Category: Laisvalaikis

Helsinkyje atidarytas naujas tiltas, kuris tapo ir ilgiausiu, ir aukščiausiu Suomijoje. Tačiau yra viena svarbi detalė: automobiliams juo važiuoti negalima.

„Kruunuvuorensilta“ tiltas sujungia Korkeasaari ir Kruunuvuorenranta. Jo ilgis siekia 1 191 metrą, o tiltas skirtas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

Naujasis statinys reikšmingai pakeitė susisiekimą: Kruunuvuorenranta nuo miesto centro dabar yra maždaug 5,5 kilometro atstumu, kai anksčiau kelionė siekdavo apie 11 kilometrų.

„„Kruunuvuorensilta“ tiltas yra naujas, unikalus ir jaudinantis Helsinkio simbolis. Tai vaizdas, kuris pritrauks lankytojų iš arti ir toli. Naujasis tiltas keičia tai, kaip mes matome Helsinkį – jis visiškai nauju būdu sujungia Kruunuvuorenranta ir Laajasalo teritorijas su didesne centrinio miesto dalimi“, – sakė Helsinkio meras Danielis Sazonovas.

Per atidarymo savaitgalį tiltą aplankė daugiau nei 50 tūkst. žmonių.

Kitos naujovės Helsinkyje

Vasario mėnesį lankytojams vėl duris atvėrė Yrjönkatu plaukimo salė – seniausia vis dar veikianti plaukimo salė Šiaurės šalyse. Ji ypač patiks Art Deco stiliaus gerbėjams.

Taip pat artimiausiais mėnesiais „Seurasaari“ atviras muziejus ketina pristatyti tradicinį suomišką vasarnamį. Namas buvo pastatytas 1953 metais ir iki šiol buvo nuolat naudojamas – tai galimybė iš arti pamatyti, kaip suomiai leidžia šiltąjį sezoną.

Helsinkio centrinėje geležinkelio stotyje, istorinėje valgomojo salėje, neseniai atidarytas naujas restoranas „Taulu“.

Ieškantiems nakvynės siūloma dar viena naujiena: praėjusių metų spalį duris atvėrė „Waldorf Astoria Helsinki“. Kai kuriuose didžiausiuose šio viešbučio apartamentuose įrengtos kambariuose esančios pirtys, garinės ir sūkurinės vonios privačioje terasoje.

Keliautojai dažnai skirstomi į dvi stovyklas: vieni į oro uostą atvyksta gerokai anksčiau, ramiai pereina patikrą ir neskubėdami pasimėgauja maistu bei gėrimais, kiti iki paskutinės minutės „testuoja oro uosto teoriją“ ir tiesiai iš įėjimo skuba prie vartų.

Skubantieji praranda dalį kelionės malonumo, ypač jei jų oro uostas patenka į dešimtuką, kurį sudaro „Skytrax“ geriausio oro uostų maitinimo apdovanojimai. Vertinant atsižvelgiama į kavinių, barų ir restoranų pasirinkimą, įvairovę, kokybę (įskaitant greitąjį maistą) bei kainos ir kokybės santykį.

Šiemet pirmąją vietą užėmė Singapūro Changi oro uostas, tačiau į geriausiųjų sąrašą pateko ir keli Europos oro uostai.

5 vieta – Romos Fiumicino oro uostas

Didžiausias Italijos oro uostas pagal keleivių srautą šiemet įvertintas penktąja vieta dėl stipraus gastronominio pasiūlymo.

Čia netrūksta progų dar kartą pasimėgauti itališka virtuve prieš išvykstant: galima rinktis romietišką piceriją „180 Grammi“, neapolietiškų picų vietą „Rossopomodoro“ ar garsų Florencijos sumuštinių barą „All’Antico Vinaio“.

Norintys kitokių skonių ras makaronų barą „Ajisen Ramen“ ar sušių vietą „Temakinho“. O paskutiniam itališkam gurkšniui tiks kraftinio alaus erdvė „Doppio Malto“ arba „Berlucchi“ vyno baras.

6 vieta – Miuncheno oro uostas

Apie 60 restoranų, kavinių ir bistrų pasirinkimas padėjo Miuncheno oro uostui užimti šeštą vietą.

Bavarijos vartais vadinamas oro uostas akcentuoja regioninę virtuvę ir gėrimus: čia veikia kepykla „Backstube Wünsche“, aludė „Airbräu“, taip pat „Subralott“, kuri orientuojasi į sveikesnį, vietiniais produktais paremtą maistą.

Dar vienas išskirtinis taškas – „Cloud 7“, kur galima mėgautis vaizdais į oro uosto riedėjimo takus.

8 vieta – Londono Heathrow oro uostas

Didžiausias pagal keleivių srautus Europos oro uostas siūlo gausybę vietų pavalgyti per keturis veikiančius terminalus.

Čia rasite daug Jungtinės Karalystės tinklų, tokių kaip „Leon“, „Pret“ ir „Wagamama“. Norintiems išskirtinesnės patirties siūloma užsukti į „Fortnum & Mason Bar“, „Le Café Louis Vuitton“ ar „Gordon Ramsay’s Plane Food Market“.

Alternatyva – britiško pubo atmosfera: oro uoste veikia net du „Wetherspoons“, taip pat „London’s Pride By Fullers“, kurio alus verdamas Chiswick rajone, kiek daugiau nei 12 kilometrų nuo oro uosto.

9 vieta – Stambulo oro uostas

Anksčiau jau laimėjęs „Skytrax“ geriausio maitinimo apdovanojimą, Stambulo oro uostas šiemet liko devintas.

Terminale pristatoma apie 65 skirtingos maisto koncepcijos – nuo „Saltbae Burger“ iki „Simit Sarayı“, garsėjančio tradicine žiedine duona, ir pide patiekalų vietos „Pidem“.

Gėrimams tinka „Bottega Prosecco Bar“ arba „Brewmark Pub“.

Už Europos ribų į geriausiųjų dešimtuką taip pat pateko Seulo Inčono (2 vieta), Tokijo Hanedos (3), New Chitose (4), Tokijo Naritos (7) ir Hiustono „George Bush“ (10) oro uostai.

Net ir patys moderniausi išmanieji telefonai kartais turi „pailsėti“, jei norite išlaikyti spartą ir išvengti sisteminių trikdžių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis įrenginio darbas fone sekina jo resursus panašiai kaip miego trūkumas sekina žmogų.

Išmaniojo telefono operacinė sistema nuolat atlieka daugybę užduočių, todėl ilgainiui, jei įrenginiui nesuteikiama pertraukų, gali pasitaikyti smulkių klaidų, strigti programėlės ar sulėtėti sistemos reakcija. Tačiau problemą dažnai galima išspręsti vos per kelias sekundes.

Ekspertų teigimu, paprastas telefono perkrovimas padeda „išvalyti“ laikinus procesus, atlaisvinti atmintį ir sumažinti atsitiktinių sistemos nesklandumų tikimybę, dažnai be jokios papildomos specialistų pagalbos.

Nors vieningo techninio reglamento nėra, dauguma gamintojų ir IT specialistų rekomenduoja laikytis paprasto grafiko – perkrauti telefoną maždaug kartą per savaitę. To paprastai pakanka, kad įrenginys išlaikytų našumą ir nebūtų „perkrautas“ fone vykstančių procesų.

„Naujausiuose modeliuose pats įrenginys kartais paprašo būti perkrautas, pavyzdžiui, įdiegus atnaujinimus ar įjungiant naujas funkcijas. Tačiau jei tokių priminimų negaunate, verta nusistatyti priminimą ir perkrauti telefoną maždaug kartą per savaitę“, – pabrėžia šaltinis.

Be techninės įrenginio „sveikatos“, primenama ir apie duomenų saugumą. Pasak kibernetinio saugumo specialistų, reguliarus perkrovimas gali būti svarbus žingsnis siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją.

Teigiama, kad ši praktika padeda mažinti riziką, susijusią su vadinamosiomis „nulinės dienos“ spragomis – tai pažeidžiamumai, kurie dar nėra žinomi programinės įrangos kūrėjams, tačiau jau gali būti išnaudojami įsilaužėlių šnipinėjimui ar duomenų vagystėms.

Ekspertai taip pat primena ir apie baterijos tausojimą: optimalu akumuliatoriaus įkrovą palaikyti 20–80 proc. ribose. Nuolatinis įkrovimas iki 100 proc. spartina baterijos dėvėjimąsi, o kai kuriuose įrenginiuose esantis aplinkkelio (bypass) režimas gali padėti to išvengti, nes maitinimas tuomet tiekiamas tiesiai iš elektros tinklo.

Nusipirkęs seną namą vaizdingoje vietoje vyras sumokėjo simbolinę sumą ir nusprendė jį paversti savo svajonių sodyba. Visą atnaujinimo procesą jis fiksuoja ir kelia į „Instagram“.

Tačiau už maždaug 930 eurų naujasis šeimininkas gavo ne jaukų būstą, o iš esmės griuvėsius. Name nėra durų, langai išdaužyti, o stogas – beveik sunaikintas. Viduje likę tik senų baldų nuolaužos ir krūvos šiukšlių. Vaizdo įrašuose matyti, kad pastatas yra avarinės būklės ir jam reikalinga visiška rekonstrukcija.

Nepaisydamas prastos konstrukcijų būklės, vyras teigia šio sprendimo nesigailintis. Jo manymu, tai – didelio projekto pradžia „nuo nulio“.

Didžiausias šio pirkimo privalumas – vieta. Namas stovi visai šalia upės, laukinės gamtos apsuptyje. Komentaruose žmonės žavisi vaizdais, tačiau dalis jų atkreipė dėmesį į galimą riziką.

Komentatoriai pastebėjo, kad upė prie pastato priartėjusi pernelyg arti. Jų teigimu, tai didina užliejimo ir grunto erozijos grėsmę. Įspėjama, kad tokiose vietovėse vanduo sezoniškai gali užslinkti į kiemą – per potvynius ar smarkias liūtis.

Todėl, pasak žmonių, be remonto vyrui gali tekti pasirūpinti ir kranto sutvirtinimu. Priešingu atveju net ir suremontuotas būstas gali išlikti pavojuje. Papildomos išlaidos drenažui ir apsaugai nuo vandens, anot komentatorių, gali siekti kelis tūkstančius eurų. Vis dėlto pats savininkas išlieka optimistiškas ir tikina norintis sukurti vietą, į kurią būtų gera sugrįžti.

Šiuo metu jis aktyviai valo teritoriją ir planuoja namą atkurti savo jėgomis. Visą progresą jis viešina socialiniuose tinkluose.

Komentatoriai svarsto, kad po kapitalinio remonto sklypas turi nemažai šansų tapti tikra svajonių sodyba ar net patrauklia turistine vieta.

Anksčiau buvo skelbta ir apie kitą neįprastą nekilnojamojo turto pasiūlymą – Ispanijoje už nedidelę kainą parduodamą apleistą gyvenvietę, esančią Kosta da Morte pakrantėje, iš kurios atsiveria gražūs vaizdai į jūrą. Kainai sumažėjus, šis pasiūlymas sulaukė didelio susidomėjimo.

Ekspertai atkreipia dėmesį į kalbos posakius, kurie faktus pakeičia emocijomis.

Kaip žmogus formuluoja savo mintis, gali daug pasakyti apie jo mąstymo lygį ir gebėjimą analizuoti informaciją. Psichologai teigia, kad kalba atspindi ne tik emocijas, bet ir intelektinius įpročius. Tai pabrėžia ir profesorė Catherine Kinzler, kurios įžvalgas cituoja portalas „Blikk“.

Anot specialistų, egzistuoja gana dažnai pasitaikančių frazių grupė, galinti rodyti argumentų, logikos ar emocinės brandos trūkumą.

Ekspertai išskiria, kad į tokių pasakymų sąrašą neretai patenka tokios frazės kaip „patikėk manimi“, „be įsižeidimų, bet…“ ar „man nesvarbu“. Jos gali būti naudojamos kaip spaudimo priemonė arba būdas užbaigti diskusiją nepateikiant aiškių argumentų.

Socialinis psichologas Peter Ditto pastebi, kad dalis šių frazių veikia kaip savotiškas „kognityvinis trumpinys“ – kai žmogus perkelia pareigą paaiškinti savo poziciją pašnekovui, o ne pats ją pagrindžia.

Taip pat nurodoma, kad tokie pasakymai kaip „pasigūglink pats“ ar „visi apie tai kalba“ gali signalizuoti, jog trūksta patikrintų faktų ir labiau remiamasi gandais ar kitų žmonių nuomone.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokių frazių vartojimas savaime nėra tiesioginis žemo intelekto įrodymas. Tačiau tai gali atskleisti mąstymo įpročius, kurie trukdo konstruktyviam dialogui.

Taip pat primenama, kad ne kiekvienas žmogus įveikia gerai žinomą intelekto koeficiento testą (IQ). Vis dėlto, pasak apžvalgininkų, įžvalgų apie žmogaus intelektą kartais galima susidaryti tiesiog stebint jo kasdienį elgesį.

Leidinyje „YourTango“ cituojama sertifikuota socialinių santykių specialistė Zayda Slabbekoorn teigia, kad tikras intelektas atsiskleidžia elgesyje, bendravime ir požiūryje į gyvenimą. Ji aprašė dešimt būdingų bruožų bei kasdienių įpročių, kurie gali padėti atpažinti protingą žmogų.

Šaldytuvo durelės atrodo patogi vieta greitai pasiekiamiems produktams, pavyzdžiui, pienui ar kiaušiniams. Tačiau maisto saugos specialistai įspėja: būtent durelėse temperatūra yra šilčiausia ir labiausiai svyruojanti visame šaldytuve. Dėl dažno atidarymo produktai čia nuolat patiria šilto oro gūsius, todėl greičiau genda, didėja maisto švaistymas ir rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis.

Kaip aiškina maisto saugos ekspertė dr. Vanessa Koffman, rizika reikšmingai išauga tada, kai produkto temperatūra pakyla virš 4 °C – tai apatinė vadinamosios „pavojingos zonos“ (nuo 4 °C iki 60 °C) riba.

„Rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis pradeda smarkiai augti, kai tik produkto temperatūra pakyla virš 4 °C; tai apatinė „pavojingos zonos“ (nuo 4 °C iki 60 °C) riba“, – aiškina dr. V. Koffman. „Esant 4 °C bakterijų kiekis gali padvigubėti vos per 20 minučių, todėl svarbu, kad šaldytuve būtų palaikoma 4 °C arba žemesnė temperatūra.“

7 produktai, kurių geriau nelaikyti šaldytuvo durelėse

1. Pienas ir kiti pieno produktai. Nors tai dažna klaida, ekspertai pataria pieną, grietinėlę, jogurtą ar minkštus sūrius laikyti vidinėse lentynose, kur temperatūra stabilesnė. Svyravimai gali paspartinti gedimą ir bloginti produkto savybes.

„Pieno produktų laikymas vietose, kur temperatūra svyruoja, gali lemti subtilių fermentų ir naudingų probiotikų nykimą, taip sumažinant bendrą šių produktų maistinę vertę“, – teigia šefas ir maisto saugos ekspertas Markas McShane.

2. Kiaušiniai. Nors kai kuriuose šaldytuvuose yra specialūs dėklai durelėse, kiaušiniams reikalinga pastovi, patikimai šalta aplinka. Todėl geriau juos laikyti pagrindinėje šaldytuvo dalyje.

3. Mėsos gaminiai, paruošti patiekalai ir maisto likučiai. Šie produktai ypač jautrūs temperatūros svyravimams, o dalis jų vartojami be papildomo kaitinimo, todėl rizika didesnė.

„Jie gali skatinti bakterijų augimą ir dažnai yra vartojami be tolimesnio terminio apdorojimo“, – pabrėžia dr. V. Koffman.

4. Natūralūs riešutų sviestai ir kai kurie aliejai. Skirtingai nei ilgai galiojantys analogai, natūralūs riešutų sviestai ir tam tikri aliejai dėl nuolatinių temperatūros pokyčių gali sluoksniuotis arba pradėti gesti.

5. Šalto spaudimo sultys. Tokios sultys labiau linkusios oksiduotis ir irti. Ypač nerekomenduojama laikyti durelėse produktų, kuriuose daug vitamino C – šiluma, šviesa ir oras gali paspartinti gedimą.

„Šalto spaudimo sultys yra linkusios oksiduotis ir patirti fermentinį irimą; todėl nerekomenduojama vitamino C gausių produktų laikyti arčiau šiltesnių durelių lentynų, kur šviesos ir oro poveikis lemia greitą gedimą“, – aiškina M. McShane.

6. Žalia mėsa ir kiti žali baltymai. Nors daugelis jų ir taip nelaiko durelėse, verta prisiminti, kad nestabili temperatūra didina maisto saugos riziką.

7. Uogos, lapinės daržovės ir kiti švieži vaisiai bei daržovės. Šie produktai jautrūs temperatūros svyravimams – laikant durelėse greičiau vysta, prastėja tekstūra, didėja puvimo tikimybė.

Ką tuomet laikyti šaldytuvo durelėse?

Dureles geriausia palikti stabilesniems, mažiau gendantiems produktams, kurie gali pakęsti nedidelius temperatūros svyravimus. Dažnai tai būna rūgštesni, sūresni ar saldesni produktai, kuriuose bakterijoms daugintis sudėtingiau.

„Jei jums būtina kažką laikyti durelėse, tokie pagardai kaip kečupas, garstyčios ir marinuoti produktai yra mažiau rizikingi dėl didelio rūgšties, druskos ir cukraus kiekio, kuris slopina bakterijų augimą“, – paaiškina dr. V. Koffman.

Durelėse taip pat tinka laikyti ilgai galiojančius produktus, pavyzdžiui, džemus, actą ar sojų padažą.

Kaip paprastai susitvarkyti šaldytuvą

Jei esate įpratę pieną ar grietinėlę laikyti durelėse, pradėkite nuo paprasto žingsnio: visus greitai gendančius produktus (pieną, kiaušinius, patiekalų likučius) perkelkite į vidines lentynas. Jei kyla abejonių, užduokite sau klausimą: ar šis produktas galėtų valandą pastovėti ant stalo be pasekmių? Jei atsakymas neigiamas, durelėms jis netinka.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į viršutines lentynas – jose temperatūra gali pakilti labai greitai.

„Paprastai temperatūra viršutinėje buitinio šaldytuvo lentynoje gali šoktelėti 10 laipsnių Celsijaus ar net daugiau vos per kelias minutes po durelių atidarymo“, – pabrėžia M. McShane.

Ilgiausiai išlaikyti norimus produktus laikykite galinėse ir vidurinėse lentynose. Žalią mėsą ir žuvį patariama dėti ant apatinės lentynos pagrindinėje šaldytuvo dalyje, kur šaltis stabiliausias, o galimi skysčių lašai neužterš kitų produktų.

„Kuo produktas greičiau genda ir kuo dažniau yra vartojamas paruoštas, tuo svarbiau jį laikyti šaltesnėje ir stabilesnėje šaldytuvo vidinėje dalyje, o ne durelėse“, – aiškina dr. V. Koffman.

Į šaldytuvo dureles žiūrėkite kaip į papildomą vietą pagardams ir mažos rizikos produktams, kurie gali pakęsti šiek tiek šilumos.

Vaikams, kurių tėvai gimė 1980–1990 metais, gali išties pasisekti. Psichologai teigia, kad ši karta, užaugusi su vaizdo žaidimais, šiandien, pati tapusi tėvais, turi netikėtą pranašumą auklėjant vaikus.

Tyrėjai nagrinėjo, kaip vaizdo žaidimų patirtis veikia tėvystės įgūdžius. Clemson universiteto mokslininkai atkreipė dėmesį, kad 80–90-aisiais gimę žmonės paauglystėje aktyviai žaidė vaizdo žaidimus, kurie tuo metu sparčiai populiarėjo. Dabar nemaža dalis šių žmonių jau augina vaikus.

Dėl to buvo analizuojama reprezentatyvi 30–40 metų amžiaus grupė, siekiant įvertinti, kaip žaidimai susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu šeimoje.

Tyrimas parodė, kad tėvai, kurie patys augo žaisdami, dažniau supažindina savo vaikus su skaitmeninių pramogų pasauliu. Tokia bendra veikla gali padėti išvengti nesutarimų ir skatinti vaikų atvirumą naujoms patirtims.

Kai kurie skeptiškai vertina tokį bendravimo būdą, nes mano, kad jis gali menkinti tėvų autoritetą. Vis dėlto tyrėjai pateikia priešingą išvadą: bendras žaidimas leidžia dalintis patirtimi, mokytis iš klaidų ir stiprina tarpusavio komunikaciją.

Pastebėta, kad kartu žaidžiant didėja pasitikėjimas tarp tėvų ir vaikų, o šeimos ryšiai tampa artimesni. Taip pat bendra veikla neretai paskatina kalbėtis ir apie temas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su žaidimais, todėl lengviau pasiekiamas tarpusavio supratimas.

Apibendrinant, tyrimas leidžia manyti, kad laikas, praleistas kartu prie kompiuterio ar žaidimų konsolės, gali sustiprinti ryšį su vaiku, didinti pasitikėjimą ir padėti kurti kokybiškesnį dialogą šeimoje.

Daina „Caught Up in You“, kurią atlieka grupė „38 Special“, 1982 metais tapo tikru proveržiu ir atnešė muzikantams pasaulinę šlovę. Tai buvo pirmasis rimtas grupės pasiekimas: kūrinys pakilo į pirmąją vietą JAV „Billboard“ roko tope ir pateko į bendrojo muzikinio topo dešimtuką.

Nors praėjo daugiau nei 40 metų, „Caught Up in You“ tebėra klausoma ir šiandien. Daina sujungia stiprias emocijas, energiją ir klasikinį roko skambesį, todėl išliko aktuali ir šiuolaikiniams klausytojams.

„Caught Up in You“ pasakoja apie stiprią meilę. Pagrindinis herojus taip įsimylėjęs, kad visiškai atsiduoda santykiams ir yra pasirengęs būti kartu visą gyvenimą. Tačiau, nors tema romantiška, tai nėra lėta baladė ar saldi meilės daina – priešingai, kūrinys yra energingas ir veržlus.

Dainoje išsiskiria greitas ritmas ir ryškus gitarų skambesys. Dėl to ji skamba kaip koncertinis hitas ir puikiai tinka gyviems pasirodymams.

Šis kūrinys dažnai vadinamas nesenstančiu pietietiško roko himnu.

Po šios sėkmės grupė „38 Special“ išleido ir daugiau populiarių kūrinių, kurie padėjo dar labiau įtvirtinti jų vardą roko scenoje.

Tyrėjai teigia, kad ritminga šio paukščio eisena gali padėti jam medžioti, sujudinant sliekus.

Paukščių skrydžio greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: sparnų formos, evoliucinės istorijos ir kūno dydžio. Apie tai rašo „Discover Wildlife“.

Pažymima, kad jei kalbama būtent apie skrydį, o ne apie pažintinius gebėjimus, tuomet, remiantis „Gineso rekordų knyga“ ir autoritetingomis ornitologų organizacijomis, tokiomis kaip JAV Nacionalinė ornitologų draugija, lėčiausias užfiksuotas skrydis siekė apie 8 km/val. Toks greitis pastebėtas amerikinių miškinukų patinams poravimosi demonstracijų metu.

Amerikinis miškinukas gyvena Šiaurės Amerikoje ir yra viena iš aštuonių miškinukų rūšių – kitos aptinkamos Europoje ir Azijoje. Šis paukštis puikiai prisitaikęs gyventi miškuose: ilgu snapu jis ieško sliekų, vabzdžių bei sėklų miško paklotėje ir pomiškyje.

Įdomu tai, kad nors trumpais spurtais jis gali skristi iki 48 km/val. greičiu, paukštis gerai žinomas dėl lėtų judesių tiek ant miško paklotės, tiek ore. Tyrėjai mano, kad ritminga eisena gali padėti jam medžioti – judesiai sujudina sliekus, todėl juos lengviau aptikti.

„Mums nepavyko nustatyti pirminio šaltinio, iš kur kilo teiginys apie tokį lėtą skrydį. Be to, yra ir kitų priežasčių būti atsargesniems. Net jei atmesime paukščius, kurie apskritai neskraido, tikrai verta atsižvelgti į tokias rūšis kaip kolibriai, galintys kyboti vietoje“, – rašoma publikacijoje.

Taip pat minima, kad egzistuoja naminė paukščių rūšis, kuri praktiškai minta erkėmis, jų ieškodama nuo ryto iki vakaro, o tokį efektyvumą patvirtino JAV mokslininkai.

Numerologijos specialistai paaiškino, kurios gimimo mėnesio dienos laikomos „laimingomis“ ir, pasak jų, gali būti siejamos su didesnėmis sėkmės galimybėmis.

Remiantis numerologiniais įsitikinimais, gimimo diena gali daryti įtaką žmogaus gyvenimo kryptims: nuo polinkio į sėkmę ar materialinę gerovę iki dvasinio augimo. Ezoterinių praktikų atstovai teigia, kad kai kurios datos yra ypač „stiprios“ ir neva labiau „įkrautos“ palankia energija.

Vis dėlto verta priminti, kad astrologija, tarologija, numerologija, chiromantija, ekstrasensorika ir kitos panašios praktikos nėra mokslo disciplinos. Jos remiasi tradicijomis, tikėjimais bei interpretacijomis, kurios nėra patvirtintos moksliniais tyrimais ir neturi objektyvių veiksmingumo įrodymų. Tokie tekstai dažnai yra pramoginio pobūdžio, todėl jų nereikėtų laikyti patikimu pagrindu priimant sprendimus ar planuojant ateitį. Klausimais, susijusiais su sveikata ar psichologine savijauta, rekomenduojama kreiptis į mokslo pagrįstus specialistus.

Numerologai išskiria keturias gimimo dienas, kurios, jų teigimu, pasižymi „ypatinga energija“: 3-iąją, 8-ąją, 11-ąją ir 22-ąją bet kurio mėnesio dieną.

Numerologija – ezoterinė sistema, priskirianti skaičiams simbolines reikšmes ir teigianti, kad jie gali veikti žmogaus charakterį bei likimą.

Teigiama, kad 3-iąją gimę žmonės esą yra kūrybingi, charizmatiški ir optimistiški. Jiems priskiriamas gebėjimas lengvai pastebėti galimybes dėl komunikabilumo ir talentų įkvėpti kitus. Numerologijoje skaičius 3 dažnai siejamas su kūryba, humoru ir saviraiška.

8-ąją gimusiųjų atžvilgiu šalininkai tvirtina, kad jie neva labiau linkę į finansinę sėkmę, lyderystę ir discipliną. Jiems priskiriamas gebėjimas sunkumus paversti galimybėmis, ypač karjeros ir verslo srityse.

Skaičius 11 numerologijoje laikomas vadinamuoju meistro skaičiumi. Gimusiems šią dieną priskiriama sustiprėjusi intuicija, didesnis jautrumas ir gilesnis dvasinis pasaulio suvokimas.

22-ąją gimę žmonės numerologijoje neretai vadinami „meistrais statytojais“ – jiems priskiriamas gebėjimas dideles idėjas paversti realiais darbais. Teigiama, kad tokie žmonės turi tvirtą valią, strateginį mąstymą ir gali pasiekti ilgalaikių rezultatų.