CP v2

Category: Regionai

  • Festivalis „Susitikime penktadienį“ startuoja Panevėžyje: 13 vasaros vakarų Laisvės aikštėje

    Panevėžyje gegužės 29 dieną prasideda 16-asis vasaros renginių festivalis „Susitikime penktadienį“. Visą sezoną Laisvės aikštė ir Senvagė taps pagrindinėmis miesto susitikimų erdvėmis, kur suplanuoti koncertai, edukacijos, kūrybinės veiklos ir kino vakarai po atviru dangumi.

    Šių metų festivalio tema – Panevėžys, kuriantis save miestas. Organizatoriai akcentuoja, kad programa sudėliota taip, jog kiekvieną penktadienį miestas atsiskleistų vis kitu kampu per muziką, bendruomenes, miesto istorijas ir šiuolaikines iniciatyvas.

    Vasaros ritmas miesto centre

    Festivalio atidarymo diena bus skirta miesto tapatybei: gyventojų lauks skirtingų žanrų koncertai, interaktyvūs užsiėmimai, edukacinės veiklos ir poilsio erdvės. Vakaro pabaigoje numatytas kinas po atviru dangumi, taip tęsiant pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjusią vasaros kino seansų tradiciją viešose erdvėse.

    Tradiciškai sezoną pradės ir „Dūdų vasara“: muzikantai žygiuos nuo Laisvės aikštės iki Dailės galerijos kiemelio, kur vyks koncertas. Tokie eisenos formato pasirodymai miestams svarbūs ne tik kaip pramoga, bet ir kaip būdas įtraukti praeivius bei atgaivinti centrines erdves.

    Per visą vasarą kiekvienas festivalio penktadienis turės atskirą temą. Numatyta programa apims muziką, jaunimo kūrybą, šeimų laisvalaikį, sporto veiklas, gastronomiją, tvarumo iniciatyvas ir bendruomenių projektus, todėl renginiai orientuoti į skirtingas auditorijas.

    Koncertai, edukacijos ir kinas

    Laisvės aikštėje ir Senvagėje vyks jau lankytojų pamėgti „Pietūs su muzika“, kuriuose skambės įvairių instrumentų muzika. Vakarinėje dalyje žadami skirtingų žanrų atlikėjai – nuo šiuolaikinės elektronikos ir repo iki klasikos bei pučiamųjų orkestrų programų.

    „Festivalis „Susitikime penktadienį“ jau tapo Panevėžio vasaros tradicija, į kurią žmonės ateina ne tik dėl renginių. Čia gimsta susitikimai, pokalbiai, muzika ir gyvas miesto ritmas“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

    Atidarymo dieną numatytos veiklos apims edukacijas ir žaidimus, o programoje taip pat įvardijami partnerių pristatymai, tarp jų – „Robotikos akademija“ ir Panevėžio kolegijos interaktyvios veiklos. Vakare Senvagės amfiteatre suplanuoti koncertai ir kino seansas.

    Kviečia įsitraukti gyventojus ir organizacijas

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis atviras ne tik žiūrovams, bet ir aktyviems dalyviams. Prisijungti kviečiami gyventojai, kūrėjai, bendruomenės, organizacijos bei verslai, norintys rengti edukacijas, dirbtuves ar pristatyti iniciatyvas.

    Taip pat laukiami tautodailininkai, amatininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai ir ūkininkai, o prekybos vietos festivalio mugėje, kaip skelbiama, bus suteikiamos nemokamai. Tokie sprendimai padeda sukurti platesnę renginio ekosistemą, kur kultūra susijungia su vietos kūrėjų ir smulkiojo verslo matomumu.

    Renginių ciklas vyks kiekvieną vasaros penktadienį iki rugpjūčio 28 dienos. Iš viso suplanuota trylika vakarų, o Joninių savaitgalį šventiniai renginiai persikels į kitas miesto vietas.

    Festivalį organizuoja Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio kultūros centras. Jie kviečia šią vasarą mieste ne tik stebėti programą, bet ir tapti jos dalimi, prisidedant idėjomis bei veiklomis.

  • Panevėžyje ekonominiai diplomatai susitiko su verslu: kokių naujų eksporto krypčių ieškoma

    Panevėžyje, Stasys Museum erdvėje, surengtas Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje ir Panevėžio regiono verslo susitikimas. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva į renginį atvyko 83 ekonomines funkcijas vykdantys diplomatai, su įmonėmis aptarę tarptautinio bendradarbiavimo ir eksporto plėtros galimybes.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni regionams, kurie ieško naujų rinkų ir partnerių ne tik Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonominė diplomatija orientuota į praktinę pagalbą verslui: kontaktų užmezgimą, informacijos apie rinkas pateikimą ir kliūčių eksportui identifikavimą.

    Kas aptarta su Panevėžio įmonėmis

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad miestų konkurencingumą vis dažniau lemia gebėjimas kurti ryšius ir būti atviriems tarptautinei partnerystei. Anot jos, pokalbiai su diplomatais neretai virsta konkrečiais projektais, kurie peržengia miestų ir valstybių ribas.

    „Kiekvienas toks susitikimas prasideda nuo pokalbio, tačiau būtent iš jų dažnai gimsta naujos idėjos, partnerystės ir sprendimai, kurie vėliau peržengia miestų bei valstybių ribas“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio metu regiono įmonių atstovai galėjo tiesiogiai bendrauti su diplomatais, reziduojančiais skirtinguose pasaulio regionuose: nuo Europos ir Skandinavijos iki Šiaurės Amerikos, Azijos bei Artimųjų Rytų. Įmonės iš anksto rinkosi šalių atstovus, su kuriais siekia pradėti naujus ryšius arba stiprinti jau veikiančias partnerystes.

    Akcentas plėtrai ir investicijoms

    Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė pristatė pranešimą apie miesto augimo strategiją ir prioritetines plėtros kryptis. Dėmesys skirtas tam, kaip Panevėžys pozicionuojasi kuriant aukštesnės pridėtinės vertės pramonę, pritraukiant investicijas ir didinant eksporto apimtis.

    Po bendrosios dalies diplomatiniai atstovai lankėsi Panevėžyje veikiančiose įmonėse ir susipažino su jų gamybos procesais bei plėtros planais. Tarp aplankytų bendrovių buvo UAB „Harju Elekter“, UAB „PKC Group Lithuania“, UAB „Arginta Engineering“ ir UAB „Tin Cap“.

    Pasak renginio organizatorių, tiesioginiai vizitai į įmones padeda diplomatams geriau suprasti regiono pramonės profilį ir realius poreikius užsienio rinkose. Tai svarbu siekiant kryptingai parinkti kontaktus, identifikuoti potencialius pirkėjus ar technologinius partnerius ir greičiau reaguoti į rinkų pokyčius.

    Ekonominės diplomatijos tikslas išlieka praktiškas: didinti regionų konkurencingumą, atverti daugiau eksporto galimybių ir sustiprinti tarptautinius ryšius. Panevėžio atvejis rodo, kad verslo ir diplomatijos bendradarbiavimas vis dažniau kuriamas ne tik sostinėje, bet ir regionuose, kur sprendimai gali greičiau virsti konkrečiais sandoriais.

  • Trakų delegacija Košaline minėjo 760 metų jubiliejų: aptarė naujas kultūros ir turizmo iniciatyvas

    Trakų delegacija Košaline minėjo 760 metų jubiliejų: aptarė naujas kultūros ir turizmo iniciatyvas

    Trakų rajono savivaldybės delegacija gegužės 20–25 dienomis lankėsi Lenkijos mieste Košaline, kur dalyvavo miesto 760 metų jubiliejaus renginiuose. Delegacijai vadovavo Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė, perdavusi mero Andriaus Šatevičiaus sveikinimus Košalino bendruomenei.

    Kartu į vizitą vyko Trakų rajono savivaldybės tarybos nariai Inesa Židonytė ir Darius Mechovskis bei Trakų kultūros ir meno centro direktorė Joana Giedraitytė. Savivaldybė pabrėžia, kad kelionės tikslas buvo ne tik dalyvauti šventėje, bet ir stiprinti partnerystės ryšius.

    Susitikimuose – dėmesys partnerystei

    Vizito metu vyko oficialūs susitikimai su Košalino atstovais ir kitų miestų delegacijomis. Juose aptartos praktinės bendradarbiavimo kryptys, susijusios su kultūros mainais, turizmo skatinimu ir tarptautinių projektų rengimu.

    Tokie susitikimai savivaldybių lygmeniu dažniausiai siejami su ilgalaikiais tikslais: lengviau organizuojamomis bendromis iniciatyvomis, didesniu miestų matomumu partnerių tinkluose ir didesnėmis galimybėmis dalyvauti tarptautinėse programose. Trakų atstovai akcentavo siekį išlaikyti nuoseklų ryšį ir ieškoti naujų bendrų temų.

    Jubiliejus suvienijo delegacijas

    Košaline jubiliejinių renginių programoje vyko istorinė eisena, kultūriniai pasirodymai, bendruomeniniai renginiai ir oficialūs priėmimai. Į šventę susirinko ne tik vietos gyventojai, bet ir svečiai iš partnerinių miestų.

    Anot Trakų rajono savivaldybės, renginiai tapo proga pristatyti Trakų kraštą tarptautinei auditorijai ir užmegzti naujų kontaktų. Tokios progos ypač svarbios miestams, kurie savo identitetą sieja su kultūros paveldu ir turizmu.

    Lietuvišką kultūrą pristatė jaunimas

    Renginiuose pasirodė Trakų kultūros ir meno centro jaunimo liaudiškų šokių grupė, kuriai vadovauja Vida Bagdonienė. Savivaldybė pažymi, kad kolektyvo pasirodymai tapo ryškiu lietuviškos kultūros pristatymu ir prisidėjo prie Trakų vardo sklaidos.

    Trakų ir Košalino partnerystė tęsiasi ne vienerius metus, ją palaiko kultūriniai mainai ir bendri projektai. Pasak savivaldybės, tokie vizitai padeda ne tik palaikyti tradicijas, bet ir pereiti prie konkrečių naujų iniciatyvų planavimo.

  • Trakuose startuoja V Lietuvos etnožaidynės: tradicinės rungtys, edukacijos ir bendruomenių programa

    Trakuose startuoja V Lietuvos etnožaidynės: tradicinės rungtys, edukacijos ir bendruomenių programa

    Trakuose miesto šventės Trakų vasara 2026 metu vyks penktosios Lietuvos etnožaidynės, kviečiančios išbandyti tradicines rungtis ir susipažinti su senosiomis sporto bei bendruomeniškumo tradicijomis. Renginys skirtas tiek komandoms iš ugdymo įstaigų, tiek žiūrovams, kurie nori įsitraukti į atviras veiklas.

    Lietuvos etnožaidynės kasmet suburia dalyvius, siekiančius iš arčiau pažinti etnosportą ir jo vietą kultūroje. Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbus ne tik varžymasis, bet ir patirtis: kaip žaidimai, jėgos rungtys bei papročiai padeda perduoti tradicijas jaunajai kartai.

    Rungtys ir dienos eiga

    Renginys vyks gegužės 29 dieną Trakuose, Birutės gatvėje. Dalyvių atvykimas, edukacijos ir taisyklių pristatymas numatytas nuo 10.30 valandos, o pagrindinės veiklos startuos nuo 11.00 valandos.

    Žaidynėse planuojamos įvairios rungtys, tarp jų ripka, ristynės, kyla, lazdos traukynės, kvirkatas ir virvės traukimas. Taip pat bus skaičiuojama bendroji gimnazijų įskaita, o dieną vainikuos finalinės kovos ir apdovanojimai.

    Kultūrinė dalis ir atviros veiklos

    Be sportinių varžybų, numatyta kultūrinė programa ir edukacijos, o šventinę nuotaiką sustiprins oficiali atidarymo ceremonija su eisena. Vakare žiūrovų lauks koncertinė programos dalis.

    Organizatoriai akcentuoja ir tarpkultūrinę renginio kryptį: savo žaidimus ir papročius pristatys Lietuvoje gyvenančios kirgizų, tadžikų, lenkų, ukrainiečių ir čečėnų bendruomenės. Taip etnožaidynės tampa ne tik sporto, bet ir skirtingų tradicijų pažinimo erdve.

    Šalia varžybų veiks atvira etnopramogų erdvė, kur tradicinius žaidimus galės išbandyti visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo. Renginio tikslas išlieka aiškus: sujungti aktyvų laisvalaikį, paveldą ir gyvą bendrystę vienoje šventėje.

  • Kan. Stanislovas Krumpliauskas pelnė 2026 metų Felikso Jakubausko premiją: įvertinta kūryba ir vertybės

    Kan. Stanislovas Krumpliauskas pelnė 2026 metų Felikso Jakubausko premiją: įvertinta kūryba ir vertybės

    2026 metais kan. Stanislovui Krumpliauskui skirta literatūrinė Felikso Jakubausko premija. Sprendimas priimtas įvertinus jo autentišką kūrybą, kuria nuosekliai puoselėjamos dvasinės ir pilietinės vertybės bei stiprinama bendruomeniškumo kultūra.

    Kandidatūrą premijai pateikė asociacija „Mintija“, akcentavusi dvasininko indėlį į Zarasų krašto kultūrinį ir dvasinį gyvenimą. Asociacijos vertinimu, jo tekstai kultūrinėje ir religinėje spaudoje išsiskiria kalbos jautrumu ir gebėjimu aktualiai kalbėti apie tikėjimą, žmogaus vidinį gyvenimą ir bendruomenės vertybes.

    Kas ir už ką įvertinta?

    Premija skirta už literatūrinės kūrybos kultūrinę ir švietėjišką vertę, taip pat už dvasinių ir pilietinių nuostatų puoselėjimą. Vertinant pabrėžtas ir platesnis kontekstas: reikšmingas indėlis į Utenos regiono atminties, Zarasų krašto istorijos ir Lietuvos katalikybės puoselėjimą.

    Rekomendacijas kandidatūrai parengė UAB „Anykštos redakcija“ ir UAB „Utenos Indra“. Galutinį sprendimą, Zarasų rajono savivaldybės tarybos Kultūros ir meno premijų komisijai rekomendavus, priėmė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Biografija ir tarnystės kelias

    Kan. Stanislovas Krumpliauskas gimė Zarasų krašte, Ciciliškių kaime, kilęs iš bajoriškos Krumplevskių giminės. 1974 metais Panevėžyje jis įšventintas kunigu, vėliau tarnavo Biržų, Kupiškio, Papilio ir Anykščių parapijose.

    Nuo 2012 metų jis yra Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas ir Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratorius. Ši ilgalaikė tarnystė dažnai minima kaip viena priežasčių, kodėl jo tekstuose ryškiai atsispindi vietos žmonių patirtys ir bendruomenės atmintis.

    Knygos ir ankstesni įvertinimai

    Už veiklą ir kūrybą kan. S. Krumpliauskas yra pelnęs ne vieną įvertinimą: 2015 metais jam suteiktas Dusetų krašto garbės piliečio vardas, 2023 metais – Zarasų krašto garbės piliečio vardas. 2021 metais įteikta Dominyko Bukonto premija, o 2025 metais jis apdovanotas Emilijos Pliaterytės atminimo medaliu.

    Kartu su literate Giedre Mičiūniene jis parengė ir išleido knygas „Žmogaus rankos daro stebuklus“ (2021 metais), „Dusetų Švč. Trejybės parapijos šimtmečiai“ (2021 metais), „Kunigas – žmogus“ (2022 metais), „Laiškai – dvasinis lobynas“ (2024 metais) ir „Duotybės“ (2025 metais).

    Asociacija „Mintija“ pabrėžia, kad ši kūryba glaudžiai susijusi su Zarasų krašto kultūrinio identiteto stiprinimu, pagarba vietos istorijai, žmonėms ir tradicijoms. Knygose ir publikacijose įamžinamos Dusetų ir aplinkinių vietovių bendruomenės patirtys, kultūrinė atmintis ir dvasinės vertybės.

    Premijos skyrimas laikomas ir reikšmingu dėmesiu regioninei kultūrai, kai vietos istorijos, parapijų metraščiai ir asmeninės bendruomenių patirtys tampa ne tik atminties saugojimu, bet ir gyvu švietėjišku pasakojimu. Šis žanras Lietuvoje išlieka svarbus, nes padeda užfiksuoti mažesnių miestų ir kaimų istoriją bei perduoti ją platesniam skaitytojų ratui.

    Laureatui linkima stiprios sveikatos ir kūrybinės energijos, o jo darbai, pasak teikėjų, ir toliau išliks svarbiu šaltiniu Zarasų krašto kultūrinei atminčiai ir bendruomenių savivokai.

  • MEPA metai finišuoja: 102 Lietuvos mokyklos telkia bendruomenę ir stiprina pilietiškumą

    MEPA metai finišuoja: 102 Lietuvos mokyklos telkia bendruomenę ir stiprina pilietiškumą

    MEPA tinklas Lietuvoje auga

    Programa Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės (MEPA) Lietuvoje per dešimtmetį tapo vienu stipriausių tokių mokyklų tinklų Europoje. 2025–2026 mokslo metais joje registruotos 102 Lietuvos mokyklos, o tai rodo stabilų augimą ir ilgalaikį mokyklų įsitraukimą.

    Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė 17 mokyklų, o 18 jų MEPA veiklose dalyvauja nuo pat programos starto Lietuvoje. Toks tęstinumas paprastai laikomas vienu svarbiausių rodiklių, kad pilietiškumo ugdymo veiklos mokyklose tampa ne epizodinės, o sisteminės.

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos patirtis

    Viena ilgiausiai MEPA veiklose dalyvaujančių ugdymo įstaigų yra Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, kasmet įtraukianti naujus mokinius į jaunesniųjų ambasadorių veiklas. Gimnazijoje kartu su mokiniais dirba ir vyresnioji ambasadorė, mokytoja Daiva Matijošienė.

    Mokslo metų pradžioje gimnazijoje buvo suburta MEPA komanda, suplanuotos veiklos ir išsigrynintos temos, susijusios su Europos Parlamento darbu bei Europos Sąjungos prioritetais. Mokiniai rengė informacinius stendus, pristatymus apie ES institucijas, diskutavo apie jaunimo galimybes Europoje ir pilietinio aktyvumo svarbą.

    Temos, renginiai ir susitikimai

    Integruotų pamokų ir veiklų metu gimnazijoje nagrinėtos demokratijos, žmogaus teisių, klimato kaitos, dezinformacijos, lygių galimybių, savanorystės ir saugumo temos. Dėmesys skirtas kritiniam mąstymui ir tam, kaip jauni žmonės gali atsakingai vertinti informaciją bei dalyvauti sprendimų priėmime.

    Gimnazijos bendruomenė į veiklas įtraukė ir patirtinius mokymosi elementus: pristatytos „Erasmus+“ patirtys Vokietijoje ir Vengrijoje, minėta Europos kalbų diena. Spalio mėnesį mokiniai dalyvavo simuliacinėje Europos Parlamento sesijoje Strasbūre, lankėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje, susitiko su europarlamentaru Dainiumi Žalimu.

    Į gimnaziją kelis kartus buvo pakviesti ir alumnai Arnoldas Abramavičius bei Auksė Petruškevičiūtė, kurių veikla siejasi su europinėmis iniciatyvomis. Tokie susitikimai mokiniams padeda pamatyti, kaip pilietinis aktyvumas ir domėjimasis Europa gali virsti realiais studijų ar karjeros pasirinkimais.

    Europos diena kaip metų akcentas

    Vienu ryškiausių metų akcentų tapo Europos dienos renginiai, kurių metu vyko integruotos veiklos, protmūšis ir simuliaciniai užsiėmimai. Juose dalyvavo ir Visagino bei Ignalinos gimnazijų mokiniai, o bendros veiklos stiprino mokyklų partnerystę.

    Susitikime su europarlamentaru Pauliumi Saudargu mokiniai turėjo progą aptarti, kaip priimami sprendimai Europos Parlamente ir kodėl jaunimo įsitraukimas svarbus ne tik rinkimuose, bet ir kasdienėse pilietinėse iniciatyvose. Simuliacijos leido praktiškai išbandyti argumentavimo, kompromisų paieškos ir komandinio darbo įgūdžius.

    Veiklos už mokyklos ribų

    Per mokslo metus MEPA komanda aktyviai viešino veiklas mokyklos informacinėse erdvėse ir socialiniuose tinkluose, skatindama bendruomenę sekti Europos aktualijas. Trečius metus iš eilės, minint Europos dieną, gimnazistai vyko į miesto ugdymo įstaigas ir bendruomenes, kur vedė pamokas apie ES ir Europos Parlamentą.

    Tokios veiklos vyko Zarasų „Lakštingalos“ mokykloje, Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje, Zarasų profesinėje mokykloje ir Trečiojo amžiaus universitete. Siekiant įtraukti platesnį mokinių ratą, gimnazijoje surengtos ir tinklinio varžybos, kurios tapo papildomu būdu telkti bendruomenę.

    „Svarbu, kad mokiniai suprastų, jog Europos Sąjunga nėra tolima institucija, o erdvė, kurioje reikšmingas kiekvieno piliečio balsas“, – sakė MEPA vyr. ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Apibendrindama mokslo metų veiklas gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad dalyvavimas MEPA padeda stiprinti atsakomybės, organizavimo, bendruomeniškumo ir europietiškos tapatybės jausmą. Ilgalaikis įsitraukimas rodo, jog pilietiškumo ugdymas gali būti paremtas ne vien teorija, bet ir realiomis patirtimis, diskusijomis bei bendradarbiavimu.

  • Zarasų savivaldybė ieško atvejo vadybininko: terminuota vieta iki 2029 metų liepos pabaigos

    Zarasų savivaldybė ieško atvejo vadybininko: terminuota vieta iki 2029 metų liepos pabaigos

    Skelbiamas konkursas Zarasuose

    Zarasų rajono savivaldybės administracija pranešė skelbianti konkursą Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininko pareigoms. Tai terminuota darbo sutartis, sudaroma projekto įgyvendinimo laikotarpiui.

    Skelbime nurodoma, kad darbo sutartis būtų sudaroma iki 2029 metų liepos 31 dienos. Kandidatai kviečiami teikti dokumentus ir dalyvauti atrankoje pagal nustatytą tvarką.

    Ką svarbu žinoti kandidatams?

    Atvejo vadybininko darbas Socialinės paramos skyriuje paprastai siejamas su individualių situacijų koordinavimu ir pagalbos organizavimu, kai žmogui ar šeimai reikalingos kelių sričių paslaugos. Tokiose pareigose dažnai tenka bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, švietimo ir sveikatos įstaigomis bei kitomis institucijomis.

    Tikslūs reikalavimai kandidatams, atsakomybių aprašymas, atrankos etapai ir dokumentų pateikimo terminai pateikiami oficialiame konkurso skelbime. Savivaldybė ragina kandidatus remtis būtent ten nurodyta informacija.

    Kur ieškoti oficialios informacijos?

    Paraiškų teikimas ir informacija apie konkursą skelbiama Valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus atrankų platformoje. Joje pateikiamos ir detalios sąlygos, kaip kandidatuoti bei kokius dokumentus būtina pateikti.

    Zarasų rajono savivaldybės administracija pažymi, kad ši pozicija yra susieta su projektu, todėl darbo santykiai numatomi konkrečiam laikotarpiui iki 2029 metų liepos pabaigos.

  • Antazavėje imtasi spręsti vandens kaupimosi pagrindinėje gatvėje bėdą: kas daroma kelio ruože

    Antazavėje imtasi spręsti vandens kaupimosi pagrindinėje gatvėje bėdą: kas daroma kelio ruože

    Antazavės gyventojams atkreipus dėmesį į pagrindinėje gyvenvietės gatvėje besikaupiantį vandenį, situacija buvo įvertinta vietoje, o kelių tvarkymo darbai jau pradėti. Savivaldybė teigia siekianti, kad po liūčių ar atlydžių vanduo nuo važiuojamosios dalies pasišalintų greičiau ir nekeltų pavojaus eismui.

    Gavęs gyventojų kreipimąsi, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys nuvyko apžiūrėti probleminės atkarpos. Dėl reikalingų sprendimų savivaldybė kreipėsi į akcinę bendrovę „Kelių priežiūra“, kuri prižiūri valstybinės reikšmės kelius.

    Kodėl čia kaupėsi vanduo?

    Pasak „Kelių priežiūros“, problema fiksuota valstybinės reikšmės kelyje Nr. 5308 Dusetos–Antazavė–Kumpuoliai, maždaug nuo 7,80 iki 9,40 kilometro. Šiame ruože vietomis kaupėsi paviršinis vanduo, nes ne visur buvo užtikrinamas sklandus jo nutekėjimas nuo asfalto dangos.

    Pagrindinė priežastis įvardijama per laiką užaukštėję kelkraščiai, kuriuose susiformavusi augalinė danga trukdo vandeniui laisvai nubėgti į griovius. Tokios situacijos dažniau išryškėja pavasarį ir po intensyvesnių kritulių, kai trumpam išaugę vandens kiekiai greitai parodo silpniausias drenažo vietas.

    Kokie darbai vyksta Antazavėje?

    Šiuo metu gyvenvietėje vykdomi užaukštėjusio kelkraščio nukasimo darbai, o atskirose vietose atstatomi kelio grioviai. Taip pat pagal poreikį valomos pralaidos, kad vanduo galėtų pasišalinti ir nesikauptų ant važiuojamosios dalies ar prie įvažiavimų.

    Tvarkymo darbai atliekami per visą Antazavės gyvenvietę minėtame kelio ruože. Skelbiama, kad darbus planuojama užbaigti artimiausiu metu, o po jų turėtų pastebimai pagerėti vandens nutekėjimas ir sumažėti užmirkimo rizika.

    „Tikimės, kad atlikus darbus vanduo nuo asfalto dangos pasišalins žymiai greičiau, o gyventojams aktuali problema bus išspręsta ilgam laikui“, – teigė savivaldybės atstovai.

  • Zarasų krašto sportininkė Arina po pergalės Taline ruošiasi sportinės akrobatikos stovyklai Italijoje

    Zarasų krašto sportininkė Arina po pergalės Taline ruošiasi sportinės akrobatikos stovyklai Italijoje

    Zarasų rajono savivaldybėje apsilankė jaunoji sportininkė Arina kartu su mama. Jos atvyko padėkoti merei Nijolei Guobienei už suteiktą paramą, kuri leis Arinai rugpjūtį dalyvauti sportinės akrobatikos stovykloje Italijoje.

    Arina treniruojasi Visagino sporto centre, kur lanko sportinės akrobatikos užsiėmimus. Savivaldybė pabrėžia, kad šią sporto šaką Visagine atranda ir daugiau vaikų iš Zarasų krašto, o tai rodo augantį jaunimo įsitraukimą į aktyvią veiklą.

    Tarptautinė patirtis ir tobulėjimas

    Sportinės akrobatikos stovyklos užsienyje dažniausiai tampa svarbiu žingsniu jauniems sportininkams, nes suteikia galimybę treniruotis intensyviau, susipažinti su kitų šalių rengimo metodais ir gauti daugiau praktikos dirbant su skirtingais treneriais.

    Tokios patirtys ypač reikšmingos augant meistriškumui, kai sportininkai siekia tvirtesnės technikos, didesnio stabilumo atliekant elementus ir geresnio pasirengimo varžybų sezonui. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad parama jaunimui dažnai lemia, ar talentingi vaikai turi galimybių dalyvauti tokio lygio programose.

    Pergalė Taline papildė pasiekimus

    Susitikimo metu Arina su mama pasidalijo ir dar viena džiugia žinia: sportininkė su komanda iškovojo pirmą vietą Taline vykusiame sportinės akrobatikos konkurse KevadAkro 2026 in Tallinn. Pasak savivaldybės, šis rezultatas tapo reikšmingu įvertinimu nuoseklaus darbo treniruotėse.

    Merė Nijolė Guobienė pasveikino Ariną su pergale ir palinkėjo sėkmės ruošiantis artėjančiai stovyklai Italijoje. Taip pat pabrėžta, kad tokie pasiekimai primena, kaip svarbu laiku pastebėti jaunuosius talentus ir suteikti jiems sąlygas augti bei garsinti savo kraštą.

  • Tarptautiniame piešinių konkurse įvertinta ignalinietė: Panevėžio renginys sutraukė 3 070 darbų

    Tarptautiniame piešinių konkurse įvertinta ignalinietė: Panevėžio renginys sutraukė 3 070 darbų

    Panevėžyje gimęs tarptautinis piešinių konkursas Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą šiemet minėjo dvi sukaktis: Panevėžio gamtos mokyklos 60 metų veiklos jubiliejų ir 35-ąsias paties konkurso metines. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursu siekiama ugdyti vaikų pastabumą aplinkai ir skatinti per kūrybą reikšti savo santykį su gamta.

    Šių metų konkursas išsiskyrė mastu: pateikta 3 070 kūrybinių darbų iš 10 šalių, tarp jų Kinijos, Lenkijos, Latvijos, Sakartvelo, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Airijos ir Lietuvos. Darbai atkeliavo iš 408 ugdymo įstaigų, o mokinius konkursui ruošė 699 pedagogai.

    Organizatorių teigimu, toks dalyvių aktyvumas rodo, kad vaikų kūrybinė raiška ir aplinkosauginės temos išlieka aktualios įvairiose švietimo sistemose. Piešiniai dažnai tampa ne tik menine užduotimi, bet ir priemone kalbėti apie gamtos tausojimą, žmogaus atsakomybę ir kasdienius pasirinkimus.

    7–10 metų amžiaus grupėje laureate tapo Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos mokinė Emilija Korobčanaitė. Mokinę konkursui parengė mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Iš Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos į konkursą taip pat buvo išsiųsti dar septyni mokinių darbai. Pedagogų teigimu, tokie pasiekimai vaikams suteikia motyvacijos toliau kurti, o bendruomenei primena, kad nuoseklus darbas ir palaikymas gali atverti kelią į tarptautinį pripažinimą.