CP v2

Category: Regionai

  • Vaikas staiga nevalgo? Gydytoja paaiškino, kada tai normalu, o kada jau reikia tyrimų

    Tėvams dažnai kyla nerimas, kai vaikas kelias dienas suvalgo mažiau, atsisako mėsos, daržovių ar renkasi tik kelis patiekalus. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia vertinti ne vieną valgymą, o bendrą vaiko savijautą, augimą ir raidą per ilgesnį laiką.

    Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė atkreipia dėmesį, kad apetitas vaikystėje natūraliai kinta. Po pirmųjų gyvenimo metų daugeliui vaikų augimo tempas sulėtėja, todėl gali sumažėti ir suvalgomo maisto kiekis, nors tėvams tai atrodo kaip problema.

    Kada apetito kritimas normalus?

    Vaiko apetitas gali svyruoti dėl nuovargio, per mažo miego, dienos ritmo pasikeitimų ar artėjančios ligos. Taip pat įprasta, kad augimo šuolių metu vaikas kurį laiką prašo daugiau maisto, o vėliau vėl grįžta prie mažesnių porcijų.

    Dažnas reiškinys ir išrankumas, kai vaikas vengia naujų skonių ar tekstūrų, nori valgyti pažįstamus patiekalus. Tokiais atvejais dažniausiai svarbiausia, kad vaikas išliktų aktyvus, žvalus, augtų pagal savo augimo kreivę ir neturėtų užsitęsusių nusiskundimų.

    „Pagrindinis klausimas turėtų būti ne tai, kiek vaikas suvalgė per vieną valgymą, o kaip jis jaučiasi, auga ir vystosi ilgesnį laiką“, – sakė M. Varkalienė.

    Požymiai, kad verta sunerimti

    Didesnio dėmesio reikia, jei pasikeitęs valgymas tęsiasi ilgiau ir matosi aiškūs bendros būklės pokyčiai. Medikai ragina stebėti, ar vaikas nepradeda lėčiau augti, nepriauga svorio, ar nemažėja jo energija ir aktyvumas.

    Įspėjamaisiais signalais gali tapti nuolatinis nuovargis, vangumas, blyškumas, pasikartojantys pilvo skausmai, pykinimas, tuštinimosi pokyčiai, užsitęsęs vidurių užkietėjimas. Taip pat svarbu įvertinti, ar vaikas nepradėjo vengti ištisų maisto grupių ir ar mityba netapo labai siaura.

    Kodėl spaudimas valgyti neveikia?

    Pasak specialistų, nuolatinis raginimas suvalgyti daugiau, grasinimai ar bandymas maitinti per prievartą dažnai tik sustiprina pasipriešinimą. Dėl įtampos prie stalo vaikui gali formuotis neigiamas santykis su maistu, o kiekvienas valgymas virsta konfliktu.

    Gydytojai rekomenduoja laikytis aiškaus režimo ir siūlyti įvairų maistą be spaudimo, sudarant vaikui galimybę ragauti po truputį. Praktikoje neretai prireikia daug kartų pasiūlyti tą patį produktą skirtingomis formomis, kol vaikas jį priima.

    „Viena dažniausių klaidų yra bandymas priversti vaiką valgyti arba atskirai ruošti tik tuos patiekalus, kuriuos jis priima. Toks elgesys gali sustiprinti atsisakymą“, – sakė M. Varkalienė.

    Kada kreiptis į gydytoją?

    Konsultacija svarbi, jei ribota mityba tęsiasi ilgą laiką, vaikui sunku suvalgyti net mažas porcijas, pastebimas augimo ar svorio prieaugio sulėtėjimas. Taip pat jei pasireiškia virškinimo simptomai, dažnas pilvo skausmas, pykinimas, užsitęsęs vidurių užkietėjimas ar vaikas tampa neįprastai pavargęs.

    Gydytojas paprastai vertina visumą: vaiko ūgį, svorį, augimo dinamiką, mitybos įpročius, emocinę aplinką, miego režimą ir galimas sveikatos priežastis. Prireikus gali būti skiriami tyrimai, padedantys įvertinti, ar nėra geležies stokos, mažakraujystės, vitaminų ar mikroelementų trūkumo bei kitų būklių, galinčių daryti įtaką apetitui.

    „Tyrimų rezultatus visada reikia vertinti kartu su vaiko klinikine būkle, nes vien laboratoriniai rodikliai neatsako į visus klausimus“, – sakė „Antėja“ šeimos gydytoja.

  • Po kraupių avarijų – ugniagesių demonstracija Valčiūnuose: kodėl sužeistojo negalima traukti skubant

    Vasarą eismo įvykių statistika tradiciškai prastėja: intensyvesnis judėjimas, kelionės ir didesni greičiai lemia daugiau sunkių avarijų. Tokiais atvejais kova dėl gyvybės prasideda dar iki medikų atvykimo, o vieni pirmųjų į įvykio vietą dažnai atskuba ugniagesiai gelbėtojai.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose rengiama spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, kur žiniasklaidos atstovai galės iš arti pamatyti, kaip vyksta žmonių gelbėjimas po sunkios avarijos. Ugniagesiai gelbėtojai pademonstruos automobilio stabilizavimą, konstrukcijų ardymą specialia įranga ir nukentėjusiojo išlaisvinimą iš apvirtusio automobilio.

    Renginio metu pareigūnai paaiškins, kaip priimami sprendimai ardant automobilio konstrukcijas ir kodėl svarbu ne tik greitis, bet ir saugumas. Šiuolaikiniai automobiliai turi sustiprintas kėbulo zonas, oro pagalves, diržų įtempiklius, o dalyje modelių naudojamos ir aukštos įtampos sistemos, todėl netinkamas veiksmas gali pabloginti sužeistojo būklę ar sukelti papildomą pavojų gelbėtojams.

    Didelis dėmesys bus skiriamas ir pirmajai pagalbai avarijos vietoje. Ugniagesiai gelbėtojai primins, ką iki medikų atvykimo jie daro patys, ką gali padaryti įvykio liudininkai ir ką svarbu žinoti žmogui, jei po smūgio jis sąmoningas, bet negali išlipti iš automobilio.

    „Žmogaus negalima tiesiog kuo greičiau ištraukti iš automobilio, nes skubėjimas gali sukelti papildomų traumų ir apsunkinti medikų darbą“, – sakė renginyje dalyvausiantys ugniagesių gelbėtojų atstovai.

    Spaudos konferencijoje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir to paties skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po konferencijos numatyta praktinė gelbėjimo operacijos demonstracija.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai prašo atvykstančiųjų laikytis saugos nurodymų, nes demonstracijoje bus naudojama specialioji gelbėjimo įranga.

  • Ugniagesiai atskleis, kodėl po avarijos negalima skubėti traukti žmogaus: parodys visą gelbėjimą

    Vasaros eismo įvykių statistika kasmet primena, kad po sunkios avarijos prasideda kova dėl minučių, o pirmieji į įvykio vietą neretai atvyksta ugniagesiai gelbėtojai. Nors iš šalies gali atrodyti, kad svarbiausia kuo greičiau ištraukti nukentėjusįjį, realybėje skubėjimas kartais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose vyks spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, skirta parodyti, kaip organizuojami gelbėjimo darbai eismo įvykio vietoje. Žiniasklaidos atstovams bus pristatyta, kaip specialia gelbėjimo įranga ardomos automobilio konstrukcijos ir kaip išlaisvinamas žmogus iš apvirtusio ar smarkiai deformuoto automobilio.

    Prieš praktinę dalį pareigūnai žada paaiškinti, kokiais principais vadovaujamasi priimant sprendimus, kada ir kur pjauti ar ardyti automobilį, kad būtų išlaikyta nukentėjusiojo sauga. Taip pat bus aptarta, kodėl žmogaus negalima tiesiog staigiai ištraukti, jei įtariami stuburo ar kaklo sužalojimai, ir kodėl itin svarbus automobilio stabilizavimas prieš pradedant darbus.

    Gelbėjimo operacijose svarbios ne tik žirklės ar hidrauliniai įrankiai, bet ir veiksmai iki medikų atvykimo. Ugniagesiai gelbėtojai dažnai atlieka pirminį nukentėjusiųjų būklės įvertinimą, užtikrina kvėpavimo takų praeinamumą, stabdo kraujavimą ir padeda paruošti saugų perdavimą greitosios pagalbos medikams.

    Konferencijoje planuojama aptarti ir liudininkų elgesį, nes pirmosios minutės po susidūrimo dažnai lemia baigtį. Pareigūnai primena, kad svarbiausia yra nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112, įvertinti, ar nėra gaisro, dūmų ar degalų kvapo, ir tik tuomet, nekeliaujant į pavojų, bandyti padėti pagal savo kompetenciją.

    Renginyje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po spaudos konferencijos bus pademonstruota visa operacijos eiga: automobilio stabilizavimas, konstrukcijų ardymas ir nukentėjusiojo išlaisvinimas.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai akcentuoja, kad tokių demonstracijų tikslas yra ne tik parodyti techniką, bet ir paaiškinti, kaip sprendimai priimami realiomis, stresinėmis sąlygomis, kai svarbi kiekviena detalė.

  • KTU pasiūlė urboląstelę: naujas miesto vienetas žada apsaugą nuo karščio, potvynių ir krizių

    Klimato kaitos nulemti ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, staigios liūtys ir potvyniai, vis dažniau tampa kasdienybe Europos miestuose. Prie jų prisideda ir kitos rizikos, įskaitant energetikos sutrikimus, pandemijas ar civilinės saugos grėsmes, todėl miestams reikia ne tik mažinti taršą, bet ir didinti atsparumą.

    Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslininkai Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas pristato koncepciją, kurią vadina urboląstele. Tai naujas urbanistinės struktūros vienetas, turintis veikti kaip savarankiška, aiškiai suplanuota miesto dalis su stipriu žaliuoju centru ir kasdienėms bei krizinėms situacijoms pritaikyta infrastruktūra.

    Idėjos autoriai pabrėžia, kad dabartinė plėtra Lietuvoje dažnai išskaido teritorijas, didina urbanistinę drieką ir spaudžia želdynus. Tokia kryptis, jų vertinimu, silpnina miestų gebėjimą amortizuoti karštį, suvaldyti liūčių vandenį ir užtikrinti gyventojams pasiekiamas viešąsias paslaugas.

    Kas yra urboląstelė

    Urboląstelė apibrėžiama kaip 40–60 hektarų ploto urbanistinis kompleksas, kurį iš išorės ribotų viešojo transporto gatvės, o viduje dominuotų pėsčiųjų ryšiai ir želdynai. Koncepcija remiasi bionikos logika: kaip biologinė ląstelė turi apvalkalą ir branduolį, taip mieste siūlomas vienetas turėtų aiškias ribas ir centrinį branduolį.

    Centrinis elementas būtų daugiafunkcis žaliasis branduolys, skirtas poilsiui, bendruomenės veikloms ir kasdieniam paslaugų pasiekiamumui. Kartu čia numatoma ir civilinės saugos funkcija, kad krizių atveju teritorija turėtų vietas susitelkimui, ryšiui ir pagrindiniams poreikiams užtikrinti.

    Pagal mokslininkų pateikiamus skaičiavimus, vienoje urboląstelėje, priklausomai nuo užstatymo intensyvumo ir aukštingumo, galėtų gyventi apie 7 000–15 000 žmonių. Iš kelių urboląstelių būtų formuojamas didesnis gyvenamasis rajonas, kuriame atsirastų ir platesnio masto traukos objektai.

    Žaliasis branduolys ir judėjimas

    Vienas esminių principų yra transporto srautų atskyrimas nuo vidinių gyvenamųjų erdvių. Automobilių stovėjimas ir intensyvesnis eismas būtų telkiami arčiau aptarnaujančių gatvių, o kvartalų viduje prioritetas teikiamas saugioms pėsčiųjų jungtims ir želdynams.

    Taip siekiama kurti aplinką, kurioje kasdieniai maršrutai iki žaliojo centro ar viešojo transporto būtų trumpi ir patogūs pėsčiomis. Koncepcijoje minimas 5–10 minučių pasiekiamumo principas, kai svarbiausios paslaugos ir viešosios erdvės turėtų būti pasiekiamos be automobilio.

    Želdynų vaidmuo čia neapsiriboja estetika. Miestų prisitaikymo praktikoje žaliosios erdvės vertinamos kaip viena veiksmingiausių priemonių mažinti miesto šilumos salos efektą, gerinti oro kokybę ir sugerti liūčių vandenį, mažinant paviršinių nuotekų perkrovą.

    Kodėl ši idėja aktuali dabar

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja sprendimų, kurie miestus verčia planuoti kompaktiškiau ir arčiau kasdienių paslaugų. Vis plačiau taikomi kvartalų atnaujinimo, žaliųjų koridorių ir lietaus vandens sulaikymo sprendimai, o taip pat stiprinami civilinės saugos reikalavimai viešosioms erdvėms ir pastatams.

    KTU mokslininkų siūloma urboląstelė šias kryptis sujungia į vieną planavimo logiką, kur atsparumas klimato kaitai, patogus judėjimas ir bendruomenės infrastruktūra numatomi iš anksto, o ne paliekami pavieniams projektams. Tokia struktūra, jų teigimu, galėtų padėti miestams veikti kaip vientisai suplanuota sistema, o ne kaip atskirų sklypų ir pastatų rinkinys.

    Idėja parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos užsakymu įgyvendinamą projektą, kuriame vertinamos klimato kaitos prognozės ir jų įtaka gyvenamųjų vietovių planavimui. KTU pažymi, kad pateikiama schema yra modelinė ir turėtų būti pritaikoma konkrečioms gamtinėms bei urbanistinėms sąlygoms, išlaikant pagrindinius tvarumo ir saugumo principus.

  • Panevėžys ruošia siurprizą: rugsėjį atveriami pramonės užkulisiai ir netikėti skoniai

    Rugsėjo 25–27 dienomis Panevėžio mieste ir rajone ketvirtą kartą vyks Atviros pramonės savaitgalis – industrijos festivalis, kviečiantis iš arti pamatyti, kaip veikia regiono įmonės ir pramoninis paveldas. Šiemet renginio geografija plečiasi už miesto ribų: veiklos planuojamos ir Raguvoje, Kaimiškyje, Ramygaloje bei Radviliškyje.

    Tris dienas lankytojams duris atvers gamybos įmonės, taip pat industrinę Panevėžio istoriją menančios erdvės. Organizatoriai žada ne tik ekskursijas, bet ir kūrybines veiklas, pramogas bei gastronominius atradimus, kuriuos renginio savaitę siūlys vietos maitinimo įstaigos.

    Kas slepiasi už gamyklų vartų

    Renginį organizuojančios Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ direktorė Monika Miniotaitė pabrėžia, kad festivalis padeda pamatyti pramonę ne kaip uždarą, o kaip žmonių ir idėjų ekosistemą. Anot jos, pirmą kartą atvykę lankytojai dažnai nustemba, kiek daug skirtingų kompetencijų telpa viename mieste ir rajone.

    „Atviros pramonės savaitgalis leidžia pamatyti, kad už įmonių durų slepiasi ne tik gamybos linijos, bet ir žmonės, sprendžiantys sudėtingus inžinerinius, technologinius bei kūrybinius iššūkius“, – sakė M. Miniotaitė.

    Renginyje planuojama pristatyti įvairias Panevėžio regiono pramonės kryptis – nuo elektronikos, metalo apdirbimo, plastiko ir stiklo sprendimų iki inžinerinių įrenginių projektavimo, maisto bei gėrimų, drabužių ir baldų gamybos. Akcentuojama ir tai, kokių įgūdžių šiandien reikia moderniai pramonei, kur vis daugiau vaidmens tenka automatizacijai, duomenų analitikai ir DI sprendimams.

    Industrinis paveldas ir patirtys mieste

    Festivalio programoje svarbi vieta tenka ir autentiškoms industrinėms erdvėms, kurios ankstesniais metais tapo scenomis kūrybinėms dirbtuvėms, instaliacijoms bei parodoms. Tokios vietos leidžia pramonės istoriją pažinti ne vien per faktus, bet ir per gyvą patirtį mieste.

    Organizatoriai primena, kad ankstesniais metais lankytojai buvo kviečiami į industrinę atmintį saugančius objektus, o jų panaudojimas kultūrai ir edukacijai tapo būdu naujai pažvelgti į miesto tapatybę. Tai atitinka ir platesnę Europos tendenciją, kai pramonės paveldas vis dažniau pritaikomas bendruomenės, turizmo ir kultūros reikmėms.

    Pramonės skoniai – ne tik metafora

    Netikėtą renginio sluoksnį kuria gastronominė programa: maitinimo įstaigos kviečia ragauti specialiai festivaliui sukurtų patiekalų ir gėrimų. Pernai, organizatorių teigimu, prie iniciatyvos prisijungė 8 vietos, o pramonės įkvėpti skoniai tapo dar vienu būdu pasakoti Panevėžio industrinę istoriją.

    Didelio susidomėjimo sulaukia ir ekskursijos: pernai įmonėse surengta daugiau kaip 100 ekskursijų, o dalis vietų užsipildė per pirmąsias registracijos valandas. Iš viso renginyje apsilankė daugiau kaip 2 600 žmonių, nemaža dalis jų atvyko iš didžiųjų miestų.

    Organizatoriai žada, kad šių metų dalyvių sąrašas ir detali programa bus skelbiami artėjant renginiui. Atviros pramonės savaitgalis vyks rugsėjo 25–27 dienomis, o lankytojai kviečiami iš anksto planuotis laiką Panevėžio krašte.

  • Du smūgiai A1 ir A2 parodė tiesą: štai kas kelio darbuose iš tiesų gelbsti gyvybes

    Vasarą Lietuvos keliuose eismas tampa intensyvesnis, o kartu daugėja ir remonto bei priežiūros darbų. Dėl to vairuotojai vis dažniau susiduria su laikinai susiaurintomis juostomis, greičio ribojimais, nukreiptu eismu ir šalia važiuojamosios dalies dirbančia technika.

    AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad kelio darbų zonose svarbiausia ne spėti, o laiku prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Tokiose atkarpose lemiamą reikšmę turi dėmesingumas, kelio ženklų laikymasis ir saugaus atstumo išlaikymas.

    Pastarosiomis dienomis du incidentai magistraliniuose keliuose A1 ir A2 priminė, kokią realią funkciją atlieka papildomos apsaugos priemonės. Abiem atvejais transporto priemonės atsitrenkė į kelio darbų zonose naudojamus mobiliuosius apsauginius smūgio slopintuvus, o įrenginiai buvo smarkiai apgadinti, tačiau sušvelnino smūgį.

    „Keliuose ir darbų zonose nuolat diegiame saugumo priemones, o pastarieji įvykiai parodė, kad jos gali apsaugoti eismo dalyvius nuo skaudžiausių pasekmių. Tačiau jokia saugumo priemonė neatstoja vairuotojo budrumo“, – sakė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

    Pasak jos, artėjant prie kelio darbų zonos būtina sumažinti greitį, atidžiai stebėti kelio ženklus ir pasikeitusias eismo sąlygas, taip pat gerbti kelyje dirbančius žmones. Kelių sektoriuje pabrėžiama, kad būtent šiose vietose dažniausiai išryškėja įprotis važiuoti „autopilotu“ ir per vėlai pastebėti pasikeitusią situaciją.

    AB „Kelių priežiūra“ nurodo, kad kelio darbų zonose taikoma visa saugos priemonių sistema: laikini ženklai, laikinasis ženklinimas, nukreipiamosios priemonės, atitvarai ir kiti sprendimai. Smūgio slopintuvai yra viena paskutinių grandžių, kuri suveikia tada, kai vairuotojas vis dėlto įvažiuoja į darbo zoną.

    Smūgio slopintuvai montuojami prie sunkiosios kelių priežiūros technikos ir skirti sugerti dalį susidūrimo energijos. Tokiu būdu mažinamas smūgio poveikis automobiliui ir jo keleiviams, o kartu geriau apsaugomi ir kelio darbų zonoje dirbantys darbuotojai.

    „Suprantame, kad šie metai yra išskirtiniai automagistralių tvarkymo darbų mastu, todėl vairuotojams reikia prie pasikeitusių eismo sąlygų priprasti. Tačiau svarbiausia visuomet laikytis Kelių eismo taisyklių“, – sakė AB „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kelių sektoriaus atstovai akcentuoja, kad saugumas darbų zonose nėra vienas ženklas ar viena tvorelė. Tai iš anksto suplanuota priemonių seka, kurios tikslas yra kuo anksčiau perspėti vairuotoją ir maksimaliai apsaugoti žmones darbo vietoje, o prireikus sumažinti susidūrimo pasekmes.

    „Mums svarbiausia žmogaus gyvybė. Kiekvienas darbuotojas po darbo turi saugiai grįžti namo pas savo šeimą“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Bendrovė primena, kad artėjant prie kelio darbų zonos verta iš anksto mažinti greitį, laikytis saugaus atstumo, nesiblaškyti telefonu ar multimedija ir būti pasirengus staigiems eismo pokyčiams. Praktikoje būtent dėmesio stoka ir per didelis greitis dažniausiai paverčia laikinus ribojimus pavojingais.

  • Per 10 liepos dienų iškrito beveik mėnesio lietus: 7 ženklai namuose, kad liūtys jau padarė žalą

    Per pirmąsias 10 liepos dienų Lietuvoje vidutiniškai iškrito 78,4 milimetro kritulių, tai prilygsta beveik įprastai viso mėnesio normai. Sinoptikai fiksavo pavojingai smarkaus lietaus atvejus daugiau nei pusę šio laikotarpio dienų, todėl daugiabučių stogams ir vandens nuvedimo sistemoms teko neįprastai didelė apkrova.

    Tokia statistika svarbi ne vien dėl nepatogumų lauke. Po intensyvių liūčių dalis pažeidimų paaiškėja ne iš karto, o po kelių valandų ar net dienų, kai vanduo konstrukcijose pradeda „keliauti“ ir išryškėja drėgmės pėdsakai butuose, laiptinėse ar rūsiuose.

    Kur dažniausiai prasideda bėdos

    Didžiausia rizika paprastai kyla ten, kur vanduo turi būti surenkamas ir nukreipiamas: plokščių stogų įlajose, šlaitinių stogų latakuose ir lietvamzdžiuose. Vasarą šios vietos greitai užsineša lapais, samanomis, smulkiomis šakelėmis ar smėliu, o po kelių audrų net ir neseniai valyta sistema gali vėl tapti nepralaidi.

    Kai įlajos ar lietvamzdžio pralaidumas sumažėja, vanduo užsistovi ant stogo, telkiasi prie sujungimų, skverbiasi po danga ar į perdangas. Dėl to drėgmės dėmė ant lubų ar sienos ne visada rodo tikslų pratekėjimo tašką, vanduo gali būti patekęs visai kitoje vietoje.

    „Per stiprią liūtį ant stogo per keliolika minučių gali susikaupti didelis vandens kiekis. Tikrindami situaciją vertiname visą jo kelią: nuo įlajų ir stogo dangos iki laiptinės, rūsio ir patalpų, kuriose įrengti elektros skydai“, – sakė „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas.

    Ženklai, kurių nevalia ignoruoti

    Po liūčių pirmieji signalai dažnai atrodo nereikšmingi: patamsėjęs lubų kampas, iškilę dažai, nauja dėmė viršutiniame aukšte ar laiptinėje. Kitas tipiškas požymis yra girdimas lašėjimas prie ventiliacijos ar inžinerinių šachtų, ypač jei jis pasikartoja per kiekvieną stipresnį lietų.

    Rūsyje verta reaguoti į staiga atsiradusį drėgmės kvapą, sudrėkusią sieną ar balas, kurių anksčiau nebūdavo. Lauke dažnai išduoda per latako kraštą bėgantis vanduo, atsikabinusi jungtis, nuolat šlapia vieta ties lietvamzdžiu ar vandens srovė, kuri lietaus metu krenta ne į numatytą vietą.

    Praktikoje pasitaiko situacijų, kai užsikimšus stogo įlajoms vanduo per trumpą laiką pasiekia bendrąsias patalpas. Viename „Civinity Namai“ administruojamame name liūties metu vanduo užliejo laiptinę, tačiau greita avarinės komandos reakcija padėjo išvengti didesnių nuostolių.

    Ką daryti gyventojui ir ko nedaryti

    Gyventojui nebūtina pačiam nustatyti gedimo priežasties, tačiau labai svarbu kuo tiksliau užfiksuoti požymį. Administratoriui labiausiai padeda nuotrauka, nurodyta konkreti vieta ir laikas, kada drėgmė pastebėta, pavyzdžiui, laiptinė, aukštas, rūsio patalpa ar konkretus kambarys bute.

    Jeigu vanduo artėja prie elektros skydų, laidų ar kitų elektros įrenginių, jų liesti negalima. Tokiu atveju būtina nedelsiant pranešti avarinei tarnybai ir namo administratoriui, nes vanduo ir elektra kelia tiesioginę grėsmę saugumui.

    Gyventojams patiems lipti ant stogo nerekomenduojama, nes tai yra ir pavojinga, ir dažnai neefektyvu. Stogo dangos, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų bendrųjų konstrukcijų būklę turi vertinti už techninę priežiūrą atsakingas specialistas, o nustatyti defektai turi būti fiksuojami ir šalinami organizuotai.

    Artėjant rudeniui apkrova vandens nuvedimo sistemoms didėja dar labiau, nes prasidėjus lapų kritimui kamščiai formuojasi greičiau. Todėl po intensyvių vasaros liūčių verta pasiteirauti administratoriaus, kada paskutinį kartą tikrintos įlajos ir lietvamzdžiai bei ar po audrų buvo atlikta papildoma apžiūra.

    Net ir nedidelė dėmė ant lubų neatsako į klausimą, kiek vandens pateko į konstrukcijas. Laiku sureagavus technikas gali įvertinti, ar užteks išvalyti įlają, ar reikės taisyti stogo dangą, džiovinti konstrukcijas ir patikrinti šalia esančias inžinerines sistemas.

  • Kalnėnuose nutiestas nuotekų „greitkelis“: kas dabar pasikeis gyventojams ir vystytojams?

    Vilniaus Kalnėnų rajone baigtas vienas svarbiausių pastarųjų metų inžinerinės infrastruktūros projektų: bendrovė „Vilniaus vandenys“ įrengė magistralinius buitinių nuotekų tinklus ir naują siurblinę. Investicijos siekė 1 mln. eurų be PVM, o infrastruktūra skirta sparčiai augančiai teritorijai, kurioje planuojami nauji gyvenamieji kvartalai.

    Projekto metu nutiesta apie 1,1 kilometro savitakinių ir apie 5,3 kilometro slėginių nuotekų tinklų. Magistraliniai tinklai įrengti Minsko plento, Keltų ir Ukrainiečių gatvių atkarpose, todėl sklypų savininkai, kurių teritorijos ribojasi su naujais tinklais, jau gali pradėti prisijungimo procedūras.

    Iki šiol dalis Kalnėnų gyventojų ir naujakurių planuotojų buvo priversti rinktis individualius sprendimus, pavyzdžiui, nuotekų kaupimo talpas ar vietinius valymo įrenginius. Toks modelis, nors ir legalus, reikalauja nuolatinės priežiūros, periodinio išvežimo ir kelia didesnę riziką aplinkai, jei įranga eksploatuojama netinkamai.

    Centralizuotų nuotekų tinklų plėtra paprastai tampa vienu esminių veiksnių, lemiančių rajono urbanistinį augimą: vystytojams paprasčiau planuoti inžinerinius sprendinius, o gyventojams suteikiama stabilesnė paslauga. Prijungimas prie centralizuotos sistemos taip pat mažina situacijų, kai dėl netinkamai prižiūrimų individualių sistemų gali būti teršiami paviršiniai ar požeminiai vandenys.

    Kas konkrečiai įrengta Kalnėnuose

    „Vilniaus vandenys“ skelbia, kad naujajai sistemai būtina ne tik vamzdynų infrastruktūra, bet ir siurblinė, leidžianti patikimai transportuoti nuotekas slėginiais tinklais. Tokie sprendimai dažniausiai pasirenkami vietovėse, kur reljefas ar užstatymo struktūra neleidžia visko išspręsti vien savitaka.

    Magistraliniai tinklai laikomi pagrindine jungtimi, prie kurios vėliau gali būti prijungiami atskirų sklypų įvadai ir mažesnės kvartalų trasos. Tai reiškia, kad teritorija įgauna techninę prielaidą plėstis nuosekliau, o jungimosi procesas tampa aiškesnis tiek gyventojams, tiek nekilnojamojo turto plėtotojams.

    „Nuosekliai plečiame vandentvarkos infrastruktūrą ten, kur jos labiausiai reikia. Kalnėnai yra viena sparčiausiai augančių Vilniaus teritorijų, todėl buvo svarbu sudaryti galimybę būsimiems naujakuriams naudotis centralizuota nuotekų tvarkymo sistema“, – sakė bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Saulius Savickas.

    Kodėl tai svarbu aplinkosaugai

    Centralizuotas nuotekų surinkimas ir nuotekų nukreipimas į valymo įrenginius yra vienas efektyviausių būdų mažinti taršos riziką. Kai nuotekos surenkamos ir išvalomos centralizuotai, sumažėja tikimybė, kad į aplinką pateks nepakankamai išvalytos nuotekos ar bus užteršti gruntiniai vandenys.

    Tokie projektai atitinka ir platesnes Europos Sąjungos vandens politikos kryptis, kuriomis siekiama gerinti vandens telkinių būklę ir mažinti taršą iš gyvenviečių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį infrastruktūrai sparčiai besiplečiančiuose priemiesčiuose, kur gyventojų skaičius auga greičiau nei istoriškai spėjo plėstis tinklai.

    Ką daryti norint prisijungti

    Gyventojai ir vystytojai, kurių sklypai ribojasi su naujai įrengtais tinklais, gali kreiptis į „Vilniaus vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų. Paprastai procesas apima techninių sąlygų gavimą, prisijungimo sprendinių suderinimą ir faktinį įvado įrengimą.

    Praktinė nauda gyventojams dažniausiai pasijunta ilgainiui: mažiau priežiūros rūpesčių, aiškesnės atsakomybės ribos ir stabilesnė paslauga. Kartu tai didina ir nekilnojamojo turto patrauklumą, nes centralizuotos paslaugos daugeliui pirkėjų tampa vienu svarbiausių kriterijų renkantis būstą.

    „Vilniaus vandenys“ aptarnauja daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovė taip pat nurodo, kad per parą patiekia apie 99 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens ir išvalo apie 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų.

  • 20 metrų ruožai pasienyje ir pelkių atkūrimas: Vyriausybė keičia kontrmobilumo planą

    Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo atnaujinamos ir plečiamos karinio kontrmobilumo priemonės. Tikslas – dar iki krizės ar karo pradžios sukurti tokias inžinerines ir gamtines kliūtis, kurios apsunkintų potencialaus priešininko patekimą į Lietuvos teritoriją ir judėjimą joje.

    Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad kontrmobilumas gynyboje yra viena efektyviausių priemonių laimėti laiką: sulėtintas priešininkas tampa labiau pažeidžiamas, o savoms pajėgoms lengviau organizuoti gynybą ir manevrą. Priemonės planuojamos įgyvendinti kartu su kitomis ministerijomis ir joms pavaldžiomis institucijomis.

    Nauji ruožai pasienyje

    Pagal nutarimą numatoma kurti naują priemonę – karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių ruožą, kuriame būtų išdėliojamos įvairios kliūtys ir parengta infrastruktūra jų įrengimui. Pasienio ruože su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi planuojama suformuoti 20 metrų pločio žemės juostą, o Lietuvos kariuomenės identifikuotose operacinėse vietovėse tokie ruožai galėtų siekti iki 150 metrų.

    Šių ruožų logika paprasta: kliūtys, paruošti privažiavimai, numatytos vietos technikai ir medžiagoms leidžia greičiau reaguoti ir mažina priklausomybę nuo ad hoc sprendimų. Priemonę planuojama įgyvendinti iki 2028 metų pabaigos.

    Pelkių atkūrimas – kaip gynybos kliūtis

    Į kontrmobilumo priemonių sąrašą įtraukiamas ir pelkių atkūrimas, kurio įgyvendinimo terminas numatomas iki 2030 metų pabaigos. Atkūrus hidrologinį režimą, per kelerius metus tokios teritorijos gali tapti sunkiai pravažiuojamos sunkiajai technikai be specialios inžinerinės įrangos, o tai gynyboje laikoma reikšmingu pranašumu.

    Šis sprendimas siejasi su platesnėmis Europos tendencijomis derinti saugumo ir atsparumo priemones: natūralios kliūtys mažina poreikį nuolatinei didelės apimties statybai, o kartu gali prisidėti ir prie aplinkos atkūrimo tikslų. Vis dėlto praktinis įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių teritorijų parinkimo, poveikio vertinimo ir suderinimo su žemės naudojimu.

    Parkai, keliai ir tiltai

    Nutarime taip pat numatoma didinti karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičių iki 50 vietų. Atsižvelgiant į didesnę apimtį, šios priemonės įgyvendinimo terminas pratęsiamas iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.

    Tęsiamas rezervinių kliūčių įrengimas Lietuvos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose. Tiltuose numatoma diegti inžinerines konstrukcijas, skirtas sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti, kad prireikus būtų galima greitai apriboti judėjimą per kritinius taškus.

    Kad kontrmobilumo poreikiai būtų įvertinami dar projektavimo stadijoje, iki šių metų pabaigos planuojama pakeisti tiltų projektavimą reglamentuojančius teisės aktus. Juose būtų nustatyta, kad naujai projektuojamuose ir rekonstruojamuose tiltuose iš anksto būtų numatomos vietos ir konstrukcijos, reikalingos kontroliniam tiltų konstrukcijų naikinimui.

    „Karinis kontrmobilumas yra svarbi Lietuvos pasirengimo gynybai dalis. Siekiame kuo geriau išnaudoti Lietuvos teritorijos ypatumus ir inžinerines priemones, kad prireikus galėtume apsunkinti priešininko judėjimą ir sudaryti palankesnes sąlygas mūsų kariuomenei veikti“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius.

  • Kodėl po avarijos negalima skubėti traukti žmogaus: Valčiūnuose ugniagesiai parodys visą gelbėjimą

    Vasarą išaugus sunkių eismo įvykių skaičiui, ugniagesiai gelbėtojai primena, kad po smūgio prasideda kova dėl gyvybės, kurioje svarbi kiekviena minutė ir kiekvienas sprendimas. Praktikoje didžiausias pavojus kyla tada, kai geranoriški liudininkai skuba ištraukti nukentėjusįjį, neįvertinę galimų stuburo ar vidaus sužalojimų.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose vyks spaudos konferencija ir praktinė demonstracija žiniasklaidai. Ugniagesiai gelbėtojai parodys, kaip stabilizuojamas automobilis, kaip specialia įranga ardomos konstrukcijos ir kaip žmogus saugiai išlaisvinamas iš apvirtusio ar sudaužyto automobilio.

    Prieš demonstraciją pareigūnai aptars gelbėjimo darbų eismo įvykiuose statistiką ir tipines klaidas, kurios kainuoja brangiai. Bus paaiškinta, kaip vietoje priimami sprendimai, kodėl kartais tenka pjauti statramsčius ar nuiminėti stogą ir kodėl saugus išlaisvinimas dažnai reiškia ne greičiausią, o tiksliausią veiksmų seką.

    Taip pat bus kalbama apie pirmąją pagalbą iki medikų atvykimo. Ugniagesiai gelbėtojai paaiškins, ką jie daro pirmosiomis minutėmis, kaip užtikrinamas nukentėjusiojo kvėpavimas ir kraujavimo kontrolė, ir kaip gali padėti liudininkai, jei žmogus sąmoningas, bet prispaustas ar negali išlipti.

    Spaudos konferencijoje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Jie pristatys tarnybos pasirengimą, naudojamą gelbėjimo techniką ir svarbiausius principus, kurie padeda išvengti papildomų traumų.

    Renginio vieta – Ugniagesių gelbėtojų mokykla Valčiūnuose. Po konferencijos vyksianti demonstracija leis iš arti pamatyti visą gelbėjimo operacijos eigą, nuo automobilio stabilizavimo iki saugaus nukentėjusiojo perdavimo medikams.