Category: Pasaulis

  • Orbanas pralaimėjo, o Europa griežtėja: Izraeliui gresia ES sankcijos ir santykių „perkrauta“?

    Orbanas pralaimėjo, o Europa griežtėja: Izraeliui gresia ES sankcijos ir santykių „perkrauta“?

    Viktoro Orbano pralaimėjimas Vengrijos visuotiniuose rinkimuose gali reikšmingai pakeisti Izraelio padėtį Europos Sąjungoje. Ilgametis šalies vadovas buvo laikomas vienu patikimiausių Izraelio partnerių bloke ir ne kartą naudojosi veto teise, kad apsaugotų Benjamino Netanyahu vyriausybę nuo didesnio politinio spaudimo.

    Jo pasitraukimas sutapo su vis griežtėjančia Izraelio kritika Europoje. Dėl to didėja tikimybė, kad ES vėl imsis svarstyti sankcijas smurtu kaltinamiems Vakarų Kranto naujakuriams ir suteiks pagreitį iniciatyvoms peržiūrėti ES ir Izraelio santykius.

    Pokytis matomas net tarp lyderių, kurie anksčiau buvo laikomi gana palankiai vertinančiais Izraelį. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį teigė esantis „giliai susirūpinęs padėtimi Palestinos teritorijose“, žmogaus teisių organizacijoms pranešus apie išaugusį smurtą prieš palestiniečius, kurį esą vykdo naujakuriai Vakarų Krante. Tuo metu Italija praėjusią savaitę sustabdė gynybos ir technologijų susitarimą su Izraeliu, o užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pasmerkė, jo žodžiais, „nepriimtinus“ Izraelio smūgius Libane.

    V. Orbanas, valdęs 16 metų ir prieš nesėkmingą perrinkimo kampaniją sulaukęs B. Netanyahu palaikymo, vasarį blokavo pasiūlymą taikyti sankcijas smurtaujantiems Vakarų Kranto naujakuriams. Šį sprendimą rėmė 26 iš 27 ES valstybių narių.

    Diplomatų teigimu, kai balandžio 12 d. V. Orbaną nugalėjęs Péteris Magyaras pradės eiti ministro pirmininko pareigas, sankcijų klausimas greičiausiai pajudės į priekį. Pats P. Magyaras yra sakęs, kad sieks išlaikyti Vengrijos „ypatingus“ ryšius su Izraeliu, tačiau kitą dieną po rinkimų žurnalistams pripažino, jog „negali garantuoti, kad Vengrija ir toliau blokuos ES sprendimus dėl Izraelio“.

    Vieno ES pareigūno teigimu, lūžio taškas Briuselyje atsirado po ankstyvą balandį surengtų Izraelio aviacijos smūgių Libane, per kuriuos, remiantis pranešimais, žuvo daugiau kaip 250 žmonių.

    „Tai Izraeliui kainavo dalį draugų“, – teigė pareigūnas.

    Kitas galimas ES žingsnis – ES ir Izraelio asociacijos susitarimo sustabdymas. Ši idėja anksčiau buvo svarstoma Izraelio karo Gazoje piko metu, o sekmadienį ją aktyviai ragino atgaivinti Ispanijos premjeras Pedro Sánchez. 2000 m. įsigaliojęs susitarimas yra vienas pagrindinių ES ir Izraelio prekybinių ryšių ramsčių.

    Kol kas ši priemonė nesurinko sprendimui reikalingos kvalifikuotos daugumos, tačiau vienas aukšto rango ES pareigūnas nurodė, kad riba galėtų būti pasiekta, jei Italija atsisakytų prieštaravimo.

    Šią savaitę didesnis spaudimas Izraeliui atsiduria dėmesio centre, nes ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmininkauja susitikimams, kuriuose bus aptariama dviejų valstybių sprendimo iniciatyva, taip pat vadovaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Liuksemburge. Tikimasi, kad ministrai kels Vakarų Kranto sankcijų ir asociacijos susitarimo klausimus, nors kai kurių šaltinių teigimu, šalys gali vengti greitų sprendimų atsižvelgdamos į Izraelio ir Libano taikos derybas.

    ES lyderių kritika stiprėja ir dėl Izraelio veiksmų Libane, ir dėl prieštaringai vertinamo įstatymo, kurį rėmė B. Netanyahu ir kuris numato mirties bausmę teroristams iš Palestinos teritorijų.

    K. Kallas šį įstatymo projektą, pristatomą prieš vėliau šiemet vyksiančius Izraelio rinkimus, pavadino „rimtu žingsniu atgal“ pareiškime, paskelbtame ES vardu kovo 31 d. Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat perspėjo, kad toks įstatymas „galėtų pakenkti Izraelio įsipareigojimams demokratiniams principams“.

    Tuo metu dešiniųjų pažiūrų ministrai B. Netanyahu koalicijoje į kritiką reagavo kaltindami oponentus silpnumu ir ragindami Izraelio Aukščiausiąjį Teismą neužkirsti kelio įstatymo taikymui. Izraelio ambasados ES atstovas atsisakė komentuoti.

    Diplomatų vertinimu, šis įstatymas gali paskatinti atnaujintas diskusijas dėl sankcijų Izraeliui, įskaitant ir asociacijos susitarimo peržiūrą, tačiau kol kas konkrečios priemonės esą nėra oficialiai pateiktos.

    „Nuotaikos keičiasi“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas, dalyvaujantis organizuojant diplomatinius pokalbius dėl Izraelio. Pasak jo, daug kas priklausys nuo taikos proceso tarp Izraelio ir Libano.

    Praėjusiais metais Nyderlandų vadovauta iniciatyva sustabdyti asociacijos susitarimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Gazoje nepasiekė kvalifikuotos daugumos. Vertinimai, ar šią idėją reikėtų iš naujo svarstyti po paliaubų Gazoje, skiriasi: vieni diplomatai teigia, kad to daryti nereikia, kiti mano, jog pasiūlymas jau prarado aktualumą.

    Izraelio pareigūnai pripažįsta, kad V. Orbano pasitraukimas gali pakeisti diplomatinį kraštovaizdį Europoje. Vis dėlto Jeruzalė tikisi, kad Vengrija išliks „draugiška“ valstybė, teigė vienas su B. Netanyahu vyriausybės pozicija susipažinęs šaltinis.

    Trečiadienį P. Magyaras ir B. Netanyahu surengė, kaip skelbta, „šiltą, įvadinį“ pokalbį. Jo metu sutarta, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministrai netrukus susitiks.

  • Vengrijoje – netikėtas lūžis: Péteris Magyaras skelbia ministrus ir griauna Orbáno modelį

    Vengrijoje – netikėtas lūžis: Péteris Magyaras skelbia ministrus ir griauna Orbáno modelį

    Vengrijos politikoje – reikšmingi pokyčiai. Partijos „Tisza“ lyderis Péteris Magyaras pristatė pirmuosius septynis būsimos Vyriausybės narius ir paskelbė, kad jo kabinetą sudarys 16 portfelių. Taip ketinama atsitraukti nuo per pastarąjį dešimtmetį įsitvirtinusio centralizuoto valdymo modelio, sieto su Viktoru Orbánu.

    P. Magyaras spaudos konferencijoje Budapešte teigė, kad jo administracija atsisakys vadinamųjų „superministerijų“ ir svarbiausias sritis išskaidys į atskiras, savarankiškas ministerijas.

    Užsienio reikalų ministre jis paskyrė Anitą Orbán – buvusią „Vodafone“ valdybos narę, taip pat turinčią patirties Europos užsienio santykių taryboje. Finansų ministro portfelis patikėtas Andrásui Kármánui, prisidėjusiam rengiant „Tisza“ siūlomą turto mokesčio iniciatyvą. Ekonomikos ir energetikos ministerijai turėtų vadovauti Istvánas Kapitány, 37 metus dirbęs „Shell“.

    Sveikatos ministru paskirtas buvęs chirurgas Zsoltas Hegedűsas. Gynybos ministro pareigas perims buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas Romuluszas Ruszin-Szendi. Aplinkos ministro portfelis patikėtas László Gajdosui, apdovanojimus pelniusio zoologijos sodo vadovui, o žemės ūkio ir maisto ekonomikos sritį prižiūrės buvęs ūkininkas Szabolcsas Bóna.

    Likę portfeliai, kurie bendrą skaičių padidins iki 16, turėtų apimti vidaus reikalus, teisingumą, transportą ir investicijas, švietimą, socialinius reikalus, ministro pirmininko kanceliariją, kaimo plėtrą, kultūrą ir skaitmenines technologijas. Daugiau kandidatūrų žadama paskelbti artimiausiomis dienomis.

    Numatoma pertvarka apibūdinama kaip sąmoningas posūkis nuo ankstesniais metais sustiprėjusios galios koncentracijos. P. Magyaras siekia įsteigti atskiras švietimo, sveikatos ir socialinės politikos ministerijas, atkurti savarankišką teisingumo ministeriją, o Vidaus reikalų ministerijos veiklą apriboti teisėsaugos funkcijomis. Taip pat planuojama finansus atskirti nuo platesnės ekonomikos politikos ir įsteigti atskirus skaitmeninių technologijų bei aplinkos portfelius.

    Kalbėdamas apie valdžios perėmimą, P. Magyaras pasirinko griežtesnį toną ir perspėjo, kad pasikeitus valdžiai gali iškilti daug nemalonių faktų apie ankstesnės Vyriausybės finansus. Jis pažadėjo paviešinti valstybės finansinę padėtį, kai tik naujasis kabinetas pradės darbą.

    Skelbiama, kad naujasis Vengrijos parlamentas turėtų susirinkti apie gegužės 9–10 dienomis, o Vyriausybės suformavimas gali įvykti per kelias dienas po to.

  • As wars throttle gas, Japan is embracing nuclear

    The country is rapidly moving to restart reactors as artificial intelligence increases electricity demand and foreign wars choke gas supplies.

    The central control room at Tokyo Electric Power Co.’s Kashiwazaki-Kariwa Nuclear Power Plant on Jan. 21. | Jiji Press/AFP via Getty Images

    FUKUSHIMA PREFECTURE, Japan — Fifteen years ago, this mountainous region on Japan’s northeast coast suffered one of the world’s worst nuclear power accidents.

    Abandoned homes, offices and shops still dot the landscape — remnants of the evacuation after an earthquake and tsunami damaged the Fukushima Daiichi Nuclear Power Plant and released radiation. In the accident’s aftermath, nuclear power’s future seemed bleak, with Japan shutting off all its reactors as public opinion soured against the technology.

    But the country is now rapidly moving to restart nuclear power plants, as artificial intelligence increases electricity demand and foreign wars throttle natural gas supply. Japan relies on natural gas for 30 percent of its electricity, almost all of it imported. The Iran war has further helped the case for nuclear, which can displace some of the liquefied natural gas that is stuck in the Persian Gulf.

    This week, Japan will open its 16th reactor since the 2011 Fukushima nuclear accident — at a nuclear plant run by the same utility that oversaw Daiichi during the meltdown.

    Toyoshi Fuketa, former chair of Japan’s Nuclear Regulation Authority, said the debate over whether to go back to nuclear power took years.

    “After the accident, we had furious discussions,” Fuketa said in an interview. “One of the most influential issues was the war in Ukraine. This country heavily relied on the natural gas imported from Russia, and all the energy sources are coming from the outside.”

    Japan stopped expanding its use of Russian gas when the country invaded Ukraine, and aims to become less reliant on those imports. Now, the Iran war risks forcing the country to cut back on its gas imports from other countries.

    About 10 percent of Japan’s LNG imports come through the Strait of Hormuz, which Iran all but closed after the U.S-Israel attacks began in late February. Washington and Tehran announced Friday that the strait is reopening for commercial shipping, but the chokepoint remains for roughly 20 percent of the world’s oil.

    The Northeast Asia LNG benchmark, which captures deliveries to Japan, Korea, China and Taiwan, reached a three-year high earlier this year.

    Prime Minister Sanae Takaichi hopes to double Japan’s nuclear power production by 2040. But Japanese residents aren’t fully sold on nuclear power. Polling by Hiroshi Yamagata, a researcher at Nagaoka University of Technology, shows that only 37 percent of Japan supports restarting nuclear power plants, compared with 23 percent opposed and 40 percent uncertain. Only 24 percent support building new plants.

    Those tensions were tested as Tokyo Electric Power Co., or Tepco, put reactor 6 at the Kashiwazaki-Kariwa nuclear plant into commercial operation Thursday — the company’s first return to nuclear since the Fukushima nuclear accident.

    Environmental groups, like Friends of the Earth, joined some local residents and protested the restart, citing Tepco’s handling of the Fukushima disaster, security management at Kashiwazaki-Kariwa and control rod malfunctions that delayed the planned restart earlier this year.

    But even in Iwaki, the nearest big city to the 2011 disaster, these nuclear resurrections aren’t black and white.

    “The new plant is in Niigata prefecture, it’s not in Fukushima, and the people around the plant agreed to have the reactor. We cannot make that decision,” said Yujiro Igari, speaking through an interpreter. Igari is the manager of Iwaki’s Crisis Management Division, which directs citywide disaster preparedness. “People in this area just hope for the Japanese government to take care of the reactor and take responsibility.”

    Futaba is nestled in the shadow of the Fukushima Daiichi plant. Built on coal mining in the 1890s, it was reborn as a nuclear power town in the 1970s. That’s when Tepco began construction on the “Daiichi” and “Daini” plants, which translate as “first” and “second.”

    The utility put time and money into getting community buy-in, even sponsoring contests where children made pro-nuclear posters that are now on display at the Great East Japan Earthquake and Nuclear Disaster Memorial Museum.

    One sixth grader designed a massive sign that was erected over Futaba’s main street in 1991. It read: “Nuclear power: the energy for a bright future.”

    The nuclear power plants brought stability to the old coal town. While Fukushima prefecture’s population declined by about 5 percent between 1970 and 1995, Futaba — anchored by the plants’ jobs — grew by roughly 12 percent.

    That all changed on March 11, 2011. That day saw a 9.1 magnitude quake — the worst in the country’s history — spawning waves that crested at 13 meters. That’s 3 meters higher than the region’s previous record — and 7 meters higher than architects had designed the nuclear plants to withstand.

    Daini was successfully brought to a safe shutdown. But at Daiichi, rising core temperatures melted fuel capsules into hydrogen gas.

    The next day, the trapped hydrogen gas exploded in the Unit 1 building. By March 15, two other reactors had suffered the same fate.

    The initial 2-mile evacuation order grew to 12 and finally 19 miles. But people struggled to get out of harm’s way — partly because the tsunami’s destruction made it difficult to deliver gasoline.

    “People were evacuating by car, [and] cars need gas, so people lined up at gas stations,” said Kenichiro Hiramoto, head of planning and public relations at the museum. “But the tsunami’s destruction was preventing resupply.”

    Hiroshi Aita, assistant manager of Iwaki’s Crisis Management Division, remembers that week vividly. One day last December, he drove with Igari through his hollowed-out hometown of Tomioka, which is home to the Daini plant.

    The town, just south of Futaba, was known before the disaster for its cherry blossom festival. Aita turned down a street flanked by columns of leafless sakura trees waiting for the spring.

    “After I graduated from kindergarten, we moved to Iwaki,” Aita said through an interpreter. “When I heard the news of the accident, I thought of this area. At that time, I didn’t imagine I could come back here — and finally I can.”

    Igari recalled how firefighters gathered at a beach in Iwaki as a makeshift response center, while nuclear crews took short breaks for sleep at a nearby soccer training facility.

    In the six years after the disaster, the government assembled 70,000 workers and cleared 16 million cubic meters of contaminated topsoil. Bales of radioactive dirt are still encamped along the highway.

    The Sakura Festival returned to Tomioka in 2018, and in 2022, restrictions on Futaba were lifted, allowing people to return. But Tomioka’s population is still down 90 percent from 16,000 residents in 2011. Only 100 residents from a pre-disaster population of 7,000 returned to Futaba.

    “The evacuees have already established a new life in a new area, a new town. They got a new job, and then their children also started to go to school,” said Noboru Takamura, the museum’s director.

    By April 2011, the Daiichi plant was under control. The country moved to shut off all nuclear reactors as investigators searched for what went wrong in Fukushima and the public debated whether nuclear power should be part of Japan’s future.

    In the eyes of most of Japan’s nuclear sector, there was a central takeaway: The regulatory body overseeing the nuclear industry must be independent.

    “Before the Fukushima Daiichi accident, the government sector responsible for promotion of the nuclear industries and the regulation of nuclear were in the same department,” said Fuketa, the former Nuclear Regulation Authority chair. “We did not have an independent regulatory body, and there were lots of conflicts of interest.”

    Japan’s legislature, known as the Diet, released an official report of the incident finding that regulators let operators apply regulations on a voluntary basis and colluded with the industry and the political ministry.

    The report recommended creating a new nuclear regulator that would be independent from operators, politics and organizations promoted by the government. The Diet responded by creating the Nuclear Regulation Authority.

    The U.S. is going in the opposite direction, with the Nuclear Regulatory Commission now only making major decisions with the consent of the White House or the Department of Energy. President Donald Trump has overhauled the agency, firing a Democratic commissioner and replacing the NRC chair.

    The Trump administration is also pursuing a “wholesale revision” of the nuclear regulator’s rules as it funds next-generation nuclear reactors — technology with little traction in Japan — and supports the restart of retired nuclear plants.

    Fuketa believes the U.S. is in a “critical situation.”

    “That should not happen in [Japan],” he said of politicians firing regulators. “The most important difference between before and after the Fukushima Daiichi accident is the independence of the regulator.”

    By 2022, the appeal of a robust nuclear sector was impossible to ignore. Russia’s invasion of Ukraine threatened Japan’s natural gas supply, and inflation jumped nearly tenfold.

    That year, Japan’s prime minister pledged to reactivate 16 nuclear reactors by the summer of 2023. While the timeline slipped, the message was — and remains — clear: Japan is getting back into nuclear energy.

    The coal and gas plants that supply 60 percent of the country’s electricity are fed by imported fuels that are subject to price changes and restrictions beyond Japan’s control. While Japan also imports all of its uranium, the element is plentiful worldwide and incredibly energy dense, meaning missing a few shipments won’t shock energy markets as severely.

    The Iran war has put that energy calculus in sharp relief. One analysis estimated that a prolonged closure of the Strait of Hormuz could reduce Japan’s GDP by up to 3 percent this year, in large part due to reductions in natural gas supply and corresponding increases in electricity prices.

    Nuclear power should offer long-term padding, but even short-term respite is within reach. According to the U.S. Energy Information Administration, the Kashiwazaki-Kariwa’s Unit 6 restart “could displace approximately 1.3 million tons of liquefied natural gas.”

    The nuclear restart will also help the country reach its goal of cutting planet-warming emissions to 46 percent of 2013 levels by 2030.

    Then there’s the fact that reactors are already built and operable. Nuclear plants can cost billions of dollars to build, but little to run.

    “They are a money-making machine,” said Yuriy Humber, president of the investment research firm Yuri Group.

    “They produce a lot of electricity; it’s just a small fuel cost,” Humber continued. “There is obviously maintenance, as well as safety stuff, but just running an existing reactor, I mean, it’s a great business. Who doesn’t want to be in it?”

    Tepco, the Tokyo-area utility that ran the Fukushima Daiichi plant and is overseeing the restart at the Kashiwazaki-Kariwa plant, said nuclear plants are also needed to meet growing energy demand.

    “With the increase of the data centers and the semiconductor plants over the coming 10 years, we expect the electricity demand will increase by 6 percent,” said Masakatsu Takata, Tepco’s risk communicator, said through an interpreter. “It is the utility power company’s responsibility to cope with the increasing power demand and also provide the electricity in a stable manner. So, we will just do that.”

    There’s still a political hurdle to clear: Restarts depend on consent from local leaders who weigh jobs and tax revenue against the potential risk. But that consent is generally given, Humber said — even when some concerned locals object.

    “In the last five years, most of the mayors, leaders of villages or towns, et cetera that get elected are pro restart,” Humber said.

    “It comes back to the same thing: It’s the local economy. It’s people’s jobs,” he added.

    The restart of Kashiwazaki-Kariwa’s Unit 6 this month will be followed by the restart of Unit 7 in 2029, Takata said.

    Elsewhere in Japan, two more reactors are slated to restart, possibly in 2027, with another eight being reviewed for future operations. Three brand new reactors are under construction, but two of those still need permits.

    Takata said Tepco has learned from the accident that happened on its watch 15 years ago. The utility, he said, is pursuing “multiple redundancies” at the Unit 6 restart.

    “We have measures against high tsunami waves, multiple sources of power supplies, and multiple measures of cooling the reactors if the normal cooling function is lost,” he said. “We believe the biggest lesson learned from the Fukushima accident is that there is no such thing as absolute safety.”

  • Orbanas meta ultimatumą: „90 mlrd. eurų Ukrainai“ tik jei vėl tekės „Družba“ nafta

    Orbanas meta ultimatumą: „90 mlrd. eurų Ukrainai“ tik jei vėl tekės „Družba“ nafta

    Vengrijos kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs atsisakyti veto ir pritarti 90 mlrd. eurų ES paskolai Ukrainai, tačiau su viena sąlyga – jei bus atnaujintas naftos tranzitas į Vengriją.

    Pasak V. Orbano, sprendimas galėtų būti priimtas dar iki jam pasitraukiant iš pareigų, jei Ukraina sutvarkys „Družba“ naftotiekio infrastruktūrą. Politikas teigė, kad naftos tiekimas galėtų būti atkurtas jau pirmadienį.

    „Kai tik bus atnaujintas naftos tiekimas, mes nebekliudysime patvirtinti paskolos“, – sekmadienio popietę socialiniame tinkle „X“ rašė V. Orbanas.

    Toks pareiškimas vertinamas kaip netikėtas posūkis, turint omenyje, kad V. Orbanas daugelį metų buvo vienas ryškiausių skeptikų ES paramos Ukrainai klausimu. Jis turėtų pasitraukti iš premjero pareigų gegužės viduryje, kai po pralaimėtų rinkimų valdžią perims opozicijos lyderis Péter Magyar.

    „Družba“ naftotiekis, kuriuo rusiška nafta per Ukrainą keliauja į Vengriją ir Slovakiją, pastaraisiais mėnesiais tapo vienu svarbiausių Vengrijos ir ES įtampos taškų. Vasario mėnesį V. Orbanas blokavo 90 mlrd. eurų paskolą, argumentuodamas, kad Ukraina delsia atkurti po Rusijos smūgių apgadintą infrastruktūrą.

    Situacija, regis, pasikeitė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo „Družba“ infrastruktūrą sutvarkyti iki balandžio pabaigos. Kijeve taip pat tikimasi, kad naujasis Vengrijos vadovas sieks atkurti santykius su Ukraina po ilgesnio įtampų laikotarpio.

    „Per Briuselį gavome signalą iš Ukrainos, kad jie pasirengę atkurti naftos tiekimą „Družba“ naftotiekiu jau pirmadienį“, – teigė V. Orbanas.

    Jis pabrėžė, kad Vengrijos pozicija esą visada buvo ta pati: „Vengrijos pozicija nepasikeitė: nėra naftos – nėra pinigų.“

    Skelbiama, kad planuojama finansinė operacija Vengrijos mokesčių mokėtojams papildomai nekainuotų, nes šalis atleista nuo palūkanų už paskolą mokėjimo.

    Tuo metu Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez nurodė, kad antradienį ES užsienio reikalų ministrų susitikime Madridas siūlys šią priemonę. Kituose ES darbotvarkės klausimuose minimi Irano priekaištai ES vyriausiajai diplomatei Kajai Kallas dėl, anot Teherano, taikomų dvigubų standartų, taip pat P. Magyar derybos su Europos Komisija dėl įšaldytų ES lėšų ir rengiamas bendras pareiškimas dėl „Viena Europa, viena rinka“ gairių, numatantis sankcijas ES šalims, vilkinančioms sprendimus.

  • Europos Komisija siūlo eko vairavimo pamokas: taip tikisi išvengti degalų stygiaus

    Europos Komisija siūlo eko vairavimo pamokas: taip tikisi išvengti degalų stygiaus

    Europos Komisija ieško būdų, kaip sušvelninti artėjančios energetikos krizės pasekmes, ir siūlo europiečiams mokytis vairuoti taupiau. Briuselis tikisi, kad išmanesni vairavimo įpročiai padėtų sumažinti benzino ir dyzelino suvartojimą, o kartu – ir priklausomybę nuo importuojamų degalų.

    Šis siūlymas įtrauktas į rengiamą skubios energetikos priemonių paketą, kuriame numatoma visa eilė energijos taupymo idėjų – nuo raginimų dažniau dirbti nuotoliu iki viešojo transporto subsidijų. Priemonės ruošiamos ES tikintis, kad dėl karo Persijos įlankoje padariniai tik stiprės.

    Paketo projekte, kurį planuojama pristatyti trečiadienį, Europos Komisija siūlo įvairias priemones, skirtas vartojimui mažinti. Tai įvardijama kaip greičiausias ir pigiausias kelias sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    „Europa negali sau leisti likti pažeidžiama vis dažnėjančių energetinių sukrėtimų“, – teigiama dokumente.

    Pagrindinis dėmesys skiriamas kasdieniams įpročiams. Siūloma „didinti informuotumą ir organizuoti eko vairavimo mokymus“, kad sumažėtų degalų sąnaudos. Taip pat svarstomos automobilių dienos be automobilių miestuose, dviračių takų plėtra, krovininių dviračių skatinimas siuntų pristatymui, o įmonėms – reikalavimas riboti komandiruočių skrydžius.

    Vyriausybės raginamos skatinti bent vieną nuotolinio darbo dieną per savaitę, mažinti viešojo transporto bilietų kainas arba kai kuriems naudotojams transportą padaryti nemokamą, taip pat aktyviau atgrasyti gyventojus nuo važiavimo privačiais automobiliais.

    Tarp kitų siūlymų – skatinti krovininius laivus plaukti lėčiau (vadinamasis „slow steaming“), kad būtų taupomas kuras, o viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose mažinti katilų temperatūrą arba koreguoti oro kondicionavimo nustatymus.

    Komisijos iniciatyva pasirodė tuo metu, kai konfliktas Persijos įlankoje smarkiai trikdo pasaulinę energijos rinką: teigiama, kad dėl jo stringa apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Tai kelia kainas ir didina riziką, kad gali pritrūkti reaktyvinių degalų, dyzelino ir benzino.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį nurodė, kad 2025 m. ES energijos importui išleido daugiau kaip 330 mlrd. eurų, o nuo karo Irane pradžios papildomai dar 22 mlrd. eurų – iškastinio kuro importui.

    „Tai rodo, kokį milžinišką poveikį ši krizė daro mūsų ekonomikai“, – sakė ji ir perspėjo, kad su Hormūzo sąsiauriu susiję trikdžiai gali užsitęsti net ir sumažėjus karo veiksmų intensyvumui.

    Nors ES pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu tiesioginio tiekimo trūkumo nėra, Briuselis tikisi, kad kainų svyravimai ir toliau smogs vartotojams bei verslui. Dėl to paklausos mažinimas įvardijamas kaip skubi užduotis.

    ES energetikos komisaras Dan Jørgensen dar kovo pabaigoje ragino europiečius dažniau dirbti iš namų ir mažinti keliones, įspėdamas apie „labai rimtą situaciją“, kuriai kol kas nematyti aiškios pabaigos. Panašų paklausos mažinimo veiksmų sąrašą kovo 20 d. buvo pateikusi ir Tarptautinė energetikos agentūra.

    Be raginimų vartoti mažiau, Komisijos projekte taip pat daug dėmesio skiriama vartotojų apsaugai: siūlomi energijos kuponai, pajamų parama, laikini elektros atjungimų draudimai, taip pat mokesčių mažinimas elektrai ir švarioms technologijoms.

    Dokumente numatytos ir platesnės struktūrinės priemonės rinkai stabilizuoti: glaudesnis koordinavimas dėl ES dujų saugyklų bei naftos atsargų išleidimo, taip pat spartesnė vietinės švarios energijos plėtra, įskaitant geoterminę energiją ir atsinaujinantį vandenilį.

    Komisija taip pat užsimena apie galimus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pakeitimus ir palieka galimybę valstybėms narėms taikyti nacionalinius netikėto pelno mokesčius energetikos bendrovėms.

  • Irano karas apvertė pasaulio energetiką: vieni grįžta prie anglies, kiti spaudžia saulę

    Šią savaitę Vašingtone susirinkę finansų politikos ir rinkų sunkiasvoriai išgirdo aiškią žinią: karas su Iranu nukreipia pasaulį į naują energetikos kelią. Tačiau dėl to, koks jis bus, tarp valstybių kyla aštrūs nesutarimai.

    Dalis labiausiai nuo konflikto nukenčiančių šalių pripažįsta, kad spartesnis perėjimas prie atsinaujinančios energetikos padėtų ateityje išvengti panašių sukrėtimų, susijusių su naftos tiekimo sutrikimais. Kitos valstybės išlieka palankios iškastiniam kurui, tarp jų – ir JAV. Šalies iždo sekretorius Scottas Bessentas gyrė augančią Amerikos naftos ir dujų gavybą bei ragino mažinti klimato politikos ambicijas.

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis antradienį vykusiame renginyje įspėjo, kad JAV ir Izraelio smūgiai Iranui bei vėliau suvaržyti naftos srautai iš Artimųjų Rytų „perbraižys pasaulinį energetikos žemėlapį“.

    „Mes nebegrįšime ten, kur buvome“, – teigė F. Birolis.

    Ką tai reikš praktikoje, buvo viena pagrindinių temų Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimuose Vašingtone. Įvairių šalių pareigūnai kalbėjo apie energijos šaltinių diversifikavimą, kurį gali paskatinti Irano sprendimas uždaryti Hormūzo sąsiaurį – juo keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir maždaug trečdalis trąšų srautų.

    Vieniems diversifikavimas reiškia laivybos maršrutų keitimą, kitiems – naftos ir dujų paiešką už Artimųjų Rytų ribų. Dar kiti svarsto apie vietinių anglies išteklių panaudojimą ar užkonservuotų branduolinių elektrinių paleidimą. Daugelyje šalių vis garsiau kalbama ir apie atsinaujinančią energetiką, siekiant mažinti priklausomybę nuo kitų valstybių vis labiau susiskaldžiusiame ir nepastoviame pasaulyje.

    „Istorija rodo, kad tokio masto krizė yra ir katalizatorius“, – trečiadienį Užsienio santykių taryboje sakė Azijos plėtros banko prezidentas Masato Kanda.

    Tai vyksta niūrių ekonominių prognozių fone. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja lėtesnį augimą ir didesnę infliaciją net ir tuo atveju, jei karas baigtųsi gana greitai, o tokia baigtis laikoma labai neapibrėžta.

    Poveikis, kaip pabrėžiama, bus nevienodas: daugiausia skausmo patirs mažas pajamas gaunančios ir nuo importo priklausomos šalys. Pagal griežčiausią scenarijų, jei energijos tiekimo sutrikimai tęstųsi ir kitais metais, pasaulio ekonomikos augimas galėtų smukti iki vos 2 proc., nurodė Tarptautinis valiutos fondas.

    Ši žinia nuolat skambėjo susitikimų salėse: nuo to, kaip bus perbraižytas energetikos žemėlapis, priklausys pasiūlos ir paklausos balansas bei tai, kaip bus finansuojama nauja infrastruktūra – tiek iškastinio kuro, tiek švarios energijos sektoriuose.

    Nors pasaulis dabar mažiau priklausomas nuo naftos nei per 8-ojo dešimtmečio naftos krizes, Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad dabartinio sukrėtimo mastas yra gerokai didesnis. Tai jau juntama ir gyventojų piniginėse, o valstybės ruošiasi blogiausiems scenarijams.

    „Intuityviai atrodytų, kad tai turėtų skatinti diversifikaciją ir atsitraukimą nuo kuro rūšių, kurių šiuo metu trūksta“, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros vyriausiasis energetikos ekonomistas Timas Gouldas.

    Vis dėlto diversifikacija gali reikšti skirtingus sprendimus. T. Gouldas suabejojo, ar pasaulis bus pasirengęs masiškai pasikliauti naujais suskystintų gamtinių dujų kiekiais, kuriuos siūlo JAV.

    „Ar dujos patyrė reputacinį smūgį? Ar importuotojai pasirengę tikėti, kad tai patikimas ir įperkamas kuras?“ – kalbėjo jis, turėdamas omenyje Azijos pirkėjus ir kitas rinkas. „Tai įdomus atviras klausimas artimiausiems metams.“

    Nuo importo priklausomos šalys, tokios kaip Pakistanas ir Tailandas, šį momentą išnaudoja pabrėždamos norą dar sparčiau pereiti prie atsinaujinančių išteklių. Pakistanui itin padėjo ant stogų diegiamos saulės elektrinės, kurių plėtrą iš dalies paskatino 2022 metais šoktelėjusios gamtinių dujų kainos – tai sušvelnino dabartinį tiekimo šoką.

    „Mes judėjome teisinga kryptimi, tačiau akivaizdu, kad šį kelią reikia paspartinti“, – Tarptautinio valiutos fondo diskusijoje sakė Pakistano finansų ministras Muhammadas Aurangzebas.

    Tai patvirtino ir Tailando finansų ministras Ekniti Nitithanprapas, atkreipęs dėmesį į augančias naftos ir dujų importo sąnaudas.

    „Dėl dabar išaugusios kainos tai verčia transformuotis. Todėl mes suteikiame mokesčių paskatas, kad žmonės ant namų įsirengtų saulės elektrines“, – sakė jis.

    E. Nitithanprapas taip pat kalbėjo apie investicijų pritraukimą infrastruktūrai: išmaniesiems tinklams ir energijos kaupimo sprendimams. Azijos plėtros bankas, pasak jo, tai remia per 10 mlrd. JAV dolerių programą, skirtą regioniniam susisiekimui Pietryčių Azijoje stiprinti.

    Azijos plėtros banko vadovas M. Kanda ragino ieškoti ir kitų alternatyvų, įskaitant branduolinę energetiką. Jis pripažino, kad kai kurios Azijos šalys, siekdamos įveikti dujų tiekimo iššūkius, atsigręžė į anglį, tačiau mano, kad šis kuras neturi ilgos ateities.

    Diversifikacijos idėją remia ir Pasaulio bankas bei Tarptautinis valiutos fondas – jie ragina šalis pirmenybę teikti vietiniams ištekliams, o ne mokėti už brangstančią doleriais įkainotą naftą.

    „Dažnai tai reiškia atsinaujinančius išteklius, todėl tikėtina, kad matysime didelį postūmį šia kryptimi“, – teigė Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas Pierre’as-Olivier Gourinchas.

    Vis dėlto Artimųjų Rytų naftos eksportuotojams perėjimas prie kitų šaltinių atrodo mažiau skubus, net ir tuomet, kai tenka taisyti konflikto metu apgadintus objektus ar po ilgesnių sustabdymų atnaujinti gavybą.

    „Žmonės daug metų norėjo pasitraukti nuo naftos ir dujų, bet to nepavyko pasiekti. Todėl tai užtruks daug ilgiau“, – sakė Kataro finansų ministras Ali bin Ahmedas Al Kuwari. „Šiame etape labai sunku rasti energijos pakaitalą.“

    Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot renginiuose skambėjusių vertinimų, remiasi prielaida, kad iškastinio kuro paklausa išliks. Jo administracija siekia pozicionuoti JAV kaip patikimą naftos, dujų ir anglies tiekėją vykstant konfliktui. Šiuo metu JAV žalios naftos siuntos didėja, nes šalys ieško alternatyvų, tačiau tai turi ir šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, didesnes degalų kainas.

    S. Bessentas palankiai įvertino Pasaulio banko „visų sprendimų“ energetikos strategiją ir pabrėžė inovacijų svarbą.

    „JAV buvo manoma, kad mums baigsis žaliavinė nafta ir jos produktai. O tada buvo sukurta hidraulinio ardymo technologija. Dabar JAV turi didesnes atsargas nei Saudo Arabija ir Venesuela“, – antradienį Tarptautinių finansų institute sakė jis.

    Po dienos S. Bessentas paragino Pasaulio banką atsisakyti klimato finansavimo tikslo, pagal kurį 45 proc. skolinimo turėtų būti skiriama projektams, teikiantiems naudos klimatui. Šis tikslas nustoja galioti birželį. Jis taip pat suabejojo iškastinio kuro vaidmeniu temperatūrų kilime.

    Energetikos analitikos bendrovė „Wood Mackenzie“ prognozuoja, kad skalūninės dujos gali vėl iškilti į pirmą planą, nes tokios šalys kaip Meksika ir Australija energetinį saugumą laiko prioritetu.

    Kad ir kokį sprendimą pasirinktų valstybės, šią savaitę vyravo bendras leitmotyvas: nuo karo sukeltų trikdžių neapsaugotas niekas.

    „Naftą išgaunančios šalys gali matyti, kaip didesnės naftos kainos virsta didesnėmis pajamomis. Tai visai kas kita nei naftą importuojančios šalys, bet tai nėra vienkryptė gatvė“, – sakė Nigerijos finansų ministras Adebayo Olawale Edunas, vadovaujantis G24 – besivystančių šalių grupei. „Dujų kainos, trąšos, maisto kainos – ši krizė veikia šalis iš abiejų pusių.“

    Diskusijose neišvengta ir klimato kaitos temos. Buvęs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, ilgą laiką pabrėžęs švaresnių energijos šaltinių būtinybę, teigė, kad karas gali netiesiogiai pastūmėti pasaulį būtent šia kryptimi.

    „Didžiausi pokyčiai pasaulio energetikoje įvykdavo tada, kai būdavo didžiausi trikdžiai“, – trečiadienį renginyje sakė J. Kerry, klimato pasiuntiniu dirbęs buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje.

    Jis priminė Prancūzijos sprendimą plėsti branduolinę energetiką po 1973 metų arabų naftos embargo ir Europos Sąjungos priemones švariai energijai skatinti po Rusijos invazijos į Ukrainą.

    „Iš tiesų privalai kontroliuoti savo energijos šaltinius“, – sakė J. Kerry. „Manau, kad vienas iš tų transformacijos momentų yra čia ir dabar.“

  • Iranas vėl grasina uždaryti Hormūzo sąsiaurį: siunčia griežtą žinutę JAV dėl blokados

    Iranas vėl grasina uždaryti Hormūzo sąsiaurį: siunčia griežtą žinutę JAV dėl blokados

    Irano parlamento pirmininkas pagrasino dar kartą uždaryti Hormūzo sąsiaurį, jei Jungtinių Valstijų jūrinė blokada tęsis. Tai vienas aštriausių viešų Teherano įspėjimų nuo tada, kai prasidėjo derybos dėl paliaubų.

    „Tęsiantis blokadai, Hormūzo sąsiauris neliks atviras“, – netrukus po vidurnakčio penktadienį socialiniame tinkle „X“ parašė Mohammadas Bagheris Qalibafas. Keliuose įrašuose jis taip pat apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą per vieną valandą pateikus septynis melagingus teiginius.

    „Šiais melais jie nelaimėjo karo, ir derybose jie taip pat tikrai nieko nepasieks“, – teigė M. B. Qalibafas.

    Pasak parlamento pirmininko, judėjimas per sąsiaurį būtų leidžiamas tik nustatytu maršrutu ir tik gavus Irano leidimą. Jis pabrėžė, kad tai, ar vandens kelias liks atviras, „bus sprendžiama realybėje, o ne socialiniuose tinkluose“.

    Tuo metu Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas atmetė bet kokią galimybę perkelti Irane praturtintą uraną į kitą šalį. Atstovas Esmaeilis Baqaei penktadienį pabrėžė, kad Irano praturtintas uranas jokiomis aplinkybėmis nebus perduotas kitur, ir pridūrė, kad toks scenarijus niekada nebuvo svarstytas.

    Šie pareiškimai pasirodė po to, kai D. Trumpas anksčiau šią savaitę buvo užsiminęs, jog Vašingtonas galėtų bendradarbiauti su Iranu siekdamas susigrąžinti praturtintą uraną, kuris, remiantis pranešimais, būtų išgabentas į JAV.

    Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad D. Trumpas žiniasklaidai esą sakė, jog Iranas sutiko neribotam laikui sustabdyti savo branduolinę programą. Pasak pranešimo, penktadienį telefonu duotame interviu jis tvirtino, kad bet koks Irano branduolinės veiklos moratoriumas būtų neriboto galiojimo.

    Tuo pat metu JAV Iždo departamentas penktadienį pratęsė laikiną sankcijų išimtį rusiškos naftos siuntoms, siekdamas sušvelninti trūkumus, kilusius dėl karo su Iranu. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai iždo sekretorius Scottas Bessentas buvo atmetęs tokios priemonės galimybę. D. Trumpo administracija nedelsdama nepaaiškino, kodėl sprendimas buvo pakeistas.

    Atnaujinta išimtis, paskelbta vėlai penktadienį, leidžia šalims pirkti rusišką naftą, pakrautą į laivus nuo penktadienio iki gegužės 16 dienos. Ankstesnė išimtis baigė galioti balandžio 11 dieną.

    Kiti pranešimai taip pat nurodo, kad Ispanijos lyderis ypač kritikavo JAV muitus ir karą Artimuosiuose Rytuose, teigdamas, jog tai prisideda prie plataus masto daugiašalių institucijų silpnėjimo.

    Irano kariuomenė savo ruožtu pareiškė, kad JAV privalo panaikinti Irano uostų blokadą, prieš vėl atveriant šį strategiškai svarbų vandens kelią.

    Tuo metu Europos Sąjungos konkurencijos politiką kuruojanti pareigūnė atmeta argumentą, kad rinkos konsolidacija turėtų būti laikoma strategija, artėjant kitą mėnesį planuojamam atnaujintų reguliavimo taisyklių pristatymui.

    Europos Komisija taip pat nurodė, kad „Meta“ siūlymas taikyti mokesčius konkurentų dirbtinio intelekto asistentams „WhatsApp“ platformoje yra „iš esmės lygiavertis“ tiesioginiam prieigos draudimui.

  • Respublikonai spaudžia Trumpą: karas su Iranu brangina degalus, o laikas baigiasi

    Prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo greitai užbaigti karą su Iranu, tačiau konfliktui tęsiantis energijos kainos išlieka aukštos. Dalis Respublikonų partijos senatorų dėl to vis atviriau reiškia nerimą ir ragina Baltuosius rūmus aiškiai įvardyti, koks yra konflikto pabaigos planas.

    Respublikonų įstatymų leidėjai, jau anksčiau baiminęsi, kad lapkritį jų laukia itin įtempta politinė kova, bando paskatinti prezidentą apibrėžti galutinį tikslą. Pastaruoju metu šoktelėjus naftos, dujų ir trąšų kainoms, spaudimas tik didėja. Pats D. Trumpas yra perspėjęs, kad kainų šuolio poveikis gali visiškai neišnykti iki lapkričio rinkimų, nors penktadienį pasirodžius žiniai, kad Ormūzo sąsiauris bus vėl atvertas laivybai, atsirado vilties dėl galimo palengvėjimo, jei susitarimas išsilaikys.

    Keli Respublikonų partijos senatoriai įspėja: jei prezidentas aiškiai neįvardys savo plano, didės pasipriešinimas, įskaitant ir jų pačių nenorą remti tolesnius karinius veiksmus prieš Iraną, kai konfliktas mėnesio pabaigoje pasieks 60 dienų ribą. Baltieji rūmai, esant nacionalinio saugumo argumentams, galėtų siekti dar 30 dienų pratęsimo.

    „Tikiuosi, kad artėjame prie pasitraukimo strategijos, kuri leistų užbaigti šį konfliktą, apsaugoti mūsų saugumo interesus ir sumažinti benzino kainą. Laikrodis tiksi“, – šią savaitę žurnalistams sakė senatorius Josh Hawley.

    Senatorė Lisa Murkowski interviu teigė, kad ji kartu su kitais senatoriais rengia leidimo panaudoti karinę jėgą prieš Iraną projektą. Dokumente būtų apibrėžta, kada ir kaip D. Trumpas galėtų naudoti jėgą. Pasak jos, 60 dienų riba galėtų tapti terminu, iki kada būtų tikslinga suderinti tekstą – tai, anot senatorės, būtų „naudinga“.

    Net ir aukšto rango Respublikonų partijos atstovai perspėja: jei administracija norės Kongreso pritarimo papildomam, dešimtimis milijardų dolerių skaičiuojamam karo finansavimui, respublikonams pirmiausia reikės daugiau aiškumo apie prezidento strategiją Irano atžvilgiu.

    „Manau, mūsų nariams bus labai įdomu, kokie bus tolesni žingsniai“, – sakė Senato daugumos lyderis John Thune, pridūręs, kad būsimas administracijos prašymas skirti lėšų karui gali tapti svarbiu lūžio tašku, kai tik jis bus pateiktas.

    J. Thune, kaip ir dauguma kongresinių respublikonų, rėmė administracijos veiksmus Irane, tačiau pažymėjo, kad degalų ir trąšų kainų šuolis yra „didelė problema“ jo gimtojoje Pietų Dakotoje.

    „Dabar sėjos sezonas, todėl jei trąšų neįsigijote iš anksto, tai labai jaučiasi. O kuras yra kritiškai svarbi gamybos, žemės ūkio dalis“, – šią savaitę, dar iki žinių apie sąsiaurio atvėrimą, kalbėjo jis.

    Karjerą Senate baigiantis senatorius Thom Tillis prognozavo, kad jo partija galiausiai išlaikys daugumą, tačiau pripažino, kad karas su Iranu ir su tuo susijęs kainų šuolis gali tapti papildoma našta, kai ir taip jaučiami „priešpriešiniai vėjai“.

    „Prezidentas turi padėti mums mobilizuoti rinkėjus. Vien bazės neužteks. Kitus pritrauksime spręsdami energetikos iššūkius, ypač kainas degalinėse ir kitas įperkamumo problemas“, – sakė T. Tillis.

    Senatorius Kevin Cramer dar prieš penktadienio pranešimą tikino, kad po Ormūzo sąsiaurio atvėrimo kainos turėtų kristi. Pasak jo, didžiausią reikšmę tai turės rugsėjį, kai svyruojantys rinkėjai pradeda aktyviau sekti vidurio kadencijos rinkimus.

    „Jei į rugsėjį ar, juo labiau, spalį įžengsime su itin aukštomis kainomis – pavyzdžiui, kai benzinas viršija 4 dolerius – tai bus problema“, – teigė K. Cramer.

    Penktadienį tarp Respublikonų partijos senatorių pasirodė ir ankstyvų džiaugsmo ženklų dėl žinios, kad sąsiauris vėl atvertas, net jei tik laikinai.

    „Labai džiaugiuosi girdėdamas, kad Ormūzo sąsiauris atviras, bent jau likusiam paliaubų laikotarpiui“, – rašė senatorius Lindsey Graham.

    Senatorius Bernie Moreno taip pat sureagavo, klausdamas, ar demokratai komentuos „milžinišką naftos kainų kritimą“.

    D. Trumpas yra užsiminęs, kad siekia derybomis užbaigti konfliktą. Respublikonų įstatymų leidėjai iki šiol daugiausia rėmė prezidentą, įskaitant tai, kad šią savaitę abiejuose Kongreso rūmuose buvo atmesti bandymai apriboti prezidento galimybes imtis papildomų karinių veiksmų be Kongreso pritarimo.

    Vis dėlto net ir atnaujinus naftos tiekimą per Ormūzo sąsiaurį, dalis respublikonų pabrėžia norą matyti didesnį prezidento dėmesį įperkamumo klausimams.

    „Norėčiau, kad prezidentas 70 proc. savo laiko kalbėtų apie tai, ką mes ir jis padarėme mažindami pragyvenimo kainą, o 30 proc. laiko skirtų kitiems svarbiems dalykams“, – interviu sakė senatorius John Kennedy.

  • Iranas vėl uždarė Hormuzą: Trumpas atkirto dėl „šantažo“, į tankerius paleista ugnis

    Iranas vėl uždarė Hormuzą: Trumpas atkirto dėl „šantažo“, į tankerius paleista ugnis

    Irano kariuomenė šeštadienį vėl įvedė griežtą kontrolę Hormuzo sąsiauryje ir pareiškė, kad šis strategiškai svarbus kelias liks ribojamas tol, kol JAV neatšauks Irano uostų blokados. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tokį Teherano žingsnį atmetė, pavadindamas jį „šantažu“.

    Pasak Irano „Khatam al-Anbiya“ karinės vadovybės štabo atstovo, kontrolė Hormuzo sąsiauryje „grįžo į ankstesnę būseną“, o pats sąsiauris esą dabar yra griežtai valdomas ginkluotųjų pajėgų. Jis teigė, kad apribojimai bus taikomi „kol Amerika leis užtikrinti visišką laivybos laisvę“ laivams, išplaukiantiems iš Irano.

    Irano nacionalinio saugumo taryba taip pat paskelbė esanti „pasiryžusi“ kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį iki karo pabaigos, o tęsiamą JAV uostų blokadą pavadino „paliaubų pažeidimu“.

    Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei per Irano valstybinę televiziją perduotame pranešime perspėjo, kad Irano karinis jūrų laivynas esą pasirengęs JAV ir Izraeliui suduoti „naujus karčius pralaimėjimus“.

    Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba „U.K. Maritime Trade Operations“ pranešė, kad du Islamo revoliucinės gvardijos korpuso kateriai apšaudė tanklaivį, kuris buvo maždaug 20 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Omano. Teigiama, kad prieš apšaudymą radijo ryšiu įspėjimas nebuvo pateiktas. Tanklaivio kapitonas apie incidentą informavo tarnybą; sužeistųjų nepranešama, o pats laivas, anot pranešimo, liko saugus.

    Atskirame incidente, pasak „U.K. Maritime Trade Operations“, nežinomas sviedinys pataikė į konteinerinį laivą ir apgadino dalį konteinerių.

    D. Trumpas pareiškė, kad Teheranas „per daug įsijautė“ vėl blokuodamas Hormuzo sąsiaurį, ir pridūrė: „Jie negali mūsų šantažuoti.“

    Vis dėlto JAV prezidentas tvirtino, kad derybos su Iranu, nepaisant atnaujinto sąsiaurio uždarymo, „vyksta labai gerai“, o daugiau informacijos apie pokalbius esą tikisi pateikti „iki dienos pabaigos“.

    Atnaujinti apribojimai įvesti po to, kai D. Trumpas buvo pareiškęs, jog JAV karinė jūrų blokada Irano uostams „išliks visiškai galioti“, kol Teheranas pasieks susitarimą su Vašingtonu, įskaitant klausimus dėl branduolinės programos.

    Irano užsienio reikalų ministerija anksčiau atmetė bet kokią galimybę perkelti Irano prisodrintą uraną į kitą valstybę ir pabrėžė, kad toks scenarijus niekada nebuvo svarstytas. Ministerijos atstovas Esmaeil Baqaei akcentavo, kad prisodrintas uranas jokiomis aplinkybėmis nebus perduotas kitur, taip pat atmesdamas D. Trumpo užuominas, jog Vašingtonas galėtų prisidėti prie šio urano „susigrąžinimo“.

    „Galiu pasakyti, kad jokios prisodrintos medžiagos į Jungtines Valstijas nebus gabenama“, – interviu agentūrai „Associated Press“ šeštadienį sakė Irano užsienio reikalų viceministras Saeed Khatibzadeh. „Tai yra neįmanomas pradinis variantas, ir galiu jus patikinti: nors esame pasirengę spręsti bet kokius mums keliamus nuogąstavimus, mes nesutiksime su dalykais, kurie iš anksto yra nepriimtini“, – pridūrė jis.

    Šeštadienį D. Trumpas sušaukė Baltųjų rūmų Situacijų kambario posėdį, kuriame aptarta atsinaujinusi krizė dėl Hormuzo sąsiaurio ir derybos su Iranu.

    Tuo metu JAV Iždo departamentas penktadienį pratęsė laikiną sankcijų išimtį Rusijos naftos kroviniams, siekdamas sumažinti tiekimo sutrikimus, kylančius dėl karo su Iranu. Atnaujinta išimtis, paskelbta vėlai penktadienį, leidžia šalims pirkti Rusijos naftą, pakrautą į laivus nuo penktadienio iki gegužės 16 dienos. Ankstesnė išimtis buvo pasibaigusi balandžio 11 dieną. Sprendimo pakeitimo priežastys iš karto nebuvo paaiškintos.

  • Graikijoje skandalas po skandalo: viceministras traukiasi dėl abejotino diplomo istorijos

    Graikijoje skandalas po skandalo: viceministras traukiasi dėl abejotino diplomo istorijos

    Graikijos žemės ūkio viceministras Makarios Lazaridis šeštadienį atsistatydino, paaiškėjus, kad anksčiau viešajame sektoriuje jis buvo įdarbintas neturėdamas pareigoms būtinų kvalifikacijų.

    M. Lazaridis į viceministro pareigas buvo paskirtas tik šį mėnesį per nedidelį ministrų kabineto pertvarkymą Atėnuose. Pertvarkos imtasi po besiplečiančio žemės ūkio sektoriaus skandalo, dėl kurio pasitraukė keli pareigūnai, įskaitant ir tuometinį žemės ūkio ministrą Konstantinos Tsiaras. Naujuoju žemės ūkio ministru tapo buvęs Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas.

    Vėliau žiniasklaidoje iškilo informacija, kad M. Lazaridis 2007 m. buvo įdarbintas kaip ekspertas mokslininkas tuometinio partijos „New Democracy“ švietimo ministro komandoje, o į panašias pareigas grįžo ir 2013 m. Šioms pareigoms paprastai taikomas reikalavimas turėti bent universitetinį išsilavinimą, daktaro laipsnį arba magistrantūros kvalifikaciją.

    Skelbiama, kad M. Lazaridis turėjo diplomą, išduotą „College of Southeastern Europe“ – dabar jau nebeveikiančios privačios mokyklos, kurios suteikta kvalifikacija oficialiai nebuvo pripažinta lygiaverte universitetiniam laipsniui. Taip pat nurodoma, jog jam palikus pareigas ir pradėjus dirbti dabartinio ministro pirmininko Kyriakos Mitsotakis biure, jo vieta esą iškart atiteko žmonai.

    Per kelis šios savaitės interviu M. Lazaridis tvirtino nesirengiantis teisintis opozicijai dėl savo išsilavinimo ir teigė, kad nėra toks tingus kaip „visi kairieji“. Vis dėlto ketvirtadienį jis pareiškė esąs pasirengęs grąžinti bet kokį neteisėtai gautą atlyginimą ar kompensacijas.

    Šeštadienį politikas pranešė atsistatydinantis tam, kad Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija galėtų tęsti darbus „be trukdžių“. Jis taip pat apkaltino opozicijos partijas „toksiškais išpuoliais“ ir „šmeižtu“.

    Pagrindinė opozicinė partija PASOK netruko sukritikuoti K. Mitsotakis administracijos.

    „Šis atsistatydinimas parodo, koks silpnas yra ministras pirmininkas“, – pareiškė PASOK. Partijos teigimu, galiausiai politikas pasitraukė pats, nes jo pripažinimas, kad jis apgavo valstybę, K. Mitsotakis akimis nebuvo pakankama priežastis jį atleisti.

    Pastarosiomis dienomis situaciją Graikijos politinėje arenoje dar labiau paaštrino nauji Europos prokuratūros (EPPO) pareiškimai, po kurių iš pareigų pasitraukė ne vienas partijos „New Democracy“ atstovas.