Category: Pasaulis

Europos gyventojai šiemet karo su Iranu pasekmes pajus savo piniginėse, net jei padėtis Artimuosiuose Rytuose daugiau neblogės, ketvirtadienį perspėjo „Europos Centrinis Bankas“ (ECB).

Naujausiose ECB prognozėse nurodoma, kad infliacija euro zonoje šiemet gali pakilti iki 2,6 proc. – gerokai daugiau nei dar gruodį prognozuoti 1,9 proc. Tuo pat metu ekonomikos augimas lėtės, nes verslas ir namų ūkiai bus priversti didesnę išlaidų dalį skirti būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, pirmiausia – energijai.

„Karas Artimuosiuose Rytuose reikšmingai padidino perspektyvų neapibrėžtumą, sukeldamas infliacijos didėjimo riziką ir ekonomikos augimo silpnėjimo riziką“, – pažymėjo ECB, pristatydamas naujas ketvirtines euro zonos prognozes.

Prognozės paskelbtos po to, kai ECB Valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, paliko bazines palūkanų normas nepakeistas.

Vis dėlto prognozės leidžia suprasti, kad problemos gali išsispręsti be agresyvaus palūkanų normų didinimo. Reguliarioje spaudos konferencijoje ECB vadovė Christine Lagarde, paklausta, kas galėtų paskatinti griežtesnę reakciją, konkrečių signalų nepateikė.

Pasak jos, bankas bus „ypač atidus“ žaliavų rinkų pokyčiams, galimiems tiekimo grandinių sutrikimams ir visiems požymiams, kurie rodytų, jog verslas ir namų ūkiai ima manyti, kad infliacija gali įsitvirtinti visoje ekonomikoje.

Centriniai bankai paprastai vengia staigiai reaguoti į vadinamuosius pasiūlos šokus, nes jų pagrindinis įrankis – palūkanų normos – veikia su ilgu ir dažnai neapibrėžtu vėlavimu, o geopolitinė situacija, sukelianti šoką, gali pasikeisti labai greitai.

Kita vertus, per didelis pasyvumas gali būti suprastas kaip abejingumas, o tuomet išsipildytų scenarijus, kai aukštos infliacijos lūkesčiai tampa savipildžiai: prekybininkams nuolat keliant kainas, darbuotojai ima reikšti vis didesnius atlyginimų reikalavimus.

Naujas smūgis europiečių perkamajai galiai ateina tuo metu, kai ji tik pradėjo atsigauti po ankstesnio energijos kainų šoko, kurį 2022 metais sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Tuomet per metus bendras infliacijos rodiklis buvo pašokęs iki 10 proc.

Ch. Lagarde pabrėžė, kad šiandien situacija startuoja iš geresnės pozicijos nei prieš kelerius metus, o bankas yra „gerai pasirengęs“ reaguoti į pasikeitusias aplinkybes.

Dėl karo ECB taip pat sumažino ekonomikos augimo prognozes: dabar tikimasi, kad šiemet ekonomika augs 0,9 proc., o kitąmet – 1,3 proc. Gruodį ECB buvo prognozavęs atitinkamai 1,2 proc. ir 1,4 proc. augimą.

Vis dėlto ECB skaičiavimai rizikuoja greitai pasenti. Naujos prognozės paremtos kovo 11 dienos rinkos sąlygomis, kai naftos kaina siekė apie 90 JAV dolerių už barelį, o finansų rinkos buvo įskaičiavusios vieną ECB palūkanų normų didinimą. Ketvirtadienį etaloninės „Brent“ naftos kaina pakilo virš 115 JAV dolerių už barelį po atakų prieš svarbius eksporto objektus Persijos įlankos regione, kurios sustiprino ilgalaikio naftos ir gamtinių dujų trūkumo baimes.

„Qatarenergy“, kurios milžiniškas Ras Laffan gamtinių dujų eksporto centras trečiadienį buvo atakuotas Irano dronais, pranešė, kad žalai pašalinti gali prireikti iki penkerių metų. Bendrovė taip pat įspėjo, jog dėl to gali tekti stabdyti tiekimą Italijai ir Belgijai.

Investuotojai vis dažniau lažinasi, kad bankui teks du kartus šiemet kelti pagrindinę indėlių palūkanų normą – iki 2,5 proc. Nors politikos formuotojai pasaulyje ragina neskubėti su tokiomis išvadomis, ECB darbuotojų modeliuotas nepalankus scenarijus rodo, kad griežtesnė pinigų politika gali tapti būtina.

Pagal scenarijų, jei dideli energijos tiekimo sutrikimai tęstųsi iki šių metų pabaigos, o naftos ir dujų kainos antrąjį ketvirtį pakiltų atitinkamai iki beveik 150 JAV dolerių už barelį ir 110 eurų už MWh, infliacija šiemet viršytų 4 proc. ir 2027 metais priartėtų prie 5 proc., o 2028 metais sumažėtų iki 2,8 proc.

Tuo metu ekonomikos augimas šiemet sulėtėtų iki 0,4 proc., o 2027 metais siektų 0,9 proc.

Centriniai bankininkai ir privataus sektoriaus ekonomistai iš esmės sutaria: kuo ilgiau tęsis konfliktas, tuo didesnė vadinamosios stagfliacijos – ekonomikos stagnacijos ir infliacijos derinio – tikimybė.

Todėl, nors ECB ketvirtadienį pasirinko „palaukime ir pasižiūrėkime“ strategiją, analitikai mano, kad kantrybė gali greitai baigtis. Aiškesnis vaizdas turėtų išryškėti jau kitą mėnesį.

„Kovo sprendimas palikti palūkanas nepakeistas buvo lengviausias šių metų sprendimas, nes buvo per anksti reaguoti į naftos ir dujų kainų šuolį“, – teigė „Moody’s Analytics“ ekonominių tyrimų direktorius Kamil Kovar. „Jei iki kito posėdžio balandžio pabaigoje kainos išliks panašios į dabartines, sprendimas bus gerokai sudėtingesnis.“

Didžiausios Europos oro linijos, reaguodamos į Irane vykstančio karo sukeltą aviacinių degalų kainų šuolį, kelia bilietų kainas, o dalis vežėjų jau atšaukia skrydžius. Rinkos dalyviai neatmeta, kad prie šių sprendimų netrukus prisijungs ir daugiau bendrovių.

Į Europą gabenamo reaktyvinių lėktuvų kuro (žibalo) kaina šią savaitę pasiekė rekordą – beveik 1 700 JAV dolerių už toną. Tai daugiau nei dvigubai viršija lygį, buvusį iki JAV ir Izraelio smūgių Iranui, po kurių Teheranas didžiąją dalį laivybos nukreipė nuo Ormūzo sąsiaurio.

„Mano bendrovės vidutinis pelnas yra apie 10 eurų nuo vieno keleivio. Papildomų kaštų absorbuoti tiesiog neįmanoma“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje „Airlines for Europe“ (A4E) viršūnių susitikime sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

Kuro kainų šuolis jau turi apčiuopiamų pasekmių. Skandinavijos oro bendrovė „SAS“ pranešė atšauksianti mažiausiai tūkstantį skrydžių – daugiausia vidaus maršrutų Norvegijoje.

„Reaktyvinių degalų kaina per 10 dienų padvigubėjo. Net jei stengiamės kuo daugiau kaštų prisiimti patys, tai yra šokas, kuris tiesiogiai smogia aviacijos industrijai“, – Švedijos verslo dienraščiui sakė „SAS“ vadovas Anko van der Werffas.

Tuo metu „Air France-KLM“ praėjusią savaitę pranešė didinsianti tolimųjų skrydžių ekonominės klasės bilietų kainas 50 eurų, siekdama kompensuoti išaugusias kuro sąnaudas.

Vis dėlto nemažai oro linijų tikina turinčios pakankamas degalų atsargas, kurios trumpuoju laikotarpiu leidžia amortizuoti kainų svyravimus ir tęsti skrydžius be staigių pokyčių.

„Matome trumpalaikį kuro kainų šuolį, tačiau dauguma čia esančių oro linijų yra gerai apsidraudusios, todėl poveikis kaštams ribotas. Tačiau bet kokios sąnaudos galiausiai bus perkeltos vartotojams“, – teigė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

Pasak jo, lemiamas klausimas yra konflikto trukmė. „Jei viskas baigsis per artimiausią mėnesį ar du, kaip daug kas tikisi, trikdžių nenumatome. Bet jei karas tęstųsi šešis, aštuonis ar devynis mėnesius ir Ormūzo sąsiauris liktų uždarytas, tuomet problemų tikrai bus“, – perspėjo M. O’Leary.

C. Spohras pažymėjo, kad trumpuoju laikotarpiu kelionių paklausa išlieka didelė, nes žmonės siekia grįžti namo Europoje arba Azijoje, o tai kol kas padeda saugoti oro bendrovių finansinius rezultatus. Vis dėlto, jo teigimu, vidutiniu laikotarpiu situacija gali pasikeisti.

„Tačiau vidutiniu laikotarpiu, būkime atviri, kuro kaina ir bilietų kainos turės įtakos paklausai – mums visiems teks pamatyti, kaip tai suveiks“, – sakė jis.

Kylančios kuro kainos jaučiasi ir kitoje Atlanto pusėje, nors JAV oro bendrovės kol kas bilietų kainų dar nedidina – jos teigia vis dar matančios tvirtą paklausą.

„Dabar matote šį šuolį per pastarąsias porą savaičių, kuris kelia kainas į viršų“, – sakė JAV aviacijos asociacijos „Airlines for America“ vadovas Christopheris Sununu.

Jo teigimu, degalų brangimas ypač skausmingas dėl didelės kuro dalies bendrose sąnaudose: „Jei naftos kaina už barelį pakyla nuo 60 iki 100 dolerių, reaktyvinių degalų kaina tikriausiai padvigubėja. 25 proc. lėktuvo išleidimo į orą kaštų sudaro kuras.“

C. Sununu taip pat išreiškė viltį, kad JAV pavyks užtikrinti Ormūzo sąsiaurio saugumą per artimiausias 40 dienų, pageidautina iki JAV vasaros sezono pradžia laikomos Atminimo dienos (gegužės 25 d.).

Analitikai ir oro bendrovės atidžiai stebi ir draudimo kainas skrydžiams į Persijos įlankos regioną, kai Iranas atsakomaisiais veiksmais raketomis ir dronais atakuoja oro uostus.

„Mes neskraidome ten, kur pavojinga. Tai, kad kiti skraido, tikrai nereiškia, jog skraidysime ir mes“, – pabrėžė C. Spohras.

ES Aviacijos saugos agentūra „EASA“ rekomendavo oro bendrovėms vengti oro erdvės virš konfliktų paveiktų Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos teritorijų iki kovo 27 d. Šiame informaciniame biuletenyje nurodytos 11 valstybių: Bahreinas, Iranas, Irakas, Izraelis, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Omanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija.

Paklaustas, kas gali vykti toliau, M. O’Leary teigė, kad prognozuoti itin sudėtinga. „Neįmanoma pasakyti – nė vienas iš mūsų nežino, kas nutiks Irane. Labai sunku įsivaizduoti, kad JAV ir Izraelis išlaikytų tokį intensyvumą ilgiau nei dar penkias ar šešias savaites“, – sakė jis.

Europos oro vežėjai taip pat nuogąstauja, kad gali būti uždarytas svarbus oro koridorius virš Azerbaidžano, kuris yra reikšmingas skrydžiams tarp Europos ir Azijos.

Europos teiginiai, kad žemyne nėra energijos tiekimo krizės, ketvirtadienį sulaukė rimto išbandymo – Kataras perspėjo, jog po masinio Irano smūgio gali būti priverstas nutraukti sutartis su Italija ir Belgija.

Valstybinės bendrovės „QatarEnergy“ generalinis direktorius Saadas al Kaabis agentūrai „Reuters“ teigė, kad po Irano balistinės raketos atakos Persijos įlankoje reikės atšaukti ilgalaikes suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartis. Pasak jo, tiekimas gali sutrikti iki penkerių metų.

„Tai ilgalaikės sutartys, kuriose turime paskelbti force majeure“, – sakė S. al Kaabis.

Trečiadienį Iranas subombardavo Katare esančią „Ras Laffan“ dujų gamyklą. Ataka balistinėmis raketomis, įvykusi po Izraelio smūgio Irano „South Pars“ dujų telkiniui, sukėlė didelius gaisrus ir padarė papildomos žalos. Tai pranešė „QatarEnergy“.

Ketvirtadienį „QatarEnergy“ nurodė, kad smūgiai apgadino dvi iš 14 Kataro SGD gamybos linijų ir vieną dujų perdirbimo į skystuosius produktus įrenginį. Dėl to iš rinkos kasmet gali dingti apie 12,8 mln. tonų SGD – tai sudaro maždaug 17 proc. viso Kataro eksporto pajėgumo ir apie 3 proc. pasaulinės pasiūlos. Tikėtina, kad sutrikimai truks nuo trejų iki penkerių metų.

Bendrovė, pagaminanti maždaug penktadalį pasaulio SGD, teigė, kad žala gali paveikti tiekimą Italijai, Belgijai, Pietų Korėjai ir Kinijai.

Smūgiai laikomi reikšminga eskalacija regione. Kataro SGD objektas jau buvo sustabdytas po ankstesnio dronų smūgio, tačiau nauja žala, kaip teigiama, gerokai pailgins prastovą.

Dujų rinkos į tai sureagavo staigiai: ketvirtadienį Europos ateities sandorių kainos pašoko iki 35 proc., viršydamos daugiau nei dvigubai prieškonfliktinį lygį. Tai pabrėžė užsitęsusio tiekimo šoko riziką.

Sutrikimai verčia didžiuosius pirkėjus Europoje ir Azijoje skubiai ieškoti pakaitinių kiekių, didėja susirūpinimas energetiniu saugumu ir galimu ilgalaikiu kainų spaudimu, nes stiprėja konkurencija dėl alternatyvių SGD krovinių.

Anksčiau ketvirtadienį Vokietijos energetikos ministrė Katherina Reiche menkino karo įtaką ir teigė: „Ko mes Europoje neturime – tai fizinio butelio kaklelio.“ Ji pabrėžė, kad ES dujų tiekimas vis dar vyksta iš Norvegijos, JAV, Kazachstano ir kitų šalių.

Vis dėlto ministrė pripažino, kad nors dabartinė situacija, jos manymu, nėra tokia rimta kaip 2022 m. šokas po Rusijos invazijos į Ukrainą, „dabartinė padėtis taip pat kelia susirūpinimą“, todėl Europai būtina „stebėti šią krizę ir priimti apgalvotus sprendimus“.

Jos komentarai pasirodė tuo metu, kai ketvirtadienį Briuselyje susitiko ES lyderiai aukšto lygio deryboms, o energetika buvo vienas svarbiausių klausimų.

2022 m. Vokietija daugiau nei pusę dujų importavo iš Rusijos, tačiau dabar daugiausia remiasi Norvegija ir Nyderlandais, taip pat dalį SGD importuoja iš JAV. Kataro SGD Vokietijai nėra reikšmingas tiekimo šaltinis.

Kitos ES valstybės, įskaitant Lenkiją, Italiją ir Belgiją, nuo Kataro priklauso labiau.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad jos dujų tiekimas „yra užtikrintas“, o Kataro SGD sudaro tik apie 10 proc. viso šalies dujų tiekimo. Energetikos ministerijos atstovas Grzegorzas Łaguna teigė, kad šį kiekį prireikus galima palaipsniui pakeisti kitais šaltiniais. Jis taip pat pažymėjo, kad kovo pristatymai vyksta, o šiuo metu nėra informacijos apie reikšmingas rizikas patenkinti esamą gamtinių dujų paklausą, įskaitant tęsiamus apribojimus tiekimui iš Kataro.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ir reguliuotojai taip pat stengėsi sumažinti baimes dėl tiekimo šoko. Energetikos ministras Michaelas Shanksas antradienį sakė, kad Jungtinė Karalystė turi „labai stiprų energijos tiekimą iš įvairių šaltinių“. Vis dėlto, remiantis „National Gas“ duomenimis, šalis šiuo metu saugyklose turi tik maždaug dviejų dienų dujų atsargas.

Jungtinės Karalystės Žaliųjų partijos lyderis Zackas Polanskis paragino vyriausybę liepą įšaldyti sąskaitas, kai numatoma, kad kainų lubos gali padidėti šimtais svarų. Tuo metu kanclerė Rachel Reeves laikosi pozicijos, kad parama turėtų būti „tikslinė“ ir skirta tik skurdžiausioms šeimoms, siekiant išvengti didžiulių išlaidų, kurios buvo patirtos po 2022 m. įvykių.

Indijos ir Kinijos priklausomybė nuo sutrikusio dujų tiekimo iš Artimųjų Rytų jau lėmė kainų kilimą ir suaktyvino diskusijas apie Europos dujų rezervus.

„Geopolitika ir toliau formuoja dujų ir SGD rinkas, o nepaisant didelio pramonės masto, jai trūksta lankstumo sugerti didelius sutrikimus, todėl didėja rinkos nepastovumas“, – sakė Kristy Kramer, „Wood Mackenzie“ SGD strategijos ir rinkos plėtros vadovė. Pasak jos, pirkėjai, reaguodami į įvykius, greičiausiai pirmiausia prioritetą teiks tiekimo saugumui, daugiau dėmesio skirdami šaltinių įvairovei.

Ketvirtadienį vykusios diskusijos dėl elektros kainų gali turėti pasekmių, kurios jausis dar ne vienus metus.

Andrej Babiš savo turtus susikrovė iš trąšų gamybos. Tačiau kita, gerokai mažiau matoma jo verslo imperijos dalis, kaip teigiama, prisidėjo prie daugiau nei 170 tūkst. vaikų gimimo visoje Europoje.

Čekijos ministro pirmininko pavardė retai siejama su „FutureLife“ – vienu didžiausių IVF klinikų tinklų Europoje, apimančiu apie 60 klinikų 16-oje šalių nuo Prahos iki Madrido ir Dublino.

Ir tai – tik viena mozaikos dalis. Verslų portfelis driekiasi nuo azoto trąšų, pramoninių ūkių iki pagalbinio apvaisinimo, internetinių apatinių drabužių parduotuvių bei kitų veiklų. Tuo pat metu Čekijos lyderis dalyvauja derybose dėl ES biudžeto, sveikatos politikos taisyklių ir pramonės strategijos.

Vis dėlto Briuselyje į, atrodytų, paprastą klausimą niekas negali aiškiai atsakyti: kurios su A. Babišu siejamos įmonės gauna ES lėšas ir kokia jų suma?

„Mes galime jam duoti pinigų ir net to nežinoti“, – sakė Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas, anksčiau vadovavęs Europos Parlamento tyrimams dėl A. Babišo jo pirmosios kadencijos metu (2017–2021). 2021 m. Parlamentas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje A. Babišas kritikuotas dėl interesų konflikto, susijusio su ES subsidijomis ir jo įkurtomis įmonėmis.

Pagal ES taisykles, interesų konfliktus privalo tikrinti pačios valstybės narės ir jos turi nustatyti, kas yra galutinis ES lėšų gavėjas. Tačiau nėra vieno visos ES mastu veikiančio registro, kuris susietų galutinius naudos gavėjus su visais mokėjimais, todėl tarpvalstybinė kontrolė tampa sudėtinga.

Ši tema vėl iškilo A. Babišui sugrįžus į valdžią ir vėl užėmus vietą Europos Vadovų Taryboje, kurioje deramasi dėl ilgalaikio ES biudžeto, žemės ūkio subsidijų ir kitų finansinių programų, galinčių paveikti sektorius, kuriuose veikia su juo siejamos įmonės.

Ilgus metus diskusijos apie A. Babišo interesų konfliktus sukosi apie vieną pavadinimą – „Agrofert“. ES ir Čekijos auditoriai nustatė, kad šis agropramonės holdingas galėjo netinkamai gauti daugiau nei 200 mln. eurų ES ir nacionalinių žemės ūkio subsidijų. Mokėjimų stabdymas ir reikalavimai grąžinti lėšas tęsiasi: šią savaitę Čekijos institucijos sustabdė dalį žemės ūkio subsidijų „Agrofert“, kol bus atliktas naujas teisinis vertinimas dėl atitikties interesų konflikto taisyklėms.

A. Babišas nuosekliai atmeta kaltinimus. Jo biuras teigė, kad jis „laikosi visų privalomų taisyklių“ ir kad „šiuo metu nėra interesų konflikto“. Taip pat tvirtinama, jog „Agrofert“ akcijas valdo nepriklausomi ekspertai, o pats A. Babišas „nėra ir niekada nebus „Agrofert“ akcijų savininkas“.

Šį mėnesį parlamento debatuose jis pavadino skandalą politiškai motyvuotu ir teigė, kad oponentai „išgalvojo“ interesų konflikto temą, nes nesugebėjo jo nugalėti rinkimuose.

Vis dėlto kritikai aiškina, kad susitelkimas į „Agrofert“ užgožia gerokai platesnį verslo pėdsaką.

„„Agrofert“ – tik pusė problemos“, – sakė Prahoje įsikūrusios privačios investicijų grupės „Natland“ vyriausiasis ekonomistas Petras Bartoň. Pasak jo, įstatymas nerašo, kad negalima gauti naudos tik iš įmonių, vadinamų „Agrofert“ – jis draudžia gauti naudą iš bet kokių įmonių, kurios subsidijuojamos ar gauna viešųjų pinigų.

Kritikų teigimu, nerimą kelia didžiulis sektorių ir įmonių skaičius, su kuriomis A. Babišas tebėra siejamas.

Atskirai nuo „Agrofert“ veikia „Hartenberg Holding“ – privataus kapitalo investicijų platforma, kurią A. Babišas 2013 m. įkūrė kartu su finansininku Jozefu Janovu. Daugumą fondo jis valdo per „SynBiol“ – įmonę, kuri jam priklauso visiškai ir, skirtingai nei „Agrofert“, nebuvo perkelta į jokį patikėjimo struktūrų modelį.

„Hartenberg“ valdomas turtas vertinamas maždaug 600 mln. eurų. Fondas investuoja į sveikatos priežiūrą, mažmeninę prekybą, aviaciją ir nekilnojamąjį turtą. Tačiau, kaip teigia Čekijos viešųjų išlaidų priežiūros organizacijos „Hlídač státu“ atstovė Lenka Stryalová, šis portfelis sulaukia tik mažos dalies dėmesio, palyginti su „Agrofert“.

„Šalia „Agrofert“ yra antras, mažiau matomas A. Babišo verslo veiklų ramstis, kurio šiuo metu neplanuojama perkelti į akląsias patikėjimo struktūras“, – sakė ji.

Į šį ramstį įeina ir „FutureLife“, kurio maždaug 2100 specialistų padeda žmonėms ir poroms susilaukti vaikų Čekijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Rumunijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Italijoje ir Estijoje. Šios klinikos veikia jautrioje politinėje aplinkoje, kurią pirmiausia formuoja nacionalinės kompensavimo ir draudimo taisyklės, o ne tiesioginiai sprendimai Briuselyje. Tačiau šios sistemos veikia platesniame ES reguliavimo kontekste, apimančiame tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir valstybės pagalbos taisykles.

„Hartenberg“ valdo 50,1 proc. „FutureLife“ akcijų. Bendrovė pareiškime nurodė, kad A. Babišas nedalyvauja operacinėje veikloje, neturi vietos valdyboje ir neturi sprendimų priėmimo galių. Taip pat teigiama, kad „FutureLife“ klinikos, kai taikoma, gauna kompensacijas iš nacionalinių viešojo sveikatos draudimo sistemų pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti paslaugų teikėjai.

Kaip ir tūkstančiai kitų įmonių, kai kurie „FutureLife“ padaliniai pandemijos laikotarpiu gavo darbo užmokesčio paramą pagal Čekijos COVID-19 pagalbos programas. Įrodymų apie pažeidimus šiuose mokėjimuose nepateikiama.

Tačiau sveikatos apsauga – tik viena portfelio dalis. Per „Hartenberg“ su A. Babišu siejamas kapitalas nukreipiamas ir į kasdienę mažmeninę prekybą.

„Astratex“ – Čekijoje įkurtas internetinis apatinio trikotažo prekybininkas, pradėjęs nuo katalogų ir 2005 m. visiškai persikėlęs į internetą, – šiandien veikia maždaug 10 Europos rinkų ir generuoja dešimtis milijonų eurų metinių pajamų. „Hartenberg“ kontrolinį paketą įsigijo 2018 m., tai buvo vienas pirmųjų fondo žingsnių plėtojant tarpvalstybinę skaitmeninę prekybą.

Čekijoje pirkėjai taip pat gali susidurti su „Flamengo“ gėlių prekybos vietomis – maždaug 200 taškų tinklu, prekiaujančiu puokštėmis, vazoniniais augalais ir laidotuvių gėlių kompozicijomis prekybos centruose bei prekybos centruose. „Hartenberg“ daugumą šios grandinės įsigijo 2019 m., finansuodama plėtrą ir internetinio pristatymo kryptį. Taip pat minimos ir kitos su A. Babišu siejamos internetinės veiklos – sporto prekių bei vilnos ir tekstilės prekyba.

Per „Hartenberg“ A. Babišas investavo ir į miestų plėtrą bei nekilnojamąjį turtą. Fondas buvo vienas ankstyvųjų daugumos investuotojų projekte, susijusiame su Prahos „Císařská vinice“ – aukštesnės klasės gyvenamuoju projektu ant šlaito netoli Ladronkos parko, vystytu kartu su vystytoju „JRD“.

„JRD Development Group“ teigė, kad projektą vystanti bendrovė dabar 100 proc. priklauso „JRD“ ir kad nei A. Babišas, nei su juo siejamos įmonės neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio akcijų paketo. Taip pat nurodyta, jog projektas negavo ES lėšų ar kitos viešosios finansinės paramos.

Nė viena iš „Hartenberg“ portfelio įmonių nebuvo kaltinta piktnaudžiavusi ES subsidijomis. Vis dėlto ilgai trunkanti „Gandro lizdo“ byla, pradėta tirti prieš daugiau nei dešimtmetį ir iki šiol neužbaigta, parodo, kaip sudėtinga sekti A. Babišo verslo ryšius.

Įtariamas sukčiavimas susijęs su 2008 m. skirta 2 mln. eurų ES subsidija 31 kambario poilsio ir konferencijų centrui „Čapí Hnízdo“, tuomet buvusiam „Agrofert“ konglomerato dalimi. Prokurorai teigia, kad A. Babišas ir jo aplinka galėjo manipuliuoti nuosavybės struktūra ir slėpti jo kontrolę, siekiant gauti subsidiją. A. Babišas tai neigia ir yra sakęs, kad byla politiškai motyvuota.

2023 m. jis buvo išteisintas, tačiau vėliau apeliacinis teismas sprendimą panaikino ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo. Procesas vis dar vyksta.

Šiandien pats kurortas nebėra „Agrofert“ dalis. Jį valdo „Imoba“ – įmonė, visiškai kontroliuojama A. Babišui priklausančios „SynBiol“, kuri taip pat kontroliuoja ir „Hartenberg“. Pats „Hartenberg“ jokios dalies šiame kurorte neturi.

Apibendrinant, A. Babišo ne „Agrofert“ portfelis apima sritis, kurias formuoja viešasis finansavimas, reguliavimas ir politiniai sprendimai: sveikatos priežiūros kompensavimo sistemas, internetinės prekybos reguliavimą, aviacijos priežiūrą, nekilnojamąjį turtą bei urbanistiką skirtingose ES jurisdikcijose.

Teoriškai Čekijos vartotojas su A. Babišu siejamomis įmonėmis galėtų susidurti beveik kiekviename gyvenimo etape: nuo trąšų laukuose, iš kurių išauga kviečiai, iki duonos parduotuvėje, gėlių puokštės vestuvėms, būsto Prahoje ir net klinikos, padedančios susilaukti vaikų. O gyvenimo pabaigoje – vėl gėlės.

Per ankstesnę A. Babišo kadenciją Europos Komisija buvo padariusi išvadą, kad jo įdiegtos patikėjimo struktūros nepašalino faktinės kontrolės „Agrofert“ atžvilgiu. Vėliau vėl atsinaujino kaltinimai, kad naujausias modelis taip pat ne iki galo išsprendžia šią problemą.

A. Babišas su tuo nesutinka, teigdamas, kad modelis atitinka Čekijos ir ES teisę, o jis esą padarė „daugiau, nei reikalavo įstatymas“, siekdamas atsiriboti nuo bendrovės.

Komisija nurodė, kad neturi suvestinio sąrašo įmonių, kurias skirtingose valstybėse narėse galutinai valdo ar kontroliuoja A. Babišas. Taip pat neturi ir išsamaus apskaitos vaizdo, kiek ES lėšų gavo su juo siejamos įmonės, išskyrus „Agrofert“ atvejį.

Už galutinių naudos gavėjų duomenų rinkimą pirmiausia atsako nacionalinės institucijos, įgyvendinančios ES finansuojamas programas. Komisija gali audituoti, kaip valstybės narės valdo interesų konfliktus, ir prireikus imtis priemonių ES biudžetui apsaugoti, tačiau ji pati šių duomenų tarpvalstybiniu mastu neapibendrina.

Komisija patvirtino, kad paprašė Čekijos institucijų paaiškinti, kaip užkertamas kelias interesų konfliktams dėl įmonių, kurias A. Babišas kontroliuoja, neapsiribojant vien „Agrofert“.

Čekijos regioninės plėtros ministrė Zuzana Mrázová pripažino gavusi Komisijos laišką ir teigė, jog į jį bus atsakyta pagal galiojančius teisės aktus. Jos nuomone, ministras pirmininkas padarė viską, kas būtina, kad atitiktų Čekijos ir ES teisę.

„Iš mano perspektyvos, interesų konflikto nėra“, – sakė ji.

D. Freundas teigia, kad pati korporatyvinė struktūra tapo problema: galutinių savininkų ar galutinių ES lėšų gavėjų atsekamumas esą yra labai sudėtingas, o kartais – beveik neįmanomas.

Dalį sunkumų, jo teigimu, lemia fragmentuoti Europos nuosavybės registrai: jie egzistuoja, tačiau tarpusavyje nesuderinti ir pateikia nevienodą informaciją. Kai kuriose nacionalinėse duomenų bazėse A. Babišas siejamas su tam tikromis įmonėmis, kitur – ne.

A. Babišo gynėjai pabrėžia, kad jo žingsniai dėl „Agrofert“ esą viršija tai, ko griežtai reikalauja Čekijos teisė. Kritikai atkerta, kad įstatymai nebuvo rašomi galvojant apie milijardierius, valdančius įvairių sektorių imperijas, todėl vien „Agrofert“ klausimo sprendimas platesnių abejonių nepanaikina.

Pasak P. Bartoň, susidarė klaidingas įspūdis, jog užtenka išspręsti „Agrofert“ problemą ir interesų konfliktas neva išsisprendžia savaime. Tuo tarpu daugelis per „Hartenberg“ ir „SynBiol“ valdomų įmonių toliau veikia srityse, kuriose didelę reikšmę turi viešieji pinigai, reguliavimas ir politiniai sprendimai, tačiau nėra įtrauktos į jokį atsisakymo valdyti turtą ar patikėjimo mechanizmą.

„Nuo trąšų iki vaisingumo ir laidotuvių gėlių – kasdieniame gyvenime tą struktūrą dar galima atsekti. Popieriuje tai padaryti gerokai sunkiau“, – reziumuojama tekste.

Europos Sąjunga laikinai pradės taikyti prekybos susitarimą su Pietų Amerikos „Mercosur“ bloku, penktadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šis sprendimas išprovokavo susitarimo priešininkų pasipiktinimą – jų teigimu, taip apeinamas formalių procedūrų kelias ir Europos Parlamento vaidmuo.

Susitarimu būtų sukurta laisvosios prekybos erdvė, apimanti apie 720 mln. gyventojų. Vis dėlto jis vertinamas prieštaringai, nes dar nėra sulaukęs galutinio Europos Parlamento pritarimo. Praėjusį mėnesį europarlamentarai nubalsavo perduoti susitarimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo peržiūrai, o tai gali sustabdyti galutinį ratifikavimą iki dvejų metų.

U. von der Leyen teigė, kad sprendimą priėmė plačiai konsultuodamasi su ES valstybėmis narėmis ir įstatymų leidėjais. Pasak jos, taip siekiama įgyti strateginį pirmojo žingsnio pranašumą pasaulyje, kuriame konkurencija aštri, o planavimo horizontai trumpi.

Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, dar iki sausio aktyviai priešinęsis susitarimui ir galiausiai pralaimėjęs balsavimą, kritikavo Europos Komisijos veiksmus. Jis pareiškė, kad sprendimas dėl „Mercosur“ įgyvendinimo esą priimtas vienašališkai, apeinant ES įstatymų leidėjus.

„Prancūzijai tai – netikėta, ir nemalonu. O Europos Parlamentui tai – neteisingas kelias“, – televizijos pareiškime sakė E. Macronas.

Sprendimu nepatenkinti ir Prancūzijos ūkininkai, kurie ilgą laiką kovojo prieš susitarimą, teigdami, kad jis kelia grėsmę jų pragyvenimui. Prancūzijos įtakinga žemdirbių organizacija „FNSEA“ pareiškė, jog ūkininkai nebus paaukoti.

„Mūsų ūkininkai nebus paaukoti. Stumti sprendimus į priekį, ignoruoti kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, apeiti valstybes nares ir parlamentarus – tai nepriimtinas demokratijos neigimas“, – teigė „FNSEA“.

Kritikai perspėja, kad laikinas susitarimo taikymas gali dar labiau sukietinti opoziciją Europos Parlamente, supriešinti skeptiškai nusiteikusias valstybes, tarp jų Prancūziją ir Lenkiją, ir galiausiai pakenkti galutiniam pritarimui, kai susitarimas bus teikiamas galutiniam balsavimui.

„Šis laikinas prekybos susitarimo su „Mercosur“ taikymas yra antidemokratiškas. ES, kuri nuolat kalba apie teisinės valstybės principus, šiuo atveju pati pažeidžia savo sprendimų priėmimo procesą“, – sakė Nyderlandų europarlamentarė Jessika van Leeuwen iš Europos liaudies partijos, kuriai priklauso ir U. von der Leyen.

Vis dėlto sprendimą palankiai įvertino Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange. Jis pabrėžė, kad situacija yra išskirtinė, nes Europos Parlamentas šiuo metu galėtų balsuoti tik po Teisingumo Teismo išvados, o tarptautinės prekybos taisyklės esą nuolat pažeidžiamos kitų šalių.

Sausį Europos Komisija buvo gavusi ES valstybių narių pritarimą pradėti įgyvendinimą, kai „Mercosur“ šalys užbaigs savąsias procedūras. Ketvirtadienį susitarimą ratifikavo Argentina ir Urugvajus.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani viešai pasveikino U. von der Leyen sprendimą, teigdamas, kad tai yra teigiamas impulsas eksportui, kuris prisideda prie Italijos ekonomikos augimo.

Europos Komisija daugiau nei dešimtmetį nebuvo žengusi į priekį su prekybos susitarimų laikinu taikymu taip, kad Europos Parlamentas neturėtų galimybės pasisakyti. Tačiau susitarimo šalininkai tvirtina, kad ES privalo veikti dabar, nes dėl regiono aktyviai varžosi Jungtinės Valstijos, Kinija ir Jungtinė Karalystė.

ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius šią savaitę europarlamentarams sakė, kad balsavimo galimybę sustabdė ne Komisija, o pats Parlamentas, nusprendęs kreiptis į Teisingumo Teismą.

„Kai kurie iš jūsų sako, kad mes atimame iš Europos Parlamento balsą. Ne – ne mes nusiuntėme susitarimą į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Jūs galėjote balsuoti dėl šio susitarimo. Jūs nusprendėte jį perduoti Teisingumo Teismui, ir aš tai visiškai gerbiu“, – teigė M. Šefčovičius.

PARIS. Europos Sąjunga turėtų nustoti piktintis Donaldu Trumpu ir verčiau pasimokyti iš JAV prezidento retorikos bei veiksmų muitų klausimu, leidiniui „POLITICO“ sakė Prancūzijos prekybos ministras Nicolas Forissier.

„Europos Sąjunga, Europos šalys neturėtų pykti dėl Amerikos pozicijų, o turėtų stengtis geriau suprasti Amerikos logiką – kuri, beje, prasidėjo gerokai anksčiau nei Donaldas Trumpas“, – ketvirtadienį duotame interviu teigė N. Forissier.

Ministras pasakojo, kad kelionė „Harley-Davidson“ motociklu legendiniu Čikagos–Kalifornijos maršrutu Route 66 padėjo jam geriau pajusti amerikietišką kultūrą. Jo teigimu, D. Trumpo pasirinkta kryptis turėtų tapti paskata Europai taisyti savo pačios silpnąsias vietas.

N. Forissier aiškino, kad nepastovi JAV prekybos politika, kartu su augančiais Kinijos eksporto srautais, pastūmėjo 27 valstybių bloką rimčiau permąstyti, kaip susigrąžinti pramonės konkurencingumą. Tarp svarstomų priemonių – prekybos partnerių diversifikavimas, biurokratinių kliūčių mažinimas verslui ir viešųjų pirkimų taisyklių perrašymas, numatant didesnę „Pagaminta Europoje“ pirmenybę.

„Tai taip pat yra būdas paraginti mus prisiimti atsakomybę, išeiti iš komforto zonos. Prieš kritikuodami ar pykdami vieni ant kitų, turime pasižiūrėti, ko nepadarėme gerai ir kur galime pasitempti“, – pridūrė 65-erių ministras.

Praėjusią savaitę JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino vadinamuosius „abipusius muitus“, kurie buvo vienas iš pagrindų prekybos susitarimui, kurį D. Trumpas su ES sudarė pernai liepą savo golfo kurorte Škotijoje. Nepaisant šio sprendimo, Europos Komisija vis tiek siekia užbaigti susitarimo ratifikavimo procesą, nors šiuo metu jis įstrigęs Europos Parlamente.

N. Forissier pirmadienį sukvietė „G7“ prekybos ministrus į nuotolinį pokalbį. Jo metu JAV prekybos atstovas Jamieson Greer davė suprasti, kad Vašingtonas ketina bandyti atkurti panaikintus muitus kitomis teisinėmis priemonėmis. J. Greer taip pat pabrėžė, jog JAV nori laikytis jau sudarytų susitarimų sąlygų.

„Europos Parlamento laukimo ir stebėjimo taktika bei balsavimo sustabdymas yra visiškai logiški. Dabar amerikiečiai turi viską paaiškinti ir nuraminti situaciją. Nemanau, kad Jungtinėms Valstijoms naudinga laikytis didelių muitų ir griežtinančių priemonių pozicijos“, – sakė N. Forissier.

Ministras, laikomas patyrusiu politiku ir siejamas su konservatyvia partija „Les Républicains“, teigė, kad ES turėtų stiprinti savo pamatus, įskaitant realios kapitalo rinkų sąjungos kūrimą.

„Tai taip pat galėtų padėti pateikti konkrečius atsakymus į klausimus, kuriuos kelia Mario Draghi ir Enrico Letta. Nes puikiai žinome, kad Europos Sąjungai reikia milžiniškų investicijų, ypač į inovacijas“, – sakė N. Forissier, turėdamas omenyje dviejų buvusių Italijos ministrų pirmininkų strategines rekomendacijas.

„Iš esmės amerikiečiai daro mums paslaugą – priversdami veikti, priimti sprendimus ir išeiti iš komforto zonų ar neapibrėžtumo sričių, kurios mums iki šiol buvo visai patogios“, – pridūrė jis.

Tokia ministro retorika išsiskiria iš dažniau griežtesnės Prancūzijos laikysenos Vašingtono atžvilgiu. Dar sausį prezidentas Emmanuelis Macronas ragino ES panaudoti savo stipriausią prekybos instrumentą, reaguojant į D. Trumpo grasinimus aneksuoti Grenlandiją.

Prancūzija pastaraisiais metais buvo viena ryškiausių šalininkių idėjos mažinti ES ekonominę priklausomybę nuo likusio pasaulio. E. Macronas ne kartą ragino didinti viešąsias investicijas į ES ekonomiką, taikyti daugiau prekybos gynybos priemonių ir plėtoti „Pagaminta Europoje“ politiką, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti su Azijos ir JAV varžovais.

N. Forissier pabrėžė, kad susitarimas su Vašingtonu – numatantis 15 proc. „visapimantį“ muitą daugumai ES eksporto prekių ir išimtis orlaiviams bei farmacijos produktams – turėtų išlikti baziniu ES santykių su JAV atskaitos tašku.

Vis dėlto jis ragino Briuselį toliau derėtis dėl papildomų išimčių. JAV iki šiol šiuo klausimu yra atsargesnės, nes ES dar nėra iki galo įgyvendinusi savo įsipareigojimų pagal pernai liepą Škotijoje pasiektą susitarimą. Pavyzdžiui, teisės aktai, kuriais būtų panaikinti muitai JAV pramonės prekių importui, vis dar stringa Europos Parlamente.

„Norėčiau, kad mes neapsiribotume vien tik Turnberry susitarimu. Turime tęsti procesą, užtikrinti, kad pokalbis būtų konstruktyvus, ir judėti į priekį“, – sakė jis.

„Atvirai kalbant, ar amerikiečių vartotojams naudinga, kad prancūziškiems stipriesiems gėrimams būtų taikomas 15 proc. muitas?“ – klausė ministras.

„Europos Komisijos“ pirmininkės Ursulos von der Leyen sprendimas laikinai pradėti taikyti Europos Sąjungos ir „Mercosur“ prekybos susitarimą sukėlė pasipiktinimo bangą Paryžiuje.

Šis žingsnis taip pat parodė, kad „Europos Komisijos“ vadovė vis dažniau ryžtasi priimti sprendimus, į Prancūzijos poziciją nebeatsižvelgdama taip, kaip anksčiau. Tuo pat metu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos Eliziejaus rūmuose pabaiga artėja – iki jos liko apie 14 mėnesių.

Penktadienį U. von der Leyen pranešė, kad ES laikinai įgyvendins prekybos susitarimą su Pietų Amerikos „Mercosur“ bloku, nors Europos Parlamentas praėjusį mėnesį balsavo už tai, kad susitarimas būtų perduotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo peržiūrai. Tai faktiškai gali įšaldyti galutinį ratifikavimą iki dvejų metų.

„Europos Komisijos“ pirmininkė teigė plačiai konsultavusis su valstybėmis ir įstatymų leidėjais. Vis dėlto netrukus po pranešimo E. Macronas pareiškė, kad Prancūzijai tai buvo netikėta ir nemaloni staigmena. Prancūzijos ministrai ir parlamentarai taip pat griežtai kritikavo sprendimą, kaltindami Briuselį ignoruojant ES piliečių valią.

Du Prancūzijos pareigūnai patvirtino, kad Paryžiaus vyriausybė apie U. von der Leyen sprendimą iš anksto informuota nebuvo. Prancūzija šiam susitarimui priešinasi ne vienus metus, o šalies politinės partijos, įtakingi ūkininkai ir visuomenė dėl jo yra itin kritiški.

Kiti ES šalių diplomatai ir pareigūnai, kalbėję anonimiškai dėl temos jautrumo, skubėjo daryti išvadą, kad Prancūzijos įtaka Briuselyje silpsta, o „Europos Komisijos“ vadovė mano galinti ignoruoti prezidentą, kuris kitąmet pasitrauks iš pareigų.

„Nežinau, kas prancūzams blogiau: kad jų neinformavo ar kad jie nesugebėjo sustabdyti „Europos Komisijos“. Manau, kad pirmasis variantas“, – teigė vienas ES vyriausybės pareigūnas.

„Atrodo, E. Macronas buvo vienintelis žmogus Europoje, kuriam tai buvo staigmena“, – ironizavo vienas ES diplomatas.

Nors U. von der Leyen seniai aiškiai rodė norą, kad susitarimas įsigaliotų kuo greičiau, iki šiol buvo neaišku, ar „Europos Komisija“ ryšis apeiti Europos Parlamentą ir pradėti ankstyvą įgyvendinimą. Susitarimas numatytų laisvosios prekybos erdvę tarp ES ir Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus bei Urugvajaus, apimančią apie 720 mln. žmonių.

„Prancūzijos pareigūnai buvo įsitikinę, kad taip neatsitiks“, – sakė antrasis ES diplomatas.

Prancūzijos prekybos ministras Nicolas Forissier ketvirtadienį teigė, kad Prancūzija siekė pasinaudoti teisminės peržiūros laikotarpiu tam, jog iš „Europos Komisijos“ gautų papildomų garantijų dėl ūkininkų apsaugos.

„Sieksime pasinaudoti papildomu laiku, kurį suteikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kad tęstume diskusijas su „Europos Komisija“ ir gautume konkrečius atsakymus į visus klausimus, ypač dėl veidrodinių priemonių ir sanitarinių patikrų“, – yra sakęs N. Forissier.

Tačiau U. von der Leyen nusprendė nelaukti teismo išvados.

Įtampa tarp U. von der Leyen ir E. Macrono buvo kilusi ir anksčiau – sausį, kai „Europos Komisijos“ pirmininkė Paragvajuje pasirašė „Mercosur“ prekybos susitarimą, tam pritarus daugumai ES valstybių, bet prieš balsuojant Prancūzijai, Lenkijai, Austrijai, Airijai ir Vengrijai.

Prancūzijos pastangas sustabdyti arba iš esmės pakeisti susitarimą ilgus metus trukusiose derybose apsunkino politinis nestabilumas šalies viduje ir auganti transatlantinės prekybos įtampa.

ES šalys buvo suteikusios „Europos Komisijai“ žalią šviesą pradėti susitarimo įgyvendinimą, kai tik „Mercosur“ valstybės užbaigs savo patvirtinimo procedūras. Argentina ir Urugvajus susitarimą ratifikavo ketvirtadienį.

Galutiniam įsigaliojimui, pasibaigus teisminei peržiūrai, vis dar reikės Europos Parlamento pritarimo. Tačiau jį gauti gali būti sunkiau, jei Europos Parlamentas jausis apeitas.

U. von der Leyen pabrėžė nenorinti švaistyti laiko ir apie laikiną taikymą paskelbė jau kitą dieną, dar kartą ignoruodama Prancūzijos raginimą palaukti teisminės peržiūros pabaigos.

Mainais E. Macronas, kuris negali siekti trečios kadencijos iš eilės ir, tikėtina, paliks Eliziejaus rūmus 2027 m. pavasarį, griežtai sukritikavo U. von der Leyen vadovaujamą „Europos Komisiją“, pareikšdamas, kad „Europos piliečiai ir jų atstovai nebuvo deramai gerbiami“. Tai laikoma precedento neturinčiu konfliktu tarp abiejų lyderių.

„Aš niekada neginsiu susitarimo, kuris yra atlaidus importui ir griežtas vidaus gamybai, nes tai nenuoseklu Europos vartotojų atžvilgiu ir pražūtinga Europos suverenitetui“, – sakė E. Macronas.

Airija oficialiai nominavo buvusį Europos Sąjungos žemės ūkio ir prekybos komisarą Philą Hoganą į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinio direktoriaus pareigas, pranešė šalies vyriausybė.

Ph. Hogano pavardė tarp galimų kandidatų pradėjo skambėti dar praėjusią savaitę, o Airijos Žemės ūkio departamentas signalizavo, kad būtent jis laikomas pageidaujamu pasirinkimu.

Airijos politikas reikšmingai prisidėjo stumiant į priekį „Mercosur“ susitarimą tuo metu, kai, vadovaujant „Jean-Claude Juncker“ komandai, jis buvo ES žemės ūkio komisaras. Vėliau jis trumpai ėjo prekybos komisaro pareigas pirmojoje „Ursula von der Leyen“ Komisijoje.

2020 m. Ph. Hoganas atsistatydino po to, kai dalyvavo vakarienėje, kuri pažeidė Airijoje galiojusius koronaviruso ribojimus. Šis atvejis plačiai nuskambėjo vadinamajame „Golfgate“ skandale.

Šiuo metu Romoje įsikūrusiai JT agentūrai vadovauja Kinijos politikas Qu Dongyu, kurio kadencija baigsis 2027 m. viduryje. Italija taip pat oficialiai iškėlė savo kandidatą – buvusį žemės ūkio ministrą ir dabartinį FAO generalinio direktoriaus pavaduotoją Maurizio Martiną.

BRIUSELIS — JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimas įvesti prekybos embargo Ispanijai dar kartą supurtė Europos Sąjungą ir privertė Bendrijos lyderius telktis aplink Madridą.

D. Trumpas antradienį sukritikavo Ispaniją po to, kai Madridas atsisakė leisti JAV kariniams lėktuvams naudotis šalies oro bazėmis atakoms prieš Iraną. Ministras pirmininkas Pedro Sánchezas trečiadienį laikėsi savo pozicijos ir penktą dieną trunkantį JAV bei Izraelio pradėtą karą prieš Iraną pavadino neteisėtu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skubiai stojo P. Sánchezo pusėn ir pareiškė solidarumą dėl „pastarųjų ekonominės prievartos grasinimų“, nukreiptų prieš Ispaniją. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė, kad „ES visada užtikrins, jog jos valstybių narių interesai būtų visiškai apsaugoti“.

Šis D. Trumpo konfliktas su ES valstybe kyla praėjus kelioms savaitėms po jo pareiškimų apie ketinimą aneksuoti Grenlandiją — savivaldą turinčią Danijos teritoriją. Tuomet įtampa išbandė transatlantinius santykius, o Europos Parlamento nariai pristabdė pernai vasarą D. Trumpo golfo kurorte Škotijoje pasiektą dvišalį prekybos susitarimą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, buvęs Ovaliajame kabinete, kai D. Trumpas išsakė savo kaltinimus, teigė: „Nėra jokios galimybės, kad Ispanija, būdama ES narė, prekybos srityje bus traktuojama ypač blogai.“ Jis pridūrė norintis viešai netaisyti D. Trumpo.

Vėliau, kalbėdamas Vokietijos žiniasklaidai, F. Merzas buvo atviresnis.

„Čia, Vašingtone, jie žino, kad mes, europiečiai, pasiekėme ribą, kiek dar esame pasirengę priimti. Susidariau įspūdį, kad prezidentas ir jo komanda tai taip pat supranta“, – sakė F. Merzas.

Per Grenlandijos krizę ES vengė skubėti su griežta reakcija ir pabrėžė išlaikytą vienybę, padėjusią sušvelninti situaciją. Tačiau dabar Bendrija susiduria su D. Trumpu, kurį papiktino praėjusį mėnesį JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas panaikinti esminę jo muitų darbotvarkės dalį. Nors teismas atmetė plačiuosius „atsakomuosius“ muitus, D. Trumpo patarėjai tvirtina, kad sprendimas patvirtino jo teisę taikyti ekonominį embargo kitai valstybei.

Šį kartą D. Trumpas savo pyktį lieja ne ant mažiau nei 60 tūkst. gyventojų turinčios Arkties salos, o į 50 mln. gyventojų valstybę, kurios ekonomika siekia apie 1,7 trln. JAV dolerių.

Ispanija yra ketvirta pagal dydį ES ekonomika ir didelė JAV suskystintų gamtinių dujų pirkėja — jos sudarė, vertinama, apie 30 proc. šalies dujų poreikio praėjusiais metais. Eksporto srityje Ispanija į JAV parduoda alyvuoges, vyną ir kosmetiką.

Ispanijos eksportas į JAV 2025 m. siekė kiek daugiau nei 16 mlrd. eurų, o prekybos deficitas pernai sudarė 13,4 mlrd. eurų. Ispanijos finansų ekspertai teigia, kad visiškai užblokavus komercinius ryšius amerikiečiai teoriškai galėtų prarasti daugiau.

Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas teigė perdavęs Vokietijos kolegai Johannui Wadephului savo „nuostabą“ dėl to, kad F. Merzas, D. Trumpo atakų akivaizdoje, neparodė daugiau solidarumo.

„Prieš kelias savaites D. Trumpas grasino Danijai, Vokietijai ir kitiems dėl Grenlandijos. Šiandien taikinys yra Ispanija. Rytoj tai vėl gali būti Vokietija ar bet kuri kita ES narė. Dabar kaip niekada svarbu išlikti vieningiems“, – teigė vienas nacionalinis pareigūnas, sutikęs kalbėti anonimiškai dėl temos jautrumo.

Europos Komisija taip pat rimtai įvertino grėsmę ir trečiadienį pažadėjo „užtikrinti, kad Europos Sąjungos interesai būtų visiškai apsaugoti“.

„Esame visiškai solidarūs su visomis valstybėmis narėmis ir jų piliečiais, o per bendrą prekybos politiką esame pasirengę prireikus imtis veiksmų, kad apgintume ES interesus“, – sakė Europos Komisijos atstovo pavaduotojas Olofas Gillas.

Kol kas neaišku, kaip D. Trumpas apskritai galėtų įvesti visiškai sandarų embargo Ispanijai, nes ES veikia kaip 27 valstybių bendra rinka be vidinių barjerų, todėl praktikoje tokias priemones būtų palyginti lengva apeiti.

Vis dėlto, net ir po to, kai buvo panaikinti jo plataus masto „atsakomieji“ muitai, D. Trumpas tebeturėtų teisinių priemonių taikyti Ispanijai skausmingas priemones — kaip jis darė, kai padidino muitus Brazilijai dėl buvusio prezidento Jair Bolsonaro įkalinimo.

D. Trumpas galėtų nurodyti pradėti tyrimą pagal 1974 m. JAV prekybos įstatymo 301 skirsnį, kuris apima diskriminaciją prekyboje. Kita alternatyva — tyrimas pagal 1962 m. Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsnį dėl importo, kuris gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Teisiniu požiūriu taip, tai įmanoma, tačiau, žinoma, yra apribojimų“, – sakė tarptautinės prekybos praktikos grupės „White & Case“ partneris Charlesas Julienas.

„Pagal 301 skirsnį JAV prekybos atstovas gali taikyti įvairias priemones. Tai apima muitus ir apribojimus — tai dažniausiai naudojamos priemonės. Taip pat galimas prekybos susitarimų nuolaidų atšaukimas arba sustabdymas“, – aiškino Ch. Julienas.

Jis pabrėžė, kad situacija vis dar „labai neaiški“, o tikėtina, jog tokiam tikslui galėtų būti pasitelktos ir kitos JAV teisės aktų nuostatos.

Vis dėlto D. Trumpo planams kliūtis — bet kokioms priemonėms reikėtų išankstinio tyrimo, kuris gali trukti iki vienų metų.

Tuo metu pasitikėjimas JAV Europos Parlamente, kur vis dar svarstoma, ar pritarti susitarimui, pasiekė naujas žemumas.

Europos Parlamento prekybos srities lyderiai trečiadienį dar kartą nusprendė atidėti balsavimą dėl teisės akto, kuris leistų ES įgyvendinti savo susitarimo dalį — pirmiausia panaikinti muitus JAV pramoninėms prekėms.

„Prekybos grasinimas ES valstybei blogina nuotaikas Parlamente“, – teigė Vokietijos žaliųjų atstovė, prekybos komiteto narė Anna Cavazzini.

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai vienas Komisijos narys kreipėsi į JAV kolegas, europiečių skundai dėl didelių plieno muitų vis dar nėra išspręsti. Tuo pat metu dalis parlamentarų remia pataisas, kurios užtikrintų, kad D. Trumpo administracija laikytųsi pernai pasiekto susitarimo. Be to, beveik 40 valstybių svarsto planą, kaip išsaugoti Pasaulio prekybos organizaciją arba, jei jos išgelbėti nepavyktų, sukurti naują prekybos tvarką.