Category: Mokslas
-
Pavasarinis grybas su netikėtu agurko kvapu: kada žvynuotąjį pintenį verta rinkti
Žvynuotasis pintenis (Cerioporus squamosus, anksčiau – Polyporus squamosus) yra valgomas grybas, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Maistui tinka tik jauni vaisiakūniai – jie būna minkšti ir sultingi. Senesni egzemplioriai greitai sukietėja, tampa plaušingi ir praranda kulinines savybes, todėl ne kiekvieną rastą grybą verta dėti į krepšį. Nors šis grybas nelaikomas išskirtiniu delikatesu, pavasarį jis…
-
Iki 4 proc. žmonių girdi spalvas ar ragauja žodžius: mokslas aiškina, kas vyksta smegenyse
Ar kada nors esate „paragavę“ žodžio arba klausydamiesi muzikos matę spalvas? Jei taip, galite būti vienas iš maždaug 1–4 proc. žmonių, turinčių įdomų reiškinį, vadinamą sinestezija. Tai neurologinis fenomenas, kai suaktyvėjus vienam pojūčiui, pavyzdžiui, klausai, kartu įsijungia ir kitas, dažniausiai su juo tiesiogiai nesusijęs pojūtis, pavyzdžiui, rega. Dėl to sinesteziją turintys žmonės neretai patiria papildomų,…
-
Mitas subliuško: tyrimas atskleidė, kodėl užmerktos akys triukšme tik pablogina klausą
Jei bandote įdėmiai klausytis triukšmingoje aplinkoje, gali būti, kad geriau akių neužsimerkti. Toks rezultatas prieštarauja įprastai nuojautai ir populiariam įsitikinimui, esą užmerkus akis sumažėja trukdžiai, o kiti pojūčiai tarsi „paaštrėja“. Naujas Kinijos Šanchajaus Dziaotongo universiteto mokslininkų tyrimas šią idėją patikrino praktiškai. Eksperimentų metu dalyviams reikėjo iš foninio triukšmo išskirti konkretų tikslinį garsą, kai akys būdavo…
-
Mįslė iš Peru Andų: lenkų atrastas kapas su 58 moterimis keičia istorijos taisykles
Prieš kelerius metus lenkų archeologai prisidėjo prie išskirtinai svarbaus atradimo šiaurinėje Peru dalyje. Nors nuo to laiko praėjo nemažai laiko, mokslininkai vis dar ieško atsakymų, kas iš tiesų vyko El Castillo de Huarmey vietovėje. Ten aptiktame mauzoliejuje rasti 58 moterų palaikai, o šis laidojimas atskleidė reikšmingų detalių apie moterų vaidmenį senosiose Andų visuomenėse. Keliolika dešimčių…
-
Fizikų išvada verčia suabejoti realybe: gal mūsų prisiminimai – tik akimirksnio iliuzija
Ar įmanoma, kad visas mūsų gyvenimas – prisiminimai, patirtys ir asmeninė istorija – iš tiesų niekada neįvyko? Nors tai skamba kaip mokslinės fantastikos siužetas, fizikos tyrimai rodo, kad toks klausimas turi pagrindą teorijoje. Mokslininkai dar kartą grįžo prie vieno labiausiai nerimą keliančių šiuolaikinės kosmologijos paradoksų – vadinamojo Bolcmano smegenų (angl. Boltzmann brain). Naujos įžvalgos verčia…
-
Saulė suplėšė asteroidą į gabalus: Žemė dabar skrenda per jo nuolaužų debesį
Dauguma žiniasklaidos pranešimų apie grėsmes iš kosmoso dažniausiai sukasi apie milžiniškus, miestų dydžio objektus, galinčius sukelti pasaulinę katastrofą. Tačiau astronomams ne mažiau įdomi, o neretai ir kur kas daugiau pasakanti istorija slypi mažytėse dalelėse – ne didesnėse nei smėlio grūdelis. Naujausi tyrimai rodo, kad Žemė šiuo metu kerta nuolaužų srautą, likusį po asteroido, kuris priartėjo…
-
Mokslininkus pribloškė Arkties atradimas: tirpstančio ledo dalelės valdo debesų gimimą
Arktis keičiasi mūsų akyse greičiu, kuris stebina net patyrusius klimatologus. Šis regionas šyla maždaug keturis kartus sparčiau nei likusi planeta, todėl sparčiai nyksta ledo danga ir tirpsta amžinasis įšalas. Naujausi tyrimai, paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, atkreipia dėmesį į iki šiol nepakankamai įvertintą mechanizmą, galintį turėti didelę reikšmę Žemės klimato ateičiai. „Colorado State University“ mokslininkai…
-
Chemijos vadovėlius teks perrašyti: mokslininkai aptiko iki šiol nežinomą deguonies ryšį su metalais
Šiuolaikinis mokslas remiasi procesų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo savaime suprantami, supratimu. Vienas tokių kertinių reiškinių – tai, kaip deguonis sąveikauja su metalais. Nors gali pasirodyti, kad apie deguonį jau žinome viską, tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė atradimą, galintį priversti perrašyti neorganinės chemijos vadovėlius. Bernio universiteto ir Mainco universiteto tyrėjai nustatė visiškai naują, iki šiol nefiksuotą…
-
7 dimensijų geometrija gali išspręsti juodųjų skylių paradoksą ir Higgso masės mįslę
Šiuolaikinė fizika jau dešimtmečius susiduria su fundamentalia problema: bendroji reliatyvumo teorija ir kvantinė mechanika ne visada dera tarpusavyje. Šio konflikto centre – juodosios skylės, itin tankūs kosminiai objektai, iš kurių neįmanoma pabėgti net šviesai. Naujausi tyrimai, publikuoti žurnale „General Relativity and Gravitation“, rodo, kad raktas į šių reiškinių paaiškinimą gali slypėti papildomuose erdvės matmenyse. Mokslininkų…
-
Britai skelbia lūžį: „UK Fusion Energy Ltd“ ir „Tokamak Energy“ priartino sintezės jėgainę
Svajonė apie „saulę Žemėje“ – neišsenkantį, švarų ir saugų energijos šaltinį – priartėjo prie realybės. Jungtinė Karalystė, laikoma viena pasaulinių branduolinės sintezės tyrimų lyderių, paskelbė įžengianti į lemiamą programos STEP (Spherical Tokamak for Energy Production) etapą. Nauja sutartis, kurios vertė siekia apie 81 mln. eurų, žymi posūkį nuo teorinių projektų link realios inžinerijos ir sistemų…