Category: Mokslas
-
Ar Lietuvoje galima skinti meškinį česnaką? Štai ką būtina žinoti prieš einant į mišką
Miško žygių mėgėjams gerai pažįstamas meškinis česnakas – ryškaus, gaivaus skonio augalas, dažnai naudojamas virtuvėje. Vis dėlto ne visi prisimena, kad šis augalas yra saugomas: jam taikoma dalinė rūšies apsauga, o iki 2014 metų jis buvo griežtai saugomas. Tokiu statusu siekiama pažaboti pernelyg intensyvų rinkimą natūraliose augimvietėse ir taip didinti šios rūšies populiaciją. Meškinis česnakas…
-
Baltas pavasario stebuklas „Kampinoso girioje“: kur ir kada ieškoti švelnių vilnonės kilimų?
Populiariausia vieta, kur Mazovijoje galima pamatyti vilnonę (Eriophorum), yra ilga pelkė „Kampinoso girioje“. Būtent čia, plačiuose durpynuose, šis augalas sudaro įspūdingas sąžalynų juostas, kurios palankiomis sąlygomis atrodo tarsi purus kilimas. Ilga pelkė – tai rūgštus aukštapelkės tipo durpynas, maitinamas tik kritulių vandeniu. Daugeliui augalų tokios sąlygos sudėtingos, tačiau vilnonei jos – idealios, todėl pavasarį ji…
-
Ši Ženevos ežero tvirtovė užbūrė Byroną ir Tolstojų: jos istorija pribloškia iki šiol
Šiljono (Chillon) pilies ištakos siekia XI amžių, kai Savojaus dinastija prie Ženevos ežero pastatė tvirtovę svarbiame prekybos kelyje iš Apeninų pusiasalio į Šiaurės Europą. Pilis įgavo ovalo formą, atitinkančią tikros salos, ant kurios ji buvo pastatyta, kontūrus, o jos matmenys siekia apie 100 metrų ilgį ir 50 metrų plotį. Šiljono pilies istorijoje išskiriami trys laikotarpiai:…
-
Laiko keitimas varo iš vėžių: mokslininkai įspėja apie miegą ir širdies riziką
Laiko keitimas – tai įsikišimas į natūralų žmogaus biologinį ritmą. Paros ritmą reguliuoja vidinis biologinis laikrodis, esantis pagumburyje, kaukolės pamate. Pagumburis yra tarpsmegenų dalis. Ši nedidelė, maždaug 4–5 g masės struktūra atsakinga už svarbiausias gyvybines funkcijas – miegą, termoreguliaciją, alkio ir sotumo pojūtį – ir prisitaiko prie šviesos bei tamsos ciklo. Laikrodžio pasukimas viena valanda…
-
Čekijos miestelis stebina UNESCO rūmais ir seniausiu baroko teatru – verta pamatyti
Miesto centre stovi išskirtiniai rūmai, laikomi vienu unikaliausių visoje Čekijoje. Jie pastatyti XVI amžiuje Vratislavo Pernšteino iniciatyva, o projektą parengė italų architektas Giovanni Batista Aostalli. Rūmų fasadus ir frontonus puošia sgraffito technika atlikti ornamentai ir figūrinės kompozicijos su augalų, vaisių bei kasdienio gyvenimo scenų motyvais. Vis dėlto rūmai garsėja ne vien architektūra. Čia veikia ir…
-
Bulgariškoje radinys gali perrašyti žmonijos istoriją: 7 mln. metų beždžionė galėjo vaikščioti dviem
Maždaug prieš 7 mln. metų mažas padaras, rizikuodamas susidurti su laukinėmis katėmis ir hienomis, kirto dabartinės Bulgarijos užliejamas lygumas. Mokslininkai svarsto, kad ši suaugusi patelė galėjo tai daryti vaikščiodama dviem kojomis. Neseniai aprašytas šlaunikaulio fosilinis radinys leidžia manyti, kad išnykusi beždžionė, svėrusi apie 24 kg, turėjo kelis dvikojam judėjimui būdingus anatominius bruožus. Ji preliminariai priskiriama…
-
„NASA“ stabdo Mėnulio stotį „Gateway“: 20 mlrd. dolerių – bazei prie pietų ašigalio
„NASA“ vadovas antradienį pranešė, kad JAV kosmoso agentūra investuos 20 mlrd. JAV dolerių į bazės Mėnulyje kūrimą, kartu sustabdydama planus įgyvendinti Mėnulio orbitos stoties projektą „Gateway“. „Agentūra ketina pristabdyti „Gateway“ dabartine forma ir sutelkti dėmesį į infrastruktūrą, leidžiančią užtikrinti ilgalaikes operacijas Mėnulio paviršiuje“, – pareiškime per visą dieną trukusį renginį „NASA“ būstinėje Vašingtone sakė Jaredas…
-
50 metų mįslė pagaliau įminta: „gama Kasiopeja“ rentgeno pliūpsnius kelia nematomas nykštukas
Jau pusę amžiaus astronomai stebi vieną keisčiausių dangaus reiškinių: milžiniška žvaigždė netikėtai ir labai galingai blyksi rentgeno spinduliais, o šių pliūpsnių pobūdis ilgai nepasidavė paaiškinimui. Dabar surinkti pakankamai tikslūs duomenys patvirtino seniai svarstytą hipotezę. Paaiškėjo, kad masyvios mėlynos žvaigždės gama Kasiopejos (γ Cas) rentgeno spinduliuotė kyla ne iš pačios žvaigždės, o iš mažos, plika akimi…
-
Norvegijos jūros dugne – nerimą keliantis radinys: „Komsomolec“ leidžia radioaktyvias medžiagas
Norvegijos jūros dugne nuskendęs Šaltojo karo laikų branduolinis povandeninis laivas pamažu leidžia radioaktyvias medžiagas, parodė specialus tyrėjų atliktas tyrimas. Sovietų K-278 „Komsomolec“ nuskendo 1989 m. balandį po laive kilusio gaisro. Kartu su laivu į 1680 metrų gylį nugrimzdo ne tik jį varęs branduolinis reaktorius, bet ir dvi branduolinės torpedos. Tyrimą koordinavo jūrų radioekologas Justinas Gwynnas…
-
NASA nuotraukos vėl kaitina vaizduotę: Marse aptiko piramidę primenančią „Candor“ struktūrą
Gali pasirodyti, kad Marse nevyksta nieko ypatingo, tačiau ši dulkėta, rausva planeta nuolat pateikia įdomių vaizdų. Dažniausiai jie susiję su uolienomis – jų ten tiek daug, o per milijardus metų vykusi erozija kartais suformuoja darinius, kurie, pažvelgus tam tikru kampu, primena dirbtines ar net biologines struktūras. Tai kiek primena „beždžionių ir rašomųjų mašinėlių“ metaforą: ne…