CP v2

Category: Pasaulis

  • Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Kas pasikeitė degalų rinkoje

    Europos oro linijos ir valdžios institucijos pastarosiomis savaitėmis pastebi mažėjantį nerimą dėl reaktyvinių degalų trūkumo, kuris dar visai neseniai buvo vadinamas realia grėsme vasaros skrydžiams. Situacijos tonas keitėsi tada, kai rinkoje šoktelėjus kainoms tiekėjai ir prekiautojai ėmė aktyviau nukreipti degalų krovinius į Europą.

    Padidėjusi kaina suveikė kaip signalas rinkai: naftos perdirbimo įmonės didino gamybą, o logistika persitvarkė taip, kad Europa greičiau kompensuotų sumažėjusius tiekimus iš Persijos įlankos regiono. Dalis trūkumo, kurį stiprino sutrikęs judėjimas per Hormūzo sąsiaurį, buvo sušvelninta alternatyviais srautais.

    Tiekimo kryptys ir gamybos didinimas

    Tarptautinė energetikos agentūra naujausiose įžvalgose pažymi, kad augo reaktyvinių degalų gamyba ir eksportas iš JAV bei Vakarų Afrikos. Tai padėjo užpildyti spragas, kurios atsirado dėl riboto tanklaivių judėjimo per vieną svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“.

    Prie stabilizacijos prisideda ir Europos perdirbėjai, didinantys reaktyvinių degalų išleidimą į rinką. Pavyzdžiui, Ispanijos bendrovė „Repsol“ viešai skelbė planus didinti reaktyvinių degalų gamybą apie 15–20 proc., siekdama padėti apsaugoti turizmui ypač svarbų kelionių sezoną.

    Oro linijų planai ir rizikos rudenį

    Rinkai nurimus, kai kurios oro bendrovės peržiūri ankstesnius sprendimus mažinti maršrutų apimtis, ypač trumpųjų skrydžių segmente, kur pelningumą greitai „suvalgo“ degalų kaina. Tuo pat metu Europos skrydžių srautų valdytojai prognozes koreguoja atsargiau, nes nežinomųjų dėl geopolitinės įtampos išlieka.

    „Mūsų degalų tiekėjai dar šią savaitę patvirtino, kad iki liepos vidurio tiekimo sutrikimų nesitiki, o situacija toliau gerėja“, – sakė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

    Vis dėlto analitikai ir institucijos pabrėžia, kad dabartinis palengvėjimas nebūtinai reiškia ilgalaikį stabilumą. Jei JAV ir Izraelio karas prieš Iraną užsitęstų, o naftos ir degalų gabenimas per Hormūzo sąsiaurį negrįžtų į įprastą ritmą, didesnė įtampa gali atsinaujinti ankstyvą rudenį.

    Europos Komisija teigia, kad šiuo metu ES degalų stygiaus nefiksuojama, tačiau įspėja apie galimus regioninius apribojimus, jei sutrikimai tęstųsi. Kraštutiniu atveju valstybės gali panaudoti strategines atsargas, tačiau toks sprendimas paprastai siejamas ir su degalų taupymo priemonėmis, kad atsargos tarnautų kuo ilgiau.

    Kainų dinamika taip pat signalizuoja apie įtampos mažėjimą: po staigaus šuolio aukščiau nei 180 eurų už barelį, pastaruoju metu kainos slinko žemyn iki maždaug 150 eurų už barelį. Tai nereiškia, kad rizika dingo, tačiau rodo, jog rinka bent laikinai rado būdų perskirstyti tiekimą ir amortizuoti šoką.

  • ES finansų ministrai ragina JAV stabdyti karą Artimuosiuose Rytuose: įspėja dėl naftos ir maisto kainų

    ES finansų ministrai ragina JAV stabdyti karą Artimuosiuose Rytuose: įspėja dėl naftos ir maisto kainų

    Europos Sąjungos finansų ministrai Paryžiuje vykusiame Didžiojo septyneto susitikime už uždarų durų perdavė Jungtinių Valstijų iždo sekretoriui Scottui Bessentui aiškią žinią: karas Artimuosiuose Rytuose turi baigtis kuo greičiau. Pasak kelių derybų detales žinančių pareigūnų, europiečiai akcentavo, kad užsitęsus konfliktui ekonominės pasekmės Europoje gali dar labiau pagilėti.

    Ministrų vertinimu, eskalacija su Iranu didina naftos kainų spaudimą ir kuria naują infliacijos bangos riziką, ypač energijai imlioms Europos ekonomikoms. Kartu įspėjama, kad brangstant energijai ir trikdantis tiekimo grandinėms gali stiprėti ir maisto kainų augimas, o labiausiai nukentėtų pažeidžiamiausi namų ūkiai.

    Hormūzo sąsiauris ir energijos kainos

    Susitikimuose daug dėmesio skirta Hormūzo sąsiauriui, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet koks plaukiojimo ribojimas šiame maršrute rinkoms paprastai reiškia didesnį neapibrėžtumą, aukštesnes draudimo ir logistikos sąnaudas, o galiausiai tai persiduoda degalų ir šildymo kainoms.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja apie galimą ekonominių prognozių peržiūrą, nes brangesnė energija mažina vartojimą ir didina įmonių kaštus. ES šalys jau ir taip susiduria su didelėmis skolomis bei spaudimu finansuoti pagalbą gyventojams ir verslui, todėl papildomas energijos šokas gali apsunkinti biudžetus.

    Skirtingos pozicijos G7 viduje

    Europos pusė teigė, kad JAV turi didesnę politinę ir karinę įtaką konflikto dinamikai, todėl tikisi greitesnio deeskalacijos kelio. Tuo metu JAV atstovai, remiantis viešai cituotomis pozicijomis, kritiką atmetė ir argumentavo, kad dalį vidaus ekonominių problemų Europos vyriausybės linkusios aiškinti išoriniais veiksniais.

    „Tai ne tik europiečių nuomonė. Mes visi manome, kad tai turi baigtis kuo greičiau“, – sakė Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure.

    JAV delegacija tuo pat metu ragino sąjungininkus griežtinti ekonominį spaudimą Iranui, įskaitant papildomas sankcijas ir priemones kovai su neteisėtu finansavimu. Šis akcentas atskleidžia, kad G7 partneriai sutaria dėl rizikų, bet ne visada sutampa dėl recepto, kaip tas rizikas mažinti.

    Naštos perskirstymas ir sankcijų dilemos

    Diskusijose taip pat išryškėjo platesnis kontekstas: Europa, mažiau apsaugota nuo importuojamos energijos kainų svyravimų, konfliktus regione dažnai jaučia greičiau per kainas degalinėse ir sąskaitas už energiją. JAV ekonomika paprastai laikoma mažiau pažeidžiama tokiems šokams, nes jos energijos struktūra ir vidaus gavyba suteikia daugiau amortizacijos.

    G7 galutiniame pareiškime šalys pripažino, kad Artimųjų Rytų konfliktas didina pasaulinį ekonominį neapibrėžtumą ir kelia riziką augimui bei infliacijai. Atskirai pabrėžta energijos, maisto ir trąšų tiekimo grandinių įtampa, kuri ypač skaudžiai veikia pažeidžiamiausias valstybes.

    Tuo pat metu aptartos ir kitos ekonominės temos, įskaitant finansinių nusikaltimų prevenciją bei naujų dirbtinio intelekto modelių reguliavimo kryptis. Tačiau ministrų žinutė dėl Artimųjų Rytų išliko dominuojanti: Europa siekia greito politinio sprendimo, nes kainų šuoliai ir augimo lėtėjimas didina socialinę bei fiskalinę įtampą visame žemyne.

  • Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sulaukė kritikos po sprendimo laikinai sušvelninti sankcijas reaktyviniams degalams ir dyzelinui, pagamintiems naudojant rusišką žaliavinę naftą. Oponentai teigia, kad tokios išimtys silpnina politinį signalą Maskvai, o Vyriausybė aiškina, jog tai būtina tiekimo stabilumui ir vartotojų apsaugai.

    Klausimas iškilo po to, kai buvo išduotos dvi tikslinės licencijos, leidžiančios pereinamąjį laikotarpį taikyti planuotam draudimui naftos produktams, pagamintiems trečiosiose šalyse, bet turintiems rusiškos kilmės žaliavos. Pasak Vyriausybės, tai esą trumpalaikė priemonė, skirta sklandžiai įgyvendinti naujas taisykles ir išvengti kainų šuolių bei tiekimo trikdžių.

    Sprendimą griežtai kritikavo konservatorių lyderė Kemi Badenoch, o proeuropietiški ir Ukrainą remiantys aktyvistai perspėjo, kad išimtys gali būti interpretuojamos kaip Vakarų ryžto silpnėjimas. Kritikai taip pat primena, kad didelė dalis Jungtinės Karalystės importuojamų rafinuotų naftos produktų gali būti susiję su rusiška žaliava per tarpininkaujančias rinkas.

    „Mes tai atlikome nerangiai, ir tai visiškai mano kaltė. Atsiprašau“, – sakė prekybos ministras Chrisas Bryantas.

    Ministras pabrėžė, kad išimtys esą laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma, o bendras tikslas išlieka tas pats: griežtinti sankcijų režimą ir užkirsti kelią spragoms. Vis dėlto viešojoje erdvėje daug klausimų kelia tai, kodėl licencijos paskelbtos be platesnės komunikacijos ir ar apie pokyčius buvo iš anksto informuoti Ukrainos partneriai.

    Kontekstas taip pat susijęs su pastarųjų savaičių geopolitiniais sukrėtimais, kai Artimųjų Rytų įtampa didino nerimą dėl energijos išteklių logistikos ir kainų. Nors dalis analitikų teigia, kad situacija rinkose galėjo stabilizuotis, politinis sprendimo poveikis Londono reputacijai kaip tvirtos Kyjivo rėmėjos tema išlieka jautrus.

    Jungtinė Karalystė tiesioginį rusiškos anglies, dujų ir naftos importą uždraudė po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Tačiau rafinuotų produktų grandinėse ilgą laiką buvo įmanoma kilmę „atskiesti“ per trečiųjų šalių perdirbimą, todėl dalis politikų reikalauja ne laikinų išimčių, o kuo aiškesnio ir griežtesnio spragų uždarymo mechanizmo.

  • Žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi iš Europos Parlamento: pripažino netinkamus santykius

    Žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi iš Europos Parlamento: pripažino netinkamus santykius

    Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos vienas vadovų Bas Eickhout paskelbė nedelsdamas atsistatydinantis iš europarlamentaro pareigų. Politikas teigė pripažįstantis, kad anksčiau turėjo santykių, kurie buvo nesuderinami su jo vaidmeniu ir atsakomybe.

    Savo pareiškime jis nurodė kritiškai įvertinęs pastarojo laikotarpio elgesį ir prisiimantis atsakomybę. B. Eickhout taip pat akcentavo, kad organizacija įžengia į naują etapą, todėl, jo vertinimu, jai reikalingi atstovai, galintys dirbti su visa energija.

    Kas lėmė sprendimą

    Nyderlandų PRO partija, su kuria siejamas B. Eickhout, pranešė, kad viena iš atsistatydinimo priežasčių buvo anksčiau buvę santykiai darbovietėje, apie kuriuos nebuvo informuota pagal vidines taisykles. Partija pabrėžė, kad profesionali ir atvira darbo aplinka yra esminė jos elgesio kodekso dalis.

    Žaliųjų frakcija Europos Parlamente taip pat paskelbė gerbianti šį sprendimą ir pažymėjo, kad į galimus elgesio normų pažeidimus žiūri rimtai. Frakcija nurodė tęsianti darbą stiprinant pagarbos, pasitikėjimo ir atvirumo kultūrą darbo aplinkoje.

    Viešai minėtas ryšys ir reakcijos

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad B. Eickhout kolegoms atskleidė esąs santykiuose su europarlamentare Lena Schilling. Pats politikas per atstovą tikino, jog atsistatydinimas nėra susijęs su šiuo konkrečiu ryšiu, daugiau detalių nepateikta.

    Žaliųjų frakcija pridūrė, kad tiems, kuriuos gali paveikti tokie sprendimai, yra prieinami konfidencialūs konsultantai ir kita pagalba. Tokia praktika pastaraisiais metais tampa vis dažnesnė Europos institucijose, siekiant užtikrinti saugesnę darbo aplinką ir aiškesnį interesų konfliktų valdymą.

    Ką tai reiškia Žaliesiems

    B. Eickhout Europos Parlamente dirbo nuo 2009 metais, o 2024 metų Europos Parlamento rinkimuose buvo vienas ryškiausių Europos žaliųjų kampanijos veidų. Jo pasitraukimas reiškia, kad frakcijoje prasidės vidinės diskusijos dėl lyderystės, ypač artėjant vadinamajam kadencijos vidurio postų perskirstymui 2027 metų sausį.

    Žiniasklaida taip pat atkreipia dėmesį, kad po 2024 metų rinkimų Žaliųjų šeimoje didėja Baltijos ir Rytų Europos atstovų ambicijos užimti daugiau vadovaujančių pozicijų. Todėl atsistatydinimas gali paspartinti platesnę kovą dėl įtakos frakcijos viduje ir naujų prioritetų formavimo.

    „Kritiškai apmąsčiau savo veiksmus per pastarąjį laikotarpį. Ne visada pasielgiau teisingai. Turėjau santykių, kurie netiko mano vaidmeniui, ir prisiimu atsakomybę“, – sakė Bas Eickhout.

    „Profesionali ir atvira darbo aplinka yra būtina visiems ir sudaro mūsų elgesio kodekso pagrindą“, – teigė PRO partija.

    „Į bet kokius elgesio kodekso pažeidimų įtarimus žiūrime labai rimtai“, – nurodė Žaliųjų frakcija Europos Parlamente.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo dėl transatlantinio prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau svarbiausias iššūkis dabar – nebe susitarti su Vašingtonu, o rasti formulę, kuri išlaikytų politinius ginčus pačioje ES. Šią savaitę Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos derybininkai renkasi Strasbūre, siekdami užbaigti kompromisą.

    Diskusijų esmė – kaip vadinamąjį susitarimą padaryti atsparų JAV vidaus politikos posūkiams ir galimiems prezidento Donaldo Trumpo sprendimams. Europos Parlamentas siekia daugiau saugiklių, kad ES įsipareigojimai mažinti muitus JAV prekėms būtų aiškiai susieti su JAV įsipareigojimu riboti muitus daugumai ES eksporto iki 15 proc.

    „Per pastarąsias dienas vyko daug diskusijų ir apmąstymų, ir aš gana optimistiškas, kad rasime tvirtą kompromisą, kuris atitiks Europos interesą ir būtų atsparus Trumpo sprendimams“, – sakė Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Europos Parlamente centro kairės, liberalų ir žaliųjų grupės anksčiau kelis kartus stabdė greitą pritarimą, prašydamos aiškių mechanizmų, kurie leistų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV neįvykdytų savo dalies. Tuo pat metu dalis valstybių narių ir Europos Komisija ragina užbaigti procesą kuo greičiau, baiminantis galimo JAV atsako.

    Įtampą didina ir grasinimai didinti muitus Europos automobiliams, jei ES iki nustatyto termino nepasieks susitarimo dėl įgyvendinimo. Ši rizika ypač jautri eksportuojančioms ES ekonomikoms, nes automobilių sektorius tiesiogiai priklauso nuo stabilios prieigos prie JAV rinkos.

    Tekste svarstomi keli instrumentai. Vienas jų – vadinamoji įsigaliojimo atidėjimo nuostata, pagal kurią susitarimas pilnai įsibėgėtų tik tuomet, kai JAV sumažintų muitus Europos plieno ir aliuminio gaminiams iki 15 proc., nes kai kuriais atvejais jie išlieka gerokai didesni.

    Taip pat aptariama ir galiojimo pabaigos nuostata, kuri numatytų, kad susitarimas automatiškai baigtų galioti 2028 metais, taip sumažinant ilgalaikę priklausomybę nuo nenuspėjamos JAV prekybos politikos. Kritikai ES sostinėse sako, kad tokios sąlygos tik didintų neapibrėžtumą ir atbaidytų verslą.

    Europos Komisija gegužės pradžioje pasiūlė kompromisinį modelį: suteikti Komisijai teisę sustabdyti ES muitų lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV nesumažintų tarifų Europos metalams. Šis mechanizmas būtų tarsi automatinis saugiklis, leidžiantis reaguoti be naujų ilgų politinių derybų.

    Vis dėlto politinė aritmetika Europos Parlamente išlieka trapi. Jei kompromisas pernelyg priartėtų prie valstybių narių pozicijos ir saugiklių būtų per mažai, dokumentas rizikuoja neperžengti plenarinio balsavimo, kurio laikotarpis siejamas su birželio viduriu.

    Transatlantiniai ekonominiai ryšiai išlieka vieni svarbiausių pasaulyje, o ginčai dėl muitų greitai atsiliepia tiekimo grandinėms, investicijoms ir kainoms. Dėl to abi pusės formaliai deklaruoja norą išvengti eskalacijos, tačiau ES derybose vis labiau akcentuojama, kad susitarimas turi būti ne tik pasiektas, bet ir patikimai įgyvendinamas.

    Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, siekiama kompromiso, kuris didintų gamintojų ir eksportuotojų tikrumą, net jei Briuselis negali garantuoti, kad Vašingtonas visada laikysis politinių įsipareigojimų. Galutinis rezultatas turėtų paaiškėti artimiausiuose derybų etapuose.

  • ES trąšų planas ir mėšlo perdirbimas: kaip Briuselis mėgina sušvelninti kainų šuolio riziką

    ES trąšų planas ir mėšlo perdirbimas: kaip Briuselis mėgina sušvelninti kainų šuolio riziką

    Europos Komisija rengia veiksmų planą, kuriuo siekia stabilizuoti trąšų tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų. Viena iš ryškiausių krypčių – didesnis mėšlo ir kitų ūkio atliekų perdirbimas į trąšas, tikintis ilgainiui amortizuoti maisto kainų augimą.

    Sprendimas gimsta brangstant trąšoms ir energijai, o geopolitinė įtampa didina neapibrėžtumą tiekimo grandinėse. Komisijos siūlomas kelias labiau primena struktūrinę reformą nei greitą pagalbą ūkininkams, kurie šį sezoną jau planuoja sąnaudas ir pirkimus.

    Ilgalaikė išeitis, ne skubi pagalba

    Ūkininkų organizacijos ir dalis Europos Parlamento narių kritikuoja planą dėl to, kad jis mažai padeda tada, kai sąskaitas reikia apmokėti dabar. Pasak jų, kelrodžiai ir gairės nekompensuoja brangstančių trąšų, o aiškių trumpalaikių priemonių kol kas trūksta.

    Dalį greičiausiai veikiančių sprendimų Briuselis sąmoningai palieka nuošalyje, nes jie politiškai jautrūs. Tarp jų – diskusijos dėl importo politikos ir anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymo trąšoms, kurio švelninimas sumažintų kainą, bet kirstųsi su klimato tikslais.

    „Renure“ ir digestatai – kas keistųsi?

    Komisija daugiau dėmesio skiria reglamentų korekcijoms, kurios leistų plačiau naudoti iš mėšlo išgautą azotą ir kitas perdirbtas medžiagas. Dokumentuose minimos Nitratais susijusios taisyklės ir vadinamosios „Renure“ nuostatos, kurios kai kuriose teritorijose gali suteikti daugiau lankstumo, kai azotas gaunamas iš perdirbto mėšlo.

    Taip pat numatoma išplėsti taikymą digestatams – biodujų gamybos liekanoms, susidarančioms skaidant mėšlą ir kitas organines atliekas. Idėja paprasta: daugiau vietinių žaliavų trąšoms reiškia mažesnę priklausomybę nuo iškastiniu kuru paremtos gamybos ir importo.

    Kodėl mėšlas nebus stebuklingas pakaitalas

    Žemdirbystės sektoriaus atstovai pabrėžia, kad perdirbtos organinės trąšos gali tapti reikšminga dalimi sprendimo, tačiau jos ne visuomet pakeičia mineralines azotines trąšas. Skiriasi maistinių medžiagų koncentracija, panaudojimo laikas, logistika ir reikalavimai dėl vandens taršos rizikos.

    Kita vertus, Europos institucijos vis dažniau kalba apie sisteminę problemą – priklausomybę nuo iškastiniu kuru paremtų trąšų ir su tuo susijusį kainų nepastovumą. Todėl planas orientuojasi į lėtesnius, bet potencialiai tvaresnius pokyčius: perdirbimą, vietinę gamybą, efektyvesnį maisto medžiagų naudojimą ir investicijas į švaresnes technologijas.

    Komisija taip pat signalizuoja, kad švaresnę gamybą plečiantys trąšų gamintojai gali tikėtis palankesnių sąlygų emisijų prekybos sistemoje po 2034 metų, nors konkretūs sprendimai siejami su atskira peržiūra. Kritikai atkreipia dėmesį, kad be aiškaus finansavimo ir greitesnių instrumentų didžiausias vartotojų kainų spaudimas gali pasijausti tik su kito derliaus ciklu.

  • ES biurokratijos mažinimo planas stringa: diplomatams tenka kviestis ekspertus ir ieškoti ribos

    ES biurokratijos mažinimo planas stringa: diplomatams tenka kviestis ekspertus ir ieškoti ribos

    Europos Sąjungoje įsibėgėjo bandymas greitai peržiūrėti dešimtis teisės aktų ir sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą. Tačiau praktika rodo, kad supaprastinimas be ekspertų įsitraukimo gali virsti rizikinga deregulacija, todėl valstybės narės vis dažniau grįžta prie techninių konsultacijų.

    2025 metų pradžioje ES Taryboje suburta diplomatų komanda gavo užduotį iš naujo atverti įvairias taisykles ir išbraukti reikalavimus, kurie, politikų vertinimu, kuria perteklinį popierizmą. Tikslas buvo aiškus: pagreitinti sprendimus ir didinti Europos konkurencingumą JAV bei Kinijos atžvilgiu.

    Iš pradžių siekta, kad procesas vyktų kuo mažiau įklimpstant į technines detales, nes baimintasi, jog ekspertinės diskusijos sulėtins tempą. Vis dėlto, kai darbotvarkėje atsirado jautriausios sritys, tokios kaip pesticidų naudojimas žemės ūkyje ar cheminių medžiagų reguliavimas, dalis delegacijų pareikalavo detalesnio vertinimo.

    „Kai priėmė sprendimą supaprastinti, nebuvo iki galo įvertinta galima įtaka žmonių sveikatai, ir dabar tai pamažu tampa akivaizdu“, – sakė vienas ES diplomatas.

    Ši įtampa atskleidžia pagrindinį uždavinį: kaip mažinti biurokratiją neatsisakant esminių aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos tikslų. Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, šiuo metu vis dažniau remiamasi nacionalinių sostinių ekspertais, nes kai kurių bylų turinys per sudėtingas vien diplomatiniam formatui.

    Papildomą spaudimą kuria trumpi terminai. Kai kuriais atvejais delegacijos turi vos kelias dienas gauti technines išvadas ir parengti pozicijas prieš posėdžius, todėl šalys svarsto stiprinti komandas ir didinti atstovų skaičių, kad spėtų apdoroti visą paketų apimtį.

    Europos Komisija šią kryptį sieja su administracinių sąnaudų mažinimu ir tikisi reikšmingo metinio sutaupymo visos ES mastu. Tuo pat metu ES lyderiai yra iškėlę politinį lūkestį iki metų pabaigos užbaigti didžiąją dalį vadinamųjų omnibus paketų derybų, todėl procesas vyksta dideliu tempu.

    Kritikai įspėja, kad skuba gali pakenkti sprendimų kokybei ir demokratiniam procesui, jei taisyklės perrašomos neatsirėmus į pakankamus poveikio vertinimus. Verslo atstovai, savo ruožtu, pabrėžia, jog įmonėms reikia apčiuopiamo palengvinimo, tačiau dalis jų taip pat kelia klausimą, ar nuolatiniai pakeitimai nesukurs reguliacinio neapibrėžtumo.

    Kol kas ES institucijoms pavyko pasiekti susitarimus dėl kelių paketų, o dėl kitų derybos tęsiasi. Artėjant politiniams terminams, pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar supaprastinimas bus įgyvendintas taip, kad sumažintų administracinę naštą, bet neatsilaužtų ten, kur prasideda aplinkos ir sveikatos saugikliai.

  • Graikija riboja ES prokurorų galias: EPPO įspėja dėl parlamentarių tyrimų ir ES lėšų

    Graikija riboja ES prokurorų galias: EPPO įspėja dėl parlamentarių tyrimų ir ES lėšų

    Graikijos vyriausybė pateikė įstatymo pataisą, kuri faktiškai apribotų Europos prokuratūros (EPPO) galimybes tirti atvejus, susijusius su parlamentarai. Pokytis jautrus dėl vykstančio didelio masto tyrimo, kuriame įtariamas neteisėtas ES žemės ūkio subsidijų naudojimas.

    Siūloma tvarka numato, kad kai byloje įtariami Seimo nariai ir parlamentas yra davęs leidimą patraukti atsakomybėn, ikiteisminį tyrimą turėtų atlikti specialus tyrimo teisėjas. Tokia konstrukcija reikštų, kad EPPO praktiškai būtų nustumta į šalį būtent politinio jautrumo bylose.

    Kas vyksta dėl subsidijų tyrimo?

    Skandalo esmė – įtarimai, kad dalis asmenų daugelį metų gaudavo žemės ūkio išmokas už žemę, kurios nevaldė, arba už veiklą, kurios nevykdė. Tyrimas apima ir galimą politikų įsitraukimą, o kai kurių parlamentarų imuniteto klausimas jau buvo iškilęs.

    EPPO šiuo metu atlieka tyrimus dėl galimo ES finansinių interesų pažeidimo, todėl bet kokie nacionaliniai pakeitimai, susiaurinantys EPPO veikimo lauką, Briuselyje vertinami itin jautriai. Tokios bylos paprastai siejamos su rizika, kad ES lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį.

    EPPO reakcija ir kritika

    Europos prokuratūra pareiškė susirūpinimą ir dėl pataisos turinio, ir dėl jos stūmimo tempo, kuris, EPPO vertinimu, nepalieka erdvės prasmingai diskusijai. EPPO taip pat suabejojo, ar toks sprendimas dera su lojalaus bendradarbiavimo principu, kai kalbama apie ES biudžeto apsaugą.

    „Skubotas priėmimas, nesuteikiant realios galimybės tinkamai įvertinti ar apsvarstyti, atrodo nesuderinamas su nuoširdaus bendradarbiavimo principu, kai kalbama apie ES finansinių interesų apsaugą Graikijoje“, – teigiama EPPO pareiškime.

    Vyriausybės argumentai ir politinis fonas

    Graikijos vyriausybė pataisą gina teigdama, kad specialaus tyrimo teisėjo modelis esą atitiktų EPPO sistemos logiką ir formaliai nepanaikintų EPPO vaidmens. Vis dėlto kritikai akcentuoja, kad praktikoje tai gali reikšti papildomą filtrą ar lėtesnį procesą ten, kur svarbiausia – nepriklausomas ir greitas tyrimas.

    Pataisa parlamente turėtų būti teikiama balsavimui artimiausiu metu, o jos priėmimas gali tapti nauju trinties tašku tarp Atėnų ir ES institucijų. Atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie ES lėšų apsaugą, sprendimo pasekmės gali išeiti už nacionalinės politikos ribų.

  • ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    Europos Sąjunga ankstyvą trečiadienio rytą pasiekė kompromisą dėl teisės akto, kuris įgyvendintų su Jungtinėmis Valstijomis suderėtą prekybos susitarimą. Derybos Strasbūre užtruko ilgiau nei penkias valandas, o susitarimas laikomas žingsniu, galinčiu padėti išvengti naujos muitų eskalacijos tarp abiejų ekonominių blokų.

    Pagal pernai suderėtą politinį susitarimą ES sutiko panaikinti tarifus daliai JAV pramonės ir kai kurioms žemės ūkio prekėms, o Vašingtonas turėjo apriboti muitus daugumai Europos eksporto iki 15 proc. Vis dėlto šio plano įtvirtinimas teisėje strigo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais viešai didino spaudimą, grasindamas naujais tarifais.

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Europos Komisijai suteikiama galimybė, Europos Parlamentui ar valstybei narei paprašius, stabdyti susitarimo taikymą, jei Jungtinės Valstijos iki 2026 metų pabaigos nesumažintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai. Būtent metalų sektorius tapo didžiausiu ginčo tašku, nes šioje srityje JAV muitai, remiantis paskutiniais sprendimais, gali siekti iki 50 proc.

    Galutiniame tekste taip pat numatyta, kad Europos Komisija metų pabaigoje pateiks ataskaitą Parlamentui ir Tarybai apie JAV plieno tarifų taikymą. Jei būtų konstatuota neatitiktis, Komisija vertintų, ar pagrįsta laikinai sustabdyti susitarimą, kad būtų apsaugoti ES interesai.

    Susitarime įrašyta ir vadinamoji galiojimo pabaigos nuostata: planuojama, kad jis baigtų galioti 2029 metų gruodį. Toks terminas mažina ilgalaikę reguliacinę riziką, bet kartu palieka erdvės politinėms permainoms ateityje.

    Įtampa dėl automobilių ir politiniai riboženkliai

    Derybų foną stiprino Vašingtono signalai, kad kantrybė senka: buvo viešai grasinta nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. tarifą europietiškiems automobiliams. Toks scenarijus būtų skaudžiausiai palietęs eksportuotojus ir tiekimo grandines, nes transatlantinė prekyba apima milžinišką prekių srautą ir tiesiogiai veikia pramonės planavimą bei investicijas.

    Į tekstą taip pat įtraukti apsauginiai mechanizmai, leidžiantys Komisijai pradėti tyrimus, jei importo srautai keltų rimtą grėsmę vietos pramonei. Tyrimai galėtų būti inicijuoti pačios Komisijos sprendimu arba kelių ES valstybių prašymu, o jų išvada galėtų baigtis daliniu ar visišku susitarimo stabdymu.

    Kita vertus, Parlamentas siekė papildomų sąlygų, susietų su politine įtampa dėl Trumpo pareiškimų apie Danijai priklausantį Grenlandijos regioną, tačiau ši nuostata į galutinį kompromisą nebuvo įtraukta. ES valstybių sostinės argumentavo, kad susitarime turi likti tik prekybos klausimai, o ne platesni geopolitiniai įsipareigojimai.

    Kas laukia toliau

    Dokumentas keliaus į Europos Parlamento plenarinį balsavimą, kuris numatytas birželio 15–18 dienomis Strasbūre. Nors didžiausia frakcija Europos Parlamente signalizuoja paramą, dalis liberalų ir kairiųjų europarlamentarų išlieka kritiški ir neatmeta galimybės balsuoti prieš.

    Praktinė kompromiso reikšmė verslui yra dvejopa: iš vienos pusės, atsiranda daugiau aiškumo dėl bendrų tarifų lubų ir prekybos krypties, iš kitos pusės, išlieka priklausomybė nuo JAV sprendimų dėl plieno ir aliuminio. Dėl to galutinę susitarimo vertę lems ne tik balsavimas Parlamente, bet ir tai, ar iki 2026 metų pabaigos bus realiai sumažinti ginčijami muitai.

    „ES dar kartą parodė, kad esame patikimas prekybos partneris, kuris laikosi įsipareigojimų“, – sakė ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius.

  • Europos Komisija svarsto pertvarkyti ES fondus valdančius departamentus: kas keistųsi?

    Europos Komisija svarsto pertvarkyti ES fondus valdančius departamentus: kas keistųsi?

    Europos Komisijoje svarstoma plataus masto pertvarka, kuri galėtų paliesti beveik visus padalinius, administruojančius Europos Sąjungos lėšas. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, tikslas būtų labiau suvienodinti ir centralizuoti finansavimo valdymą, kad programos veiktų paprasčiau ir greičiau.

    Žvilgsnis pirmiausia krypsta į Regioninės ir miestų politikos generalinį direktoratatą, dažnai siejamą su sanglaudos politika. Šis padalinys prižiūri reikšmingą bendro ES biudžeto dalį, todėl bet kokie pokyčiai galėtų turėti tiesioginių pasekmių valstybėms narėms, savivaldybėms ir projektų vykdytojams.

    Galimas vienas modelis visiems fondams

    Diskusijose minima, kad pertvarkos logika būtų artima Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės principui. Tai reikštų daugiau dėmesio nacionaliniams planams, aiškiai apibrėžtiems rodikliams ir etapams, o lėšų išmokėjimas labiau priklausytų nuo sutartų rezultatų pasiekimo.

    Tokiu atveju svarstoma ir idėja apie labiau centralizuotą paslaugą ar struktūrą, kuri koordinuotų įvairių programų finansus vieningais standartais. Šalininkų teigimu, tai galėtų sumažinti dubliavimąsi, suvienodinti taisykles ir palengvinti kontrolę, o kritikai įžvelgia riziką, kad sprendimų priėmimas dar labiau koncentruotųsi Briuselyje.

    Kokie padaliniai galėtų būti paliesti

    Be regioninės politikos, pareigūnų minimuose scenarijuose figūruoja ir kiti su dideliais finansavimo srautais susiję generaliniai direktoratai. Tarp jų yra žemės ūkio ir kaimo plėtros sritis, užimtumo ir socialinės politikos kryptis, jūrų reikalai bei žuvininkystė, taip pat moksliniai tyrimai ir inovacijos.

    Tai svarbu todėl, kad šios sritys apima tiek ilgalaikes išmokas, tiek konkurencinius kvietimus, tiek bendras europines programas. Jei būtų pereita prie labiau suvienodinto modelio, keistųsi ne tik administravimo grandinės, bet ir projektų planavimo ritmas, atsiskaitymo logika bei kontrolės procedūros.

    Terminai ir politinės rizikos

    Pertvarkos procesas, kaip nurodoma, jau juda į priekį: Komisijos viduje buriamos darbo grupės, kurios vertina, kaip generalinių direktoratų struktūra galėtų geriau atitikti politinius prioritetus ir būsimą daugiametį ES biudžetą. Galutiniai siūlymai politiniam sprendimui numatomi vėlesniame etape, siejant juos su nauju biudžeto laikotarpiu.

    Europos Parlamente ir tarp suinteresuotų sektorių jau girdisi perspėjimai, kad supaprastinimas netaptų pertekliniu galių sutelkimu. Praktikoje daug kas priklausytų nuo to, ar centralizacija reikštų tik bendras taisykles ir IT sistemas, ar ir realų sprendimų perkėlimą iš teminių padalinių į vieną centrą.

    Valstybėms narėms tai būtų signalas atidžiai sekti diskusijas: sanglaudos, žemės ūkio, socialinių ir inovacijų programų administravimo pokyčiai gali paveikti finansavimo greitį, reikalavimus projektų vykdytojams ir derybų dėl prioritetų pusiausvyrą.