą ir terasą vabzdžiai aplenks

    5 augalai, kurie atbaido muses geriau už chemiją: sodą ir terasą vabzdžiai aplenks

    Šiltuoju sezonu musės ir smulkūs mašalai dažnai sugadina poilsį terasoje ar balkone, o kartu kelia ir higienos rizikų. Šie vabzdžiai mėgsta tūpti ant atliekų ir maisto likučių, todėl gali pernešti mikroorganizmus ir užteršti paviršius, ant kurių gaminame ar valgome.

    Nors parduotuvėse netrūksta aerozolių, difuzorių ar lipnių gaudyklių, vis daugiau žmonių ieško natūralesnių sprendimų. Vienas paprasčiausių būdų sumažinti musių aktyvumą šalia poilsio zonų yra kvapnūs augalai, kurių išskiriami eteriniai aliejai vabzdžiams nemalonūs.

    Levanda: kvapas žmonėms, ne musėms

    Levanda dažnai vadinama vienu veiksmingiausių kvapniųjų augalų, padedančių atbaidyti ne tik muses, bet ir uodus. Žmonėms jos aromatas asocijuojasi su švara ir ramybe, tačiau vabzdžiams jis tampa signalu laikytis atokiau.

    Levandai labiausiai tinka saulėta vieta ir gerai drenuojama dirva, todėl ji puikiai auga vazonuose balkone, ant palangės ar gėlynuose. Papildomas privalumas tas, kad žydėjimo metu ji vilioja bites ir drugelius, kurie sode yra naudingi.

    Kvapioji pelargonija ir kiti aitrūs aromatai

    Kvapioji pelargonija, dar vadinama anginka, dažnai auginama būtent dėl lapuose esančių eterinių aliejų. Citrusinį ir žolelių aromatą musės bei uodai paprastai toleruoja prasčiau, todėl augalas tinka prie langų, durų ar sėdėjimo zonų.

    Dar vienas pasirinkimas – citrinžolė, kuri siejama su citronelės kvapu, dažnai naudojamu vabzdžius atbaidančiuose produktuose. Ji dekoratyviai auga tankiais kerais, o šiltomis dienomis kvapas aplink augalą gali padėti sumažinti vabzdžių susitelkimą.

    Bazilikas ir gvazdikai: nauda ir grožis viename

    Bazilikas daugeliui pirmiausia yra virtuvės prieskonis, tačiau jo intensyvus aromatas taip pat gali mažinti musių ir smulkių mašalų aktyvumą šalia. Vazoną verta laikyti ant stalo terasoje ar ant palangės, kad augalas būtų arčiausiai vietų, kur vabzdžiai labiausiai erzina.

    Dar viena alternatyva – sodiniai gvazdikai, vertinami dėl ryškių žiedų ir aromato. Jiems tinka saulėtos vietos ir pralaidi dirva, o atsparumas sausrai leidžia augalą auginti ir ten, kur karštomis dienomis laistoma rečiau.

    Svarbu suprasti, kad vien augalai retai užtikrina visišką apsaugą, ypač kai aplink yra atvirų atliekų, prinokusių vaisių ar saldžių gėrimų. Geriausią rezultatą duoda kelių priemonių derinys: kvapnūs augalai prie įėjimų, maisto uždengimas ir reguliarus šiukšlių išnešimas.

  • Erkė gali įsisiurbti net parke: ką daryti radus ją ant odos ir kokių klaidų vengti

    Erkė gali įsisiurbti net parke: ką daryti radus ją ant odos ir kokių klaidų vengti

    Pavasarį ir vasarą erkės būna aktyviausios, todėl įkandimą galima parsinešti ne tik iš miško, bet ir iš parko ar pievos. Pats įsisiurbimas dar nereiškia, kad žmogus užsikrėtė Laimo liga ar erkiniu encefalitu, tačiau greita reakcija sumažina riziką ir padeda laiku pastebėti simptomus.

    Erkės dažniausiai renkasi šiltas, drėgnas ir mažiau matomas vietas, todėl po buvimo lauke verta apžiūrėti visą kūną. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti pažastims, kirkšnims, pakinkliams, kaklui, plaukų linijai ir vietai už ausų.

    Įkandimas neretai beveik nejaučiamas, nes erkė įkandimo metu išskiria nuskausminamųjų medžiagų. Dėl to ją žmonės aptinka tik po kelių valandų ar net kitą dieną, todėl odos patikra po pasivaikščiojimo išlieka viena efektyviausių prevencijos priemonių.

    Kaip teisingai ištraukti erkę?

    Pagrindinis principas radus erkę yra kuo greičiau ją pašalinti mechaniškai ir išlikti ramiems. Tam tinka plona pinceto galvutė arba vaistinėse parduodami specialūs įrankiai, svarbiausia sugriebti erkę kuo arčiau odos.

    Erkę reikėtų traukti tvirtu, tolygiu judesiu į viršų, laikantis įkandimo ašies. Jos nereikėtų sukioti, staigiai plėšti ar spausti, nes taip didėja tikimybė, kad į žaizdą pateks daugiau seilių ar turinio, kuriame gali būti ligų sukėlėjų.

    Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikėtų dezinfekuoti, o rankas kruopščiai nusiplauti. Taip pat verta pasižymėti datą ir kelias savaites stebėti odą bei savijautą.

    Klaidos, kurios gali padidinti riziką

    Medikai nepataria naudoti vadinamųjų naminių metodų, kai erkė tepama riebalais, alkoholiu ar kitomis priemonėmis. Tokie veiksmai gali suerzinti parazitą ir paskatinti jį išskirti daugiau seilių ar skrandžio turinio.

    Taip pat nerekomenduojama erkės deginti ar bandyti ją „uždusinti“ kremu. Saugiausia ir patikimiausia taktika yra mechaninis pašalinimas kuo greičiau, nenaudojant papildomų dirgiklių.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Dažniausiai po įkandimo atsiranda nedidelis paraudimas ar gumbelis, panašus į įprastą vabzdžio įkandimą, ir tai per kelias dienas praeina. Toks vietinis uždegimas savaime neįrodo užsikrėtimo.

    Susirūpinti reikėtų, jei atsiranda migruojanti eritema, tai yra didėjantis žiedinis paraudimas, dažnai didesnis nei 5 centimetrai, kartais su šviesesniu centru. Ji gali pasirodyti praėjus nuo kelių dienų iki kelių savaičių po įkandimo ir paprastai nei skauda, nei niežti, bet palaipsniui plečiasi.

    Pastebėjus tokį paraudimą būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes Laimo ligai ankstyvoje stadijoje dažniausiai reikalingas gydymas antibiotikais. Laiku pradėtas gydymas padeda sumažinti vėlyvų komplikacijų, tokių kaip nervų sistemos pažeidimai ar sąnarių uždegimai, riziką.

    Verta žinoti, kad Laimo liga ne visada pasireiškia odos pokyčiais, o daliai žmonių gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai ir nuovargis. Jei per kelias savaites po įkandimo atsiranda neįprastų simptomų, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju.

    Erkinio encefalito atveju skiepai išlieka patikimiausia prevencijos priemonė, ypač žmonėms, kurie dažnai lankosi gamtoje. Net ir pasiskiepijus, erkės įkandimo vietą vis tiek reikia stebėti, nes skiepai neapsaugo nuo Laimo ligos.

  • Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje: pranešama apie gaisrą naftos terminale ir chemijos gamyklos ataką

    Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje: pranešama apie gaisrą naftos terminale ir chemijos gamyklos ataką

    Ukrainos dronų ir raketų smūgiai naktį į šeštadienį pasiekė energetikos ir pramonės objektus Rusijos gilumoje, pranešė Ukrainos kariuomenė ir Rusijos vietos valdžia. Pasak Kyjivo, pataikyta į Šešchario naftos terminalą Novorosijske, o smūgio vietoje kilo gaisras.

    Novorosijsko administracija teigė, kad po atakos mieste sužeisti du žmonės, o ugnis terminalo teritorijoje kilo nuo krentančių drono nuolaužų. Nepriklausomai patikrinti socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje skelbtų vaizdų, kuriuose matyti virš objekto kylantys dūmai, iš karto nebuvo galimybių.

    Taikiniai susiję su eksportu

    Šešchario terminalas ir naftos saugyklos Novorosijske laikomi svarbia Rusijos naftos eksporto grandimi, siejama su valstybinės įmonės „Transneft“ valdomais magistraliniais vamzdynais. Tokie objektai yra strategiškai reikšmingi, nes iš jų priklauso naftos srautai ir pajamos, naudojamos karo ekonomikai palaikyti.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia vidutinio ir didesnio nuotolio smūgių galimybes, remdamasi vietoje kuriamais dronais ir raketinėmis technologijomis. Kyjivas viešai pabrėžia, kad tokios atakos nukreiptos į infrastruktūrą, kuri prisideda prie Rusijos karo finansavimo ir logistikos.

    Zelenskis: smūgis 1 700 kilometrų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad atskiras smūgis suduotas „Metafrax Chemicals“ chemijos gamyklai Permės krašte. Jo teigimu, tai maždaug 1 700 kilometrų nuo Ukrainos sienos esantis taikinys, rodantis toliau augantį Ukrainos tolimojo veikimo pajėgumą.

    „Metafrax Chemicals yra svarbi Rusijos chemijos pramonės dalis, o produkcija pasiekia dešimtis karinei pramonei dirbančių gamintojų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak Ukrainos vadovo, įmonės produkcija gali būti naudojama tiek pramonėje, tiek tiekimo grandinėse, susijusiose su karinės paskirties gamyba, įskaitant komponentus aviacijai, dronams ir sprogmenų pramonei. Rusijos pusė apie šio objekto padarytą žalą išsamesnių, nepriklausomai patvirtintų duomenų nepateikė.

    Rusija žada atsaką po kaltinimų

    Tuo pat metu Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad už tariamą Ukrainos dronų smūgį bendrabučiui Starobilske, Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainos teritorijoje, esą bus neišvengiamas ir griežtas atsakas. Rusijos pareigūnai skelbė, kad per smūgį žuvo 12 žmonių, gimusių 2003–2008 metais.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad netoliese neva nebuvo karinių ar žvalgybos objektų. Ukrainos atstovai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, sušauktame Rusijos prašymu, atmetė kaltinimus karo nusikaltimais ir nurodė, kad operacijos buvo nukreiptos į Rusijos karo mašiną.

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbė, kad naktį į gegužės 22 dieną smogta keliems Rusijos taikiniams, įskaitant naftos perdirbimo infrastruktūrą, amunicijos sandėlius, oro gynybos sistemas ir vadavietes. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojamos atakos prieš energetikos objektus rodo, kad abi pusės siekia paveikti ne tik fronto liniją, bet ir užnugarį bei tiekimo grandines.

  • Berlyno miške aptiko 1,5 tonos sovietinių sviedinių: kaip policija juos išgabeno saugiai

    Berlyno miške aptiko 1,5 tonos sovietinių sviedinių: kaip policija juos išgabeno saugiai

    Berlyno Pankovo rajone, miškingoje vietovėje, atsitiktinis radinys pasivaikščiojimo metu virto specialiąja policijos operacija. Pranešus apie įtartiną objektą, į vietą atvyko Berlyno kriminalinės policijos padaliniai ir sprogmenų ekspertai.

    Paaiškėjo, kad miško žemėje buvo užkasti 59 nesprogę sovietinės konstrukcijos artilerijos sviediniai. Kiekvieno sviedinio kalibras siekė 122 milimetrus, o bendras radinio svoris, policijos vertinimu, sudarė apie 1,5 tonos.

    Vokietijos pareigūnai pabrėžė, kad incidento metu grėsmės visuomenei nekilo. Teritorija buvo kontroliuojama, o darbai vykdyti taip, kad būtų išvengta papildomos rizikos gyventojams ir aplinkai.

    Vis dėlto tokio masto amunicijos surinkimas nėra paprasta procedūra, todėl prireikė kruopštaus planavimo ir specialios įrangos. Sviediniai buvo tvirtinami ir išimami po vieną, o vėliau išgabenti saugiam utilizavimui.

    Policija situaciją komentavo ir su lengvu humoru socialiniuose tinkluose, tačiau akcentavo profesionalų reagavimą. Tokie radiniai Vokietijoje nėra reti: Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenys vis dar aptinkami statybų, kasinėjimų ar miškotvarkos metu, todėl gyventojai raginami įtartinų objektų neliesti ir nedelsiant informuoti tarnybas.

  • Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Ginčas dėl Ukrainos vietos ES

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia visateisės narystės Europos Sąjungoje, o ne tarpinio, balsavimo teisės nesuteikiančio „asocijuoto“ statuso. Taip jis reagavo į Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymą laikinai suteikti Kyjivui ribotą dalyvavimą ES sprendimų priėmime.

    Pasak Zelenskio, Ukrainos vaidmuo Europos saugume ir atsparume Rusijos agresijai lemia, kad šalies dalyvavimas europiniame projekte turi būti pilnavertis. Jis ragino ES šalis nevilkinti derybų ir ieškoti sprendimų, kurie spartintų integraciją, o ne kurtų naują tarpinę kategoriją.

    „Be Ukrainos negali būti visaverčio Europos projekto, o Ukrainos buvimas ES turi būti pilnas, su visomis teisėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką reikštų „asocijuota narystė“?

    Merzo idėja, aptarta laiške ES vadovybei, siejama su ilgu stojimo procesu: „asocijuotas“ statusas galėtų galioti derybų laikotarpiu, kol būtų užbaigtos visos stojimo procedūros. Tokiu atveju Ukraina galėtų dalyvauti ES viršūnių susitikimuose, turėti atstovą Europos Komisijoje ir gauti dalį ES biudžeto priemonių naudos, bet neturėtų balsavimo teisių.

    Kritikai pažymi, kad toks modelis gali sukurti politinę „pilkąją zoną“, kai šalis formaliai dalyvauja, tačiau neturi esminės įtakos sprendimams. Dėl to Kyjivas baiminasi ilgalaikio „laikino sprendimo“ scenarijaus, kuris iš esmės pakeistų pažadą dėl visateisės narystės.

    Stojimo derybos: kodėl procesas stringa?

    Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po plataus masto Rusijos invazijos. Tais pačiais metais šalis gavo kandidatės statusą, o 2024 metais oficialiai startavo stojimo derybų etapas, kuris įprastai trunka ne vienus metus.

    Derybos apima plačias reformas ir sudėtingus suderinimus nuo žemės ūkio ir konkurencijos iki teisinės valstybės, viešųjų pirkimų bei institucijų nepriklausomumo. Praktikoje pažangą dažnai lėtina politiniai nesutarimai ES viduje, nes daugeliui sprendimų reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Pastaruoju metu procesą papildomai apsunkino veto ir derybų blokavimo taktika, kurią ES yra patyrusi ir ankstesnėse plėtros bangose. Kyjive tikimasi, kad politinė dinamika Bendrijoje gali keistis, tačiau Ukraina pabrėžia, kad bet koks „tarpinis statusas“ neturi pakeisti galutinio tikslo.

    Korupcija ir teisės viršenybė išlieka esminės sąlygos

    ES institucijos Ukrainai nuolat kartoja, kad pažanga stojimo procese tiesiogiai priklauso nuo reformų, ypač antikorupcinių priemonių, teisėsaugos nepriklausomumo ir skaidrumo. Ukrainoje periodiškai kylantys korupcijos skandalai tampa rimtu argumentu skeptikams, raginantiems narystės klausimą sieti su aiškiais ir patikrinamais rezultatais.

    Ukrainos vadovybė pabrėžia, kad karo sąlygomis reformos yra sudėtingesnės, tačiau jos tęsiamos, nes narystė ES laikoma strateginiu saugumo ir ekonomikos modernizavimo pasirinkimu. Tuo pat metu Zelenskis signalizuoja, kad Ukrainai svarbiausia išsaugoti narystės perspektyvos aiškumą ir pilną teisių paketą, o ne kompromisinį modelį be realios įtakos.

  • Popiežius Leonas XIV lankosi Italijos „Ugnies žemėje“: žinutė dėl taršos ir atsakomybės

    Popiežius Leonas XIV lankosi Italijos „Ugnies žemėje“: žinutė dėl taršos ir atsakomybės

    Popiežius Leonas XIV gegužės 23 dieną atvyko į Ačerą Kampanijos regione, kur vietos bendruomenė jį pasitiko kaip moralinę atramą ilgus metus trunkančios ekologinės ir sveikatos krizės akivaizdoje. Miesto aikštėje susirinko apie 15 000 žmonių, o susitikimuose daug dėmesio skirta šeimoms, netekusioms artimųjų.

    Ši teritorija plačiai žinoma kaip Terra dei Fuochi, lietuviškai dažnai vadinama Ugnies žeme, nes dešimtmečius čia fiksuotas neteisėtas atliekų išpylimas, užkasimas ir deginimas. Vietos gyventojai bei aplinkosaugos komitetai ne kartą siejo problemą su dirvožemio ir gruntinio vandens tarša bei padidėjusia onkologinių susirgimų rizika.

    Kas yra Ugnies žemė?

    Ugnies žemės pavadinimas apibūdina platų plotą tarp Neapolio ir Kazertos, kuriame ilgą laiką veikė neteisėtos atliekų tvarkymo schemos. Tai ne vien aplinkosaugos, bet ir teisėsaugos bei viešosios sveikatos klausimas, nes tokiose situacijose tarša gali paveikti maisto grandinę ir vandens išteklius.

    Vizito metu popiežius pirmiausia skyrė laiko žmonėms, kurie dėl ankštumo nepateko į katedrą, o vėliau susitiko su taršos aukų artimaisiais. Šie susitikimai tapo vienu pagrindinių dienos akcentų, pabrėžusiu, kad problema yra ne statistika, o konkrečių šeimų patirtys.

    Popiežiaus raginimas keisti kryptį

    Vėliau jis ragino iš naujo įvertinti dabartinius ekonominius ir socialinius modelius, daugiau dėmesio skiriant solidarumui ir pagarbiems santykiams su aplinka. Pasak jo, tikrasis „turtingumas“ neturėtų būti matuojamas vien materialiais rodikliais, kai tuo pat metu nyksta bendruomenių ryšiai ir prastėja gyvenamoji aplinka.

    „Katedroje susitikau su taršos aukų artimaisiais; šis pavadinimas padėjo suvokti nusikalstamos veiklos mastą ir abejingumą, kuris leido jai tęstis“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Jis taip pat akcentavo socialinės atskirties temą, sakydamas, kad marginalizacija kuria nesaugumą, o tikras kelias yra kovoti su atskirties priežastimis, o ne su pačiais atskirtais žmonėmis. Ši žinutė nuskambėjo kaip raginimas vietos ir nacionaliniu lygmeniu spręsti ne tik taršos padarinius, bet ir socialines sąlygas, kurios leidžia problemoms įsišaknyti.

    Ką prašo daryti vietos valdžia?

    Paskutinėje vizito stotelėje Piazza Calipari aikštėje popiežių pasitiko 90 savivaldybių merai, pilietinių aplinkosaugos komitetų atstovai ir tūkstančiai gyventojų. Popiežius išreiškė viltį, kad regiono „ugnis“ gali būti paversta nauja dvasine ir socialine energija, skatinančia rūpestį, paguodą ir atsakomybę.

    Apie regiono išbandymus kalbėjo ir Ačeros vyskupas Antonio Di Donna, priminęs, kad teisėsauga ir toliau aptinka neteisėto atliekų išpylimo atvejų. Ačeros meras Tito d’Errico, kalbėdamas kitų merų vardu, pabrėžė gyventojų ryžtą susigrąžinti ateitį ir siekį, kad sprendimai būtų grindžiami teisingumu, tiesa ir realia priežiūra.

  • Sraigės nusiaubia daržą per naktį: sodininkai rado triuką be druskos ir spąstų

    Sraigės nusiaubia daržą per naktį: sodininkai rado triuką be druskos ir spąstų

    Kelių drėgnų naktų dažnai pakanka, kad sraigės ir šliužai apgraužtų salotas, braškes, hostas ar jaunas daržovių daigų viršūnes. Pastaraisiais metais vis daugiau sodininkų atsisako cheminių granulių ir ieško barjerų, kurie nekenktų nei dirvožemiui, nei gyvūnams.

    Vienas populiariausių sprendimų – vario juosta, klijuojama aplink vazonus, lovelius ar pakeltas lysves. Ji veikia kaip fizinis ir kartu dirginantis barjeras, todėl kenkėjai dažnai apsisuka dar nepasiekę augalų.

    Kaip veikia vario juosta?

    Vario paviršius, kontaktuodamas su drėgnu šliužo ar sraigės kūnu, sukelia nemalonų pojūtį, kurį sodininkai apibūdina kaip lengvą dirginimą. Dėl to dauguma moliuskų vengia perlipti per juostą ir ieško kito kelio.

    Šis metodas laikomas humaniškesniu už nuodus, nes kenkėjų nežudo, o tik atbaido. Tačiau svarbu suprasti, kad juosta geriausiai veikia ten, kur šliužų populiacija nėra masinė, o apsauga naudojama kaip nuoseklios priežiūros dalis.

    Montavimas: viena klaida viską sugadina

    Prieš klijuojant juostą paviršių reikia nuvalyti ir nusausinti, kad ji tvirtai priliptų. Juosta turi sudaryti vientisą žiedą be tarpų, nes net mažas plyšys ar atšokęs kampas leidžia kenkėjams prasibrauti.

    Praktikoje dažna problema – lapai ar stiebai, nusvirę už barjero ribos ir tampa tarsi tiltu. Jei augalas remiasi į žemę už juostos, šliužai gali juo pasinaudoti ir patekti į apsaugotą vietą.

    Efektyvesnė laikoma 3–5 centimetrų pločio juosta, nes labai siaurus ruožus kai kurie kenkėjai įveikia lengviau. Taip pat svarbu, kad varis nebūtų nuolat aplipęs žeme ar dumblu, nes tai silpnina poveikį.

    Kada dėti ir kaip prižiūrėti?

    Juostą verta įrengti anksti pavasarį, dar prieš prasidedant intensyviam šliužų maitinimuisi, ypač kai sodinami jauni daigai. Geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai augalai apsaugomi dar neatsiradus pirmiesiems apgraužimams.

    Reikia įvertinti ir tai, kad barjeras nesuveiks, jei šliužai jau yra vazone, pakeltoje lysvėje ar po danga apsaugotoje teritorijoje. Tokiais atvejais juosta duoda efektą tik tuomet, kai kenkėjai pašalinami rankomis ir nepaliekama drėgnų slėptuvių.

    Priežiūra paprasta: kas kelias savaites juostą verta nuvalyti drėgna šluoste, o esant didesniam apnašų sluoksniui – vandeniu su trupučiu acto. Taip palaikomas švarus vario paviršius, nuo kurio labiausiai priklauso barjero veiksmingumas.

    Vario juosta dažnai derinama su bendromis prevencinėmis priemonėmis: rytais laistoma, kad vakare dirva nebūtų per šlapia, išnešamos lentos ir kitos slėptuvės, reguliariai apžiūrimi pakraščiai. Toks derinys paprastai duoda geresnį rezultatą nei vienas metodas, ypač lietingais sezonais.

    Kainos priklauso nuo ilgio ir pločio, tačiau mažesniems plotams tai gali būti patogus sprendimas, nereikalaujantis chemijos. Vis dėlto esant didelei invazijai vien vario juostos gali neužtekti, todėl sodininkai dažnai renkasi kelias tarpusavyje suderinamas priemones.

  • Taip lengviausiai padauginsite agrastus: vienas sveikas ūglis ir po mėnesio turėsite naujų krūmų

    Taip lengviausiai padauginsite agrastus: vienas sveikas ūglis ir po mėnesio turėsite naujų krūmų

    Agrastų dauginimas auginiais yra vienas paprasčiausių būdų greitai pasidauginti krūmų neišleidžiant pinigų naujiems sodinukams. Tam dažniausiai pakanka vieno sveiko šių metų ūglio, lengvo substrato ir kantrybės, kol susiformuos šaknys.

    Šis metodas ypač patogus, kai sode auga derlinga, ligoms atsparesnė veislė ir norisi ją išsaugoti. Dauginant auginiais, nauji augalai paprastai išlaiko motininio krūmo savybes, todėl rezultatas būna labiau nuspėjamas nei auginant iš sėklų.

    Kada imti agrastų auginius?

    Žaliuosius auginius geriausia ruošti nuo pavasario pabaigos iki vasaros vidurio, kai ūgliai jau paaugę, bet dar elastingi. Per anksti nupjauti ūgliai gali silpninti motininį krūmą, o vėliau vasarą jie pradeda medėti ir šaknys formuojasi lėčiau.

    Auginiais patogiausia pasirūpinti apsiniaukusią dieną arba ryte ir vakare, kai nėra kaitrios saulės. Šviežiai nupjauti ūgliai greitai netenka drėgmės, todėl laikas nuo kirpimo iki pasodinimo turėtų būti kuo trumpesnis.

    Kaip paruošti ūglį sėkmei?

    Ūglį supjaustykite maždaug 10–12 centimetrų ilgio gabalėliais, kad kiekvienas turėtų bent kelis lapus ar pumpurus. Apatinius lapus verta pašalinti, kad jie neliestų drėgno substrato ir nepradėtų pūti.

    Auginio apačią galima pamirkyti šaknų formavimą skatinančiame preparate, skirtame žoliniams ar pusiau sumedėjusiems auginiams. Substratui dažniausiai tinka lengvas, laidus mišinys, pavyzdžiui, durpės su smulkiu smėliu santykiu apie 1:1, o dalis sodininkų durpes keičia kokosų pluoštu.

    Svarbiausia taisyklė yra drėgmės balansas: žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Perlaistymas yra dažniausia nesėkmės priežastis, nes jaunos šaknys greitai pažeidžiamos ir pradeda pūti.

    Kokios sąlygos reikalingos įsišaknijimui?

    Pasodintus auginius laikykite šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tinka pusšešėlis prie pastato sienos, po lengva priedanga arba nedideliame sodo tunelyje, kad lapai neperkaistų ir neišdžiūtų.

    Įsišaknijimui palanki maždaug 18–22 laipsnių temperatūra, o pirmosios šaknys dažnai pasirodo per 3–5 savaites. Karščių metu pravartu lengvai apipurkšti lapus ir reguliariai patikrinti substrato drėgnumą, tačiau vengti nuolatinio permirkimo.

    Įsišaknijusių auginių neskubėkite iškart sodinti į atvirą gruntą. Pirmiausia persodinkite į didesnį vazoną su derlinga sodo žeme, kad krūmelis sustiprintų šaknyną ir ramiai pasiruoštų žiemai.

    Į nuolatinę vietą agrastus dažniausiai saugiausia perkelti kitą pavasarį. Pirmą sezoną jiems ypač svarbus reguliarus laistymas ir saikingas maitinimas kompostu, nes tai padeda greičiau sutankėti ir užauginti tvirtesnius ūglius.

  • Vietoj kavos ir energetinių geria raudoną sultį: gydytoja įvardijo, ką ji daro širdžiai

    Vietoj kavos ir energetinių geria raudoną sultį: gydytoja įvardijo, ką ji daro širdžiai

    Vis daugiau žmonių ieško paprastų, natūralių būdų palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, ypač kai kamuoja nuovargis ar svyruoja kraujospūdis. Tarp dažniausiai minimų pasirinkimų vis dažniau atsiduria granatų sultys, dėl sodrios spalvos neretai vadinamos raudonu gėrimu.

    Gydytojai pabrėžia, kad net ir maistingas produktas nėra stebuklinga priemonė. Jei diagnozuota hipertenzija ar kitos širdies ir kraujagyslių ligos, mityba gali padėti, tačiau gydymo ir gyvenimo būdo korekcijų nepakeis.

    Kas ypatinga granatuose?

    Granatai vertinami dėl biologiškai aktyvių medžiagų, ypač polifenolių ir antioksidantų, kurie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu organizme. Granatų sultyse aptinkamos punikalagino ir elaginės rūgšties grupės medžiagos, kurios mokslinėje literatūroje dažnai minimos kaip galinčios turėti priešuždegiminį poveikį.

    Be to, granatai suteikia ir kasdienių maistinių medžiagų, o pats vaisius mityboje universalus: jis tinka salotoms, desertams, padažams ar kokteiliams. Vis dėlto, kalbant apie širdį, daugiausia dėmesio paprastai skiriama būtent sultims, nes jas žmonės renkasi kaip greitą alternatyvą kavai ar energiniams gėrimams.

    Ką rodo tyrimai apie kraujospūdį?

    Moksliniai tyrimai ir apžvalgos rodo, kad reguliariai vartojant granatų sultis kai kuriems žmonėms gali nežymiai sumažėti sistolinis kraujospūdis. Tačiau efektas dažniausiai būna vidutinis, priklauso nuo bendros mitybos, kūno svorio, fizinio aktyvumo ir vartojimo reguliarumo.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik ką geriame, bet ir kiek cukraus gauname su gėrimu. Renkantis granatų sultis reikėtų tikrinti sudėtį ir teikti pirmenybę nesaldintoms, nes dalis pramoninių gėrimų turi pridėtinio cukraus, kuris ilgainiui didina metabolinių sutrikimų riziką.

    „Granatų sultys gali būti naudingas mitybos elementas, tačiau jos nėra vaistas nuo padidėjusio kraujospūdžio“, – sakė gydytoja.

    Kam būtina atsargumas ir ką dar verta prisiminti?

    Žmonėms, vartojantiems vaistus nuo kraujospūdžio ar širdies ligų, bet kokius reikšmingesnius mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju arba vaistininku. Tam tikrais atvejais aktyvios maisto medžiagos ir įpročių pokyčiai gali turėti įtakos savijautai, o staigūs eksperimentai nėra saugiausias kelias.

    Dar viena dažnai pamirštama tema yra vanduo: nepakankamas skysčių vartojimas gali bloginti savijautą ir prisidėti prie kraujospūdžio svyravimų. Jei vietoje vandens pasirenkama daug kavos, saldžių gėrimų ar energinių, tai ne tik nepadeda, bet ir gali didinti širdies apkrovą, ypač jautresniems žmonėms.

    Jei pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys, stiprus galvos skausmas, staigus silpnumas ar nuolat fiksuojamas padidėjęs kraujospūdis, delsimas gali būti pavojingas. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir laikytis individualiai paskirto gydymo plano.