CP v2

Category: Regionai

  • Kaunas ruošia milžinišką pokytį Vaišvydavoje: mokykla išaugs keliskart, aišku kur vyks pamokos

    Kauno savivaldybė planuoja iš esmės modernizuoti Vaišvydavos mokyklą, kurios pastatui skaičiuojama daugiau kaip 100 metų. Po rekonstrukcijos įstaiga turėtų tapti šiuolaikiška ugdymo erdve, o vietų skaičius, savivaldybės teigimu, padidėtų maždaug tris kartus.

    Numatoma, kad dabartinis 2 221 kv. m pastatas būtų perplanuotas ir išplėstas iki 8 090 kv. m, atskiriant ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo srautus. Projektiniuose sprendiniuose akcentuojamos STEAM erdvės, biblioteka, laisvalaikio zonos, valgykla ir administracinės patalpos.

    Pastatas, energija ir infrastruktūra

    Pagal planus, po atnaujinimo mokykla atitiktų A++ energinio naudingumo klasę, o ant stogo būtų integruota esama saulės elektrinė, kurios galia siekia 55 kW. Toks sprendimas dera su bendra savivaldybių praktika mažinti eksploatacines išlaidas ir energijos sąnaudas viešuosiuose pastatuose.

    Skaičiuojama, kad mokykloje būtų sukurta apie 350 papildomų vietų mokiniams ir darželinukams šalia dabar turimų 169. Savivaldybė pabrėžia, kad plėtra orientuota ne tik į klases, bet ir į bendrą mokymosi aplinką, įskaitant vidinį kiemą su terasa renginiams ir bendruomenės veikloms.

    Projekto vertė siekia 12,84 mln. eurų, finansavimas numatomas iš Europos Sąjungos ir Kauno savivaldybės lėšų. Darbų pradžia planuojama kitų metų antroje pusėje, o tikslūs terminai priklausys nuo rangos procedūrų ir statybos eigos.

    Sporto salė ir saugumo sprendimai

    Rekonstrukcijos apimtyje numatyta ryški sporto infrastruktūros plėtra: sporto salės plotas, kaip skelbiama, augtų nuo 565 iki 1 035 kv. m. Tokia salė leistų patogiau organizuoti pamokas ir treniruotes, pritaikant erdvę skirtingoms sporto šakoms.

    Planuojama atnaujinti ir lauko sporto bei aktyvaus laisvalaikio zonas: bėgimo takelius, universalią futbolo aikštę, taip pat pilnų matmenų krepšinio aikštelę. Mažiesiems numatomos atskiros žaidimų aikštelės ir pavėsinės, kad ikimokyklinukai turėtų saugią, nuo vyresnių mokinių srautų atskirtą erdvę.

    Teritorijoje projektuojamas „Kiss and ride“ privažiavimas ir apie 17 antžeminių stovėjimo vietų, o po pastatu numatoma 20 vietų požeminė aikštelė. Savivaldybė nurodo, kad ši erdvė prireikus galėtų būti naudojama ir kaip priedanga, talpinanti apie 550 žmonių.

    Kur vyks pamokos rekonstrukcijos metu

    Kol vyks statybos, ugdymo proceso stabdyti neplanuojama, todėl mokiniai ir darželinukai laikinai būtų perkelti į kitas miesto švietimo įstaigas. Skaičiuojama, kad laikini pokyčiai palies kiek daugiau kaip pusantro šimto ugdytinių.

    „Ugdymo kokybė yra mūsų prioritetas, todėl ruošiamės iš pagrindų atnaujinti dar vieną mokyklą. Nors rekonstrukcija prasidės tik kitais metais, jau dabar esame numatę laikinas ugdymo vietas ir suderinę sprendimus su kitomis švietimo įstaigomis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Ikimokyklinio ugdymo grupes planuojama perkelti į Kauno lopšelio-darželio „Bitutė“ patalpas, pradinukų ugdymą organizuoti Kauno Motiejaus Valančiaus mokykloje-darželyje, o 5–8 klasių pamokas vykdyti VDU klasikinio ugdymo licėjaus Šančių padalinyje. Savivaldybė nurodo, kad apie sprendimų įgyvendinimą tėvai ir bendruomenė bus informuojami papildomai.

  • Šeduvos aerodromas ruošia šou: akrobatika, parašiutininkai, karinė technika ir Montvydas

    Rugpjūčio 22 dieną Šeduvos aerodrome Radviliškio rajone vyks tradicinė Aviacijos šventė, startuosianti 13 valandą. Organizatoriai žada programą, kurioje dėmesys bus skiriamas tiek pasirodymams danguje, tiek veikloms ant žemės, todėl renginys orientuotas į platesnę auditoriją nei vien aviacijos entuziastai.

    Tokio tipo aviacijos renginiai Lietuvoje kasmet sutraukia tūkstančius žiūrovų, nes suteikia retą progą iš arti pamatyti aviacijos techniką ir demonstracinius skrydžius. Daugelyje švenčių svarbi vieta tenka ir civilinės bei karinės aviacijos pristatymui, o sauga bei žiūrovų srautų valdymas tampa vienu pagrindinių organizacinių prioritetų.

    „Kviečiu rugpjūčio 22 dieną susitikti Šeduvos aerodrome. Nebūtina būti aviacijos žinovu, kad čia būtų įdomu – bus lėktuvų, parašiutininkų, automobilių, motociklų, koncertų ir veiklos vaikams“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

    Pasirodymai danguje ir ekspozicijos

    Didžiausia šventės dalis vyks ore: numatyti akrobatiniai skrydžiai, parašiutininkų šuoliai, ultralengvųjų orlaivių ir akrobatinių aviamodelių pasirodymai. Taip pat programoje minima akrobatinių lėktuvų grupė ANBO, kuri pristatys savo pasirodymą Šeduvos aerodrome.

    Renginyje planuojama ir Karinių oro pajėgų ekspozicija, kur žiūrovai galės apžiūrėti techniką bei ginkluotę. Tokios ekspozicijos paprastai skirtos supažindinti visuomenę su kariuomenės pajėgumais ir technikos specifika, tačiau lankytojams primenama laikytis teritorijoje galiojančių saugos taisyklių.

    Įspūdingi triukai ant žemės

    Organizatoriai akcentuoja ir jungtines oro bei žemės pasirodymų dalis, kuriose numatyti aviaciniai triukai, susiejant aviaciją su automobilių ir motociklų sportu. Skelbiama, kad „Skyhackers“ programoje suplanuoti sinchroniniai elementai, kuriuose dalyvaus ir parašiutininkai, ir transporto priemonės.

    Ant žemės taip pat vyks modifikuotų ir išskirtinių automobilių paroda, motociklų ekspozicija bei susitikimai su baikeriais. Renginyje žadamos edukacijos ir pramogos šeimoms, todėl dalis veiklų orientuota į vaikus ir lankytojus, norinčius ne tik stebėti pasirodymus, bet ir pažinti techniką.

    Koncertai ir nemokamas pavėžėjimas

    Vakarinę programą papildys koncertai: Šeduvos aerodrome pasirodys grupė „Queens of Roses“ ir atlikėjas Donatas Montvydas. Tokia praktika vis dažniau taikoma regioniniuose renginiuose, kai techninė programa derinama su muzikine, siekiant pritraukti platesnį lankytojų ratą.

    Skelbiama, kad renginio dieną kursuos specialus nemokamas autobusas maršrutu Radviliškis–Šeduva–Raudondvaris. Iš Radviliškio autobusų stoties jis išvyks 12 valandą 20 minučių, o atgal iš Raudondvario planuojama išvykti 18 valandą 30 minučių.

    Motociklininkams numatytas ir bendras važiavimas: rugpjūčio 22 dieną 12 valandą kolona pajudės iš Eibariškių parko automobilių stovėjimo aikštelės Radviliškyje. Organizatoriai primena, kad artėjant renginiui programa gali būti tikslinama, todėl lankytojams rekomenduojama sekti atnaujinimus.

  • Devyniasdešimtieji grįžta kitaip: tyrimas atskleidė, ką miestuose kūrė alternatyvus jaunimas

    Lietuvos devyniasdešimtieji viešojoje erdvėje dažnai apibūdinami per ekonominį lūžį, privatizaciją ir nusikalstamumo šešėlį. Tačiau greta šių procesų miestuose augo alternatyvios jaunimo bendruomenės, kūrusios savas scenas, leidinius ir tradicijas.

    Šią mažiau matomą epochos pusę tyrinėjo Vilniaus universiteto studentė Mūza Svetickaitė, vasaros praktikos metu rinkusi medžiagą apie Lietuvos alternatyvią jaunimo kultūrą. Tyrimo rezultatai pristatomi Lietuvos mokslo tarybos rengiamame cikle „Mokslo vasara su LMT“.

    Kas iš tiesų vyko regionuose?

    Tyrime analizuota regioninė spauda, fotografijų ir vaizdo archyvai, savilaidos leidiniai, taip pat rinkti gyvi liudijimai. Tokia metodų kombinacija leidžia atkurti ne vien oficialią laikotarpio versiją, o skirtingas patirtis, kurios dažnai liko už nacionalinės žiniasklaidos dėmesio ribų.

    Pasak tyrėjos, vienas ryškiausių atradimų yra tai, kad devyniasdešimtųjų istorijos regionuose nesutampa ir ne visada telpa į vieną pasakojimą. Skirtinguose miestuose alternatyvios scenos formavosi nevienodu tempu, o jų infrastruktūra dažnai rėmėsi asmeniniais ryšiais ir improvizacija.

    Utenos fenomenas ir muzikos sklaida

    Kaip išskirtinis pavyzdys minėta Utena, kur devyniasdešimtaisiais veikė ryški metalo ir alternatyviosios muzikos scena. Čia vyko koncertai, leisti fanzinai, o repeticijoms ir įrašams naudotos įvairios erdvės, nuo rūsių ar mokyklų iki bibliotekų ar gamyklų patalpų.

    Tuo metu muzika plito kitaip nei šiandien, kai didžiąją dalį turinio galima pasiekti keliais paspaudimais. Įrašai buvo perrašomi namuose ir keliaudavo iš rankų į rankas, o ryšiai su bendraminčiais kituose miestuose dažnai palaikyti laiškais ir mainais.

    „Tik praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų ir atsiradus laiko distancijai galima suprasti, jog tai, kas čia vyko, kitose Lietuvos dalyse nebuvo įprasta arba reiškėsi ne tokiu mastu ir intensyvumu“, – sakė Mūza Svetickaitė.

    Kai atmintis tampa tyrimo lauku

    Atkuriant alternatyvių bendruomenių istorijas, vieno šaltinio nepakanka: spaudos publikacijos, archyvai ir dalyvių prisiminimai ne visada sutampa. Dėl to tyrimas neretai virsta detektyviniu darbu, kai tenka tikslintis datas, vietas ir net skirtingas to paties įvykio versijas.

    Tyrėja pabrėžia, kad svarbu devyniasdešimtuosius vertinti ne tik per nostalgiją. Už muzikos, aprangos ir simbolių slypėjo universali jaunų žmonių patirtis: tapatybės paieškos, bendruomeniškumas ir saviraiška visuomenėje, kuri keitėsi greičiau nei spėta prisitaikyti.

    Surinkti pasakojimai, nuotraukos ir savilaidos pėdsakai svarbūs ir dėl nykstančios materialios atminties. Miestų erdvės keičiasi, repeticijų vietos dingsta, o gyvi liudijimai bėgant laikui kinta, todėl fiksavimas šiandien tampa esmine sąlyga rytdienos istorijai.

    Mūza Svetickaitė tyrimo rezultatus pristatys Lietuvos mokslo tarybos programos Studentų vasaros mokslinė praktika baigiamojoje konferencijoje 2026 metais rugpjūčio 26 dieną.

  • Trakų miškuose vėl išvertė tonas šiukšlių: sumokėjo už išvežimą, o atliekos atsidūrė girioje

    Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio miškininkai per trumpą laiką užfiksavo tris atskirus miškų teršimo atvejus. Skirtingose vietose rasta po gaisro likusių atliekų, žaliųjų atliekų ir mišrių šiukšlių, o bendras kiekis siekė apie 3 tonas.

    VMU teigimu, visais trimis atvejais pavyko nustatyti atsakingus asmenis, o užterštos teritorijos buvo sutvarkytos. Miškininkai pabrėžia, kad net ir tuomet, kai atliekas išvežti patikima paslaugos teikėjui, atsakomybės rizika niekur nedingsta, jei jos atsiduria gamtoje.

    Sumokėjo, bet atliekos atsidūrė miške

    Trakų rajone, netoli Vosyliukų, miške aptikta apie 450 kilogramų apdegusios medienos ir kitų po gaisro likusių atliekų. Nustačius kilmę paaiškėjo, kad jos susidarė sudegus privačiai pirčiai.

    Savininkai atliekų į mišką nevežė patys, tačiau jų išvežimą patikėjo paslaugą pasiūliusiems asmenims ir už ją sumokėjo. Vietoj to, kad atliekos pasiektų teisėtą tvarkytoją, jos buvo išverstos valstybiniame miške.

    Pažeidimą išaiškinti padėjo vietos bendruomenė, o identifikuojant situaciją svarbūs buvo ir duomenys apie atliekų vežimui naudotą nuomotą automobilį. VMU primena, kad užsakant atliekų išvežimą verta įsitikinti, ar paslaugą teikiantis asmuo ar įmonė turi teisę tvarkyti atliekas ir ar pateikia perdavimą patvirtinančius dokumentus.

    Žaliosios atliekos ir kamerų įrodymai

    Kitas atvejis fiksuotas Kaišiadorių rajone, VMU Trakų regioninio padalinio prižiūrimame miške, kur buvo išmestos medžių ir krūmų šakos. Atliekos atvežtos į vietą, kur anksčiau buvo šakų sandėlis, tačiau jam ištuštėjus teritorija tapo patogia nelegalaus išvertimo vieta.

    Pažeidimą užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, o miškininkų vertinimu, čia palikta apie 2 tonas žaliųjų atliekų. Dėl šio įvykio surašyti 6 administracinių nusižengimų protokolai, skirtos baudos, o atliekas pažeidėjai sutvarkė patys.

    VMU atkreipia dėmesį, kad sausos šakos ir mediena didina gaisrų riziką, nes ugnis tokiuose sąvartuose plinta greičiau, o gesinimas tampa sudėtingesnis. Be to, vienoje vietoje paliktos atliekos dažnai paskatina atsirasti naujiems nelegaliems sąvartynams.

    Daugiau kaip pusė tonos mišrių šiukšlių

    Trečiasis atvejis nustatytas Trakų regioninio padalinio valstybiniame miške, kur aptikta daugiau kaip pusė tonos įvairių atliekų. Miškininkams pavyko nustatyti atliekas atvežusį asmenį.

    Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda, taip pat nurodyta atliekas sutvarkyti savo lėšomis. VMU nurodo, kad teisėtam atliekų tvarkytojui šiuo atveju buvo pristatyta 560 kilogramų atliekų.

    Miškininkai pabrėžia, kad miškuose paliktos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį, bet ir gali teršti dirvožemį bei gruntinius vandenis. Plastikas, statybinės atliekos ar pavojingos medžiagos gamtoje išlieka ilgai, o jų surinkimas reikalauja papildomų žmonių ir finansinių resursų.

    VMU duomenimis, nuo 2026 metų pradžios iki liepos vidurio regioninių padalinių administruojamuose miškuose buvo apskaityta 46,19 tonos atliekų. Didžiausią dalį sudarė naudotos padangos, kurių bendras svoris viršijo 27 tonas, o vien Trakų regiono miškuose rasta 5,98 tonos padangų.

    Per tą patį laikotarpį valstybiniuose miškuose taip pat fiksuota daugiau kaip 10 tonų mišrių atliekų ir daugiau kaip 4 tonos asbesto turinčių statybinių medžiagų. Tokios atliekos kelia papildomą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, o jų tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas.

    VMU primena, kad už atliekų palikimą miške gali grėsti administracinė, o įstatymuose numatytais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė priklauso nuo aplinkybių, atliekų rūšies ir kiekio, o nustačius pažeidėją jam dažnai tenka ne tik sumokėti baudą, bet ir kompensuoti sutvarkymo išlaidas.

    Miškininkai ragina gyventojus rinktis tik teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus ir visada pasidomėti, kur bus pristatytos išvežamos atliekos. Taip pat rekomenduojama išsaugoti užsakymo, apmokėjimo ir atliekų perdavimo dokumentus, ypač kai tvarkomos po remonto ar gaisro susidariusios atliekos.

    Radus miške išmestas atliekas, apie tai galima pranešti artimiausiam VMU regioniniam padaliniui. Pastebėjus atliekas verčiančius asmenis, rekomenduojama kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112 ir, jei įmanoma, užfiksuoti transporto priemonės valstybinius numerius.

  • Mazūriškiai laukia rugsėjo 1-osios: netrukus duris atvers naujas 150 vietų darželis

    Mazūriškiuose baigiami paskutiniai naujo darželio įrengimo darbai, o duris jis planuoja atverti nuo rugsėjo 1 dienos. Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia, kad įstaiga bus pritaikyta priimti iki 150 vaikų, todėl turėtų sumažinti vietų stygių sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje.

    Statybvietėje jau nebedominuoja sunkioji technika, daugiau dėmesio skiriama apdailai, įrangos montavimui ir patalpų paruošimui ugdymo veikloms. Savivaldybė pabrėžia, kad projektas orientuotas į jaunų šeimų poreikius, kai svarbiausia tampa ugdymo paslaugų prieinamumas arčiau namų.

    „Šis projektas nėra tik dar vienas pastatas – tai mūsų tiesioginis atsakas į jaunų šeimų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Numatyta, kad darželyje veiks aštuonios grupės, suplanuotos ir papildomos erdvės: aktų salė, sporto patalpos bei sensorinis kambarys. Tokie sprendimai vis dažniau taikomi naujuose ugdymo pastatuose, nes leidžia lanksčiau organizuoti veiklas, o vaikams suteikia daugiau galimybių nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius.

    Įstaigoje taip pat suprojektuoti atskiri kabinetai papildomam ugdymui, todėl dalį veiklų bus galima vykdyti ne tik grupėse. Savivaldybė akcentuoja, kad šiuolaikiškos patalpos svarbios ir darbuotojų sąlygoms, ir ugdymo kokybei, ypač kai daugėja vaikų, kuriems reikia individualizuoto dėmesio.

    Lauko erdvės taip pat jau beveik paruoštos: įrengta žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai, pastatytos pavėsinės. Tokia infrastruktūra leidžia daugiau laiko skirti veikloms lauke, o tai atitinka ikimokyklinio ugdymo kryptį stiprinti judėjimą ir kasdienę fizinę veiklą.

    „Liko tik baigiamieji potėpiai, ir šios naujos erdvės prisipildys vaikų klegesio“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio įrengimu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvų kelionės būtų sklandesnės ir saugesnės. Darbai vyksta Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat numatyti pokyčiai Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, kas turėtų pagerinti privažiavimą ir pėsčiųjų judėjimą.

    Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir savivaldybė. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai yra ES fondų lėšos, o 1 336 665 eurai skiriami iš savivaldybės biudžeto.

  • „Vilniaus dienos“ atveria naktinę pusę: 4 klubai, vienas bilietas ir maršrutas iki ryto

    Festivalis „Vilniaus dienos“ šiemet plečia programą ir siūlo pažinti sostinę ne tik dieną, bet ir naktį. Rugsėjo 5 dieną Vilniaus naktinio biuro iniciatyva pristatomas naujas renginys „Vilniaus naktys“, kviesiantis gyventojus ir miesto svečius atrasti naktinę kultūrą.

    Vienai nakčiai į bendrą programą įsijungs keturi skirtingi klubai: „Anna Mesha. Butas“, „Cornercafé“, „Elastica“ ir „Gallery 1986“. Organizatoriai skelbia, kad vienas bilietas, kainuojantis 10 eurų, leis laisvai judėti tarp visų renginyje dalyvaujančių vietų.

    Klubai išsidėstę taip, kad tarp jų pėsčiomis galima nueiti maždaug per 20 minučių. Dėl to lankytojai raginami neapsistoti vienoje erdvėje, o susidėlioti naktinį maršrutą, palyginti skirtingas programas ir atrasti sau artimiausią sceną.

    „Vilniaus dienos visada kvietė pažinti miestą per kultūrą, žmones ir viešąsias erdves. Tačiau Vilnius gyvena ir po sutemų, o tą miestą kuria klubai, muzikantai, kultūros organizatoriai ir jų bendruomenės“, – sakė Vilniaus naktinio biuro vadovė Laura Vaišnorė.

    Pasak organizatorių, „Vilniaus naktys“ orientuotos ne tik į aktyvius klubinėtojus. Renginys turėtų būti patrauklus ir pirmą kartą naktinį gyvenimą norintiems išbandyti žmonėms, studentams ar miesto svečiams, kuriems vieno vakaro formatas leidžia saugiai ir paprastai susipažinti su skirtingomis erdvėmis.

    Renginyje dalyvaujančios vietos atspindi skirtingus naktinės kultūros sluoksnius. „Anna Mesha. Butas“ pristatoma kaip miesto centro erdvė su kruopščiai kuruojama muzika, „Cornercafé“ siejama su DJ baro atmosfera ir elektroninės muzikos bendruomene, „Elastica“ išsiskiria industrine aplinka netoli stoties, o „Gallery 1986“ – didelės apimties muzikos ir meno erdve buvusioje radijo gamykloje.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja atsakingą naktinį gyvenimą. Renginio metu klubuose bus dalijamos saugesnio naktinio gyvenimo atmintinės, o grįžimui namo siūloma rinktis Vilniaus naktinius autobusų maršrutus.

    „Vilniaus naktys“ vyks nuo 23.00 iki 6.00 valandos, o pilna programa ir atlikėjai, pasak organizatorių, bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis. Bilietai platinami internetu.

  • Utena švęs 765-ąjį gimtadienį: trys dienos koncertų, rekordų ir pramogų visam miestui

    Rugpjūčio 27–29 dienomis Utena minės 765-ąjį miesto gimtadienį, o tradicinė miesto šventė šiemet išaugs į trijų dienų festivalį. Skirtingose miesto erdvėse suplanuotos kultūros, sporto, gastronomijos ir muzikos veiklos, skirtos tiek uteniškiams, tiek svečiams.

    Organizatoriai šventės temą sieja su idėja „765 istorijos apie Uteną“ – kvietimu prisiminti miesto patirtis ir per renginius sukurti naujas. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją savivaldybėms miesto šventes paversti patirtiniais festivaliais, kur svarbus ne tik koncertas, bet ir visos dienos veiklų įvairovė.

    „Minint jubiliejinį miesto gimtadienį, norisi pasidalinti tikromis istorijomis apie Uteną, o šventės metu sukurti dar vieną, kuri įsimintų ilgam“, – sakė renginio organizacinės grupės vadovė, Utenos rajono savivaldybės mero patarėja Gerda Rušienė.

    Pirmąją dieną šventės startas patikėtas jaunimui: Utenos miesto sode vyks Jaunimo vakaras su veiklomis, diskusija ir muzikiniais pasirodymais. Organizatoriai pabrėžia, kad jaunimo įtraukimas į miesto renginių kūrimą stiprina bendruomeniškumą ir padeda atsirasti naujoms tradicijoms.

    Antrąją dieną numatytas miesto piknikas, kuriame planuojama siekti Lietuvos rekordo – 765 žmonės vienu metu valgys dešrainius. Rekordų siekimas miesto šventėse dažnai tampa aiškiu traukos tašku, nes sukuria lengvai įsimenamą momentą ir pritraukia įvairaus amžiaus dalyvius.

    Penktadienio vakarą programą papildys naktinis dviračių šou „Rave on the Bike“, kviečiantis dalyvius papuošti dviračius, riedučius ar paspirtukus šviečiančiais elementais. Tokie renginiai daugelyje miestų populiarėja kaip saugesnė, šeimoms draugiška naktinio gyvenimo alternatyva, sujungianti muziką ir judėjimą.

    Pagrindinę šventės dieną, rugpjūčio 29 dieną, mieste vyks sporto renginiai ir turnyrai: velomaratonas, spalvų bėgimas, diskgolfo varžybos, galiūnų čempionatas, teniso turnyras, gatvės krepšinis, šachmatai. Taip pat numatytos kontrolinės rungtynės, kuriose Utenos „Juventus“ susitiks su Rygos VEF ekipa.

    Dauniškio ežero pakrantė taps vienu pagrindinių traukos centrų: čia planuojamos edukacijos, seniūnijų ir bendruomenių erdvės, muzikinės programos ir pučiamųjų orkestrų pasirodymai. Šventės organizatoriai akcentuoja, kad siekiama atverti kuo daugiau miesto erdvių ir paskirstyti srautus, kad veiklos būtų patogiai pasiekiamos.

    Didelis dėmesys skiriamas maisto kultūrai: Aušros gatvėje vyks amatų ir maisto mugė, o greta Utenos kultūros centro ir ežero visą dieną veiks maisto erdvė po atviru dangumi. Tokia kryptis atliepia augantį vietinio ir kelionių gastronomijos susidomėjimą, kai miesto šventė tampa proga paragauti įvairesnių virtuvių patiekalų.

    Organizatoriai žada ir vizualiai ryškių akcentų: suplanuota eisena Aušros gatvėje, kurioje susijungs orkestrų skambesys, teatralizuoti pasirodymai ir šokėjų programos. Eisenos pabaigoje lauks iškilmingi sveikinimai, atnaujinamas Utenos himnas ir apdovanojimų ceremonija „Sidabro kibirkštis“.

    „Ši eisena taps ryškiausia miesto šventės kulminacijos banga, kurioje susijungs orkestrų skambesys, baikerių galia, kojūkininkų lengvumas, teatralų kūrybiškumas ir šokėjų grakštumas“, – sakė Utenos kultūros centro direktorė Sonata Veršelienė.

    Šventės finalu taps didysis vakaro koncertas ir šviesų bei specialiųjų efektų šou. Scenoje pasirodys Egidijus Sipavičius, Žemaitukai, Adrina, Rokas Yan ir grupė „The Roop“.

    Renginio organizatoriai – Utenos rajono savivaldybė ir Utenos kultūros centras – kviečia atvykti ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš kitų miestų. Pilna programa skelbiama oficialiame renginio puslapyje.

  • Vilniaus atliekų ginčas kaista: teismas sustabdė 1 300 000 eurų išmokas – ką tai reiškia miestui?

    Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dviejose civilinėse bylose, susijusiose su Vilniaus atliekų tvarkymo infrastruktūra. Teismas uždraudė VAATC reikalauti sutarčių užtikrinimo garantijų, o draudikui „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui jas išmokėti, kol sprendimai neįsiteisės.

    Kalbama apie eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių garantijas, kurių bendra vertė siekia apie 1 300 000 eurų. Šios lėšos būtų susijusios su sutartinių įsipareigojimų užtikrinimu, tačiau teismas nusprendė, kad iki galutinio verdikto status quo turi būti išlaikytas.

    Bylos esmė – ar teisėtai buvo nutrauktos Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo bei modernizavimo sutartys su operatoriumi „Energesman“. Bendrovė teisme siekia, kad VAATC būtų įpareigotas vykdyti sutartis natūra, tai yra grąžinti šalių santykius į būseną iki nutraukimo.

    „Teismo sprendimais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rodo, kad sutarčių nutraukimo klausimas dar nėra išspręstas“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Pasak bendrovės, eksploatavimo sutartis galėjo būti nutraukta tik esant reikšmingoms priežastims ir iš anksto įspėjus prieš 20 darbo dienų. „Energesman“ tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra pakankamos, o situaciją dėl atliekų kaupimosi, bendrovės vertinimu, lėmė ne operatoriaus veiksmai, bet sutrikęs atliekų srautų priėmimas deginimui.

    Modernizavimo sutarties dalyje „Energesman“ kelia klausimą dėl mokėjimų vykdymo. Bendrovė nurodo, kad pagal sutartyje nustatytus terminus nebuvo sumokėtas 4 400 000 eurų pirminis mokėjimas, todėl ginčas apima ne tik paslaugų teikimą, bet ir finansinių įsipareigojimų vykdymą.

    Lygiagrečiai vyksta ir administracinis procesas: Regionų administracinis teismas nagrinėja „Energesman“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimų. Atsakove šioje byloje paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

    „Tikimės, kad teismas panaikins sprendimus, nes jie akivaizdžiai viršijo įgaliojimus, kuriuos suteikia Civilinės saugos įstatymas paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Viešai skelbiama, kad „Energesman“ preliminariai vertina galimus nuostolius apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kol gamyklos valdymas yra perimtas. Tokie ginčai praktikoje dažnai reiškia, kad artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į laikinų sprendimų stabilumą ir paslaugos tęstinumą, nes atliekų tvarkymo grandinėje net ir trumpi sutrikimai turi tiesioginį poveikį miestui.

    Laikinosios apsaugos priemonės nereiškia galutinės teismo pozicijos dėl to, kas teisus ginče, tačiau jos paprastai taikomos tuomet, kai siekiama užkirsti kelią sunkiai atitaisomai žalai ir užtikrinti, kad galimas būsimasis sprendimas būtų realiai įvykdomas. Galutiniai atsakymai dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo paaiškės tik teismams išnagrinėjus ginčą iš esmės.

  • ŽŪM sulaukė 77 siūlymų: kuriuos priims ir kas laukia ūkininkų pajamų bei biurokratijos?

    Rengiant XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, Žemės ūkio ministerija teigia aktyviai įtraukus socialinius partnerius. Iš viso gauti 77 pasiūlymai, o į 59 jų ministerija žada atsižvelgti visiškai arba iš dalies.

    Pasak ministerijos, likę klausimai nėra atmetami galutinai: dalis jų bus sprendžiami ieškant konkrečių įgyvendinimo mechanizmų, o kai kurie perkelti į kitus formatus. Ministerija akcentuoja, kad sprendimai priklausys ir nuo kitų institucijų kompetencijų bei bendrų Vyriausybės prioritetų.

    Kas bus sprendžiama toliau?

    ŽŪM nurodo, kad dalis pasiūlymų bus svarstomi Tarpinstitucinėje prioritetinių darbų grupėje, kur dalyvauja ir socialinių partnerių atstovai. Kiti siūlymai bus vertinami jau rengiant 2028–2034 metų finansinės perspektyvos priemones, kai bus aiškesnės būsimos paramos ir investicijų kryptys.

    Ministerija pripažįsta, kad į dalį siūlymų šiuo metu įtraukti neįmanoma, nes jie patenka į kitų ministerijų atsakomybės sritis arba nėra tiesiogiai susiję su XXI Vyriausybės programos tikslais. Tokiais atvejais žadama tęsti darbą kartu su kitomis institucijomis.

    Trys ministerijos prioritetai

    ŽŪM teigia siekianti, kad plane atsispindėtų trys esminiai prioritetai: ūkininkų pajamų augimas, trumpesnis lietuviško maisto kelias iki vartotojo ir sklandesnis ūkininkavimas mažinant administracinę naštą. Ministerija pabrėžia, kad būtent šios kryptys turi didžiausią įtaką sektoriaus konkurencingumui ir kaimo gyvybingumui.

    Ūkininkų pajamų tema pastaraisiais metais tapo ypač jautri dėl svyruojančių žaliavų kainų, didėjančių sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Tuo pačiu trumpųjų grandinių plėtra dažniau minima kaip būdas didinti vietinės produkcijos pridėtinę vertę ir gerinti gamintojų derybinę galią su prekybos grandinėmis.

    Socialinių partnerių įtraukimas

    Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika dėkojo pasiūlymus teikusioms organizacijoms ir pabrėžė, kad nė vienas siūlymas neliks be dėmesio. Ministerija nurodo, kad į procesą buvo įsitraukę įvairių žemės ūkio ir kaimo sektorių atstovai, tarp jų Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“ ir kitos.

    „Dėkoju pasiūlymus teikusiems socialiniams partneriams. Nė vienas jūsų pasiūlymas neliks be dėmesio, juk kartu kuriame gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį“, – sakė Kęstutis Mažeika.

  • Jaunųjų ūkininkų liko mažiau nei 20 tūkst.: žemė ir finansai užrakino kartų kaitą regionuose

    Per pastaruosius 15 metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 41 496 iki mažiau nei 20 000. Jauni ūkio valdytojai dabar sudaro tik 13,3 proc. visų valdų, o pensinio amžiaus ūkininkų yra beveik tris kartus daugiau.

    Toks disbalansas vis dažniau vertinamas ne vien kaip žemės ūkio sektoriaus, bet ir kaip regionų ateities klausimas. Mažėjant jaunų žmonių daliai, kyla rizika ilgainiui prarasti darbo vietas, vietinę maisto gamybą ir investicijas į kaimo infrastruktūrą.

    Kas stabdo kartų kaitą?

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys išlieka tos pačios: žemės prieinamumas, startinio kapitalo trūkumas ir sudėtinga prieiga prie finansavimo. Nors paramos priemonės keitėsi, jauno žmogaus starto sąlygos dažnai negerėjo taip, kaip tikėtasi.

    Didžiausias barjeras – pirmieji hektarai. Galiojanti pirmumo teisė perkant privačią žemės ūkio paskirties žemę paprastai palankesnė tiems, kurie jau turi besiribojančių sklypų, todėl pradedantieji, neturintys paveldėto ūkio, dažnai atsiduria silpnesnėje pozicijoje.

    Paraiškų daug, paramą gauna kas penktas

    Vieno iš pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų metu buvo pateiktos 1 022 paraiškos, prašant daugiau nei 61 mln. eurų. Finansavimas skirtas 205 paraiškoms už maždaug 12,3 mln. eurų, taigi realią paramą gavo apie kas penktas pareiškėjas.

    Ši statistika rodo, kad problema nėra jaunimo nenoras ūkininkauti – norinčiųjų yra, tačiau galimybių įsitvirtinti trūksta. Pradžioje dažniausiai prireikia didelių investicijų technikai, pastatams ar apyvartinėms lėšoms, o bankams ne visuomet pakanka trumpos veiklos istorijos ir užstato.

    Sprendimų ieškoma ne tik paramoje

    Sąjunga ragina sprendimų ieškoti plačiau: stiprinti lengvatinių paskolų ir garantijų priemones, peržiūrėti žemės įsigijimo mechanizmus ir sukurti sklandesnį ūkių perdavimo modelį jaunajai kartai. Taip pat akcentuojama būtinybė sudaryti realias sąlygas grįžti emigravusiems jauniems žmonėms, sukaupusiems patirties ir kapitalo.

    „Nenorime naujai Vyriausybei pateikti dar vieno seniai žinomų problemų sąrašo. Norime kalbėti apie sprendimus, kad jaunam žmogui būtų realu pradėti ūkininkauti ir kurti ateitį Lietuvoje“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

    Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas vis dažniau pristatomas kaip ilgalaikė investicija į regionų ekonomiką, o ne vien išlaidų eilutė. Augant ūkiui, didėja darbo vietų skaičius, perkamos paslaugos ir technika, o sukuriama pridėtinė vertė grįžta per mokesčius ir vietos vartojimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad kartų kaitos neišspręs vienas kvietimas ar vienkartinė išmoka. Reikalinga nuosekli politika, apimanti žemės prieinamumą, finansavimo instrumentus, ūkių perdavimo praktiką ir regionų patrauklumą jaunoms šeimoms.