CP v2

Category: Kultūra

  • Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dažnas įsivaizduoja paprastą taisyklę: po 20 metų darbo pensija būna maža, po 30 – vidutinė, o po 40 – didelė. Tačiau šiuolaikinėse socialinio draudimo sistemose išmokos dydį dažniausiai lemia ne vien stažas, o per karjerą sumokėtos įmokos, sukauptas kapitalas ir amžius, kada nutraukiama darbo veikla.

    Kitaip tariant, žmogus, dirbęs keturis dešimtmečius už mažą atlyginimą arba patyręs ilgų pertraukų, gali gauti mažesnę išmoką nei tas, kuris dirbo trumpiau, bet nuolat mokėjo didesnes socialinio draudimo įmokas. Todėl vien tik darbo metų skaičius neatsako į klausimą, ar senatvėje pajamos bus komfortiškos.

    Kas realiai sudaro pensijos dydį

    Naujesniuose modeliuose pensija paprastai skaičiuojama iš per gyvenimą sukauptų ir indeksuotų įmokų bei kitų apskaitomų dalių, o galutinis dydis siejamas su prognozuojamu išmokos mokėjimo laikotarpiu. Kuo daugiau kapitalo sukaupta ir kuo vėliau kreipiamasi dėl pensijos, tuo didesnė mėnesinė išmoka gali būti paskirta.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienodi 30 ar 40 metų stažo skaičiai negarantuoja vienodo rezultato. Skirtumus didina atlyginimų lygis, darbo forma, laikotarpiai, kai įmokos nemokėtos, ir tai, ar įmokos skaičiuotos nuo visų pajamų, ar tik nuo dalies.

    Kodėl 20 metų riba svarbi

    Stažas vis dar turi reikšmę, kai kalbama apie minimalių išmokų garantijas ir teisę į tam tikrą apsaugą, jeigu paskaičiuota pensija yra labai maža. Kai kuriose sistemose taikomi skirtingi reikalavimai moterims ir vyrams, todėl ta pati 20 metų riba gali reikšti nevienodą rezultatą skirtingoms grupėms.

    Minimali pensija veikia kaip apsauginis tinklas tiems, kurie atitinka stažo reikalavimus, bet jų įmokų suma nepakankama didesnei išmokai. Vis dėlto viršijus minimaliam dydžiui būtiną stažą dažniausiai neatsiranda automatinė formulė, kad kiekvieni papildomi metai garantuoja konkrečią, iš anksto žinomą sumą.

    Ar verta dirbti ilgiau

    Ilgesnis darbas po pensinio amžiaus dažniausiai didina būsimą išmoką keliais kanalais: toliau mokamos įmokos, sukauptos lėšos papildomai indeksuojamos, o paskaičiuotas kapitalas dalijamas iš trumpesnio prognozuojamo išmokų mokėjimo laikotarpio. Dėl to net vieneri papildomi metai gali apčiuopiamai padidinti mėnesines pajamas senatvėje.

    Vis dėlto vien užrašas „40 metų darbo“ pats savaime negarantuoja aukštos pensijos, jei didžiąją karjeros dalį įmokos buvo mažos. Didžiausią skirtumą paprastai sukuria nuoseklus įmokų mokėjimas, didesnės apmokestinamos pajamos ir sprendimas, kada tiksliai išeiti į pensiją.

    Todėl planuojant senatvės pajamas svarbiausia vertinti ne tik stažą, bet ir realiai sukauptą kapitalą, galimas karjeros pertraukas bei tikėtiną darbo pabaigos amžių. Tik toks vaizdas leidžia priartėti prie atsakymo, ar pensija bus panaši į minimalų dydį, ar suteiks daugiau finansinio saugumo.

  • Po 60-iesiems tai gali tapti žarnyno košmaru: populiarų gėrimą gydytojai siūlo pamiršti

    Po 60-iesiems tai gali tapti žarnyno košmaru: populiarų gėrimą gydytojai siūlo pamiršti

    Saldinti gazuoti gėrimai ir virškinimas

    Spalvoti gazuoti gėrimai daugeliui atrodo nekaltas būdas atsigaivinti ar palydėti pietus. Tačiau vyresniame amžiuje toks įprotis dažniau siejamas su pilvo pūtimu, rėmeniu, vidurių užkietėjimu ir sunkumo jausmu po valgio.

    Po 60 metų virškinimo sistema natūraliai keičiasi: skrandis gali lėčiau išsituštinti, o žarnynas jautriau reaguoti į mitybos klaidas. Situaciją dažnai apsunkina mažesnis fizinis aktyvumas, vartojami vaistai, per mažas skysčių kiekis ir menkas skaidulų kiekis racione.

    Kas „užkuria“ nemalonius simptomus

    Problema yra ne vien burbuliukai. Dujos gali didinti spaudimo pojūtį, skatinti atsirūgimą ir pūtimą, tačiau didžiausias krūvis tenka dėl cukraus, rūgščių ir įvairių priedų derinio, kuris nesuteikia nei skaidulų, nei sotumo.

    Reguliariai saldintais gėrimais užgeriant maistą dažnai išgeriama mažiau vandens. Esant prastesniam skysčių balansui, išmatos kietėja, o žarnyno judesiai gali sulėtėti, todėl vidurių užkietėjimas tampa dažnesnis ir labiau varginantis.

    Svarbus ir mikrobiotos aspektas: žarnyno bakterijoms palankesnis įvairus racionas su daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, ankštiniais bei raugintais gaminiais. Dažnas cukraus perteklius mityboje gali skatinti fermentaciją ir didinti dujų susidarymą, ypač jei kartu trūksta skaidulų.

    „Zero“ ir sultys: ar tikrai geriau?

    Dalis žmonių renkasi gėrimus be cukraus, manydami, kad taip išvengs problemų. Vis dėlto kai kuriems jautresniems asmenims saldikliai gali sukelti pilvo pūtimą, gurguliavimą ar laisvesnes išmatas, todėl verta stebėti individualią organizmo reakciją.

    Vaisių sultys taip pat ne visada yra gera alternatyva: jose dažnai daug natūralių cukrų, o skaidulų mažai. Daugeliu atvejų suvalgytas vaisius yra palankesnis pasirinkimas, nes kartu gaunama daugiau skaidulų ir sotumo.

    Kasdieniam gėrimui paprasčiausia bazė išlieka vanduo, o prireikus skonio gali tikti vanduo su citrina ar agurku, nesaldintos žolelių arbatos. Jei gazuotas saldus gėrimas buvo kasdienybė, pokytį lengviau įgyvendinti palaipsniui, mažinant kiekį ir didinant vandens dalį.

    Jei, pakeitus įpročius, vis tiek išlieka pilvo skausmai, užsitęsęs vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kraujas išmatose, to nereikėtų nurašyti amžiui. Tokie simptomai yra priežastis pasitarti su gydytoju ir įvertinti galimas virškinamojo trakto ligas.

  • Amarai rožes? Šis naudingas vabzdys gali sunaikinti iki 500 kenkėjų be jokių purškalų

    Amarai rožes? Šis naudingas vabzdys gali sunaikinti iki 500 kenkėjų be jokių purškalų

    Amarai vėl apniko rožes, vaismedžius ar daržoves, o ranka jau tiesiasi prie cheminių purškalų? Sodininkystės specialistai primena, kad dalį kenkėjų galima suvaldyti pasitelkus natūralius jų priešus, o vienas veiksmingiausių yra auksaakis – plėšrus, amarais mintantis vabzdys.

    Auksaakiai – smulkūs, dažniausiai žalsvi vabzdžiai permatomais sparnais, tačiau didžiausią darbą atlieka ne suaugėliai, o jų lervos. Jos aktyviai medžioja amarus ir kitus smulkius kenkėjus, o per 2–3 savaites viena lerva gali sunaikinti iki 500 amarų.

    Auksaakių buvimą sode galima atpažinti pagal kiaušinėlius: patelės juos dažnai deda lapų apačioje, netoli amarų kolonijų. Kiekvienas kiaušinėlis laikosi ant plono siūlelio, todėl jį sunkiau pasiekti skruzdėlėms ir kitiems smulkiems plėšrūnams.

    Kad auksaakiai užsuktų į jūsų sodą ir pasiliktų, jiems reikia lengvai pasiekiamo maisto šaltinio. Suaugėliai minta žiedadulkėmis ir nektaru, todėl ypač tinka augalai su atvirais, plokščiais žiedais, kuriuose nektaras lengvai pasiekiamas.

    Praktikoje tai reiškia, kad sode verta turėti kraujažolių, ramunių, medetkų ar leisti pražysti krapams ir kalendroms. Tokie augalai ilgiau užtikrina maisto bazę ir padeda pritraukti ne tik auksaakius, bet ir kitus naudingus vabzdžius, kurie prisideda prie natūralios kenkėjų kontrolės.

    Didžiausia klaida – skubėti purkšti insekticidais vos pamačius pirmuosius amarus. Plataus veikimo chemija dažnai sunaikina ir naudingus vabzdžius, todėl natūrali pusiausvyra sutrinka, o amarai vėliau gali sugrįžti dar gausiau.

    Jei amarų tik pradžia, dažnai pakanka juos nuplauti stipresne vandens srove, o likusią kontrolę patikėti gamtai. Auksaakiams gali prireikti maždaug 7–10 dienų, kad jie „atrastų“ naują maisto šaltinį ir pradėtų aktyviai maitintis.

    Naudingiems vabzdžiams svarbi ir saugi aplinka. Sode verta palikti ramesnį kampą su sausų šakų krūvele, šiek tiek nenugrėbtų lapų ar aukštesnės žolės, nes auksaakiai dažniausiai suaktyvėja vakare ir naktį, o dieną ieško slėptuvių.

    Žiemojimas taip pat lemia, kiek naudingų plėšrūnų sulauksite kitą sezoną. Rudenį auksaakiai dažnai pakeičia spalvą į pilkšvai rusvą ir ieško sausų, nuo šalčio apsaugotų vietų, kartais patenka į ūkinius pastatus ar palėpes.

    Padėti gali paprastas namelis auksaakiams, pakabintas 1,5–2 metrų aukštyje nuo žemės, nuo lietaus apsaugotoje vietoje. Priekis turėtų turėti vertikalius plyšelius iki 1 centimetro pločio, o vidų galima užpildyti sausa šiaudų mase ar kankorėžiais, kad vabzdžiai turėtų kur pasislėpti.

  • Viešbučių triukas skalbiant rankšluosčius: vienas paprastas priedas grąžina minkštumą ir kvapą

    Viešbučių triukas skalbiant rankšluosčius: vienas paprastas priedas grąžina minkštumą ir kvapą

    Po dušo maloniausia naudoti naujus rankšluosčius, tačiau po kelių skalbimų jie neretai sukietėja ir ima prasčiau sugerti vandenį. Tam įtakos turi kietas vanduo, per didelis skalbiklio kiekis, aukšta temperatūra ir net netinkamai naudojami audinių minkštikliai.

    Specialistai primena, kad daugelis minkštiklių rankšluosčių pluoštą ilgainiui padengia sluoksniu, kuris mažina sugeriamumą ir didina šiurkštumą. Dėl to rankšluosčiai gali atrodyti švarūs, bet tampa standūs ir mažiau funkcionalūs kasdieniam naudojimui.

    Viešbučių ūkyje dažnai taikomas paprastas sprendimas, kuris padeda atgaivinti audinį ir neutralizuoti kvapus. Vietoj minkštiklio naudojamas spiritinis actas, praskiestas vandeniu santykiu 1:3, o mišinys pilamas į stalčiuką, skirtą minkštikliui.

    Actas padeda išplauti detergentų likučius ir mineralines nuosėdas, kurios kaupiasi audinyje, todėl rankšluosčiai ilgiau išlieka minkšti. Norint švelnaus kvapo, į praskiestą tirpalą galima įlašinti kelis lašus mėgstamo eterinio aliejaus, tačiau svarbu nepersistengti, kad neliktų dėmių.

    Higienai užtikrinti rankšluosčius ir kitą vonios tekstilę rekomenduojama skalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, jei leidžia audinio priežiūros etiketė. Ne mažiau svarbu juos gerai išdžiovinti, nes drėgmė ir užsistovėjęs oras sudaro palankias sąlygas nemaloniems kvapams ir pelėsiui.

    Praktinis patarimas, kuris dažnai pamirštamas, yra nepalikti šlapių rankšluosčių skalbyklės būgne ar susuktų į krūvą. Kuo greičiau juos išdžiovinsite lauke ar gerai vėdinamoje patalpoje, tuo ilgiau išliks gaivos pojūtis ir audinio purumas.

  • Čikagoje atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras: į ceremoniją renkasi ryškiausios žvaigždės

    Čikagoje atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras: į ceremoniją renkasi ryškiausios žvaigždės

    Čikagoje birželio 18 dieną atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras – naujas kultūros ir bendruomenės traukos taškas miesto pietinėje dalyje, Jackson Parke. Į kvietimus gavusių svečių ceremoniją atvyksta ryškūs muzikos ir pramogų pasaulio vardai, o renginys transliuojamas tiesiogiai.

    Organizatoriai skelbia, kad atidaryme dalyvaus Bruce Springsteen, Stevie Wonder, Bono, Christina Aguilera, taip pat keli buvę Jungtinių Valstijų prezidentai. Tikimasi, kad kalbas sakys pats Barackas Obama ir buvusi pirmoji ponia Michelle Obama.

    Renginys išsiskiria ir platesne žvaigždžių programa: tarp paskelbtų dalyvių minimi Common, Jennifer Hudson, Mark Hamill, Eddie Vedder, John Legend, Marc Anthony ir grupė The Roots. Atidarymas įvardijamas kaip simbolinis startas centrui, kuris sieks būti ne vien muziejumi, bet ir aktyvia viešąja erdve vietos bendruomenei.

    Projektas, kurio vertė siekia apie 740 milijonų eurų, jau anksčiau sulaukė politinių komentarų. Dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas į svečių sąrašą neįtrauktas, o šių metų vasarį socialiniuose tinkluose centrą pavadino „visiška katastrofa“.

    Kas veiks Obamos centre?

    Be muziejaus, pasakojančio apie Baracko Obamos politinį kelią ir asmeninę istoriją, komplekse įrengta Čikagos viešosios bibliotekos filialo erdvė. Taip pat numatytos sporto ir laisvalaikio zonos, įskaitant krepšinio aikšteles, vaikų žaidimų erdves bei atletikos centrą.

    Obamos fondo atstovai pabrėžia, kad teritorija kuriama kaip vieta susitikimams, edukacijai ir bendruomeninėms iniciatyvoms, o ne tik ekspozicijų lankymui. Skelbiama, kad kompleksas turėtų pritraukti daugiau nei 1 000 000 lankytojų per metus.

    „Ši vieta yra saugi erdvė ateiti ir apmąstyti istorinius įvykius, bet kartu susiburti kaip bendruomenei ir galvoti, kokį pokytį galite sukurti savo rajone“, – sakė Obamos fondo viešojo įsitraukimo viceprezidentas Joshas Harrisas.

    Muziejuje lankytojams žadama galimybė užeiti į tikro dydžio Ovalinio kabineto rekonstrukciją. Tarp eksponatų – ir dalis Michelle Obama dėvėtų vakarinių suknelių, kurios pristatomos kaip svarbi pirmosios ponios viešojo įvaizdžio ir JAV politinės kultūros dalis.

  • Mirė 35-erių „Lilo ir Stičas“ bei „Skambutis“ aktorė Daveigh Chase: paskelbta mirties priežastis

    Mirė 35-erių „Lilo ir Stičas“ bei „Skambutis“ aktorė Daveigh Chase: paskelbta mirties priežastis

    Mirė buvusi vaikų aktorė Daveigh Chase, geriausiai žinoma kaip Lilo balsas „Disney“ animaciniame filme „Lilo ir Stičas“ ir kaip siaubo filmo „Skambutis“ antagonistė Samara Morgan. Aktorei buvo 35 metai.

    Apie mirtį pranešta birželio 18 dieną, o pirminė informacija dėl aplinkybių pateikta artimoje aplinkoje. Nurodoma, kad moteris mirė antradienį, o mirtį nulėmė meningitas ir kraujo infekcija, komplikavusis sepsiu.

    Ši diagnozių seka medikų praktikoje vertinama kaip ypač pavojinga, nes sepsis gali vystytis greitai ir pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais kritiškai svarbus ankstyvas atpažinimas ir skubi pagalba.

    Pranešimuose taip pat teigiama, kad anksčiau šį mėnesį Daveigh Chase buvo paguldyta į ligoninę Los Andžele dėl prastos mitybos būklės. Vis dėlto šios detalės, kaip ir tiksli ligos eiga, viešai nėra išsamiai patvirtintos oficialiais medicininiais dokumentais.

    Aktorė gimė 1990 metų liepos 24 dieną Las Vegase, Nevados valstijoje. Plačios auditorijos dėmesį ji patraukė ankstyvais vaidmenimis ir įgarsinimais, o vėliau tapo atpažįstama ir tarp siaubo kino gerbėjų.

    Žiūrovai ją prisimena ir iš kino juostos „Donnie Darko“, kur ji suvaidino Samantha Darko. Be to, ji įgarsino Chihiro Ogino angliškoje „Studio Ghibli“ filmo „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ versijoje.

    2002 metais pasirodžiusiame amerikietiškame siaubo filmo „Skambutis“ perdirbinyje Daveigh Chase sukurta Samara Morgan tapo vienu ryškiausių to laikotarpio siaubo kino įvaizdžių. Šis vaidmuo ilgam įtvirtino aktorę populiariosios kultūros atmintyje.

    Vėlesniais metais ji pasirodė ir televizijoje, tarp darbų minimi epizodiniai vaidmenys seriale „Sabrina the Teenage Witch“ bei HBO dramos seriale „Big Love“. Nors karjerą pradėjo itin anksti, ilgainiui jos pasirodymai ekrane retėjo.

    Skelbiama, kad nuo 2015 metų Daveigh Chase nebevaidino nuolat, o vėliau viešojoje erdvėje pasirodydavo žinios apie teisinius incidentus. Tarp jų minėti kaltinimai dėl narkotikų laikymo ir važiavimo vogtu automobiliu.

    Aktorės mirtis sukėlė reakcijų bangą tarp gerbėjų, ypač tų, kurie užaugo su „Lilo ir Stičas“ ir prisimena jos balsą kaip vieną ryškiausių vaikystės animacijos simbolių. Artimieji ir kolegos kol kas platesnių komentarų nepateikė.

    Kol laukiama daugiau oficialios informacijos, žinutė apie Daveigh Chase mirtį priminė ir apie meningito bei sepsio riziką. Medikai nuolat akcentuoja, kad didelis karščiavimas, stiprus galvos skausmas, sprando rigidiškumas, sumišimas ar staigus būklės blogėjimas yra signalai, dėl kurių reikia nedelsti ir kreiptis pagalbos.

  • Netoli Stounhendžo aptiko 5 000 metų medinę konstrukciją: ji galėjo būti ankstyvas prototipas

    Netoli Stounhendžo aptiko 5 000 metų medinę konstrukciją: ji galėjo būti ankstyvas prototipas

    Atrasta vos keli kilometrai nuo paminklo

    Pietų Anglijoje, netoli Stounhendžo, archeologai aptiko 5 000 metų senumo medinę konstrukciją, kuri, tyrėjų vertinimu, galėjo būti ankstyvas vėliau iškilusio garsiojo akmenų rato pirmtakas. Apie radinį pranešė britų archeologinių tyrimų bendrovės Wessex Archaeology komanda.

    Pasak tyrėjų, išlikę du stambūs stulpaviečių taškai rodo, kad vietoje kadaise stovėjo du mediniai stulpai. Jie buvo išdėstyti maždaug 120 metrų atstumu vienas nuo kito, o visa struktūra orientuota pagal Saulės judėjimą.

    Orientuota į saulėgrįžas

    Skaičiuojama, kad stulpai galėjo siekti 3–4 metrų aukštį, o jų išdėstymas tiksliai atitiko vasaros saulėgrįžos saulėtekį ir žiemos saulėgrįžos saulėlydį. Tokia orientacija leidžia manyti, kad dar prieš Stounhendžo statybas čia gyvenusios bendruomenės sąmoningai stebėjo dangaus reiškinius.

    Šis faktas svarbus platesniame Stounhendžo interpretacijų kontekste, nes pats paminklas taip pat siejamas su saulėgrįžomis. Nors mokslininkai iki šiol diskutuoja, ar Stounhendžas buvo šventykla, ritualų vieta, gydymo centras ar astronominių stebėjimų taškas, jo orientacija į metų virsmus laikoma vienu tvirčiausių argumentų.

    „Tokios galimybės, ko gero, pasitaiko tik kartą per karjerą, o gal ir per visą gyvenimą“, – sakė archeologas Philas Hardingas.

    Radinius analizavo kelerius metus

    Kartu su stulpavietėmis rasta keramikos šukių, gyvūnų kaulų ir įrankių, įskaitant retą disko formos titnaginį peilį. Archeologai neatmeta, kad jo simbolika galėjo būti susieta su Saule ir vietos ritualais.

    Tyrėjų teigimu, vietovė galėjo būti didelių religinių ar bendruomeninių susibūrimų centras ir maždaug 500 metų senesnė už Stounhendžą. Pirminiai kasinėjimai šioje vietoje vyko 2015–2017 metais, o vėliau sekė ilga radinių analizė ir duomenų tikslinimas.

    Kasimus paskatino platesnė archeologinė programa, vykdyta kartu su Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos infrastruktūros planais. Bulfordo apylinkėse yra karinis miestelis, todėl prieš statybos ir pertvarkos darbus čia atlikti išsamūs tyrimai.

    Radinys paskelbtas artėjant vasaros saulėgrįžai, kai į Stounhendžą tradiciškai susirenka tūkstančiai žmonių pasitikti ilgiausios metų dienos. Archeologai pabrėžia, kad nauji duomenys gali padėti tiksliau suprasti, kaip ir kodėl Solsberio lygumose formavosi vienas garsiausių Europos neolito kraštovaizdžių.

  • Atėnuose baigtas svarbus Partenono restauravimo etapas: po 220 metų nuimti pastoliai

    Atėnuose baigtas svarbus Partenono restauravimo etapas: po 220 metų nuimti pastoliai

    Vakarų fasadas vėl matomas

    Graikija pranešė užbaigusi vieną svarbiausių pastarųjų metų Akropolio restauravimo darbų etapų: nuo Partenono vakarų fasado nuimti išoriniai pastoliai. Tai reiškia, kad monumento vakarų frontonas pirmą kartą per maždaug 220 metų vėl atsiveria kiek įmanoma vientisesniu vaizdu.

    Šis pokytis matomas ne tik turistams, bet ir specialistams, nes vakarų pusė ilgą laiką buvo siejama su sudėtingais konstrukciniais ir akmens konservavimo sprendimais. Pasak Graikijos institucijų, pastolių nuėmimas žymi esminį darbų lūžį, nors restauracija Akropolyje tęsiama ir toliau.

    Sudėtingiausi darbai – su marmuru

    Restauruojant Partenono vakarų frontono dalį buvo tvarkomos vadinamosios ortostatos – dideli akmens blokai, formuojantys apatinę frontono dalį. Už darbus atsakinga Akropolio paminklų restauravimo tarnyba pabrėžė, kad tai buvo viena techniškai sudėtingiausių intervencijų per pastaruosius metus.

    Darbams reikėjo itin tikslių matavimų, naujo marmuro parinkimo ir apdirbimo, taip pat saugaus blokų pakėlimo bei įtvirtinimo istoriniame statinyje. Viena didžioji ortostata atkurta sujungiant išlikusius antikinius fragmentus ir papildant juos nauju marmuru, o kita suformuota iš naujo marmuro nuo pradžios.

    Istorinis momentas Akropoliui

    Galutiniam akmens blokų sumontavimui buvo įrengta nauja funkcinė pastolių sistema, atitinkanti šiuolaikinius saugos reikalavimus ir pritaikyta prie paminklo estetikos. Užbaigus montavimo darbus, išoriniai pastoliai buvo nuimti visam laikui, todėl vakarų fasadas vėl įgauna architektūrinį vientisumą.

    „Šiandien kalbame apie itin sudėtingos restauravimo intervencijos pabaigą, dėl kurios Partenono vakarų frontonas pristatomas kiek įmanoma pilniausiu pavidalu pirmą kartą per maždaug 220 metų“, – sakė kultūros ministrė Lina Mendoni.

    Ministrė pabrėžė, kad naujos ortostatos ne tik užpildo vizualinę spragą, bet ir leidžia vėl aiškiai matyti vakarų fasado proporcijas bei geometriją. Graikijos institucijų teigimu, šis etapas laikomas reikšmingu ne tik pačiam monumentui ir Akropoliui, bet ir platesniam pasaulio kultūros paveldo išsaugojimui.

    Skelbiama, kad vakarų fasado atkūrimo programa įgyvendinta projekto, finansuoto Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, rėmuose. Restauravimo darbai Akropolyje planuojami taip, kad lankytojų srautai galėtų judėti saugiai, o monumentas būtų apsaugotas nuo tolesnio irimo.

  • Seimas pritarė rezidentūros vietoms su įpareigojimu: jauni gydytojai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą

    Seimas pritarė rezidentūros vietoms su įpareigojimu: jauni gydytojai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą

    Rezidentūra su penkerių metų įpareigojimu

    Seimas pritarė sprendimui didinti valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičių, siekiant mažinti gydytojų trūkumą regionuose. Tačiau daliai jaunųjų gydytojų tai kelia rimtų abejonių dėl profesinės laisvės ir priemonės veiksmingumo.

    Pagal pakeitimus valstybė apmoka rezidentūros studijas, bet stojantysis pasirašo sutartį, kuri po rezidentūros įpareigoja penkerius metus dirbti regione, kuriame trūksta sveikatos priežiūros specialistų. Kritikai teigia, kad toks modelis labiau primena priverstinį paskirstymą nei tvarų sprendimą.

    Jaunųjų gydytojų atstovai skelbia svarstantys kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jų vertinimu, politika turėtų šalinti priežastis, kodėl medikai nesirenka regionų, o ne nustatyti privalomą darbo vietą po studijų.

    Jaunieji gydytojai: trūksta analizės

    Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija teigia, kad siūloma priemonė neatsako į esminį klausimą, kodėl gydytojai pasirenka arba nepasirenka darbo mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Pasak jų, nepateikta pakankama poveikio analizė, o penkerių metų įsipareigojimas gali skatinti dalį medikų planuoti karjerą užsienyje.

    „Pasirinkta priemonė yra populistinė“, – sakė Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius.

    Asociacija pabrėžia, kad regionams labiau reikia sistemos, kuri skatintų gydytojus pasilikti ilgam, o ne tik laikinai „atidirbti“ nustatytą laikotarpį. Tarp dažniausiai įvardijamų problemų minima darbo krūvio netolygumas, ribotos profesinio tobulėjimo galimybės ir infrastruktūros skirtumai.

    Iniciatoriai: tai pasirinkimas, o ne prievarta

    Pakeitimų iniciatoriai tvirtina, kad jaunieji gydytojai turės alternatyvą. Pasak socialdemokratės Orintos Leiputės, bus galima rinktis rezidentūros vietą be įsipareigojimo dirbti regione, tačiau tokių vietų skaičius išliks ribotas.

    Numatyta, kad iš 385 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų tik 20 nebus susietos su penkerių metų darbu regionuose. Kita galimybė išlieka mokamos, valstybės nefinansuojamos rezidentūros vietos.

    Sprendimo šalininkai argumentuoja, kad Lietuvoje gydytojų skaičius, vertinant gyventojų skaičių, nėra mažas, tačiau problema yra jų pasiskirstymas. Regionuose susidaro vadinamosios medicinos dykumos, kai paslaugos tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų stokos.

    Europos patirtis: skatinimas dažnai veikia geriau

    Gydytojų trūkumas ir netolygus pasiskirstymas yra problema daugelyje Europos šalių, todėl taikomos įvairios priemonės. Vienur didinamas rezidentūros vietų skaičius ir perkeliama dalis mokymo bazės arčiau regionų, kitur siūlomos finansinės paskatos, būsto ar persikėlimo kompensacijos, lankstesnis darbo grafikas.

    Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse daugiau dėmesio skiriama slaugytojų ir kitų sveikatos specialistų kompetencijų plėtrai, kad dalis paslaugų būtų suteikiama greičiau, o gydytojų laikas būtų naudojamas sudėtingesniems atvejams. Taip pat taikoma atranka, kai pirmenybė studijoms suteikiama kandidatams, iš anksto įsipareigojantiems dirbti regionuose.

    Lietuvoje naujosios taisyklės, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti nuo 2027 metų. Iki tol tikėtina, kad diskusijos tęsis, o galimas kreipimasis į Konstitucinį Teismą gali tapti esminiu šios reformos išbandymu.

  • DI strategijos ant popieriaus, grąža miglota: „KPMG“ įvardijo, kodėl verslai stringa diegdami DI

    DI strategijos ant popieriaus, grąža miglota: „KPMG“ įvardijo, kodėl verslai stringa diegdami DI

    DI strategijos yra, bet rezultatai ne visada aiškūs

    Įmonės vis aktyviau diegia dirbtinį intelektą, tačiau realus poveikis verslui dažnai atsilieka nuo ambicijų. Tai pabrėžė „KPMG France“ klientų ir rinkų vadovas Mathieu Wallich-Petit, kalbėjęs technologijų renginyje VivaTech Paryžiuje.

    Jo teigimu, dalis organizacijų jau susikūrė aiškias DI kryptis, bet praktikoje vis dar sunkiai įrodo, kad investicijos atsiperka. Didžiausia problema tampa ne idėjų trūkumas, o gebėjimas jas paversti kasdieniais procesais ir pamatuojamais rodikliais.

    „Mūsų klientai tikrai į DI žiūri strategiškai, bet realybėje matome didelį atsilikimą“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    „KPMG“ kovo mėnesį paskelbtoje apžvalgoje nurodoma, kad 95 proc. klientų turi stiprią DI strategiją, o 64 proc. teigia jau matantys apčiuopiamų rezultatų. Vis dėlto tik 8 proc. gali aiškiai išmatuoti investicijų grąžą, o DI mastu yra įdiegę tik apie 10 proc. respondentų.

    Šis skirtumas, anot „KPMG“ atstovo, atskleidžia tipinę brandos problemą: organizacijos geba sukurti bandomuosius projektus, tačiau jiems pritrūksta duomenų valdymo, atsakomybės modelių ir darbuotojų pasirengimo, kad DI taptų nuolatine praktika.

    Nuo pilotų prie realaus masto

    Mathieu Wallich-Petit akcentavo, kad DI technologijos tobulėja itin sparčiai, o įmonių prisitaikymas dažnai vyksta gerokai lėčiau. Tai sukuria situaciją, kai strateginiai planai pasensta greičiau, nei organizacijos spėja pertvarkyti procesus ir kompetencijas.

    Jo vertinimu, proveržį lemia ne vien pasirinktas modelis ar platforma, o tai, ar DI įsiuvamas į kasdienę veiklą. Tai reiškia aiškiai aprašytas darbo eigas, atsakingus vadovus, duomenų kokybės standartus ir nuoseklią rizikų kontrolę.

    „Receptas paprastas: pereiti nuo įrodymo, kad veikia, prie to, kad DI būtų įmontuotas į procesą“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    Pasak jo, DI sėkmė beveik visada atsiremia į žmones. Įmonėms reikia investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir aiškias taisykles, kaip DI naudojamas priimant sprendimus, rengiant dokumentus ar aptarnaujant klientus.

    Kartu auga ir vadovybių spaudimas greitai pamatyti rezultatą. Nors valdybos DI dažnai mato kaip konkurencinį pranašumą ir priemonę pritraukti talentus, vis dažniau reikalaujama aiškių, trumpesnio laikotarpio rodiklių, kurie pagrįstų didėjančius biudžetus.

    Suverenumas ir priklausomybė nuo tiekėjų

    „KPMG France“ atstovas atkreipė dėmesį į dar vieną ryškėjančią tendenciją: DI suverenitetą. Verslams tampa vis svarbiau neatsidurti situacijoje, kai kritiniai procesai priklauso nuo vieno tiekėjo ar vieno modelio, ypač kai prieigą gali paveikti geopolitika ar reguliaciniai sprendimai.

    Jo teigimu, įmonėms rekomenduojama planuoti kelių modelių ir tiekėjų strategiją, kad būtų galima perskirstyti krūvį, valdyti kainas, sumažinti tiekimo riziką ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą skirtingoms užduotims.

    „Svarbiausia nėra remtis vienu modeliu, o turėti skirtingų modelių įvairovę“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    Ši tema tapo ypač apčiuopiama po to, kai „KPMG“ ir JAV DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė pasaulinę partnerystę, numatančią „Claude“ integravimą į „KPMG“ klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo platformas. Netrukus po to „Anthropic“ pranešė gavusi JAV valdžios nurodymą sustabdyti prieigą prie kai kurių pažangių modelių užsienio šalių piliečiams.

    Ekspertų vertinimu, tokie atvejai verslui primena, kad DI diegimas nėra tik technologinis projektas. Tai ir tiekimo grandinės, teisinės atitikties, duomenų apsaugos bei veiklos tęstinumo klausimas, kuriam reikia iš anksto parengtų scenarijų.

    Apibendrinant, „KPMG“ žinutė verslui aiški: strategija pati savaime dar nereiškia transformacijos. Tik tada, kai DI tampa kasdienės veiklos dalimi, atsiranda ir tai, ko labiausiai ieško valdybos, aiškiai pamatuojama vertė.