CP v2

Category: Pasaulis

  • Europos karščio banga muša rekordus: JT klimato vadovas įspėja dėl spartėjančios klimato kaitos kainos

    Europos karščio banga muša rekordus: JT klimato vadovas įspėja dėl spartėjančios klimato kaitos kainos

    Karščio banga Vakarų Europoje

    Vakarų Europą užklupusi rekordinė karščio banga paskatino nacionalines institucijas skelbti perspėjimus dėl pavojingai aukštos temperatūros ir sveikatos rizikų. JT klimato kaitos sekretoriato vadovas Simonas Stiellas situaciją pavadino aiškiu signalu, kiek brangiai kainuoja žmogaus sukelta klimato kaita.

    Karštį sustiprina vadinamasis karščio kupolas, kai ilgiau užsilaikanti aukšto slėgio sritis „užrakina“ karštą orą ir trukdo atvėsti naktimis. Tokios sąlygos ypač pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    Mokslininkų vertinimu, dėl klimato kaitos karščio bangos Europoje tampa dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės. Tai reiškia, kad ekstremali temperatūra vis dažniau tampa ne išimtimi, o pasikartojančiu šiltojo sezono scenarijumi, didinančiu mirčių ir hospitalizacijų riziką.

    Be poveikio sveikatai, karštis smarkiai veikia ekonomiką: nuo darbo našumo kritimo iki didesnio elektros poreikio vėsinimui. Taip pat auga spaudimas vandens ištekliams, ypač regionuose, kuriuose jau fiksuojamos sausros.

    Perspėjimai Prancūzijoje, Vokietijoje ir Portugalijoje

    Prancūzijoje meteorologijos tarnyba „Météo-France“ paskelbė oranžinio lygio perspėjimus keliuose departamentuose, o valdžios atstovai pranešė apie su karščiu siejamas mirtis. Tarp paminėtų atvejų įvardytos ir netiesiogiai su karščiu susijusios situacijos, kai žmonės perkaista per sporto varžybas ar susiduria su rizikomis prie vandens telkinių.

    Vokietijoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, gyventojai raginti taupyti vandenį ir vengti nebūtinų veiklų, tokių kaip sodų laistymas ar baseinų pildymas. Regiono atstovai pabrėžė, kad nors trumpuoju laikotarpiu vandens dar pakanka, ilgos karščio ir sausros atkarpos gali greitai pakeisti situaciją.

    Iberijos pusiasalyje problema tapo ir karštos naktys, kai temperatūra nekrenta žemiau 20 laipsnių ribos, todėl žmonėms sunkiau atsigauti. Portugalijoje institucijos atkreipė dėmesį, kad tokios sąlygos didina miškų gaisrų tikimybę, ypač pietiniuose, turizmui svarbiuose regionuose.

    Jungtinėje Karalystėje fiksuoti nauji šilumos rekordai, o Londone temperatūra kilo iki 35,1 laipsnio. Pranešta ir apie rekordines reikšmes Airijoje, kur mokslininkai atkreipė dėmesį į neįprastai didelį ankstesnių rekordų viršijimą.

    Ką sako JT ir ko tikėtis toliau

    „Ši karščio banga Europoje yra žiaurus priminimas apie vis stiprėjančias klimato krizės pasekmes žmonėms ir ekonomikai“, – sakė Simonas Stiellas.

    JT klimato kaitos sekretoriato vadovas pabrėžė, kad pagrindinė problema išlieka priklausomybė nuo iškastinio kuro ir miškų naikinimas, o šalių politikos prioritetu turėtų tapti greitesnis perėjimas prie švaresnių energijos šaltinių. Jo teigimu, prisitaikymo priemonės, tokios kaip karščio planai miestuose, sveikatos apsaugos pasirengimas ir vandens valdymas, tampa būtina viešosios politikos dalimi.

    Sinoptikai prognozuoja, kad savaitgalį karščio banga turėtų slūgti, tačiau kai kuriose vietovėse iki tol išliks aukštos temperatūros. Gyventojams rekomenduojama riboti buvimą saulėje karščiausiomis valandomis, gerti pakankamai vandens, vėsinti patalpas ir atkreipti dėmesį į artimųjų savijautą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie epizodai vis dažniau sutampa su ilgalaikėmis sausromis, todėl didėja rizika žemės ūkiui, energetikai ir miestų infrastruktūrai. Europoje vis dažniau keliami klausimai, kaip greitai bus pritaikytos statybų, miestų planavimo ir sveikatos apsaugos sistemos prie naujos temperatūrų realybės.

  • Trumpo perspėjimas Omanui dėl Hormūzo sąsiaurio: Vašingtonas atmeta Iranui palankų mokestį

    Ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo svarstomą planą, pagal kurį Omanas ir Iranas galėtų kartu taikyti mokestį laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį. Baltuosiuose rūmuose jis pareiškė, kad toks modelis būtų nepriimtinas, ir pažėrė griežtų perspėjimų Omanui.

    „Omanas elgsis kaip visi kiti, arba mums teks juos susprogdinti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, kuriuo, įvairių tarptautinių vertinimų duomenimis, paprastai keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos srautų. Dėl to net daliniai trikdžiai čia greitai persiduoda į naftos ir degalų kainas bei laivybos draudimo įkainius.

    Pastaraisiais mėnesiais sąsiaurio pralaidumas tapo vienu kertinių klausimų derybose, siekiant užbaigti JAV ir Irano karą. Straipsnyje minimų aplinkybių fone teigiama, kad Iranas faktiškai buvo apribojęs laivybą, o tai didino įtampą rinkose ir kėlė nerimą dėl tiekimo grandinių.

    Derybos ir Omano vaidmuo

    Omanas ilgą laiką palaiko darbinius ryšius su Vašingtonu ir dažnai veikia kaip tarpininkas regioniniuose konfliktuose. Šalis yra dalyvavusi užkulisinėse pastangose mažinti įtampą su Iranu, įskaitant kontaktus dėl Teherano branduolinės programos ir platesnių saugumo klausimų.

    Vis dėlto šį kartą Vašingtono pozicija išliko kieta: Trumpas pabrėžė, kad Iranas neturi įgyti jokios kontrolės ar išskirtinių teisių Hormūzo sąsiauryje. JAV lyderis taip pat akcentavo, kad sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    „Sąsiauris turi būti atviras visiems. Tai tarptautiniai vandenys. Niekas jo nekontroliuos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV Valstybės departamentas viešojoje erdvėje pakartojo prezidento toną, sustiprindamas signalą, kad bet kokie bandymai įvesti regioninį mokestį ar sukurti bendrą valdymo mechanizmą su Iranu būtų vertinami kaip grėsmė laisvai laivybai. Tuo metu Omano atstovai išsamiau komentuoti situacijos iš karto negalėjo.

  • Bulvės ir dirvožemis: kaip regeneracinė žemdirbystė gali stiprinti Europos maisto sektorių

    Bulvės ir dirvožemis: kaip regeneracinė žemdirbystė gali stiprinti Europos maisto sektorių

    Bulvės, kurios atskleidžia didesnę problemą

    Bulvės Europoje išlieka vienu populiariausių kasdienio maisto produktų, tačiau jų kelias iki lėkštės vis dažniau priklauso nuo klimato ir dirvožemio būklės. Ūkininkai daugelyje regionų susiduria su nepastoviais krituliais, karščio bangomis ir didėjančia ligų bei kenkėjų rizika.

    Maisto grandinė, kuri ilgą laiką rėmėsi stabiliais derliais ir prognozuojamu sezonu, šiandien tampa labiau pažeidžiama. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ne tik derliaus kiekiui, bet ir tam, kaip jis pasiekiamas, kokia yra ūkių savikaina bei ilgalaikis konkurencingumas.

    Kodėl dirvožemis tampa strateginiu klausimu

    Dirvožemio degradacija laikoma vienu svarbiausių rizikos veiksnių žemės ūkiui, nes silpnėjant dirvožemio struktūrai mažėja vandens sulaikymas ir didėja erozija. Kai dirvožemis prasčiau kaupia drėgmę, augalai greičiau patiria stresą sausros metu, o staigios liūtys lengviau nuplauna derlingą sluoksnį.

    Pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, kurios dirvožemio sveikatą sieja ne tik su aplinkosauga, bet ir su ekonomika. Stabiliau derantis laukas reiškia mažesnius nuostolius, geresnį planavimą, mažesnę priklausomybę nuo brangstančių įvesties priemonių ir didesnį atsparumą rinkos svyravimams.

    Regeneracinė žemdirbystė: kas veikia praktikoje

    Regeneracinė žemdirbystė paprastai apima tarpinį pasėlių auginimą, augalų įvairovės didinimą, mažesnį dirbimą ir kitas praktikas, kuriomis siekiama atkurti dirvožemio biologinį aktyvumą. Pagrindinė idėja paprasta: stipresnis dirvožemis padeda išlaikyti našumą net tada, kai sąlygos tampa sudėtingesnės.

    Dalies ūkių bandymai rodo, kad konkrečios priemonės gali duoti apčiuopiamą efektą derliui. Ūkininkams svarbiausia, kad pokytis būtų ne vien deklaruojamas, o pagrįstas duomenimis ir aiškiai matomu rezultatu, nes perėjimas reikalauja laiko, žinių ir investicijų.

    „Klausimas jau nebe ar reikia keistis, o kaip tai padaryti taip, kad ūkininkui tai apsimokėtų“, – teigė bendrovės „McCain“ atstovai, pristatydami regeneracinės žemdirbystės kryptį Europoje.

    Kas turi keistis, kad modelis plėstųsi

    Vien ūkių pastangų nepakanka, jei trūksta finansinių paskatų, aiškių matavimo kriterijų ir ilgalaikių supirkimo susitarimų. Dėl to vis dažniau kalbama apie bendradarbiavimą visoje vertės grandinėje, kai prie pokyčių prisideda perdirbėjai, prekyba, bankai ir viešasis sektorius.

    Europos mastu šios diskusijos siejamos ir su Bendros žemės ūkio politikos kryptimis, nes būtent per ją gali būti skatinamos rezultatais grįstos priemonės. Tikslas – kad tvarumo reikalavimai būtų ne vien papildoma našta, o investicija, kuri ilgainiui kelia ūkių produktyvumą ir mažina rizikas.

    Regeneracinė žemdirbystė vis dažniau vertinama kaip konkurencingumo priemonė, o ne tik aplinkosauginė iniciatyva. Jei Europa siekia išlikti stipri maisto gamintoja ir eksportuotoja, jai reikia ūkių, kurie atlaiko klimato svyravimus ir gali stabiliai tiekti žaliavą perdirbėjams.

    Bulvės šioje istorijoje tampa patogiu pavyzdžiu: už kasdienio produkto slypi sprendimai, kurie lemia, ar po kelerių metų derlius bus prognozuojamas, o maisto kainos mažiau jautrios sukrėtimams. Todėl dirvožemio atkūrimas vis dažniau vadinamas investicija į ateities maisto saugumą.

  • Europos Komisija stabdo paramą su Andrejumi Babišu siejamoms įmonėms: kas keisis Čekijoje

    Europos Komisija stabdo paramą su Andrejumi Babišu siejamoms įmonėms: kas keisis Čekijoje

    Europos Komisija nurodė laikinai nekompensuoti išlaidų, susijusių su įmonėmis, siejamomis su Čekijos ministru pirmininku Andrejumi Babišu, kol bus galutinai išsklaidytos abejonės dėl galimo interesų konflikto. Tai reiškia, kad Briuselis gali sustabdyti dalies ES subsidijų mokėjimą, jei paramos gavėjai priskiriami jo ryšių laukui.

    Komisijos regioninės politikos direktorato atstovo Hugo Sobralio rašte Čekijos institucijoms nurodyta, kad nuo 2025 metų gruodžio 9 dienos neturėtų būti teikiamos su tokiomis operacijomis susijusios išlaidos, jei jos susietos su „Agrofert“ grupe ar kitais subjektais, kuriuos kontroliuoja, valdo ar su kuriais siejamas A. Babišas. Komisija pabrėžė, kad ši tvarka galiotų, kol situacija bus pilnai paaiškinta.

    Praktiškai tai gali reikšti, kad bet kokia finansinė parama, kuri vis dėlto pasiektų „Agrofert“ ar susijusias įmones, turėtų būti dengiama nacionalinio biudžeto lėšomis. Kitaip tariant, rizika dėl ginčijamo finansavimo būtų perkeliama Čekijos mokesčių mokėtojams, jei šalis nuspręstų paramą išmokėti savo lėšomis.

    Komisija taip pat paprašė Čekijos institucijų pateikti išsamią teisinę analizę, įrodančią, kad A. Babišo taikytos priemonės atitinka tiek Čekijos, tiek Europos Sąjungos interesų konflikto prevencijos reikalavimus. Atsakymui duotas vieno mėnesio terminas, o kartu akcentuota, kad kiekvienas mokėjimo prašymas turi būti pagrįstas patvirtinimu dėl gavėjų nepriklausomumo.

    Pats A. Babišas teigia interesų konfliktą išsprendęs, nes verslo grupę yra perkėlęs į patikos valdymą. „Tariamą interesų konfliktą išsprendžiau gerokai viršydamas Čekijos ir Europos teisės reikalavimus. Man nepriklauso Agrofert“, – sakė A. Babišas.

    Ši situacija atnaujina ilgiau trunkančią diskusiją apie tai, kaip ES turi užtikrinti, kad viešieji pinigai neatsidurtų politinę įtaką turinčių asmenų kontroliuojamuose versluose. Tokie ginčai paprastai sprendžiami vertinant realią kontrolę, sprendimų priėmimo įtaką ir interesų konflikto riziką, o ne vien formalų nuosavybės perleidimą.

  • Indijoje rasta iki 15 metrų ilgio senovinės gyvatės fosilija: naujas varžovas titanoboa?

    Indijos Gudžarato valstijoje, Panandro regione esančioje rudosios anglies kasykloje mokslininkai aptiko itin didelės senovinės gyvatės fosilijų. Radinys aprašytas mokslinėje publikacijoje, o naujai rūšiai suteiktas pavadinimas Vasuki indicus.

    Tyrėjai iškasė 27 slankstelius, dalis jų buvo išlikę anatomiškai beveik pirminėje padėtyje. Toks išsidėstymas leidžia tiksliau vertinti gyvūno kūno proporcijas ir palyginti su kitais žinomais priešistoriniais smaugliais.

    Pagal slankstelių matmenis ir taikytus palyginamuosius skaičiavimus spėjama, kad ši gyvatė galėjo siekti apie 15 metrų ilgį. Skaičiuojama, kad kūno masė galėjo priartėti prie maždaug 1 000 kilogramų, nors tokie vertinimai išlieka apytikriai ir priklauso nuo rekonstrukcijos metodo.

    Mokslininkai nurodo, kad Vasuki indicus gyveno maždaug prieš 56 milijonus metų, ankstyvuoju eocenu. Tuo metu dabartinės Vakarų Indijos teritorijose vyravo šiltesnis klimatas, o pelkėtos aplinkos galėjo būti palankios dideliems plėšrūnams, kurie medžiojo iš pasalų.

    Pagal fosilijų anatomiją daroma prielaida, kad tai buvo galingas smauglys, grobį įveikdavęs kūno jėga. Tyrėjai pabrėžia, kad toks didelis gyvūnas greičiausiai nebuvo itin greitas ar vikrus, todėl jam labiau tiko staigus puolimas iš arti.

    Fosilijų duomenys rodo ir ypač stambų kūno sudėjimą: kai kurių slankstelių plotis siekia apie 11 centimetrų. Remiantis tuo, spėjama, kad gyvatės kūno skersmuo galėjo būti apie 44 centimetrus, o tai padėtų paaiškinti jos galimą jėgą ir medžioklės strategiją.

    Daugiau nei dešimtmetį didžiausios istorijoje gyvatės titulą dažniausiai lydėjo titanoboa, kurios ilgis vertintas maždaug apie 13 metrų, o masė galėjo viršyti 1 000 kilogramų. Titanoboa fosilijos pirmą kartą plačiai pristatytos po radinių Kolumbijos anglies kasykloje.

    Naujas radinys Indijoje gali koreguoti šį vaizdą, tačiau mokslininkai atsargiai vertina tiesioginį palyginimą. Nurodoma, kad titanoboa slanksteliai kai kuriais atvejais yra kiek didesni, todėl vien pagal ilgį dar neįmanoma tvirtai pasakyti, kuri gyvatė buvo masyvesnė.

    Tokie atradimai svarbūs ne tik dėl rekordų, bet ir dėl platesnio konteksto: jie padeda tikslinti, kaip kito gyvačių dydis, ekologinės nišos ir plėšrūnų vaidmuo po dinozaurų išnykimo. Kuo daugiau randama gerai išlikusių fosilijų, tuo tiksliau galima atkurti senovinių ekosistemų struktūrą ir klimatines sąlygas.

  • 15-metis sukūrė roboto vėžlį BURT: DI padeda aptikti povandenines grėsmes iki 96 proc. tikslumu

    Kanadoje 15-metis Evanas Budzas pristatė biologiškai įkvėptą povandeninį robotą-vėžlį BURT, skirtą jautrių vandens ekosistemų stebėsenai. Idėja gimė stebint vėžlius, kurie vandenyje juda tyliai ir taupiai, todėl jaunuolis siekė panašų principą pritaikyti technologijai.

    Skirtingai nei dauguma įprastų povandeninių dronų, kurie dažnai naudoja triukšmingus sraigtus, BURT kuriamas taip, kad vandenyje judėtų minkštais pelekais. Tokia konstrukcija turėtų sumažinti trikdymą vietos gyvūnijai ir leisti dirbti ten, kur koralų rifai ar augmenija yra ypač pažeidžiami.

    BURT remiasi kameromis, jutikliais ir duomenų apdorojimu, o grėsmių atpažinimui pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Viešai skelbta, kad sistema gali identifikuoti tokius požymius kaip koralų blukimas, plastiko atliekos ar invazinės rūšys, o aptikimo tikslumas nurodomas iki 96 proc.

    Tokios užduotys paprastai reikalauja daug žmogaus darbo: surinktos povandeninės vaizdo medžiagos peržiūros, rūšių identifikavimo ir pokyčių fiksavimo laike. DI čia gali tapti praktiniu įrankiu, nes automatizuoja pasikartojančią analizę ir greičiau atkreipia dėmesį į galimus problemų židinius.

    Jūrų ir gėlavandenių ekosistemų monitoringas tampa vis aktualesnis dėl klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimo. Koralų rifų būklė dažnai vertinama pagal vizualius požymius, todėl patikimas ir mažai trikdantis stebėjimo būdas gali padėti laiku pastebėti pokyčius.

    Be to, biomimetika, kai technologijos kuriamos remiantis gamtos sprendimais, pastaraisiais metais vis plačiau taikoma robotikoje. Tylesnis judėjimas ir mažesnė mechaninė intervencija svarbūs ne tik gyvūnų gerovei, bet ir duomenų kokybei, nes mažiau išbaidyta fauna reiškia natūralesnį vaizdą kameroms.

    Jei tokio tipo robotas galėtų veikti ilgiau autonomiškai, mokslininkai realiu laiku gautų daugiau duomenų apie taršos židinius ar staigius ekosistemų pokyčius. Praktikoje tai reikštų greitesnį reagavimą, pavyzdžiui, aptikus plastiko sankaupas, invazinių rūšių plitimą ar staigų rifų būklės blogėjimą.

    Nors viešai pateikiama informacija labiau primena prototipo pristatymą, pats krypties pasirinkimas atitinka bendrą tendenciją: mažesni, pigiau surenkami ir DI įgalinti jutiklių tinklai pamažu papildo tradicines ekspedicijas ir mokslinius tyrimus. Tokie projektai taip pat rodo, kad prasmingos inovacijos gali gimti ne tik laboratorijose, bet ir iš asmeninės smalsumo bei praktiško poreikio spręsti realias problemas.

    „Skirtingai nei tradiciniai povandeniniai dronai su triukšmingais sraigtais, šis robotas imituoja gamtą ir juda tyliau, todėl gali dirbti jautriose vietose jų netrikdydamas“, – sakė projekto pristatyme cituojami šaltiniai.

  • Čornomorske rusų dronas sustabdė „ADM“ aliejaus gamyklą: fiksuotas nuotėkis ir žala rezervuarams

    Ukrainos Čornomorsko mieste po rusų drono smūgio sustabdyta amerikiečių bendrovei „ADM“ priklausančios aliejinių kultūrų perdirbimo įmonės veikla. Apie tai bendrovė informavo žiniasklaidą, pabrėždama, kad šiuo metu svarbiausias prioritetas yra darbuotojų saugumas.

    Skelbiama, kad ataka įvyko 2026 metų balandžio 26 dieną, o nuo tada gamykla darbo neatnaujino. Pranešimuose taip pat nurodoma, kad įmonė buvo laikinai pristabdžiusi žaliavos supirkimą, kol įvertins situaciją ir galimybes saugiai tęsti veiklą.

    „Įmonės Čornomorske veikla kol kas lieka sustabdyta po 2026 metų balandžio 26 dieną drono smūgiu padarytos žalos. Mūsų darbuotojų saugumas yra aukščiausias prioritetas, todėl toliau atidžiai stebime situaciją“, – teigiama „ADM“ komentare.

    Pasak vietos žemės ūkio rinką stebinčių šaltinių, buvo apgadintas vienas augalinio aliejaus rezervuaras, o keli kiti galėjo būti pažeisti drono nuolaužomis. Dėl to fiksuotas dalinis aliejaus nuotėkis, o teritorijoje tęsiami atstatymo ir remonto darbai.

    Rinkos analitikai vertina, kad vienos gamyklos sustabdymas nebūtinai turėtų sukelti staigų saulėgrąžų aliejaus kainų šuolį, nes pasaulinėje augalinių aliejų rinkoje kainas gali slopinti didesnė pasiūla ir vangstantis vartojimas. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu perdirbimo pajėgumų sumažėjimas jautriau atsiliepia saulėgrąžų supirkimo kainoms, nes krenta perdirbėjų aktyvumas ir silpnėja konkurencija dėl žaliavos.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pramonės infrastruktūra, įskaitant žemės ūkio perdirbimo įmones ir logistikos mazgus, išlieka dažnu rusų atakų taikiniu. Ekspertai pabrėžia, kad tokie smūgiai didina veiklos rizikas, ilgina tiekimo grandines ir gali turėti netiesioginį poveikį tiek vidaus rinkai, tiek Ukrainos eksportui per Juodosios jūros regioną.

  • Prie Černobylio vėl įsiplieskė dideli gaisrai: Ukraina nurodo priežastį, radiacija nekyla

    Černobylio radiacinės ir ekologinės biosferos rezervato teritorijoje vėl fiksuojami stambūs miškų gaisrai. Ukrainos Valstybinė agentūra, atsakinga už Černobylio atskirties zonos valdymą, skelbia, kad nauji ugnies židiniai kilo po to, kai į teritoriją nukrito numuštų rusiškų dronų nuolaužos.

    Anot agentūros, dar visai neseniai ugniagesiams pavyko užgesinti kelias dienas trukusį gaisrą, tačiau situacija vėl komplikavosi. Nurodoma, kad gegužės 14 dieną užfiksuoti nauji gaisro židiniai Opachyčių gamtosauginėje mokslinių tyrimų teritorijoje.

    Gaisrų gesinime dalyvauja Černobylio rezervato padaliniai, Ukrainos gelbėtojai ir kelios valstybinės specializuotos įmonės, dirbančios radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir aplinkos stebėsenos srityse. Vietoje taip pat dirba išminuotojai, nes aptinkamos dronų liekanos ir galimos sprogmenų dalys.

    Agentūra pabrėžia, kad gesinimą apsunkina tiršti dūmai, išvartyti medžiai ir sunkiai pasiekiamas reljefas. Privažiavimui prie ugnies židinių naudojama sunkioji technika, įskaitant buldozerius, o dalis darbų atliekama benzininiais pjūklais valant kelią nuo nuvirtusių medžių.

    Nors pati vietovė išlieka jautri dėl 1986 metais įvykusios Černobylio katastrofos padarinių, institucijos skelbia, kad radiacijos fonas šiuo metu neviršija kontrolinių lygių. Automatinė radiacinės kontrolės sistema, anot Ukrainos pareigūnų, nefiksavo gama spinduliuotės dozės galios viršijimų.

    Taip pat teigiama, kad radiacinio fono rodikliai, lyginant su vidutinėmis mėnesio reikšmėmis, neperžengė matavimo paklaidos ribų. Tai reiškia, kad bent jau pagal operatyvius duomenis gaisrai kol kas nesukėlė papildomo radiologinio pavojaus.

    Černobylio atskirties zonoje gaisrai vertinami ne tik kaip įprastas miškų gaisrų incidentas. Dalis teritorijų dešimtmečius atsikūrinėjo po katastrofos, o ugnis gali naikinti buveines ir kelti riziką išjudinti radioaktyviomis dalelėmis užterštas miško paklotės nuosėdas.

    Ukrainos pareigūnai akcentuoja, kad karo metu papildomi pavojai kyla ir dėl smūgių bei nuolaužų, kurios gali sukelti naujus gaisrus sunkiai pasiekiamose vietose. Tokiais atvejais svarbiausia tampa greita židinių lokalizacija, kad ugnis neišplistų į didesnius miškų masyvus.

    „Rusijos atakos vėl kuria grėsmę unikaliai Černobylio zonos ekosistemai, kur kiekvienas naujas gaisras yra rizika miškams, gyvūnijai ir teritorijoms, kurios dešimtmečius atsikūrinėjo po 1986 metų katastrofos“, – teigiama Ukrainos Valstybinės agentūros pranešime.

  • Tyrimas: rūkas pilnas gyvybės ir gali mažinti oro taršą, bet jo vandens saugumas kelia klausimų

    Rūkas nėra vien sterili vandens lašelių dulksna ore – mokslininkų vertinimu, tai gali būti aktyvi mikroorganizmų terpė, kurioje bakterijos ne tik išlieka, bet ir auga. Nauji stebėjimai rodo, kad dalis rūko mikrobų gali prisidėti prie tam tikrų oro teršalų skaidymo.

    Tyrėjai, analizavę rūko lašelius ir oro mėginius prieš bei po rūko susidarymo, nustatė, kad nors bakterijų aptinkama ne kiekviename lašelyje, bendras jų kiekis visame rūko tūryje gali būti labai didelis. Skaičiuojama, kad viename rūko vandens lašelyje kartais gali būti apie 10 milijonų bakterijų.

    Didžiausią dėmesį tyrime patraukė metilobakterijos – mikroorganizmų grupė, galinti maitintis paprastais anglies junginiais. Tarp jų minimas ir formaldehidas – ore pasitaikantis teršalas, siejamas su fotocheminiu smogu ir prastesne oro kokybe.

    Mokslininkai pastebėjo, kad rūko aplinkoje bakterijos gali didėti ir dalytis, o formaldehidą naudoti kaip „kuro“ šaltinį augimui. Kai teršalo koncentracija tampa per didelė ir joms pačioms pavojinga, dalis bakterijų jį suskaido į anglies dioksidą, taip stabilizuodamos savo aplinką.

    Tokiu būdu mikroorganizmai veikia ne dėl „oro valymo“ tikslo, o dėl išlikimo: naudodamos teršalus kaip maisto šaltinį jos keičia cheminių medžiagų sudėtį ore. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog rūkas automatiškai panaikina taršą ar gali pakeisti emisijų mažinimo priemones.

    Ilgą laiką kai kuriose pasaulio vietovėse rūko vandens surinkimas buvo laikomas patraukliu būdu gauti geriamojo vandens regionuose, kur trūksta kritulių. Rūkas dažnai įsivaizduojamas kaip švarus, „natūraliai filtruotas“ vandens šaltinis.

    Tačiau nauji duomenys primena paprastą taisyklę: rūko vanduo nėra sterilus ir gali turėti tiek gyvų bakterijų, tiek ore esančių cheminių priemaišų. Dėl to prieš vartojimą tokį vandenį reikėtų tirti ir, jei planuojama gerti, atitinkamai apdoroti, nes sudėtis gali skirtis priklausomai nuo vietovės, taršos šaltinių ir meteorologinių sąlygų.

    Šie rezultatai stiprina kryptį, kuri vis dažniau akcentuojama atmosferos moksluose: biologiniai procesai ore ir debesų bei rūko lašeliuose gali turėti realų, nors ir ribotą, poveikį cheminių junginių apykaitai. Kitaip tariant, atmosferoje vyksta ne tik fizika ir chemija, bet ir biologija.

    Kartu mokslininkai pabrėžia neapibrėžtumą: dar nėra iki galo aišku, kokių rūšių mikroorganizmų rūke būna skirtinguose regionuose ir kokiomis koncentracijomis jie gali paveikti konkrečius teršalus. Dėl to tolimesni tyrimai sieks tiksliau įvertinti, kada ir kokiomis sąlygomis rūkas tampa reikšmingu „reaktoriumi“ ore vykstantiems procesams.

  • Kanados dugne aptiktas 9 000 metų stiklo kempinių rifas: kodėl jis unikalus ir trapus

    Kanados vakaruose, Britų Kolumbijos pakrantės vandenyse, driekiasi neįprastas „povandeninis kraštovaizdis“ – stiklo kempinių rifai. Mokslininkai nurodo, kad kai kurių šių rifų amžius gali siekti apie 9 000 metų, todėl jie susiformavo anksčiau nei garsusis Stounhendžas.

    Stiklo kempinės, dar vadinamos šešiakampėmis arba šešiabriaunėmis kempinėmis, priklauso senai gyvybės grupei. Jų „skeletas“ sudarytas iš silicio dioksido, todėl struktūros atrodo ažūrinės, primena nėrinius, tačiau yra trapios ir lengvai pažeidžiamos.

    Kaip atrasti rifai?

    Geologijos tarnybos Kanadoje mokslininkai praneša, kad rifai buvo identifikuoti 1987 metais Hekatės sąsiauryje ir Karalienės Šarlotės sąsiauryje. Ilgą laiką buvo manyta, kad tokio tipo rifai gamtoje išnyko prieš dešimtis milijonų metų, todėl šie radiniai tapo itin reikšmingi.

    Rifus formuoja kelios stiklo kempinių rūšys, galinčios suaugti tarpusavyje ir sudaryti bendrą, standų, bet trapių silicio struktūrų karkasą. Kai kempinės žūsta, ant jų „pastolių“ prisitvirtina naujos, taip rifas pamažu storėja ir plečiasi.

    Skaičiuojama, kad didžiausios sankaupos apima apie 700 kvadratinių kilometrų plotą. Dalis rifų yra 140–240 metrų gylyje, kur sąlygos palankios filtruojantiems organizmams: vanduo atneša maisto dalelių, o dugno aplinka išlieka palyginti stabili.

    Kodėl rifas toks trapus?

    Stiklo kempinės auga lėtai, o jų silicio karkasas gali sudužti nuo mechaninio poveikio. Mokslininkai pabrėžia, kad padaryta žala gali būti juntama labai ilgai, nes atsikūrimas užtrunka dešimtmečius ar net šimtmečius.

    Rifai jau buvo nukentėję nuo intensyvios žvejybos, ypač dugninio tralavimo, kuris fiziškai ardo dugno struktūras. Kanadoje daliai teritorijų buvo pritaikytos apsaugos priemonės, įskaitant ribojimus žvejybai, siekiant išsaugoti šias itin retas ekosistemas.

    Tokie rifai svarbūs ne tik kaip gamtos „reliktas“, bet ir kaip biologinės įvairovės židinys: sudėtinga struktūra suteikia prieglobstį įvairiems jūrų organizmams. Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad jų apsauga yra ilgalaikė investicija į vandenynų ekosistemų atsparumą.