CP v2

Category: Regionai

  • Neryje – nauja taršos gaudymo sistema: Vilnius žada įspėjimus realiuoju laiku

    Neryje – nauja taršos gaudymo sistema: Vilnius žada įspėjimus realiuoju laiku

    Vilnius pradėjo naudoti naują Neries vandens kokybės stebėsenos ir reagavimo sistemą, kuri turi padėti greičiau pastebėti taršos požymius ir operatyviau imtis veiksmų. Mieste upėje įrengtos trys plūduriuojančios monitoringo stotelės, o svarbiausi duomenys sujungiami į vieną valdymo aplinką.

    Pasak savivaldybės, sistema apima Neries ruožą nuo Turniškių hidroelektrinės iki Grigiškių. Iki šiol dalis rodiklių buvo vertinama periodiškai, todėl geriau atspindėdavo ilgalaikes tendencijas, bet ne visada leisdavo laiku fiksuoti trumpalaikius taršos šuolius, pavyzdžiui, po liūčių ar avarijų.

    „Neris yra viena svarbiausių Vilniaus gamtinių arterijų – ji reikšminga miesto ekosistemai, žmonių poilsiui ir gyvenimo kokybei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Plūduriuojančios stotelės realiuoju laiku matuoja pagrindinius parametrus, tarp jų vandens rūgštingumą, ištirpusio deguonies rodiklius, temperatūrą ir galimus naftos produktų požymius. Įranga turi GPS, yra maitinama saulės baterijomis ir pritaikyta darbui upėje, kad būtų atsparesnė nešmenims bei srovei.

    Vienas esminių pokyčių – automatinis perspėjimas, kai rodikliai nustatytą laiką viršija numatytas ribas. Tokiu atveju dispečeriui pateikiamas signalas, o reagavimo veiksmai numatyti iš anksto, kad laikas nuo įtarimo iki sprendimų būtų kuo trumpesnis.

    Savivaldybė taip pat įdiegė gyventojų perspėjimo mechanizmą, kad nustačius galimą riziką informacija apie situaciją pasiektų vilniečius operatyviai. Tai svarbu ne tik maudynių sezono metu, bet ir tais atvejais, kai tarša gali daryti poveikį gyvūnijai ar pakrančių teritorijoms.

    Greitesniam teršalų stabdymui parengta infrastruktūra keturioms boninėms užtvaroms. Numatytose vietose įrengti tvirtinimo poliai, kad užtvaras būtų galima pastatyti greičiau ir lokalizuoti plaukiančius teršalus, kol jie nenukeliavo didesnio atstumo ir nepradėjo kauptis vingiuose ar pakrantės augalijoje.

    Vilnius akcentuoja, kad tokia praktika atitinka Europoje vis labiau stiprinamą ankstyvo aptikimo ir greito reagavimo principą: taršos incidentai dažnai būna trumpalaikiai, todėl realaus laiko matavimai tampa svarbia grandimi tarp aplinkosaugos kontrolės ir operatyvių tarnybų darbo.

    Lygiagrečiai išplėsta ir mikrobiologinių tyrimų geografija. Be keturių oficialių maudyklų, sezono metu vanduo papildomai tiriamas dar 12-oje vilniečių pamėgtų Neries vietų, kad būtų aiškiau, kuriose atkarpose maudytis yra saugiau.

    Mėginiai suderintose vietose imami kas dvi savaites, o nustačius taršą – dažniau. Savivaldybės teigimu, tai turėtų padėti gyventojams priimti labiau informuotus sprendimus ir sumažinti riziką, ypač karščio bangų ir intensyvių liūčių laikotarpiais, kai vandens kokybės svyravimai paprastai padažnėja.

  • Vilnius ieško miesto herojų: iki rugsėjo 20 dienos siūlykite „Šv. Kristoforo“ laureatus

    Vilnius ieško miesto herojų: iki rugsėjo 20 dienos siūlykite „Šv. Kristoforo“ laureatus

    Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus, organizacijas ir bendruomenes pastebėti žmones, kurie savo darbais keičia sostinę. Iki rugsėjo 20 dienos galima teikti kandidatūras „Šv. Kristoforo“ apdovanojimams – aukščiausiam miesto įvertinimui.

    Šis apdovanojimas kasmet primena, kad miestą kuria ne vien tie, kurių pavardės dažnai skamba viešojoje erdvėje. Dažnai didžiausi pokyčiai gimsta ten, kur dirbama tyliai: gydant, mokant, kuriant, telkiant bendruomenes ar sprendžiant jautrias socialines problemas.

    „Reikšmingus miestui darbus daro ne tik tie, kurių vardus dažnai matome antraštėse, bet ir žmonės, apie kuriuos kalbama gerokai mažiau – tie, kurie gydo, moko, kuria, atranda, telkia bendruomenes ar garsina Vilniaus vardą“, – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Kandidatūros gali būti teikiamos už nuopelnus įvairiose srityse – nuo švietimo ir mokslo iki kultūros, sveikatos, aplinkosaugos, socialinės gerovės, sporto, inovacijų ir verslo. Savivaldybė pabrėžia, kad siūlymus gali teikti tiek pavieniai vilniečiai, tiek mieste veikiančios įstaigos ar įmonės.

    Laureatus atrinks „Šv. Kristoforo“ apdovanojimų komitetas, suburtas iš skirtingų profesinių sričių atstovų. Paprastai jame dirba mokslininkai, pedagogai, gydytojai, architektai, kultūros ir sporto profesionalai, taip pat savivaldybės deleguoti nariai, kad sprendimai atspindėtų platesnį miesto gyvenimo spektrą.

    Apdovanojimai teikiami nuo 1998 metų ir laikomi svarbiausiu Vilniaus padėkos ženklu tiems, kurie kuria miesto istoriją šiandien. Per šį laiką miesto globėjo vardu įvertinta daugiau nei 250 žmonių, o tarp laureatų – mokslo, meno, sporto, visuomeninių iniciatyvų ir verslo atstovai.

    Šių metų nominacijų teikimas tampa proga miestui įvardyti savo herojus dar prieš jų darbus pasiveja didžiosios antraštės. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės dienos ir siūlyti tuos, kurių indėlis į Vilniaus gyvenimą yra ilgalaikis ir apčiuopiamas.

    Laureatai tradiciškai bus pagerbti „Šv. Kristoforo“ apdovanojimų ceremonijoje, skirtoje Vilniaus miesto gimtadieniui. Šis renginys kasmet sutelkia dėmesį į žmones, kurie skirtingose srityse stiprina sostinės reputaciją ir kasdienį gyvenimą.

  • Pilaitė atskleidė tikrąjį veidą: ką apie rajoną sako 84 proc. gyventojų ir tyrėjai

    Pilaitė atskleidė tikrąjį veidą: ką apie rajoną sako 84 proc. gyventojų ir tyrėjai

    Pilaitė – sparčiai augantis Vilniaus rajonas

    Pilaitė išlieka viena dinamiškiausiai besikeičiančių Vilniaus seniūnijų: čia sparčiai daugėja gyventojų, plečiasi gyvenamieji kvartalai, o gamtinės teritorijos išlieka svarbia kasdienybės dalimi. Tyrime rajonas dažniausiai apibūdintas trimis žodžiais: tvarkinga, dinamiška ir žalia.

    Gyventojų nuostatos palankios: 84 proc. apklaustųjų Pilaitę vertina teigiamai, o daugiau nei trys ketvirtadaliai teigia norintys čia gyventi dar bent penkerius metus arba neribotą laiką. Tokie rodikliai rodo, kad gyvenamosios aplinkos kokybė daugeliui atitinka lūkesčius.

    Kas Pilaitę daro patrauklią?

    Tyrimo duomenimis, tvarkingumą su Pilaitė sieja 83 proc. respondentų, dinamiškumą – 78 proc., o žalumą – 75 proc. Nors želdynai sudaro apie 26 proc. seniūnijos ploto ir pagal šį rodiklį ji nėra tarp žaliausių mieste, gamtos artumas gyventojams išlieka viena svarbiausių vertybių.

    Rajono tapatybę stiprina ir aiškiai atpažįstamos vietos: gyventojai dažniausiai mini Salotės ir Gilužio ežerus, Pilaitės mišką, Pilaitės prospektą, Pilaitės malūną bei Šv. Juozapo bažnyčią. Tokie orientyrai kuria vietos charakterį ir bendrą miesto dalies įvaizdį.

    Jauniausia seniūnija ir įvairus būstas

    Pilaitėje gyvena daugiau nei 29,6 tūkst. žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 36 metus, todėl ji laikoma jauniausia Vilniaus seniūnija. Jaunesnė gyventojų struktūra dažnai reiškia ir didesnį poreikį švietimo, vaikų priežiūros, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai.

    Būsto pasiūla čia įvairi: 42 proc. gyventojų gyvena trijų kambarių butuose, 31 proc. – vieno ar dviejų kambarių būstuose, 14 proc. – individualiuose namuose, 11 proc. – kotedžuose. Dauguma – 72 proc. – savo būstą yra įsigiję, o 8 proc. jį nuomojasi.

    Kasdienybė rajone ir pagrindiniai trūkumai

    Dalis kasdienių poreikių sprendžiama vietoje: 84 proc. gyventojų maistą perka Pilaitėje, 61 proc. čia renkasi pasivaikščiojimus, 38 proc. sportuoja, 39 proc. naudojasi grožio paslaugomis. Tai rodo, kad rajonas tampa vis labiau savarankiškas, tačiau ne visos paslaugos auga tuo pačiu tempu.

    Gydymo paslaugomis savo rajone naudojasi 29 proc. gyventojų, o 46 proc. jų dažniau ieško kitose miesto dalyse. Panaši tendencija matoma ir su maitinimo įstaigomis: 60 proc. respondentų kavines ir restoranus dažniau lanko ne Pilaitėje, o kitur Vilniuje.

    Susisiekimas ir 15 minučių miesto realybė

    Susisiekimas išlieka jautriausia tema: 52 proc. gyventojų kelionė į darbą trunka ilgiau nei pusvalandį, o 35 proc. – nuo 15 iki 30 minučių. Dažniausiai pasirenkamas automobilis – 58 proc., viešuoju transportu dažnai naudojasi 40 proc. apklaustųjų.

    Vertinant pasiekiamumą per 15 minučių, geriausiai įvertintas kasdienių paslaugų prieinamumas – 4,4 balo iš 5 ir daugiau nei Vilniaus vidurkis. Tačiau silpniau vertinamos darbo, švietimo ir pramogų galimybės, o kultūrinių veiklų pasiūla įvertinta tik 1,6 balo iš 5.

    Kaimynystė gera, bendruomeniškumui dar trūksta impulso

    Kaimynų santykiai dažniausiai apibūdinami palankiai: 82 proc. gyventojų juos laiko mandagiais arba draugiškais, o 10 proc. su kaimynais bendrauja artimai. Vis dėlto bendruomeninis aktyvumas nėra tolygus – nemaža dalis į veiklas įsitraukia retai.

    Tyrime nurodoma, kad 45 proc. gyventojų bendruomeninėse veiklose dalyvauja retai, o 33 proc. – niekada. Dažniausiai pasirenkami kultūriniai renginiai, kuriuose dalyvauja 47 proc., bei talkos ir aplinkos tvarkymo iniciatyvos – 36 proc. respondentų.

    Augimo tempas kuria naujus iššūkius

    Pilaitės plėtra kelia klausimą, ar infrastruktūra spėja paskui gyventojų poreikius. Tyrime akcentuojamas švietimo įstaigų, kultūrinių erdvių, patogesnio susisiekimo ir labiau išvystytų viešųjų erdvių poreikis, ypač atsižvelgiant į rajono demografinį profilį.

    Kartu pabrėžiamas ir potencialas: Pilaitė gali toliau stiprėti kaip moderni ir tvari miesto dalis, jei plėtra bus derinama su gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimu. Didesnė vietoje pasiekiamų paslaugų pasiūla, dviračių infrastruktūra ir aktyvesnės bendruomenės iniciatyvos galėtų ryškiau formuoti rajono identitetą.

    Tyrimas – pirmas bandymas apibrėžti seniūnijų tapatybę

    Pilaitės portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Analizėje naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metais vykusio surašymo informacija, „Tvarkau miestą“ duomenys, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analizė.

    Šis darbas pristatomas kaip pirmas sistemingas bandymas giliau įvertinti kiekvienos seniūnijos charakterį ir gyvenimo sąlygas. Tokie tyrimai dažnai tampa pagrindu diskusijoms apie miesto planavimą, paslaugų plėtrą ir viešųjų investicijų prioritetus.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Varėnos rajone – saugaus eismo pamokos

    Rugsėjo mėnesį „Lietuvos draudimas“ visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams vėl suteiks nemokamą draudimo apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų keliuose. Iniciatyva „Apsaugok mane“ vykdoma jau 27-erius metus, o Varėnos rajone ji įgyvendinama bendradarbiaujant su Varėnos rajono savivaldybe.

    Mokslo metų pradžioje eismas miestuose ir miesteliuose tampa intensyvesnis, o vaikų judėjimo maršrutai keičiasi: daugiau kelionių į mokyklą, būrelius ir treniruotes. Dėl to saugaus elgesio įgūdžiai, ypač jaunesniems mokiniams, tampa praktiškai kasdieniu rizikos valdymu.

    „Šiemet vėl norime atkreipti tėvų, globėjų ir mokytojų dėmesį, kad vaikams primintų elementarius, bet neretai gyvybiškai svarbius dalykus: kaip pagal taisykles pereiti nereguliuojamą perėją, kodėl negalima eiti per gatvę degant geltonam ar raudonam šviesoforo signalui, kaip teisingai kirsti gatvę vedantis dviratį ar paspirtuką“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

    Nemokamas draudimas galioja automatiškai visą parą, o tėvams ar globėjams nereikia sudaryti atskiros sutarties. Apsauga taikoma nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos, kai vaikas dalyvauja eisme kaip pėsčiasis, dviratininkas ar yra vežamas dviračiu, taip pat važiuoja ne elektriniu paspirtuku.

    Dovanojamo draudimo suma siekia iki 5 000 eurų, o konkreti išmoka priklauso nuo sužalojimo pobūdžio ir jo padarinių. Bendrovė nurodo, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis eismo įvykyje laikomas kaltininku, tačiau apie įvykį būtina pranešti policijai ir užregistruoti žalą.

    „Rugsėjį visiems šalies moksleiviams visą parą galioja draudimo apsauga nuo nelaimių dalyvaujant eisme. Šia akcija siekiame didinti visuomenės dėmesį vaikų saugumui ir mažinti nelaimių keliuose skaičių, kuriose nukenčia moksleiviai“, – teigė „Lietuvos draudimo“ atstovė A. Visockienė.

    Šiemet taip pat tęsiamos edukacinės veiklos: antrus metus iš eilės „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriai ves interaktyvias saugaus eismo pamokas pradinių klasių mokiniams. Pamokos planuojamos rugsėjo ir spalio mėnesiais, o mokyklos kviečiamos registruotis iš anksto.

    Praėjusį rudenį visoje Lietuvoje surengtos 640 saugaus eismo pamokų, kuriose dalyvavo 14 000 moksleivių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios pamokos padeda vaikams įtvirtinti praktinius įgūdžius: kaip įvertinti greitį, matomumą, vairuotojų elgesį ir pasirinkti saugiausią judėjimo būdą.

    Iniciatyva „Apsaugok mane“ Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų ir laikoma viena seniausių socialinės atsakomybės programų, skirtų vaikų saugumui keliuose. Organizatoriai tikisi, kad nemokama apsauga ir švietimas kartu prisidės prie mažesnio nelaimių skaičiaus eisme mokslo metų pradžioje.

  • „Lietuvos draudimas“ skelbia: po audros – 1 mln. eurų nuostolių ir 1 700 kreipinių iš visų savivaldybių

    Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra su stichiniu vėju ir smarkia liūtimi jau pareikalavo didelių nuostolių. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmadienio rytą buvo registruota daugiau nei 1 700 klientų kreipinių, o bendra preliminari žalų suma perkopė 1 mln. eurų.

    Draudikas prognozuoja, kad ši suma dar augs, nes dalis gyventojų apie padarytą žalą praneša ne iš karto. Įvertinus registravimo tempą ir audros mastą, bendra žala gali priartėti prie 3 mln. eurų.

    Kur ir kas nukentėjo labiausiai

    Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovų, pranešimų sulaukta iš visų 60 Lietuvos savivaldybių, o labiausiai nukentėjo Kauno ir Vilniaus miestai bei rajonai. Daug kreipinių taip pat fiksuota Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse.

    Didžiausią dalį žalų sudaro vėjo padaryti pažeidimai pastatams ir teritorijoms, kai nuplėšiami stogų dangos elementai, apgadinamos konstrukcijos ar turtas kiemuose. Taip pat dažni pranešimai apie nulūžusius medžius ir šakas, kurios apgadino namus, ūkinius pastatus ar kitą turtą.

    „Vertinant aukštą žalos kreipinių registravimo tempą ir bendrą poveikį gyventojų turtui, tai neabejotinai didžiausia šių metų audra“, – sakė Mantas Norkus.

    Auganti rizika ir žalų registravimas

    Draudikas atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų audros metu ar po jos kurį laiką negalėjo pateikti pranešimų dėl elektros tiekimo sutrikimų ir ryšio problemų. Dėl to įprastai taikomi terminai neturėtų tapti kliūtimi kreiptis vėliau, kai atsiranda galimybė sutvarkyti būtiniausius reikalus.

    „Lietuvos draudimo“ pateikiami ankstesnių laikotarpių duomenys rodo, kad gamtos jėgų padarytos žalos tampa vis reikšmingesne rizika būstui. Bendrovė nurodo, kad 2025 metais joje buvo registruota 7 500 būsto žalų dėl gamtos reiškinių, o kompensuota suma viršijo 4,6 mln. eurų.

    Transporto priemonių žalų šį kartą taip pat daugėja, ypač tais atvejais, kai automobiliai apgadinami krentančių medžių ar šakų. Draudiko vertinimu, vien registruotų automobilių žalų suma jau viršijo 100 000 eurų.

    Patyrusiems nuostolių rekomenduojama pirmiausia pasirūpinti saugumu ir, jei reikia, kviesti avarines tarnybas. Vėliau svarbu kuo išsamiau užfiksuoti padarytą žalą nuotraukomis, surinkti įrodymus ir pateikti informaciją draudikui, kad vertinimas vyktų greičiau.

  • NŽT paskelbė svarbų kvietimą: iki spalio 1 dienos laukia siūlymų Krupavičiaus medaliui

    Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė pradedanti kandidatų atranką Mykolo Krupavičiaus 2026 metų atminimo medaliui. Apdovanojimu siekiama įvertinti žmones ir organizacijas, kurių darbai daro apčiuopiamą poveikį žemės politikai ir valstybės žemės valdymui.

    Šis medalis skiriamas už nuopelnus žemėtvarkos, teritorijų planavimo, geodezijos ir kartografijos srityse, taip pat už projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga valstybinė žemė. Praktikoje tai apima tiek susisiekimo, tiek karinės ar kitos viešosios infrastruktūros, būsto, kultūros ir sporto objektų plėtrą.

    „Žemė visada buvo svarbi ne tik žmonių gyvenimui, bet ir valstybės raidai. Mykolo Krupavičiaus inicijuota žemės reforma pakeitė Lietuvos kaimą, ekonomiką ir daugelio žmonių gyvenimą“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    NŽT pabrėžia, kad siūlymų laukiama ne tik iš profesinės bendruomenės. Kandidatais gali būti siūlomi žemėtvarkininkai, geodezininkai, matininkai, projektuotojai, mokslininkai ir kiti specialistai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su žemės tvarkymu ar naudojimu.

    Taip pat kviečiama teikti valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų, inžinierių, politikų, verslo bei nevyriausybinių organizacijų kandidatūras. Esminiu kriterijumi įvardijami konkretūs sprendimai, iniciatyvos ar įgyvendinti projektai, prisidėję prie viešojo intereso ir tvaraus teritorijų vystymo.

    Kandidatūras NŽT prašo pateikti iki 2026 metų spalio 1 dienos, atsiunčiant užpildytą kandidato anketą elektroniniu paštu. Pateiktas kandidatūras vertins komisija, sudaryta iš Aplinkos ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto, profesinių asociacijų ir NŽT atstovų.

    Medalių įteikimas planuojamas 2026 metų gruodžio mėnesį. NŽT primena, kad Mykolo Krupavičiaus atminimo medalis įsteigtas pagerbti vieną ryškiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo asmenybių, o pirmieji apdovanojimai buvo įteikti 2020 metais.

  • Audra šienauja valstybinius miškus: 150 000 kietmetrių nuostolių, įspėja VMU

    Savaitgalį Lietuvoje praūžusi audra smarkiai nuniokojo valstybinius miškus. Valstybinių miškų urėdija skelbia, kad pirminiais skaičiavimais užfiksuota apie 150 000 kietmetrių vėjavartų ir vėjalaužų, o žala dar tikslinama.

    Didžiausi pažeidimai nustatyti Dubravos, Kazlų Rūdos, Biržų ir Panevėžio regioniniuose padaliniuose. Miškininkai tęsdami apžiūras registruoja išverstus ir nulaužtus medžius, kad galėtų planuoti tvarkymo darbus ir įvertinti realų mastą.

    VMU duomenimis, plynai pažeistuose medynuose preliminariai suskaičiuota apie 17 000 kietmetrių medienos, o tokių teritorijų plotas siekia maždaug 80 hektarų. Likusi dalis yra pavieniai vėjo išversti ar išlaužyti medžiai, kurių tūris viršija 130 000 kietmetrių.

    Didžiausias audros pažeistos medienos kiekis fiksuotas Dubravos regioniniame padalinyje – 19 100 kietmetrių, Kazlų Rūdos – 17 900, Biržų – 16 800, Panevėžio – 9 000. Pasak VMU, šios audros padariniai jau daugiau nei du kartus viršija per visus 2025 metus iki šiol fiksuotą vėjo pažeistų medžių kiekį.

    Kodėl pirmiausia tvarkomos eglės

    Miškininkų skaičiavimu, spygliuočiai sudaro daugiau kaip 70 000 kietmetrių visos audros pažeistos medienos. Dėl to prioritetas teikiamas išverstų ir nulaužtų eglių sutvarkymui bei kuo greitesniam jų išgabenimui iš miško.

    Toks sprendimas susijęs su žievėgraužio tipografo rizika. Audros pažeistos ir nusilpusios eglės sudaro palankias sąlygas šiam kenkėjui daugintis, todėl operatyvus medžių pašalinimas laikomas viena svarbiausių priemonių, padedančių apsaugoti greta esančius sveikus eglynus.

    Miško keliai ir lankytojų saugumas

    Nurimus stipriausiems vėjo gūsiams, VMU darbuotojai pirmiausia ėmėsi atlaisvinti nuvirtusiais medžiais užverstus miško kelius ir privažiavimus. Pabrėžiama, kad tai svarbu ne tik miško technikai, bet ir specialiosioms tarnyboms, kurios turi pasiekti atokias vietoves.

    VMU perspėja, kad lankytis audros smarkiai paveiktose teritorijose pavojinga, nors dabar pats grybavimo ir uogavimo sezonas. Miške pavojų kelia ne tik ant žemės gulintys kamienai, bet ir nulaužtos šakos, įstrigusios lajose, taip pat įskilę ar pavojingai pasvirę medžiai.

    Prieš vykstant į mišką rekomenduojama pasitikrinti orų prognozes ir vengti vietų, kuriose matomi akivaizdūs audros padariniai. Stiprėjant vėjui ar artėjant audrai, patariama nedelsti ir kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą.

    Duomenys dar gali keistis

    VMU nurodo bendradarbiaujanti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei savivaldybėmis, derinant padarinių šalinimo darbus ir terminus. Kadangi pateikti skaičiai yra pirminiai, po išsamesnio vertinimo jie gali būti patikslinti.

    Miškininkai prašo gyventojų kantrybės, nes kai kur pravažiavimas miško keliais vis dar gali būti apsunkintas. Taip pat primenama, kad atsargumo priemonių reikia laikytis tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose.

  • Vilniuje pradedamas Džiaugsmo g. 33 sklypo dalijimas: du alternatyvūs projektai ir kas bus tvirtinama

    Ką planuoja daryti savivaldybė

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė pradedanti rengti 2 610 kv. m ploto žemės sklypo Džiaugsmo g. 33 (kadastro Nr. 0101/0074:885) formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektu siekiama atidalyti sklypą ir suformuoti atskirus žemės sklypus, taip pat nustatyti galimus teritorijos naudojimo būdus.

    Kaip nurodoma, planuojama nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus. Tokie sprendiniai paprastai dar nereiškia automatinės teisės statyti, nes vėlesniuose etapuose vertinami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, detaliojo planavimo, projektavimo ir leidimų procedūros.

    Kodėl rengiami du variantai

    Savivaldybė pabrėžia, kad valią dėl projekto rengimo pareiškė keli sklypo bendraturčiai, todėl šiuo metu pradedami rengti du alternatyvūs Džiaugsmo g. 33 sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai. Kiekvienam jų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje atverta atskira paslauga.

    Institucija atkreipia dėmesį, kad galutiniam tvirtinimui bus pasirinktas tas projektas, kuris atitiks Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad lemiami tampa ne tik iniciatorių siūlymai, bet ir procedūrinis atitikimas, suderinimai bei privalomi pritarimai.

    Kas privalo pritarti ir ką tai keičia

    Pagal taikomas taisykles, parengtam projektui paprastai turi raštiškai pritarti iniciatoriai, privačios žemės sklypo savininkai arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, jei konkrečiu atveju nenumatyta išimtis. Jei visų pritarimų nėra, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priežiūrą vykdančiam padaliniui.

    Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad projektas atitinka reikalavimus, gali būti pateikta išvada dėl tikslingumo tvirtinti, tačiau su esmine sąlyga. Projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visus privalomus raštiškus pritarimus arba kai įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatys, kad sklypas turi būti formuojamas ar pertvarkomas pagal konkretų projektą.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai, savivaldybės teigimu, bus atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima stebėti paslaugų būsenas ir gauti rezultatų dokumentus. Nurodomi paslaugų registracijos numeriai: ZSFP-115107 ir ZSFP-218950.

  • Vilkaviškio hipodrome – įspūdingi šuoliai ir Mero taurė: žiūrovai išvydo 1,3 m aukštį

    Vilkaviškio hipodrome – įspūdingi šuoliai ir Mero taurė: žiūrovai išvydo 1,3 m aukštį

    Vilkaviškyje, prie Vilkaviškio sporto centro esančiame senajame hipodrome, surengta žirgų sporto šventė – vyko konkūrų varžybos ir Mero taurės rungtis. Renginys sutraukė raitelius iš skirtingų klubų bei gausų būrį žiūrovų, stebėjusių startus visą dieną.

    Sportininkai su žirgais varžėsi keliuose skirtingo sudėtingumo konkūruose, kuriuose svarbūs ne tik greitis ir klaidų skaičius, bet ir tikslus trajektorijos pasirinkimas. Tokiose rungtyse lemia ir raitelio sprendimų greitis, ir žirgo pasirengimas, ištvermė bei reagavimas į komandas.

    Žiūrovai galėjo iš arti pamatyti skirtingo aukščio kliūčių įveikimą, o programą papuošė ir šuolio galingumo rungtis. Joje užfiksuotas 1,3 metro aukščio barjeras – tokio lygio užduotis reikalauja tvirto pasitikėjimo tarp raitelio ir žirgo bei stabilios technikos ore.

    Varžybose apsilankė Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, pasveikinęs dalyvius ir apdovanojęs geriausiai Mero taurės konkūre pasirodžiusius duetus. Renginyje pabrėžta, kad konkūras – tai disciplina, kurioje rezultatas priklauso nuo smulkmenų: ritmo, atstumo iki kliūties, žirgo susirinkimo ir ramaus raitelio darbo.

    „Smagu matyti, kad žirgų sportas Vilkaviškyje turi savo vietą ir suburia tiek šio sporto entuziastų. Tokios varžybos – puiki proga iš arti pamatyti, kiek daug pasirengimo, kantrybės ir tarpusavio pasitikėjimo reikia raiteliui ir žirgui“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Organizatoriai dėkojo sportininkams, rėmėjams ir savanoriams, prisidėjusiems prie renginio sklandumo, o žiūrovams – už palaikymą tribūnose. Tokios varžybos svarbios ne tik sportiniams rezultatams, bet ir bendruomenės įsitraukimui, nes žirgų sportas regione tampa vis labiau matomas ir pritraukia naujų dalyvių.

  • Ukrainos Nepriklausomybės diena: Visagino mero Erlandо Galaguz žinutė – kodėl ji svarbi dabar?

    Ukrainos Nepriklausomybės diena: Visagino mero Erlandо Galaguz žinutė – kodėl ji svarbi dabar?

    Rugpjūčio 24 dieną minima Ukrainos Nepriklausomybės diena – valstybės atkūrimo ir laisvės simbolis, šiemet sutampantis su ketvirtaisiais plataus masto karo metais. Ši data daugeliui Europos miestų ir savivaldybių tapo proga dar kartą priminti paramą Ukrainai.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz savo sveikinime pabrėžė, kad ši šventė yra drąsos, laisvės ir nepalaužiamos valios priminimas. Pasak jo, tai ir solidarumo ženklas žmonėms, kurie už laisvę moka didžiausią kainą.

    „Šiandien sveikiname mūsų partnerius, draugus ir žmones, kurie už savo laisvę moka didžiausią kainą“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Meras taip pat akcentavo palaikymą Ukrainos šeimoms ir kariams, kurie tęsia kovą už šalies ateitį. Tokios žinutės, ypač karo metu, veikia kaip moralinis užnugaris ir priminimas, kad tarptautinė parama nėra vien politiniai sprendimai, bet ir visuomenių laikysena.

    „Visaginiečių vardu linkime stiprybės Ukrainos šeimoms, kariams ir visiems herojams, kurie iki šiol kovoja už savo šalį“, – teigė meras.

    Pastaraisiais metais savivaldybių vaidmuo stiprėja ne tik humanitarinės pagalbos, bet ir bendruomeninių ryšių prasme: organizuojamos paramos akcijos, priimami nuo karo bėgantys žmonės, padedama integruotis švietimo ir darbo rinkoje. Tai ypač svarbu mažesnėms bendruomenėms, kur realūs žmonių tarpusavio ryšiai dažnai tampa greičiausiu pagalbos kanalu.

    Baigdamas sveikinimą, meras pabrėžė tikėjimą Ukrainos pergale ir vienybės svarbą. Tokia laikysena atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur parama Ukrainai vis dažniau siejama ne vien su geopolitika, bet ir su vertybiniu pasirinkimu ginti tarptautinę teisę bei valstybių suverenumą.

    „Tikime Ukraina. Tikime jos pergale. Tikime, kad kartu esame stipresni“, – sakė Erlandas Galaguz.