Category: Laisvalaikis

Artėjant vasarai keliautojai vis aktyviau planuoja atostogas, o kelionių platformų duomenys leidžia matyti, kurios kryptys šiemet auga sparčiausiai. Naujausiuose „Tripadvisor“ 2026 metų vasaros kelionių indekso rezultatuose ryškiai išsiskiria Ispanija, o pirmoje vietoje atsidūrė Alikantė.

Indeksas sudarytas vertinant sparčiausiai augančias britų keliautojų kryptis, lyginant susidomėjimą su praėjusiais metais. Vertinami birželio–rugpjūčio kelionių laikotarpiai, todėl reitingas laikomas vienu ankstyviausių vasaros sezono barometrų.

Be Alikantės, dešimtuke minima ir daugiau Ispanijos vietovių, įskaitant Playa de Palma, Malagą bei Sitges. Sąraše matyti ir įprastai populiarios kryptys, tokios kaip Rodas, Budapeštas ar Dublinas, taip pat augantys vardai Europoje, pavyzdžiui, Krokuva ar Ksamilis.

Kuo Alikantė patraukė keliautojus?

Alikantė, įsikūrusi Costa Blanca pakrantėje, šiemet į viršų kyla dėl kelių priežasčių: palyginti palankių kainų, saulėto klimato ir patogaus pasiekiamumo. Miestas dažnai pasirenkamas ne tik trumpoms atostogoms, bet ir ilgesniam buvimui, įskaitant nuotoliniu būdu dirbančius keliautojus.

Alikantė išsiskiria tuo, kad kurortinė nuotaika čia dera su istoriniu charakteriu. Mieste ir jo apylinkėse susipina maurų, Viduržemio jūros regiono ir krikščioniškos tradicijos, o kompaktiškas centras leidžia daug ką pasiekti pėsčiomis.

Vienas ryškiausių traukos taškų yra ant kalvos stūksanti Santa Bárbara pilis, nuo kurios atsiveria miesto ir pakrantės panorama. Keliautojai taip pat dažnai mini Explanada de España promenadą, atpažįstamą iš mozaikinių plytelių, ir senamiestį El Barrio Santa Cruz su siauromis, gėlėmis puoštomis gatvelėmis.

Paplūdimiai, sala ir vasaros patirtys

Alikantės stiprybė yra paplūdimiai, o tarp dažniausiai minimų – Postiguet, esantis greta miesto. Norintys aktyvesnės dienos dažnai renkasi išvyką laivu į Tabarkos salą, kur populiaru nardyti ar snorkelinti skaidriame vandenyje.

Kultūrinį vasaros kalendorių papildo tradicinės šventės, o mieste ir regione netrūksta muziejų. Tarp dažniau rekomenduojamų vietų minimi šiuolaikinio meno muziejus MACA ir „The Ocean Race“ muziejus, o vietos rinkoje keliautojai ieško regioninių sūrių, mėsos gaminių ir kitų produktų.

Gastronomija taip pat yra svarbi priežastis, kodėl miestas atsiduria tarp geidžiamiausių. Alikantėje keliautojai ragauja arroz a banda, įvairias tapas ir šviežias jūros gėrybes, o vietos virtuvė dažnai įvardijama kaip viena iš prieinamų būdų patirti regiono kultūrą.

Ką reiškia šis „trendinimas“?

Didėjantis susidomėjimas paprastai reiškia ankstesnį apgyvendinimo ir skrydžių pirkimą bei didesnę paklausą piko metu. Praktikoje tai gali kelti kainas populiariausiomis savaitėmis, todėl planuojantiems kelionę verta kainas ir datas stebėti iš anksto.

Alikantės atvejis rodo platesnę tendenciją: keliautojai ieško vietų, kur galima derinti paplūdimį, miestą ir kultūrą vienoje kelionėje, o kartu tikisi patogaus susisiekimo ir aiškios vertės už pinigus. Būtent šis balansas šiemet Alikantei ir suteikė impulsą Europoje.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/travel/2026/04/22/why-this-spanish-city-is-the-among-the-top-trending-destinations-in-europe-this-summer

– https://www.euronews.com/travel/2026/01/13/a-volcanic-island-and-a-fashion-capital-europes-top-trending-destinations-for-2026

– https://www.euronews.com/travel/2026/04/17/these-are-the-top-trending-rural-destinations-in-europe

Europos Komisijos energetikos komisaras Danas Jørgensenas balandžio 22 dieną perspėjo, kad dėl naujos geopolitinės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose energijos kainų šuolis Europoje gali užsitęsti ne savaites, o mėnesius ar net metus. Pasak jo, net ir palankiausiu scenarijumi situacija išlieka sudėtinga, nes sutrikimų mastas paliečia ne tik žaliavų kainas, bet ir tiekimo grandines.

Komisaras pabrėžė, kad smūgis nėra vien momentinis kainų šuolis biržose, o ilgiau trunkantis spaudimas visai ekonomikai. Jo teigimu, karas Europai gali kainuoti apie 500 mln. eurų per dieną, o tai ilgainiui persiduoda ir į transporto, pramonės bei namų ūkių išlaidas. Kainas, anot jo, kelia ir tai, kad infrastruktūros pažeidimai regione dažnai reiškia ilgesnį atsigavimo laiką net ir tuomet, kai aktyvūs veiksmai aprimsta.

„Labai sunkūs mėnesiai, o gal net metai, dar prieš akis“, – sakė Danas Jørgensenas.

Vienas svarbiausių rizikos taškų – Hormūzo sąsiauris, per kurį tradiciškai juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis. Net jei Europos šalims pavyktų fiziškai užsitikrinti tiekimą, vien padidėjusi rizika ir draudimo kaštai paprastai kelia kainas, nes rinkos įskaičiuoja galimus vėlavimus, maršrutų keitimus ir mažesnį pasiūlos lankstumą. Tokiais laikotarpiais dažnėja ir trumpalaikis kainų nepastovumas, kuris verslams brangina apsidraudimą ir planavimą.

Didžiausia įtampa – aviacinių degalų rinkoje

Komisaras taip pat akcentavo nerimą dėl aviacinių degalų, ypač artėjant intensyviausiam turizmo sezonui. Europos Komisija pripažįsta, kad valstybės narės stebi situaciją dėl galimų trūkumų, nes aviacinių degalų logistika jautri tiek žaliavos kainų svyravimams, tiek perdirbimo ir tiekimo maršrutų pokyčiams. Susitraukus pasiūlai, aviakompanijoms didėja kaštai, o tai gali virsti brangesniais bilietais ir griežtesniu skrydžių planavimu.

„Net ir geriausiu atveju tai vis tiek blogai“, – sakė Danas Jørgensenas.

Reaguodama į įtampą, Europos Komisija paskelbė kurianti vadinamąją degalų stebėsenos sistemą – fuel observatory, kuri turėtų sekti aviacinių degalų atsargas ir padėti išvengti situacijų, kai šalys pradeda kaupti degalus viena kitos sąskaita. Tokie sprendimai ES praktikoje dažniausiai atsiranda tuomet, kai kyla rizika vidaus rinkos veikimui: kai kurios valstybės, siekdamos apsaugoti savo sektorius, gali imtis nacionalinių priemonių, kurios bendrai rinkai sukuria papildomų įtampų.

Tarptautinė energetikos agentūra pastaruoju metu taip pat signalizavo apie įtemptą aviacinių degalų balansą Europoje, o dalis Europos aviakompanijų yra perspėjusios, kad ilgiau trunkant trikdžiams gali daugėti maršrutų korekcijų. Vis dėlto Europos Komisija viešai ragino nepulti į paniką ir atskirais atvejais teigė, kad skrydžių atšaukimus gali lemti ir pačių vežėjų komerciniai sprendimai, o ne vien fizinis degalų trūkumas.

Kodėl poveikis gali užsitęsti

Energetikos kainų šokai dažnai persiduoda į vartotojų kainas su vėlavimu, nes dalis elektros ir dujų įsigyjama pagal iš anksto sudarytas sutartis, o verslai kainodarą keičia palaipsniui. Jei brangsta nafta, poveikį patiria ne tik degalinės – kyla logistikos, aviacijos, žemės ūkio ir dalies pramonės sąnaudos, o tai gali didinti bendrą infliacijos spaudimą.

Be to, net ir atstatant tiekimą, rinkos paprastai ilgiau išlaiko vadinamąją rizikos premiją, ypač jei išlieka neapibrėžtumas dėl regiono saugumo ir galimų naujų sutrikimų. Europai tai reiškia didesnį spaudimą energijos importo sąskaitai, o vyriausybėms – sudėtingesnį balansą tarp pagalbos gyventojams, biudžeto drausmės ir energijos transformacijos tikslų.

Kartu tai dar kartą iškelia klausimą, kiek atspari yra Europos energetikos sistema: nuo tiekimo diversifikavimo ir strateginių atsargų iki elektros tinklų plėtros bei atsinaujinančių išteklių integracijos. Komisarų ir ministrų diskusijos dėl papildomų priemonių dažniausiai suintensyvėja tada, kai kainų šuoliai tampa ne tik rinkos, bet ir socialiniu klausimu, ypač mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams bei energijai imlioms įmonėms.

Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/22/energy-crisis-will-hit-prices-for-months-or-even-years-says-commissioner-jorgensen
– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/21/eu-to-boost-jet-fuel-imports-from-the-united-states-amid-shortage-fears
– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/17/eu-downplays-jet-fuel-shortage-risks-despite-iea-warning
– https://www.euronews.com/my-europe/2026/03/31/strait-of-hormuz-shutdown-what-implications-for-europe-for-how-long-and-how-high-can-price

Sirijos prezidentas Ahmedas al-Sharaa balandžio 22 dieną atvyko į Dohą, kur susitiko su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al Thani. Tai naujausias jo vizitas Persijos įlankos valstybėse po susitikimo Džidoje su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu.

Kataro užsienio reikalų ministerija pranešė, kad pagrindinės derybų temos – ekonominis bendradarbiavimas, investicijos ir Sirijos infrastruktūros atstatymo kryptys. Kataro naujienų agentūra QNA skelbė, jog Sirijos vadovas buvo sutiktas aukštų pareigūnų, o vėliau pabrėžė Sirijos solidarumą Katarui dėl šios šalies saugumo ir suvereniteto.

Vizitas Dohoje vyksta tuo metu, kai Sirija bando spartinti regioninę reintegraciją po Basharo al-Assado valdžios žlugimo. Pastaraisiais metais dalis arabų valstybių su Damasku siekia pragmatiškesnių ryšių, akcentuodamos stabilumo, migracijos ir saugumo klausimus, tačiau procesą vis dar riboja sankcijų režimai ir neišspręstos vidaus politikos bei žmogaus teisių dilemos.

Ko siekia Kataras ir Sirija

Kataras buvo viena pirmųjų arabų valstybių, kuri ėmėsi aktyviau bendrauti su naująja Sirijos vadovybe. QNA duomenimis, 2025 metų sausį Kataro emyras lankėsi Damaske ir tapo pirmuoju arabų lyderiu, susitikusiu su Ahmedu al-Sharaa po jo atėjimo į valdžią.

Praktinėje darbotvarkėje svarbiausia – energetika ir bazinė infrastruktūra. Kataras 2025 metų pradžioje paskelbė planus tiekti Sirijai 200 megavatų elektros energijos kaip dalį infrastruktūros reabilitacijos pastangų, o tai signalizuoja siekį pereiti nuo politinių kontaktų prie apčiuopiamų ekonominių projektų.

Šalia energetikos natūraliai kyla ir platesnis investicijų klausimas: kelių, oro uostų, ryšių, vandentvarkos bei sveikatos sistemos atstatymas. Jungtinių Tautų vertinimu, nuo 2011 metų trunkančio konflikto padariniai smarkiai nualino šalies ekonomiką, o milijonai sirų išlieka priklausomi nuo humanitarinės pagalbos.

Saudo Arabijos vaidmuo regioninėje reintegracijoje

Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA skelbė, kad balandžio 21 dieną Džidoje Ahmedas al-Sharaa su Saudo Arabijos kronprincu aptarė dvišalius santykius ir galimybes plėsti ekonomines bei investicines partnerystes. Taip pat minėti regioniniai susisiekimo projektai ir tarptautinės politikos aktualijos, rodančios, kad ekonomika čia glaudžiai susijusi su geopolitika.

Rijadas pastaruoju metu akcentuoja, kad Sirijos įtraukimas į regioninius formatus gali prisidėti prie stabilesnės saugumo aplinkos ir mažesnės įtampos. Tuo pačiu tai reiškia didesnį spaudimą Damaske esančiai valdžiai parodyti, jog ji gali užtikrinti nuspėjamumą, ypač dėl sienų kontrolės, narkotikų kontrabandos ir kovos su ginkluotomis grupuotėmis.

Ahmedas al-Sharaa per pastaruosius mėnesius į Persijos įlankos valstybes vyko ne kartą, o į Saudo Arabiją, kaip nurodo Euronews, buvo nuvykęs keturis kartus. Šis diplomatinių kelionių intensyvumas leidžia spėti, kad Damaskas bando greitai užsitikrinti ekonominį kvėpavimą ir politinį pripažinimą regione.

Kodėl investicijų klausimas toks jautrus

Net ir esant politinei valiai, investicijų kryptį lems rizikos vertinimas: saugumo situacija, teisinės garantijos, bankinės operacijos ir sankcijų laikymasis. Dalis Vakarų sankcijų Sirijai išlieka, o tai apsunkina kapitalo judėjimą, draudimą ir atsiskaitymus net tais atvejais, kai projektai formaliai priskiriami humanitarinei ar infrastruktūrinei paramai.

Be to, Sirijos ekonomika susiduria su struktūriniais iššūkiais – nuo energijos trūkumo ir nusidėvėjusios infrastruktūros iki ribotų biudžeto galimybių. Būtent todėl Kataro ir Saudo Arabijos signalai apie ekonominį bendradarbiavimą yra stebimi kaip galintys nulemti, ar Damaskas artimiausiais metais sugebės pereiti nuo politinių deklaracijų prie realių atstatymo projektų.

Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/2026/04/22/syrias-president-arrives-in-qatar-for-talks-after-saudi-arabia-visit
– https://www.unhcr.org/emergencies/syria-emergency
– https://www.ochaopt.org/content/syrian-arab-republic-humanitarian-needs-overview-2024

Vienos baudžiamasis teismas balandžio 22 dieną išteisino buvusį Austrijos užsienio reikalų ministerijos aukščiausio rango tarnautoją Johannesą Peterliką, kuris buvo kaltintas piktnaudžiavimu tarnyba ir konfidencialios informacijos atskleidimu. Prokuratūra teigė, kad jis prisidėjo prie įslaptintų dokumentų, susijusių su Novičok panaudojimu Jungtinėje Karalystėje 2018 metais, nutekinimo.

Bylos esmė sukosi apie 2018 metų spalį, kai, pasak kaltintojų, J. Peterlikas esą „be tarnybinės būtinybės“ paprašė įslaptintos ataskaitos. Joje buvo informacija apie nervus paralyžiuojančią medžiagą Novičok, kuri siejama su buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimu Solsberyje 2018 metų kovą.

J. Peterlikas 2018–2020 metais ėjo aukščiausio rango valstybės tarnautojo pareigas Austrijos užsienio reikalų ministerijoje, todėl prokuratūra šį epizodą vertino kaip galimą piktnaudžiavimą prieiga prie jautrios informacijos. Kaltinimai jam buvo pareikšti 2025 metų spalį, o teismo procesas tapo dalimi platesnio pasakojimo apie pastaraisiais metais šalyje kylančius šnipinėjimo ir informacijos saugumo skandalus.

Teismas J. Peterliką išteisino, tačiau prokuratūra, kaip nurodė teismo atstovas, sprendimą ketina skųsti. Tai reiškia, kad byla dar gali persikelti į aukštesnės instancijos teismą, o galutinė jos baigtis priklausys nuo apeliacinio proceso vertinimo.

OPCW dokumentai ir ryšiai su žvalgybos byla

Prokurorai tvirtino, kad J. Peterlikas keliems asmenims parodė Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos dokumentus. Ši tarptautinė organizacija, dažnai trumpinama kaip OPCW, yra atsakinga už Cheminio ginklo konvencijos įgyvendinimo priežiūrą ir tyrimus, kai įtariamas draudžiamų medžiagų panaudojimas.

Tarp minimų asmenų figūravo Egisto Ottas, buvęs Austrijos žvalgybos pareigūnas. Jis pats Austrijoje teisiamas dėl virtinės kaltinimų, įskaitant įtarimus dėl jautrios informacijos perdavimo ir įrangos perdavimo, o dalis kaltinimų siejama su Rusijos interesais.

E. Ottas neigia jam pareikštus kaltinimus. Vis dėlto prokuratūra šią bylą vertina kaip galimą grandį, kurioje informacija galėjo keliauti per tarpininkus, pasitelkiant kontaktus tiek buvusių, tiek esamų institucijų viduje.

„Wirecard“ šešėlis ir Marsaleko faktorius

Bylos kontekste minimas ir Janas Marsalekas, buvęs Vokietijos mokėjimų apdorojimo bendrovės „Wirecard“ operacinis vadovas, ieškomas dėl įtariamo sukčiavimo. Tarptautiniuose tyrimuose ir žiniasklaidos publikacijose jis siejamas su ryšiais, galimai naudotais žvalgybinei veiklai ir slaptos informacijos judėjimui.

Austrijos žiniasklaidos tyrimuose skelbta, kad J. Marsalekas galėjo gyventi Maskvoje su suklastota tapatybe. Šis aspektas dar labiau sustiprino viešą dėmesį temai, nes „Wirecard“ skandalas jau anksčiau buvo tapęs vienu didžiausių finansinių sukčiavimo atvejų Europoje.

Pasak teiginių, aptarinėtų viešojoje erdvėje, J. Marsalekas esą bandė daryti įspūdį verslo partneriams rodydamas dokumentus, kuriuose galėjo būti detalės apie Novičok sudėtį. Tokie epizodai paprastai vertinami kaip signalas, kad jautri informacija galėjo būti naudojama ne instituciniams tikslams, o reputaciniams ar įtakos siekiams.

Kodėl Novičok byla Europoje vis dar jautri

Novičok – tai nervus paralyžiuojančių medžiagų grupė, siejama su Sovietų Sąjungoje kurtais cheminiais ginklais. Po 2018 metų įvykių Solsberyje ši tema tapo ne tik kriminalinių tyrimų, bet ir tarptautinės politikos klausimu, nes Jungtinė Karalystė tuomet viešai kaltino Rusiją, o Europos valstybės diskutavo dėl diplomatinių ir saugumo priemonių.

Austrijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis yra Europos Sąjungos narė, tačiau nepriklauso NATO ir laikosi neutralumo politikos. Kritikai ne kartą kėlė klausimus, ar neutralumo statusas kartais nesudaro palankesnių sąlygų priešiškoms žvalgybos operacijoms, ypač kai šalis tampa patrauklia vieta kontaktams, logistikai ar informacijos rinkimui.

Pastaraisiais metais Europoje augant susirūpinimui dėl šnipinėjimo, sabotažo ir užsienio įtakos, informacijos apsaugos standartai tampa vis svarbesni. Net ir išteisinamosios bylos, tokios kaip J. Peterliko atvejis, dažnai pasitelkiamos platesnei diskusijai apie prieigos prie įslaptintos informacijos kontrolę ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/22/austrian-court-acquits-ex-official-johannes-peterlik-over-novichok-document-leak
– https://www.opcw.org/chemical-weapons-convention
– https://www.opcw.org/media-centre/featured-topics/novichok

Planuojate atostogas Europoje, tačiau nenorite, kad pagal naująją ES atvykimo ir išvykimo sistemą (EES) būtų fiksuojami jūsų pirštų atspaudai ir veido atvaizdas? Britams, ieškantiems sklandesnio keliavimo, verta atkreipti dėmesį į Graikiją.

Graikija nusprendė elgtis kitaip nei dalis kitų šalių ir, įgyvendinant biometrinės registracijos reikalavimus, atleido Jungtinės Karalystės pasų turėtojus nuo biometrinių patikrų kertant jos sieną.

Apie tai pranešė Graikijos ambasada Londone. Jos interneto svetainėje skelbiama:

„Norime jus informuoti, kad įgyvendinant naująją atvykimo ir išvykimo sistemą (EES) nuo 2026 m. balandžio 10 d., Jungtinės Karalystės pasų turėtojai Graikijos pasienio kontrolės punktuose nebus registruojami biometriniu būdu.“

„Euronews“ kreipėsi į Graikijos ambasadą Londone, prašydama patikslinti, ar ši išimtis bus taikoma ir kitų trečiųjų šalių piliečiams.

Graikijos nacionalinės turizmo organizacijos Jungtinėje Karalystėje direktorė Eleni Skarveli teigė, kad toks sprendimas turėtų užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį atvykimą į Graikiją. Pasak jos, išimtis taip pat turėtų reikšmingai sumažinti laukimo laiką ir padėti išvengti spūsčių oro uostuose.

EES sistema, kuria siekiama padėti užkirsti kelią tapatybės vagystėms ir kitiems sunkiems nusikaltimams, 29 Europos šalyse pilnai įsigaliojo 2026 m. balandžio 10 d.

Po oficialaus sistemos starto Milano Linate oro uoste susidarė valandų eilės: į Mančesterį skridusiame lėktuve iš 156 keleivių įlaipinti buvo tik 34, o likusieji liko oro uoste ir stebėjo, kaip jų lėktuvas išskrenda be jų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Graikija, siekdama išvengti kelionių chaoso britams, ypač piko metu vasarą, imasi prevencinių veiksmų. Tuo laikotarpiu salų oro uostai kartais per vieną dieną gali priimti ir išleisti iki 2000 keliautojų iš Jungtinės Karalystės.

2025 m. tarptautinių atvykimų į Graikiją skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 5,6 proc. ir pasiekė 37,98 mln. lankytojų.

Turistų iš Jungtinės Karalystės skaičius beveik 8 proc. padidėjo iki 4,89 mln. keliautojų. Jie prisidėjo prie 3,74 mlrd. eurų siekusių turistų išlaidų. Graikijos turizmo ministrė Olga Kefalogianni 2025-uosius pavadino geriausiais metais šiam sektoriui.

Dėl Irano karo ir vėliau uždaryto Hormūzo sąsiaurio įstrigę kruiziniai laivai pagaliau paliko svarbiausius Arabijos įlankos regiono uostus.

Penktadienį Maltos vėliava plaukiojantis keleivinis laivas „Celestyal Discovery“ išplaukė iš Dubajaus ir tapo pirmuoju kruiziniu laivu, nuo karo pradžios perplaukusiu sąsiaurį. Bendrovė „Celestyal Cruises“ pranešė, kad kitas jos laivas „Celestyal Journey“ taip pat išplaukė iš Kataro sostinės Dohos, patvirtindama „sėkmingą ir saugų abiejų laivų tranzitą“ šiuo vandens keliu.

„Po sėkmingo perplaukimo tiek „Celestyal Discovery“, tiek „Celestyal Journey“ dabar perdislokuojami į Viduržemio jūrą, kur, kaip planuota, pradės artėjantį vasaros sezoną“, – nurodė „Celestyal Cruises“.

„Galime patvirtinti, kad visi ateities reisai, kurie šiuo metu parduodami, vyks pagal tvarkaraštį, suteikiant mūsų svečiams ir kelionių partneriams užtikrintumą bei tęstinumą, bendrovei pereinant prie Viduržemio jūros maršrutų“, – teigiama pranešime.

Apie situacijos normalizavimą pranešė ir „MSC Cruises“ – bendrovė nurodė, kad laivas „MSC Euribia“ taip pat išplaukė iš Dubajaus, saugiai perplaukęs Hormūzo sąsiaurį.

„Plaukimas buvo įvykdytas glaudžiai koordinuojant veiksmus su atitinkamomis institucijomis“, – teigė „MSC Cruises“.

„MSC Euribia“ šiuo metu plaukia į Šiaurės Europą ir, kaip ir buvo numatyta, išvyks iš Kylio Vokietijoje gegužės 16 d., o iš Kopenhagos Danijoje – gegužės 17 d.

„TUI“ laivai jau pakeliui į Viduržemio jūrą

Sekmadienį bendrovė „TUI Cruises“ patvirtino, kad du jos laivai – „Mein Schiff 4“ ir „Mein Schiff 5“ – po sėkmingo išplaukimo atitinkamai iš Dubajaus ir Dohos jau „plaukia Viduržemio jūros link“.

„Abu laivai kursą laiko į Keiptauną, o vėliau sugrįš į įprastus tvarkaraščius“, – pranešė kruizų operatorius.

Pasak „TUI Cruises“, dėl perdislokavimo anksčiau atšaukti reisai vis dėlto įvyks: „Mein Schiff 4“ kelionė iš Triesto Italijoje, planuota nuo gegužės 17 d., ir „Mein Schiff 5“ reisas iš Herakliono Graikijoje, planuotas nuo gegužės 15 d., bus vykdomi kaip numatyta.

„Pastarosios kelios savaitės visiems mums tapo išskirtinių iššūkių laikotarpiu. Noriu ypatingai padėkoti mūsų kapitonams, įguloms bei visoms komandoms laivuose ir krante, kurios su dideliu profesionalumu, atsargumu ir atsidavimu padėjo įveikti šią situaciją.

„Todėl dar labiau džiaugiamės, kad dabar galime greitai grįžti prie įprasto darbo ir, kaip planuota, eksploatuoti visą mūsų laivyną. Tai, kad svečiams vis dėlto galime pasiūlyti anksčiau atšauktus kruizus, yra „TUI Cruises“ solidarumo ir efektyvumo įrodymas“, – sakė „TUI Cruises“ vadovė Wybcke Meier.

Taip pat pranešta, kad „TUI Cruises“ įgulos Keiptaune ir Maltoje prisijungs prie laivų, kurie ruošiami grįžimui į įprastą veiklą. Tuomet pirmieji svečiai, kaip ir buvo planuota, bus pasitikti laivuose Trieste ir Heraklione.

Artėjant vasaros sezonui, Ispanijos oro uostuose toliau netrūksta sumaišties – nuo streikų iki uždarymų. Šią savaitę vienas judriausių šalies šiaurės oro uostų bus uždarytas ilgiau nei mėnesiui, nes bus vykdomi kritiniai kilimo ir tūpimo tako priežiūros darbai.

„Santiago-Rosalía de Castro“ oro uostas, antras pagal užimtumą šiaurinėje Ispanijoje, neveiks nuo balandžio 23 d., ketvirtadienio, iki gegužės 27 d., trečiadienio. Galisijoje esantį oro uostą valdo Ispanijos operatorius „AENA“.

2025 metais oro uostas aptarnavo 3,1 mln. keleivių, o dėl planuojamo uždarymo, kaip skelbiama, gali nukentėti tūkstančiai tarptautinių keliautojų.

„Šiuo laikotarpiu oro uostas bus uždarytas visam oro eismui, o jokie pakilimai ar nusileidimai nevyks“, – savo interneto svetainėje nurodė oro uostas.

Į šį oro uostą skraidina tokios didžiosios oro bendrovės kaip „Ryanair“, „Vueling“ ir „Iberia“, todėl sprendimas gali sujaukti dalies keliautojų planus prieš prasidedant intensyviausiam vasaros atostogų laikotarpiui.

Keliautojams, nerimaujantiems dėl tvarkaraščių pokyčių, skrydžių statuso ar bilietų perregistravimo, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo pasirinktą oro bendrovę.

Į kokius artimiausius oro uostus galima skristi?

Galisija – populiari turistų kryptis, viliojanti įspūdingomis pakrantėmis, trimis UNESCO pasaulio paveldo vietovėmis ir vasarą mėgstamomis veiklomis gamtoje, tokiomis kaip žygiai, plaukimas baidarėmis ar maudynės.

Dėl to regione yra ir daugiau alternatyvių oro uostų, į kuriuos gali skristi tiek vietos, tiek užsienio turistai.

La Korunjos, dar vadinamas Alvedro, oro uostas – vienas artimiausių pasirinkimų: automobiliu nuo „Santiago-Rosalía de Castro“ jis pasiekiamas maždaug per 50 minučių. Nors daugiausia čia vykdomi vidaus skrydžiai, yra ir tarptautinių maršrutų iš London Heathrow, Ženevos, Paryžiaus bei Milano.

Taip pat skelbiama, kad 2026 metais oro uoste planuojama atidaryti naujus maršrutus iš Romos, Frankfurto ir Varšuvos.

Kitas variantas – Vigo oro uostas. Iš jo vykdomi skrydžiai iš London Luton, Milano, Ženevos ir Marakešo, tačiau dažnai jie būna su persėdimu – įprastai Madride arba Barselonoje. Vis dėlto tokios oro bendrovės kaip „Ryanair“ kartais siūlo ir tiesioginius sezoninius skrydžius.

Reikėtų įvertinti, kad iš Vigo iki Galisijos vietovių dažniausiai tenka vykti automobiliu apie pusantros valandos.

Ispanijos oro uostuose – nauja trikdžių banga

Žinia apie „Santiago-Rosalía de Castro“ oro uosto uždarymą pasirodė tuo metu, kai net 14 Ispanijos oro uostų jau patiria didelius trikdžius dėl plataus masto streikų ir darbo nutraukimų, kuriuos organizuoja skrydžių vadovų profesinės sąjungos, tokios kaip „CCOO“ ir „USCA“.

Tarp paveiktų oro uostų – Jerez de la Frontera, Madrid-Cuatro Vientos, Sevilija ir La Korunja, taip pat Kanarų salų oro uostai Lanzarotėje, La Palmoje, Fuerteventūroje, La Gomeroje ir El Hierro.

Ilgaamžiškumo kelionės 2026 metais iš nišinio reiškinio vis labiau tampa masiniu. Tai, kas anksčiau buvo prieinama beveik tik elitinėse medicinos klinikose, šiandien formuoja platesnę sveikatingumo industriją: keliautojai vis dažniau ieško ne trumpalaikio atsipalaidavimo, o pamatuojamos, ilgalaikės naudos sveikatai.

Tikslas – ne vien pailsėti, bet išvykti patyrus apčiuopiamų pokyčių, kurie išlieka ir gerokai po viešnagės. Visoje Europoje daugėja poilsio vietų, siūlančių struktūruotas, moksliškai pagrįstas programas ilgalaikei savijautai gerinti.

Dauguma tokių programų apjungia medicininę diagnostiką, personalizuotą mitybą ir tikslines terapijas, skirtas prailginti sveiką gyvenimo laikotarpį.

Štai 10 ilgaamžiškumo poilsio vietų Europoje, kurias verta įtraukti į planus jau dabar.

„Clinique La Prairie“, Montreux, Šveicarija

Viena seniausių ir geriausiai žinomų ilgaamžiškumo krypčių – ši Šveicarijos klinika išsiskiria medicininiu požiūriu į senėjimą. Svečiams pirmiausia atliekami išsamūs tyrimai, o tuomet sudaroma individuali programa, apimanti mitybos planus, ląstelinių procesų palaikymo terapijas ir pažangias procedūras.

Metodika čia – struktūruota ir itin tiksli, todėl „Clinique La Prairie“ dažnai laikoma savotišku ilgaamžiškumo kelionių etalonu. Klinikos pagrindinė revitalizacijos programa tebėra viena labiausiai atpažįstamų ilgaamžiškumo protokolų pasaulyje.

„Chenot Palace Weggis“, Weggis, Šveicarija

Įsikūrusi prie Liucernos ežero, ši vieta orientuota į detoksikaciją ir energijos atstatymą, taikant „Chenot“ metodą – moksliškai paremtą detoksikacijos programą, kuri siekia padėti organizmui pašalinti toksinus, sustiprinti ląstelių energiją ir atkurti bendrą pusiausvyrą.

Programos griežtai suvaldomos: derinami medicininiai testai, mityba, judėjimas ir procedūros, kurių tikslas – organizmo „perstatymas“ ląsteliniu lygiu.

Paprastai rekomenduojama viešnagės trukmė – ne trumpesnė nei septynios dienos, nes akcentuojami pamatuojami fiziologiniai pokyčiai, o ne greiti sprendimai.

„Lanserhof Tegernsee“, Tegernsee, Vokietija

Žarnyno sveikatos ir medžiagų apykaitos atstatymo srityje ši vieta laikoma viena lyderių. „Lanserhof“ derina šiuolaikinę diagnostiką su tradicine Mayr terapija, kurios esmė – pasninkas, žarnyno valymas ir virškinimo gerinimas.

Pagrindą sudaro griežti mitybos planai, o tikslas – ilgalaikis gyvenimo būdo pokytis. Klinika taip pat žinoma dėl kasdienės rutinos: valgiai prižiūrimi mediciniškai, o pasninko protokolai padeda iš naujo „perkrauti“ virškinimo sistemą.

„SHA Wellness Clinic“, Alicante, Ispanija

Virš Viduržemio jūros įsikūrusi „SHA“ apjungia Vakarų mediciną ir Rytų terapijas. Programos orientuotos į detoksikaciją, imunitetą ir energijos lygį, daug dėmesio skiriant prevencijai bei individualiam sveikatos planavimui.

Čia siūlomos ir specializuotos ilgaamžiškumo programos, integruojančios genetinius tyrimus bei pažangią diagnostiką, kad būtų galima sudaryti itin personalizuotas sveikatos strategijas.

„Palazzo Fiuggi“, Fiuggi, Italija

Ši vieta Italijoje sujungia medicinos žinias su judėjimu ir mityba. Svečiams sudaromos individualios programos, kuriose derinama diagnostika, žygiai, terminės procedūros ir aiškiai struktūruoti valgymo planai, skirti fizinei pusiausvyrai atkurti.

„Palazzo Fiuggi“ remiasi istoriniu Fiuggi gydomųjų vandenų palikimu – jie ilgai siejami su organizmo valymu ir iki šiol išlieka daugelio programų ašimi.

„Original Mayr Medical Resort“, Maria Wörth, Austrija

Vienas iš klasikinių Mayr terapijos centrų, orientuotas į žarnyno sveikatą, detoksikaciją ir mitybos discipliną. Čia mažiau prabangos, daugiau rezultatų – itin akcentuojamas ilgalaikis elgsenos pokytis.

Programoje daug dėmesio skiriama porcijų kontrolei ir valgymo įpročiams, pavyzdžiui, sąmoningam kramtymui – tai laikoma svarbia virškinimo ir bendros savijautos gerinimo dalimi.

„Euphoria Retreat“, Mystras, Graikija

Holistiškesnė alternatyva klinikinėms programoms – „Euphoria“ jungia senovės graikų filosofiją su šiuolaikiniu sveikatingumo mokslu. Daugiausia dėmesio skiriama emocinei sveikatai, streso mažinimui ir bendrai pusiausvyrai.

Vietos „vizitinės kortelės“ programos dažnai apjungia psichoterapijos metodus ir fizines terapijas, taip siūlydamos integruotą požiūrį į psichinę ir fizinę gerovę.

„Minos Palace Resort“, Kreta, Graikija

Šis tik suaugusiesiems skirtas poilsio kompleksas siūlo individualias sveikatingumo programas, kuriose diagnostika derinama su šviesos terapija, sąmoningumo praktikomis ir kitomis priemonėmis. Aplinka ir tempas čia ramesni, tačiau programos vis tiek grindžiamos pamatuojamu savijautos gerėjimu.

Svečiai gali rinktis ilgaamžiškumo kryptis, apimančias miego optimizavimą ir streso stebėseną, atspindinčias vis didesnį duomenų vaidmenį šiuolaikiniame sveikatingumo turizme.

„Grand Resort Bad Ragaz“, Bad Ragaz, Šveicarija

Šis Šveicarijos kurortas jungia medicinos kompetenciją ir aukšto lygio svetingumą. Siūlomos ilgaamžiškumo programos orientuotos į prevenciją, reabilitaciją ir fizinį pajėgumą, o medicinos centras laikomas vienu pažangiausių regione.

Kurortas įsikūręs prie natūralių terminių šaltinių, kurie naudojami jau šimtmečius ir iki šiol išlieka svarbia terapinių procedūrų dalimi.

„Six Senses London“, Londonas, Anglija

Viena naujausių šios krypties vietų – miesto formato ilgaamžiškumo poilsis Londone. Čia galima tikėtis biohakingo procedūrų, miego programų ir sveikatingumo diagnostikos, pritaikytos trumpesnėms, labiau prieinamoms viešnagėms.

Šios vietos atsiradimas rodo platesnę tendenciją: ilgaamžiškumo sprendimai vis dažniau integruojami į kasdienį gyvenimą, o aukštesnės klasės sveikatingumo paslaugos tampa pasiekiamos ir be kelionių į atokias vietoves.

Kazachstanas, viena didžiausių ir žaliausių pasaulio valstybių, paskelbė planus plėsti nacionalinių parkų tinklą.

Skaičiuojama, kad iki 2035 metų saugomų teritorijų plotas turėtų padidėti maždaug 20 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tuomet bendras saugomas plotas siektų apie 332 tūkst. kvadratinių kilometrų – daugiau nei Lenkijoje ar Italijoje.

Kazachstanas neretai siejamas su vieta, kur, kaip manoma, kilo obuolys. Šalis garsėja ir milžiniškomis stepėmis, ryškiai raudonu Čaryno kanjonu, įspūdingais Altajaus kalnais bei Kaindy ežeru, kurio vandenyje stūkso apsemtas miškas.

Ši Centrinės Azijos valstybė taip pat išsiskiria klajoklių kultūra – ypač erelių medžioklės tradicijomis – todėl kartais vadinama „klajūnų žeme“.

Nors šalis turi daug gamtinių išteklių ir įspūdingų vietovių, ji vis dar palyginti retai pasirenkama nuotykių ir gamtos turizmo mėgėjų. Tikimasi, kad naujos žaliosios erdvės ir infrastruktūros plėtra šią situaciją pakeis.

Kodėl Kazachstanas plečia nacionalinius parkus?

Pastaraisiais metais Kazachstanas daug investuoja į ekologinės pusiausvyros atkūrimą ir tvaraus turizmo skatinimą. Nacionalinių parkų plėtra – platesnės biologinės įvairovės strategijos dalis, pavadintos „Biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo koncepcija 2026–2035“.

Plane numatyta saugoti unikalias šalies teritorijas – nuo vėjuotų Aralo Karakumo dykumos kopų iki snieguotų Tian Šanio viršūnių ir Karkaraly miškų. Taip pat ketinama didinti miškų plotus: planuojama pasodinti arba atkurti apie 8 tūkst. kvadratinių kilometrų miško, be to, bus plečiamos esamos saugomos teritorijos.

Iniciatyva turėtų prisidėti ir prie Kazachstano biologinės įvairovės apsaugos. Šalyje priskaičiuojama daugiau kaip 6 tūkst. augalų rūšių ir apie 230 gyvūnų rūšių. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Bucharos elnias, snieginis leopardas ir gazelė, yra nykimo rizikoje.

Tikimasi, kad tai atvers daugiau galimybių turizmui: gali išaugti paukščių stebėjimo, laukinių gyvūnų sekimo ir žygių miškais pasiūla.

Taip pat siekiama prisidėti prie tokių ekosistemų kaip Aralo jūros baseinas atkūrimo, o tai galėtų paskatinti tvarų ekoturizmą. Šalis jau sodina saksaulus išdžiūvusioje Aralo jūros dugno teritorijoje, kad būtų stabdoma tolesnė degradacija.

Plėtra turėtų reikšti ir patogesnę infrastruktūrą keliautojams: planuojama įrengti lankytojų centrus, daugiau „glamping“ tipo stovyklaviečių, naujų žygių ir pasivaikščiojimo takų, taip pat daugiau navigacinių ženklų, ypač Ile-Alatau ir Kolsai ežerų regionuose.

Daugiau dėmesio ketinama skirti jodinėjimui bei atokesniems ekokaimeliams, o šioms patirtims planuojama parengti ir daugiau gidų.

Be to, Kazachstanas į natūralias buveines grąžina kai kurias gyvūnų rūšis, tarp jų – tigrus, kulanų populiacijas ir Prževalskio arklius, siekdamas atkurti natūralių ekosistemų pusiausvyrą.

Planuojant kelionę į Portugaliją dažniausiai pirmiausia į galvą ateina Lisabona ir Portas, o galbūt dar piečiau esanti Algarvės pakrantė. Tačiau šalis siekia pakeisti įprastus maršrutus: kelių milijonų eurų investicijos turėtų nukreipti turistų srautus į mažiau lankomas vidaus teritorijas ir taip perbraižyti Portugalijos turizmo žemėlapį.

Portugalijos vyriausybė finansuoja 12 turizmo projektų, kuriems skiriama 4,5 mln. eurų. Bendra investicijų suma siekia apie 11 mln. eurų – lėšos bus nukreiptos turizmo plėtrai šiaurinėje ir centrinėje Portugalijos dalyje, taip pat Alentežu ir Ribatežu regionuose.

Šios priemonės yra platesnės iniciatyvos „Growing with Tourism“ dalis. Ji startavo 2025 m. vasarį, o jos biudžetas sudaro 30 mln. eurų.

Prioritetai – gamta, gastronomija ir sveikatingumas

Naujausiai paskirstytas finansavimas numatytas viešosioms, privačioms ir asociacijų tipo organizacijoms. Pirmenybė teikiama kelioms kryptims: gamtos, gastronomijos, aktyvaus laisvalaikio, sveikatingumo ir kultūriniam turizmui.

Projektai taip pat orientuoti į naujų turizmo produktų kūrimą, vadinamųjų išmaniųjų teritorijų vystymą, istorinio ir kultūrinio paveldo gaivinimą, tvarumo skatinimą bei miestų atnaujinimą.

Be to, numatoma investuoti į darbuotojų kompetencijų stiprinimą: planuojamos mokymų ir gebėjimų ugdymo programos, skirtos ir pažeidžiamesnėje situacijoje esantiems sektoriaus darbuotojams.

Ministras: mažesni projektai ypač patrauklūs užsieniečiams

Pasirašant investicijų sutarčių paketą, ekonomikos ir teritorinės sanglaudos ministras Castro Almeida pripažino, kad egzistuoja ir didesni projektai, galintys vystytis be tokios didelės valstybės paramos. Vis dėlto, jo teigimu, yra ir mažesnių iniciatyvų, kurios – ypač šalies gilumoje – gali turėti didelę pridėtinę vertę.

„Tačiau yra ir mažesnių projektų, ypač vidaus teritorijose, skirtų kultūros ir gamtos paveldui stiprinti – jie užsienio lankytojams labai patrauklūs ir nauji“, – kalbėjo Castro Almeida.

Ministro teigimu, būtent tokie mažesnio masto projektai turi būti aktyviai pristatomi ir viešinami.

Turistų daugėja, bet didmiesčiai pavargsta

Remiantis „Turismo de Portugal“ duomenimis, 2025 m. Portugalija priėmė 32,5 mln. lankytojų, iš jų 19,7 mln. buvo atvykę iš užsienio.

Daugiausia turistų atvyko iš Jungtinės Karalystės ir JAV – atitinkamai 2,5 mln. ir 2,4 mln. lankytojų. Toliau rikiavosi Ispanija, Vokietija ir Prancūzija, iš kurių taip pat sulaukta milijoninių srautų.

Nacionalinė turizmo institucija skelbia, kad augantis lankytojų skaičius sugeneravo apie 29,1 mlrd. eurų turizmo pajamų. Vis dėlto vietos bendruomenėse vis dažniau reiškiamas nepasitenkinimas dėl itin didelių turistų srautų pagrindinėse kryptyse, tokiose kaip Lisabona ir Portas.

„The Guardian“ anksčiau analizavo perteklinio turizmo problemą Portugalijoje ir Ispanijoje, kalbino gyventojus, kurių kasdienybę keičia turistams nuomojami būstai. Vienas Lisabonos gyventojas sakė:

„Labai keista. Įsivaizduokite – neturiu kaimynų, nors gyvenu didelio miesto centre“, – teigė vietos gyventojas, pasakodamas apie augantį turistams nuomojamų būstų skaičių. Jis pridūrė, kad dėl to dalis Portugalijos sostinės ima priminti „vaiduoklišką vietą“.

Portugalija, ministro teigimu, turistų dar neturi per daug

Castro Almeida į turizmą žvelgia optimistiškiau. Jis šią sritį pavadino „labai svarbia veikla“, kuri „kelia šalį į viršų“.

„Vieną ar kitą savaitę per metus, vienoje ar kitoje šalies vietoje turizmo gali būti per daug, bet apskritai – visoje šalyje ir per visus metus – turistų neturime per daug“, – sakė ministras.