CP v2

Category: Kultūra

  • „Eurovizija“ Vienoje startuoja su įtampa: kada pusfinaliai, kur žiūrėti ir kas laikomi favoritais

    „Eurovizija“ Vienoje startuoja su įtampa: kada pusfinaliai, kur žiūrėti ir kas laikomi favoritais

    70-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas šią savaitę persikelia į Vieną: pusfinaliai vyks gegužės 12 dieną ir gegužės 14 dieną, o didysis finalas numatytas gegužės 16 dieną. Organizatoriai tikisi pilnų arenų ir didelio žiūrovų aktyvumo, nes parduota apie 95 000 bilietų į devynis šou.

    Vis dėlto muzikinę šventę temdo politinė įtampa dėl Izraelio dalyvavimo ir karo Gazos Ruože, tapusi pagrindine šių metų konkurso ašimi. Dalis transliuotojų ir atlikėjų viešai kėlė klausimus dėl konkurso vertybinės krypties ir Europos transliuotojų sąjungos sprendimų.

    Boikotai ir balsavimo pokyčiai

    Šiemet konkursą boikotuoja kelios šalys, tarp jų Airija, Ispanija, Nyderlandai, Slovėnija ir Islandija, todėl šiose rinkose renginys nebus transliuojamas nacionaliniu eteriu. Ispanijos sprendimas ypač juntamas, nes ji priskiriama vadinamajam Didžiajam penketui, kuris finalui kvalifikuojasi automatiškai dėl didesnio finansinio indėlio.

    Įtampą dar labiau sustiprino kaltinimai, kad su Izraeliu siejama valstybinė institucija galėjo vykdyti apmokėtą internetinę kampaniją, skirtą didinti balsų skaičių. Reaguodama į diskusijas, Europos transliuotojų sąjunga sumažino leidžiamų balsų skaičių vienam asmeniui nuo 20 iki 10 ir uždraudė trečiųjų šalių, įskaitant valdžios institucijas, aktyvią reklaminę agitaciją.

    Kada pusfinaliai ir kur žiūrėti

    Du tiesioginiai pusfinaliai vyks gegužės 12 dieną ir gegužės 14 dieną. Pirmajame pasirodys 17 šalių, antrajame – 18, o po 10 geriausių iš kiekvieno pusfinalio pateks į didįjį finalą.

    Transliacijas rodys dalyvaujančių šalių nacionaliniai transliuotojai, o daugelyje regionų renginį galima stebėti nemokamai per „Youtube“. Balsuoti dalyvaujančiose šalyse įprastai leidžiama telefonu ar trumpąja žinute pagal transliacijos metu pateikiamas instrukcijas, taip pat balsavimas vyksta oficialioje konkurso balsavimo platformoje.

    Kas pasirodys pusfinaliuose ir kas laikomi favoritais

    Pirmajame pusfinalyje vietos finale sieks Moldova, Estija, Švedija, Izraelis, Kroatija, Vokietija, Graikija, Belgija, Portugalija, Lietuva, Gruzija, San Marinas, Italija, Lenkija, Suomija, Serbija ir Juodkalnija. Antrajame pusfinalyje pasirodys Bulgarija, Austrija, Azerbaidžanas, Latvija, Rumunija, Danija, Liuksemburgas, Australija, Čekija, Ukraina, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Armėnija, Albanija, Šveicarija, Malta, Kipras ir Norvegija.

    Pagal lažybų bendrovių sudaromus reitingus, pirmajame pusfinalyje ryškiausiai vertinama Suomija, tarp pagrindinių pretendentų taip pat minima Graikija ir Švedija. Antrajame pusfinalyje aukštai vertinama Australija, konkurencingomis laikomos Danija ir Ukraina, o kova dėl likusių kelialapių į finalą, sprendžiant iš prognozių, gali būti itin atkakli.

    Kaip įprasta, savaitę lydės generalinės repeticijos, vadinamieji žiuri šou ir šeimos šou, kurie padeda suderinti transliacijos režisūrą, garsą ir scenografiją. Būtent žiuri peržiūros laikomos kritiškai svarbiomis, nes jų balsai tradiciškai sudaro reikšmingą galutinio rezultato dalį.

  • Niujorke duris atvėrė „Audible“ pop-up knygynas be nė vienos spausdintos knygos: ką siūlo?

    Niujorke duris atvėrė „Audible“ pop-up knygynas be nė vienos spausdintos knygos: ką siūlo?

    Niujorke šį mėnesį startavo „Audible Story House“ – laikinas pop-up knygynas, kuriame lankytojai neras nė vienos spausdintos knygos. Vietoje lentynų su leidiniais čia siūlomos klausymosi erdvės ir šimtai audioknygų, kurias galima patirti per ausines ar specialiai įrengtuose poilsio kampeliuose.

    „Audible“ šią idėją pristato kaip atsaką į augantį audioknygų populiarumą ir platesnę tendenciją, kai skaitmeniniai produktai vis dažniau perkeliami į fizines, bendruomenę buriančias patirtis. Įmonė tikisi, kad erdvė taps ne tik reklamos kanalu, bet ir savotišku literatūros klausymosi klubu.

    Kaip veikia knygynas be knygų

    „Audible Story House“ sukurta kaip kultūrinis klubas: lankytojai gali pasirinkti dominančius kūrinius ir jų ištraukas klausytis vietoje. Koncepcija primena biblioteką ar saloną, kuriame svarbiausia ne fizinis leidinys, o pats turinys ir jo patyrimas per garsą.

    Pasak „Audible“, kolekcija nuolat atnaujinama, kad atspindėtų tai, ko klausytojai ieško šiuo metu. Tai reiškia, kad erdvėje dėmesys gali krypti tiek į klasiką, tiek į staiga išpopuliarėjusius naujus kūrinius.

    „Matome, kad audioknygos įgauna pagreitį. Tam įtakos turi ir BookTok bendruomenė, kuri atveda naujas auditorijas, o knygų klubai bei knygynai dabar išgyvena savotišką atgimimą“, – sakė „Audible“ pasaulinis prekės ženklo ir turinio rinkodaros vadovas Jamesas Finnas.

    Dolby Atmos ir klausymosi sesijos

    Erdvėje įrengtos ir gilesniam įsitraukimui skirtos zonos. Viena jų – Dolby Atmos klausymosi salonas, kuriame garsas atkuriamas per erdvinę garso sistemą, taip kuriant labiau įtraukiantį pasakojimo pojūtį.

    Numatomos ir suplanuotos sesijos, orientuotos ne tik į literatūrą, bet ir į atsipalaidavimą po darbo. Idėja paprasta: audioknyga gali tapti ne fonu, o sąmoningai pasirenkama veikla, panašiai kaip apsilankymas kino teatre ar renginyje.

    „Norime, kad žmonės galėtų ateiti į suplanuotas sesijas: nuo garso vonių atsipalaidavimui iki visiško pasinėrimo į istoriją, pavyzdžiui, „Hario Poterio“ pasaulį“, – sakė Jamesas Finnas.

    Auganti audioknygų rinka ir kodėl tai svarbu

    „Audio Publishers Association“ duomenimis, audioknygų pardavimai Jungtinėse Valstijose 2024 metais pasiekė apie 2 milijardus eurų ir per penkerius metus beveik padvigubėjo. Tokie skaičiai rodo, kad formatas tapo masinis, o ne nišinis, ir vis dažniau konkuruoja dėl vartotojų laiko su vaizdo turiniu.

    Pop-up knygynas Niujorke veiks visą mėnesį nuo trečiadienio iki sekmadienio. „Audible“ šiuo projektu tarsi tikrina, ar audioknygoms galima sukurti fizinį „susitikimo tašką“ mieste, kuriame kultūrinės naujovės dažnai išbandomos pirmiausia.

    Nors spausdintos knygos iš lentynų niekur nedingsta, tokie eksperimentai rodo, kaip keičiasi skaitymo įpročiai: vis daugiau žmonių literatūrą vartoja kelionėse, sportuodami ar dirbdami, o leidėjai ieško būdų šį įprotį paversti ir bendruomenine patirtimi.

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: naujos parodos, siaubo filmas apie obsesiją ir Drake albumas

    Ką veikti Europoje šią savaitę: naujos parodos, siaubo filmas apie obsesiją ir Drake albumas

    Artėjant gegužės viduriui, Europoje įsibėgėja kultūros sezonas: nuo didžiųjų festivalių iki mažesnių, bet ryškių parodų, kurios taikosi į trumpą pabėgimą po darbo. Šią savaitę dėmesys krypsta į šiuolaikinį meną, gamtos įkvėptą madą ir ekranus, kuriuose netrūksta ir tamsesnių temų.

    Kelionių ir renginių planus šiemet ypač formuoja vadinamasis patirties alkis: po pandeminių metų žiūrovai renkasi ne tik garsius vardus, bet ir įtraukiantį turinį. Tai matyti ir muziejų programose, kur daugėja tarpdisciplininių parodų, jungiančių meną, istoriją ir ekologiją.

    Parodos: nuo Azijos iki paukščių

    Londone, V&A South Kensington, startuoja paroda Rising Voices, skirta šiuolaikiniam menui iš Azijos, Australijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Ekspozicijoje pristatomi dešimčių menininkų darbai nuo tapybos ir skulptūros iki tekstilės bei keramikos, o pagrindinė idėja aiški: parodyti regiono kūrybą kaip savarankišką, o ne vien „egzotišką“ priedą Vakarų institucijose.

    Ši kryptis dera su platesne Europos muziejų tendencija peržiūrėti rinkinių pristatymo logiką ir įtraukti daugiau iki šiol mažiau matytų balsų. Lankytojams tai reiškia daugiau konteksto, daugiau istorijų ir mažiau vien „gražių objektų“ be paaiškinimo.

    Paryžiuje, Musée du quai Branly, atidaroma Plumes from Paradise paroda apie rojaus paukščius ir jų įtaką kultūrai. Ekspozicija aprėpia tapybą, fotografiją, madą bei ekologijos perspektyvą, primindama, kaip gamtos įvaizdžiai tampa stiliaus ir simbolių kalba.

    Parodos, kurios jungia estetiką su biologija ir aplinkosaugos klausimais, pastaraisiais metais tapo viena lankomiausių muziejų formatų. Jos patrauklios tuo, kad leidžia vienu metu patirti grožį ir gauti aiškų paaiškinimą, kodėl pasirinkta tema aktuali šiandien.

    Kinas ir serialai: kai meilė peržengia ribas

    Šios savaitės kino pasirinkimas Obsession pasakoja apie įsimylėjimą, kuris virsta pavojinga priklausomybe. Siužeto variklis paprastas: jaunas vyras, norėdamas būti mylimas, išprovokuoja nenuspėjamas pasekmes, o žanras leidžia temą iškelti iki kraštutinumo.

    Pastaraisiais sezonais siaubo kinas vis dažniau gręžiasi į psichologines būsenas, tarpusavio santykių kontrolę ir ribas, kurios kasdienybėje dažnai lieka neištartos. Tokios istorijos veikia kaip hiperbolė, bet žinutė atpažįstama: obsesija niekada nėra romantika.

    Tuo pat metu Prime Video pasirodo Good Omens finalas, suplanuotas kaip vienas ilgesnis epizodas. Serialas, sukurtas pagal Neilo Gaimano ir Terry Pratchetto kūrinį, išlaiko savo formulę: humoras, fantazija ir dviejų priešybių, angelo ir demono, tandemas, kuris bando išvengti apokalipsės.

    Šio projekto kelias iki uždarymo buvo vingiuotas, o gerbėjams svarbiausia žinia ta, kad istorija vis dėlto gaus pabaigą. Vis daugiau platformų renkasi trumpesnius finalus ar ribotus užbaigimus, siekdamos suvaldyti biudžetus ir riziką, bet kartu neatidėti uždarymo neribotam laikui.

    Muzika: Drake grįžta su Iceman

    Muzikos naujiena šiandienos popkultūros ritmu skamba garsiai: Drake pristato albumą Iceman. Leidinys žada grįžimą prie aukštos produkcijos hiphopo ir poprepo skambesio, o temose sukasi lojalumas, išdavystė ir reputacijos kaina.

    Didžiųjų atlikėjų leidybos strategijos Europoje pastaraisiais metais pastebimai pasikeitė: albumai vėl tampa įvykiu, o ne vien atskirų singlų rinkiniu. Tai siejama ir su koncertų rinkos atsigavimu, kai naujas albumas tampa aiškiu pretekstu turui, festivaliams ir platformų dėmesiui.

    Jei šią savaitę planuojate kultūrinį maršrutą, pasirinkimų spektras platus: nuo muziejų, kurie kalba apie nepakankamai matomus regionus ir gamtos įkvėptą estetiką, iki ekranų, kurie nagrinėja santykių ribas, ir muzikos, kuri vėl bando apibrėžti sezono nuotaiką.

  • Dua Lipa padavė „Samsung“ į teismą dėl TV pakuočių: reikalauja apie 13 mln. eurų

    Dua Lipa padavė „Samsung“ į teismą dėl TV pakuočių: reikalauja apie 13 mln. eurų

    Dainininkė Dua Lipa Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį bendrovei „Samsung“, teigdama, kad technologijų milžinė be leidimo naudojo jos atvaizdą kai kurių televizorių pakuotėse. Ieškinyje nurodoma, kad tokia vizualinė komunikacija galėjo sudaryti įspūdį, jog atlikėja esą reklamuoja ar remia produktus.

    Byla nagrinėjama JAV apygardos teisme Kalifornijoje, Centrinėje apygardoje. Anot pateiktų dokumentų, ant kelių televizorių modelių dėžių esą buvo ryškiai panaudota Dua Lipa veido nuotrauka, o atlikėja tvirtina niekada nesutikusi dalyvauti tokioje reklaminėje kampanijoje.

    Kas nurodoma ieškinyje

    Ieškinyje teigiama, kad pakuotės dizainas buvo parengtas taip, jog pasinaudotų atlikėjos žinomumu ir padėtų skatinti pardavimus. Dua Lipa pusė tai vertina kaip bandymą komerciškai išnaudoti jos įvaizdį, nors jokio oficialaus bendradarbiavimo, licencijos ar sutikimo nebuvo.

    „Pakuotė buvo sukurta taip, kad nepagrįstai pasinaudotų Dua Lipa sėkme ir padėtų parduoti „Samsung“ produktus“, – teigiama ieškinyje.

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad nuotrauka, kuri, kaip tvirtinama, atsidūrė ant pakuočių, daryta 2024 metais per Dua Lipa pasirodymą „Austin City Limits Music Festival“. Ieškinyje pabrėžiama, kad šis vaizdas laikomas autorių teisių saugomu kūriniu, kurio teisės priskiriamos atlikėjai.

    Kokie pažeidimai įvardijami

    Ieškinyje minimi keli galimi pažeidimai: autorių teisių pažeidimas, prekių ženklo teisės pažeidimas ir neteisėtas asmens atvaizdo bei panašumo pasisavinimas komerciniais tikslais. Tokiose bylose esminis klausimas dažnai tampa tai, ar vartotojui galėjo susidaryti pagrįstas įspūdis, kad žinomas žmogus pritaria produktui.

    Ši rizika ypač aktuali prekių ženklams, nes žinomų žmonių įvaizdis reklamoje paprastai naudojamas tik turint aiškias sutartis ir licencijas. Priešingu atveju įmonė gali susidurti ne tik su finansiniais reikalavimais, bet ir su reputacine žala, ypač kai istorija sparčiai išplinta socialiniuose tinkluose.

    Kaip visa tai iškilo į viešumą

    Pagal ieškinyje pateikiamą versiją, Dua Lipa apie tariamai naudojamą pakuotę sužinojo 2025 metų birželį, kai gerbėjai pradėjo dalytis dėžių nuotraukomis internete. Teigiama, kad socialiniuose tinkluose pakuotė net buvo praminta Dua Lipa TV dėže.

    Skunde nurodoma, kad tarp pateiktų įrodymų yra ir vartotojų įrašai, kuriuos atlikėjos teisininkai interpretuoja kaip galimą pirkimo motyvą. Taip pat teigiama, kad buvo ne kartą reikalauta nutraukti atvaizdo naudojimą, tačiau esą į tai tinkamai nereaguota.

    Dua Lipa ieškinyje prašo atlyginti žalą, kuri vertinama maždaug 13,2 mln. eurų. Kol kas viešai neskelbiama, kokią poziciją byloje pateikė „Samsung“ ir ar bendrovė ketina ginčą spręsti teisme, ar siekti taikaus susitarimo.

  • Kataras debiutuoja Venecijos bienalėje: gyvas paviljonas su muzika, filmu ir bendrais pietumis

    Kataras debiutuoja Venecijos bienalėje: gyvas paviljonas su muzika, filmu ir bendrais pietumis

    Venecijos bienalė, laikoma viena svarbiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų, kas dvejus metus sukviečia šalis, kuratorius ir menininkus iš skirtingų žemynų. 2026 metais joje reikšmingą žingsnį žengia Kataras, pirmą kartą pristatantis oficialų nacionalinį paviljoną.

    Pasirodymas vyksta Giardini teritorijoje, kur planuojama nuolatinė Kataro erdvė. Organizatoriai pabrėžia, kad tai yra būsimo nuolatinio paviljono vieta, o pats projektas tampa ir simboline įžanga į ilgalaikį šalies dalyvavimą bienalėje.

    Paviljonas kaip susitikimo vieta

    Projektui vadovauja menininkas Rirkrit Tiravanija, gerai žinomas dėl darbų, kurie meną perkelia į bendravimo ir kasdienybės situacijas. Paviljone akcentuojama ne vien ekspozicija, o gyva aplinka, kurioje meno kūriniai gimsta žiūrovams stebint.

    Lankytojai kviečiami judėti tarp gyvos muzikos pasirodymų, kino peržiūrų ir bendrų valgymų. Tokia struktūra paviljoną priartina prie nuolatinio renginio, kuriame svarbiausia tampa buvimas kartu, pokalbiai ir patirtis, o ne atskiri objektai ant sienų.

    „Esame daugiakultūrė šalis ir tą labai palaikome, dirbame kartu su visais“, – sakė Kataro muziejų vadovės pavaduotoja Sheikha Reem Al Thani.

    Organizatorių teigimu, paviljone sąmoningai vengiama vienos, griežtai apibrėžtos nacionalinės istorijos. Vietoje to telkiami menininkai, muzikantai ir virtuvės kūrėjai iš arabų pasaulio bei diasporų, siekiant pabrėžti kultūrų mainų ir bendros patirties svarbą.

    Meną kuria čia ir dabar

    Erdvės centre įrengta didelė palapinės struktūra, suprojektuota taip, kad joje vyktų improvizacijos ir kūryba realiu laiku. Kuratoriai šį sprendimą sieja su idėja, kad paviljonas turi būti ne „parodos salė“, o veikianti dirbtuvė.

    „Šiuo metu, kai pasaulyje tiek neramumų, mums svarbu turėti vietą susitikti, girdėti, užuosti ir ragauti tai, kas įvairu“, – sakė Rirkrit Tiravanija.

    Bendraautorių teigimu, energiją kuria būtent momentiškumas: muzika skamba kuriama tą pačią akimirką, o pasirodymai ir pokalbiai kinta pagal dienos ritmą. Toks formatas pabrėžia paviljono idėją kaip gyvo socialinio audinio, o ne statiško pristatymo.

    Platesnis regiono kontekstas

    Projekto rengėjai tvirtina, kad paviljonas reaguoja ir į platesnę regiono situaciją, kai viešojoje erdvėje nuolat skamba kalbos apie prievartinį iškeldinimą, destrukciją ir nestabilumą. Šiame fone kultūra pristatoma kaip būdas palaikyti ryšius, kai politiniai konfliktai juos silpnina.

    „Susitinkame sunkią valandą, kai iškeldinimas, naikinimas ir destabilizacija kasdien skamba mūsų regione ir už jo ribų. Kultūra sujungia tai, ką konfliktas bando išardyti, ir pagerbia kiekvieno žmogaus žmogiškumą“, – sakė Kataro muziejų pirmininkė Sheikha Al Mayassa bint Hamad bin Khalifa Al Thani.

    Kataro muziejai šį pasirodymą bienalėje taip pat sieja su platesniais šalies planais šiuolaikinio meno srityje. Skelbiama, kad vėliau 2026 metais turėtų startuoti naujas nacionalinis šiuolaikinio meno festivalis „Rubaiya Qatar“, o Venecija tampa platforma parodyti kryptį tarptautinei auditorijai.

    Galiausiai paviljonas kuriamas kaip dalyvavimo erdvė, kur lankytojas nėra vien stebėtojas. Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbiausia klausytis, kalbėtis, dalintis maistu ir patirtimis, o pats žiūrovas tampa neatsiejama kūrinio dalimi.

  • Kaip gimsta Kanų Auksinė palmės šakelė: „Chopard“ dirbtuvėse atskleidė kūrimo paslaptis

    Kaip gimsta Kanų Auksinė palmės šakelė: „Chopard“ dirbtuvėse atskleidė kūrimo paslaptis

    Kol Kanų kino festivalio raudonuoju kilimu žengia ryškiausios žvaigždės, vienas svarbiausių kino pasaulio simbolių gimsta gerokai toliau nuo prožektorių. Auksinė palmės šakelė – pagrindinis festivalio apdovanojimas – jau kelis dešimtmečius gaminamas Šveicarijoje, „Chopard“ būstinėje netoli Ženevos.

    Šis trofėjus kasmet kuriamas išlaikant tradicines juvelyrikos technikas, o procesą nuo idėjos iki galutinio rezultato prižiūri „Chopard“ bendraprezidentė ir kūrybos vadovė Caroline Scheufele. Anot jos, bendradarbiavimas su Kanais prasidėjo netikėtai ir iš esmės pakeitė paties apdovanojimo estetiką.

    Kaip „Chopard“ perėmė apdovanojimą

    C. Scheufele pasakoja, kad susitikimas su tuometiniu festivalio vadovu Paryžiuje virto lūžio tašku: pamačiusi apdovanojimo prototipą ji pasiūlė jį atnaujinti ir padaryti elegantiškesnį. Taip „Chopard“ palaipsniui tapo Auksinės palmės šakelės kūrėju, o apdovanojimas įgijo labiau juvelyrišką, trimačio reljefo formą.

    „Mano tikrasis darbas nėra rengti blizgius vakarėlius. Mano darbas – kurti ir projektuoti, todėl pasiūliau, kaip apdovanojimas galėtų atrodyti estetiškiau“, – sakė Caroline Scheufele.

    Ji pabrėžia ir apdovanojimo išskirtinumą kino industrijoje: skirtingai nei daugelis kitų prizų, Auksinė palmės šakelė yra vienintelė, todėl jos simbolinė vertė ypač didelė, o lūkesčiai dėl kokybės – itin aukšti.

    Nuo liejyklos iki blizgesio

    Auksinės palmės šakelės kelionė prasideda liejykloje, kur metalas lydomas ir paruošiamas darbui. Tuomet prasideda liejimo etapas: vaškas spaudžiamas į formą, sukuriamas modelis, iš kurio gaminamas gipso liejinys, o šis krosnyje paliekamas visai nakčiai.

    Vėliau į formos ertmes vėl supilamas metalas, gipsas sulaužomas ir išryškėja dar neapdirbtas apdovanojimas. Toliau seka valymas, šlifavimas, apdaila ir poliravimas – darbai, kuriems prireikia valandų, nes menkiausia klaida gali sugadinti paviršiaus faktūrą ar proporcijas.

    Galutinis etapas – pritvirtinimas prie unikalaus kalnų krištolo pagrindo, kuris trofėjui suteikia papildomo svorio ir vizualaus kontrasto. „Chopard“ teigimu, apdovanojimui naudojamas 18 karatų etiškai išgaunamas auksas, o tai atspindi platesnę prabangos sektoriaus kryptį didinti žaliavų atsekamumą ir skaidrumą.

    Dar viena detalė, kurią kūrėja vadina „mažu „Chopard“ prisilietimu“, yra subtilus širdies motyvas lapo apačioje. Pasak C. Scheufele, šis elementas tapo simboliniu prekės ženklo parašu ir atpažįstamu dizaino akcentu.

    Kas laukia Kanų festivalyje

    79-asis Kanų kino festivalis vyksta nuo gegužės 12 dienos iki gegužės 23 dienos, o pagrindinio konkurso žiuri vadovauja Pietų Korėjos režisierius Park Chan-wook. Būtent finalinėje ceremonijoje Auksinė palmės šakelė atsidurs nugalėtojo rankose – kaip vienas geidžiamiausių apdovanojimų kino industrijoje.

    Nors prizas dažniausiai matomas tik akimirką, jo gamyba primena, kad didžiausi kino simboliai gimsta ne scenoje, o dirbtuvėse, kur meistriškumas, laikas ir medžiagos tikslumas lemia galutinį rezultatą.

  • Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešame pasisakyme pareiškė, kad Kalnų Karabachas nebuvo Armėnijos teritorija, o ilgametis judėjimas dėl šio regiono, jo žodžiais, tapo lemtinga politine klaida. Ši pozicija sukėlė audringas reakcijas tiek Armėnijoje, tiek diasporoje.

    Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plačiai išplitusiame vaizdo įraše premjeras oponentams kartojo, kad vien emocinis ar karinis kontrolės faktas negali būti prilyginamas valstybingumui. Jis pabrėžė, kad klausimas privalo būti vertinamas per tarptautinės teisės ir realios valstybės politikos prizmę.

    „Kaip ta žemė buvo mūsų? Paaiškinkite, kaip ji buvo mūsų“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    „Ar mes ten kūrėme gyvenvietes, statėme mokyklas, darželius, gamyklas, ar ten gyvenome? Ne, tai nebuvo mūsų“, – teigė jis.

    Pašiniano pareiškimai sutapo su Jerevane vykusiais aukšto lygio Europos politinės bendrijos renginiais ir Armėnijos bei Europos Sąjungos darbotvarke, kuri pastaraisiais metais vis aiškiau krypsta į artimesnį bendradarbiavimą su Europa. Vyriausybė šį kursą pristato kaip bandymą stabilizuoti saugumo situaciją ir mažinti ilgalaikių konfliktų kainą.

    Armėnijos vadovas akcentavo, kad taikos procesas su Azerbaidžanu, nepaisant vidaus politinio spaudimo, bus tęsiamas. Jo vertinimu, kompromisas ir aiškūs susitarimai yra vienintelis kelias išvengti naujų karinių eskalacijų regione.

    Tuo metu Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas viešai įspėjo dėl, jo teigimu, Armėnijoje stiprėjančių antiazerbaidžanietiškų nuotaikų artėjant rinkimams. Jis tikino, kad Baku siekia ateities santykių, paremtų taika, tačiau stebi vidaus politinius procesus kaimyninėje šalyje.

    „Mes žinome, kad Armėnijos politikoje vis dar yra ratų, kuriuos veda neapykanta Azerbaidžano žmonėms ir valstybei“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Azerbaidžanas taip pat akcentuoja infrastruktūros atstatymą teritorijose, kurios po pastarųjų karo etapų atsidūrė Baku kontrolėje, ir regioninių transporto jungčių idėją. Baku teigia, kad ekonominis pragmatizmas turėtų tapti naujo bendradarbiavimo pagrindu, jei abi pusės susitars dėl ilgalaikių saugumo garantijų.

    Į procesus Pietų Kaukaze reagavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad Armėnijai būtų „logiška“ apsispręsti dėl europinės integracijos krypties referendumu. Maskva primena, kad Armėnija išlieka Eurasijos ekonominės sąjungos nare, o bet kokie strateginiai posūkiai, jos teigimu, turėtų pasekmių ekonominiams ryšiams.

    „Būtų teisinga kuo anksčiau apsispręsti, įskaitant galimybę surengti referendumą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Pašinianas atsakė, kad Jerevanas šiuo metu referendumo neplanuoja ir tokį sprendimą svarstytų tik atsiradus objektyviam poreikiui. Kartu jis pabrėžė, kad Armėnija neketina trauktis iš Eurasijos ekonominės sąjungos ir siekia išlaikyti pagarbius santykius su partneriais.

    Kalnų Karabacho tema Armėnijoje išlieka viena jautriausių, nes ji susijusi ne tik su saugumu, bet ir su tapatybės, praradimų bei atsakomybės klausimais. Vis dėlto Pašiniano retorika rodo bandymą perorientuoti valstybės prioritetus į tarptautiniu mastu įgyvendinamus tikslus ir mažiau rizikingą, prognozuojamesnę užsienio politiką.

    Artėjant rinkimams, šie pareiškimai gali tapti vienu svarbiausių vidaus politinių lūžio taškų: daliai visuomenės tai signalas apie realpolitik ir bandymą užverti karo etapą, kitiems tai skausmingas nusileidimas. Bet kuriuo atveju, Armėnijos ir Azerbaidžano derybų eiga artimiausiais mėnesiais taps esminiu regiono stabilumo barometru.

  • ES plečia sankcijas už Ukrainos vaikų deportacijas: kas įtraukta į sąrašą ir ką tai keičia

    ES plečia sankcijas už Ukrainos vaikų deportacijas: kas įtraukta į sąrašą ir ką tai keičia

    Europos Sąjunga gegužės 11 dieną patvirtino naujas sankcijas dėl, Bendrijos vertinimu, sistemingo ir neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo bei priverstinio perkėlimo. ES Taryba pranešė, kad į ribojamųjų priemonių sąrašą įtraukti 16 asmenų ir 7 subjektai.

    Pasak ES, sankcijos nukreiptos į pareigūnus ir struktūras, siejamas su nepilnamečių išvežimu į Rusiją ir į laikinai okupuotas teritorijas, taip pat su priverstine asimiliacija. Tarp minimų veiksmų įvardijami indoktrinavimas, militarizuotas ugdymas, neteisėtas įvaikinimas ir tapatybės duomenų keitimas.

    „Iš visų Rusijos karo siaubų Ukrainos vaikų deportavimas ir priverstinis perkėlimas yra vienas baisiausių nusikaltimų“, – sakė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas.

    Pagal ES sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o ES piliečiams ir bendrovėms draudžiama jiems suteikti lėšų ar ekonominių išteklių. Taip pat taikomas draudimas atvykti į ES arba vykti tranzitu per jos teritoriją.

    ES Tarybos teigimu, bendrai su vaikų pagrobimais ir priverstiniu išvežimu susijusių sankcionuotų asmenų ir subjektų skaičius jau viršija 130. Tai rodo, kad tema išlieka vienu iš ES užsienio politikos prioritetų, o spaudimas Rusijai didinamas ne tik karinės, bet ir humanitarinės atsakomybės klausimais.

    Ukraina skelbia iki šiol patvirtinusi daugiau nei 20 500 vaikų deportavimo atvejų. Tuo metu Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija yra nurodžiusi, kad realus skaičius gali siekti apie 35 000, o Rusijos institucijos įvairiuose pareiškimuose yra minėjusios gerokai didesnius skaičius.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pabrėžė, kad tai nėra atsitiktiniai karo padariniai. Jo teigimu, vaikams daromas spaudimas pamiršti savo kilmę ir kalbą, o tokia praktika esą nukreipta į Ukrainos tapatybės naikinimą.

    „Tai nėra šalutinis karo poveikis. Tai sąmoninga Rusijos politika, nukreipta į ukrainietiškos tapatybės naikinimą“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Sankcijos pritaikytos ir 7 subjektams, tarp jų nurodomos Rusijos federalinės institucijos, siejamos su Švietimo ministerija. ES vertinimu, jos, koordinuodamos veiklą su Maskvos paskirtomis okupacinėmis administracijomis, organizuoja programas, kuriose Ukrainos vaikai įtraukiami į prorusišką ideologinį ugdymą.

    Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė atkreipė dėmesį, kad priverstinis vaikų perkėlimas tarptautinėje teisėje siejamas su itin sunkiais nusikaltimais. Ji priminė, kad pagal Genocido konvenciją vaikų perkėlimas iš vienos grupės į kitą gali būti vertinamas kaip vienas iš genocido požymių.

    Kontekstą papildo ir tarptautiniai teisiniai procesai. Tarptautinis baudžiamasis teismas 2023 metais išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kaltinant jį karo nusikaltimu dėl neteisėto vaikų deportavimo ir perkėlimo.

    Gegužės 11 dieną ES taip pat surengė Tarptautinės koalicijos Ukrainos vaikų sugrąžinimui susitikimą, bendradarbiaudama su Kanada. Susitikimo tikslas – stiprinti diplomatinį spaudimą Rusijai, telkti paramą vaikų paieškai, tapatybės patikrinimui ir grąžinimo mechanizmams.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad praktinis vaikų sugrąžinimas išlieka sudėtingas, nes daliai nepilnamečių pakeičiami dokumentai, tapatybė įtraukiama į Rusijos registrus, o informacija apie jų buvimo vietą slepiama. Ukraina skelbia, kad sugrąžinta daugiau nei 2 000 vaikų, tačiau tūkstančių likimas vis dar nežinomas.

    ES signalas šiuo sprendimu yra dvejopas: pirma, sankcijomis siekiama didinti kainą asmenims ir institucijoms, kurios prisideda prie vaikų išvežimo ir asimiliacijos; antra, tarptautiniu mastu stiprinama nuostata, kad vaikų grąžinimas neturi tapti derybų objektu ir turi būti sprendžiamas kaip atskiras humanitarinis ir teisinis įsipareigojimas.

  • Netręškite visko iš eilės: dilgėlių raugas gali nuskurdinti šiuos augalus jūsų darže

    Netręškite visko iš eilės: dilgėlių raugas gali nuskurdinti šiuos augalus jūsų darže

    Dilgėlių raugas daugeliui daržininkų atrodo kaip kone universalus natūralus trąšų pakaitalas: jis pigus, lengvai pagaminamas ir greitai „užveda“ augalų augimą. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai pirmiausia azoto gausi priemonė, todėl netinkamai naudojama ji gali ne padėti, o pakenkti.

    Problemos dažniausiai prasideda tada, kai dilgėlių raugu palaistoma viskas iš eilės. Dalies augalų poreikiai yra priešingi: jiems geriau skurdesnė, lengvesnė dirva, o perteklinis azotas lemia lapijos perteklių, silpnesnį žydėjimą, prastesnį atsparumą karščiui ir ligoms.

    Daug azoto ne visiems į naudą

    Dilgėlės kaupia nemažai azoto junginių, taip pat kalio, kalcio ir mikroelementų, todėl fermentuotas užpilas veikia kaip greitai pasisavinamas maitinimas. Būtent dėl to po laistymo dažnai matomas staigus „žalumos“ šuolis, kuris ne visada reiškia geresnį rezultatą.

    Azoto perteklius gali paskatinti augalą auginti minkštus, vandeningus ūglius, o energija nukrypsta nuo žiedų ar vaisių formavimo. Tokie audiniai paprastai būna jautresni kenkėjams, o kai kuriems augalams sutrinka natūralus kompaktiškas augimas.

    Levandos praranda formą

    Levandos geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje ir lengvesnėje, ne per daug derlingoje dirvoje. Kai jos reguliariai tręšiamos azotu, krūmeliai linkę išvešėti „į lapus“, o būdingas tankus, kompaktiškas kerelis tampa palaidas.

    Praktiškai tai reiškia mažiau žiedų ir silpnesnį aromatą, nes augalas daugiau resursų skiria vegetatyvinei masei. Be to, minkšti, greitai užaugę ūgliai prasčiau ištveria kaitrą ir lengviau nukenčia nuo drėgmės svyravimų.

    Viržiai ir viržiaičiai mėgsta skurdą

    Viržiai ir viržiaičiai natūraliai prisitaikę augti rūgščioje, skurdesnėje žemėje, todėl stiprios, azoto gausios trąšos jiems dažnai tampa stresu. Pertręšus silpnėja žydėjimas, augalai praranda spalvų intensyvumą, gali prasčiau žiemoti.

    Reguliarus dilgėlių raugo naudojimas ypač rizikingas, nes poveikis kaupiasi: keičiasi dirvos maisto medžiagų balansas, o augalas, vietoj stabilaus augimo, pradeda „išsiderinti“. Tokiu atveju atkurti gerą būklę gali prireikti viso sezono.

    Rododendrai ir azalijos reikalauja tikslumo

    Rododendrai ir azalijos yra rūgščią dirvą mėgstantys augalai, kurių tręšimas paprastai turi būti saikingas ir tiksliai subalansuotas. Dilgėlių raugas, nors ir natūralus, yra sunkiai dozuojamas, o jo sudėtis kinta priklausomai nuo žaliavos ir fermentacijos.

    Per didelė azoto dozė gali paskatinti pernelyg švelnių ūglių augimą ir ilgainiui susilpninti žydėjimą. Jei šiuos krūmus vis dėlto norisi papildomai maitinti, saugesnis pasirinkimas dažniausiai būna trąšos, skirtos būtent rūgščią dirvą mėgstantiems augalams, nes jų sudėtį lengviau kontroliuoti.

  • Ši nepretenzinga pėpava per kelias savaites pavers lysvę rožiniu kilimu – kaimynai klausia, kas žydi

    Ši nepretenzinga pėpava per kelias savaites pavers lysvę rožiniu kilimu – kaimynai klausia, kas žydi

    Pėpava raudonoji – žema, greitai plintanti gėlė, kuri per trumpą laiką užpildo tuščias lysvės vietas ir sukuria tankų, rožiniais žiedais nusėtą kilimo efektą. Dėl lengvos priežiūros ji vis dažniau pasirenkama natūralistinio stiliaus gėlynams, kur svarbiausia ne idealus „parkas“, o gyvas, lengvas vaizdas.

    Ši gėlė formuoja kompaktišką lapų skrotelę, o virš jos iškelia smulkius šviesiai rožinius žiedus, kurie vizualiai „suminkština“ gėlyną. Pėpava ypač tinka kaip užpildanti augalija tarp aukštesnių daugiamečių gėlių, kai norisi greito rezultato be sudėtingų sprendimų.

    Pėpava greitai sutankina gėlyną

    Gėlynuose pėpava dažniausiai sodinama ten, kur lieka tarpų tarp didesnių augalų arba palei takelius, terasas ir bortelius. Dėl nedidelio aukščio ji neužgožia kitų želdinių ir neapsunkina kompozicijos, todėl tinka ir mažesnėms erdvėms.

    Deriniuose ji gražiai atrodo greta sausrą pakeliančių augalų, pavyzdžiui, levandų, šalavijų ar žemų dekoratyvinių žolių. Tokie deriniai atitinka pastarųjų metų tendenciją rinktis atsparesnius augalus ir kurti gėlynus, kurie išlieka dekoratyvūs net karštesnėmis vasaromis.

    Saulė ir karštis – ne problema

    Pėpava geriausiai jaučiasi saulėtose vietose, todėl tinka pietinei sklypo pusei ar atviroms lysvėms, kur kiti augalai dažnai kenčia nuo kaitros. Ji gali ištverti trumpus sausros periodus, tačiau ilgesniam ir gausesniam žydėjimui pravartu laistyti saikingai.

    Dirvai verta kelti aiškų tikslą: ji turi būti lengvai drėgna, bet ne permirkusi, nes perteklinė drėgmė silpnina šaknis ir trumpina žydėjimą. Prieš sodinimą ar sėją dirvą naudinga pagerinti kompostu, o sezono metu tręšti švelniai, kad augalas augtų tolygiai ir neprarastų kompaktiškos formos.

    Tinka ir vazonams, ir apdulkintojams

    Dėl nedidelio dydžio pėpava puikiai tinka alpinariumams, prie akmenų, šlaiteliuose ir mažuose miesto soduose, kur svarbu neišpūsti kompozicijos. Ji gali augti ir didesniuose vazonuose ar loveliuose balkone, jei užtikrinamas geras vandens nutekėjimas.

    Žydėjimo metu pėpava vilioja apdulkintojus, todėl gėlynas tampa gyvesnis, o šalia augantiems augalams tai gali būti papildoma nauda. Dėl šios priežasties ją neretai renkasi ir tie, kurie nori „draugiškesnio“ sodo bitėms bei drugeliams.