Category: Mokslas
-
Mokslininkai pagaliau pamatė, kas vyksta tarp šviesos ir metalo: tai gali pakeisti rytojų
Nanomoksle vis dažniau didžiausias iššūkis yra ne sukurti neįprastą struktūrą, o suprasti, kas joje iš tikrųjų vyksta tada, kai ji pradeda sąveikauti su šviesa. Būtent šiame etape daugelis perspektyvių idėjų įstringa ties riba tarp gražių simuliacijų ir realios reiškinio kontrolės. Kol tyrėjai negali vienu metu pamatyti, kur energija susitelkia ir kaip greitai ji juda, tol…
-
Šveicarijos uoste po vandeniu aptiko beveik 4800 metų senumo kirvį – Europoje tai reta
Šveicarijos uoste prie Bodeno ežero, Steckborn miestelyje, vykę darbai archeologus mintimis nukėlė beveik 5000 metų atgal. Rengiantis gilinti uosto dugną, po nuosėdų sluoksniu buvo pastebėtas beveik komplektiškas neolito laikų kirvis, skaičiuojantis apie 4800 metų. Vėlesnės ekspertizės parodė, kad tai vienas iš nedaugelio taip puikiai išlikusių akmens amžiaus įrankių, kada nors rastų Europoje. Uoste reikėjo atlikti…
-
Mįslė, kuri glumino 150 metų: mokslininkai pagaliau paaiškino, kodėl Green River teka „į kalną“
Po pusantro šimtmečio hipotezių, debatų ir tarpusavyje prieštaraujančių teorijų geologai paskelbė proveržį aiškinantis vieną įdomiausių Šiaurės Amerikos kraštovaizdžio reiškinių. Pagrindinis klausimas buvo paprastas, tačiau gluminantis: kodėl ir kaip Green River „prasikirto“ per kalnų masyvą, tarsi tekėdama „į kalną“, užuot, kaip įprasta, aplenkusi kalnus. Šis reiškinys buvo žinomas dar XIX amžiaus antroje pusėje. 1869 metais keliautojas…
-
Juodoji skylė turėjo viską ištrinti, bet nauja teorija žada netikėtą posūkį
Tai vienas iš tų darbų, kuriuose teorinė fizika sąmoningai mėgina vienu metu išspręsti dvi dideles mįsles. Viena jų – informacijos paradoksas juodosiose skylėse, jau dešimtmečius keliantis įtampą tarp kvantinės mechanikos ir gravitacijos. Kita – elektrosilpnoji skalė ir klausimas, iš kur atsiranda su Higso lauku siejama vertė. Naujas Slovakijos mokslų akademijos tyrėjų pasiūlymas teigia, kad abu…
-
Mokslininkai atskleidė nematomą dirvos „klijų“ paslaptį – nuo to priklauso derlius ir sausra
Dirva dažnai atrodo kaip savaime suprantamas dalykas: ji yra po kojomis, sugeria lietų, išdžiūsta ir vėl prisigeria vandens. Tačiau šiame, iš pažiūros paprastame sluoksnyje vyksta subtilūs cheminiai procesai, nuo kurių priklauso pasėlių būklė, kraštovaizdžio atsparumas sausroms ir net platesne prasme – maisto saugumas. Naujas tyrimas rodo, kad vieni svarbiausių šio proceso veikėjų yra iš augalų…
-
Istorinis „NASA“ ryšys iš kelio į Mėnulį: „Artemis II“ paskambino į TKS iš 370 tūkst. km
Hiustonas (AP) – Dar nespėję atsigauti po sėkmingo skrydžio aplink Mėnulį, „Artemis II“ misijos astronautai antradienį užfiksavo dar vieną istorijos puslapį: pakeliui namo iš Mėnulio jie radijo ryšiu susisiekė su Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbančiais kolegomis, esančiais už šimtų tūkstančių mylių. Pranešama, kad tai buvo pirmasis istorijoje radijo ryšys tarp Mėnulio laivo ir kosminės stoties.…
-
„Artemis II“ parodė tai, ko nemato niekas: įspūdingos Mėnulio tolimosios pusės nuotraukos
Po istorinio skrydžio aplink Mėnulį, kurio metu keturi astronautai nuo Žemės nutolo toliau nei bet kada anksčiau žmonijos istorijoje, „Artemis II“ įgula į Žemę perdavė įspūdingas Mėnulio tolimosios pusės nuotraukas. Tarp kadrų – virš Mėnulio krašto pasirodanti Žemė, matoma tai besileidžianti, tai vėl kylanti. Taip pat užfiksuotas retas reiškinys kosmose: visiškas Saulės užtemimas, kai Mėnulis…
-
Mokslininkas įvardijo, kaip galėtų veikti ateivių megastruktūros: stabilios ir matomos iš toli
Nauja analizė rodo, kad hipotetinės ateivių megastruktūros, skirtos rinkti žvaigždžių energiją ar net keisti žvaigždžių orbitas, gali būti fiziškai įmanomos. Pasak tyrimo autoriaus, tinkamai suprojektuotos tokios konstrukcijos galėtų išlikti stabilios neįsivaizduojamai ilgą laiką. Dar daugiau – tokios milžiniškos konstrukcijos galėtų skleisti atpažįstamus technosignatūrų požymius. Tai leistų astronomams kryptingiau ieškoti civilizacijų, kurios per savo evoliuciją priartėjo…
-
Garsiausia fosilija sugriovė mitą: „seniausia aštuonkojė“ pasirodė esanti visai kas kita
Ilinojuje rasta fosilija daugelį metų turėjo tikros paleontologijos žvaigždės statusą. Pohlsepia mazonensis buvo laikoma seniausia žinoma aštuonkoje, o jos istorija peržengė mokslinių publikacijų ribas ir pateko net į rekordų suvestines. Tačiau šis įvaizdis ką tik subyrėjo: naujas tyrimas, paremtas sinchrotroniniu vaizdinimu, rodo, kad radinys nėra aštuonkojė, o priklauso nautiloidams – galvakojų linijai, artimesnei šiuolaikiniams laiveliams.…
-
Sibiro amžinas įšalas atvėrė šiurpų radinį: šunys palaidoti po kūdikių lopšiais
Rusijos archeologai pranešė Jakutijoje aptikę neįprastą laidojimo vietą. Tyrinėdami tai, ką slepia amžino įšalo sukaustyta žemė, jie rado du šunų kapus. Pats faktas nebūtų išskirtinis, tačiau mokslininkus sukrėtė detalė: gyvūnų palaikus dengė apversti mediniai kūdikių lopšiai. Nors radinys buvo aptiktas anksčiau, tik dabar jis detaliai ištirtas ir pristatytas visuomenei. Laidojimas aptiktas Sibiro gilumoje, nedideliame kape,…