CP v2

Category: Pasaulis

  • Meloni siekia grąžinti branduolinę energetiką Italijoje, bet ją vis dar persekioja Černobylio šešėlis

    Meloni siekia grąžinti branduolinę energetiką Italijoje, bet ją vis dar persekioja Černobylio šešėlis

    Italijos premjerė Giorgia Meloni kelia tikslą atgaivinti branduolinę energetiką šalyje, kur ši tema nuo Černobylio katastrofos ilgus dešimtmečius buvo politiškai nuodinga. Vyriausybė argumentuoja, kad didesnis energetinis saugumas ir aukštos elektros kainos keičia visuomenės nuotaikas, tačiau kelias iki realių projektų bus ilgas.

    Meloni Italijos Senate pareiškė, kad vasarą planuojama patvirtinti teisinį pagrindą, kuris atvertų galimybę grįžti prie branduolinės elektros gamybos. Tai būtų ryškiausias probranduolinis posūkis per daug metų, bet jis kol kas reikštų ne elektrinių statybų startą, o taisyklių ir institucinių procedūrų parengimą.

    Kas iš tiesų siūloma?

    Italijos planas daugiausia siejamas su mažais modulinių reaktorių projektais, dažnai vadinamais SMR. Šie įrenginiai kuriami kaip mažesnės galios reaktoriai, kurie teoriškai galėtų būti greičiau įgyvendinami ir lengviau pritaikomi pramonės poreikiams, tačiau pasaulyje jie dar tik ankstyvos diegimo stadijos.

    Ekspertai pabrėžia, kad net priėmus įstatymus, iki konkrečių sprendimų dėl vietų, technologijų ir rangovų gali praeiti ne vieni metai. Praktikoje tai reikštų, kad dabartinės politinės kadencijos metu greičiausiai būtų kuriamas rėmas, o ne matomi statybų rezultatai.

    Italijos branduolinė istorija ir referendumų rizika

    Italija nuo branduolinės energetikos pasitraukė po 1987 metais įvykusio referendumo, kurį stipriai paveikė Černobylio avarija. Antrasis bandymas grįžti prie branduolinės energetikos žlugo po 2011 metais įvykusios Fukušimos katastrofos, kai dar vienas referendumas sustabdė ankstesnės valdžios planus.

    Politologai ir energetikos analitikai atkreipia dėmesį, kad Italijoje referendumuose klausimai neretai virsta balsavimu už ar prieš tuo metu valdžioje esančią vyriausybę. Todėl bet kokia nauja kampanija gali tapti ne techniniu ginču apie energetikos miksą, o platesniu politiniu pasitikėjimo testu.

    „Šis įstatymas dar negrąžina branduolinės energetikos į Italiją, jis tik nustato taisykles, kaip ją būtų galima sugrąžinti“, – sakė branduolinės energetikos komentatorius Luca Romano.

    Ką rodo nuomonės pokytis ir kodėl jis trapus?

    Naujesnės apklausos rodo, kad italų požiūris į branduolinę energetiką nebėra vienareikšmiškai neigiamas, o parama kai kuriais atvejais artėja prie pusės visuomenės. Nuotaikas pakeitė Rusijos karas Ukrainoje, energetinių išteklių kainų šuoliai ir pramonės konkurencingumo klausimas.

    Vis dėlto Italija išlieka tarp skeptiškesnių Europos valstybių, o parama dažnai apibūdinama kaip paviršinė ir lengvai politizuojama. Ypač jautri tema būtų konkrečių vietų parinkimas, nes vietos bendruomenių pasipriešinimas ir teisminiai ginčai Italijoje dažnai užtempia strateginius infrastruktūros projektus.

    Analitikai taip pat primena vadinamąjį Italijos paradoksą: šalis pati branduolinės energijos negamina, tačiau dalį elektros importuoja, o reikšminga importo dalis Europoje siejama su branduoliniais pajėgumais, ypač Prancūzijoje. Vyriausybė teigia, kad vietinė gamyba mažintų priklausomybę ir didintų atsparumą kainų svyravimams, tačiau kritikai ginčija realius terminus ir kaštus.

    Net optimistiškiausi politiniai pažadai dėl veikiančių reaktorių per šį dešimtmetį ekspertų vertinami atsargiai. Branduolinės programos atnaujinimas nuo beveik nulio reiškia reguliavimo institucijų stiprinimą, tiekimo grandinių kūrimą, specialistų rengimą ir ilgas leidimų procedūras, todėl reali gamyba dažnai siejama su 12–15 metų laikotarpiu.

    Europos mastu branduolinė energetika pastaraisiais metais grįžta į politinę darbotvarkę: kai kurios valstybės pratęsia elektrinių darbą, kitos svarsto naujus projektus ar peržiūri senus draudimus. Tačiau Italijos atveju sprendimą lems ne vien ekonominė logika, bet ir tai, ar vyriausybei pavyks išvengti senų baimių sugrįžimo ir užtikrinti stabilumą ilgesniam nei vienos kadencijos laikotarpiui.

  • ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    Europos Komisija ieško paramos didesnėms galioms riboti pigių, valstybės remiamų Kinijos prekių srautą į ES ir tikisi, kad šį kartą svarstykles nusvers Vokietija. Briuselyje vertinama, kad Vokietijos pramonės sunkumai ir lėtas augimas gali pakeisti Berlyno ilgai laikytą atsargesnę poziciją Kinijos atžvilgiu.

    Vokietija daugelį metų vengė žingsnių, galinčių supykdyti Pekiną, nes bijojo atsakomųjų priemonių, kurios smogtų eksportuotojams. Tačiau augant spaudimui dėl darbo vietų ir investicijų praradimo, Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie būtinybę turėti greitesnius ir tikslesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Kas keistųsi ES prekybos gynyboje?

    Diskusijų centre yra idėja sukurti vadinamąjį perteklinės gamybos instrumentą, kuris leistų operatyviau reaguoti, kai į ES rinką plūsta valstybės subsidijuotos prekės ir spaudžia kainas. Tokios priemonės papildytų jau veikiančius antidempingo ir antisubsidijų mechanizmus, tačiau būtų labiau pritaikytos greitiems, sektoriams jautriems sprendimams.

    Europos Komisija akcentuoja, kad siekiama europinio, o ne pavienių valstybių požiūrio: sprendimai turėtų mažinti strateginę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kartu saugoti pramonės konkurencingumą. Praktikoje tai reikštų daugiau galimybių riboti rinką užliejančius produktus, kai nustatoma nesąžininga konkurencija.

    Vokietijos dilema: rinka Kinijoje ir spaudimas namuose

    Didžiausia įtampa kyla dėl Vokietijos ekonominio modelio: jos pramonė, ypač automobilių sektorius ir chemijos pramonė, yra glaudžiai susiję su Kinijos rinka. Dalis didžiųjų koncernų baiminasi, kad griežtesnės ES priemonės išprovokuotų Pekino atsaką, kuris galėtų paveikti pardavimus, tiekimo grandines ar žaliavų prieinamumą.

    Kita vertus, Vokietijos vidaus politikoje stiprėja reikalavimai apsaugoti darbo vietas ir pramoninę bazę, o įmonės vis garsiau kalba apie konkurenciją su pigesniais importais. Komisija skaičiuoja, kad būtent šis vidinis spaudimas Berlyne gali tapti lūžio tašku, kai kompromisai dėl griežtesnių priemonių taps politiškai įmanomi.

    Kokie sprendimai laukia artimiausiu metu?

    Europos Komisijos vadovybė planuoja aptarti iniciatyvas gegužės 29 dieną, o vėliau jas pateikti ES lyderiams birželio 18–19 dienomis vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime Briuselyje. Jei Vokietija pritartų, tai sustiprintų šalių, siekiančių aktyvesnės prekybos gynybos, pozicijas ir pagreitintų naujų priemonių įteisinimą.

    Vis dėlto greito ir vienareikšmio susitarimo nesitikima: dalis valstybių narių akcentuoja riziką eksportui ir atsakomosioms Kinijos priemonėms, o verslas Europoje nėra vieningas. Briuselyje vis dažniau kartojama, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o turėti patikimą, proporcingą atsaką atvejams, kai konkurencija tampa sistemingai nesąžininga.

    „Tai būtina diskusija vis sudėtingesniu geopolitikos ir geoekonomikos laikotarpiu. Susiduriant su iššūkiais, mums reikia europinio požiūrio“, – sakė Europos Komisijos atstovė Paula Pinho.

  • Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastaraisiais mėnesiais susiduria su dviem sutampančiais iššūkiais: smunkančiu populiarumu šalies viduje ir stiprėjančiomis Kremliaus pastangomis paveikti viešąją nuomonę. Analitikai ir politikai Vokietijoje vis dažniau kalba apie koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama silpninti vieną ryškiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.

    Vokietijos politinį lauką tuo pat metu keičia kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai (AfD) augimas, ypač rytinėse žemėse. Artėjant svarbiems regioniniams rinkimams, ekspertai perspėja, kad informacinės atakos gali būti pritaikytos konkrečioms auditorijoms ir temoms, kurios labiausiai skaudina rinkėjus: ekonomikai, energijos kainoms ir paramai Ukrainai.

    Kaip veikia spaudimas Berlynui

    Vokietijos saugumo institucijos ir tyrėjai ne kartą yra įspėję, kad Rusija naudoja vadinamąsias hibridines priemones: nuo manipuliuojančių naratyvų socialiniuose tinkluose iki bandymų kurstyti nepasitikėjimą valdžia. Tokiose kampanijose dažnai kartojama žinutė, esą Berlyno laikysena Rusijos atžvilgiu kenkia pačiai Vokietijai, o paramos Ukrainai kaina neva yra per didelė.

    Šias nuotaikas ypač lengva stiprinti regionuose, kur istoriškai didesnė dalis visuomenės yra skeptiškesnė Vakarų užsienio politikai ir palankiau vertina dialogą su Maskva. Dėl to rytinė Vokietija neretai įvardijama kaip jautresnė erdvė informacinei įtakai, ypač rinkimų laikotarpiu.

    AfD naratyvai ir energetikos tema

    Vienas dažniausių dezinformacijos kampanijose naudojamų argumentų siejamas su energetika ir ankstesne priklausomybe nuo rusiškų išteklių. AfD politikai viešai ragina grįžti prie senesnio modelio, kuriame rusiškos dujos esą užtikrintų pigesnę energiją ir atgaivintų pramonę, o tai patraukliai skamba daliai rinkėjų, nusivylusių lėtesniu ekonomikos augimu.

    Tačiau Vokietijos energetikos politika po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą buvo perorientuota į tiekimo diversifikavimą, kad šalis būtų mažiau pažeidžiama politinio spaudimo. Ekspertai pabrėžia, kad priklausomybės atkūrimas reikštų grįžimą į rizikingą situaciją, kai energija tampa ne vien ekonomikos, bet ir geopolitinio šantažo įrankiu.

    Dezinformacija, DI ir rinkimų rizikos

    Skaitmeninėje erdvėje vis dažniau fiksuojami turinio srautai, kurie imituoja įprastą naujienų vartojimą, tačiau sistemingai stumia vieną politinę kryptį. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokie tinklai gali būti ypač veiksmingi, kai jų medžiaga pradeda cirkuliuoti per automatizuotus perpasakojimus, o DI generuojamos santraukos ir rekomendacijos sustiprina pasiekiamumą.

    Vokietijos politinis tikslas, remiantis ekspertų vertinimais, išlieka gana aiškus: sukurti įspūdį, kad dabartinė valdžia yra nekompetentinga, o alternatyva, palankesnė Maskvai, gali „sutvarkyti“ tiek ekonomiką, tiek saugumo politiką. Tokia schema leidžia vienu metu silpninti paramą Ukrainai, skaldyti visuomenę ir didinti spaudimą Berlynui keisti kryptį.

    „Rusija ieško partnerių Europoje, kuriuos galėtų panaudoti savo tikslams, o artimiausias siekis yra AfD įtaka valdžiai“, – sakė Saksonijos Anhalto CDU politikas Chrisas Schulenburgas.

    Vokietijos pareigūnai ir dalis politinio elito pabrėžia, kad atsakas į tokią įtaką turi būti dvejopas: stiprinti atsparumą dezinformacijai ir kartu spręsti realias socialines bei ekonomines problemas, kurios daro visuomenę imlesnę paprastiems, bet klaidinantiems pažadams. Artėjant rinkimams rytinėse žemėse, informacinės erdvės stebėsena ir politinių naratyvų faktinė patikra, tikėtina, taps vienu svarbiausių Vokietijos vidaus darbotvarkės klausimų.

  • Europos Komisija mažina ES augimo prognozę: dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangs energija

    Europos Komisija mažina ES augimo prognozę: dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangs energija

    Europos Komisija atnaujintose ekonomikos prognozėse sumažino Europos Sąjungos augimo lūkesčius ir perspėjo, kad užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose stiprina neapibrėžtumą. Pagrindinis kanalas, per kurį konfliktas veikia ekonomiką, yra energijos kainos, o kartu ir infliacijos bei viešųjų finansų perspektyvos.

    Komisijos vertinimu, ES ekonomika šiemet turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Tuo pat metu infliacijos prognozė pakelta iki 3,1 proc., nes energijos brangimas didina įmonių kaštus ir spaudžia namų ūkių biudžetus.

    Ilgesnis konfliktas gali dar labiau smogti

    Už ekonomiką atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad rizikos scenarijuje augimo prognozės galėtų mažėti dar ryškiau, jei konfliktas truktų ilgiau nei tikimasi. Tokiu atveju, pasak jo, šių ir kitų metų ekonomikos augimas galėtų būti maždaug perpus mažesnis nei dabartiniame baziniame scenarijuje.

    „Tai patvirtina neigiamas karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes ekonomikai, kurios prisideda prie augimo lėtėjimo“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Energijos kainos ir logistikos rizikos

    Prognozės rengiamos remiantis tuo metu galiojančiais rinkos lūkesčiais dėl naftos ir kitų energijos išteklių kainų. Vis dėlto Komisija akcentuoja, kad energijos šoko mastas priklausys nuo tiekimo grandinių stabilumo ir geopolitinių sprendimų, ypač jei sutriktų svarbūs naftos transporto maršrutai.

    Toks neapibrėžtumas paprastai reiškia dvi kryptis: brangsta energija ir transportas, o tai per gamybos ir paslaugų kaštus persiduoda vartotojams. Dėl to monetarinės politikos aplinkai taip pat darosi sudėtingiau, nes infliacija gali užsitęsti ilgiau, nei tikėtasi.

    Silpnesnės didžiųjų ekonomikų perspektyvos

    Komisija išskiria, kad trys didžiausios ES ekonomikos šiemet turėtų augti lėčiau už bendrą ES vidurkį. Vokietijai prognozuojamas 0,6 proc. augimas, Prancūzijai 0,8 proc., o Italijai 0,5 proc.

    Komisijos vertinimu, energijos kainų šokas ir bendras neapibrėžtumas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl dalis poveikio gali tęstis ir artimiausiais metais. Kartu prognozuojama, kad vidutiniai valdžios sektoriaus deficitai ES didės nuo 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto 2025 metais iki 3,6 proc. 2027 metais.

    Atskirai pažymima, kad Vokietijos deficitas 2026 metais gali siekti 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto ir viršyti ES nustatytą 3 proc. ribą. Tai didina tikimybę, kad Berlynui gali tekti susidurti su perviršinio deficito procedūra, jei rodikliai negerės.

    Šios prognozės skelbiamos po kelių metų iš eilės patirtų sukrėtimų Europoje, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje ir pasaulinės prekybos įtampas. Komisija pabrėžia, kad dabartinė situacija reikalauja atidžiai vertinti rizikas ir ruoštis scenarijams, kuriuose energijos kainų svyravimai tampa pagrindiniu ekonomikos lėtėjimo veiksniu.

  • ES kritikuoja Jungtinės Karalystės sprendimą dėl Rusijos sankcijų: kas slepiasi už laikinos išimties degalams

    ES kritikuoja Jungtinės Karalystės sprendimą dėl Rusijos sankcijų: kas slepiasi už laikinos išimties degalams

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis sukritikavo Jungtinę Karalystę dėl sprendimo sušvelninti dalį planuotų sankcijų, susijusių su rusiškos kilmės naftos produktais. Pasak jo, Londono žingsnis G7 partneriams nebuvo iš anksto aiškiai pristatytas, todėl Briuseliui tapo netikėtu.

    Ginčas kilo dėl Jungtinės Karalystės išduotos sankcijų licencijos, kuri laikinai numato išimtį reaktyviniam kurui ir dyzelinui. Tai reiškia, kad šie produktai gali būti įvežami, net jei jie pagaminti iš rusiškos kilmės naftos, tačiau perdirbti Indijoje ar kitose trečiosiose šalyse.

    Sankcijos ir signalas G7 partneriams

    Valdis Dombrovskis teigė, kad tokie sprendimai turi būti derinami su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie bendrą spaudimą Rusijai. Jo vertinimu, dabartinė geopolitinė situacija yra argumentas sankcijas ne silpninti, o priešingai, išlaikyti arba griežtinti.

    Komisaras taip pat atkreipė dėmesį į energetikos kainų šuolių riziką, kuri didina Rusijos gaunamas pajamas iš energijos išteklių. Briuselis akcentuoja, kad sankcijų režimo spragos gali susilpninti bendrą G7 politikos patikimumą ir praktinį poveikį.

    Starmerio argumentas: vartotojų ir rinkos apsauga

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sprendimą aiškino kaip tikslinę, trumpalaikę priemonę, skirtą sklandžiai pereiti prie naujų taisyklių. Jo teigimu, išimtys padėtų apsaugoti Jungtinės Karalystės vartotojus ir sumažinti staigaus kainų šuolio riziką.

    Prekybos ministras Chrisas Bryantas Parlamento nariams aiškino, kad išimtys iš dalies susijusios su padidėjusiu nepastovumu energijos rinkose, kurį kursto įtampa Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto jis pripažino komunikacijos klaidas ir atsiprašė dėl informavimo spragų.

    Ar išimtis nepaverčia sankcijų formaliomis?

    Energetikos srautų analizė rodo, kad būtent reaktyvinis kuras ir dyzelinas sudaro beveik visą Jungtinės Karalystės importą iš perdirbimo įmonių, kurios apdoroja rusišką naftą. Dėl to kritikai teigia, jog tokia išimtis gali reikšmingai sumažinti planuotos sankcijų priemonės efektą.

    Europos Sąjunga panašų draudimą yra įgyvendinusi anksčiau, o Briuselis tikisi, kad G7 šalys laikysis kuo artimesnės, koordinuotos linijos. Jungtinės Karalystės atstovai tikina, kad dėl sankcijų paketo buvo konsultuojamasi, tačiau ES pusė pabrėžia, kad konkretūs degalų išimčių kontūrai nebuvo pakankamai aiškiai aptarti iš anksto.

    Situacija kelia įtampą ir politinėje plotmėje, nes Kyjivas sankcijų temą vertina itin jautriai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pabrėžė, kad Ukrainos pozicija buvo perduota Londonui, o Jungtinės Karalystės pareigūnai tvirtina, jog spaudimas Rusijos ekonomikai iš esmės nemažinamas.

    Tuo pat metu Londono ministrai kartoja, kad licencijos bus laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma. Vis dėlto Briuselio kritika rodo, kad net trumpalaikės išimtys sankcijų politikoje gali turėti didelį diplomatinį ir ekonominį svorį.

  • Kormoranai vėl taikiklyje: 10 ES šalių, tarp jų Lietuva, siekia leisti platesnę medžioklę

    Kormoranai vėl taikiklyje: 10 ES šalių, tarp jų Lietuva, siekia leisti platesnę medžioklę

    Dešimt Europos Sąjungos valstybių, tarp jų Lietuva, ragina Europos Komisiją peržiūrėti didžiojo kormorano apsaugos statusą ir sudaryti sąlygas platesniam šio paukščio gaudymui ar medžioklei. Šalys siekia, kad kormoranas būtų įtrauktas į medžiojamų rūšių sąrašą pagal ES Paukščių direktyvą.

    Į Europos Komisijos aplinkos ir žuvininkystės komisarus kreiptasi bendru laišku, kurį pasirašė 16 žemės ūkio ir aplinkos ministrų iš Estijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Kroatijos, Lenkijos, Čekijos ir Rumunijos. Valstybės prašo ne tik teisinių pakeitimų, bet ir koordinuotų visos ES populiacijos valdymo tikslų.

    Kodėl kormoranų tema vėl įkaito?

    Šių šalių argumentas paprastas: kormoranai, kurie yra žuvimis mintantys vandens paukščiai, esą daro reikšmingą spaudimą vidaus vandenų žuvų ištekliams ir akvakultūros ūkiams. Pabrėžiama, kad vienas paukštis per parą gali suėsti maždaug 0,5 kilogramo žuvies, todėl didesnėse kolonijose poveikis gali būti juntamas greitai.

    Ministrai taip pat kelia platesnius klausimus dėl ekosistemų pusiausvyros ir maisto tiekimo grandinių, ypač regionuose, kur žvejyba ir įžuvinimas yra svarbi vietos ekonomikos dalis. Pasak jų, dabartinės priemonės ne visada leidžia operatyviai reaguoti, kai žala pasireiškia konkrečiose vietovėse.

    Nuo išnykimo ribos iki gausios populiacijos

    Kormoranų istorija Europoje per kelis dešimtmečius apsivertė: XX amžiaus septintajame dešimtmetyje rūšis buvo smarkiai sumenkusi dėl medžioklės ir pesticidų, tačiau vėliau buvo atkurta taikant apsaugos priemones. Per maždaug 50 metų populiacija, kaip skelbiama viešuose vertinimuose, išaugo nuo maždaug 50 000 iki 1 500 000–2 000 000 paukščių visoje Europoje.

    Toks augimas dabar tampa politinių ginčų priežastimi: vienoje pusėje akcentuojama sėkminga gamtosauginė politika, kitoje pabrėžiama, kad pasikeitus sąlygoms reikalingas aktyvesnis populiacijos valdymas. Dalies valstybių pozicija stiprėja ir todėl, kad ES pastaraisiais metais jau ėmėsi diskusijų dėl kai kurių plėšrūnų apsaugos režimo švelninimo.

    Ką sako Europos Komisija ir mokslininkai?

    Europos Komisija iki šiol laikosi pozicijos, kad esamas teisinis reguliavimas suteikia pakankamai lankstumo nacionalinėms institucijoms spręsti kormoranų daromos žalos atvejus. Komisija pabrėžia, kad pirmiausia turėtų būti taikomos neletalinės priemonės, o veiksmus derėtų pagrįsti duomenimis ir proporcingumo principu.

    Aplinkosaugos organizacijos savo ruožtu įspėja, kad masinis kormoranų naikinimas nebūtinai išspręs žuvų išteklių mažėjimo problemą. Tyrėjai kai kuriose studijose nurodo, kad komercinė žvejyba gali daryti didesnį bendrą poveikį žuvų ištekliams nei ruoniai ir kormoranai kartu, todėl vien tik paukščių kontrolė gali būti per siauras sprendimas.

    Kokie sprendimai gali būti svarstomi toliau?

    Valstybių kreipimasis sutampa su Europos Komisijos vykdoma ES gamtos teisės aktų peržiūra ir viešomis konsultacijomis, kurių metu vertinama, ar dabartinės taisyklės veikia efektyviai. Būtent šiame kontekste šalys tikisi palankesnių teisinių pokyčių, kurie leistų greičiau reaguoti į vietines problemas ir supaprastintų leidimų tvarką.

    Praktikoje diskusija greičiausiai suksis apie tai, kaip suderinti kelis tikslus: apsaugoti gamtą ir užtikrinti biologinę įvairovę, kartu realiai mažinant žalą žuvininkystei ir akvakultūrai. Sprendimams teks remtis ne tik politiniu spaudimu, bet ir aiškiais regioniniais duomenimis, kurie atskirtų kormoranų poveikį nuo kitų veiksnių, tokių kaip pergaudymas, buveinių kaita ar vandens kokybės problemos.

  • Juodojoje jūroje prie Odesos masiškai žūsta medūzos: ekologai įvardija, kas nutiko

    Juodojoje jūroje Odesos srityje, netoli Tuzlovo limanų nacionalinio gamtos parko, užfiksuota masinė medūzų žūtis. Parko tyrėjai pakrantėje rado daugybę ausytųjų medūzų Aurelia aurita ir didžiųjų medūzų Rhizostoma pulmo, išmestų į krantą užterštose seklumose.

    Anot vietos specialistų, situacija siejama su į jūrą patekusiais dideliais aliejaus kiekiais, kurie vandenyje sudaro plėvelę ir emulsiją. Tokia plėvelė mažina deguonies patekimą į vandenį ir riboja šviesą, todėl nukenčia tiek planktonas, tiek bestuburiai, o pasekmės greitai persiduoda visai maisto grandinei.

    „Per pakrantės apžiūras medūzos buvo aptiktos tarsi aliejaus emulsijoje, o žuvusių individų kiekis leidžia kalbėti apie labai didelius nuostolius“, – sakė Tuzlovo limanų nacionalinio parko atstovai.

    Remiantis Odesos srities pranešimais, taršą galėjo lemti apgadinta infrastruktūra uoste Čornomorske, po kurios į aplinką pateko dideli augalinio aliejaus kiekiai. Tokiais atvejais dalis teršalų pasiekia atvirą jūrą, o kita dalis, priklausomai nuo vėjų ir srovių, nusėda pakrantėse ir uždarose įlankose.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad augalinis aliejus nėra toks pats kaip nafta, tačiau masiškai patekęs į vandenį vis tiek sukelia rimtą ekologinį poveikį. Plėvelė vandens paviršiuje trikdo dujų apykaitą, o pakrantėse užteršia dumblius, moliuskus ir kitus organizmus, kuriuos vėliau išmeta į krantą.

    Medūzos dažnai laikomos atspariais organizmais, tačiau staigus deguonies sumažėjimas ir kontaktas su teršalų emulsija gali būti pražūtingas, ypač seklumose, kur vanduo greitai įšyla. Tokiose zonose deguonies stygius vystosi greičiau, o užterštumas tampa labiau koncentruotas.

    Ekologai pabrėžia, kad masinė medūzų žūtis yra ir indikatorius, jog problema gali būti platesnė nei vien pakrantės ruožas. Jei tarša išplinta, ji gali paveikti žuvis, paukščius ir saugomų teritorijų biologinę įvairovę, todėl būtini nuoseklūs vandens ir pakrantės tyrimai.

    Parko ir regiono aplinkosaugininkai tęsia pakrančių stebėseną ir fiksuoja taršos mastą, įskaitant užterštas juostas smėlio nerijose bei limanų prieigose. Tolimesni veiksmai paprastai apima taršos šaltinio patikrinimą, laboratorinius mėginių tyrimus ir sprendimus dėl valymo darbų, jei tarša pasiekia jautrias buveines.

    Pasak ekologų, tokios situacijos Juodojoje jūroje tampa ypač pavojingos tuomet, kai sutampa keli veiksniai: tarša, šiltasis sezonas ir ilgesnis vandens užsistovėjimas pakrantės seklumose. Dėl to net ir palyginti greitai iš pažiūros išsisklaidantys teršalai gali palikti ilgalaikį pėdsaką ekosistemoms.

  • Rekordinė kuprotojo banginio migracija: perplaukė daugiau nei 15 000 km ir nustebino mokslininkus

    Mokslininkai užfiksavo neįprastai tolimą kuprotojo banginio migraciją: vienas gyvūnas perplaukė daugiau nei 15 000 km ir taip, kaip teigiama, pagerino iki šiol žinomą rekordą. Kelionė identifikuota lyginant skirtingais metais darytas nuotraukas iš Australijos pakrantės ir Pietų Amerikos.

    Tokie atvejai ypač svarbūs, nes kuprotieji banginiai paprastai būna prisirišę prie konkrečių veisimosi ir jauniklių auginimo rajonų, į kuriuos sugrįžta kasmet. Nauji duomenys rodo, kad bent dalis individų gali keisti įprastus maršrutus ir net „apsikeisti“ skirtingų vandenynų populiacijoms būdingomis teritorijomis.

    Kaip banginiai atpažįstami?

    Kelionė nustatyta naudojant fotoidentifikaciją: mokslininkai lygina banginių uodegos peleko apatinės dalies raštus, kurie yra unikalūs kiekvienam individui. Šis juodai baltas pigmento raštas per gyvenimą kinta minimaliai, todėl veikia tarsi piršto atspaudas.

    Analizuojant archyvą, kuriame sukauptos nuotraukos nuo 1984 iki 2025 metų, aptikti mažiausiai du banginiai, užfiksuoti tiek Australijos vandenyse, tiek prie Brazilijos. Toks sutapimas dideliu atstumu laikomas reta sėkme, nes tam reikia ne tik, kad banginis iš tiesų nukeliautų, bet ir kad jis būtų nufotografuotas abiejose vietose.

    „Žinojome, kad kuprotieji banginiai geba įveikti įspūdingus atstumus, bet tokio masto sutapimas pagal fotoidentifikaciją buvo tai, ko tikrai nesitikėjau“, – sakė kuprotųjų banginių tyrėja Stephanie Stack.

    Maršrutai per du vandenynus

    Vienas banginis buvo pastebėtas Hervey Bay regione Australijoje 2007 ir 2013 metais, o vėliau užfiksuotas prie San Paulo pakrantės Brazilijoje 2019 metais. Tiesia linija toks atstumas siektų apie 14 200 km, tačiau realus kelias vandenyne paprastai būna dar ilgesnis.

    Kitas atvejis laikomas dar įspūdingesniu: banginis pirmą kartą užfiksuotas 2003 metais Brazilijoje, o po daugiau nei dviejų dešimtmečių, 2025 metais, nufotografuotas jau Australijoje. Skaičiuojama, kad atstumas tarp stebėjimų vietų siekė apie 15 100 km.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokios migracijos verčia iš naujo vertinti kuprotųjų banginių populiacijų ryšius ir judėjimą tarp regionų. Tai taip pat gali turėti reikšmės apsaugos planams, nes tarptautiniai migruojančių rūšių maršrutai priklauso nuo daugelio valstybių sprendimų, žvejybos reguliavimo ir laivybos intensyvumo.

  • Piryatino nacionaliniame parke išsirito ketvirtas Odarkos ir Griciko gandriukas: jam išrinktas vardas

    Piryatino nacionaliniame gamtos parke Ukrainos Poltavos srityje stebėtojų pamėta gandrų pora Odarka ir Gricikas sulaukė dar vieno jauniklio. Vėlų gegužės 20 dienos vakarą jų lizde išsirito ketvirtasis gandriukas, apie tai pranešė tyrėja Iryna Saržynska.

    Pasak jos, jauniklis išsirito apie 21.26 valandą, kai lizde jauniklius šildė patelė Odarka. Tuo metu patinas Gricikas nakčiai buvo įsitaisęs ant netoliese esančio stulpo ir, kaip teigiama, apie šeimos pagausėjimą dar nežinojo.

    Ketvirtojo jauniklio vardas buvo renkamas tiesioginės transliacijos metu, kurioje lizdą stebi tūkstančiai žmonių. Žiūrovai, aukodami paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, siūlė ir balsavo už vardus, o galiausiai pasirinktas vardas Nika.

    Tyrėja paaiškino, kad Nika siejama su senovės graikų mitologija ir reiškia sparnuotą pergalės deivę, simbolizuojančią triumfą. Šis pavadinimas, anot stebėtojų, ypač prasmingas karo metu, kai parama ir vieningumas įgauna papildomą emocinį krūvį.

    Šį sezoną Odarka ir Gricikas sudėjo penkis kiaušinius, todėl lizdo stebėtojai nuo pat balandžio vidurio laukė kelių jauniklių. Skelbiama, kad pirmasis kiaušinis pasirodė balandžio 13 dieną, vėliau dar keturi kiaušiniai buvo padėti kas kelias dienas iki balandžio 21 dienos.

    Pirmieji jaunikliai pradėjo ristis gegužės viduryje: gegužės 18 dieną pasirodė du pirmieji, gegužės 19 dieną išsirito trečiasis, o dabar šeimą papildė ketvirtasis. Stebėtojai toliau seka, ar išsirita ir penktasis jauniklis, nes ne visais atvejais visi kiaušiniai baigiasi sėkmingu išsiritimu.

    Tiesioginės laukinių paukščių lizdų transliacijos pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių gamtos turinio formatų Europoje: jos leidžia realiu laiku stebėti perėjimą, jauniklių maitinimą ir tėvų elgseną. Tokios transliacijos taip pat padeda šviesti visuomenę apie rūšių apsaugą ir suteikia mokslininkams papildomos stebėsenos medžiagos.

    Ekspertai pabrėžia, kad baltieji gandrai dažnai peri šalia žmonių, todėl jų gyvenimas lengvai pastebimas, o jauniklių išsiritimas kasmet tampa savotišku sezono įvykiu. Šiuo atveju dėmesį dar labiau sustiprina ir bendruomeniškumas, kai žiūrovai ne tik stebi, bet ir prisideda parama bei simboliniais sprendimais, pavyzdžiui, renkant vardus.

  • Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Kai gamtos argumentas tampa politiniu įrankiu

    Europos Parlamente dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų vis dažniau save pristato kaip gamtos buveinių gynėjas, tačiau jų tikslas neretai susijęs su noru pristabdyti Europos Komisijos siūlymus spartinti atsinaujinančios energetikos projektus. Šis posūkis Briuselyje kuria neįprastas sąjungas, kai dalis žaliųjų ir kairiųjų, kritikuodami leidimų reformą, kai kuriais klausimais atsiduria greta politinių oponentų.

    Diskusijų centre atsidūrė Komisijos siekis supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimą vėjo, saulės, elektros tinklų ir kitos energetikos infrastruktūros projektams. Europos Sąjungos institucijos argumentuoja, kad dabartinės procedūros kai kuriose valstybėse gali užtrukti iki devynerių metų, todėl energetikos transformacija stringa.

    Leidimų reforma: daugiau greičio, mažiau saugiklių?

    Viena iš labiausiai ginčijamų idėjų yra siūlymas atsinaujinančios energetikos projektus leidimų išdavimo procese nuosekliai laikyti viršesnio viešojo intereso klausimu. Praktikoje tai suteiktų tokiems projektams didesnį teisinį svorį, kai valdžios institucijos vertina konfliktą tarp energetikos plėtros ir aplinkosaugos, kraštovaizdžio ar vietos bendruomenių interesų.

    Aplinkosaugos organizacijos ir dalis europarlamentarų perspėja, kad per didelis supaprastinimas gali silpninti poveikio aplinkai vertinimo standartus. Jų teigimu, greitis pats savaime neužtikrina geresnių sprendimų, jei kartu mažėja galimybės iš anksto identifikuoti rizikas saugomoms buveinėms, paukščių migracijos keliams ar vandens telkinių būklei.

    „Turime paspartinti energetikos pertvarką, tačiau tai neturi vykti Europos gamtos apsaugos taisyklių sąskaita“, – sakė žaliųjų europarlamentaras Rasmus Nordqvist.

    Neįprasti blokai ir skirtingi motyvai

    Kraštutinės dešinės atstovai, teikdami siūlymų pataisas, viešai akcentuoja būtinybę saugoti gamtą ir vengti procedūrų, kurios galėtų apriboti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad šios politinės jėgos anksčiau dažnai pasisakė prieš Europos žaliąjį kursą, ragino švelninti su klimato politika susijusius įsipareigojimus ir skeptiškai vertino atsinaujinančių išteklių plėtrą.

    Šiandien dalis jų argumentų sutampa su nuosaikesnių politikų išsakomomis pastabomis: kad valstybės narės turėtų išlaikyti daugiau diskrecijos sprendžiant, kur ir kokias technologijas plėtoti, o ypač jautriose teritorijose taikyti griežtesnę apsaugą. Skirtumas tas, kad vieni tai mato kaip saugiklių stiprinimą, kiti kaip galimybę sulėtinti bendrą atsinaujinančios energetikos tempą.

    Debatą dar labiau komplikuoja ginčai dėl elektros tinklų plėtros. Energetikos transformacijai būtina nauja infrastruktūra, tačiau kai kurie pasiūlymai siekia dalį projektų atleisti nuo tam tikrų vandens apsaugos reikalavimų, argumentuojant, kad perteklinis dokumentavimas ir ilgi vertinimai sukuria brangius vėlavimus be apčiuopiamos naudos aplinkai.

    Europos Komisija tvirtina, kad tik spartesnės procedūros leis greičiau išstumti iškastinį kurą iš energetikos sistemos ir įgyvendinti klimato tikslus, kurie tiesiogiai susiję ir su biologinės įvairovės apsauga. Europos Parlamente sprendimai dėl leidimų reformos ir su ja susijusių pataisų turėtų būti priimami artimiausiais mėnesiais, o politinės stovyklos ieškos pusiausvyros tarp greičio, teisinio aiškumo ir gamtosauginių saugiklių.