CP v2

Category: Pasaulis

  • JT perspėja dėl Hormūzo sąsiaurio: per 6–12 mėnesių gali smarkiai brangti maistas, jei valstybės nesiims veiksmų

    JT perspėja dėl Hormūzo sąsiaurio: per 6–12 mėnesių gali smarkiai brangti maistas, jei valstybės nesiims veiksmų

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) įspėja, kad dėl sutrikimų Hormūzo sąsiauryje pasaulinės maisto kainos per artimiausius 6–12 mėnesių gali patirti sisteminį šoką. Pasak organizacijos, tai nebūtų trumpalaikis trikdis, o grandininė reakcija, kuri gali persimesti į beveik visas maisto tiekimo grandis.

    FAO teigimu, didžiausia rizika kyla dėl energijos išteklių tiekimo ir logistikos neapibrėžtumo, kurie didina gamybos ir transportavimo kaštus. Brangstant energijai, paprastai iš paskos kyla ir trąšų, o vėliau ir sėklų, pašarų bei žemės ūkio paslaugų kainos.

    Kodėl trąšos tampa silpniausia grandimi?

    FAO pabrėžia, kad žemdirbių sprendimai dėl tręšimo normų ir pasėlių struktūros daromi iš anksto, todėl brangios trąšos gali paveikti derlių ne iš karto, o su laiko vėlavimu. Mažesnis tręšimas dažnai reiškia mažesnį produktyvumą, o tai vėliau atsispindi grūdų ir kitų žaliavų kainose.

    Organizacija išskiria azoto trąšų rinką, nes jų gamyba stipriai priklauso nuo energijos kainų, o dalis tiekimo tradiciškai siejama su Artimųjų Rytų regionu. Dėl to jautriausios yra šalys, kurios neturi pakankamai atsargų, ribotas finansavimo galimybes importui ir mažiau alternatyvių tiekimo kanalų.

    „Reikia rimtai galvoti, kaip didinti šalių gebėjimą absorbuoti šį smūgį ir stiprinti jų atsparumą, kad kuo labiau sumažintume galimą poveikį“, – sakė FAO vyriausiasis ekonomistas Máximo Torero.

    Smūgis gali ateiti etapais

    FAO vertinimu, kainų šokas paprastai vystosi etapais: pirmiausia brangsta energija, po to trąšos, tada sėklos ir kitos įvestys, vėliau krenta derlingumas, kyla žaliavų kainos, o galiausiai tai pasiekia vartotojų krepšelį kaip maisto infliacija.

    Organizacija primena, kad dalis signalų jau matomi tarptautinėse rinkose: maisto žaliavų kainų indeksai pastaraisiais mėnesiais fiksavo kilimą, kurį skatino energijos kaštai ir geopolitinės įtampos poveikis prekybai. Rizika didėja, jei rinkose įsitvirtina lūkestis, kad sutrikimai užsitęs.

    Ką, FAO nuomone, turėtų daryti vyriausybės?

    FAO ragina valstybes ieškoti alternatyvių prekybos maršrutų, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo jautrių transporto koridorių. Taip pat pabrėžiama, kad eksporto ribojimai, kurie dažnai taikomi siekiant apsaugoti vidaus rinką, gali dar labiau paaštrinti problemą pasauliniu mastu.

    Atskiras akcentas skiriamas humanitariniams maisto srautams: FAO siūlo užtikrinti, kad bet kokios prekybos ar sankcijų priemonės netaptų kliūtimi pagalbai pažeidžiamiausioms valstybėms. Pasak organizacijos, būtent mažesnių pajamų šalys Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje yra labiausiai pažeidžiamos dėl importo priklausomybės ir riboto fiskalinio rezervų.

    FAO signalizuoja, kad didžiausią kainų spaudimą vartotojai gali aiškiau pajusti su kitu derliaus ciklu, kai į rinką ateina produkcija, užauginta brangesnių įvesčių ir riboto prieinamumo sąlygomis. Todėl sprendimai dėl finansavimo, trąšų naudojimo ir importo užtikrinimo šiuo metu gali tapti lemiami, siekiant išvengti staigaus maisto brangimo.

  • Alpės ir Pirėnai gali slėpti natūralaus vandenilio telkinius: ką rodo naujas tyrimas

    Tarptautinė tyrėjų komanda naujame darbe teigia, kad Europos kalnų juostose, ypač Alpėse ir Pirėnuose, gali būti sąlygų kauptis natūraliam vandeniliui. Tokie telkiniai, jei būtų patvirtinti gręžiniais, galėtų papildyti Europos pastangas mažinti iškastinio kuro naudojimą.

    Tyrimas remiasi geologiniu mechanizmu, kai į paviršių arčiau priartėja geležies turtingos mantijos uolienos. Joms kontaktuojant su vandeniu ir esant tinkamai temperatūrai vyksta serpentinėjimas, kurio metu išsiskiria vandenilis.

    Šis vandenilis gali migruoti ir kauptis poringose uolienose, jei susiklosto „naftos sistemos“ analogą primenančios sąlygos. Reikia ne tik šaltinio, bet ir talpyklos, sandarinančių sluoksnių bei tinkamo laiko, kad dujos nespėtų išsisklaidyti.

    Autoriai pabrėžia erozijos vaidmenį: vidutinė erozija gali padėti atidengti ir pakelti mantijos uolienas, sudarydama palankesnes sąlygas vandenilio gamybai. Tačiau pernelyg intensyvus uolienų ardymas gali sugriauti „kolektorius“ ir pakeisti temperatūrines sąlygas, dėl ko potencialus kaupimasis silpnėja.

    Modeliavimas rodo, kad skirtinguose kalnynuose rezultatai gali skirtis ne tik dėl dabartinių procesų, bet ir dėl senesnės tektoninės istorijos. Pavyzdžiui, kiek truko plokščių tempimo fazės dar iki kalnų formavimosi, gali lemti, kiek mantijos uolienų pasiekiama ir kokiomis sąlygomis jos reaguoja su vandeniu.

    Natūralus vandenilis dažnai minimas kaip galimybė sumažinti sąnaudas ir taršą, susijusią su dabar plačiausiai aptariama vandenilio gamyba iš gamtinių dujų ar elektrolizės būdu. Jei dujos būtų išgaunamos iš požeminių sankaupų, teoriškai galėtų mažėti energijos sąnaudos visai grandinei.

    Vis dėlto mokslininkai akcentuoja, kad iki praktinio pritaikymo dar toli: reikalinga žvalgyba, gręžiniai, dujų sudėties ir srautų matavimai, taip pat aiškus reguliavimas ir aplinkosauginiai kriterijai. Be to, vandenilio nuotėkio rizika ir poveikis aplinkai turėtų būti vertinami taip pat rimtai kaip ir tradicinių angliavandenilių žvalgyboje.

    Vandenilio ištekliai Žemėje nėra teorija: kai kuriose šalyse jau fiksuoti natūralūs vandenilio srautai ir ribota vietinė gavyba. Naujas tyrimas siūlo, kad Europos kalnų juostos gali būti viena perspektyviausių krypčių, kur ieškoti didesnio masto telkinių.

    „Žinome, kad Žemė gamina didelius vandenilio kiekius, tačiau esminis klausimas yra, ar pavyks aptikti didelius telkinius, nes tam turi sutapti labai specifinės sąlygos“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Frankas Zwaanas.

  • Garsioji gandrų pora Odarka ir Gricikas susilaukė trijų jauniklių: trečiasis išsirito vidurdienį

    Ukrainoje, Poltavos srityje esančiame Piriatino nacionaliniame gamtos parke, stebima gandrų pora Odarka ir Gricikas šį pavasarį sulaukė trijų jauniklių. Trečiasis gandriukas išsirito gegužės 19 dieną vidurdienį, todėl šeima tapo gausesnė, pranešė tyrėja Ira Saražynska.

    Pasak jos, pirmasis jauniklis išsirito dalyvaujant Gricikui, o antrasis ir trečiasis pasirodė, kai lizde buvo Odarka. Šių gandrų gyvenimas jau kelerius metus transliuojamas internetu, todėl perėjimo laikotarpis sulaukia didelio žiūrovų dėmesio.

    „Gegužės 19 dieną 12.10 val. išsirito trečiasis jauniklis, tad šiandien Odarkos ir Griciko šeima tapo gausi“, – sakė Ira Saražynska.

    Tyrėja teigė, kad nuo ryto trečiojo jauniklio laukė šimtai stebėtojų, prisijungusių prie „Youtube“ kanalo, kuriame rodomas lizdas. Trečiajam gandriukui pasiūlytas vardas Mrija, o idėją pateikė Vokietijos pilietis, parėmęs aukomis Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

    Dar dieną prieš tai, gegužės 18 dieną, lizde išsirito du jaunikliai. Žiūrovai jiems suteikė vardus Lелевич ir Mахаон, o pasirinkimus siejo su parama Ukrainai.

    Šių metų pavasarį Odarka ir Gricikas padėjo penkis kiaušinius, o pirmųjų jauniklių buvo tikėtasi gegužės viduryje. Ankstesniuose pranešimuose nurodyta, kad pirmasis kiaušinis atsirado balandžio 13 dieną, antrasis balandžio 15 dieną, trečiasis balandžio 17 dieną, ketvirtasis balandžio 19 dieną, o penktasis balandžio 21 dieną.

    Gamtininkai primena, kad gandrų perėjimo sėkmę lemia ne tik kiaušinių skaičius, bet ir oro sąlygos, maisto prieinamumas bei suaugusių paukščių gebėjimas apsaugoti lizdą. Dėl to net ir gausi dėtys ne visuomet virsta tiek pat sėkmingai užaugintų jauniklių.

    Visuomenės dėmesį tokie tiesioginiai gamtos stebėjimai didina dėl edukacinės vertės: žmonės realiu laiku mato perėjimą, jauniklių maitinimą ir suaugusių paukščių elgseną. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė žiūrovams išlieka ta pati: stebėti netrukdant ir nebandyti artintis prie lizdų.

  • Antarktidoje rasta 380 mln. metų žuvis keičia pasakojimą apie pirmuosius gyvūnus sausumoje

    Antarktidos Lašlio kalnuose aptikta 380 milijonų metų senumo žuvies fosilija verčia mokslininkus iš naujo vertinti, kaip ir kada stuburiniai pradėjo žengti pirmuosius žingsnius iš vandens į sausumą. Kalbama apie išnykusią rūšį Koharalepis jarviki, kuri, tyrėjų teigimu, galėjo būti arčiau šio lūžio taško, nei manyta iki šiol.

    Nors žinomas tik vienas šios rūšies suakmenėjęs egzempliorius, jo būklė išskirtinai gera. Ypač gerai išliko kaukolė, leidžianti tyrėjams analizuoti vidines kaulų struktūras, kurios dažniausiai fosilijose būna pažeistos arba visai neišsilaiko.

    Naujame Flinderso universiteto mokslininkų darbe didžiausias dėmesys skirtas būtent vidiniams kaukolės kaulams ir smegeninės sandarai. Ši informacija svarbi todėl, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvenusių žuvų neuroanatomija gali išduoti, kokie jutimai ir elgsena buvo pranašumas aplinkoje, kur vanduo ir oras konkuruoja dėl vienos vietos.

    Tyrime kaukolė skenuota neutronais, kad būtų gautas itin detalus anatominis vaizdas nepažeidžiant fosilijos. Tokie metodai pastaraisiais metais tampa vis reikšmingesni paleontologijoje, nes leidžia pamatyti struktūras, kurių anksčiau nebūdavo įmanoma ištirti neatliekant destruktyvių pjūvių.

    Rezultatai rodo, kad Koharalepis jarviki smegenų ir kaukolės požymiai panašūs į žuvų, kurios laikomos esančiomis ties riba tarp vandens ir sausumos evoliucijos etapų. Tyrėjai taip pat įžvelgė prisitaikymų prie gyvenimo arti vandens paviršiaus, kur deguonies ir šviesos sąlygos smarkiai skiriasi nuo gilesnių vandenų.

    „Pasirinkome Koharalepis, nes tai vienintelis visoje šioje šeimoje žinomas fosilinis pavyzdys, kuriame išlikę vidiniai kaukolės kaulai, suteikiantys vertingos informacijos apie smegeninę ir neuroanatomiją“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Corinne Mansforth.

    Mokslininkai pastebi ir požymių, kurie galėjo padėti gyvūnui veiksmingiau orientuotis paviršiuje: minimos angos kaukolės viršuje, galėjusios palengvinti oro patekimą, bei su šviesos ir paros ritmo suvokimu siejamas organas. Tokie bruožai dera su hipoteze, kad svarbūs evoliuciniai pokyčiai vyko aplinkose, kur periodiškai reikėdavo susidurti ir su oru, ir su seklumos kliūtimis.

    Skaičiuojama, kad ši žuvis galėjo užaugti iki maždaug 1 metro ilgio ir būti plėšrūnė, tykodavusi grobio. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad palyginti mažos akys gali reikšti didesnę priklausomybę nuo kitų jutimų, o tai būdinga ir kai kurioms šiuolaikinėms rūšims, medžiojančioms prastesnio matomumo sąlygomis.

    Dar vienas kontekstas, kuris keičia bendrą vaizdą: vis daugiau tyrimų leidžia manyti, kad perėjimas nuo vandens prie sausumos galėjo vykti ne vieną kartą. Tai reikštų, kad „pirmųjų sausumos užkariautojų“ istorija buvo ne vienas tiesus kelias, o keli paralelūs bandymai skirtingose giminėse, kurių dalis aklavietėse ir išnyko.

    Fosilija rasta Antarktidoje, tačiau prieš 380 milijonų metų šis regionas buvo visai kitame pasaulio žemėlapyje. Devono laikotarpiu ši teritorija priklausė Gondvanos superkontinentui, o tuometinės ekosistemos, tikėtina, sudarė palankias sąlygas seklumų ir pakrančių gyvūnų įvairovei.

    Dėl šios priežasties Antarktidos radiniai mokslininkams yra ypač vertingi: jie padeda užpildyti spragas ten, kur kitų žemynų fosilijų įrašas nėra toks nuoseklus. Vienas gerai išsilaikęs egzempliorius, išanalizuotas moderniais skenavimo metodais, kartais gali suteikti daugiau informacijos nei dešimtys fragmentiškų radinių.

  • Meloni ragina EK dėl išimties energijai: Italija prašo lankstesnių ES taisyklių dėl deficito

    Meloni ragina EK dėl išimties energijai: Italija prašo lankstesnių ES taisyklių dėl deficito

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen prašydama laikinai sušvelninti ES biudžeto drausmės taisykles, kad su energijos krize susijusios išlaidos nebūtų įskaičiuojamos į deficitą. Roma argumentuoja, kad dėl karo Irane išaugusios energijos kainos ir tiekimo rizikos kelia išskirtinį ekonominį šoką.

    Prašymas susijęs su Stabilumo ir augimo paktu, kuris numato, kad valstybių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Italijos pozicija tokia, kad neeilinės investicijos ir priemonės energijos saugumui užtikrinti turėtų būti traktuojamos panašiai kaip gynybos išlaidos, kurioms tam tikrais atvejais taikomos išimtys.

    Energijos krizė ir biudžetų spaudimas

    Laiške Komisijai Italijos vadovė pabrėžė, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos Hormūzo sąsiauryje prisideda prie jau anksčiau Europą paveikusių sukrėtimų, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą. Dėl to, pasak Romos, energijos kainų šuoliai skirtingose šalyse gali turėti nevienodai didelį poveikį šeimų ir verslo sąnaudoms.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Bet kokie trikdžiai šiame regione paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, o Europai tai reiškia didesnį spaudimą pramonei, transportui ir namų ūkių išlaidoms.

    Ką konkrečiai siūlo Italija

    Italija siūlo laikinai išplėsti nacionalinės apsaugos sąlygos taikymą, kad jis apimtų ne tik gynybos, bet ir ekstremalias energijos priemones. Tokia logika remiasi argumentu, kad energijos saugumas tapo strateginiu prioritetu, o išlaidos jam užtikrinti turėtų būti vertinamos kaip investicijos į visos Europos atsparumą.

    G. Meloni taip pat leido suprasti, kad be lankstesnio požiūrio į energijos išlaidas Romai būtų politiškai sunkiau pagrįsti dalyvavimą bendrose ES finansavimo iniciatyvose, skirtose gynybai. Tai atspindi platesnę įtampą tarp poreikio sparčiai investuoti į saugumą ir energiją bei pareigos laikytis fiskalinės drausmės.

    Italijos prašymas pateiktas jautriu momentu: pagal naujausius patvirtintus duomenis šalies biudžeto deficitas viršijo ES taisyklėse numatytą ribą. Tai didina tikimybę, kad Italijos vyriausybei gali tekti riboti išlaidas ir ieškoti papildomų pajamų, ypač artėjant politiškai sudėtingam laikotarpiui.

    Briuselio atsakas: pirmiausia panaudokite turimas lėšas

    Europos Komisija kol kas laikosi atsargesnės pozicijos ir signalizuoja, kad nenori plėsti išimčių, kurios galėtų silpninti bendrą fiskalinės drausmės sistemą. Komisijos atstovai pabrėžia, kad valstybės narės jau turi įvairių priemonių krizės poveikiui mažinti, įskaitant lankstesnes valstybės pagalbos taisykles ir finansavimą energijos investicijoms.

    Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad reikšminga dalis jau numatytų ES lėšų energijos projektams vis dar nėra panaudota. Briuselio argumentas toks, kad prieš prašant naujų išimčių ar taisyklių pakeitimų, šalys turėtų maksimaliai išnaudoti esamus finansavimo instrumentus ir leidžiamas lankstumo ribas.

    Kol kas nėra aišku, ar Italijos siūlymas sulauks platesnio palaikymo tarp kitų valstybių narių, kurios taip pat susiduria su brangstančia energija. Vis dėlto diskusija rodo, kad energijos saugumo klausimas vis dažniau keliamas greta gynybos ir tampa tema, galinčia keisti ES ekonominės politikos prioritetus.

  • JAV pratęsė rusiškos naftos sankcijų pauzę iki birželio: sprendimas netikėtai nustebino G7 partnerius

    JAV pratęsė rusiškos naftos sankcijų pauzę iki birželio: sprendimas netikėtai nustebino G7 partnerius

    Jungtinės Valstijos iki birželio vidurio pratęsė laikiną išimtį, leidžiančią tęsti kai kuriuos sandorius, susijusius su rusiškos naftos eksportu. Apie tai Paryžiuje vykusiame G7 finansų ministrų susitikime pranešė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Sprendimas netikėtai užklupo dalį Europos partnerių ir sukėlė nusivylimą Ukrainoje, kuri siekia griežtesnio spaudimo Rusijos biudžetui. Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais ragino Vašingtoną grįžti prie sankcijų griežtinimo, kad būtų mažinamos Maskvos galimybės finansuoti karą.

    Kodėl Vašingtonas renkasi pauzę?

    JAV argumentas grindžiamas pasaulinės naftos rinkos stabilumo siekiu, kai pasiūla tampa jautresnė geopolitiniams sukrėtimams. Nors JAV iš Rusijos importuoja labai mažai naftos, sprendimas netiesiogiai palengvina padėtį didiesiems pirkėjams, tokiems kaip Kinija ir Indija.

    „Ši bendroji licencija padės stabilizuoti fizinę naftos rinką ir užtikrinti, kad nafta pasiektų labiausiai energetiškai pažeidžiamas šalis“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak jo, priemonė taip pat turėtų padėti nukreipti esamus srautus ten, kur jų labiausiai reikia, ir kartu riboti galimybes sukaupti daugiau pigesnės naftos atsargų. Platesnis Vašingtono tikslas išlieka aiškus: didesnė pasaulinė pasiūla turėtų slopinti kainas, kurios tiesiogiai veikia namų ūkių ir įmonių sąnaudas.

    Įtampa su Europa ir signalas rinkoms

    Šis pranešimas ypač jautrus todėl, kad dalis Europos G7 atstovų tikėjosi priešingo sprendimo po anksčiau išsakytų signalų, jog laikinas režimas gali būti nutrauktas pasibaigus galiojimo terminui gegužės viduryje. Dabar pauzės pratęsimas reiškia, kad sankcijų poveikis Rusijos naftos eksportui artimiausiu metu bus švelnesnis.

    Tuo pat metu rinkos akys krypsta į pasiūlos ir atsargų dinamiką. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis Paryžiuje įspėjo, kad komercinės atsargos sparčiai mažėja, o tai didina kainų šuolių riziką.

    G7 šalys anksčiau jau koordinavo strateginių naftos atsargų išleidimą, siekdamos sušvelninti kainų šoką. Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure nurodė, kad birželio viduryje vyksiančiame G7 viršūnių susitikime papildomas atsargų atlaisvinimas kol kas neplanuojamas, tačiau artimiausiais mėnesiais prie šio klausimo gali tekti grįžti.

    Ką tai reiškia Ukrainai ir sankcijų politikai?

    Ukrainai ir ją remiančioms Europos institucijoms sankcijos rusiškai naftai yra viena svarbiausių priemonių mažinti Rusijos pajamas, kurios reikšmingai priklauso nuo energijos išteklių eksporto. Pauzės pratęsimas siunčia signalą, kad Vašingtonas šiuo metu prioritetą teikia kainų stabilumui ir tiekimo užtikrinimui, net jei tai trumpuoju laikotarpiu susilpnina spaudimą Maskvai.

    Artėjant birželio viduriui, dėmesys sutelks į tai, ar JAV pasirinks grįžti prie griežtesnio sankcijų taikymo, ar ir toliau taikys lankstesnį režimą, atsižvelgdamos į naftos kainų dinamiką, atsargų lygį ir geopolitinę riziką.

  • JAV dar mėnesiui pratęsė išimtį rusiškai naftai: siekia stabilizuoti kainas ir rinką

    Jungtinių Valstijų Iždo departamentas dar vienam mėnesiui pratęsė išimtį, leidžiančią parduoti rusišką žaliavinę naftą, kuri jau buvo pakrauta tanklaiviuose ir yra kelyje. Apie sprendimą pranešė iždo sekretorius Scottas Bessentas, pabrėždamas, kad tikslas – išlaikyti didesnę pasiūlą pasaulinėje rinkoje.

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai dėl Irano karo pasekmių išlieka sutrikęs gabenimas per Hormūzo sąsiaurį, o tai didina įtampą energijos rinkose. Dalis rinkos dalyvių tokią išimtį vertina kaip priemonę amortizuoti kainų šuolius ir sumažinti spaudimą šalims, kurios yra jautriausios energijos trūkumui.

    Kas yra ši išimtis?

    Išimtis įforminta kaip bendroji licencija, kurią administruoja Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras. Ji leidžia bet kuriai šaliai ribotą laiką pirkti rusišką naftą, jei ji jau yra pakrauta ir gabenama, taip sumažinant staigių tiekimo nutrūkimų riziką.

    Tai jau trečias nuoseklus laikotarpis, kai tokia sankcijų taikymo išimtis pratęsiama: ji pirmą kartą buvo suteikta kovą, vėliau pratęsta balandį, o dabar pratęsta dar kartą. Pasak S. Bessento, priemonė skirta fizinei naftos rinkai stabilizuoti ir užtikrinti, kad žaliava pasiektų labiausiai pažeidžiamas valstybes.

    Kritika ir politinis spaudimas

    Kritikai teigia, kad pratęsimas leidžia Rusijai pasinaudoti pakilusiomis kainomis ir netiesiogiai stiprina Maskvos karo ekonomiką. JAV politikoje tai taip pat tapo ginčo objektu: dalis Senato demokratų ragino atsisakyti išimties ir grįžti prie griežtesnio sankcijų taikymo.

    Ukraina viešai skeptiškai vertino sankcijų švelninimą, argumentuodama, kad bet kokios spragos mažina spaudimą Rusijai. Tuo pačiu JAV administracija akcentuoja, kad pasaulinės pasiūlos sumažėjimas galėtų dar labiau pakelti kainas, o tai smogtų ir vartotojams, ir labiausiai priklausomoms nuo importo valstybėms.

    „Ši bendroji licencija padės stabilizuoti fizinę naftos rinką ir užtikrinti, kad nafta pasiektų labiausiai energiškai pažeidžiamas šalis“, – sakė Scottas Bessentas.

    Naftos kainos ir platesnis sankcijų fonas

    Pranešimo dieną JAV etaloninės naftos kaina buvo pakilusi maždaug 2 proc. ir siekė apie 90 eurų už barelį, perskaičiavus iš maždaug 103 JAV dolerių. Analitikai pažymi, kad ilgiau trunkant gabenimo trikdžiams ir išliekant geopolitinei rizikai, kainų svyravimai gali išlikti dideli.

    Ši tema susijusi ir su platesne JAV sankcijų politika: anksčiau leista atskira su Iranu susijusi išimtis buvo nutraukta, o Vašingtonas skelbė apie papildomas priemones, nukreiptas į Irano naftos tiekimo grandines. Tuo pat metu administracija signalizuoja, kad vertina ir antrinius poveikius rinkai, ypač Azijoje, kur dalis valstybių yra ypač priklausomos nuo importuojamos energijos.

    Rinkos dalyviai dabar stebės, ar po dar vieno pratęsimo bus pereita prie griežtesnio sankcijų režimo, ar išimčių mechanizmas išliks ilgiau. Daug kas priklausys nuo situacijos Hormūzo sąsiauryje, atsargų lygio ir to, kaip greitai rinkos prisitaikys prie sutrikusios logistikos.

  • Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos už 15 mlrd. eurų

    Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos mažiausiai už maždaug 15 mlrd. eurų, pranešė Baltieji rūmai. Tai vienas konkrečiausių rezultatų po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pekine.

    Pagal Baltųjų rūmų pateiktą informaciją, šie pirkimai būtų papildomi prie anksčiau aptartų sojų įsipareigojimų. JAV administracija teigia, kad tai turėtų suteikti daugiau stabilumo ūkininkams ir maisto pramonės eksportuotojams.

    Taip pat nurodoma, kad Kinija atnaujino daugiau nei 400 JAV jautienos gamybos įmonių registracijas ir įtraukė naujus objektus. Kartu žadama dirbti su JAV reguliuotojais, kad būtų panaikinti dalies gamyklų veiklos apribojimai ir išplėsta prieiga prie rinkos.

    Dar vienas žingsnis, anot Baltųjų rūmų, yra paukštienos importo atnaujinimas iš tų JAV valstijų, kurias JAV Žemės ūkio departamentas yra pripažinęs laisvomis nuo paukščių gripo. Tokie sprendimai paprastai turi tiesioginę įtaką kainoms ir atsargų planavimui, ypač dideliems perdirbėjams.

    Nauji pirkimai papildo platesnį prekybos santykių „paliaubų“ paketą, dėl kurio, pasak JAV pusės, šalys buvo sutarusios ankstesniame etape. Tuomet Kinija įsipareigojo kasmet pirkti po 25 mln. metrinių tonų JAV sojų iki 2028 metų, o abi pusės sustabdė platesnį muitų didinimą.

    Vis dėlto viešojoje erdvėje matyti ir skirtingos interpretacijos: Kinijos prekybos ministerija yra užsiminusi apie preliminarų susitarimą mažinti kai kuriuos tarifus ir patvirtinusi žemės ūkio bei orlaivių sandorius, tačiau be detalių. Dėl to rinkos dalyviai paprastai laukia ne tik politinių pareiškimų, bet ir praktinių įgyvendinimo dokumentų, kvotų bei tiksliai apibrėžtų produktų grupių.

    Baltieji rūmai taip pat skelbia, kad Kinija sutiko pradiniu etapu įsigyti 200 „Boeing“ orlaivių. Be to, minima, kad būtų sprendžiami su retųjų žemių gavybos ir perdirbimo įrangos bei technologijų ribojimais susiję klausimai, nors konkrečių įsipareigojimų šioje dalyje nepateikiama.

    Analitikai paprastai tokio tipo paketus vertina kaip bandymą sukurti nuspėjamesnį prekybos režimą bent daliai sektorių, tačiau pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo vykdymo mechanizmų. Skelbiama, kad abi šalys ketina steigti dvišales tarybas prekybai ir investicijoms valdyti mažiau jautriuose sektoriuose.

    Tuo pat metu išlieka rizika, kad dalis susitarimų gali keistis priklausomai nuo vidaus politikos, reguliacinių sprendimų ir geopolitinių įtampų. Baltieji rūmai nurodo, kad D. Trumpas ir Xi Jinpingas šiemet dar gali susitikti kelis kartus, o kitas jų susitikimas numatomas rudenį Vašingtone.

  • Odėsos srityje išsirito pirmi kvakvos jaunikliai: paslaptingasis naktinis garniukas iš Afrikos

    Ukrainos Odėsos srityje, Nacionaliniame gamtos parke Tuzlivos limanai užfiksuotas pirmųjų kvakvos, dar vadinamos naktiniu garniu, jauniklių išsiritimas. Apie tai pranešė parko mokslinių tyrimų skyriaus vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas.

    Pasak jo, šie paukščiai į regioną parskrenda pavasarį po žiemojimo Afrikoje, o parke šiuo metu stebima nedidelė perinti kolonija. Kvakvos laikomos vienomis įdomiausių garnių šeimos atstovių dėl savo naktinio gyvenimo būdo ir elgsenos.

    „Kol kiti garniai aktyviai medžioja dieną, kvakva sulaukia saulėlydžio, o jos didelės karmino raudonumo akys gerai prisitaikiusios matyti tamsoje“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Paukščio pavadinimas siejamas ir su jo balsu: prietemoje ar naktį kvakva skleidžia aštrų, gana garsų ir šiek tiek prikimusį garsą, kuris neretai lyginamas su varlių kvarkimu. Lotyniškas pavadinimas Nycticorax reiškia naktinį varną, todėl kai kuriose kalbose jis turi ir tokį liaudišką atitikmenį.

    Skirtingai nei dauguma garnių, kvakva dažnai medžioja pasalų principu. Ji ilgai stovi nejudėdama tarp nendrių ar ant šakų prie vandens, o priartėjus žuviai ar varlei staigiai smogia snapu.

    Suaugusios kvakvos išsiskiria kontrastingu apdaru: tamsesne, metaliniu atspalviu blizgančia nugara, šviesesniu pilvu ir pilkšvais sparnais. Veisimosi laikotarpiu išryškėja papildomos detalės, o pakaušyje gali išaugti kelios ilgos baltos plunksnos, padedančios poravimosi demonstracijose.

    Jauniklių išvaizda iš pradžių visai kitokia nei suaugusių paukščių. Jie būna rusvai rudi, su šviesiomis dėmėmis, kurios veikia kaip maskuotė ir padeda pasislėpti nendrynuose ar krūmynuose.

    Kvakvos paprastai peri kolonijomis, neretai greta kitų garnių ar kormoranų, medžiuose arba tankiuose krūmuose prie vandens. Paaugę, bet dar neskraidantys jaunikliai palieka lizdus ir ropoja šakomis, kartais telkdamiesi į grupes, o tėvai savo jauniklius atpažįsta pagal balsą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kvakvų perėjimo sėkmė dažnai siejama su šlapynių būkle. Šiems paukščiams reikia žuvingų, varliagyviais turtingų vandens telkinių ir vešlios pakrančių augmenijos, todėl jų buvimas gali rodyti gyvybingą ekosistemą.

    Parko atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad karo triukšmas ir trikdymas gali keisti paukščių elgseną bei perėjimo vietas. Anot Ivano Rusevo, pirmaisiais plataus masto karo metais dalis kvakvų paliko ankstesnę perimvietę ir persikėlė į ramesnę vietą netoli Juodosios jūros pakrantės.

  • Maroko kalnuose rūką paverčia geriamu vandeniu: tinklai pakeitė moterų kasdienybę

    Maroko pietvakariuose, Ait Baamrano regione, pradėta naudoti rūko vandens surinkimo sistema, kuri geriamą vandenį į kaimus tiekia ne iš šulinių, o tiesiai iš kalnų rūko. Ant Butmezgidos kalno šlaitų įrengtos didelio ploto polimerinės tinklų konstrukcijos gaudo ore esančią drėgmę, kuri vėliau nukreipiama į rezervuarus ir vamzdynais pasiekia gyvenvietes.

    Šis sprendimas ypač svarbus vietos bendruomenėms, kur vandens paieška ilgus metus buvo kasdienis moterų ir mergaičių darbas. Anksčiau dalis šeimų kasdien skirdavo iki kelių valandų kelionei iki vandens šaltinių, o vanduo į namus būdavo parnešamas fizinę sveikatą alinantomis sąlygomis.

    Tinklai įrengiami aukštikalnėse, kur dažnai susidaro tirštas rūkas ir pučia vėjai, nešantys drėgną orą per kalnagūbrį. Drėgmės lašeliai, atsitrenkę į tinklo pluoštus, kondensuojasi, susijungia į didesnius lašus ir nuteka į surinkimo latakus, o iš ten į talpyklas.

    Skelbiama, kad tokio tipo tinklai, priklausomai nuo oro sąlygų, per parą gali surinkti reikšmingą vandens kiekį iš palyginti nedidelio ploto. Konkrečiai šiame projekte naudojama apie 600 kvadratinių metrų tinklų, o dalį sistemos energijos poreikio padengia saulės baterijos.

    Vandeniui pasiekus kaimų čiaupus, kasdienė rutina pasikeitė iš esmės: sumažėjo laiko ir fizinių pastangų, reikalingų apsirūpinti geriamu vandeniu. Tai turi tiesioginį poveikį ir vaikų ugdymui, nes mergaitėms nebereikia rytais skirti laiko vandens nešiojimui, todėl jos reguliariau lanko mokyklą.

    Vis dėlto vietos bendruomenėse pokyčiai turi ir socialinę pusę. Kai kur atkreipiamas dėmesys, kad moterų vaidmuo šeimoje, anksčiau siejęsis su būtinu vandens parnešimu, gali kisti, todėl kartu diegiamos švietimo iniciatyvos apie vandens tausojimą ir pagrindinius įgūdžius, reikalingus tvarkant naują infrastruktūrą.

    Rūko vandens surinkimas nėra universalus: jam būtinas pastovus rūkas, tinkamas reljefas ir aukštis, todėl tokios sistemos geriausiai veikia specifinėse vietovėse. Regionuose, kur rūko beveik nebūna, tenka remtis kitais sprendimais, pavyzdžiui, gilesnių vandeningų sluoksnių paieška, lietaus vandens kaupimu ar vandens gėlinimu pakrantėse.

    Tarptautinėse rekomendacijose dažnai minima, kad baziniams žmogaus poreikiams užtikrinti reikalingas aiškus minimalus vandens kiekis per dieną, tad net ir nedidelės, bet stabiliai veikiančios sistemos gali turėti didelę reikšmę mažoms bendruomenėms. Maroko kalnų projektas rodo, kad pritaikius technologiją vietos sąlygoms, rūkas gali tapti realiu geriamo vandens šaltiniu.