Category: Laisvalaikis

  • Nusipirko svajonių sodybą už 930 eurų, bet internautai netrukus pastebėjo pavojingą minusą

    Nusipirko svajonių sodybą už 930 eurų, bet internautai netrukus pastebėjo pavojingą minusą

    Nusipirkęs seną namą vaizdingoje vietoje vyras sumokėjo simbolinę sumą ir nusprendė jį paversti savo svajonių sodyba. Visą atnaujinimo procesą jis fiksuoja ir kelia į „Instagram“.

    Tačiau už maždaug 930 eurų naujasis šeimininkas gavo ne jaukų būstą, o iš esmės griuvėsius. Name nėra durų, langai išdaužyti, o stogas – beveik sunaikintas. Viduje likę tik senų baldų nuolaužos ir krūvos šiukšlių. Vaizdo įrašuose matyti, kad pastatas yra avarinės būklės ir jam reikalinga visiška rekonstrukcija.

    Nepaisydamas prastos konstrukcijų būklės, vyras teigia šio sprendimo nesigailintis. Jo manymu, tai – didelio projekto pradžia „nuo nulio“.

    Didžiausias šio pirkimo privalumas – vieta. Namas stovi visai šalia upės, laukinės gamtos apsuptyje. Komentaruose žmonės žavisi vaizdais, tačiau dalis jų atkreipė dėmesį į galimą riziką.

    Komentatoriai pastebėjo, kad upė prie pastato priartėjusi pernelyg arti. Jų teigimu, tai didina užliejimo ir grunto erozijos grėsmę. Įspėjama, kad tokiose vietovėse vanduo sezoniškai gali užslinkti į kiemą – per potvynius ar smarkias liūtis.

    Todėl, pasak žmonių, be remonto vyrui gali tekti pasirūpinti ir kranto sutvirtinimu. Priešingu atveju net ir suremontuotas būstas gali išlikti pavojuje. Papildomos išlaidos drenažui ir apsaugai nuo vandens, anot komentatorių, gali siekti kelis tūkstančius eurų. Vis dėlto pats savininkas išlieka optimistiškas ir tikina norintis sukurti vietą, į kurią būtų gera sugrįžti.

    Šiuo metu jis aktyviai valo teritoriją ir planuoja namą atkurti savo jėgomis. Visą progresą jis viešina socialiniuose tinkluose.

    Komentatoriai svarsto, kad po kapitalinio remonto sklypas turi nemažai šansų tapti tikra svajonių sodyba ar net patrauklia turistine vieta.

    Anksčiau buvo skelbta ir apie kitą neįprastą nekilnojamojo turto pasiūlymą – Ispanijoje už nedidelę kainą parduodamą apleistą gyvenvietę, esančią Kosta da Morte pakrantėje, iš kurios atsiveria gražūs vaizdai į jūrą. Kainai sumažėjus, šis pasiūlymas sulaukė didelio susidomėjimo.

  • Psichologai įspėja: šios frazės dažnai išduoda emocijomis dangstomą argumentų stoką

    Psichologai įspėja: šios frazės dažnai išduoda emocijomis dangstomą argumentų stoką

    Ekspertai atkreipia dėmesį į kalbos posakius, kurie faktus pakeičia emocijomis.

    Kaip žmogus formuluoja savo mintis, gali daug pasakyti apie jo mąstymo lygį ir gebėjimą analizuoti informaciją. Psichologai teigia, kad kalba atspindi ne tik emocijas, bet ir intelektinius įpročius. Tai pabrėžia ir profesorė Catherine Kinzler, kurios įžvalgas cituoja portalas „Blikk“.

    Anot specialistų, egzistuoja gana dažnai pasitaikančių frazių grupė, galinti rodyti argumentų, logikos ar emocinės brandos trūkumą.

    Ekspertai išskiria, kad į tokių pasakymų sąrašą neretai patenka tokios frazės kaip „patikėk manimi“, „be įsižeidimų, bet…“ ar „man nesvarbu“. Jos gali būti naudojamos kaip spaudimo priemonė arba būdas užbaigti diskusiją nepateikiant aiškių argumentų.

    Socialinis psichologas Peter Ditto pastebi, kad dalis šių frazių veikia kaip savotiškas „kognityvinis trumpinys“ – kai žmogus perkelia pareigą paaiškinti savo poziciją pašnekovui, o ne pats ją pagrindžia.

    Taip pat nurodoma, kad tokie pasakymai kaip „pasigūglink pats“ ar „visi apie tai kalba“ gali signalizuoti, jog trūksta patikrintų faktų ir labiau remiamasi gandais ar kitų žmonių nuomone.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokių frazių vartojimas savaime nėra tiesioginis žemo intelekto įrodymas. Tačiau tai gali atskleisti mąstymo įpročius, kurie trukdo konstruktyviam dialogui.

    Taip pat primenama, kad ne kiekvienas žmogus įveikia gerai žinomą intelekto koeficiento testą (IQ). Vis dėlto, pasak apžvalgininkų, įžvalgų apie žmogaus intelektą kartais galima susidaryti tiesiog stebint jo kasdienį elgesį.

    Leidinyje „YourTango“ cituojama sertifikuota socialinių santykių specialistė Zayda Slabbekoorn teigia, kad tikras intelektas atsiskleidžia elgesyje, bendravime ir požiūryje į gyvenimą. Ji aprašė dešimt būdingų bruožų bei kasdienių įpročių, kurie gali padėti atpažinti protingą žmogų.

  • Nedarykite šios klaidos: 7 produktai, kurių negalima laikyti šaldytuvo durelėse

    Nedarykite šios klaidos: 7 produktai, kurių negalima laikyti šaldytuvo durelėse

    Šaldytuvo durelės atrodo patogi vieta greitai pasiekiamiems produktams, pavyzdžiui, pienui ar kiaušiniams. Tačiau maisto saugos specialistai įspėja: būtent durelėse temperatūra yra šilčiausia ir labiausiai svyruojanti visame šaldytuve. Dėl dažno atidarymo produktai čia nuolat patiria šilto oro gūsius, todėl greičiau genda, didėja maisto švaistymas ir rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis.

    Kaip aiškina maisto saugos ekspertė dr. Vanessa Koffman, rizika reikšmingai išauga tada, kai produkto temperatūra pakyla virš 4 °C – tai apatinė vadinamosios „pavojingos zonos“ (nuo 4 °C iki 60 °C) riba.

    „Rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis pradeda smarkiai augti, kai tik produkto temperatūra pakyla virš 4 °C; tai apatinė „pavojingos zonos“ (nuo 4 °C iki 60 °C) riba“, – aiškina dr. V. Koffman. „Esant 4 °C bakterijų kiekis gali padvigubėti vos per 20 minučių, todėl svarbu, kad šaldytuve būtų palaikoma 4 °C arba žemesnė temperatūra.“

    7 produktai, kurių geriau nelaikyti šaldytuvo durelėse

    1. Pienas ir kiti pieno produktai. Nors tai dažna klaida, ekspertai pataria pieną, grietinėlę, jogurtą ar minkštus sūrius laikyti vidinėse lentynose, kur temperatūra stabilesnė. Svyravimai gali paspartinti gedimą ir bloginti produkto savybes.

    „Pieno produktų laikymas vietose, kur temperatūra svyruoja, gali lemti subtilių fermentų ir naudingų probiotikų nykimą, taip sumažinant bendrą šių produktų maistinę vertę“, – teigia šefas ir maisto saugos ekspertas Markas McShane.

    2. Kiaušiniai. Nors kai kuriuose šaldytuvuose yra specialūs dėklai durelėse, kiaušiniams reikalinga pastovi, patikimai šalta aplinka. Todėl geriau juos laikyti pagrindinėje šaldytuvo dalyje.

    3. Mėsos gaminiai, paruošti patiekalai ir maisto likučiai. Šie produktai ypač jautrūs temperatūros svyravimams, o dalis jų vartojami be papildomo kaitinimo, todėl rizika didesnė.

    „Jie gali skatinti bakterijų augimą ir dažnai yra vartojami be tolimesnio terminio apdorojimo“, – pabrėžia dr. V. Koffman.

    4. Natūralūs riešutų sviestai ir kai kurie aliejai. Skirtingai nei ilgai galiojantys analogai, natūralūs riešutų sviestai ir tam tikri aliejai dėl nuolatinių temperatūros pokyčių gali sluoksniuotis arba pradėti gesti.

    5. Šalto spaudimo sultys. Tokios sultys labiau linkusios oksiduotis ir irti. Ypač nerekomenduojama laikyti durelėse produktų, kuriuose daug vitamino C – šiluma, šviesa ir oras gali paspartinti gedimą.

    „Šalto spaudimo sultys yra linkusios oksiduotis ir patirti fermentinį irimą; todėl nerekomenduojama vitamino C gausių produktų laikyti arčiau šiltesnių durelių lentynų, kur šviesos ir oro poveikis lemia greitą gedimą“, – aiškina M. McShane.

    6. Žalia mėsa ir kiti žali baltymai. Nors daugelis jų ir taip nelaiko durelėse, verta prisiminti, kad nestabili temperatūra didina maisto saugos riziką.

    7. Uogos, lapinės daržovės ir kiti švieži vaisiai bei daržovės. Šie produktai jautrūs temperatūros svyravimams – laikant durelėse greičiau vysta, prastėja tekstūra, didėja puvimo tikimybė.

    Ką tuomet laikyti šaldytuvo durelėse?

    Dureles geriausia palikti stabilesniems, mažiau gendantiems produktams, kurie gali pakęsti nedidelius temperatūros svyravimus. Dažnai tai būna rūgštesni, sūresni ar saldesni produktai, kuriuose bakterijoms daugintis sudėtingiau.

    „Jei jums būtina kažką laikyti durelėse, tokie pagardai kaip kečupas, garstyčios ir marinuoti produktai yra mažiau rizikingi dėl didelio rūgšties, druskos ir cukraus kiekio, kuris slopina bakterijų augimą“, – paaiškina dr. V. Koffman.

    Durelėse taip pat tinka laikyti ilgai galiojančius produktus, pavyzdžiui, džemus, actą ar sojų padažą.

    Kaip paprastai susitvarkyti šaldytuvą

    Jei esate įpratę pieną ar grietinėlę laikyti durelėse, pradėkite nuo paprasto žingsnio: visus greitai gendančius produktus (pieną, kiaušinius, patiekalų likučius) perkelkite į vidines lentynas. Jei kyla abejonių, užduokite sau klausimą: ar šis produktas galėtų valandą pastovėti ant stalo be pasekmių? Jei atsakymas neigiamas, durelėms jis netinka.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į viršutines lentynas – jose temperatūra gali pakilti labai greitai.

    „Paprastai temperatūra viršutinėje buitinio šaldytuvo lentynoje gali šoktelėti 10 laipsnių Celsijaus ar net daugiau vos per kelias minutes po durelių atidarymo“, – pabrėžia M. McShane.

    Ilgiausiai išlaikyti norimus produktus laikykite galinėse ir vidurinėse lentynose. Žalią mėsą ir žuvį patariama dėti ant apatinės lentynos pagrindinėje šaldytuvo dalyje, kur šaltis stabiliausias, o galimi skysčių lašai neužterš kitų produktų.

    „Kuo produktas greičiau genda ir kuo dažniau yra vartojamas paruoštas, tuo svarbiau jį laikyti šaltesnėje ir stabilesnėje šaldytuvo vidinėje dalyje, o ne durelėse“, – aiškina dr. V. Koffman.

    Į šaldytuvo dureles žiūrėkite kaip į papildomą vietą pagardams ir mažos rizikos produktams, kurie gali pakęsti šiek tiek šilumos.

  • Tyrimas atskleidė, kodėl 80–90-aisiais gimę tėvai turi netikėtą pranašumą auklėjant vaikus

    Tyrimas atskleidė, kodėl 80–90-aisiais gimę tėvai turi netikėtą pranašumą auklėjant vaikus

    Vaikams, kurių tėvai gimė 1980–1990 metais, gali išties pasisekti. Psichologai teigia, kad ši karta, užaugusi su vaizdo žaidimais, šiandien, pati tapusi tėvais, turi netikėtą pranašumą auklėjant vaikus.

    Tyrėjai nagrinėjo, kaip vaizdo žaidimų patirtis veikia tėvystės įgūdžius. Clemson universiteto mokslininkai atkreipė dėmesį, kad 80–90-aisiais gimę žmonės paauglystėje aktyviai žaidė vaizdo žaidimus, kurie tuo metu sparčiai populiarėjo. Dabar nemaža dalis šių žmonių jau augina vaikus.

    Dėl to buvo analizuojama reprezentatyvi 30–40 metų amžiaus grupė, siekiant įvertinti, kaip žaidimai susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu šeimoje.

    Tyrimas parodė, kad tėvai, kurie patys augo žaisdami, dažniau supažindina savo vaikus su skaitmeninių pramogų pasauliu. Tokia bendra veikla gali padėti išvengti nesutarimų ir skatinti vaikų atvirumą naujoms patirtims.

    Kai kurie skeptiškai vertina tokį bendravimo būdą, nes mano, kad jis gali menkinti tėvų autoritetą. Vis dėlto tyrėjai pateikia priešingą išvadą: bendras žaidimas leidžia dalintis patirtimi, mokytis iš klaidų ir stiprina tarpusavio komunikaciją.

    Pastebėta, kad kartu žaidžiant didėja pasitikėjimas tarp tėvų ir vaikų, o šeimos ryšiai tampa artimesni. Taip pat bendra veikla neretai paskatina kalbėtis ir apie temas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su žaidimais, todėl lengviau pasiekiamas tarpusavio supratimas.

    Apibendrinant, tyrimas leidžia manyti, kad laikas, praleistas kartu prie kompiuterio ar žaidimų konsolės, gali sustiprinti ryšį su vaiku, didinti pasitikėjimą ir padėti kurti kokybiškesnį dialogą šeimoje.

  • 1982-ųjų roko hitas vėl ant bangos: „38 Special“ dainą klauso ir po 40 metų

    1982-ųjų roko hitas vėl ant bangos: „38 Special“ dainą klauso ir po 40 metų

    Daina „Caught Up in You“, kurią atlieka grupė „38 Special“, 1982 metais tapo tikru proveržiu ir atnešė muzikantams pasaulinę šlovę. Tai buvo pirmasis rimtas grupės pasiekimas: kūrinys pakilo į pirmąją vietą JAV „Billboard“ roko tope ir pateko į bendrojo muzikinio topo dešimtuką.

    Nors praėjo daugiau nei 40 metų, „Caught Up in You“ tebėra klausoma ir šiandien. Daina sujungia stiprias emocijas, energiją ir klasikinį roko skambesį, todėl išliko aktuali ir šiuolaikiniams klausytojams.

    „Caught Up in You“ pasakoja apie stiprią meilę. Pagrindinis herojus taip įsimylėjęs, kad visiškai atsiduoda santykiams ir yra pasirengęs būti kartu visą gyvenimą. Tačiau, nors tema romantiška, tai nėra lėta baladė ar saldi meilės daina – priešingai, kūrinys yra energingas ir veržlus.

    Dainoje išsiskiria greitas ritmas ir ryškus gitarų skambesys. Dėl to ji skamba kaip koncertinis hitas ir puikiai tinka gyviems pasirodymams.

    Šis kūrinys dažnai vadinamas nesenstančiu pietietiško roko himnu.

    Po šios sėkmės grupė „38 Special“ išleido ir daugiau populiarių kūrinių, kurie padėjo dar labiau įtvirtinti jų vardą roko scenoje.

  • Gineso rekordas nustebino: štai kuri paukščių rūšis skraido lėčiausiai pasaulyje

    Gineso rekordas nustebino: štai kuri paukščių rūšis skraido lėčiausiai pasaulyje

    Tyrėjai teigia, kad ritminga šio paukščio eisena gali padėti jam medžioti, sujudinant sliekus.

    Paukščių skrydžio greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: sparnų formos, evoliucinės istorijos ir kūno dydžio. Apie tai rašo „Discover Wildlife“.

    Pažymima, kad jei kalbama būtent apie skrydį, o ne apie pažintinius gebėjimus, tuomet, remiantis „Gineso rekordų knyga“ ir autoritetingomis ornitologų organizacijomis, tokiomis kaip JAV Nacionalinė ornitologų draugija, lėčiausias užfiksuotas skrydis siekė apie 8 km/val. Toks greitis pastebėtas amerikinių miškinukų patinams poravimosi demonstracijų metu.

    Amerikinis miškinukas gyvena Šiaurės Amerikoje ir yra viena iš aštuonių miškinukų rūšių – kitos aptinkamos Europoje ir Azijoje. Šis paukštis puikiai prisitaikęs gyventi miškuose: ilgu snapu jis ieško sliekų, vabzdžių bei sėklų miško paklotėje ir pomiškyje.

    Įdomu tai, kad nors trumpais spurtais jis gali skristi iki 48 km/val. greičiu, paukštis gerai žinomas dėl lėtų judesių tiek ant miško paklotės, tiek ore. Tyrėjai mano, kad ritminga eisena gali padėti jam medžioti – judesiai sujudina sliekus, todėl juos lengviau aptikti.

    „Mums nepavyko nustatyti pirminio šaltinio, iš kur kilo teiginys apie tokį lėtą skrydį. Be to, yra ir kitų priežasčių būti atsargesniems. Net jei atmesime paukščius, kurie apskritai neskraido, tikrai verta atsižvelgti į tokias rūšis kaip kolibriai, galintys kyboti vietoje“, – rašoma publikacijoje.

    Taip pat minima, kad egzistuoja naminė paukščių rūšis, kuri praktiškai minta erkėmis, jų ieškodama nuo ryto iki vakaro, o tokį efektyvumą patvirtino JAV mokslininkai.

  • Nustebsite: numerologai išskyrė 4 gimtadienio dienas, kurios esą „atneša“ sėkmę

    Nustebsite: numerologai išskyrė 4 gimtadienio dienas, kurios esą „atneša“ sėkmę

    Numerologijos specialistai paaiškino, kurios gimimo mėnesio dienos laikomos „laimingomis“ ir, pasak jų, gali būti siejamos su didesnėmis sėkmės galimybėmis.

    Remiantis numerologiniais įsitikinimais, gimimo diena gali daryti įtaką žmogaus gyvenimo kryptims: nuo polinkio į sėkmę ar materialinę gerovę iki dvasinio augimo. Ezoterinių praktikų atstovai teigia, kad kai kurios datos yra ypač „stiprios“ ir neva labiau „įkrautos“ palankia energija.

    Vis dėlto verta priminti, kad astrologija, tarologija, numerologija, chiromantija, ekstrasensorika ir kitos panašios praktikos nėra mokslo disciplinos. Jos remiasi tradicijomis, tikėjimais bei interpretacijomis, kurios nėra patvirtintos moksliniais tyrimais ir neturi objektyvių veiksmingumo įrodymų. Tokie tekstai dažnai yra pramoginio pobūdžio, todėl jų nereikėtų laikyti patikimu pagrindu priimant sprendimus ar planuojant ateitį. Klausimais, susijusiais su sveikata ar psichologine savijauta, rekomenduojama kreiptis į mokslo pagrįstus specialistus.

    Numerologai išskiria keturias gimimo dienas, kurios, jų teigimu, pasižymi „ypatinga energija“: 3-iąją, 8-ąją, 11-ąją ir 22-ąją bet kurio mėnesio dieną.

    Numerologija – ezoterinė sistema, priskirianti skaičiams simbolines reikšmes ir teigianti, kad jie gali veikti žmogaus charakterį bei likimą.

    Teigiama, kad 3-iąją gimę žmonės esą yra kūrybingi, charizmatiški ir optimistiški. Jiems priskiriamas gebėjimas lengvai pastebėti galimybes dėl komunikabilumo ir talentų įkvėpti kitus. Numerologijoje skaičius 3 dažnai siejamas su kūryba, humoru ir saviraiška.

    8-ąją gimusiųjų atžvilgiu šalininkai tvirtina, kad jie neva labiau linkę į finansinę sėkmę, lyderystę ir discipliną. Jiems priskiriamas gebėjimas sunkumus paversti galimybėmis, ypač karjeros ir verslo srityse.

    Skaičius 11 numerologijoje laikomas vadinamuoju meistro skaičiumi. Gimusiems šią dieną priskiriama sustiprėjusi intuicija, didesnis jautrumas ir gilesnis dvasinis pasaulio suvokimas.

    22-ąją gimę žmonės numerologijoje neretai vadinami „meistrais statytojais“ – jiems priskiriamas gebėjimas dideles idėjas paversti realiais darbais. Teigiama, kad tokie žmonės turi tvirtą valią, strateginį mąstymą ir gali pasiekti ilgalaikių rezultatų.

  • Dietologė atskleidė, kiek kartų per savaitę valgyti riebią žuvį, kad gautumėte omega-3

    Dietologė atskleidė, kiek kartų per savaitę valgyti riebią žuvį, kad gautumėte omega-3

    Omega-3 riebalų rūgštys yra itin svarbios bendrai sveikatos būklei palaikyti. Riebi žuvis laikoma vienu geriausių omega-3 šaltinių, tačiau tai nereiškia, kad jūros gėrybes reikia valgyti kasdien.

    Leidinys „Very Well Health“ pasiteiravo dietologės Grace A. Derocha, kaip dažnai iš tiesų reikėtų valgyti žuvį, kad organizmas gautų pakankamą omega-3 kiekį.

    Specialistė pažymėjo, kad Amerikos kardiologų asociacija rekomenduoja per savaitę suvalgyti apie dvi porcijas riebios žuvies po maždaug 100 gramų.

    „Tai užtikrina nuolatinį nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių šaltinį, kurios atlieka svarbų vaidmenį širdies, smegenų ir akių sveikatai. 100 gramų porcija maždaug prilygsta didelio mobiliojo telefono arba čekio knygelės dydžiui“, – aiškino Grace A. Derocha.

    Ji pataria rinktis lašišą, Ramiojo vandenyno skumbrę, ančiuvius, sardines ir silkes.

    „Omega-3 yra svarbios, nes priskiriamos nepakeičiamoms riebalų rūgštims – tai reiškia, kad organizmas pats jų pasigaminti negali. Omega-3 padeda mažinti uždegiminius procesus, gali prisidėti prie trigliceridų kiekio mažinimo ir palaikyti sveiką kraujospūdį, išsaugant arterijų elastingumą“, – nurodė dietologė.

    Pasak jos, omega-3 galima gauti ne tik iš riebios žuvies. Geri šių riebalų rūgščių šaltiniai taip pat yra maltos linų sėklos, sojų pupelės, chia sėklos ir graikiniai riešutai.

  • Tikroji „Ostrų kozryokų“ istorija: ką Birbirmingeme slėpė garsios gaujos

    Tikroji „Ostrų kozryokų“ istorija: ką Birbirmingeme slėpė garsios gaujos

    Serialas „Ostrye kozyrki“ nuo pat pirmojo sezono pelnė kriminalinių dramų gerbėjų simpatijas. Cillianui Murphy pavyko įtikinamai perteikti gaujos vado Thomaso Shelby charakterį, o ir kiti aktoriai buvo parinkti taikliai. Vis dėlto ne visi žino, kad serialas remiasi realiais įvykiais. Kas iš tiesų vyko Birmingeme XX amžiaus pradžioje?

    1898 m. liepos 21 d. laikraščio „Birmingham Daily Mail“ redakcija sulaukė skausmingo laiško, pasirašyto vienu žodžiu – Workman (liet. darbininkas). Laiško turinys skelbė:

    „Neabejoju, kad visi padorūs ir įstatymų besilaikantys piliečiai jau pavargo nuo chuliganizmo Birmingeme ir išpuolių prieš policiją. Kad ir kur eitum, visur matai „aštrių skydelių“ gaujas, kurios dažnai be jokios sąžinės graudaties įžūliai įžeidinėja praeivius – ar tai būtų vyras, moteris, ar vaikas. Drįstu teigti, kad 99 atvejais iš 100 jie net nepatraukiami atsakomybėn“.

    Laiškas netrukus buvo publikuotas neatsitiktinai. Birmingeme tuo metu iš tiesų buvo vyrų, dėvinčių kietos veltinio medžiagos katiliukus (ar panašias skrybėles) su maždaug 5 cm pločio užriestais bryliais. Skrybėlė dažnai būdavo užsmaunama pakreipus virš vienos akies, tad atrodydavo esanti „aštriu kampu“ – taip ir prilipo pravardė. Priešingai nei seriale kuriamas mitas, jokių kepurių su įsiūtais peiliukais tuomet nebuvo.

    Birmingemo dažų ir lakų gamintojas Arthuras Mattisonas XX a. pradžioje pats matė tokias gaujas. Savo prisiminimuose jis detaliai aprašė, kaip atrodė tipiškas to meto „aštrus skydelis“:

    „Jis didžiavosi savo išvaizda ir sumaniai atitiko susikurtą įvaizdį. Platėjančios kelnės, susegtos sagtimi, smailūs aulinukai, kažkas panašaus į švarką, ryškus šalikas ir bilio tipo skrybėlė su ilgais, ištęstais bryliais. Ją jis dėvėjo užslinkęs gerokai virš vienos akies – iš čia ir pravardė „aštrus skydelis“. Plaukai būdavo trumpai kirpti, išskyrus ilgesnę priekinę sruogą, prispaustą prie kaktos kampu“.

    Nors serialas remiasi realybe, istorikai pabrėžia dar vieną svarbų skirtumą: „aštrūs skydeliai“ nebuvo viena organizuota gauja. Tai veikiau buvo keli skirtingi susivienijimai, o panašų, išsiskiriantį stilių mėgę jaunuoliai neretai susiremdavo tarpusavyje tiesiog miesto gatvėse. Dėl to neįmanoma tiksliai pasakyti, kas tapo Thomaso Shelby prototipu – šis personažas laikomas apibendrintu įvaizdžiu, o tokių žmonių Birmingeme iki pat 1920-ųjų buvo daug.

    Įdomu tai, kad terminas „aštrus skydelis“, atsiradęs apie 1890-uosius, buvo būdingas būtent Birmingemui. Mančesteryje ir greta esančiame Solforde gaujų narius vadino skuttlers, o Londone paplito labiau įsitvirtinęs žodis – chuliganas.

    Istorikė Barbara Weinberger pažymi, kad jaunimo gaujų susirėmimai pirmą kartą fiksuoti Birmingeme dar 1870-ųjų pradžioje, o jų šaknys siejamos su teritoriniais konfliktais tarp anglų ir airių gatvės gaujų. Pasak jos, naujo termino atsiradimas tik paaštrino seną problemą – smurtas pramoniniuose miesto rajonuose jau seniai kėlė nerimą vietos gyventojams.

    Weinberger teigimu, priežasčių, kodėl jaunuoliai jungėsi prie „aštrių skydelių“, buvo daugiau nei vien priešiškumas airiams. Nusikalstamumo augimą skatino jaunų žmonių teisių suvaržymai, didelis nedarbas, taip pat policijos piktnaudžiavimas valdžia kovojant su gatvės girtavimu ir azartiniais žaidimais. Ekonominės bėdos privedė dalį gyventojų prie ribos – o apleisti miestiečiai neretai ieškojo išeities patys.

    Istorikas Philipas Goodersonas rašo, kad dauguma reiduose ir susirėmimuose dalyvavusių jaunuolių buvo darbininkų klasės atstovai. Maždaug pusė jų dirbo metalurgijos ar žalvario pramonėje – svarbiausiuose vietos ekonomikos sektoriuose. Tačiau jų negalima laikyti vidurinės klasės žmonėmis: jaunimas gyveno lūšnynuose, ties skurdo riba, o dalyvavimas gaujose neretai tapdavo vienu iš nedaugelio būdų paįvairinti kasdienybę.

    Iš to galima spręsti, kad „serialinis“ Thomasas Shelby nėra vienas konkretus realus asmuo – veikiau tokių žmonių Birmingeme buvo šimtai ar net tūkstančiai. Jie galėjo vadintis skirtingai, tačiau jų gyvenimo būdas ir patirtys buvo panašios.

    Istorikų teigimu, iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios tokių grupuočių Birmingemo gatvėse beveik nebeliko. Tai ryškiai skiriasi nuo serialo versijos, kurios veiksmas vyksta jau pasibaigus karui.

    Goodersonas mano, kad gaujų išnykimą galėjo lemti mobilizacija, sumažėjęs darbininkų būrių skaičius, taip pat futbolo populiarėjimas kaip jaunimui patraukli pramoga. Jis taip pat pastebi: jei 1920-aisiais Birmingemo gatvėje būtų pasirodęs žmogus, apsirengęs kaip „aštrus skydelis“, į jį būtų žiūrima su nuostaba – jis aiškiai išsiskirtų iš minios. Tačiau nors šis reiškinys išnyko prieš daugiau nei 100 metų, susidomėjimas Birmingemo gaujomis niekur nedingo ir, panašu, tik auga.

  • Slovakija rengia referendumą: ar bus nutrauktos Fico ir kitų politikų „amžinos“ išmokos?

    Slovakija rengia referendumą: ar bus nutrauktos Fico ir kitų politikų „amžinos“ išmokos?

    Slovakijoje vasarą vyks referendumas, kuriame gyventojai spręs, ar panaikinti viso gyvenimo išmokas ministrui pirmininkui Robertui Fico ir kitiems aukščiausiems šalies pareigūnams pasibaigus jų kadencijoms. Apie tai pirmadienį pranešė šalies prezidentas Peteris Pellegrini.

    Prezidento teigimu, balsavimas numatytas liepos 4 dieną. Tą pačią dieną slovakai taip pat spręs, ar atkurti specialiojo prokuroro instituciją, anksčiau nagrinėjusią stambius nusikaltimus ir korupcijos bylas.

    Referendumas rengiamas po piliečių peticijos, kurią inicijavo už Vakarus pasisakanti, tačiau parlamente neatstovaujama opozicinė partija „Demokratai“. Peticiją pasirašė daugiau kaip 350 tūkst. žmonių – tai yra įstatyme numatytas minimalus parašų skaičius.

    Tačiau P. Pellegrini pabrėžė, kad referendumo biuletenyje nebus klausimo dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Anot jo, Slovakijos Konstitucinis Teismas 2021 metais yra išaiškinęs, jog toks klausimas būtų prieštaraujantis Konstitucijai.

    Pagal galiojančią tvarką Slovakijos ministrai pirmininkai ir parlamento pirmininkai, pareigas ėję mažiausiai dvi kadencijas, turi teisę į viso gyvenimo mėnesinę išmoką, kuri prilygsta parlamento nario atlyginimui. Šios priemonės buvo pristatytos kaip dalis sprendimų, skirtų stiprinti aukščiausių politikų saugumą.

    Išmokos įteisintos po 2024 metais įvykusio pasikėsinimo į R. Fico, kai jis priešrinkiminio renginio metu buvo pašautas ir sunkiai sužeistas. Iki tol analogiška privilegija buvo taikoma tik buvusiems prezidentams.

    Vėliau, 2024-aisiais, Slovakijos parlamentas patvirtino R. Fico vadovaujamos koalicinės vyriausybės planą panaikinti specialiojo prokuroro instituciją, nagrinėjusią korupcijos, organizuoto nusikalstamumo ir ekstremizmo bylas.

    Šis sprendimas sulaukė aštrios kritikos tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Tūkstančiai žmonių ne kartą rinkosi į protestus, o dalis asmenų, siejamų su R. Fico partija, buvo įtraukti į tyrimus dėl korupcijos skandalų.

    Slovakijoje sėkmingu laikomas tik vienas referendumas – 2003 metais surengtas balsavimas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Kiti referendumai dažniausiai žlugdavo dėl per mažo rinkėjų aktyvumo.

    R. Fico, 2023 metais sugrįžęs į valdžią, išliko prieštaringai vertinama figūra. Šalyje vyko ne viena protesto akcija, kurioje kritikai jam priekaištavo dėl, jų manymu, prorusiškos laikysenos.