Category: Regionai

  • Vilniaus rajonas apsisprendė: kas laimėjo AID2 atranką ir teiks socialinės integracijos paslaugas?

    Vilniaus rajonas apsisprendė: kas laimėjo AID2 atranką ir teiks socialinės integracijos paslaugas?

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė, kad baigėsi projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerių atranka socialinės integracijos paslaugoms teikti. Paraiškas įvertinusi komisija atrinko dvi organizacijas, su kuriomis planuojama įgyvendinti numatytas projekto veiklas.

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, partnerių atranka buvo paskelbta liepos 15 dieną, o sprendimai priimti įvertinus pateiktas paraiškas. Galutinis pasirinkimas įformintas Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu.

    Kas tapo AID2 partneriais

    Projekto partnerėmis paskirtos Viešoji įstaiga „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas. Šios organizacijos prisidės prie socialinės integracijos paslaugų teikimo ir plėtros Vilniaus rajone.

    Partnerių atranka savivaldybėms paprastai yra vienas svarbiausių etapų, nes nuo vykdytojų patirties, turimų kompetencijų ir infrastruktūros priklauso paslaugų prieinamumas, kokybė ir tęstinumas. Tokie sprendimai ypač aktualūs, kai siekiama pasiekti jautriausias gyventojų grupes.

    Kodėl tokios paslaugos svarbios

    Socialinės integracijos paslaugos apima pagalbą žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi, skurdu, negalia ar kitais iššūkiais, kurie riboja galimybes savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Praktikoje tai gali būti konsultavimas, tarpininkavimas, motyvavimas, pagalba grįžtant į darbo rinką ar sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pastaraisiais metais savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai pagalbai ir bendruomeninių paslaugų stiprinimui, kad žmonės paramą gautų kuo arčiau savo gyvenamosios vietos. Tikimasi, kad bendradarbiavimas su atrinktais partneriais padės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą ir geresnį paslaugų pasiekiamumą Vilniaus rajono gyventojams.

  • Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Per pastaruosius trejus metus Vilniaus rajone įvyko apčiuopiami pokyčiai, palietę kasdienes sritis nuo švietimo ir susisiekimo iki sveikatos, socialinių paslaugų bei viešųjų erdvių. Savivaldybė svarbiausius 2023–2026 metais vykdomus ir planuojamus darbus sudėjo į naują leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ ir interaktyvų žemėlapį.

    Tokie formatai vis dažniau pasirenkami ir kitose savivaldybėse, nes gyventojams leidžia vienoje vietoje matyti, kur investicijos jau įgyvendintos, o kur darbai dar tik įsibėgėja. Interaktyvūs žemėlapiai tampa patogiu būdu sekti projektų eigą, ypač kai pokyčiai išskaidyti po skirtingas gyvenvietes.

    Kas realiai pasikeitė?

    Leidinyje akcentuojama kelių infrastruktūra: per trejus metus išasfaltuoti žvyrkeliai ir atnaujinta asfalto danga, iš viso apie 100 kilometrų kelių. Taip pat įvardijama inžinerinių tinklų plėtra, nutiesus apie 150 kilometrų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų.

    Šalia susisiekimo ir komunalinės infrastruktūros minimi sveikatos ir socialinių paslaugų projektai. Nemenčinėje duris atvėrė medicininės reabilitacijos centras, o Didžiojoje Riešėje ir Pikeliškėse įkurti grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms, kuriems reikalinga kasdienė pagalba bendruomenėje.

    Viešųjų erdvių ir kultūros infrastruktūros dalyje pristatomas Pagirių kultūros centras ir parkas, taip pat atnaujintos ar įrengtos erdvės Didžiosiose Kabiškėse, Kalveliuose, Rudausiuose ir kitose vietovėse. Tokie projektai dažniausiai turi tiesioginį poveikį bendruomenių gyvenimui, nes skatina vietos renginius ir aktyvų laisvalaikį arčiau namų.

    Projektai, kurie dar tik įsibėgėja

    Savivaldybė nurodo, kad dalis darbų yra tęstiniai ir reikalauja ne vienerių metų, ypač kai kalbama apie švietimo įstaigų plėtrą. Tarp pradėtų ar planuojamų projektų minimi nauji priestatai ugdymo įstaigose Nemėžyje, Pagiriuose, Maišiagaloje, Skaidiškėse ir Avižieniuose.

    Sporto infrastruktūros kryptimi įvardijamas Nemenčinės sporto kompleksas su 50 metrų ilgio baseinu ir planuojamas Rudaminos baseinas. Taip pat nurodoma, kad Senasalyje planuojami globos namai senjorams, kas atliepia visoje Lietuvoje ryškėjančią tendenciją didinti ilgalaikės priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Pokyčiai viename žemėlapyje

    Interaktyviame žemėlapyje gyventojai gali matyti skirtingose gyvenvietėse įgyvendintus projektus, vykdomus darbus ir planus, o informacija, kaip skelbiama, yra nuolat pildoma. Toks sprendimas svarbus ir skaidrumui, nes leidžia paprasčiau suprasti, kur investuojama ir kokie projektai priklauso nuo ilgesnių procedūrų ar etapų.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad investicijų vertė geriausiai matoma per jų naudą gyventojams, o ne vien per sutvarkytų objektų skaičių.

    „Siekiame, kad investicijos būtų jaučiamos ne tik kaip pastatyti ar sutvarkyti objektai, bet kaip patogesnė kasdienybė žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Nemokamą leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ gyventojai gali atsiimti ir gyvai, o dalis informacijos pateikiama skaitmeniniu būdu. Savivaldybė pažymi, kad tiek leidinys, tiek žemėlapis skirti ne tik apžvelgti padarytus darbus, bet ir aiškiau parodyti artimiausių metų prioritetus.

  • Vilniuje ruošiamas pokytis Piliakalnio g. sklype: siūloma atverti kelią komercijai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Piliakalnio g. 17 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0167:0450.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis įvardijama kaip kita, o naudojimo būdas nurodytas kaip nenustatyto būdo. Prašyme siūloma palikti paskirtį kita, tačiau nustatyti aiškų naudojimo būdą, susietą su komercine veikla.

    Pagal pateiktą informaciją pageidaujamas naudojimo būdas būtų komercinės paskirties objektų teritorijos. Praktikoje toks pakeitimas dažniausiai reiškia, kad sklype atsiranda daugiau teisinio aiškumo planuojant komercinės paskirties statinius ar veiklas, tačiau konkretūs sprendiniai priklauso nuo vėlesnių projektavimo ir derinimo etapų.

    Prašymo viešinimas numatytas 10 darbo dienų, nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui nustatyta tvarka.

    Pasiūlymai gali būti teikiami raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė taip pat nurodo kontaktus papildomai informacijai gauti.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: kas slypi už kadastro Nr. 0101/0167:0101 prašymo

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0167:0101, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai viešinami tam, kad suinteresuoti gyventojai ir organizacijos galėtų susipažinti su planuojamais pokyčiais ir pateikti pastabas.

    Šiuo metu sklypui nurodoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – nenustatyto būdo. Pateiktu prašymu siekiama išlaikyti paskirtį kaip kita, tačiau nustatyti aiškų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Viešinimo laikotarpis numatytas 10 darbo dienų – nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Per šį laiką gyventojai gali įvertinti, ar planuojamas naudojimo būdo pakeitimas gali turėti įtakos aplinkai, susisiekimui, triukšmui ar kaimynystės užstatymo pobūdžiui.

    Praktikoje komercinės paskirties objektų teritorijų nustatymas dažniausiai siejamas su galimybe planuoti prekybos, paslaugų, biurų ar kitus komercinius pastatus, jei tai atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto pats naudojimo būdo nustatymas dar nereiškia automatinio statybų starto, nes vėlesniems etapams paprastai prireikia papildomų procedūrų, įskaitant projektavimą ir leidimų gavimą.

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė taip pat nurodo kontaktus papildomai informacijai gauti telefonu ir el. paštu.

  • Vilniuje keičia sklypo paskirtį: ką reiškia komercinė zona ir kaip gyventojai dar gali sureaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0167:99, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas registruotas kaip kitos paskirties, nenustatyto būdo, o prašoma nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia, kad sklype atsirastų teisinės prielaidos planuoti ir vystyti komercinės paskirties objektus, tačiau pats paskirties pakeitimas dar nėra statybos leidimas. Kad realūs projektai galėtų startuoti, paprastai vėliau reikalingi teritorijų planavimo sprendiniai, projektavimo procesai ir statybą leidžiantys dokumentai, atsižvelgiant į galiojančius miesto planavimo reglamentus.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Šiuo metu gyventojai ir suinteresuotos organizacijos gali susipažinti su pateiktais dokumentais ir teikti pasiūlymus savivaldybei, kaip numato teritorijų planavimo ir viešinimo tvarka.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimas yra procedūrinė stadija, kurios metu surinkti argumentai gali turėti įtakos tolesniems sprendimams.

    Ekspertai pažymi, kad komercinės paskirties teritorijų plėtra didmiesčiuose dažniausiai siejama su paslaugų koncentracija ir naujų darbo vietų kūrimu, tačiau kartu kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir poveikio aplinkiniams gyvenamiesiems rajonams. Todėl gyventojams, norintiems įsitraukti, svarbu vertinti ne tik patį paskirties pakeitimą, bet ir galimus ateities scenarijus, kurie gali atsirasti vėlesniuose planavimo etapuose.

    Daugiau informacijos dėl prašymo ir jo nagrinėjimo teikia Vilniaus miesto savivaldybė telefonu +370 5211 2137 ir elektroniniu paštu agnija.ciz@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas gerai žinomas adresas: Pilkalnio g. 17 neliks, ką tai reiškia gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Pilaitės seniūnijoje bus keičiamas žemės sklypo ir jame esančių pastatų adresas. Iki šiol kaip Pilkalnio g. 17 žymėtas objektas bus peradresuotas į Astikų g. 26.

    Sprendimas priimtas Pilaitės seniūno įsakymu, vadovaujantis galiojančia adresų suteikimo ir keitimo tvarka bei Adresų formavimo taisyklėmis. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami tada, kai teritorijoje patikslinamos gatvių ribos, sutvarkomas adresų nuoseklumas ar duomenys suderinami su oficialiais registrais.

    Pakeitimas taikomas konkrečiam žemės sklypui, kurio kadastro numeris 0101/0167:0450, ir jame esantiems pastatams. Nurodoma, kad su šiuo sklypu siejami pastatai turi unikalius numerius 1097-2019-2018 ir 1097-2019-2029.

    Gyventojams ir įmonėms adresų pakeitimas gali reikšti būtinybę atnaujinti kontaktinę informaciją dokumentuose, sutartyse, korespondencijos pristatymo nustatymuose, taip pat įvairiose paslaugų sistemose. Praktikoje svarbu pasitikrinti, ar naujas adresas jau atvaizduojamas oficialiuose žemėlapiuose ir registruose, kad nekiltų nesklandumų gaunant siuntas ar kviečiant skubiąsias tarnybas.

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad adresų duomenys yra administruojami pagal valstybės nustatytą tvarką, o pakeitimai įprastai įregistruojami taip, kad būtų užtikrintas aiškus susiejimas tarp seno ir naujo adreso. Dėl praktinių veiksmų ir įsigaliojimo detalių gyventojams rekomenduojama kreiptis į Pilaitės seniūniją arba pasitikrinti duomenis Registrų centro sistemose.

  • Vilniuje startuoja „Mamutų slėnis“: paaiškėjo rangovas ir suma, bet teks šalinti 313 medžių

    Vilniaus Šeškinės šlaituose, greta būsimo Nacionalinio stadiono, pradedamas įgyvendinti „Mamutų slėnio“ projektas. Pirmuosius tris teritorijos sutvarkymo etapus įgyvendins viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Infes“.

    Maždaug 30–32 hektarų teritorijoje planuojama sukurti edukacinę ir poilsio erdvę, skirtą pažinti ledynmečių suformuotą sostinės kraštovaizdį. Savivaldybė pabrėžia, kad ši vieta yra tarsi gamtos oazė tarp intensyvaus eismo gatvių ir tankiai urbanizuotų teritorijų.

    Kas bus įrengta pirmiausia

    Per I–III etapus numatyta įrengti pėsčiųjų takus, laiptus, regyklas, pėsčiųjų tiltą, poilsio ir edukacines aikšteles. Taip pat planuojamos susisiekimo jungtys ir pagrindinis įėjimas nuo Geležinio Vilko gatvės.

    Ketvirtuoju etapu suplanuoti pėsčiųjų ir dviračių takai ties Ukmergės gatve su reikalinga infrastruktūra. Šie sprendiniai dar projektuojami, todėl konkretesni darbų terminai ir apimtys bus tikslinami vėliau.

    „Įgyvendinus projektą, teritorija bus lengviau prieinama, pasipildys edukaciniais elementais ir padės pažinti, kaip formavosi Vilniaus gamtinė aplinka“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Edukacija apie ledynmečius mieste

    „Mamutų slėnio“ idėja siejama su Vilniaus geologiniu išskirtinumu: miesto reljefą formavo paskutiniojo apledėjimo procesai ir tirpsmo vandenys. Projektu siekiama šiuos reiškinius parodyti ne vien informaciniais stendais, bet ir patyriminėmis priemonėmis.

    Numatoma įrengti teminius takus ir objektus, kurie padėtų suvokti geologinio laiko mastą, pristatytų ledynmečio pėdsakus, riedulių ekspozicijas. Taip pat planuojami augalų sodai pagal Žemės raidos laikotarpius bei žaidimų ir poilsio erdvės.

    „Ledynmečio istorija čia bus pasakojama ne tik stendais: lankytojai galės ją pažinti per specialiai sukurtas edukacines patirtis“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

    Želdynai: atsodins daugiau, bet dalį pašalins

    Tvarkomoje teritorijoje planuojama pasodinti daugiau nei 700 naujų medžių, taip pat įrengti krūmų grupes ir papildomus žolinius želdinius, atkuriant miško paklotę. Nurodoma, kad sodinimui parinkti vietiniai augalai, gerai prisitaikę prie Lietuvos klimato.

    Kartu numatyta, kad įgyvendinant I–III etapus bus pašalinti 313 medžių, kad būtų galima įrengti takus ir užtikrinti saugų judėjimą. Dalis šalinamų medžių įvardijami kaip invazinių rūšių, dalis pažeisti ar nesaugotini, o 15 medžių planuojama persodinti į kitas teritorijos vietas.

    Pažymima, kad invazinių uosialapių klevų šalinimas siejamas su savivaldybės ir saugomų teritorijų institucijų vykdomomis jų plitimo reguliavimo priemonėmis. Dalį takų planuojama pakelti, kad būtų sumažintas poveikis medžių šaknynams.

    Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais, siekiant išsaugoti ledyno tirpsmo vandenų suklotų nuosėdų fragmentą. Dėl to projektuotojams ir rangovui keliami papildomi reikalavimai, kad infrastruktūra derėtų su jautria gamtine aplinka.

    Numatoma, kad pirmieji rangos darbai turėtų prasidėti iki šių metų pabaigos, o I–III etapų įgyvendinimas planuojamas iki 2028 metų II ketvirčio. Projektas įgyvendinamas pagal architektūrinį konkursą laimėjusios bendrovės „Bauland“ sprendinius.

    UAB „Infes“ I–III etapų darbus įsipareigojo atlikti už 10,98 mln. eurų su PVM. Skelbiama, kad projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurios turėtų padengti 5,4 mln. eurų tinkamų išlaidų.

  • Savivaldos „DataLab“ atverta visiems: paaiškino, kokius duomenis matys ir kam tai naudinga

    Valstybės duomenų agentūra paskelbė viešai prieinamą informaciją apie Savivaldos „DataLab“ – analitinių įrankių iniciatyvą, skirtą savivaldybių sprendimams grįsti duomenimis. Nuo šiol su „DataLab“ apimtimi, paskirtimi ir naudojimo principais gali susipažinti ne tik vidinių sistemų naudotojai, bet ir visi interesantai.

    Specialiame viešame puslapyje paaiškinama, kokias temas apima „DataLab“, kokios aplikacijos jau sukurtos, kokie duomenų šaltiniai naudojami ir kaip dažnai informacija atnaujinama. Taip pat nurodoma, kas gali naudotis įrankiais ir kokia tvarka suteikiama prieiga institucijoms.

    Šiuo metu Savivaldos „DataLab“ apima tris temines sritis ir 14 aplikacijų. Joms rengti pasitelkiama daugiau kaip 20 duomenų šaltinių, įskaitant valstybės informacinių sistemų, registrų ir kadastrų duomenis.

    „Norime, kad būtų aiškiai matoma, kokius sprendimus jau esame sukūrę, kokiais duomenimis jie paremti ir kokią praktinę naudą gali suteikti. „DataLab“ nėra tik technologinis projektas – jo esmė yra padėti viešajam sektoriui ir ypač savivaldai priimti sprendimus remiantis duomenimis“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Sprendimai konkretiems savivaldybių klausimams

    Iniciatyva pradėta kuriant įrankius labai praktiniams savivaldybių uždaviniams spręsti, kai vieno šaltinio informacijos nepakanka. Vienas ankstyvųjų pavyzdžių – pasirengimo asmenų su negalia evakavimui ekstremaliųjų situacijų metu planavimas.

    Tokiose situacijose svarbiausia ne pavieniai duomenų rinkiniai, o galimybė susieti skirtingą informaciją ir greitai gauti atsakymus. Valstybės duomenų agentūra, panaudodama kitų institucijų duomenis, parengė analitinį įrankį, kuriuo savivaldybių darbuotojai gali naudotis kasdienėje veikloje.

    Šis principas tapo „DataLab“ pagrindu: orientuojamasi į sprendimus, kurie padeda priimti administracinius ir investicinius sprendimus, planuoti paslaugas ir vertinti rizikas. Kitaip tariant, tikslas – duomenis pateikti taip, kad jie būtų tiesiogiai pritaikomi, o ne tik publikuojami kaip atskiri failai.

    „Savivaldoje sprendžiami klausimai dažnai apima kelių institucijų veiklos sritis. Pavyzdžiui, nepakanka žinoti, kiek yra mokinių, – svarbu ir kur jie gyvena, kokia jų socialinė situacija ar kitos aplinkybės. Valstybės duomenų ežeras suteikia galimybę sujungti skirtingų registrų ir informacinių sistemų duomenis, o „DataLab“ – pateikti juos taip, kad jais būtų galima naudotis kasdieniame darbe“, – teigia Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Nuo civilinės saugos iki švietimo planavimo

    „DataLab“ civilinei saugai skirti sprendimai leidžia analizuoti informaciją apie kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, potencialias priedangas, garsines sirenas, potvynių riziką bei pavojingus objektus. Tokie duomenys svarbūs planuojant prevenciją ir pasirengimą incidentams, taip pat vertinant infrastruktūros aprėptį.

    Švietimo srityje kuriami įrankiai padeda vertinti pedagogų amžiaus struktūrą ir prognozuoti, kurių dalykų mokytojų artimiausiu metu gali pradėti trūkti. Kaip praktinis pavyzdys nurodoma Akmenės rajono savivaldybė, kuri, remdamasi analize, galėjo tiksliau įsivardyti konkrečių dalykų pedagogų poreikį ir tikslingiau planuoti pritraukimo priemones.

    Kitos aplikacijos leidžia analizuoti savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų demografinę struktūrą ir pasiskirstymą teritorijoje. Tokie duomenys gali padėti spręsti, kur labiausiai reikia švietimo, socialinių paslaugų ar susisiekimo infrastruktūros, ir kaip keičiasi skirtingų amžiaus grupių koncentracija.

    Viešumas – augančios paklausos ženklas

    Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pastaraisiais metais „DataLab“ įrankiais vis aktyviau naudojasi ne tik savivaldybės, bet ir ministerijos, nacionalinės agentūros bei kitos institucijos. Tai sudaro prielaidas vienodai parengtiems ir tarpusavyje palyginamiems duomenims, kai projektai įgyvendinami visose savivaldybėse.

    Viešai paskelbta informacija padeda geriau suprasti, kokiais šaltiniais remiasi analizė ir kokias ribas turi duomenys bei jų atnaujinimo dažnis. Institucijoms tai aktualu ir DI bei automatizuotos analitikos kontekste, nes sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų suderinamumo, aktualumo ir aiškių apibrėžimų.

    Augant aplikacijų skaičiui ir naudotojų ratui, viešas „DataLab“ pristatymas tampa orientyru ir gyventojams, norintiems suprasti, kaip savivaldybės planuoja paslaugas, valdo rizikas ir vertina pokyčius. Valstybės duomenų agentūra pabrėžia, kad visa svarbiausia informacija apie iniciatyvą nuo šiol pateikiama vienoje, visiems prieinamoje vietoje.

  • „Energesman“ kaltina Vilniaus valdžią: po susitikimų su „Icor“ prasidėjo atliekų krizė

    Vilniaus atliekų tvarkymo grandinėje įsiplieskęs konfliktas tarp bendrovės „Energesman“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) įgauna naują toną. Įmonė teigia, kad krizę sukėlė ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės laikysena ir sprendimai, priimti po politinių bei verslo susitikimų.

    Pasak „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, pavasarį pradėjus kisti savivaldybės pozicijai, esą atsirado ir tikslas perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą bei jos atstatymo procesą. Bendrovė tvirtina, kad naujas VAATC vadovas atėjo į pareigas jau turėdamas parengtą veiksmų planą, o realus bendradarbiavimas ėmė trūkinėti.

    Ginčas dėl sutarčių ir mokėjimų

    „Energesman“ teigimu, VAATC sustabdė atsiskaitymus už jau suteiktas paslaugas ir modernizavimo darbus, o tai, įmonės vertinimu, staiga pavertė situaciją kritine. Bendrovė nurodo, kad VAATC iki šiol yra skolingas 6,13 mln. eurų, todėl smarkiai sumažėjo galimybės užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą ir tęsti infrastruktūros atkūrimą.

    Įmonė taip pat nesutinka su viešai vartojamu terminu avansai, pabrėždama, kad kalba eina apie atsiskaitymus už jau atliktus darbus. Bendrovė tikina siūliusi sprendimus, įskaitant trišalius susitarimus dėl tiesioginių mokėjimų įrangos gamintojams, tačiau esą VAATC jų neįgyvendino.

    Įtarimai institucijų vertinimais

    „Energesman“ kritikuoja Aplinkos apsaugos departamento teiginius dėl neva gamyklos teritorijoje laikytų nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų. Bendrovė tai vadina nepagrįstais kaltinimais ir tvirtina negavusi oficialių dokumentų, kurie patvirtintų tokią versiją.

    Įmonė kelia klausimų ir dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksmų. Pasak „Energesman“, neplaninio patikrinimo išvados sutapo su sutarčių nutraukimo momentu, o dalis reikalavimų, bendrovės teigimu, praktiškai neįgyvendinami, kol pastatas nėra atstatytas po gaisro.

    Kainos gyventojams ir teisiniai veiksmai

    Bendrovė įspėja, kad sutrikimai reiškia brangesnį atliekų tvarkymą, nes dalis srautų nukreipiami į alternatyvius sprendimus. „Energesman“ tvirtina, kad dėl to atliekos esą tvarkomos 2–3 kartus brangiau, o kainų augimas anksčiau ar vėliau gali atsispindėti ir gyventojams pateikiamose sąskaitose.

    „Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams“, – sakė A. Blazgys.

    Įmonė praneša jau pradėjusi penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat kreipėsi į prokuratūrą. „Energesman“ laikosi pozicijos, kad atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys yra galiojančios, o preliminariai skaičiuojami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų.

    Atliekų tvarkymo sektoriuje tokie ginčai paprastai turi platesnį poveikį nei vienas kontraktas, nes nuo rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų priklauso viso regiono komunalinių atliekų srautai, logistika ir galutinės paslaugos kainos. Kol teisiniai procesai tęsiasi, pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip greitai bus stabilizuota infrastruktūra ir užtikrintas skaidrus atsiskaitymų bei atsakomybių pasidalijimas.