Category: Regionai

  • Prie Medikiškių gatvės kirs pavojingus medžius: savivaldybė įspėja gyventojus

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad šalia Medikiškių gatvės artimiausiu metu bus vykdomi sanitariniai miško kirtimo darbai. Pasak savivaldybės, darbai planuojami siekiant sumažinti rizikas eismo dalyviams ir aplinkai.

    Tvarkymo metu numatoma šalinti sausus ir nudžiūvusius medžius, taip pat kelio pakraštyje augančias pavojingas egles, kurias pažeidė puvinys. Tokie medžiai dėl prastos būklės gali lūžti ar virsti ant važiuojamosios dalies, ypač stipresnio vėjo metu.

    Sanitariniai kirtimai miškuose dažniausiai taikomi tada, kai medžiai yra pažeisti ligų, kenkėjų ar aplinkos veiksnių ir kelia grėsmę saugumui. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šalia kelių net ir pavienio medžio lūžis gali sukelti avarines situacijas, todėl prioritetas teikiamas pavojingiausiems ruožams.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių miško kirtimus reglamentuojančių teisės aktų ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie kirtimai skirti miško sanitarinei būklei gerinti ir rizikai dėl nestabilių medžių sumažinti.

    Darbus atliks savivaldybės pasamdytas rangovas UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir vairuotojų prašoma būti atidiems, laikytis laikinų eismo organizavimo sprendimų, saugos reikalavimų ir neiti į darbų zoną, kol vyksta kirtimo ir išvežimo darbai.

  • Prie Žaliųjų ežerų – kirtimai: įvardijo, kurie medžiai kelia grėsmę ir kas juos šalins

    Vilniuje, šalia Žaliųjų Ežerų gatvės, Valakupių girininkijos 104 kvartale numatyti sanitariniai miško kirtimo darbai 15, 17 ir 18 sklypuose. Savivaldybė nurodo, kad darbai reikalingi dėl prastėjančios kai kurių medžių būklės ir galimos rizikos šalia kelio.

    Planuojama šalinti sausas ir nudžiūvusias egles, taip pat prie važiuojamosios dalies augančius pavojingus medžius, pažeistus puvinio. Tokie medžiai, ypač esant stipresniam vėjui ar po gausesnių kritulių, gali nulūžti ar išvirsti ir sukelti pavojų eismui.

    „Sanitarinių kirtimų tikslas – pagerinti miško būklę ir užtikrinti eismo bei aplinkos saugumą“, – teigiama savivaldybės informacijoje.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Tai reiškia, kad kirtimai turi būti atliekami tik tiek, kiek būtina pavojui ir židiniams pašalinti, o darbų organizavimas privalo užtikrinti teritorijos ir žmonių saugą.

    Sanitariniai kirtimai dažniausiai planuojami tada, kai medynuose daugėja išdžiūvusių ar ligų pažeistų medžių, o šalia infrastruktūros atsiranda papildomų rizikų. Pastaraisiais metais miškininkai visoje Lietuvoje fiksuoja didesnį medžių pažeidžiamumą dėl kenkėjų, ligų ir ekstremalesnių orų, todėl pavojingų medžių šalinimas prie kelių ir takų tampa dažnesne praktika.

    Darbus vykdys Vilniaus miesto savivaldybės pasamdytas rangovas – UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir eismo dalyvių prašoma būti atidiems, laikytis laikinųjų eismo organizavimo ir saugos reikalavimų bei neiti į darbų zoną.

  • Kazliškių gatvėje šalinama avarinė tuopa: kas nutiko medžiui ir ar jo vietoje atsiras naujas?

    Kazliškių gatvėje, prie 19 numeriu pažymėto pastato, šalinamas avarinės būklės medis – balzaminė tuopa. Sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą riziką aplinkiniams.

    Specialistų vertinimu, medis buvo apimtas stipraus puvinio, todėl jo stabilumas suprastėjo. Tokiais atvejais didėja lūžimo ar išvirtimo tikimybė, ypač pučiant stipresniam vėjui ar po gausesnių kritulių.

    Pažymima, kad šiuo atveju arboristinės priemonės medžio išgelbėti neleistų, nes pažeidimai yra reikšmingi ir susiję su konstrukciniu tvirtumu. Praktikoje tai reiškia, kad vien genėjimas ar papildomas tvirtinimas rizikos nepašalintų.

    Tuopos, ypač augančios urbanizuotose vietose, dažnai patiria papildomą stresą dėl suslėgto dirvožemio, ribotos šaknų erdvės ir mechaninių pažeidimų. Vidinis puvinys tokiais atvejais gali progresuoti nepastebimai, o išoriniai požymiai ne visada tiksliai atspindi realią situaciją.

    Po medžio pašalinimo bus vertinama atsodinimo galimybė. Jei vieta tinkama, paprastai siekiama parinkti rūšį, kuri geriau prisitaiko prie miesto sąlygų ir kelia mažesnę riziką ateityje.

  • Vilnius perima valstybės turtą Verkių g. 14: ką tai reiškia miestui ir gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė rengia tarybos sprendimo projektą dėl valstybės nekilnojamojo turto, esančio Verkių g. 14 ir kituose adresuose, perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Tokie sprendimai paprastai leidžia miestui paprasčiau administruoti pastatus ir žemės sklypus, planuoti investicijas bei užtikrinti jų priežiūrą.

    Perėmimas savivaldybės nuosavybėn dažniausiai siejamas su viešųjų paslaugų infrastruktūra, teritorijų sutvarkymu arba pastatų pritaikymu savivaldybės funkcijoms. Kai turtą valdo savivaldybė, ji gali greičiau priimti sprendimus dėl remonto, nuomos, panaudos ar panaudojimo bendruomenės poreikiams.

    Praktikoje tokie projektai aktualūs ir gyventojams, nes gali lemti, ar teritorija bus tvarkoma, ar joje atsiras naujų viešųjų erdvių, socialinių paslaugų ar administracinių funkcijų. Taip pat tai gali turėti įtakos aplinkinių teritorijų planavimui, eismo organizavimui ir sprendimams dėl ilgalaikės rajono plėtros.

    Sprendimo projektas pateiktas viešinimui, o savivaldybė kviečia suinteresuotus asmenis domėtis projektu ir teikti klausimus. Už projekto koordinavimą atsakingas savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Priežiūros ir tvarkymo poskyris.

    Gyventojai ir organizacijos, norintys patikslinti informaciją apie perimamą turtą, projekto rengimo eigą ar numatomas tolesnes procedūras, gali kreiptis į vyriausiąją specialistę Aureliją Snieškienę telefonu 05 211 2668 arba elektroniniu paštu aurelija.snieskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje 300 moterų minutei gulės ant asfalto: taip atkreips dėmesį į dviratininkų saugumą

    Šeštadienį Vilniuje vyks jubiliejinis, dešimtasis labdaringas moterų važiavimas „Minam100“. Renginyje apie 300 dalyvių kartu įveiks 100 kilometrų maršrutą, o prieš startą surengs pilietinę akciją „1 minutė už saugumą“.

    Akcijos metu dviratininkės su dviračiais vienai minutei atsiguls ant asfalto. Taip siekiama priminti, kad eismo dalyvių pažeidžiamumas keliuose išlieka reali problema, o dėmesingumas ir pagarba kelyje gali išgelbėti gyvybes.

    „Šiemet norime ne tik suburti moteris 100 kilometrų iššūkiui ir tęsti paramą jauniesiems dviratininkams, bet ir aiškiai pasakyti: saugumas keliuose yra visų atsakomybė“, – sakė „Minam100“ iniciatyvos įkūrėja Vita Vitkutė-Degutienė.

    Rengėjai atkreipia dėmesį, kad dviratininkų saugumą lemia ne viena priežastis: greičių skirtumai, rizikingi lenkimai, neatidumas sankryžose, prastas matomumas tamsiuoju paros metu. Praktikoje ypač svarbu laikytis saugaus atstumo lenkiant, rinktis matomumą gerinančias priemones ir numatyti savo veiksmus, ypač važiuojant intensyvaus eismo atkarpose.

    Akcija suplanuota 10.30 valandą, šalia Valakampių II paplūdimio, Vaidilutės ir Svajonių gatvių atkarpoje. Šioje vietoje eismas trumpam bus ribojamas, kad akcija vyktų saugiai, o vėliau dalyvės pajudės į trasą.

    Pagal Transporto kompetencijų agentūros skelbiamus duomenis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos keliuose žuvo 3 dviratininkai, dar 164 buvo sužeisti. Specialistai nuosekliai akcentuoja, kad tokius rodiklius mažinti padeda ne tik infrastruktūros sprendimai, bet ir kasdieniai vairuotojų bei dviratininkų įpročiai.

    Per dešimtmetį „Minam100“ iniciatyva vaikų dviračių sportui surinko daugiau kaip 400 000 eurų, parama pasiekė apie 20 dviračių sporto mokyklų skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Organizatoriai pabrėžia, kad šis modelis ne tik finansuoja sportą, bet ir kuria bendruomenę, kurioje atsiranda daugiau motyvacijos bei tęstinumo.

    Pasak iniciatyvos organizatorių, dalis jaunuolių, anksčiau gavusių paramą, šiemet prie renginio prisijungs kaip savanoriai ir padės užtikrinti sklandų važiavimą. Tai, anot rengėjų, rodo, kad investicija į vaikų sportą grįžta per jaunų žmonių įsitraukimą ir atsakomybę bendruomenei.

    Važiavimas startuos nuo Valakampių II paplūdimio, maršrutas drieksis Valakupių keliais Nemenčinės ir Buivydžių kryptimi. Organizatoriai primena, kad dalyvės visą vasarą ruošėsi nemokamose grupinėse treniruotėse, kuriose mokėsi saugaus važiavimo grupėje, atstumų laikymosi ir rankų signalų.

    Renginio programoje numatytas atidarymas 10 valandą, 10.30 valandą vyks pilietinė akcija, o 11 valandą planuojamas startas į 100 kilometrų distanciją. Dalyvių sugrįžimo laukiama apie 15–15.30 valandą.

    Renginio metu taip pat bus pristatoma eismo saugumo kampanijos „Matyk žmogų, o ne kliūtį“ fotografijų paroda. Joje akcentuojama, kad dviratininkas kelyje pirmiausia yra žmogus, o saugūs sprendimai priklauso nuo visų eismo dalyvių elgesio.

  • Vilniuje dalijamas 1 647 kv. m sklypas Dedeliškių g. 4: ką turi žinoti kaimynai ir bendraturčiai

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo rengti Dedeliškių g. 4 esančio 1 647 kv. m ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektas rengiamas tenkinant sklypo bendraturčio prašymą ir remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais rugsėjo 8 dieną pasirašytu įsakymu.

    Nurodoma, kad pertvarkymo tikslas – padalyti sklypą į du ar daugiau atskirų sklypų. Sklypas registruotas kadastro numeriu 0101/0162:343, o projekto rengimas vykdomas pagal aplinkos ministro patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles.

    Tokie projektai praktikoje dažniausiai rengiami tuomet, kai bendraturčiai siekia aiškiai atskirti naudojamas sklypo dalis, planuojamas atskiras užstatymas ar atskiri pardavimai. Padalijimas gali palengvinti turto valdymą, tačiau kartu gali keistis privažiavimo, servitutų, inžinerinių tinklų koridorių ar kitų apribojimų sprendiniai, todėl procesas aktualus ir kaimynams.

    Kaip vyks procedūros

    Savivaldybė informuoja, kad su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Joje gyventojai ir suinteresuoti asmenys gali sekti elektroninių paslaugų būsenos pasikeitimus ir matyti sprendinių rengimo eigą.

    Projektui suteiktas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-220831. Šis numeris paprastai naudojamas identifikuojant konkretų projektą sistemoje ir bendraujant su atsakingais savivaldybės specialistais.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl projekto rengimo papildomą informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovai. Savivaldybė nurodo, kad gyventojai gali kreiptis į vyriausiąją specialistę Kristiną Einorienę.

    Ekspertai primena, kad formavimo ir pertvarkymo projektų metu svarbu įvertinti ne tik sklypo ribas, bet ir taikomus teritorijų planavimo sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei galimus servitutus. Būtent šie aspektai dažniausiai lemia, ar padalijimas bus įgyvendintas taip, kaip tikisi pareiškėjas, ir ar nekils ginčų su kaimynais ar bendraturčiais.

  • Seime vėl judina Žemės ūkio rūmų įstatymo naikinimą: jaunieji ūkininkai kelia 4 klausimus

    Seimui vėl teikiamas projektas XVP-327, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp iniciatyvos autorių nurodomi Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti parlamentarai.

    Į politikus kreipėsi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, ragindama prieš balsavimą aiškiai atsakyti, kas pakeistų dabartinę žemdirbių atstovavimo sistemą. Organizacijos teigimu, pirmiausia būtina pateikti veikiantį modelį, o tik tada spręsti, ką naikinti ar perkurti.

    Diskusija grįžta ir dėl to, kad ankstesniais metais jau būta bandymų mažinti Žemės ūkio rūmų vaidmenį, daugiau galių suteikiant pavienėms interesų grupėms. Dabar siūloma žengti dar toliau ir panaikinti visą teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas bendras skirtingų žemdirbių organizacijų atstovavimas.

    Kas liktų be balso?

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad realiose politinėse derybose svarbios ne tik formalios teisės, bet ir resursai. Stambesnės bendrovės bei jų asociacijos dažniau turi galimybių samdyti teisininkus, viešųjų ryšių specialistus ir nuolat dirbti su sprendimų priėmėjais.

    Tuo metu šeimos ūkiuose tas pats žmogus neretai vienu metu atlieka ir vadovo, ir technikos operatoriaus, ir ūkio darbų organizatoriaus, ir buhalterio funkcijas. Dėl to mažesniems ūkiams sunkiau sekti teisėkūros procesą ir reguliariai dalyvauti svarstymuose Vilniuje.

    „Valstybė turėtų ieškoti ne kaip susilpninti ūkininkų organizacijas, o kaip sustiprinti tuos, kurie patys neturi pinigų profesionaliam atstovavimui“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Interesų konfliktų šešėlis

    Organizacija atkreipia dėmesį į politinės darbotvarkės sutapimus: 2025 metais balandžio 11 dieną Lietuvos žemės ūkio taryba rezoliucijoje siūlė atsisakyti Žemės ūkio rūmų įstatymo, o po kelių dienų Seime buvo įregistruotas projektas XVP-327. Jaunieji ūkininkai sako, kad visuomenei būtina aiškiai suprasti, kas formavo iniciatyvos turinį ir argumentus.

    Papildomo svorio šiai temai suteikia ir 2025 metais lapkričio 25 dieną skelbtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimas, kuriame konstatuota, kad Lietuvos žemės ūkio taryba, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Tarp institucijoms teiktų pasiūlymų buvo minimas ir siekis panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą.

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad tokios aplinkybės turėtų būti įvertintos prieš priimant sprendimus, galinčius keisti visos šakos atstovavimo architektūrą. Pasak jų, klausimas yra ne tik teisinis, bet ir apie tai, kieno balsas ilgainiui bus girdimas žemės ūkio politikoje.

    Žemės koncentracijos klausimas

    Viešojoje erdvėje tuo pat metu vėl aštrėja diskusijos apie žemės koncentraciją ir realią kontrolę per įmonių grupes. Kaip pavyzdys minimas planuojamas Estijos bendrovės „Infortar“ sprendimas įsigyti 100 proc. Lietuvos žemės ūkio grupės „Litagra“ akcijų, o kartu ir reikšmingą dirbamos žemės portfelį.

    Jaunieji ūkininkai akcentuoja, kad vien formaliai taikomi ribojimai ne visada parodo realią situaciją, jei žemė valdoma per susijusias įmones ar grupes. Jų teigimu, būtent tokiose diskusijose reikalinga platforma, kurioje dalyvautų skirtingos šakos ir ūkio dydžiai, o ne tik labiausiai finansiškai pajėgūs rinkos dalyviai.

    „Jeigu įstatyme turime 500 hektarų ribą, o verslo grupių ūkiuose matome dešimtis tūkstančių hektarų, valstybė turi tikrinti, ar įstatymo tikslas realiai veikia“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad žemė yra ribotas išteklius, todėl sprendimai dėl atstovavimo sistemos susiję ir su ilgalaike kaimo ateitimi. Organizacijos vertinimu, jei didėtų koncentracija, jaunam žmogui ateityje būtų vis sunkiau įsigyti žemės ir pradėti ūkininkauti.

    Seimo nariams pateiktame kreipimesi prašoma prieš balsavimą atsakyti į keturis klausimus: kas atstovaus skirtingiems ūkiams vienoje sistemoje, kaip bus ribojama pinigais grindžiama politinė įtaka, kas padės mažesniems ūkiams ir kodėl pirmiausia neteikiamas naujas savivaldos modelis. Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad keisti sistemą galima, tačiau naikinimas be aiškios alternatyvos gali turėti ilgalaikių pasekmių.

  • Pastatei statinį valstybinėje žemėje? NŽT įspėja: sklypo negausi ir be aukciono jo nenusipirksi

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėja daugėjant atvejų, kai valstybinėje žemėje savavališkai pastačius statinius ar įrengus objektus vėliau bandoma pasiekti, kad aplink juos būtų suformuotas žemės sklypas. Anot tarnybos, neteisėtas veiksmas negali tapti pagrindu atsirasti teisei į valstybinę žemę.

    NŽT pabrėžia, kad žemės sklypas neformuojamas tam, kad būtų įteisintas savavališkai atsiradęs objektas. Kitaip tariant, faktas, jog valstybinėje žemėje stovi statinys, tvenkinys ar kitas įrenginys, savaime nesukuria teisės nei į nuomą, nei į pirkimą be aukciono.

    Kada galima be aukciono?

    Pagal galiojančią tvarką be aukciono gali būti parduodami ar išnuomojami tik suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami valstybinės žemės sklypai. Esminė sąlyga yra ta, kad sklypas turi būti reikalingas jame teisėtai esantiems ir įregistruotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

    Todėl NŽT akcentuoja, kad teisė į valstybinę žemę be aukciono siejama ne su bet kokiu objektu, o su teisėtai pastatytu ir registruotu statiniu bei kitomis teisės aktuose numatytomis sąlygomis. Jei statinys atsirado pažeidžiant reikalavimus, tai negali tapti argumentu formuoti sklypą ir vėliau įteisinti naudojimą.

    Svarbu atskirti naudojimą ir teisę

    NŽT atkreipia dėmesį į dažną klaidą, kai faktinis naudojimas sutapatinamas su teise naudotis žeme. Net jei asmuo realiai tvarko tam tikrą plotą, aptvėrė teritoriją ar joje stovi pastatytas objektas, tai nereiškia, kad šis plotas automatiškai turi būti suformuotas kaip sklypas jo reikmėms.

    Pasak tarnybos, valstybinės žemės sklypo suformavimas ir teisės tą sklypą įsigyti ar išsinuomoti suteikimas yra du atskiri teisiniai procesai. Net ir tada, kai statinys yra teisėtas, žemė gali būti suteikiama tik įvertinus, ar tenkinamos visos teisės aktuose numatytos sąlygos ir ar sklypas iš tiesų būtinas statinio eksploatavimui.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    NŽT primena, kad savavališkas valstybinės žemės užėmimas, neteisėtos tvoros, savavališkai įrengti tvenkiniai ar kiti statiniai nelaikomi pagrindu suteikti teisę naudotis valstybine žeme. Tokie atvejai pirmiausia vertinami kaip pažeidimai, o ne kaip situacijos, kurias valstybė turėtų „sutvarkyti“ suformuodama sklypą.

    Gyventojams, planuojantiems statybas ar bet kokius įrenginius, svarbiausia iš anksto pasitikrinti žemės nuosavybės ir naudojimo statusą bei teisines galimybes. NŽT pabrėžia, kad teisėtas kelias visada prasideda nuo dokumentų ir leidimų, o ne nuo faktiškai atsiradusio objekto.

  • Raudonasis Kryžius ruošia savanorius ligoninėms: štai kodėl krizės metu prireiks jūsų pagalbos

    Didelio masto nelaimės, ekstremaliosios situacijos ar karas akimirksniu išaugina pagalbos poreikį, o viena jautriausių vietų tokiais momentais tampa ligoninės. Kai pacientų srautai šokteli, medicinos personalui reikia ne tik papildomų rankų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip veikia skubios pagalbos grandinė.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus jungtis prie Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanorių. Organizacija pabrėžia, kad vien gerų ketinimų neužtenka: krizėje svarbiausia greitis, aiškus vaidmuo ir gebėjimas dirbti pagal ligoninės tvarką.

    Praktiniai įgūdžiai ugdomi dar iki krizių, savanoriaujant skubiosios pagalbos skyriuose ir mokantis veikti kartu su medikais. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse savanoriauja apie 120 žmonių, o bendradarbiavimas įtvirtintas sutartimis su septyniomis gydymo įstaigų grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

    Ligoninėje savanorystė dažnai reiškia nematomą, bet kritiškai svarbią pagalbą: pacientų palydėjimą, registracijos procesų palengvinimą, tyrimų pristatymą, pagalbą pasiruošiant procedūroms. Ne mažiau svarbi ir emocinė parama, ypač kai žmonės atvyksta išsigandę, sutrikę ar nežinantys, kas jų laukia.

    „Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, yra stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 286 aktyvūs šios krypties savanoriai, o dar daugiau nei 300 žmonių galėtų prisijungti prireikus. Tikslas yra sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, kad pagalba būtų pasiekiama visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar krizė ištinka didmiestį, ar mažesnę bendruomenę.

    Viena iš savanorių, Laura Reklaitienė, prie veiklos prisijungė prasidėjus karui Ukrainoje, kai noras padėti virto poreikiu pačiai išmokti nepasimesti krizinėse situacijose. Pasak jos, savanorystė suteikė pirmosios pagalbos, psichologinės paramos ir krizių valdymo žinių, kurios vėliau praverčia ir kasdienybėje.

    „Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė L. Reklaitienė.

    Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija, kai trūko žmogiškųjų resursų ir bet koks operatyvus palaikymas gydymo įstaigose tapo itin svarbus. Jis sako, kad skubios pagalbos skyriuje kiekviena pamaina skiriasi, o labiausiai įsimena momentai, kai žmogui prireikia ne tiek procedūrinės, kiek paprastos žmogiškos atramos.

    „Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas yra kažką veikti. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – sakė R. Skirsgila.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad savanoriui nereikia ateiti jau viską mokant. Parengimas vyksta nuosekliai, dirbama komandoje, o užduotys skiriamos pagal pasirengimą, kad žmonės nebūtų paliekami vieni su per sudėtingomis situacijomis.

    Pasirengimas neapsiriboja tik ligoninėmis: savanoriai dalyvauja pratybose su institucijomis ir partneriais, mokosi pirmosios ir psichologinės pagalbos, incidentų valdymo, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti atsparumą. Organizacija kviečia registruotis per „redcross.lt“ ir pradėti pasirengimą dar dabar, nelaukiant, kol ištiks krizė.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metais, o tarptautinis judėjimas vienija organizacijas 191 valstybėje. Pagrindinė misija išlieka ta pati: padėti žmonėms ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei remti pažeidžiamiausius, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.

  • Senvagėje šį vakarą debiutuoja „Atspindžiai“: 12 minučių reginys Panevėžio gimtadieniui

    Premjera prie Senvagės fontano

    Panevėžyje šį vakarą Senvagėje pirmą kartą bus parodytas naujas audiovizualinis spektaklis „Atspindžiai“. Renginys prasidės 21 valandą ir yra skirtas Senvagės fontanui bei Panevėžio 523-iojo gimtadienio progai.

    Maždaug 12 minučių trunkančiame pasirodyme ant vandens ekrano susijungs vaizdas, muzika, šviesos ir fontano srovių judesys. Spektaklį planuojama pakartoti rugsėjo 13 dieną 21 valandą.

    Kas laukia žiūrovų

    „Atspindžiai“ kviečia pažvelgti į realybės ir jos atspindžio santykį, žaidžiant dviejų vaizdo sluoksnių kaita. Dailininko Virginijaus Kašinsko kūriniai animuojami ir jungiami su juodai baltu kontūriniu vaizdu, o scenose šie sluoksniai tai sutampa, tai išsiskiria.

    Vaizdinį pasakojimą papildo baltų mitologijos ir lietuvių tautosakos motyvai, muzikos ir šviesos sprendimai. Pagal projekciją sinchronizuojamos fontano srovės sustiprina įspūdį, nes pasirodymas kuriamas kaip vientisa garso, vaizdo ir vandens choreografija.

    Skirtingų vaizdo sluoksnių kaita skatina stebėti, kaip keičiasi mūsų žvilgsnis į tą patį vaizdą ir kur prasideda interpretacija. Tokie vietai pritaikyti audiovizualiniai pasirodymai Lietuvoje tampa vis populiaresni, nes leidžia miesto erdves paversti trumpalaikėmis scenomis ir pritraukti įvairaus amžiaus žiūrovus.

    Kas sukūrė ir kaip veiks fontanai

    Spektaklį Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu sukūrė mažoji bendrija „Pozityvūs sprendimai“. Po šios dienos premjeros Senvagės fontano srovių ir šviesų programa be garso veiks iki 23.50 valandos.

    Miesto gimtadienio proga Senvagės fontano repertuarą papildys ir du nauji maždaug 5 minučių trukmės pasirodymai, kuriuose muzikos ritmą lydės fontano srovių judesys ir šviesos. Juos parengė fontaną administruojanti įmonė „Šokantys fontanai“.

    Rugsėjo 11 ir 12 dienomis Senvagėje vaizdo projekcijų nebus, tačiau dieninė ir vakarinė fontano programa veiks iki 23.50 valandos. Rugsėjo 11–13 dienomis iki 23.50 valandos veiks ir Laisvės aikštės bei Nepriklausomybės aikštės fontanai.

    Visą rugsėjo mėnesį trumpi Senvagės fontano audiovizualiniai pasirodymai numatyti 21 valandą nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o penktadieniais ir šeštadieniais 21 valandą planuojamos vaizdo projekcijos. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad šventinio savaitgalio programa gali numatyti pakeitimų.