CP v2

Category: Regionai

  • Savivaldybių reitingas 2026: kodėl Elektrėnai ginčija kultūros ir sporto vertinimą

    Viešai paskelbtas Lietuvos savivaldybių reitingas 2026 Elektrėnų savivaldybėje sukėlė diskusijų, ar kultūros ir sporto įverčiai atspindi dabartinę situaciją. Savivaldybės atstovai teigia, kad dalis rodiklių remiasi pasenusiais duomenimis ir neįvertina pastarųjų metų pokyčių.

    Pasak savivaldybės, kai kuriuose reitingo kriterijuose akcentuojami vien kiekybiniai skaičiai, tačiau neparodoma paslaugų prieinamumo ir realaus gyventojų įsitraukimo. Dėl to, jų vertinimu, galutinis rezultatas gali sudaryti klaidinantį vaizdą, ypač sparčiau besikeičiančiose srityse.

    Kur, savivaldybės teigimu, prasilenkta su realybe?

    Elektrėnai atkreipia dėmesį, kad kultūros indekso skiltyje panaudoti 2022 metų duomenys, kurie, savivaldybės vertinimu, nebėra pakankami situacijai 2026 metais vertinti. Toks laiko atotrūkis gali reikšti, kad naujos iniciatyvos ar infrastruktūros pokyčiai tiesiog nepatenka į skaičiavimą.

    Kaip vieną aiškiausių pavyzdžių savivaldybė mini bibliotekų rodiklį, kai vertinamas juridinių vienetų skaičius, o ne realus padalinių tinklas. Nors reitinge fiksuota viena įstaiga, Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką sudaro 13 bibliotekų: Elektrėnų biblioteka, Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka ir 11 kaimo filialų.

    Elektrėnai taip pat nesutinka su interpretacija, kad mėgėjų meno kolektyvų aktyvumas esą nepakankamas. Savivaldybė nurodo, kad veikia 35 kolektyvai, kuriuose dalyvauja 557 žmonės, o reitinge pateiktas rodiklis siekia 21,6 dalyvio 1 000 gyventojų.

    Sporto rodiklius paveikė baseino rekonstrukcija

    Vertindama sporto srities vietą reitinge, savivaldybė pabrėžia, kad naudoti 2024 metų duomenys sutapo su Elektrėnų baseino renovacijos laikotarpiu. Tuo metu neveikė ne tik baseinas, bet ir pastate esančios krepšinio bei dziudo salės, todėl reali užsiėmimų apimtis galėjo būti mažesnė nei įprastai.

    Po rekonstrukcijos savivaldybė akcentuoja turinti 50 metrų ilgio, 8 takelių baseiną, priskiriamą prie didžiausių tokio tipo baseinų Lietuvoje. Tikimasi, kad tai ilgainiui atsispindės tiek sporto paslaugų prieinamume, tiek varžybų ir treniruočių galimybėse.

    Savivaldybė taip pat pažymi, kad sporto aktyvumas neapsiriboja vien savivaldybės įstaigomis, nes dalis veiklų vyksta per sporto klubus, ugdymo įstaigas ir bendruomenines iniciatyvas. Dėl to vien oficialiai fiksuojami renginių ar infrastruktūros rodikliai, jų teigimu, ne visada atspindi realų sportuojančių žmonių skaičių.

    Investicijos ir kriterijai, kurių savivaldybė nekontroliuoja

    Elektrėnai nurodo, kad į baseiną investuota 12 mln. eurų, o Elektrėnų savivaldybės sporto centro veiklai skirta daugiau kaip 1,06 mln. eurų. Elektrėnų baseino veiklai numatyta 520 tūkst. eurų, o neformaliojo ugdymo ledo sporto šakose veikloms skirta 225 380 eurų.

    Finansuotos ir kitos sporto organizacijos: Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklai skirta 87 950 eurų, Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijai – 115 060 eurų, „Elektrėnų energija“ – 169 400 eurų, Elektrėnų krepšinio klubui „Centauras“ – 18 000 eurų.

    Nevyriausybinių organizacijų sporto projektams skirta 130 000 eurų, o lėšos paskirstytos 26 projektams. Savivaldybė teigia, kad šie skaičiai rodo nuoseklią kryptį stiprinti infrastruktūrą ir užimtumą, nors reitingo metodika ne visur leidžia tai aiškiai pamatyti.

    Atskira diskusija, savivaldybės vertinimu, kyla dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių skaičiaus rodiklio. Elektrėnai pabrėžia, kad šį registravimą ir statuso suteikimą reglamentuoja Kultūros paveldo departamentas, todėl tai nėra tiesiogiai savivaldybės sprendimų rezultatas ir neišvengiamai priklauso nuo vietovės istorinio konteksto.

    Elektrėnų savivaldybė ragina reitingus vertinti atsargiai ir daugiau dėmesio skirti duomenų naujumui bei kokybiniams rodikliams. Pasak savivaldybės, tik taip galima tiksliau palyginti, kiek realiai paslaugos yra prieinamos ir kiek žmonių jose dalyvauja.

    „Norime, kad reitingų lentelės atspindėtų ne tik juridinius vienetus ar senesnę statistiką, bet ir realų paslaugų tinklą bei naujausius pokyčius“, – teigia Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

  • InoMokymai Elektrėnuose: kaip Inovacijų agentūros programa atveria augimo galimybes smulkiajam verslui

    Kas kviečiama į pristatymą?

    Inovacijų agentūra gegužės 26 dieną paskelbė kvietimą į programos InoMokymai pristatymo renginį-susitikimą, skirtą Elektrėnų regiono labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tikslas – supažindinti verslą su mokymų galimybėmis, kurios gali padėti sparčiau augti ir kryptingiau diegti inovacijas.

    Tokie renginiai paprastai orientuoti į įmones, kurios ieško praktinių sprendimų, kaip stiprinti vadybą, efektyvinti procesus ir gerinti konkurencingumą. Inovacijų agentūra akcentuoja, kad programa aktuali tiek pradedantiems, tiek jau veiklą įsibėgėjusiems verslams, kuriems svarbu išlaikyti tempą rinkoje.

    Kuo naudingi InoMokymai?

    InoMokymai – tai mokymų kryptis, kuria siekiama padėti įmonėms kelti kompetencijas ir lengviau pritaikyti inovacijas kasdienėje veikloje. Verslui tai aktualu ne tik dėl augančių sąnaudų ir konkurencijos, bet ir dėl spartėjančios skaitmenizacijos, kai sprendimai turi būti priimami greičiau.

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip į procesus įtraukti DI, automatizuoti rutinines užduotis ir geriau išnaudoti duomenis. Mokymai ir konsultacijos čia tampa vienu paprasčiausių kelių sumažinti klaidų riziką ir išvengti brangių eksperimentų, ypač mažesnėse komandose.

    Kaip registruotis ir ką verta pasiruošti?

    Į kvietime nurodytą pristatymo renginį numatyta registracija internetu, tačiau pačiame pranešime svarbiausia dalis – aiškiai įvardyta auditorija ir programos kryptis. Prieš registruojantis verta apsibrėžti, kokių kompetencijų įmonei trūksta labiausiai: pardavimų, rinkodaros, procesų valdymo, eksporto, skaitmenizacijos ar inovacijų diegimo.

    Taip pat naudinga iš anksto įsivardyti 2–3 pagrindinius verslo iššūkius, kuriuos norisi spręsti per artimiausius 6–12 mėnesių. Tokia praktika padeda renginyje tikslingiau užduoti klausimus ir greičiau suprasti, ar InoMokymai atitinka įmonės situaciją bei augimo planus.

  • Vievyje – kvietimas į civilinės saugos renginį: kaip Elektrėnų savivaldybė stiprins atsparumą

    Vievyje gegužės 26 dieną paskelbtas kvietimas į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui Elektrėnų savivaldybėje. Organizatoriai dėmesį telkia į praktinius sprendimus, kaip bendruomenė ir institucijos gali pasirengti galimoms krizėms.

    Civilinė sauga savivaldybėms apima ne tik reagavimą į nelaimes, bet ir išankstinį pasirengimą: gyventojų informavimą, perspėjimo sistemų veikimą, priedangų ir slėptuvių planavimą, evakuacijos maršrutus. Pastaraisiais metais visoje šalyje daugiau dėmesio skiriama atsparumo didinimui, kad kritinių situacijų metu paslaugos ir pagalba būtų užtikrinamos greičiau.

    Elektrėnų savivaldybėje tokio pobūdžio renginiai paprastai orientuoti į aiškias temas, su kuriomis susiduria gyventojai: ką daryti gavus perspėjimo pranešimą, kur ieškoti patikimos informacijos ir kaip pasiruošti pirmosioms valandoms. Praktinis pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų veiksmų namuose, tačiau svarbi ir koordinacija su savivaldybės tarnybomis.

    Renginio metu tikėtina bus aptariamos ir bendros tendencijos, su kuriomis dirba savivaldybės: ryšio ir perspėjimo priemonių atnaujinimas, gyventojų informavimo kanalų stiprinimas, bendradarbiavimas su ugniagesiais gelbėtojais bei kitomis tarnybomis. Tokie susitikimai taip pat padeda aiškiau atsakyti į gyventojams kylančius klausimus dėl priedangų, evakuacijos ir pagalbos pažeidžiamoms grupėms.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie renginio laiką ir vietą bei pasiruošti aktualius klausimus. Kuo daugiau žmonių įsitraukia į pasirengimą, tuo sklandžiau veikia pagalbos grandinė, kai situacija tampa ne teorinė, o reali.

  • Druskininkuose su Elko delegacija aptarti ekologiniai projektai: kas keisis tvarkant Alkos II tvenkinį

    Druskininkuose su Elko delegacija aptarti ekologiniai projektai: kas keisis tvarkant Alkos II tvenkinį

    Druskininkų savivaldybėje lankėsi Lenkijos Elko savivaldybės delegacija: vicemeras, Elko ekologinio švietimo centro atstovai ir savivaldybės specialistai. Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta bendriems aplinkosaugos projektams ir vandens telkinių būklės gerinimui.

    Vizitas vyko įgyvendinant INTERREG VI-A Lietuvos ir Lenkijos programos projektą Vanduo yra turtas: vandens telkinių būklės gerinimas. Projekto tikslas – praktiškai gerinti vandens telkinių būklę ir kartu stiprinti ekologinį švietimą, kad pokyčiai būtų ilgalaikiai.

    Kas bus daroma prie Alkos II?

    Druskininkuose numatyta išvalyti Alkos II tvenkinį ir sutvarkyti šalia esantį taką. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai paprastai sprendžia ne tik estetikos, bet ir vandens kokybės, uždumblėjimo bei pakrančių būklės problemas.

    Alkos II tvenkinio tvarkymo darbai pradėti 2025 metais lapkritį, tačiau dėl aplinkosauginių apribojimų buvo sustabdyti. Nurodoma, kad vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymas draudžiamas nuo kovo 15 dienos iki birželio 30 dienos, todėl darbai bus tęsiami nuo liepos 1 dienos.

    Projekto lėšos ir finansavimas

    Bendra projekto vertė siekia 1,2 mln. eurų. Druskininkų savivaldybei numatyta daugiau kaip 812 000 eurų, iš jų 649 950 eurų – Europos Sąjungos lėšos.

    Tokio tipo finansavimas savivaldybėms leidžia vienu metu spręsti infrastruktūros, aplinkosaugos ir švietimo uždavinius. Vandens telkinių tvarkymas dažnai reikalauja ne tik techninių sprendimų, bet ir nuolatinės stebėsenos, todėl ES projektai paprastai apima ir mokymų, edukacijų ar tyrimų komponentą.

    Edukacijos ir bendradarbiavimas

    Delegaciją priėmė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir vicemeras Simonas Kazakevičius. Susitikimuose aptarta projekto darbų eiga ir galimos bendros iniciatyvos, susijusios su aplinkosauginiu švietimu bei tvariomis miestų praktikomis.

    Vizito metu svečiams pristatyta Druskininkų patirtis įgyvendinant ekologinius projektus, įskaitant Vijūnėlės tvenkinio vandens būklės gerinimą ir Vijūnėlės parko atnaujinimą. Taip pat paminėti sprendimai, kurie, savivaldybės vertinimu, prisideda prie mažesnės transporto taršos, tarp jų ir lynų keltuvo infrastruktūra.

    Elko delegacija lankėsi Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje, kur susipažino su ekologinio ugdymo veiklomis, mokinių atliekamais tyrimais ir Eko klasės veikla. Svečiai taip pat apsilankė Snow Arenoje ir Druskininkų jaunimo užimtumo centre, kur pristatytos tvarumo bei jaunimo įtraukties iniciatyvos.

    Numatyta, kad birželio mėnesį Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokiniams bus rengiami edukaciniai užsiėmimai vandens apsaugos ir ekologijos temomis. Mokiniai, naudodami iš projekto lėšų įsigytas vandens tyrimų priemones, tirs skirtingų vandens telkinių parametrus ir aptars rezultatų reikšmę kasdieniams aplinkosaugos sprendimams.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    Druskininkuose šiemet surengtas jau septintasis nacionalinis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, aplinkosaugą ir atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos prisijungę kurorto gyventojai galėjo įsivertinti, kaip kasdieniai sprendimai prisideda prie mažesnio atliekų kiekio.

    Egzaminą laikiusius dalyvius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis. Savivaldybė pabrėžė, kad kasmet augantis susidomėjimas rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir norą keisti įpročius.

    „Kultūra prasideda nuo žmogaus požiūrio į savo aplinką – kultūringas žmogus rūpinasi ne tik savimi, bet ir tuo, kas yra aplink jį“, – sakė Aurimas Uldukis.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūros“ egzaminas orientuotas ne tik į teoriją, bet ir į praktines situacijas: kur mesti skirtingas pakuotes, ką daryti su baterijomis, elektronikos atliekomis ar mišriomis medžiagomis. Tai aktualu ir dėl to, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos gali pabloginti perdirbimui tinkamų žaliavų kokybę.

    Kaip ir kasmet, klausimai parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams. Nors užduotims spręsti skiriamos 45 minutės, dalis dalyvių atsakymus pateikė greičiau.

    Egzamino formatas leidžia jį laikyti nuotoliniu būdu, o dalyviai savo paskyroje gali matyti rezultatą ir atsisiųsti diplomą. Druskininkuose visiems dalyvavusiems taip pat įteiktos simbolinės Druskininkų savivaldybės ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro dovanos.

    Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis labiau siejamos su platesniais tvarumo tikslais, nes atliekų prevencija ir rūšiavimas yra viena pigiausių priemonių mažinti sąvartynuose atsiduriančių šiukšlių kiekį. Kuo daugiau gyventojų supranta rūšiavimo logiką, tuo efektyviau veikia visa atliekų tvarkymo grandinė – nuo konteinerio kieme iki perdirbimo įmonių.

  • Druskininkuose nuo birželio 1 dienos keičiasi VMI aptarnavimo vieta: kur ir kada priims klientus

    Druskininkuose nuo birželio 1 dienos keičiasi VMI aptarnavimo vieta: kur ir kada priims klientus

    Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad nuo birželio 1 dienos laikinai keičiasi klientų aptarnavimo vieta Druskininkuose. Gyventojai ir verslo atstovai bus priimami kitu adresu, todėl planuojantiems vizitą rekomenduojama pasitikrinti informaciją iš anksto.

    Nuo nurodytos datos visos VMI klientų aptarnavimo paslaugos Druskininkuose bus teikiamos adresu Neravų g. 8, Druskininkai. Mokesčių inspekcija pabrėžia, kad konsultacijų turinys nesikeičia, o darbuotojai ir toliau teiks individualią pagalbą.

    „Aptarnavimo padalinyje lankytojai, kaip visada, sulauks kvalifikuotos darbuotojų pagalbos ir individualių konsultacijų“, – sakė Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

    Pasak jos, atvykstantiems į padalinį išlieka būtina išankstinė registracija. Tai leidžia tolygiau paskirstyti srautus ir sutrumpinti laukimo laiką, ypač aktyvesniais laikotarpiais, kai gyventojai dažniau kreipiasi dėl deklaravimo, skolų ar kitų mokestinių klausimų.

    Laikinojoje vietoje keisis ir gyventojų aptarnavimo laikas: klientai bus priimami 3 dienas per savaitę. Pirmadieniais ir antradieniais aptarnavimas vyks nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadieniais – nuo 8.00 iki 15.45 valandos.

    VMI primena, kad nemažą dalį paslaugų galima gauti nuotoliniu būdu per Mano VMI – elektroninių paslaugų erdvę. Joje gyventojai gali rasti asmeninę informaciją, matyti VMI administruojamų mokesčių skolas ar permokas, taip pat gauti priminimus apie mokėtinus mokesčius.

    Aktuali informacija mokesčių klausimais taip pat skelbiama VMI interneto svetainėje, o konsultacijos teikiamos telefonu 370 5 260 5060. Norint atvykti į VMI aptarnavimo padalinius, būtina išankstinė registracija, todėl vizitą patariama susiplanuoti iš anksto.

  • Investicinė sąskaita pirmąkart deklaruojama: kam ji naudinga ir ką iki birželio 1 dienos būtina padaryti

    Investicinė sąskaita pirmąkart deklaruojama: kam ji naudinga ir ką iki birželio 1 dienos būtina padaryti

    Šiemet gyventojams pirmą kartą tenka deklaruoti investicinę sąskaitą, todėl daugeliui kyla klausimų, kam ji skirta ir kaip veikia mokesčių prasme. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad pasirinkus investicinės sąskaitos režimą, jos duomenis reikia pateikti metinėje pajamų deklaracijoje iki birželio 1 dienos.

    Investicinė sąskaita yra gyventojo pasirinktas apmokestinimo modelis, kai investicijų pajamos apmokestinamos tik tuomet, kai iš sąskaitos išsiimama daugiau lėšų, negu į ją buvo įnešta. Kol pelnas paliekamas sąskaitoje ir reinvestuojamas, gyventojų pajamų mokesčio prievolė neatsiranda.

    Kas gali būti investicinė sąskaita

    Investicine sąskaita gali tapti tiek jau turima, tiek naujai atidaryta sąskaita finansų įstaigoje ar pas mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ar užsienyje. Esminė taisyklė yra praktinė: šios sąskaitos lėšos turi būti naudojamos tik investicijoms į teisės aktuose numatytus finansinius produktus.

    VMI akcentuoja, kad investicinė sąskaita neturi virsti kasdienio atsiskaitymo sąskaita. Per ją neturėtų keliauti darbo užmokestis, įprastos buitinės išlaidos ar komunaliniai mokėjimai, nes tokie judėjimai gali būti vertinami kaip lėšų panaudojimas ne investavimo tikslams.

    Taip pat svarbu atskirti, kad investicinės sąskaitos režimas netaikomas kriptovaliutų investicijoms. Be to, kaip investicinės paprastai nedeklaruojamos indėlių, taupomosios, vertybinių popierių apskaitos ar bendro naudojimo sąskaitos, jeigu jos neatitinka investicinei sąskaitai keliamų sąlygų.

    Kokios investicijos patenka į režimą

    Per investicinę sąskaitą galima investuoti į įvairius finansinius instrumentus, įskaitant biržoje prekiaujamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, fondus, išvestines finansines priemones. Taip pat minimos sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo priemonės bei Lietuvos ir užsienio valstybių taupymo lakštai.

    Šis modelis aktualus tiems, kurie investuoja reguliariai ir pelną dažnai reinvestuoja, nes mokesčių mokėjimas atidedamas iki momento, kai realiai išsiimamas uždirbtas prieaugis. Praktikoje tai gali supaprastinti investicijų „sukimą“, tačiau reikalauja tvarkingos apskaitos, kad būtų aišku, kiek į sąskaitą įnešta ir kiek iš jos išmokėta.

    Kaip deklaruoti ir kada atsiranda GPM

    Investicinė sąskaita deklaruojama pildant metinę pajamų deklaraciją GPM311 per EDS, nurodant sąskaitos duomenis ir reikalingą informaciją apie lėšų įnešimą bei išmokėjimą. Paprastai prašoma finansų įstaigos ar mokėjimo paslaugų teikėjo pavadinimo, valstybės, sąskaitos numerio, atidarymo datos ir datos, nuo kada sąskaita pradėta naudoti investavimui.

    GPM skaičiuojamas tik tada, kai iš investicinės sąskaitos išsiimama daugiau negu buvo įnešta. Jei išmokama suma neviršija įnašo likučio, mokestis neskaičiuojamas, o įnašo likutis sumažėja; jei viršija, apmokestinama tik viršijanti dalis. Jei įnašo likutis tampa lygus 0 eurų, visa vėliau išmokama suma laikoma apmokestinamosiomis pajamomis.

    Lėšos laikomos išmokėtomis iš investicinės sąskaitos ir tais atvejais, kai jos panaudojamos ne investicijoms. Pavyzdžiui, jei pinigai nukreipiami ne tinkamiems finansiniams produktams įsigyti ir nepervedami į kitą to paties ar kito nuolatinio Lietuvos gyventojo investicinę sąskaitą, tokios operacijos gali sukurti apmokestinimo momentą.

    Jeigu per metus lėšos iš investicinės sąskaitos nebuvo išmokėtos, deklaracijoje paprastai nurodoma bendra per metus įneštų lėšų suma. Jei išmokėjimų buvo, deklaruojamos atitinkamų kalendorinių dienų įneštų ir išmokėtų sumų suvestinės pagal datą, kad būtų galima korektiškai apskaičiuoti mokėtiną mokestį.

    VMI primena, kad pavėlavus sumokėti mokestį po termino gali būti skaičiuojami delspinigiai, todėl gyventojams rekomenduojama neatidėlioti deklaravimo. Investicinės sąskaitos režimas nėra privalomas, tačiau pasirinkus jį svarbu įsitikinti, kad sąskaita naudojama pagal taisykles ir visi reikalingi duomenys pateikiami laiku.

    Taip pat aktualu tiems, kurie investavo anksčiau: jei gyventojas nori taikyti investicinės sąskaitos režimą ir į jį įtraukti iki 2025 metų įsigytas investicijas, tai deklaruojama teikiant 2025 metų pajamų deklaraciją iki 2026 metų birželio 1 dienos.

    Investicinės sąskaitos režimu gali naudotis tik tas asmuo, kuris tą sąskaitą deklaruoja VMI, todėl keli šeimos nariai tos pačios sąskaitos kaip investicinės deklaruoti negali. Tuo pačiu įstatymas neriboja, kiek skirtingų investicinių sąskaitų gali turėti vienas gyventojas, jei jis sugeba užtikrinti aiškią operacijų apskaitą ir laikymąsi taikomų reikalavimų.

  • Vabalninko Balio Sruogos gimnazija ieško mokytojų ir socialinio pedagogo: startas nuo rudens

    Vabalninko Balio Sruogos gimnazija ieško mokytojų ir socialinio pedagogo: startas nuo rudens

    Naujos darbo vietos Vabalninke

    Biržų rajone veikianti Vabalninko Balio Sruogos gimnazija paskelbė atrankas kelioms pedagoginėms pareigoms. Ieškomi anglų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos mokytojai bei socialinis pedagogas.

    Dalis pareigybių numatytos nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos, o socialinio pedagogo darbo pradžia planuojama 2026 metų rugpjūčio 17 dieną. Atrankų būdas visais atvejais nurodomas pokalbis.

    Ko ieškoma ir kokie krūviai

    Anglų kalbos mokytojui siūlomas 15 kontaktinių valandų krūvis, tai sudaro apie 0,64 etato. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui numatyta 10 kontaktinių valandų, apie 0,48 etato, o fizikos mokytojui 7 kontaktinės valandos, apie 0,34 etato.

    Socialinio pedagogo pareigoms siūlomas 0,5 etato darbo krūvis. Visoms šioms pozicijoms numatoma neterminuota darbo sutartis, o mokytojų pareigoms nurodytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis.

    Atlygis ir pagrindiniai reikalavimai

    Mokytojų darbo užmokestis nurodomas kaip priklausantis nuo kvalifikacinės kategorijos ir pedagoginio darbo stažo, taikant pareiginės algos koeficientus. Skelbime pateikiamos mokytojų atlygio ribos nuo 1 101 iki 1 920 eurų bruto, priklausomai nuo pareigybės ir kvalifikacijos.

    Socialinio pedagogo atlygis taip pat siejamas su kvalifikacija ir stažu, nurodant intervalą nuo 1 147 iki 1 500 eurų bruto. Kandidatams akcentuojamas aukštasis išsilavinimas ir atitinkama kvalifikacija, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas bei gebėjimas dirbti komandoje su mokyklos bendruomene.

    Taip pat numatoma pareiga pateikti teisėto darbo su vaikais kodą, o mokytojų pozicijoms papildomai išskiriamas specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursų reikalavimas. Tikimasi, kad kandidatai taikys šiuolaikiškus mokymąsi aktyvinančius metodus ir gebės naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

    Terminai ir dokumentų pateikimas

    Dokumentų priėmimas mokytojų pareigoms pradedamas 2026 metų gegužės 22 dieną. Anglų kalbos ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojų kandidatų dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 12 dienos, o fizikos mokytojo atrankai iki 2026 metų birželio 15 dienos.

    Pokalbiai planuojami 2026 metų birželio 17 dieną anglų kalbos ir lietuvių kalbos bei literatūros kandidatams, o fizikos mokytojo kandidatams 2026 metų birželio 18 dieną. Socialinio pedagogo skelbimas galioja iki 2026 metų birželio 19 dienos, o atranka numatoma 2026 metų birželio 22 dieną.

    Gimnazija nurodo, kad dokumentų originalus reikės pateikti atrankos dieną, jie bus sutikrinti ir grąžinti pretendentui. Kandidatai, atitinkantys reikalavimus, bus informuojami asmeniškai ir kviečiami į pokalbį.

  • Biržų lopšelis-darželis „Genys“ ieško pavaduotojo ugdymui: konkurso detalės ir atrankos data

    Biržų lopšelis-darželis „Genys“ ieško pavaduotojo ugdymui: konkurso detalės ir atrankos data

    Biržų lopšelis-darželis „Genys“ paskelbė konkursą direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigoms eiti. Pareigybė priskiriama A2 lygiui, numatomas darbas pagal neterminuotą darbo sutartį, pilnu 1,0 etato darbo krūviu.

    Skelbime nurodoma, kad darbo užmokestis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nuo 2,2778 iki 2,2856. Galutinis dydis priklausys nuo ugdomų vaikų skaičiaus, pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.

    Kaip teikti dokumentus?

    Dokumentai priimami tik elektroniniu būdu per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą, naudojantis VATIS prašymų teikimo moduliu. Kandidatams svarbu įsivertinti, kad paraiškos teikimas siejamas su konkurso terminais, todėl dokumentų pateikimą verta planuoti iš anksto.

    Skelbimas galioja 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje. Konkurso paskelbimo data yra 2026 metų gegužės 25 dieną, o paraiškų teikimo terminas nurodytas iki 2026 metų birželio 8 dienos.

    Kada vyks atranka?

    Įstaiga informuoja, kad atranka planuojama 2026 metų liepos 2 dieną 10 valandą Biržų lopšelyje-darželyje „Genys“. Kandidatams rekomenduojama pasitikslinti atrankos sąlygas ir reikalavimus, nes jie gali būti detalizuojami konkurso apraše VATIS sistemoje.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas įstaigos adresas Gimnazijos g. 3, Biržai, taip pat telefono numeris +370 450 31139. Skelbime pažymima, kad konsultacijos teikiamos darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 valandos.

  • Vizitas Kopenhagoje: kokias dviračių kultūros pamokas parsivežė Birštono ir kitų savivaldybių atstovai

    2026 metais gegužės 6–8 dienomis Birštono, Jonavos ir Kaišiadorių savivaldybių atstovai kartu su Lenkijos Hajnuvkos apskrities ir valsčiaus savivaldybių delegacija lankėsi Danijoje. Vizitas surengtas vykdant projektą „Dviračių maršrutai tvaresnių regionų link“ (Nr. LTPL00419), kuriuo siekiama stiprinti tvarų judumą ir dviračių infrastruktūrą pasienio regionuose.

    Pagrindinė programos diena buvo gegužės 7 dieną Kopenhagoje, kur dalyviai gilinosi į miesto dviračių planavimo praktiką. Per kelias valandas trukusį turą mieste daugiausia dėmesio skirta tam, kaip dviračių eismas įtraukiamas į bendrą transporto sistemą, o sprendimai derinami su pėsčiųjų ir automobilių srautais.

    Kaip Kopenhaga planuoja dviratį

    Eksperto Emil Maj Christensen vedamas maršrutas leido praktiškai pamatyti, kaip veikia Kopenhagos infrastruktūra: atskirtos dviračių juostos, saugesnės sankryžos ir sprendimai, skirti sklandžiam eismui piko metu. Savivaldybių atstovams tokia patirtis svarbi ne tik idėjoms, bet ir realiam supratimui, kokie sprendimai veikia gatvėje, o ne tik planuose.

    Vėliau Danijos kelių direkcijos ekspertai pristatė, su kokiomis dilemomis susiduria planuotojai: kaip perskirstyti ribotą gatvės erdvę, kad sprendimai būtų saugūs ir priimtini visuomenei. Akcentuota, kad dviračių plėtra dažniausiai remiasi nuosekliomis, ilgalaikėmis politikos kryptimis, o ne pavieniais projektais.

    Vesterbro pavyzdys: rajonas keičiasi

    Atskirai aptarta Vesterbro rajono transformacija, kai infrastruktūros pokyčiai tapo platesnio atnaujinimo dalimi. Tokie pavyzdžiai rodo, kad dviračių takai dažnai veikia kaip katalizatorius: gerėja susisiekimas, mažėja triukšmas, o viešosios erdvės tampa patrauklesnės gyventojams ir verslui.

    Dienos pabaigoje „Cycling Embassy of Denmark“ atstovai kalbėjo apie dviračių kultūros ir ekonomikos ryšį. Pabrėžta, kad patogus judėjimas dviračiu didina rajonų pasiekiamumą, skatina vietinę prekybą, o turizmui suteikia papildomą vertę, kai mieste lengva keliauti be automobilio.

    Ką gali perimti Lietuvos savivaldybės

    Kopenhaga tarptautiniu mastu išsiskiria tuo, kad dviratis čia daugeliui gyventojų yra kasdienis pasirinkimas, o infrastruktūra suplanuota kaip vientisas tinklas. Vizito dalyviai akcentavo, kad tokie sprendimai geriausiai veikia tada, kai kartu stiprinamas saugumas, patogumas ir aiškus eismo dalyvių atskyrimas sudėtingose atkarpose.

    Gerosios patirties perėmimo vizitai projekte vertinami kaip būdas greičiau išvengti klaidų planuojant dviračių infrastruktūrą namuose. Savivaldybėms tai suteikia konkrečių įžvalgų, kaip parinkti prioritetines atkarpas, kaip derinti sprendimus su bendru transporto planavimu ir kaip kurti kasdieniam naudojimui patrauklius maršrutus.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Tikimasi, kad užmegzti ryšiai ir praktinės žinios padės sparčiau vystyti dviračių infrastruktūrą ir stiprinti tvarų judumą regione.