Category: Regionai

  • Zarasų rajone dar be elektros: savivaldybė skelbia, kaip gauti nemokamą ESO generatorių

    Zarasų rajone dar be elektros: savivaldybė skelbia, kaip gauti nemokamą ESO generatorių

    Zarasų rajone po audros daliai gyventojų vis dar sutrikęs elektros tiekimas, todėl savivaldybė ragina nedelsti ir kreiptis pagalbos. Pabrėžiama, kad aktualiausia tai žmonėms, kuriems elektra būtina dėl sveikatos, šildymo ar vandens tiekimo.

    Zarasų rajono savivaldybė informuoja, kad „ESO“ gyventojams, kuriems elektros tiekimas dar nėra atkurtas, nemokamai suteiks elektros generatorius. Tokia priemonė skirta laikinai užtikrinti būtiniausių prietaisų veikimą, kol bus pašalinti tinklo gedimai.

    Dėl generatoriaus prašoma kreiptis į Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorių Aurelijų Banį telefonu 0 610 98467. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad generatorių skaičius ribotas, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas tiems, kam jis šiuo metu būtinas.

    Gyventojai taip pat raginami šia žinia pasidalyti su kaimynais ir artimaisiais, ypač tais, kurie dėl elektros ar ryšio sutrikimų gali informacijos nepamatyti laiku. Savivaldybė primena, kad esant sudėtingoms sąlygoms svarbu pasirūpinti saugumu ir vengti savarankiškai tvarkyti elektros įrangą.

  • Vilniaus rajone – premijos sportininkams: paaiškėjo, kas gavo iki 800 eurų ir kodėl

    Vilniaus rajone – premijos sportininkams: paaiškėjo, kas gavo iki 800 eurų ir kodėl

    Vilniaus rajono savivaldybėje rugpjūčio 21 dieną, prieš tarybos posėdį, iškilmingai pagerbti geriausi rajono sportininkai ir jų treneriai. Už rezultatus, pasiektus skirtingose sporto šakose Lietuvoje ir tarptautinėse varžybose, jiems įteiktos savivaldybės premijos ir padėkos.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad sporto pasiekimai rajone auga, o sporto įstaigos įtraukia vis daugiau naujų disciplinų. Pasak jo, savivaldybė siekia ne tik pasidžiaugti pergalėmis, bet ir nuosekliai kurti sąlygas sportuoti bei tobulėti.

    „Nuoširdžiai dėkoju už tai, kad garsinate Vilniaus rajoną ir siekiate vis aukštesnių rezultatų. Džiaugiuosi, kad metai iš metų Vilniaus rajonas turi vis daugiau priežasčių didžiuotis savo sportininkų pasiekimais“, – sakė Robert Duchnevič.

    Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo ne visi laureatai, nes dalis sportininkų tuo metu treniravosi arba buvo išvykę atostogų. Savivaldybė pažymėjo, kad įvertinimai ir sveikinimai pasieks kiekvieną, kuriam šiemet skirtos premijos.

    Didžiausia, 800 eurų, premija atiteko plaukikei Smiltei Plytnykaitei, Lietuvos plaukimo čempionate Vilniuje laimėjusiai 50 metrų plaukimo peteliške rungtį. Už pasirodymą Europos imtynių čempionate Albanijoje 600 eurų skirta Romui Fridrikui, o jo treneriu įvardytas Nikolajus Ilkevičius.

    540 eurų premija įteikta Simonai Keturakienei, Europos fitneso ir kultūrizmo čempionate Ispanijoje „Bikini 172+“ kategorijoje užėmusiai trečią vietą; sportininkę treniravo Andrius Didžbalis. Dar 400 eurų skirta Marijai Mikalauskytei už trečią vietą Lietuvos stalo teniso asmeniniame čempionate, jos treneris – Artūras Orlovas.

    Lengvosios atletikos kroso varžybose įvertinti ir du rajono sportininkai: Erik Černiavski už pirmą vietą Lietuvos kroso čempionate, o Aneta Jacukevič – už trečią vietą Lietuvos pavasario kroso čempionate. Abiem sportininkams skirta po 120 eurų, jų treneriais nurodyti atitinkamai Zenonas Zenkevičius ir Vytautas Gražys.

    Savivaldybė primena, kad šiemet patvirtinta atnaujinta premijavimo tvarka numato aiškesnį pasiekimų vertinimą pagal varžybų rangą, sporto šakos statusą ir užimtą vietą. Numatyta, kad finansinės paskatos skiriamos ne tik sportininkams, bet ir treneriams, kuriems tenka 50 proc. auklėtinio premijos dydžio.

    Tokiu modeliu savivaldybės vis dažniau siekia vienu metu spręsti kelis tikslus: paskatinti jaunuosius talentus likti sporto sistemoje, išlaikyti motyvuotus trenerius ir stiprinti sporto infrastruktūros bei programų tęstinumą. Vilniaus rajonas pabrėžia, kad tikslas – kad pergalės būtų siejamos su gimtuoju kraštu, o sporto bendruomenė jaustų realų institucijų palaikymą.

  • Vilniaus rajone – talentų lietus: daugiau nei 250 padėkų, o meras žada dar didesnį proveržį

    Vilniaus rajone – talentų lietus: daugiau nei 250 padėkų, o meras žada dar didesnį proveržį

    Rugpjūčio 21 dieną prie istorinio Houvalto dvaro Maišiagaloje surengta Vilniaus rajono meno, muzikos ir sporto mokyklų respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatų bei jų mokytojų pagerbimo šventė. Renginyje apdovanoti mokiniai, kurių pasiekimai pastaraisiais metais skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič sveikindamas dalyvius pabrėžė, kad rezultatai gimsta iš nuoseklaus darbo ir bendruomenės palaikymo. Jo teigimu, už kiekvieno laimėjimo stovi ne vien mokinys, bet ir pedagogų, tėvų bei ugdymo įstaigų vadovų kasdienės pastangos.

    „Nuoširdžiai dėkoju mūsų jauniesiems talentams, kurie savo triūsu garsina Vilniaus rajono vardą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Taip pat dėkoju mokytojams ir tėvams už kasdienį atsidavimą jaunosios kartos ugdymui“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vicemerė Edita Tamošiūnaitė akcentavo, kad rugpjūčio pabaigoje įteiktos padėkos daugeliui tampa ne finišu, o startu prieš naujus mokslo metus. Pasak jos, tokie renginiai stiprina motyvaciją, padeda jaunimui išlaikyti kryptį ir suteikia aiškų signalą, kad pastangos yra matomos.

    „Tai nėra finišas, o įkvepiantis startas į naujus mokslo metus – į naujas scenas, iššūkius, idėjas ir galimybes“, – kalbėjo Edita Tamošiūnaitė.

    Šventėje įteikta daugiau nei 250 padėkos raštų ir Vilniaus rajono dovanų kortelių mokiniams bei juos paruošusiems pedagogams. Įvertinti Rudaminos ir Pagirių meno mokyklų, Nemenčinės muzikos mokyklos, Nemenčinės sporto mokyklos bei Vilniaus rajono sporto centro auklėtiniai, taip pat rajono mokyklos ir gimnazijos, pasiekusios prizines vietas Lietuvos mokyklų žaidynėse.

    Kultūrinis sezonas ir dainų šventės atgarsiai

    Atskiras dėmesys skirtas ir kolektyvams, šią vasarą atstovavusiems Vilniaus rajonui Lietuvos moksleivių dainų šventėje. Renginyje padėkota 36 meno kolektyvų vadovams, kurių parengti moksleivių kolektyvai dalyvavo pagrindiniuose šventės koncertuose ir programose.

    Vilniaus rajono moksleiviai pasirodymais prisidėjo prie pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto, ansamblių vakaro, šokių dienos ir dainų dienos Vingio parke. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie pasirodymai yra ne tik garbė, bet ir ilgalaikės meninės brandos patvirtinimas.

    Scenoje – jaunoji karta

    Šventinę nuotaiką kūrė ir jaunųjų atlikėjų programa: pasirodė dainininkė Gabrielė Butkaliuk, akordeonininkas Karol Pavlovski, Rudaminos meno mokyklos styginių kvartetas, Nemenčinės muzikos mokyklos jaunučių vokalinis ansamblis bei Pagirių meno mokyklos solistė Viltė Petrauskaitė.

    Organizatorių teigimu, tokie renginiai tampa proga ne tik pasidžiaugti laimėjimais, bet ir sustiprinti jaunųjų talentų ryšį su savo kraštu. Savivaldybė tikisi, kad įvertinimai paskatins mokinius drąsiau siekti naujų konkursų, čempionatų ir kūrybinių tikslų ateinančiais mokslo metais.

  • Vilniaus dienos sprogs naujovėmis: dronų šou, klubai su vienu bilietu ir 4 scenos mieste

    Vilniaus dienos sprogs naujovėmis: dronų šou, klubai su vienu bilietu ir 4 scenos mieste

    Rugsėjo 4–6 dienomis vyksiančios Vilniaus dienos šiemet žada dar platesnį programos žemėlapį: renginiai išsiskleis po skirtingas miesto erdves, apimdami muziką, naktinę kultūrą, sportą, literatūrą ir bendruomenių iniciatyvas. Organizatoriai skelbia, kad tai bus viena įvairiausių festivalio programų per pastaruosius metus.

    „Vilniaus dienos“ – tai festivalis apie atvirą ir nuolat besikeičiantį miestą, todėl šiemet sąmoningai ieškoma formatų, kurie leistų Vilnių patirti skirtingu tempu: dieną, vakarais ir naktį. Programoje atsiras nauji renginiai, o dalis jau įprastų veiklų bus išplėstos, kad pritrauktų ir nuolatinius lankytojus, ir tuos, kurie prisijungs pirmą kartą.

    „Šiemet norime įvairovę išryškinti dar labiau, todėl lankytojams siūlysime naujų iniciatyvų, leidžiančių Vilnių patirti skirtingose miesto erdvėse, dieną ir naktį“, – sakė festivalį organizuojančio Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.

    Keturios scenos ir nauji formatai

    Viena ryškiausių naujienų – pirmą kartą rengiamas gyvos muzikos vakaras „Sunkioji terasa“, kuris rugsėjo 4–5 dienomis vyks „Vasaros terasoje“. Alternatyviosios ir sunkiosios muzikos programoje numatyti Lietuvos roko ir metalo atlikėjų pasirodymai, tarp jų „Phrenetix“, „Sisyphean“, „Ūkanose“ ir „ORB“.

    Skirtingų žanrų muzika skambės ir kitose trijose scenose. Prie Vinco Kudirkos aikštės suplanuoti koncertai, o rugsėjo 6 dieną čia numatytas ir tradicinis japonų šokio pasirodymas „Awa odori“, kurį pristatys iš Tokijo atvykstanti grupė „Kikusui-ren“.

    Atsinaujinusioje Neries krantinės scenoje prie Baltojo tilto numatoma jungti gyvą muziką, komediją ir elektroninę programą. Čia pasirodys „Hedda Gamma“, „Roe Deers“, „Vaikinai Iš Padorių Šeimų“, „Monikaze“, „dans turbulans“ ir kiti atlikėjai, o dalis renginių bus orientuoti į vakarines ir naktines auditorijas.

    Organizatoriai taip pat įtraukė ir komedijos projektus: pirmą kartą festivalyje pasirodys „K2 Comedy“ formatai „Hiparikai: Kriaušiadaužis“ bei „Žinau, kad meluoji“. Sekmadienį Baltojo tilto erdvėje vyks „Dienos šokiai“, rengiami kartu su „Minimal Mondays“ komanda, – planuojama dieninė elektroninės muzikos renginio versija.

    Pagrindiniai vakaro koncertai numatyti Katedros aikštėje. Penktadienį ten gros „Kamanių šilelis“ ir Free Finga, o šeštadienį – Justinas Jarutis ir Donatas Montvydas.

    Vienas bilietas keturiems klubams

    Dar viena pirmą kartą pristatoma kryptis – naktinio miesto kultūra. Rugsėjo 5 dienos naktį „Vilniaus naktys“ kvies su vienu 10 eurų kainuojančiu bilietu aplankyti keturis sostinės klubus: „Anna Mesha. Butas“, „Cornercafé“, „Elastica“ ir „Gallery 1986“.

    Numatoma, kad renginys vyks nuo 23 valandos iki 6 valandos ryto, o lankytojai galės laisvai judėti tarp skirtingų erdvių ir programų. Toks modelis atitinka pastaraisiais metais Europoje populiarėjančią klubinės kultūros „maršrutų“ tendenciją, kai miestas tampa vientisa scena, o skirtingos vietos siūlo savitą muzikinį identitetą.

    Dronų šou ir bendruomenių šventė

    Penktadienį ir šeštadienį prie Baltojo tilto suplanuotas maždaug 15 minučių trukmės dronų šou, kuris šiemet pakeis anksčiau rodytus lazerių pasirodymus. Organizatoriai teigia, kad šviesų reginys pasakos Vilniaus istoriją, danguje formuodamas miesto simbolius ir atpažįstamus sostinės vaizdus.

    Rugsėjo 5 dieną Bernardinų sode vyks tarptautinė bendruomenės šventė „Vilnius Is My City“, skirta skirtingų kultūrų vilniečiams. Programoje numatyti pasaulio virtuvių skoniai, bendruomenių veiklos, muzika ir šokiai, o taip pat pirmą kartą planuojama įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimus užsienio kilmės vilniečiams, prisidedantiems prie miesto gyvenimo.

    Sporto dalyje bus rengiamas 15-asis Vilniaus sporto festivalis, kuris, kaip skelbiama, suburs daugiau nei 70 sporto klubų ir organizacijų bei pasiūlys per 100 aktyvaus laisvalaikio veiklų. Tarp naujienų – Lukiškių aikštėje planuojama Sveiko judesio konferencija Active Vilnius, o rugsėjo 6 dieną Lukiškių kalėjimo 2.0 erdvėse numatytas „Ryto“ sezono atidarymo renginys „Juodai baltai raudonas Vilnius“.

    Literatūros ir kūrybos programoje „Knygų aikštė“ šiemet pirmą kartą vyks trijose miesto vietose ir pakvies į beveik 40 renginių. Gedimino prospekte planuojama „Stiliaus LOKACIJA“, kurioje, kaip skelbiama, dalyvaus daugiau nei 180 kūrėjų, o Vinco Kudirkos aikštėje numatytos kūrybinės dirbtuvės lankytojams.

    Visa Vilniaus dienų programa bus paskelbta artimiausiu metu, o organizatoriai tikina, kad šių metų akcentas – miestas kaip daugiabalsė scena, kur viename savaitgalyje telpa koncertai, sportas, dizainas, literatūra, naktinė kultūra ir bendruomeniškumas.

  • Statybų bumas įsibėgėja: SSVA skelbia rekordą – per mėnesį patvirtinti 1 352 leidimai

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), prižiūrinti informacinę sistemą „Infostatyba“, atnaujino viešai skelbiamas statybą leidžiančių dokumentų statistikos švieslentes 2026 metų liepos mėnesio duomenimis. Agentūros teigimu, liepa tapo rekordinė pagal per mėnesį patvirtintų statybos leidimų skaičių.

    SSVA duomenimis, 2026 metų liepos mėnesį Lietuvoje patvirtinti 1 352 statybą leidžiantys dokumentai. Palyginti su birželiu, šis skaičius išaugo 9,38 proc., o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 13,70 proc.

    Pasak SSVA ekspertų, toks mastas dar nebuvo fiksuotas nuo tada, kai agentūros švieslentėse pradėta nuosekliai skelbti ir analizuoti statybos leidimų statistika. Tai leidžia daryti prielaidą, kad statybų aktyvumas 2026 metais išlieka aukštas ne tik didmiesčiuose, bet ir dalyje augančių priemiesčių bei regionų.

    Leidimų daugėjo beveik visus metus

    SSVA pateikiama dinamika rodo gana nuoseklų augimą nuo metų pradžios. Sausį patvirtinti 896 leidimai, vasarį – 848, kovą – 1 111, balandį – 1 224, gegužę – 1 180, birželį – 1 236, o liepą skaičius perkopė 1 300 ribą.

    Tokia kreivė paprastai siejama su sezoniškumu, kai statybų projektai aktyviau juda šiltuoju metų laiku, tačiau šių metų rodikliai išsiskiria ir apimtimi. Praktikoje statybą leidžiančių dokumentų augimas dažnai signalizuoja vystytojų ir individualių statytojų pasirengimą artimiausiais mėnesiais pereiti į aktyvią statybų fazę.

    Vėlavimų dalis išlieka maža

    Nors patvirtinamų dokumentų apimtys didėjo, SSVA nurodo, kad bendras vėlavimo procentas tvirtinant statybą leidžiančius dokumentus išliko žemas. 2026 metų liepos mėnesį jis sudarė 3,48 proc. nuo visų Lietuvoje patvirtintų leidimų.

    Toks rodiklis, agentūros vertinimu, rodo, kad savivaldybių administracijos ir su procesu susijusios grandys iš esmės susitvarko su didesniais krūviais. Vis dėlto reali situacija gali skirtis pagal savivaldybes ir projektų sudėtingumą, nes didesni objektai dažniau reikalauja papildomų derinimų.

    Kur patvirtinta daugiausia leidimų

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų liepos mėnesį patvirtino Vilniaus rajono, Kauno rajono, Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Jų dalys bendrame patvirtintų leidimų kiekyje siekė atitinkamai 16,05 proc., 12,80 proc., 11,17 proc., 6,07 proc. ir 5,55 proc.

    SSVA atkreipia dėmesį, kad tarp daugiausia leidimų išdavusių savivaldybių šįkart atsidūrė ir Trakų bei Jonavos rajonų savivaldybės, taip pat Marijampolės miesto savivaldybės administracija. Tai gali atspindėti tiek priemiesčių plėtros kryptis, tiek atskirų projektų bangas konkrečiose teritorijose.

    Pagal objektų tipus išsiskyrė vienbučių namų segmentas. 2026 metų liepos mėnesį su vienbučiais susijusių statybą leidžiančių dokumentų patvirtinta 700, o panašus rekordas šiemet fiksuotas balandį, kai jų buvo 714.

    SSVA primena, kad statybą leidžiančių dokumentų statistika skelbiama viešai ir nemokamai, o duomenys pateikiami interaktyviose švieslentėse. Šią informaciją gali naudoti tiek savivaldybių darbuotojai, tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek gyventojai, planuojantys statybas ir norintys įvertinti rinkos aktyvumą.

  • Šeštadienį gali smogti audra: „Kelių priežiūra“ skelbia sustiprintą budėjimą visoje šalyje

    Artėjant šeštadieniui, sinoptikai Lietuvoje prognozuoja itin stiprų vėją ir intensyvų lietų, kurie gali apsunkinti eismo sąlygas ir padidinti incidentų riziką keliuose. Sudėtingiausios oro sąlygos labiausiai tikėtinos vakarinėje, šiaurinėje ir pietinėje šalies dalyse, todėl vairuotojams rekomenduojama iš anksto įvertinti maršrutus ir kelionės laiką.

    Reaguodama į prognozes, bendrovė „Kelių priežiūra“ praneša sustiprinusi pasirengimą galimiems audros padariniams. Regionų padaliniuose užtikrinamas nuolatinis budėjimas, parengta reikalinga technika ir įranga, o Kelių priežiūros valdymo centro specialistai nuolat seka meteorologinių sąlygų pokyčius.

    Kritiniai ruožai tikrinami iš anksto

    Pasak bendrovės atstovų, didžiausias dėmesys skiriamas kritiniams kelio ruožams ir vietoms, kuriose per intensyvius kritulius dažniausiai kaupiasi vanduo arba kyla užtvindymo rizika. Prieš numatomą lietų papildomai tikrinamos paviršinio vandens nuvedimo sistemos, pralaidos ir kiti vandens nutekėjimą užtikrinantys elementai, vertinama jų būklė ir pralaidumas.

    Tokie patikrinimai svarbūs, nes staigios liūtys per trumpą laiką gali perkrauti lietaus nuvedimo infrastruktūrą, o vandens sankaupos ant važiuojamosios dalies didina akvaplanavimo tikimybę. Kelininkai taip pat vertina vietas, kur po stipresnių vėjo gūsių dažniausiai atsiranda kliūčių, pavyzdžiui, miškingus ruožus ar medžių alėjas.

    Brigados pasirengusios reaguoti

    „Kelių priežiūra“ nurodo, kad brigados yra pasirengusios operatyviai šalinti ant važiuojamosios dalies nuvirtusius medžius, šakas ar kitas pavojingas kliūtis. Taip pat esant poreikiui bus šalinamos susidariusios vandens sankaupos, kad būtų užtikrintos kuo saugesnės eismo sąlygos.

    Vairuotojams primenama, kad stiprus vėjas gali sukelti staigius šoninius gūsius atvirose vietovėse, ant viadukų ar išvažiavus iš miško masyvų. Intensyvaus lietaus metu svarbu pasirinkti saugų greitį, laikytis didesnio atstumo, vengti staigių manevrų ir įvertinti prastesnį matomumą.

    Kur pranešti apie kliūtis

    Apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai ir vairuotojai gali pranešti telefonu 1801 arba numeriu +370 3 778 8001. Taip pat informaciją galima perduoti pažymint kliūtis navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikti duomenys pasiekia kelininkų informacinę sistemą.

    Specialistai ragina neignoruoti įspėjimų apie pavojingus reiškinius ir, jei įmanoma, atidėti nebūtinas keliones per patį audros piką. Jei kelionė neišvengiama, verta pasirūpinti pilnu kuro baku, įkrautu telefonu ir įvertinti, ar automobilio padangos bei valytuvai yra tinkamos būklės.

  • Kelininkai skuba į iškvietimus: vėjas verčia medžius, kai kur keliai semia – kur situacija blogiausia?

    Stiprėjant vėjui ir vietomis tęsiantis krituliams, bendrovės „Kelių priežiūra“ brigados visoje šalyje dirba sustiprintu režimu. Skirtinguose regionuose fiksuojami ant važiuojamosios dalies nuvirtę medžiai, nulūžusios šakos ir kitos kliūtys, o kai kur susidaro vandens sankaupos.

    Daugiausia pranešimų apie vėjo padarinius šiuo metu gaunama iš pietinių ir rytinių rajonų, tačiau situacija gali greitai kisti ir kituose kelių ruožuose. Kelininkai šalina kliūtis nuo kelio, o vietose, kur kaupiasi vanduo, atlieka jo nusiurbimo ir pralaidų būklės vertinimo darbus.

    Vilniaus rajone, Avižieniuose, po Bukiškio viaduku ryte susidariusi vandens sankaupa jau pašalinta. Vis dėlto šioje vietoje komanda toliau budės, nes krituliams atsinaujinus vanduo gali kauptis pakartotinai.

    Kelių priežiūros valdymo centras nuolat priima eismo dalyvių pranešimus apie pavojingas situacijas ir stebi meteorologinių sąlygų pokyčius. Brigados vykdo sustiprintas patrulines apžiūras, kad pavojai būtų pastebėti kuo anksčiau, o sprendimai priimami operatyviai pagal realią situaciją keliuose.

    Kelininkai primena, kad esant škvalui ir intensyviems krituliams kelio sąlygos gali pasikeisti per minutes: vienur kelią gali užversti medis, kitur susidaryti gilesnė balos zona. Vairuotojams rekomenduojama rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo, o miškinguose ruožuose ir atvirose vietovėse būti ypač budriems.

    Dėl vandens sankaupų didėja akvaplanavimo rizika, ypač magistralėse ir intensyvaus eismo keliuose, kur vanduo gali kauptis provėžose. Tokiais atvejais svarbu vengti staigių manevrų, nepervertinti automobilio sukibimo ir prireikus sumažinti greitį dar prieš įvažiuojant į užlietą ruožą.

    Apie kliūtis ar pavojingas pažaidas valstybinės reikšmės keliuose gyventojai ir vairuotojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Taip pat galima pažymėti kliūtis navigacijos programėlėje „Waze“, kad informacija greičiau pasiektų kelininkų informacines sistemas.

  • Varėnoje meras su kunigais aptarė opiausius klausimus: ką nuspręsta ir kam skirta ypatinga padėka

    Varėnoje meras su kunigais aptarė opiausius klausimus: ką nuspręsta ir kam skirta ypatinga padėka

    Rugpjūčio 20 dieną Varėnos rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su rajone tarnaujančiais kunigais. Jame dalyvavo meras Algis Kašėta, vicemeras Alvydas Verbickas, administracijos direktorė Vilma Miškinienė, taip pat kiti savivaldybės administracijos ir Kultūros bei sporto skyriaus atstovai.

    Savivaldybė nurodo, kad tokie susitikimai yra tęstinė tradicija, leidžianti tiesiogiai aptarti bendruomenėms svarbias temas. Akcentuojama, kad dialogas padeda geriau suprasti skirtingus poreikius ir iš anksto sutarti dėl bendrų veiksmų, kai to prireikia.

    Susitikimo metu kalbėta apie šiandienos aktualijas, parapijų ir vietos bendruomenių kasdienybę, taip pat aptarti kylantys klausimai, kuriems būtinas abipusis susikalbėjimas. Dėmesys skirtas sritims, kuriose savivaldybės ir bažnyčios bendruomenių bendradarbiavimas gali turėti apčiuopiamą poveikį gyventojams.

    Praktikoje toks bendradarbiavimas dažniausiai siejamas su kultūriniu ir bendruomeniniu gyvenimu, socialine pagalba pažeidžiamiems žmonėms, krizių prevencija ir parama šeimoms. Savivaldybės ir parapijų ryšys taip pat svarbus, kai reikia koordinuoti renginius, rūpintis sakralinio paveldo išsaugojimu ar spręsti bendruomeninių erdvių naudojimo klausimus.

    Susitikimo metu pasveikintas ir 70 metų jubiliejų minintis kunigas Rokas Puzonas. Jam padėkota už ilgametę tarnystę ir palinkėta sveikatos, stiprybės bei Dievo palaimos.

  • Varėnos rajone keičiasi tvarka: į vaikų būrelius nuo rugpjūčio 15 dienos – tik per CPIS

    Nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos Varėnos rajono savivaldybės gyventojai prašymus į neformaliojo vaikų švietimo programas galės teikti per Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą, vadinamą CPIS. Savivaldybė pabrėžia, kad priėmimas į vaikų būrelius šiais metais vyks centralizuotai, vienu kanalu.

    CPIS yra nacionalinė sistema, jungianti skirtingas priėmimo į švietimo programas procedūras ir leidžianti vienoje vietoje atlikti pagrindinius veiksmus. Panašus centralizuotas modelis jau taikomas priėmimui į profesinio mokymo įstaigas, o dalyje savivaldybių per tą pačią sistemą vyksta priėmimas ir į mokyklas bei darželius.

    Kas keičiasi tėvams?

    Per CPIS tėvai ir globėjai galės pateikti prašymą į pasirinktą būrelį, matyti sprendimą dėl priėmimo ir stebėti vaiko vietą laukiančiųjų eilėje. Taip pat bus rodoma informacija, ar vaikui skirtas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis ir kokia būtų galutinė programos kaina.

    Praktinis pokytis svarbus ir dėl sutarčių: gavus kvietimą dalyvauti programoje, sutartį su neformaliojo vaikų švietimo teikėju bus galima sudaryti arba nutraukti elektroniniu būdu. Tokia tvarka, savivaldybės teigimu, turėtų sumažinti administracinę naštą ir leisti tėvams aiškiau matyti visą priėmimo eigą.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymai teikiami prisijungus prie CPIS per Elektroninius valdžios vartus. Prašymą bus galima pateikti tuomet, kai mokinys Mokinių registre yra įregistruotas kaip besimokantis pagal bendrojo ugdymo programas.

    Gyventojams, kurie neturi galimybės prisijungti internetu, numatyta pagalba pasirinkto neformaliojo vaikų švietimo teikėjo padalinyje. CPIS administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi VšĮ „Mokausi Lietuvoje“.

    Kodėl diegiama centralizacija?

    Švietimo sektoriuje centralizuotos priėmimo sistemos diegiamos siekiant vienodesnių taisyklių, daugiau skaidrumo ir patogesnių paslaugų gyventojams. Kai prašymai ir sprendimai valdomi vienoje platformoje, lengviau išvengti dubliavimo, greičiau atnaujinama informacija apie laisvas vietas, o savivaldybei paprasčiau stebėti realų užimtumą.

    Praktikoje tokios sistemos ypač aktualios tada, kai vienu metu veikia daug skirtingų būrelių teikėjų, o tėvams svarbu greitai palyginti pasirinkimus ir suprasti, kokia bus paslaugos kaina pritaikius finansavimą. Savivaldybė ragina gyventojus prašymus pateikti iš anksto ir sekti informaciją apie priėmimo eigą sistemoje.

  • Nemokami „Water Music“ koncertai Varėnoje: prie Karloniškės ežero – žinomi vardai iš pasaulio

    Nemokami „Water Music“ koncertai Varėnoje: prie Karloniškės ežero – žinomi vardai iš pasaulio

    Šią vasarą Varėna tapo viena iš tarptautinio muzikos festivalio „Water Music“ stotelių: prie Karloniškės ežero surengti aštuoni nemokami koncertai po atviru dangumi. Liepos ir rugpjūčio trečiadieniais publika buvo kviečiama muzikos klausytis ne salėje, o gamtos apsuptyje, kur svarbią nuotaikos dalį kuria vandens pakrantės erdvė.

    Koncertų ciklas prasidėjo Andriaus Zalieskos-Zalos pasirodymu, o vėliau scenoje pasirodė Giedrius Leškevičius. Liepos viduryje Varėnos klausytojai sulaukė ir pirmojo užsienio svečio – Jungtinės Karalystės atlikėjo Marky Dawson, o mėnesio pabaigoje koncertavo atlikėjas iš Airijos James Walmsley.

    Rugpjūtį muzikiniai vakarai tęsėsi Dariaus Žvirblio pasirodymu, o vėliau programą papildė tarptautinis duetas „South for Winter DUO“ iš Naujosios Zelandijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Vasaros ciklą Varėnoje užbaigė Justinas Stanislovaitis, o koncertų seka tapo vientisa programa, leidusia pajusti festivalio idėją nuo pradžios iki finalo.

    Festivalio programa Varėnoje buvo sudėliota taip, kad tilptų skirtingi skambesiai ir auditorijos: nuo autorinės dainos ir alternatyviosios krypties iki akustinio, folk ir roots muzikos. Toks žanrų spektras atliepia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją Lietuvos regionuose, kai kultūros renginiai orientuojasi ne į vieną nišą, o į platesnį klausytojų ratą ir patirtį.

    Festivalio maršrutas Lietuvoje

    Varėna – tik viena iš kelių vietovių, įtrauktų į „Water Music“ maršrutą, kuriame akcentuojamos erdvės prie vandens. Festivalio koncertai planuojami ir kituose miestuose bei miesteliuose, tarp jų – Molėtuose, Visagine, Ignalinoje, Utenoje, Zarasuose ir Nemenčinėje.

    Organizatorių sumanymas remiasi idėja muziką derinti su vietos pažinimu, o koncertų vietas parinkti taip, kad jos būtų lengvai pasiekiamos ir patrauklios vakariniam pasivaikščiojimui. Tokie renginiai dažnai tampa impulsu vietos turizmui, nes sutraukia ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš aplinkinių regionų.

    Kodėl koncertai prie vandens traukia?

    Koncertai prie ežero ar upės dažnai pasirenkami dėl akustikos, vizualinės aplinkos ir neformalaus atmosferos pojūčio, kuris skatina žmones ilgiau pasilikti renginio erdvėje. Be to, nemokamas įėjimas mažina barjerus ir leidžia muziką atrasti tiems, kurie į koncertus įprastai neitų.

    Varėnoje vykęs ciklas išsiskyrė tarptautiniais vardais ir skirtingų šalių atstovų įvairove, suteikusia publikai progą išgirsti skambesį, kuris dažniau pasiekia didžiąsias scenas. Toks formatas stiprina miesto vasaros kultūrinį ritmą ir kuria tradiciją, kuri gali būti tęsiama ir ateityje.