Category: Mokslas

Mūsų supratimas apie kosmosą priklauso nuo to, kokiu būdu jį stebime. Tai, kas regimojoje šviesoje atrodo kaip įprastas nakties dangus, radijo bangose gali atsiskleisti visiškai kitaip. Astronomai paskelbė didžiausios iki šiol radijo bangų ruože atliktos dangaus apžvalgos duomenis. Jie atskleidė beveik 13,7 mln. dangaus objektų, kurių žmogaus akis be specialios įrangos nepajėgtų pamatyti. Tai trečiasis…

Evoliucijos teorija iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie žmogų, tačiau praėjus daugiau nei šimtmečiui po Č. Darvino idėjų, moters kūnas vis dar išlieka viena didžiausių biologijos mįslių. Palyginti su daugeliu gyvūnų rūšių, žmogaus patelė yra išskirtinė, o mokslininkai iki šiol mėgina paaiškinti, kodėl taip yra. Nors kiekvieno žmogaus kūnas skirtingas, daugelio moterų kasdienybę ir sveikatą…

„Jameso Webbo“ kosminis teleskopas užfiksavo vieną įspūdingiausių ir kartu šiurpokai gražių vaizdų: švytintį dujų ir dulkių debesį, primenantį milžiniškas smegenis skaidrioje kaukolėje, tarsi pakibusias kosmose. Oficialus šio objekto pavadinimas – PMR 1. Tai planetinis ūkas, į išorę besiplečiantis žvaigždės gyvenimo pabaigos stadijoje sukeltų procesų padarinys. Vis dėlto panašumas į žmogaus anatomiją jam pelnė ir makabrišką…

Leonardas da Vinčis – garsus italų polimatas, nutapęs „Mona Lizą“, – savo laiką gerokai pralenkė ne tik mene, bet ir geometrijoje. Manoma, kad kurdamas „Vitruvijaus žmogų“ 1490 metais – „idealaus“ žmogaus kūno iliustraciją – Renesanso menininkas galėjo remtis matematiniu santykiu, kuris oficialiai aprašytas tik XIX–XX amžiuje. Šis piešinys yra vienas atpažįstamiausių pasaulyje, tačiau daugiau kaip…

Grožis gali būti subjektyvus, tačiau spalvos – ne, teigiama naujame JAV „Los Alamos“ nacionalinės laboratorijos mokslininkų tyrime. Pasak autorių, esminiai spalvų suvokimo skirtumai kyla ne iš kultūros ar patirties, o yra susiję su pačia suvokimo „metrika“ – tuo, kaip mūsų regos sistema matuoja spalvų panašumą ir skirtumą. Nors skirtingose kalbose spalvas įvardijame nevienodai, o visuomenę…

Marse rastas iš pažiūros visai paprastas akmuo netikėtai atskleidė geltoną „lobį“, kai jį atsitiktinai įskėlė marsaeigis „Curiosity“. 2024 m. gegužę beveik 899 kilogramus sveriantis aparatas pervažiavo trapų mineralų gumulą, ir šis subyrėjo, atidengdamas ryškiai geltonus kristalus – gryną elementinę sierą, dar vadinamą brimstonu. Nors sulfatai Marse aptinkami gana dažnai, tai buvo pirmasis atvejis, kai Raudonojoje…

Tarptautinė astronomų komanda užfiksavo Paukščių Tako centrinį regioną dar neregėtu detalumu. Naujas vaizdas atskleidžia maždaug 650 šviesmečių skersmens sritį, kurioje driekiasi sudėtingas gijų tinklas iš tankių kosminių dujų debesų. Ši zona vadinama Centriniu molekuliniu regionu (CMZ). Tai didžiausias iki šiol su Atacama Large Millimeter/submillimeter Array teleskopų masyvu, trumpiau – „ALMA“, sukurtas mozaikinis vaizdas. Mokslininkai tikisi,…

Naujas tyrimas gali išspręsti seną Mėnulio magnetizmo mįslę: kodėl Mėnulio uolienos, pargabentos „Apollo“ misijų metu, rodo itin stipraus magnetinio lauko pėdsakus – kartais prilygstančius ar net pranokstančius šiandieninį Žemės magnetinį lauką. Atsižvelgiant į tai, kad Mėnulis yra gerokai mažesnis už Žemę ir neturi panašių vidinės energijos bei branduolio dinamikos procesų, kurie maitina Žemės magnetinį lauką,…

Toli nuo Žemės esanti žvaigždė, kurios šviesa staiga ėmė mirgėti lyg gęstanti žvakė, astronomams padėjo aptikti įspūdingą reiškinį. Išanalizavę keistus į Saulę panašios žvaigždės „Gaia-GIC-1“ šviesio pokyčius, mokslininkai daro išvadą, kad netikėtą jos elgesį geriausiai paaiškina šalia įvykęs dviejų jaunų planetų užuomazgų susidūrimas. Ši žvaigždė yra maždaug už 11 600 šviesmečių nuo mūsų. „Neįtikėtina, kad…

Nauja „Ryugu“ asteroido mėginių analizė parodė, kad juose aptiktos visos penkios pagrindinės nukleobazės, sudarančios RNR ir DNR: adeninas, citozinas, guaninas, timinas ir uracilas. Tai nėra pirmas kartas, kai iš asteroido medžiagos išskiriamas visas šių junginių rinkinys – tokios pačios penkios nukleobazės anksčiau buvo nustatytos ir asteroide „Bennu“. Tačiau būtent tai tyrėjus ir džiugina: jau antras…