Category: Kultūra

  • Pasimatuoji dešimtis saulės akinių, bet vis tiek netinka? Štai kaip juos parinkti pagal veidą

    Pasimatuoji dešimtis saulės akinių, bet vis tiek netinka? Štai kaip juos parinkti pagal veidą

    Kiek kartų buvo taip: užeini į parduotuvę, pasimatuoji kelias poras akinių ir pagalvoji: „Čia turbūt ne man. Nė vieni netinka!“? Jei taip nutiko bent kartą, viskas gerai – taip nutinka daugeliui. Tinkamų rėmelių paieškos kartais užtrunka, tačiau išsirinkti nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Pakanka žinoti kelias paprastas taisykles.

    Žemiau – aiškus gidas, kaip rinktis saulės akinius pagal veido formą. Atmink: tai labiau kryptys ir įkvėpimas, o ne griežtos taisyklės.

    Apvalus veidas

    Jei veidas yra panašaus pločio ir ilgio, o skruostai – pilnesni, greičiausiai tavo veido forma apvali. Tokiu atveju geriausiai veikia kontrasto principas: tikslas – suteikti veidui daugiau kampuotumo ir vizualiai jį pailginti.

    Tinka aiškių linijų rėmeliai: stačiakampiai, kvadratiniai ar geometriniai. Jie suteikia struktūros ir padeda veidui atrodyti lieknesniam. Puikus pasirinkimas – „katės akių“ formos akiniai: pakelti išoriniai kampai pabrėžia skruostikaulius ir optiškai kelia veidą į viršų.

    Ko vengti? Apvalių ir ovalių rėmelių, kurie kartoja natūralią veido formą ir gali dar labiau išryškinti apvalumą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į dydį – per maži rėmeliai dažnai iškreipia proporcijas.

    Kvadratinis veidas

    Platesnė kakta, ryški žandikaulio linija ir tvirtesni bruožai dažnai rodo kvadratinę veido formą. Renkantis akinius tokiam veidui paprastai siekiama sušvelninti ryškesnius kontūrus.

    Čia veikia priešinga taisyklė nei apvaliam veidui: geriau rinktis minkštas, užapvalintas formas. Tinka didesni apvalūs rėmeliai, kurie vizualiai švelnina žandikaulį ir suteikia harmonijos. Taip pat gerai atrodo klasikiniai „aviatoriai“ – jų švelniai krentanti forma subtilina bruožus.

    Dar viena alternatyva – dideli, išraiškingi, į 7-ojo dešimtmečio stilių panašūs rėmeliai, dažnai vadinami „musės“ tipo akiniais: jie traukia akį ir padeda subalansuoti proporcijas.

    Ko vengti? Mažų, stačiakampių ar labai kampuotų rėmelių – jie gali dar labiau pabrėžti žandikaulio plotį ir vizualiai „apsunkinti“ veidą.

    Ovalus veidas

    Jei veidas proporcingas, šiek tiek pailgas ir švelniai siaurėja smakro link, tai ovali forma. Ji laikoma universalia – dažniausiai tinka beveik bet kokie rėmeliai.

    Galima drąsiai rinktis ir naujausias mados kryptis, ir klasiką: geometrinius rėmelius, stačiakampius, retro apvalius akinius ar „katės akių“ formą. Ovalus veidas gerai „laiko“ ir didesnius, ryškesnius modelius – pavyzdžiui, „oversize“ rėmelius.

    Vis dėlto verta prisiminti vieną proporcijų taisyklę: rėmeliai neturėtų būti platesni nei plačiausia veido vieta – taip išlaikysi natūralų balansą.

    Trikampis (širdies formos) veidas

    Trikampiam, dar vadinamam širdies formos, veidui būdinga platesnė kakta ir siauresnis, neretai smailesnis smakras. Svarbiausia – subalansuoti viršutinės ir apatinės veido dalies proporcijas.

    Geriausiai tinka rėmeliai, kurie neapsunkina viršutinės veido dalies ir vizualiai suteikia apimties apačiai. Klasikiniai „aviatoriai“ dažnai pasiteisina, nes jų forma natūraliai platėja žemyn. Taip pat tinka lengvesni apvalūs ar ovalūs rėmeliai, suteikiantys bruožams švelnumo.

    Įdomus variantas – berėmiai akiniai, dažnai vadinami „patentkėmis“: dėl subtilios konstrukcijos jie neatkreipia perteklinio dėmesio į kaktą ir padeda išlaikyti proporcijas.

    Ko saugotis? Masyvių, sunkių rėmelių su ryškiai išreikšta viršutine linija – tokie modeliai gali dar labiau „praplėsti“ kaktą.

    Galiausiai, nors patarimai pagal veido formą tikrai padeda, verta jų nelaikyti geležinėmis taisyklėmis. Stilius – tai saviraiška, o svarbiausia yra tai, kaip jautiesi su pasirinktais akiniais. Kartais modelis, kuris teoriškai „neturėtų tikti“, realybėje tampa geriausiu pasirinkimu.

    Eksperimentuok: matuokis skirtingas formas, žaisk rėmelių spalvomis, išbandyk naujus trendus. Idealūs saulės akiniai – ne tik tie, kurie tinka pagal proporcijas, bet ir tie, su kuriais jautiesi užtikrintai, stilingai ir gerai.

  • Velykų aprangos idėjos, kurios sukels wow: įkvėpkitės Ispanijos karalienės Leticijos stiliaus

    Velykų aprangos idėjos, kurios sukels wow: įkvėpkitės Ispanijos karalienės Leticijos stiliaus

    Vis dar ieškote įkvėpimo Velykų ir pavasario aprangai? Užuot be tikslo vaikščiojus po prekybos centrus ir ieškojus drabužių, tinkančių figūrai bei jūsų stiliui, verta pasidairyti į žmogų, kuris elegancijos ir skonio temoje laikomas autoritetu. Viena tokių moterų – Ispanijos karalienė Leticija. Kurios jos pastarųjų metų įvaizdžiai gali tapti puikia idėja artėjančioms šventėms ir ne tik?

    Pavasaris ne veltui daugeliui yra laukiamiausias metų laikas. Po pilkų žiemos dienų, žemų temperatūrų ir saulės trūkumo norisi rengtis lengviau, pajusti šiltesnį vėją ir atgauti energiją. Kartu keičiasi ir nuotaika – į daugelį dalykų pradedame žiūrėti optimistiškiau. Tai lemia ne tik daugiau šviesos ir atbundanti gamta, bet ir apranga: psichologų teigimu, tai, ką dėvime, gali teigiamai veikti emocinę būseną, gerinti nuotaiką ir stiprinti pasitikėjimą savimi.

    Todėl verta sąmoningai rinktis drabužius: daugiau spalvų, patogūs siluetai ir išskirtiniai aksesuarai gali akimirksniu suteikti įvaizdžiui gyvybės. Artėjančios Velykos – puiki proga pasipuošti. Ką vilkėti Didįjį šeštadienį, pirmąją ar antrąją šventų dieną? Įkvėpimo galima semtis iš karalienės Leticijos, kurios stilių dažnai palankiai vertina mados ekspertai.

    Ispanijos karaliaus Pilypo VI Burbono žmona garsėja puikiu stiliaus pojūčiu. Jos įvaizdžiai vienu metu ir minimalistiniai, ir itin elegantiški – su aiškiai apgalvotomis detalėmis. Ji geba derinti laiko patikrintus siluetus bei spalvas su šiuolaikine, rafinuota elegancija, aktualiomis tendencijomis ir ispanišku temperamentu. Dauguma jos pasirinkimų gali tapti įkvėpimu įvairaus amžiaus ir skirtingų figūrų moterims.

    Karalienė Leticija dažnai renkasi elegantiškus kostiumus, įspūdingus marškinius bei švarkus, taip pat lengvas midi ar maxi ilgio sukneles. Ji vertina patogumą, todėl dažnai avi batus su neaukštu kulnu. Nors neretai renkasi santūrias spalvas, gyvų, sodrių atspalvių ji taip pat nevengia – verta prisiminti ir drąsiau panaudoti spalvingus drabužius, kurių galima rasti tiek parduotuvėse, tiek savo spintos gilumoje.

    Naujausi karalienės Leticijos įvaizdžiai puikiai atitinka šių metų tendencijas ir tinka artėjančioms Velykoms. Nesvarbu, ar labiau mėgstate ramius tonus, ar ryškesnes spalvas, ar renkatės kelnes, sukneles, ar sijonus – idėjų tikrai netrūks.

    Viena universaliausių pasirinkimų – kokybiškas, laiko patikrintas moteriškas kostiumas, kurį stilistai dažnai vadina būtinu kiekvienoje spintoje. Karalienės garderobe jų gausu: nuo tamsių ir šviesių iki drąsesnių, akį traukiančių spalvų. Toks derinys suteikia įvaizdžiui grakštumo, patraukia dėmesį, gali vizualiai dailinti figūrą ir suteikti jaunatviškumo.

    Puikus būdas paįvairinti aprangą – balti, elegantiški marškiniai su dekoro detalėmis: raukiniais ties sagomis ar rankogaliais, arba su rišama kaspino tipo detale prie kaklo. Net ir nedidelis akcentas gali paprasčiausiam deriniui suteikti šventiškumo ir išskirtinumo.

    Sijonų mėgėjoms taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, ką mėgsta karalienė Leticija: šį sezoną madingus gėlėtus raštus arba vientisas, klasikines spalvas. Geras pasirinkimas – lengvai krintantis, bet figūrą pabrėžiantis modelis su subtiliu liemens įliemeniu. Šventėms tiks ir lengvai klostuoti sijonai, siekiantys iki kelių arba šiek tiek žemiau. Žemesnio ūgio moterims tai dažnai patogesnė alternatyva nei midi ar maxi ilgis.

  • Joanna Racewicz išdavė naują mados maniją: šią spalvą renkasi vis dažniau

    Joanna Racewicz išdavė naują mados maniją: šią spalvą renkasi vis dažniau

    Žurnalistė Joanna Racewicz šį pavasarį itin dažnai renkasi rudą spalvą. Jos „Instagram“ profilyje galima pamatyti ne vieną skirtingą šios spalvos derinį – nuo elegantiškų kostiumų iki laisvesnio, rokeriško stiliaus. Ieškantiems įkvėpimo, kaip dėvėti rudus drabužius, verta atkreipti dėmesį į jos pasirinktus derinius.

    Susitikimui, skirtam knygai „Sypiając z prezesem: historie kobiet w przemocowych związkach“, kurią ji parašė kartu su Kiara Ulli, naujosios Sąčo bibliotekos renginyje Joanna Racewicz pasirinko elegantišką rudą kostiumą su plačiomis kelnėmis. Vienu sagutės užsegimu po krūtine susegta švarko dalis išryškino liemenį, o 7/8 ilgio, praskelti rankovių kraštai atkreipė dėmesį į plačią odinę apyrankę su dekoratyviomis detalėmis. Įvaizdį papildė tematiškai priderinta plunksnos formos segė, o po kostiumu ji vilkėjo juodą palaidinę.

    Rudą kostiumą Joanna Racewicz vilkėjo ir kovo 23-ąją, kai lankėsi spektaklio „Żyj Teraz“ premjeroje „Teatr Kamienica“. Šįkart ji 3/4 rankovių švarką derino su permatoma, leopardo rašto palaidine ilgomis rankovėmis – toks sprendimas sukūrė įdomų, vizualiai išskirtinį efektą. Įvaizdį užbaigė ruda odinė rankinė su metalinėmis, auksinės spalvos detalėmis, laikrodis su rudu odiniu dirželiu, taip pat auksinė apyrankė ir auskarai. Ji vėl segėjo tą pačią segę, kurią buvo pasirinkusi ir susitikimui Naujojoje Sąče.

    Kitas rudas Joanna Racewicz įvaizdis – artimas jos mėgstamam rokeriškam stiliui. Vietoje įprastos juodos ji pasirinko rudą odinę striukę. Prie jos derino siauresnes, elegantiškas rudas kelnes aukštu liemeniu, baltą palaidinę V formos iškirpte bei auksinės ir rudos spalvų papuošalus. Lengvumo suteikė šviesi skarelė su rudais ir žalsvais akcentais, o zomšiniai batai buvo priderinti prie bendros spalvinės gamos.

    Pavasarį Joanna Racewicz pasitiko ir visiškai rudu deriniu nuo galvos iki kojų. Ji pasirinko rudas pėdkelnes, min sijoną, megztinį, skarelę, batus, kojines ir tos pačios spalvos akinius. Monochrominį įvaizdį ji pagyvino šviesiu pakabuku ir raštu skarelėje.

  • Ko į šventinimo krepšelį dėti pavojinga: kunigai perspėja dėl vieno produkto

    Ko į šventinimo krepšelį dėti pavojinga: kunigai perspėja dėl vieno produkto

    Jau po kelių dienų, Didįjį šeštadienį, daugelis tikinčiųjų keliaus į bažnyčias šventinti Velykų valgių. Ką tradiciškai verta įdėti į krepšelį, o ko geriau vengti, kad šventinimas netaptų nemalonia situacija?

    Šventinami Velykų valgiai – tai Didįjį šeštadienį katalikų bažnyčioje palaiminami maisto produktai. Ši tradicija gyva ne tik Lenkijoje, bet ir kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje ar Slovėnijoje. Nors paprotys skaičiuoja šimtmečius, kai kuriuose regionuose jis išplito palyginti vėlai. Pavyzdžiui, iki 1945 metų kai kur šventindavo tik turtingiausieji, o kitur ši tradicija plačiau prigijo tik XX a. pabaigoje.

    Šio papročio ištakos siejamos su senaisiais kaimo ritualais, kai ne žmonės eidavo į bažnyčią, o dvasininkai apvažiuodavo kaimus ir palaimindavo ant stalų sudėtą maistą. Buvo tikima, kad palaiminti valgiai garantuos gausą visiems metams. Ilgainiui tradicija keitėsi: XVII amžiuje imta minėti, kad šventinami avinėlis, kiaušiniai ir sviestas.

    XIX amžiuje tikintieji pradėjo patys nešti į bažnyčias pintines su maistu. Tiesa, anuomet tai dažnai būdavo ne maži krepšeliai, o dideli, gausiai prikrauti pinti krepšiai. Sakoma, kad senieji Velykų krepšiai pasižymėjo išskirtiniu dosnumu – maisto juose būdavo tiek, kad užtektų visai šeimai ne vienai dienai.

    Pastaraisiais metais tradicija neretai vertinama laisviau ir į krepšelį dedama tai, ką norisi valgyti. Vis dėlto pabrėžiama, kad šventinamų valgių pagrindą turėtų sudaryti tradiciniai produktai, o po šventinimo maistas neturėtų būti ragaujamas iš karto – jis paliekamas Velykų pusryčiams, kai šventinti valgiai turėtų užimti svarbiausią vietą ant stalo.

    Pagal tradiciją, visi palaiminti valgiai turėtų būti suvalgyti – tikima, kad tai simboliškai užtikrina gerovę ir sėkmę visiems metams.

    Nors kiekvienas gali nuspręsti, ką dėti į savo krepšelį, minima ir aiškių draudimų. Pirmoje vietoje – alkoholis ir kitos svaiginančios medžiagos. Taip pat nerekomenduojama į krepšelį dėti buities daiktų, žaislų ar kitų asmeninių objektų, kuriuos norėtųsi pašventinti. Primename, kad šventinami turi būti būtent valgiai ir nedidelės, su švente susijusios dekoracijos.

    Vis dėlto dalis kunigų į tai žiūri paprasčiau: jei krepšelyje yra svarbiausi, simbolinę reikšmę turintys Velykų valgiai, papildomas produktas, nepatenkantis į tradicinį sąrašą, dažniausiai nelaikomas didele problema.

    Svarbu: nors Velykų krepšeliuose dažnai atsiranda įvairių kiškučių – šokoladinių, dekoratyvinių ar iš cukraus – kai kurių dvasininkų nuomone, jų reikėtų atsisakyti. Teigiama, kad kiškis yra pasaulietinis simbolis, nesusijęs su krikščionybe, todėl jį geriau pakeisti avinėlio simbolika ar kiaušiniais.

  • Velykų klaida, kuri kainuoja savijautą: 5 produktai, kurių nevertėtų derinti su kiaušiniais

    Velykų klaida, kuri kainuoja savijautą: 5 produktai, kurių nevertėtų derinti su kiaušiniais

    Per Velykas kiaušiniai ant daugelio stalų tampa kone pagrindiniu patiekalu – jų atsiranda ir pusryčių lėkštėse, ir salotose, ir įvairiuose užkandžiuose, kurie valgomi visą dieną. Tačiau problema dažniausiai slypi ne pačiuose kiaušiniuose, o tuo, su kuo jie derinami. Netinkami priedai gali apsunkinti virškinimą ir sukelti nemalonų sunkumo jausmą po šventinių vaišių.

    Pasak mitybos specialistų, vienas svarbiausių mechanizmų – sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas, kuris dažniau pasireiškia valgant riebų maistą. Riebalai virškinami ilgiau, o kartu su kiaušinių baltymais sudaro derinį, kuris virškinamajame trakte užsilaiko ilgiau ir labiau apkrauna virškinimo procesus. Dėl to gali atsirasti sunkumo jausmas, pilvo pūtimas, atsirūgimas, pykinimas, kai kuriems žmonėms – sustiprėjęs refliuksas ar mieguistumas po valgio.

    Svarbu atkreipti dėmesį ir į skonio pusę: kiaušinis turi ryškų, bet kartu subtilų profilį, todėl netinkamai parinkti priedai lengvai išbalansuoja patiekalą. Kai kurie populiarūs deriniai nebūtinai kenkia organizmui, tačiau gali sugadinti bendrą skonį ir tekstūrą – patiekalas tampa „sunkus“, nenuoseklus, praranda harmoniją.

    5 produktai, kurių geriau nederinti su kiaušiniais:

    Dažnai problemų kyla kiaušinius derinant su ryškiai saldžiais priedais – desertiniais vaisiais, saldžiais padažais ar uogienėmis. Kiaušinio skonis yra sūrus, švelniai riebus, todėl cukrinės natos sukuria aiškų skonio konfliktą. Vietoje papildančių aromatų prasideda „varžybos“ tarp ingredientų, o rezultatas neretai nuvilia – patiekalas atrodo atsitiktinis ir nesuteikia laukiamo pasitenkinimo net tada, kai produktai iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklūs.

    Panašiai veikia ir itin intensyvūs, dominuojantys priedai, greitai perimantys viso patiekalo skonį. Rūkytos žuvys, stipriai brandinti sūriai ar ryškiai fermentuoti produktai gali nustelbti švelnias kiaušinio natas ir suteikti patiekalui sunkų, slegiantį charakterį. Tokiuose deriniuose skonis tampa per intensyvus: kartu jaučiamas riebalumas, sūrumas, sodrumas, o patiekalą „perskaityti“ darosi sunku.

    Geriausi rezultatai paprastai pasiekiami tuomet, kai priedai pabrėžia kiaušinio struktūrą ir natūralų skonį, o ne jį užgožia. Tam dažnai tinka švieži pomidorai, laiškiniai česnakai, rukola, pilno grūdo duona ar švelnūs varškės sūriai.

  • Sodininkų triukas be chemijos: pasodini šias gėles ir piktžolės tiesiog nebeauga

    Sodininkų triukas be chemijos: pasodini šias gėles ir piktžolės tiesiog nebeauga

    Viena vertus, norisi tvarkingo, akį džiuginančio sodo. Kita vertus, nuolatinis ravėjimas daugeliui tampa tikru kantrybės išbandymu. Vis dėlto yra paprastas būdas be chemijos ir daug laiko reikalaujančių darbų gerokai sumažinti piktžolių plitimą – verta rinktis dirvą dengiančius augalus, kurie natūraliai „užrakina“ erdvę sode.

    Dirvą dengiantys augalai atlieka kelias svarbias funkcijas, todėl juos įvertins tiek pradedantieji sodininkai, tiek tie, kurie nenori kiekvienos laisvos minutės skirti gėlynų ravėjimui.

    Jie suformuoja tankų augalų kilimą, kuris ne tik gražiai atrodo, bet ir veiksmingai slopina piktžoles. Susidariusi vientisa danga riboja šviesos patekimą į dirvą, todėl piktžolių sėkloms kur kas sunkiau sudygti.

    Be to, dirvą dengiantys augalai padeda išlaikyti drėgmę – ypač per karščius, kai dirva greitai išsausėja. Kartu jie saugo žemę nuo erozijos ir per didelio maisto medžiagų išplovimo.

    Nereikėtų pamiršti ir estetikos. Tokie augalai gali paversti sudėtingas vietas – šlaitus, pavėsingas erdves po medžiais ar siaurus ruožus prie tvoros – dekoratyviomis sodo dalimis, kurias malonu rodyti svečiams.

    Jei neramu, kad tamsesni kampai sode atrodys nykiai, išeitis paprasta. Dirvą dengiantis augalas šliaužiančioji tramažolė (Glechoma hederacea) puikiai auga ten, kur daugeliui kitų rūšių trūksta šviesos.

    Pavėsyje ir pusiau pavėsyje ji formuoja žemus, tankius kilimus iš smulkių dekoratyvių lapelių ir greitai uždengia dirvos paviršių. Dėl to piktžolėms lieka vis mažiau vietos ir galimybių įsitvirtinti net sudėtingesnėmis sąlygomis.

    Šliaužiančioji tramažolė taip pat laikoma nereiklia ir atsparia – tai geras pasirinkimas tiems, kurie nori tvarkingo sodo be didelių laiko ir darbo sąnaudų. Pavasarį ji papildomai džiugina smulkiais violetiniais žiedais.

    Dar vienas įspūdingas dirvą dengiantis augalas, gerai augantis saulėtose vietose, – ylalapis flioksas (Phlox subulata). Pavasarį jis sukuria ryškų žydėjimo efektą, pasipuošdamas baltais, rožiniais, purpuriniais ar violetiniais žiedais.

    Tankus augimo pobūdis leidžia jam puikiai slopinti piktžolių augimą. Jis tinka alpinariumams, takelių pakraščiams ir gėlynams, o dėl atsparumo sausrai bei tiesioginei saulei nereikalauja dažno ir gausaus laistymo.

    Populiarus pasirinkimas yra ir paprastasis žiemė (Vinca minor), kuris auga greitai ir per trumpą laiką gali suformuoti tankius žalius kilimus, išstumiančius piktžoles.

    Šio augalo privalumas – universalumas: jis gerai jaučiasi tiek pavėsyje, tiek pusiau pavėsyje, taip pat nėra itin išrankus dirvai. Pavasarį sodą papuošia švelniais, dažniausiai mėlynais žiedais, gražiai kontrastuojančiais su tamsiai žaliais lapais.

  • Pamirsti „soap nails“? 2026 m. pavasarį į madą grįžta klasika – ryškiai raudoni nagai

    Pamirsti „soap nails“? 2026 m. pavasarį į madą grįžta klasika – ryškiai raudoni nagai

    2026 metų pavasarį ypač populiarūs „soap nails“ – natūralumo ir gaivos įspūdį kuriantys, subtilūs nagai. Vis dėlto švelnus manikiūras nėra vienintelis pasirinkimas: į madą ryžtingai sugrįžta ir intensyvios spalvos, galinčios bet kuriam įvaizdžiui suteikti elegancijos.

    Minimalizmas manikiūre šį pavasarį laikomas tikru hitu. Subtilūs, prislopinti atspalviai dera beveik prie visko: melsvas pilkumas, smėlio spalva, pieniškai rožinis tonas, alyvuogių žalia. Tokia paletė puikiai atitinka „soap nails“ kryptį, siejamą su švara, natūralumu ir šviežumu.

    Tačiau 2026-ųjų pavasarį ryškesnės spalvos taip pat susigrąžina savo vietą. Pasteliniai ir itin švelnūs atspalviai užleidžia dalį dėmesio sodriems tonams, o ši tendencija aiškiai matoma ir manikiūre. To pavyzdys – „Hailey Bieber“ pasirinkimas po „Vanity Fair“ vakarėlio, vykusio po „Oskarų“ ceremonijos: prie elegantiškos suknelės ji priderino ne mažiau klasikinį sprendimą – ryškiai raudonus nagus.

    Raudona spalva sugrįžta įvairiais pavidalais. Šį pavasarį madingi tiek gilūs, sodrūs tonai, tiek šiltesni, plytų ar terakotos atspalviai. Svarbus ir nagų padengimo efektas: ypač vertinamas aukštas blizgesys ar veidrodinis spindesys. Raudonas manikiūras – tai klasika, dažnai siejama su elegancija, pasitikėjimu savimi ir išraiškingu moteriškumu.

    Manikiūras, kaip ir mada, turi savo sezonus: vienu metu dominuoja minimalizmas, kitu – drąsesni sprendimai ar subtilus žvilgesys. Galite rinktis tai, kas geriausiai atspindi jūsų stilių – nuo beveik nepastebimos elegancijos iki ryškaus akcento.

    Ryški raudona patraukė dėmesį ir „Paulinos Krupińskos“ pasirinkimuose: ji rinkosi pomidorų raudonumo atspalvį. Toks manikiūras, kaip matyti, tinka ne tik progoms – jis lengvai pritaikomas kasdienai ir dera prie skirtingų derinių.

  • Miley Cyrus nustebino „iHeartRadio Music Awards“: od skandalų iki elegantiško odinio kostiumo

    Miley Cyrus nustebino „iHeartRadio Music Awards“: od skandalų iki elegantiško odinio kostiumo

    Kovo 26 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko iškilminga muzikos apdovanojimų ceremonija „iHeartRadio Music Awards“. Ant raudonojo kilimo pasirodė daugybė pasaulinio garso žvaigždžių, tarp jų – ir dainininkė Miley Cyrus. Ji dėmesį patraukė paprastu, tačiau itin stilingu įvaizdžiu: juodu total look, kuris pastarosiomis savaitėmis laikomas vienu ryškiausių mados pasirinkimų.

    Los Andžele surengtoje ceremonijoje netrūko žinomų veidų – renginyje dalyvavo Taylor Swift, Nicole Scherzinger, Nikki Glaser ir Miley Cyrus. Pastaroji per pastaruosius metus akivaizdžiai pakeitė savo stiliaus kryptį: karjeros pradžioje ji dažnai rinkdavosi provokuojančius, daliai publikos net vulgariais laikytus sprendimus, o ryškiausias šio etapo pikas siejamas su 2013–2015 m. laikotarpiu. Tuomet jos įvaizdį lydėjo kontraversiškos stilizacijos, drąsūs pasirodymai ir ekscentriškos detalės, dėl kurių atlikėja neretai buvo vertinama skeptiškai.

    Vėliau Cyrus pamažu atsisakė plačiai kritikuoto stiliaus ir ėmė kryptingai formuoti brandesnį įvaizdį. Šiandien jos pasirinkimai dažnai sulaukia palankių mados pasaulio vertinimų: dainininkė rengiasi subtiliau, o jos deriniai atitinka aktualias tendencijas. Tai puikiai parodė ir pasirodymas „iHeartRadio Music Awards“ ceremonijoje, kur ji atrodė santūriai, bet labai efektingai.

    Atsiimdama prestižinį „Innovator Award“ apdovanojimą, Miley Cyrus pasirinko minimalistinį, tačiau elegantišką drabužių derinį. Ji vilkėjo juodą, liemenuotą odinį švarką, kurį suderino su tiesaus kirpimo kelnėmis iš tos pačios medžiagos ir tos pačios spalvos. Įvaizdį papildė klasikiniai juodi aukštakulniai, o šukuosenai ji pasirinko natūraliai krentančius, paleistus plaukus.

    Odiniai garderobo elementai šiuo metu išlieka itin madingi, ypač švarkai ir striukės. Cyrus pasirinktas total look laikomas klasikiniu ir ilgaamžiu sprendimu, tinkančiu įvairioms progoms, ypač didesniems renginiams ir iškilmingiems išėjimams pavasarį bei rudenį. Toks odinis kostiumas gali tapti dėmesio vertu pasirinkimu moterims, kurios seka mados tendencijas, bet kartu nori išlaikyti eleganciją.

  • PRL laikų desertas grįžta netikėta forma: „Zastyga“ galaretės atrodo kaip iš kino filmo

    PRL laikų desertas grįžta netikėta forma: „Zastyga“ galaretės atrodo kaip iš kino filmo

    Nuo įprastų parduotuvinių galarečių lentynų iki mažų, valgomų meno kūrinių – taip galima apibūdinti Jagodos kelią ir jos projektą „Zastyga“. Ši istorija pasakoja, kaip iš atsitiktinumo gimsta aistra, o iš aistros – meistriškumas. Tai pasakojimas apie nostalgiją, kino estetiką ir drąsą kurti grožį ten, kur kiti jo nepastebi.

    Jagodai viskas prasidėjo sudėtingu laikotarpiu: išėjusi iš darbo ji turėjo daug laisvo laiko ir dar daugiau noro rasti veiklą, kuri į kasdienybę sugrąžintų spalvų bei džiaugsmo.

    „Tai buvo visiškai atsitiktinis įvykis. Buvau tokiame gyvenimo etape, kad, matyt, ieškojau kažko spalvingo ir linksmo“, – prisimena ji.

    Tuo netikėtu įkvėpimu tapo paprastas vaizdas – parduotuvės galarečių siena. Pirmąją galaretę Jagoda pagamino vedama smalsumo, tačiau netrukus įsijungė jos perfekcionizmas ir kūrybinė prigimtis. Vien paduoti desertą indelyje pasirodė per mažai – ji užsibrėžė tikslą sukurti savarankiškai stovintį, tikslios formos desertą, kuris būtų tarsi maža skulptūra.

    Žvelgiant į Jagodos darbus pirmiausia krinta į akis kruopšti vizualinė estetika. Kiekviena galaretė – apgalvota kompozicija, o „Zastyga“ nuotraukos kuria vientisą, stilingą pasakojimą. Jagoda neslepia, kas ją įkvepia.

    „Labai, labai mėgstu Veso Andersono estetiką – turbūt tai matyti mano profilyje“, – sako ji.

    Pasakiškas vizualumas puikiai dera su gilia nostalgija, kuri daugeliui siejasi būtent su galarete. Nors šis desertas dažnam primena PRL laikus, jo istorija kur kas platesnė. Gilindamasi į temą Jagoda atrado, kad galaretės skirtingose kultūrose turėjo savas „aukso eras“: viktorijos laikų Anglijoje jos buvo prabangos simbolis, patiekiamas įmantriomis formomis kaip puotų kulminacija, o JAV penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose išpopuliarėjo ryškios spalvos ir sūrūs „salotų galaretėje“ eksperimentai. „Zastyga“ semiasi iš šių skirtingų tradicijų – iš lenkiškos nostalgijos, amerikietiškos drąsos ir viktorijietiškos elegancijos – ir perleidžia jas per šiuolaikinį, meninį filtrą.

    Jagodos filosofija remiasi amatu ir natūralumu. Ji galaretes gamina nuo pradžios, dažnai naudoja savo pačios ruošiamus sirupus. Tai leidžia sukurti skonius, keičiančius įprastą šio deserto supratimą. Vienas jos išskirtinių kūrinių – levandų galaretė, primenanti kulinarinę alchemiją.

    „Kažkur sužinojau tokį triuką: jei įdedi vadinamosios mėlynosios arbatos – klitorijos ternatės – ji viską nudažo gražia, sodria mėlyna. O įspaudus citrinos atsiranda nuostabi violetinė!“ – pasakoja Jagoda.

    Taip gimsta magiškos spalvos, tačiau visiškai natūralus desertas.

    Didžiausias kūrybiškumo išbandymas jai buvo užsakymas pagaminti sūrią galaretę. Lenkijoje toks desertas pirmiausia asocijuojasi su „šaltiena“, kuri visiškai netiko madingam renginiui.

    „Man netiko ten tiesiog pastatyti kažką tokio“, – prisimena ji.

    Tuomet Jagoda ėmė ieškoti idėjų molekulinėje virtuvėje ir aptiko receptą galaretei iš pomidorų vandens. Rezultatas vizualiai intrigavo, bet iš pradžių kėlė nepasitikėjimą – iki pirmo kąsnio.

    „Tas skonis staiga sprogo burnoje pomidorų intensyvumu. Labai tuo didžiuojuosi“, – sako ji.

    Paklausta, kuriuo projektu didžiuojasi labiausiai, Jagoda nedvejodama mini „Ambroziją“. Šio sumanymo scena tapo kultinė Varšuvos ledainė „Pallone“ Puławskos gatvėje – vieta su vintage atmosfera, įsikūrusi buvusioje mineralinio vandens gėrimo įstaigoje. Įkvėpimo šaltinis buvo legendinis desertas „Ambrozja“, kadaise patiektas „Horteks“ kokteilių baruose ir išgarsintas seriale „Keturiasdešimtmetis“. Tai buvo paprasta, bet geniali galaretės, ledų ir plaktos grietinėlės kombinacija – būtent tokio tipo desertus Jagoda vertina labiausiai: nuoširdžius, nepretenzingus ir keliančius tikras emocijas. Panašų sentimentą ji jaučia ir kitiems „juokingiems desertams“ iš devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo pradžios, pavyzdžiui, desertui „Pinokis“.

    Kartu su ledų kūrėjais Jagoda neatkartojo recepto pažodžiui. Ji išlaikė idėjos dvasią – lengvumą, džiaugsmą ir nerūpestingumą – ir perkėlė ją į dabartį. Klasikinė „Ambrozija“ atgimė su amatininkiškais skoniais: levandomis, citrina su imbieru bei „Earl Grey“ arbatos skonio ledais.

    Kas prasidėjo kaip pomėgis, šiandien virsta sparčiai augančiu prekės ženklu. Jagoda gamina galaretes pagal užsakymą, bendradarbiauja su kavinėmis ir barais, kuria unikalius desertus ir planuoja vestuvinę pasiūlą. Tačiau didžiausia svajonė – žengti dar vieną žingsnį toliau.

    „Mano didžiausia svajonė – sukurti galarečių vietą. Manau, pirmąją Lenkijoje, nes neteko girdėti apie vietą, kuri specializuotųsi vien tik galaretėse“, – atvirauja Jagoda.

    Ji svajoja apie nedidelę, specializuotą dirbtuvę, kurioje galėtų visą laiką įgyvendinti savo saldžias vizijas.

    Jagoda ne tik kuria desertus – ji tarsi iš naujo „užburia“ prisiminimus, suteikia jiems pasakišką pavidalą ir įrodo, kad net galaretėje gali slėptis didelis menas. Ji ragina kartais sustoti ir pažvelgti į pasaulį smalsiai, nes niekada nežinai, kur tavęs laukia įkvėpimas, galintis pakeisti gyvenimą pačiu skaniausiu būdu.

  • Osteoporozė puola tyliai: gydytoja įspėja, ką valgyti nuo 35-erių, kad kaulai nelūžtų

    Osteoporozė puola tyliai: gydytoja įspėja, ką valgyti nuo 35-erių, kad kaulai nelūžtų

    Osteoporozė dažnai vystosi nepastebimai ir metų metus nesukelia jokių simptomų. Kardiologė Anna Bartusiak-Chatys pabrėžia, kad šios ligos profilaktikoje itin svarbūs mitybos įpročiai, pakankamas kalcio kiekis, tinkama papildų vartojimo strategija ir gyvenimo būdas – ir tuo verta pasirūpinti dar gana jauname amžiuje. Specialistė daugiausia kreipiasi į moteris, ir tam yra rimta priežastis.

    A. Bartusiak-Chatys aktyviai dalijasi medicinine informacija socialiniuose tinkluose, sudėtingas temas aiškina paprastai ir nuosekliai, akcentuoja prevenciją. Viena iš jos pastaruoju metu aptariamų temų – osteoporozė moterims.

    Viename naujausių įrašų gydytoja atkreipia dėmesį į faktą, kuris daugeliui gali būti netikėtas. Kaip ji sako, osteoporozė dažnai siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis, tačiau kaulų tankio mažėjimo procesai prasideda gerokai anksčiau.

    „Osteoporozė – tai liga, kuri paprastai siejama su vyresniais žmonėmis“, – teigia specialistė.

    Pasak gydytojos, nemaža dalis moterų nežino, kad didžiausi kaulų tankio pokyčiai gali vykti dar tada, kai mėnesinės tęsiasi. Ji aiškina, kad po 35-erių metų mažėja progesterono kiekis, o tai gali neigiamai veikti kaulų kokybę. Dėl šios priežasties profilaktinių veiksmų, anot jos, verta imtis dar prieš atsirandant pirmiesiems požymiams ar problemoms.

    Gydytoja ypač išskiria mitybos svarbą ir aiškiai įvardija, kas turėtų atsirasti kasdienėje lėkštėje – produktai, turintys daug kalcio.

    „O kas turi daug kalcio? Kietieji sūriai – tokie kaip parmezanas, čederis, taip pat feta, rikota ar mocarela“, – vardija A. Bartusiak-Chatys.

    Kalcio galima gauti ir iš augalinių produktų, ypač jei žmogus nevalgo gyvūninės kilmės maisto.

    „Aguonos ir sezamas – sezamas tiek grūdeliais, tiek tahini pasta, iš kurios su avinžirniais galima pasigaminti skanų humusą“, – sako gydytoja.

    Ji taip pat primena nepamiršti žuvies ir žaliųjų daržovių.

    „Mažos žuvys, pavyzdžiui, šprotai ar sardinės, taip pat žalumynai – lapiniai kopūstai, žaliosios petražolės, špinatai“, – priduria A. Bartusiak-Chatys.

    Specialistė pabrėžia, kad vien kalcio nepakanka – kad organizmas jį efektyviai panaudotų, būtina ir vitaminas D. Praktikoje tai reiškia, jog mityba turėtų būti įvairi: verta derinti kalcio gausius produktus su tais, kurie padeda jam įsisavinti, taip pat pasirūpinti buvimu saulėje arba vitamino D papildais.

    Vis dėlto mityba – tik viena dėlionės dalis. Gydytoja ragina įvertinti gyvenimo būdą ir, jei reikia, jį koreguoti: atsisakyti rūkymo, nutraukti arba stipriai sumažinti alkoholio vartojimą.

    Ne mažiau svarbus ir judėjimas. Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač jėgos (pasipriešinimo) pratimai, gali stiprinti kaulus ir mažinti jų silpnėjimo riziką ateityje.

    Osteoporozė – tai būklė, kai kaulai tampa trapesni ir labiau linkę lūžti. Ilgą laiką ji gali nesukelti jokių aiškių simptomų, todėl neretai nustatoma tik po traumos.

    Ligą glaudžiai veikia hormonų pokyčiai. Pasak gydytojos, estrogenų ir progesterono sumažėjimas, ypač menopauzės laikotarpiu, spartina kaulinės masės netekimą. Dėl to nemažai moterų po menopauzės išgirsta osteopenijos ar osteoporozės diagnozę.

    Todėl profilaktika yra itin svarbi: kalcio gausi mityba, vitaminas D, fizinis aktyvumas ir reguliarūs tyrimai gali reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką. Paprastai tariant, kuo anksčiau pradedame rūpintis kaulais per tai, ką valgome ir kaip gyvename, tuo didesnė tikimybė, kad jie išliks tvirti ilgus metus.