CP v2

Category: Pasaulis

  • Kryme džiūsta Belogorsko tvenkinys: kraštotyrininkas įspėja dėl vasaros vandens deficito

    Kryme džiūsta Belogorsko tvenkinys: kraštotyrininkas įspėja dėl vasaros vandens deficito

    Okupuotame Kryme prastėja padėtis Belogorsko rajone, kur stebimas mažėjantis Belogorsko ir Taigano vandens saugyklų užsipildymas. Vietos kraštotyrininkas, kalbėjęs anonimiškai, teigia, kad pietinė Belogorsko vandens saugyklos dalis beveik visiškai išdžiūvusi.

    Pasak jo, tai gali reikšti ankstyvą naudingosios vandens talpos praradimą dar šiais metais, dar neprasidėjus karščiausiam sezonui. Kryme vasarą ir ankstyvą rudenį vandens poreikis tradiciškai išauga, o kritulių kiekis dažnai nekompensuoja išgaravimo ir vartojimo.

    Kraštotyrininkas pabrėžia, kad net mažavandeniu laikotarpiu okupacinė administracija paprastai stengdavosi palaikyti didesnes atsargas Belogorsko vandens saugykloje prieš sausą vasarą. Ši saugykla laikoma svarbia vandens saugumo grandimi pietryčių Krymui, kuriame vasaromis vandens trūkumo rizika didžiausia.

    „Šiemet vyksta kažkas neracionalaus: vanduo eikvojamas jau dabar. Ką jie darys vasarą, kai Belogorsko vandens saugykla dar iki jos neteks naudingosios talpos?“ – sakė kraštotyrininkas.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors balandį fiksuota daugiau kritulių, Bijuok Karasu upės, maitinančios Belogorsko vandens saugyklą, aukštupiai išlieka mažavandeniai. Tai reiškia, kad natūralus pritekėjimas neatsveria esamo vandens naudojimo tempo.

    Pasak pašnekovo, viena iš galimų priežasčių – intensyvesnis vandens paėmimas ties Karasu Baši ištakomis, kurios laikomos vienomis galingiausių Kryme. Jis teigia, kad plečiant upėtakių auginimo ūkį reikšminga dalis vandens nukreipiama verslo poreikiams, todėl į vandens saugyklą jo patenka mažiau, o vandens kokybė, anot kraštotyrininko, prastėja.

    „Po 2014 metų Kryme verslo interesai dažnai tapo svarbesni už paprastų žmonių ir ekologijos interesus“, – sakė kraštotyrininkas.

    „Radio Svoboda“ savo publikacijoje pažymi, kad, nepaisant okupacinių institucijų viešų pareiškimų apie esą pagerėjusią vandens tiekimo situaciją, realūs požymiai Belogorsko ir Taigano vandens saugyklose rodo mažėjančias atsargas. Tokie signalai ypač jautrūs regione, kur vandens balansą stipriai veikia sezoniškumas, infrastruktūros apkrova ir ūkinė veikla.

    Vandens tema Kryme išliko viena opiausių po to, kai buvo sustabdytas Dniepro vandens tiekimas Šiaurės Krymo kanalu. Pastaraisiais metais vandens valdymas pusiasalyje vis dažniau siejamas su ribotais paviršinio vandens ištekliais, didesnėmis apkrovomis saugykloms ir sprendimais, kurie gali didinti riziką sausros laikotarpiais.

    Okupacinė administracija anksčiau teigė, kad laikantis vandens tiekimo grafikų išteklių esą galėtų pakakti maždaug pusantrų metų. Tačiau vietos stebėtojai tvirtina, kad tikroji situacija priklauso nuo pavasario pritekėjimo, vasaros karščių, garavimo ir realaus vandens vartojimo, įskaitant pramonę bei žemės ūkį.

    Belogorsko ir Taigano vandens saugyklų būklė, pasak pašnekovo, yra ankstyvas indikatorius, kuris gali parodyti, su kokiu deficitu Krymas susidurs artimiausiais mėnesiais. Jei pritekėjimas neatsistatys, o vandens naudojimas išliks intensyvus, vasarą gali stiprėti ribojimai ir didėti spaudimas alternatyviems šaltiniams.

    Šaltiniai:

    – https://www.radiosvoboda.org/a/news-krym-pivdenna-chastyna-bilohorske-vodoskhovyshche-znevodnennia/33737899.html

  • „Lufthansa“ iki spalio atsisako 20 000 nuostolingų skrydžių: siekia sutaupyti 40 000 tonų kuro

    „Lufthansa“ iki spalio atsisako 20 000 nuostolingų skrydžių: siekia sutaupyti 40 000 tonų kuro

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė iki spalio pabaigos nutrauksianti apie 20 000 trumpojo nuotolio skrydžių visame savo tinkle. Bendrovė teigia, kad taip tikisi sutaupyti daugiau nei 40 000 metrinių tonų reaktyvinių degalų ir sumažinti nuostolingų reisų skaičių.

    Sprendimas priimtas degalų kainoms smarkiai šoktelėjus, o tiekimo grandinei tapus jautresnei geopolitiniams sukrėtimams. „Lufthansa“ nurodo, kad reaktyvinių degalų sąnaudos, prasidėjus konfliktui su Iranu susijusiai įtampai, išaugo dvigubai, todėl kai kurių maršrutų ekonomika tapo nepalanki.

    Pokyčiai palies pagrindinius grupės centrus Frankfurte ir Miunchene, taip pat Ciuriche, Vienoje, Briuselyje ir Romoje. Skelbiama, kad korekcijos apims ir skrydžius, kuriuos anksčiau vykdė grupės dukterinė įmonė „CityLine“.

    Dar prieš šį pranešimą grupė nusprendė anksčiau laiko iš eksploatacijos išimti visą 27 orlaivių „CityLine“ parką. Šis žingsnis siejamas su brangstančiu kuru ir griežtėjančia pasiūla, o tai aviakompanijoms didina riziką planuojant vasaros sezono tvarkaraščius.

    „Lufthansa“ nurodė, kad pirmieji atšaukimai jau įvyko, o keleiviai apie pasikeitimus informuojami individualiai. Bendrovė taip pat pažadėjo atnaujintą vidutinio laikotarpio skrydžių planą paskelbti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.

    Nors skrydžiai mažinami, „Lufthansa“ tikina, kad artimiausioms savaitėms degalų tiekimas yra užtikrintas. Vis dėlto bendrovė pažymi, kad tvarkaraščio optimizavimas bus tęsiamas, nes trumpojo nuotolio segmentas, ypač esant aukštoms kuro kainoms, dažnai yra jautriausias pelningumo svyravimams.

    Panašių priemonių imasi ir kitos Europos oro linijos. SAS pranešė atšaukianti apie 1 000 skrydžių dėl išaugusių kuro sąnaudų, o „Air France-KLM“ ėmė taikyti papildomą priemoką už tolimuosius skrydžius, siekdama kompensuoti brangstantį kurą.

    Energetikos ir transporto sektoriaus spaudimas didina dėmesį ir Europos Sąjungos veiksmams. Europos Komisija rengia planą „AccelerateEU“, skirtą sušvelninti energijos kainų šuolius ir tiekimo rizikas, kilusias dėl karo Artimuosiuose Rytuose bei su juo susijusio nestabilumo.

    ES transporto komisaras Apostolos Tzitzikostas viešai teigė, kad kalbos apie tai, jog Europa esą senka reaktyvinio kuro atsargos, nėra tikslus situacijos atspindys. Tačiau kartu jis perspėjo, kad priemonės, kurios šiandien yra savanoriškos, ateityje gali tapti privalomos, jei tiekimo įtampa didėtų.

    Rinkoje tai reiškia tikėtiną trumpųjų skrydžių pasiūlos mažėjimą, ypač maršrutuose, kuriuose paklausa nepastovi, o konkurencija su geležinkeliais ir žemų kainų vežėjais didelė. Keleiviams tai gali virsti retesniais reisais, persėdimų skaičiaus augimu arba aukštesnėmis kainomis, jei kuro kaštai išliks padidėję.

    „Lufthansa“ atvejis rodo, kad net didžiausios Europos aviagrupės, planuodamos vasaros sezoną, turi greitai perskaičiuoti maršrutų pelningumą ir degalų riziką. Jei degalų kainų šuolis užsitęs, aviacijos bendrovės greičiausiai ir toliau karpys mažiau efektyvius skrydžius, o dalį kaštų bandys perkelti bilietų kainoms.

    Šaltiniai:

    – https://newsroom.lufthansagroup.com/en/lufthansa-group-optimises-flight-offering-in-summer-across-all-six-hubs/

    – https://www.reuters.com/business/airline-sas-cancel-1000-flights-april-due-high-fuel-prices-di-reports-2026-03-17/

    – https://aviation.direct/en/Air-France-KLM-doubles-fuel-surcharges-on-long-haul-flights

  • Trumpas pratęsė JAV ir Irano paliaubas, bet paliko Hormuzo sąsiaurio blokadą: kas toliau?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė pratęsiantis paliaubas su Iranu ir laikinai atsisakantis naujų smūgių. Pasak jo, toks sprendimas priimtas Pakistanui paprašius suteikti daugiau laiko, kol Teheranas pateiks vieningą pasiūlymą dėl karo užbaigimo.

    Trumpas teigė, kad į jį kreipėsi Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas ir kariuomenės vadas Asimas Muniras. Prezidentas akcentavo, jog JAV palauks, kol Irano lyderiai ir derybininkai susitars dėl bendros pozicijos, o tada bus tęsiamos diskusijos.

    Tačiau kartu Baltieji rūmai neketina atsisakyti pagrindinio spaudimo instrumento – Irano laivybos blokados Hormuzo sąsiauryje. Trumpas nurodė kariuomenei išlaikyti blokadą ir būti pasirengusiai veikti, kol bus pateiktas pasiūlymas ir užbaigtos derybos.

    „Todėl nurodžiau mūsų kariuomenei tęsti blokadą ir visais kitais aspektais išlikti pasirengusiai, ir atitinkamai pratęsiu paliaubas, kol jų pasiūlymas bus pateiktas, o diskusijos bus užbaigtos vienaip ar kitaip“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis sprendimas žymi staigų posūkį, nes anksčiau tą pačią dieną prezidentas viešai užsiminė, kad gali atnaujinti bombardavimą, kai ankstesnės paliaubos turėjo baigtis artimiausiomis dienomis. Dabar paliaubų trukmė ir blokados terminas neįvardijami, o tai didina neapibrėžtumą rinkoms ir regiono valstybėms.

    Deryboms riziką kelia būtent blokada: Iranas yra signalizavęs, kad derybininkų nesiųs, kol ji nebus atšaukta. Tuo pat metu Vašingtonas siekia išlaikyti spaudimą, laikydamas laivybą sąsiauryje strateginiu svertu, kuris, JAV vertinimu, turi priversti Teheraną greičiau apsispręsti.

    Hormuzo sąsiauris ir naftos rizika

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, todėl kiekvienas ribojimas šiame ruože turi platesnių pasekmių. Per šį vandens kelią keliauja apie penktadalis pasaulio naftos, tad net ir ribota eskalacija gali išauginti draudimo, transportavimo kaštus ir kainų svyravimus.

    Pastarosiomis dienomis įtampą didino kaltinimai dėl incidentų jūroje ir JAV veiksmai prieš laivus, kurie, Vašingtono teigimu, bandė apeiti blokadą. Toks fonas mažina pasitikėjimą, kad paliaubų pratęsimas automatiškai reikš kelią į ilgalaikį susitarimą.

    Pakistanas kaip tarpininkas?

    Trumpo sprendime ryškiai matomas Pakistano vaidmuo, nors detalės apie tarpininkavimo sąlygas kol kas skurdžios. JAV pareigūnų kelionių ir kontaktų su Islamabadu planai taip pat lieka neaiškūs, o tai leidžia manyti, kad diplomatinis kanalas dar tik formuojamas.

    Artimiausiomis dienomis kritinis klausimas bus, ar Iranas pateiks žadėtą „vieningą“ pasiūlymą ir ar JAV sutiks bent iš dalies peržiūrėti blokados režimą. Jei abi pusės liks prie maksimalistinių pozicijų, paliaubų pratęsimas gali tapti tik laikina pauze prieš naują eskalacijos etapą.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.com/news/2026/04/21/iran-talks-hold-over-trumps-blockade-00885019

    – https://www.politico.com/news/2026/04/21/trump-iran-ceasefire-strikes-00883121

    – https://www.politico.com/news/2026/04/17/iran-war-strait-of-hormuz-open-00878387

    – https://www.politico.com/news/2026/04/19/negotiations-iran-monday-pakistan-00880018

    – https://www.nytimes.com/2026/04/20/world/middleeast/touska-iran-ship-sanctions.html

    – https://www.eia.gov/international/analysis/regions-of-interest/Strait_of_Hormuz

  • ES „AccelerateEU“ planas: koordinuos reaktyvinių degalų ir dyzelino tiekimą, vengiant trūkumo

    ES „AccelerateEU“ planas: koordinuos reaktyvinių degalų ir dyzelino tiekimą, vengiant trūkumo

    Europos Komisija pristatė „AccelerateEU“ planą, kuriuo siekiama sušvelninti energetikos krizę, paaštrėjusią po karo su Iranu ir sutrikus tiekimui per Hormūzo sąsiaurį. Vienas artimiausių prioritetų – koordinuoti reaktyvinių degalų ir dyzelino tiekimą, kad būtų išvengta galimo trūkumo.

    Komisija skelbia, kad koordinavimas apims ir dujų saugyklų užpildymą, ir naftos atsargų išleidimą į rinką, taip pat valstybių narių nacionalines ekstremalias priemones. Tikslas – užtikrinti, kad kritinėms sritims, įskaitant aviaciją ir logistiką, nenutrūktų degalų tiekimas.

    „Koordinavimas yra esminis“, – pažymėjo Komisija, pristatydama planą ir nurodydama, kad pirmiausia bus siekiama suderinti veiksmus tarp valstybių narių.

    „Mūsų „AccelerateEU“ strategija atneš tiek skubias, tiek struktūrines pagalbos priemones Europos piliečiams ir verslui“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Plane numatytas ir platesnis priemonių paketas, orientuotas į greitesnį perėjimą nuo iškastinio kuro prie švarios elektros. Dokumente akcentuojama elektrifikacijos spartinimas, tinklų plėtra, energijos apmokestinimo sprendimai, privačių investicijų mobilizavimas bei didesnis ES lygmens finansavimo panaudojimas.

    „AccelerateEU“ numato daugiausia neprivalomas rekomendacijas, žadant padėti valstybėms narėms geriau pasinaudoti jau galiojančiomis taisyklėmis, įskaitant valstybės pagalbos galimybes. Taip pat pateiktas priedas su papildomomis priemonėmis, kurios galėtų mažinti energijos paklausą, pavyzdžiui, mažesnis naudojimasis automobiliais ar energijos taupymas pastatuose.

    Kalbant apie ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, plane nenumatoma esminių pokyčių, tačiau pažymima, kad išsami peržiūra laukiama liepą. Komisija taip pat nurodo galinti padėti toms valstybėms narėms, kurios norėtų svarstyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų panaudojimą tikslinėms priemonėms, spartinančioms investicijas į elektrifikaciją, pramonės dekarbonizaciją ir sprendimus, galinčius prisidėti prie mažesnių elektros kainų.

    ES institucijos primena, kad Bendrija beveik visą iškastinį kurą importuoja, todėl išlieka pažeidžiama geopolitinių konfliktų ir transporto maršrutų sutrikimų atvejais. Dėl to dabartinis paketas išskiria ir trumpalaikį tiekimo saugumą, ir ilgalaikį tikslą mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

    Komisijos vertinimu, greitesnė švarių, Europoje pagaminamų energijos šaltinių plėtra turėtų sustiprinti energetinį saugumą ir sumažinti šokų poveikį ateityje. Tačiau artimiausiu metu pagrindinis dėmesys tenka praktiniams veiksmams, kurie leistų stabilizuoti degalų tiekimą ir išvengti grandininių sutrikimų transporto bei pramonės sektoriuose.

    Šaltiniai:

    – https://energy.ec.europa.eu/publications/accelerateeu-energy-union-affordable-and-secure-energy-through-accelerated-action_en

    – https://energy.ec.europa.eu/document/download/870a9953-098f-43a4-8081-157762a85da9_en?filename=Annex.pdf

  • „Eni“ įkūrėjo giminaitis grasina teismu Meloni dėl milijardinio Mattei plano Afrikai

    „Eni“ įkūrėjo giminaitis grasina teismu Meloni dėl milijardinio Mattei plano Afrikai

    Italijos naftos ir dujų bendrovės „Eni“ įkūrėjo Enrico Mattei sūnėnas Pietro Mattei pareiškė ketinantis kreiptis į teismą dėl Giorgios Meloni Vyriausybės naudojamo Mattei vardo. Italijos žiniasklaidos teigimu, jis reikalauja, kad pavardė būtų pašalinta iš vadinamojo Mattei plano Afrikai.

    Pasak Italijos dienraščio „La Stampa“, Pietro Mattei praėjusį mėnesį Ministrų kabinetui išsiuntė oficialų įspėjimą nutraukti tokį naudojimą. Jis aiškina, kad Vyriausybės pasirinkta politika neatitinka šeimos vertybių ir todėl pavardė esą tampa politinės komunikacijos priemone.

    „Man Vyriausybės politika iš tiesų nepriimtina: migracijos, energijos kainų, santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimais“, – sakė Pietro Mattei.

    Mattei planas Afrikai pradėtas įgyvendinti 2024 metais ir pristatomas kaip kelių milijardų vertės investicijų kryptis, apimanti žemės ūkio mokymą, švietimo iniciatyvas ir energetikos infrastruktūrą įvairiose Afrikos šalyse. Roma šį paketą sieja ir su platesniais strateginiais tikslais, įskaitant energetinį saugumą bei migracijos srautų valdymą per partnerystes su kilmės ir tranzito valstybėmis.

    Vienas labiausiai aptariamų plano projektų vykdomas Kenijoje, kur „Eni“ padalinys vysto žaliavų auginimą biodegalų gamybai. Projektas reklamuojamas kaip tvaresnės aviacijos degalų grandinės dalis, tačiau dalis ūkininkų viešai skundėsi patyrę nuostolių, kai planuotos kultūros nedavė laukto derliaus ir sumažino maisto auginimo galimybes.

    2026 metų balandžio mėnesį Italija ir Kenija Romoje pasirašė naują trejų metų prekybos ir investicijų veiksmų planą, siejamą su Mattei plano rėmais. Tai rodo, kad politinis projektas juda pirmyn nepaisant viešų klausimų dėl kai kurių iniciatyvų poveikio vietos bendruomenėms.

    G. Meloni biuras, žiniasklaidos teigimu, iš karto nekomentavo gauto įspėjimo. Jei ginčas pasiektų teismą, jis galėtų tapti precedentu diskusijai, kiek Vyriausybė gali remtis istorinėmis pavardėmis formuodama tarptautines strategijas ir komunikaciją, ypač kai su tuo nesutinka paveldėtojai.

    Šaltiniai:

    – https://www.lastampa.it/politica/2026/04/22/news/eredi_mattei_diffida_meloni_piano_africa-15593548/

    – https://www.ifc.org/en/pressroom/2024/ifc-and-the-italian-climate-fund-partner-with-eni-to-support-biofuel-production-farmers-in-kenya

    – https://www.governo.it/sites/governo.it/files/ITALY-KENYA_ACTIONPLAN_2026-2029.pdf

  • „Engie“ vadovė apie Marine Le Pen energetikos planą: rizika Prancūzijai ir rinkai Europoje

    „Engie“ vadovė apie Marine Le Pen energetikos planą: rizika Prancūzijai ir rinkai Europoje

    Prancūzijos energetikos milžinės „Engie“ generalinė direktorė Catherine MacGregor viešai sukritikavo kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis sambūris energetikos programą, ją pavadindama bloga Prancūzijai. Vadovės teigimu, siūlymai gali pakenkti šalies energetiniam saugumui ir atsinaujinančios energetikos plėtrai.

    „Negalime leisti, kad idėjos, kurios yra blogos Prancūzijai, šalies energetiniam saugumui, atsinaujinančiai energetikai, kristalizuotųsi ir įgautų formą“, – sakė Catherine MacGregor.

    Ši pozicija nuskambėjo po balandžio pradžioje vykusios vakarienės, kurioje dalyvavo Marine Le Pen ir dalis didžiųjų įmonių vadovų. C. MacGregor aiškino, kad sutiko susitikti siekdama „šviesti“ partijos lyderius ir atkalbėti nuo idėjos trauktis iš Europos energetikos rinkos.

    Pasak „Engie“ vadovės, Nacionalinio sambūrio planai atsisakyti Prancūzijos atsinaujinančios energetikos tikslų bei svarstymai apie pasitraukimą iš bendros Europos elektros ir dujų rinkos įmonėms tapo aiškiu signalu. Ji tvirtino, kad toks kursas didintų neapibrėžtumą investuotojams ir galėtų susilpninti ilgalaikį kainų stabilumą.

    „Staiga pagalvojome: „O, Dieve, turime problemą“, – sakė Catherine MacGregor.

    Nacionalinis sambūris ne vienus metus tvirtina, kad elektros kainos Prancūzijoje būtų mažesnės, jei šalis mažiau priklausytų nuo europinių jungčių ir labiau remtųsi vietine branduoline bei hidroenergetika. Šią žinutę sustiprino 2022 metais po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kilusi energetikos krizė, kai Europos šalys patyrė didelį kainų šoką ir tiekimo rizikas.

    C. MacGregor teigė, kad augant Nacionalinio sambūrio politinei įtakai verslas negali ignoruoti galimų sprendimų, kurie paveiktų energetikos sektorių. Ji priminė, kad partija turi reikšmingą atstovavimą parlamente, todėl dialogą su ja laiko pragmatišku, nors ir pripažino, kad kol kas didelio proveržio nepasiekė.

    Tuo pat metu Nacionalinis sambūris stiprina kampaniją, kurioje pagrindinis akcentas yra energijos kainos ir mokesčiai degalams. Politinė žinutė ypač jautri laikotarpiu, kai naftos rinką veikia geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, o vartotojai Europoje išlieka jautrūs bet kokiems kainų svyravimams.

    Vakarienėje su Marine Le Pen, anot pranešimų, dalyvavo ir kitų didžiųjų Prancūzijos bendrovių vadovai, o Nacionalinio sambūrio lyderiai atskirai mezgė kontaktus su verslo asociacijomis. Kritikai pastebi, kad tokie susitikimai prisideda prie partijos normalizavimo, tačiau verslo pusė argumentuoja, jog energetikos ir investicijų aplinkai svarbu iš anksto suprasti galimus politinius scenarijus.

    Energetikos įmonėms Prancūzijoje ir visoje Europos Sąjungoje pagrindiniai rizikos veiksniai šiuo metu siejami su reguliavimo stabilumu, tinklų plėtra, atsinaujinančių išteklių integravimu ir tarpvalstybinių rinkų veikimu. „Engie“ vadovės žinutė rodo, kad daliai pramonės svarbiausias klausimas tampa ne tik trumpalaikės kainos, bet ir tai, ar politiniai sprendimai nesusilpnins bendros Europos energetikos architektūros, sukurtos krizėms amortizuoti.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/engie-ceo-catherine-macgregor-marine-le-pen-energy-plan-oh-my-god-we-have-a-problem/

    – https://www.politico.eu/article/far-right-marine-le-pen-meets-cac40-business-leaders-going-mainstream/

    – https://www.lopinion.fr/economie/oh-my-god-on-a-un-probleme-pourquoi-engie-parle-au-rn-depuis-2024-et-la-dissolution

  • ES tikisi ketvirtadienį atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai: viskas priklauso nuo naftos „Družba“ vamzdynu

    ES tikisi ketvirtadienį atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai: viskas priklauso nuo naftos „Družba“ vamzdynu

    Europos Sąjunga ketvirtadienį planuoja atblokuoti maždaug 90 mlrd. eurų finansinės paramos paketą Ukrainai, jei iki to laiko bus atnaujintas naftos tiekimas „Družba“ naftotiekiu į Vengriją ir Slovakiją. Tokį scenarijų, remdamiesi diplomatiniais kanalais, aptaria keli ES pareigūnai ir diplomatai.

    Sprendimas siejamas su tuo, kad Vengrija anksčiau buvo sustabdžiusi pritarimą paskolai, argumentuodama naftos tiekimo sutrikimais. „Družba“ yra vienas svarbiausių istorinių naftos maršrutų regione, todėl faktinis srauto atnaujinimas tapo politine ir technine sąlyga judėti toliau.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad infrastruktūros gedimai buvo pašalinti ir linija sutvarkyta. ES plėtros komisarė Marta Kos viešai teigė, kad naftos srauto atsinaujinimas atveria kelią lėšoms išmokėti.

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis taip pat sureagavo, pabrėždamas, kad finansinė parama Ukrainai turėtų pajudėti, jei Vengrija nebekels veto. Tuo metu Budapeštas laikosi pozicijos, kad jo sprendimas priklausys nuo realaus naftos pasiekimo šalies teritorijoje.

    Pasak diplomatinių šaltinių, Vengrija ir Slovakija derybose pabrėžė, kad vien politinių patikinimų nepakanka ir būtina įsitikinti, jog tiekimas fiziškai atnaujintas. Pareigūnai taip pat neatmeta, kad dar gali kilti techninių nesklandumų, todėl laukiama galutinio patvirtinimo pagal faktinius duomenis.

    Vengrijos naftos bendrovė „MOL“ informavo, kad naftos judėjimas per Ukrainą buvo atnaujintas ir kroviniai turėtų pasiekti Vengriją bei Slovakiją ne vėliau kaip ketvirtadienį. Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Sáková atskirai komunikavo panašų tiekimo atnaujinimo laiką.

    Jeigu sprendimas bus priimtas šią savaitę, Ukraina lėšas galėtų pradėti gauti gegužę, o tai būtų reikšminga parama karo nualintai ekonomikai tęsiantis Rusijos plataus masto invazijai. Po politinio pritarimo Europos Komisijai dar reikėtų užbaigti techninius patikrinimus, kurie, vertinimais, gali užtrukti kelias savaites.

    Ši situacija atskleidžia, kaip glaudžiai ES sprendimai dėl finansinės paramos Ukrainai persipina su energetinio saugumo klausimais ir atskirų valstybių narių interesais. Net ir pasiekus politinį susitarimą, realūs infrastruktūros srautai bei tiekimo patikimumas išlieka svarbia sprendimų priėmimo dalimi.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/eu-no-deal-90-billion-ukraine-loan-viktor-orban-european-council/

    – https://www.politico.eu/article/ukraine-repair-druzhba-pipeline-volodymyr-zelenskyy/

    – https://molgroup.info/en/investor-relations/investor-news/crude-deliveries-through-the-druzhba-pipeline-received-in-ukraine

    – https://www.bloomberg.com/news/articles/2026-04-22/ukraine-to-get-90-billion-eu-loan-after-hungary-drops-veto

  • António Costa spaudžia proveržio dėl 1,8 trln. eurų ES biudžeto: sprendimą nori pasiekti iki 2026 metų

    António Costa spaudžia proveržio dėl 1,8 trln. eurų ES biudžeto: sprendimą nori pasiekti iki 2026 metų

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa didina spaudimą ES lyderiams pajudėti iš mirties taško derybose dėl kito ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto, kurio apimtis siekia apie 1,8 trln. eurų. Klausimas aptariamas lyderiams susitinkant Nikosijoje, tačiau greta energetikos kainų ir saugumo temų biudžetas nėra pagrindinis darbotvarkės akcentas.

    Costa siekia, kad politinis susitarimas būtų pasiektas kuo greičiau, o kai kurie signalai Briuselyje rodo ambiciją derybas užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Toks grafikas ES mastu būtų neįprastai spartus, nes daugiametės finansinės programos tradiciškai derinamos ilgai ir sunkiai.

    Kur užstrigo derybos?

    Didžiausia įtampa kyla dėl klausimo, kaip užtikrinti naujus ES pajamų šaltinius ir kas realiai padengs didėjančius įsipareigojimus. Nuo 2028 metų ES turi pradėti kasmet grąžinti apie 25 mlrd. eurų bendros skolos, išleistos pandemijos ekonominiam smūgiui švelninti, tačiau kol kas nėra aiškaus sutarimo, iš kur šios lėšos bus paimtos.

    Pasak derybas stebinčių pareigūnų, techninis darbas Briuselyje stringa dėl ginčų ir politinio brinkmanshipo jautriausiose srityse. Costa signalizuoja, kad dabar reikia aukščiausio lygio politinių gairių, nes vien ekspertų derybos nebeišsprendžia esminių kompromisų klausimų.

    „Turime pakilti į aukščiausią politinį lygmenį, kad gautume kryptį“, – sakė vienas aukštas ES pareigūnas.

    Nauji mokesčiai ir sena takoskyra

    Ilgalaikis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiui apimtų finansavimą nuo žemdirbių subsidijų iki gynybos ir strateginių technologijų projektų. Europos Komisija jau anksčiau bandė suderinti tradicines išlaidas su augančiais poreikiais saugumui, tačiau nacionaliniai veto ir skirtingi interesai stabdo sprendimus.

    Turtingesnės Šiaurės Europos valstybės paprastai skeptiškai vertina biudžeto didinimą ir idėją suteikti Europos Komisijai daugiau apmokestinimo galių. Tuo metu Pietų ir Rytų šalys dažniau remia didesnį biudžetą ir priešinasi apkarpymams žemės ūkiui bei regioninei paramai, kuri kartu sudaro beveik pusę visų asignavimų.

    Didėjantis pasipriešinimas kyla ir dėl siūlomų naujų rinkliavų, įskaitant mokesčius tabako gaminiams, neperdirbtoms elektros atliekoms ir įmonių pajamoms. Būtent dėl šių priemonių, kurios galėtų tapti nauju ES pajamų šaltiniu, lyderiai Nikosijoje skiria atskirą politinę diskusiją.

    „Mums reikia politinės lyderių krypties, nes techniniame lygmenyje galime padaryti tik tiek“, – sakė vienas ES diplomatas.

    Politinis kalendorius siaurina langą

    Skubą lemia ne tik finansiniai įsipareigojimai, bet ir rinkimų ciklai didžiosiose valstybėse. Briuselyje baiminamasi, kad 2027 metais vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai gali komplikuoti arba net sužlugdyti kompromisą, jei politinės jėgos, skeptiškesnės ES biudžeto didinimui, sustiprintų pozicijas.

    Neapibrėžtumo deryboms pridėtų ir 2027 metais numatomi rinkimai Ispanijoje bei Italijoje. Dalis lyderių dėl to nori susitarimą pasiekti anksčiau, kad biudžeto derybos netaptų nacionalinių kampanijų įkaitu ir kad būtų išlaikytas stabilus planavimas 2028–2034 metų finansiniam laikotarpiui.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai ragino procesą užbaigti kuo greičiau. Tačiau fiskaliai konservatyvios šalys, tokios kaip Nyderlandai ar Švedija, signalizuoja, kad verčiau rinksis ilgesnes derybas, nei pritars, jų vertinimu, prastam ankstyvam susitarimui.

    Artimiausias praktinis žingsnis po Nikosijos diskusijų turėtų būti Kiprui pirmininkaujant ES Tarybai parengtas derybinis dokumentas su atnaujintais skaičiais, kurį planuojama pristatyti birželį. Vis dėlto tikras proveržis priklausys nuo to, ar lyderiai ryšis spręsti jautriausią klausimą: didesnį biudžetą finansuoti papildomomis įmokomis, naujais ES mokesčiais ar išlaidų perskirstymu.

    Šaltiniai:

    – https://www.consilium.europa.eu/media/og4brf5z/20260414-invitation-letter-informal-european-council-in-cyprus.pdf

    – https://www.bundesregierung.de/breg-de/aktuelles/pk-kanzler-merz-pm-irland-2421330

    – https://www.politico.eu/article/costa-steps-up-pressure-to-break-eu-budget-deadlock/

  • ES energijos krizės planas po karo Persijos įlankoje: ką realiai pakeis subsidijos ir mokesčiai

    ES energijos krizės planas po karo Persijos įlankoje: ką realiai pakeis subsidijos ir mokesčiai

    Europos Komisija artimiausiomis dienomis ketina pristatyti skubų energijos priemonių paketą, kuriuo siekiama sušvelninti karo Persijos įlankoje sukeltus kainų ir tiekimo sukrėtimus. Tačiau Briuselis pripažįsta realybę: vienu sprendimu neįmanoma uždengti problemų, kurios keičiasi beveik kas savaitę.

    Iš pradžių didžiausia įtampa kilo dėl aukštų energijos kainų, vėliau dėmesys persimetė į dujų tiekimo rizikas. Pastarosiomis savaitėmis vis dažniau kalbama apie dyzelino ir reaktyvinių degalų trūkumą, nes dalis tiekimo kelių susiję su Hormūzo sąsiauriu.

    Ką siūlo Briuselis dabar?

    Pagal svarstomas nuostatas valstybėms narėms būtų leidžiama lanksčiau taikyti laikiną paramą, kad būtų amortizuotos didmeninės elektros sąskaitos. Taip pat numatoma galimybė tikslinėms grupėms kompensuoti dalį papildomų kuro sąnaudų, kurias padidino krizė.

    Komisija taip pat ragina šalis taikyti tikslines mokestines priemones, kurios sumažintų galutines energijos sąskaitas vartotojams ir verslui. Akcentuojama, kad sprendimai turi būti laikini ir orientuoti į labiausiai pažeidžiamus sektorius, kad nebūtų iškraipoma konkurencija bendrojoje rinkoje.

    Kodėl planas gali neatsverti smūgio?

    Dalis priemonių remiasi jau galiojančiomis taisyklėmis ir daugiau primena rekomendacijų paketą nei naują, privalomą ES mechanizmą. Kritikai pažymi, kad subsidijos gali trumpam sumažinti įtampą, bet nepašalina pagrindinės problemos, kai rinkos kainas lemia pasauliniai tiekimo sutrikimai.

    Be to, skirtingos valstybių finansinės galimybės reiškia, kad turtingesnės šalys galės skirti daugiau paramos, o mažesnės ar labiau įsiskolinusios rizikuoja atsilikti. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad krizės suvaldymas gali dar labiau fragmentuoti bendrąją rinką.

    Kuro ir aviacijos rizikos išryškino spragas

    Jei dujų klausimu Europa po 2022 metų krizės jau yra sukaupusi daugiau patirties, tai dyzelino ir reaktyvinių degalų tema atskleidė naujų pažeidžiamumų. Dalis ES šalių reikšmingą šių produktų kiekį importuoja, o tiekimo grandinės yra jautrios geopolitiniams sukrėtimams ir perdirbimo pajėgumų ribotumui.

    Komisija siekia geriau susimodeliuoti priklausomybes, įskaitant perdirbimo pajėgumus Europoje ir konkrečias importo kryptis. Taip pat vis dažniau keliama koordinavimo problema, kai realūs sprendimai dėl atsargų ir tiekimo neretai gimsta dvišaliuose susitarimuose, o ne bendroje ES schemoje.

    „Ne kiekviena šalis, priklausoma nuo iškastinio kuro, gali greitai pereiti prie elektros, bet tai yra vienintelis sprendimas“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

    Ilgalaikėje perspektyvoje Komisija ir toliau remiasi kryptimi, kurią ES pasirinko po ankstesnių sukrėtimų: spartesne elektros tinklų modernizacija, didesnėmis investicijomis į atsinaujinančius išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą. Vis dėlto dabartinis planas labiau skirtas laikinai „nusipirkti laiko“, o ne iš esmės pakeisti kainodaros ir priklausomybių logiką per artimiausius mėnesius.

    Kol karo dinamika ir tiekimo maršrutai išlieka neprognozuojami, ES priemonių paketas veikiausiai padės sušvelninti dalį sąskaitų ir sumažinti panikos pirkimą. Tačiau jis nepašalins pagrindinio veiksnio, nuo kurio priklauso Europos energijos saugumas, tai yra pasaulinių tiekimo grandinių stabilumo ir pakankamų investicijų į alternatyvas.

    Šaltiniai:

    – https://www.consilium.europa.eu/en/policies/energy-prices-and-security-of-supply/

    – https://www.iea.org/reports/oil-market-report

    – https://www.iea.org/reports/gas-market-report-q3-2024

    – https://commission.europa.eu/energy-climate-change-environment_en

  • PPWR nuo 2026 metų: daugkartinė ir atsinešta pakuotė išsinešimui gali sukelti chaosą HORECA

    PPWR nuo 2026 metų: daugkartinė ir atsinešta pakuotė išsinešimui gali sukelti chaosą HORECA

    Nuo 2026 metų rugpjūčio 12 dienos visoje ES pradedamos taikyti Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento (PPWR) nuostatos, kurios turėtų sumažinti atliekų kiekį ir skatinti pakartotinį naudojimą. Tačiau maitinimo sektoriuje vis dažniau keliama problema, kad iki šiol trūksta praktinių išaiškinimų, kaip realiai turėtų veikti reikalavimai išsinešamam maistui ir gėrimams.

    Daug dėmesio sulaukia PPWR 32 ir 33 straipsniai, nukreipti į daugkartinių pakuočių sprendimus ir vadinamąjį atsinešimo modelį, kai vartotojas atsineša savo indą. Reglamente dažniau vartojamas terminas „refill“, todėl net terminija rinkoje kelia interpretacijų riziką, ypač kai skirtingos šalys gali taikyti skirtingą praktiką.

    Kas kelia didžiausią painiavą?

    Europos Komisija yra signalizavusi, kad praktinis šių nuostatų įgyvendinimas turėtų formuotis iš apačios į viršų, dalyvaujant sektoriams ir nacionalinėms institucijoms. Vis dėlto verslui tai reiškia papildomą neapibrėžtumą, nes be vienodų gairių sudėtinga vienu metu planuoti investicijas, procesų pertvarką ir darbuotojų mokymus.

    Maitinimo įstaigoms dažnai reikia mažiausiai 12 mėnesių, kad būtų sukurti nauji veiklos standartai, atnaujintos tiekimo ir plovimo grandinės, pritaikytos IT ir apskaitos sistemos. Neaiškumas dėl reikalavimų taikymo apimties kelia riziką, kad dalis investicijų bus daroma neturint pakankamo teisinio aiškumo.

    Maisto sauga ir atsakomybės klausimai

    Atsineštų indų modelis kelia sanitarijos ir maisto saugos iššūkių, nes maitinimo įstaigos dirba kontroliuojamoje higienos aplinkoje. Kliento atsineštas indas gali būti nešvarus, užterštas ar netinkamas sąlyčiui su maistu, o vietoje ne visada įmanoma patikimai įvertinti jo būklę ar jį išplauti.

    Net jei operatoriui ribojama atsakomybė už kliento atsineštą tarą, vartotojų sveikatos rizika niekur nedingsta. Didžiausios grėsmės siejamos su kryžmine tarša, patogenais ir alergenais, o tai maitinimo verslui reiškia reputacinę riziką ir sudėtingesnį incidentų valdymą.

    Ar daugkartinė pakuotė visada žalesnė?

    Daugkartinės pakuotės sprendimai aplinkosauginiu požiūriu nėra automatinis laimėjimas. Jie duoda naudą tik tada, kai grąžinimo rodikliai yra aukšti, logistika optimizuota, o plovimo ir transporto grandinės suvaldytos taip, kad bendras gyvavimo ciklo poveikis būtų mažesnis už vienkartinių, bet lengvai perdirbamų alternatyvų.

    ES Jungtinis tyrimų centras yra atkreipęs dėmesį, kad išsinešimo ir ypač pristatymo kanaluose užtikrinti aukštą grąžinimo lygį bei efektyvią logistiką yra sudėtinga. Jei grąžinimas stringa arba transportavimo ir plovimo sąnaudos išauga, daugkartiniai sprendimai gali prarasti pranašumą ir net didinti bendrą poveikį aplinkai.

    Praktikoje labiausiai valdomas scenarijus dažniausiai yra tada, kai klientas pats ateina atsiimti užsakymo vietoje. Tokiu atveju lengviau taikyti tiek daugkartinių pakuočių grąžinimo schemas, tiek atsineštos taros priėmimo taisykles, tačiau pristatymo segmentui tai pritaikyti gerokai sunkiau.

    Fragmentacijos rizika ir verslo kaina

    Vienas didžiausių PPWR tikslų yra vienodesnės taisyklės vidaus rinkoje, tačiau neaiškūs išaiškinimai didina tikimybę, kad nacionalinės ar savivaldybių institucijos reglamentą interpretuos skirtingai. Tai reikštų skirtingas prievoles, nevienodus patikrinimų standartus ir didesnes atitikties sąnaudas įmonėms, veikiančioms keliose šalyse.

    Šiame kontekste sektoriaus asociacijos, tarp jų „Serving Europe“, parengė savanoriškas gaires, skirtas praktiniam 32 ir 33 straipsnių įgyvendinimui. Verslas tikisi, kad tokie dokumentai galėtų tapti bendru atspirties tašku, tačiau be aiškaus institucijų pripažinimo jie nebūtinai užtikrins vienodą praktiką.

    Laiko spaudimas didėja, nes PPWR taikymas prasideda 2026 metų rugpjūčio mėnesį, o daliai atsinešamos taros nuostatų numatomas vėlesnis terminas 2027 metų vasario 12 dieną. Rinkai tai reiškia pasirinkimą tarp investicijų esant neapibrėžtumui arba rizikos nespėti pasirengti, o abi kryptys gali silpninti planuotą aplinkosauginį efektą.

    Diskusija vis labiau krypsta nuo to, ar tikslai teisingi, prie klausimo, ar parengtas įgyvendinimo mechanizmas pakankamai aiškus ir realistiškas. Be tikslių gairių, suderintų higienos standartų ir veikiančių logistinių modelių, reglamentas gali sukelti daugiau sumaišties nei apčiuopiamos naudos.

    Šaltiniai:

    – https://environment.ec.europa.eu/topics/waste-and-recycling/packaging-waste_en

    – https://joint-research-centre.ec.europa.eu/jrc-mission-statement-work-programme_en

    – https://eur-lex.europa.eu/