CP v2

Category: Regionai

  • Visaginas atvers netikėtą paslaptį: 200 Europos naujų miestų istorijos – lauko parodoje

    Visaginas atvers netikėtą paslaptį: 200 Europos naujų miestų istorijos – lauko parodoje

    2026 metų rugpjūčio 22 dieną Visagine bus atidaryta lauko paroda „Neplanuotos planinių miestų istorijos“, kviečianti pažinti XX amžiaus antrojoje pusėje Europoje kurtų naujųjų miestų fenomeną. Organizatorių teigimu, Visaginas yra vienas iš daugiau nei 200 miestų, statytų pagal vientisą urbanistinį planą ir dažnai turėjusių aiškiai apibrėžtą funkciją.

    Tokie planiniai miestai Europoje gimė kaip atsakas į spartų industrializacijos ir urbanizacijos tempą, būsto trūkumą bei didelių pramonės projektų poreikius. Jie buvo kuriami kaip palydoviniai miestai prie pramonės objektų ar didmiesčių, o kai kuriais atvejais tapo politinių ambicijų ir modernizacijos vizijos vitrinomis, kurioms itin svarbi buvo architektūra ir viešosios erdvės.

    Paroda pristatys 16 naujųjų miestų istorijų lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, tarp jų ir Visagino atvejį. Pagrindinė parodos linija akcentuoja, kad kruopščiai suplanuotos gyvenvietės realybėje susidūrė su neplanuotais scenarijais: pramonės pertvarkomis, demografiniais pokyčiais, ekonominiais lūžiais ir tapatybės paieškomis.

    Parodos idėja kilo tarptautinio projekto „New Towns | New Narratives“ metu, sujungusio 16 miestų nuo Kohtla Jarvės Estijoje iki Drumul Taberei Rumunijoje. Projekto dalyviai pabrėžia bendrą klausimų lauką: kaip šiandien įprasminti tokių miestų istoriją, suderinti paveldą su atsinaujinimu, ieškoti tvarių transformacijos modelių ir įtraukti bendruomenes.

    Ši tarptautinė perspektyva siūlo Visaginą vertinti ne kaip izoliuotą sovietmečio projektą, o kaip platesnio Europos urbanistinės raidos reiškinio dalį. Tai svarbu ir praktine prasme, nes daugelyje šalių vyksta diskusijos, kaip atnaujinti vėlyvojo modernizmo rajonus, gerinti energinį efektyvumą ir kartu neprarasti miestovaizdžio savitumo.

    Trys žvilgsniai į architektūrą

    Parodos atidarymą lydės trys pranešimai, skirti Visagino architektūriniam tapatumui ir monofunkcinių miestų raidai. Tokie miestai dažniausiai buvo glaudžiai susieti su viena strategine ūkio šaka, todėl pasikeitus pradinėms prielaidoms jiems tenka iš naujo atsakyti į klausimą, kuo būti toliau.

    DOCOMOMO Lietuva vadovas Liutauras Nekrošius analizuos Visaginą masinio modernizmo kontekste ir kels klausimą, kaip vertinti tipiniais projektais paremtą architektūrą: ar ji gali turėti kultūrinę vertę ir kuo skiriasi Baltijos regiono Rytų ir Vakarų patirtys. VILNIUS TECH docentė Kateryna Didenko pristatys Europos monofunkcinių miestų reiškinį ir tapatybės dilemą pramoninei funkcijai nykstant.

    Kuratorius ir tyrėjas Martynas Germanavičius žada apžvelgti Visagino architektūrinę genealogiją ir ateities potencialą, akcentuodamas vėlyvojo modernizmo miesto santykį su gamta. Organizatoriai primena, kad Visaginas per pastaruosius dešimtmečius keitėsi ne tik demografiškai, bet ir ekonomiškai, o diskusija apie miesto ateitį vis dažniau siejama su kokybiškos aplinkos išsaugojimu ir atnaujinimu.

    Kur ir iki kada vyks paroda

    Paroda bus įrengta lauke, prie pėsčiųjų gatvių Sedulinos alėjos ir Visagino gatvės sankryžos, tarp daugiabučių Visagino g. 8 ir Visagino g. 10. Ji veiks iki 2026 metų spalio 4 dienos.

    Organizatoriai nurodo, kad parodą rengia VšĮ „Urbanistinės istorijos“, finansuoja Visagino savivaldybė, partneris yra Visagino kultūros centras. Atidarymo dieną programoje numatytas ir šiuolaikinio šokio performansas, sukurtas kartu su Visagino bendruomene kūrybinių dirbtuvių metu.

  • Zarasai šaukia skubų želdynų komisijos posėdį: spręs dėl medžių šalinimo Šaltupės gatvėje

    Zarasai šaukia skubų želdynų komisijos posėdį: spręs dėl medžių šalinimo Šaltupės gatvėje

    Zarasų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metų rugpjūčio 12 dieną 11.00 valandą šaukiamas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis. Jis vyks nuotoliniu būdu.

    Posėdyje numatyta svarstyti klausimą dėl leidimo šalinti želdinius, susijusio su Šaltupės gatvės šaligatvių paprastojo remonto projektu. Darbai planuojami atkarpoje nuo Palaukės gatvės iki kelio Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antazavė.

    Tokio pobūdžio sprendimai savivaldybėse paprastai derina kelis tikslus: saugų pėsčiųjų judėjimą, infrastruktūros atnaujinimą ir želdinių apsaugą. Praktikoje šaligatvių rekonstrukcijos ar paprastojo remonto metu dažniausiai tenka spręsti konfliktą tarp šaknų zonos, dangų konstrukcijų ir reikalavimų užtikrinti patogų, lygų bei pritaikytą judėjimą.

    Komisijų posėdžiuose įprastai vertinama, ar želdinių šalinimas yra neišvengiamas, ar galima taikyti alternatyvas, pavyzdžiui, koreguoti trasą, rinktis kitokias dangų konstrukcijas arba numatyti šaknų apsaugos sprendinius. Taip pat dažnai aptariamos kompensacinės priemonės, kai vietoje pašalintų želdinių vėliau atsodinami nauji.

    Be pagrindinio klausimo, darbotvarkėje numatyti ir kiti komisijos veiklos klausimai. Savivaldybė nurodė, kad informacija pateikiama Zarasų rajono savivaldybės administracijos vardu.

  • Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: merės kvietimas ir žvaigždžių koncertas rugpjūčio 15 dieną

    Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: merės kvietimas ir žvaigždžių koncertas rugpjūčio 15 dieną

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė kviečia rugpjūčio 12–15 dienomis sugrįžti į Zarasus ir kartu paminėti miesto 520 metų sukaktį. Pasak savivaldybės, jubiliejus bus minimas kelių dienų renginių ciklu, skirtu ir vietos bendruomenei, ir svečiams iš visos Lietuvos.

    Pagrindinė šventės diena numatyta rugpjūčio 15 dieną, kai vyks didysis koncertas po atviru dangumi. Organizatoriai žada programą, kurioje susitiks populiarioji muzika, klasikinio vokalo atlikėjai ir chorinė tradicija.

    „Yra miestų, kuriuose mes gyvename. Ir yra miestų, kurie gyvena mumyse“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Didžiajame koncerte pasirodys Donatas Montvydas, Eglė Jakštytė-ELEY, Dainotas Varnas, Martynas Kavaliauskas su grupe ir Kauno „Rubininis“ choras. Šventinį vakarą, kaip skelbiama, vainikuos fejerverkas.

    Tokios sukaktys savivaldybėms tampa ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir proga sustiprinti miesto žinomumą, pritraukti lankytojų srautus bei palaikyti vietos verslus. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija miesto šventes plėsti į kelių dienų formatus, kad renginiai būtų patogesni atvykstantiems ir įtrauktų daugiau skirtingų auditorijų.

    Organizatoriai kviečia šventės planus derinti iš anksto ir sekti oficialius pranešimus dėl koncertų programos, eismo ar parkavimo pokyčių bei papildomų renginių. Savivaldybė taip pat ragina dalytis kvietimu ir į Zarasus atvykti su artimaisiais.

  • Zarasų tėvams svarbi naujovė: prašymai į būrelius nuo 2026-ųjų keliaus per „Mokausi Lietuvoje“

    Zarasų tėvams svarbi naujovė: prašymai į būrelius nuo 2026-ųjų keliaus per „Mokausi Lietuvoje“

    Nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos Zarasų rajono savivaldybės gyventojai prašymus į neformaliojo vaikų švietimo programas galės teikti per nacionalinę Centralizuoto priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą. Ji veikia portale „Mokausi Lietuvoje“ ir pasiekiama prisijungus per Elektroninius valdžios vartus.

    Centralizuotas priėmimas į būrelius savivaldybėje bus vykdomas pirmą kartą, o pati sistema jau naudojama kitose švietimo srityse. Ji taikoma priėmimui į profesinio mokymo įstaigas, o dalyje savivaldybių per ją organizuojamas ir priėmimas į mokyklas bei darželius.

    Gyventojai vienoje vietoje galės pateikti prašymą į būrelį, matyti vaiko priėmimo statusą ir sekti vietą laukiančiųjų eilėje. Taip pat bus galima pasitikrinti, ar vaikui skirtas NVŠ krepšelis, ir įvertinti galutinę programos kainą, kai pritaikoma finansavimo dalis.

    Dar viena numatoma naujovė – sutarčių administravimas elektroniniu būdu. Gavus kvietimą dalyvauti programoje, sutartį su NVŠ teikėju bus galima sudaryti per sistemą, o prireikus – ir nutraukti, nebevykstant į įstaigą.

    „Kuriame vieną patogią priėmimo erdvę, kurioje šeimos galėtų paprasčiau rasti ir pasirinkti vaikams tinkamas švietimo galimybes – nuo mokyklų ir darželių iki neformaliojo vaikų švietimo programų“, – sakė VšĮ „Mokausi Lietuvoje“ direktorius Aleksandras Šilkonis.

    Prašymus į NVŠ programas Zarasų rajono savivaldybėje planuojama priimti nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos iki rugsėjo 14 dienos. Jei po eilių skaičiavimo rugsėjo 15 dieną būrelyje nebeliks laisvų vietų, vėliau pateikti prašymai bus registruojami laukiančiųjų eilėje, kol atsiras galimybė prisijungti.

    Prašymą bus galima pateikti tuomet, kai mokinys Mokinių registre bus įregistruotas kaip besimokantis pagal bendrojo ugdymo programas. Gyventojams, kurie neturės galimybės prisijungti internetu, pagalba turėtų būti teikiama pasirinktame NVŠ paslaugų teikėjo padalinyje.

    CPIS administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi VšĮ „Mokausi Lietuvoje“. Tikimasi, kad vieninga sistema sumažins administracinę naštą, užtikrins aiškesnį eilių matomumą ir leis tėvams greičiau palyginti skirtingų teikėjų pasiūlą.

  • Zarasų krašte ieško rūšiavimo čempionų: kas gaus tūkstantines paskatas ir kelionę?

    Zarasų krašte ieško rūšiavimo čempionų: kas gaus tūkstantines paskatas ir kelionę?

    Portalas DELFI kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ tęsia projektą „Išpakuok Lietuvą“, kuriuo siekiama pastebėti žmones ir iniciatyvas, stiprinančias atsakingą atliekų kultūrą. Šįkart dėmesys krypsta į Zarasų kraštą, kur gyventojai kviečiami siūlyti vietos rūšiavimo lyderius.

    Visą rugpjūtį galima nominuoti tiek pavienius žmones, tiek bendruomenes, mokyklas, organizacijas ar įstaigas, kurios savo darbais mažina šiukšlinimą ir skatina tvaresnius įpročius. Tinka ir mažesnės, kasdienės iniciatyvos, jei jos turi aiškų poveikį aplinkai ir įtraukia kitus.

    Projektas orientuotas į realius sprendimus: nuo talkų ir atliekų rinkimo akcijų iki rūšiavimo edukacijų, savanorių telkimo ar patogesnės infrastruktūros kūrimo. Taip pat vertinamos veiklos, skatinančios pakartotinį daiktų naudojimą, nes tai tiesiogiai mažina mišrių atliekų kiekį ir sąvartynų apkrovą.

    Iniciatyvos bus vertinamos penkiose kategorijose, apimančiose tiek edukaciją ir komunikaciją, tiek savanorystę, jaunimo įtraukimą ir platesnio masto pokyčius. Atskirai išskiriami ir bendruomenių lyderiai, kurie asmeniniu pavyzdžiu keičia aplinkinių įpročius ir buria žmones konkretiems darbams.

    Teikiant nominaciją prašoma nurodyti iniciatyvos pavadinimą, trumpai aprašyti veiklą ir jos organizatorius, pridėti nuotraukų ar vaizdo medžiagos. Taip pat svarbu pateikti aiškius rezultatus, pavyzdžiui, kiek žmonių įsitraukė, kiek atliekų surinkta ar išrūšiuota, kiek edukacijų, talkų ar renginių įvyko.

    Pasiūlytas istorijas atrinks specialiai sudaryta komisija, o dalis jų bus pristatytos DELFI skaitytojams. Vėliau įsijungs ir visuomenė, kuri galės balsuoti už labiausiai įkvepiančias iniciatyvas, o nugalėtojai paaiškės rugsėjį.

    Kiekvienos kategorijos laureatų laukia paskatos ir prizai, įskaitant 1 000 ir 2 000 eurų vertės apdovanojimus bei patirtines dovanas. Apie visų penkių kategorijų nugalėtojus taip pat planuojami specialūs DELFI reportažai, kuriuose bus detaliau pristatyta, kaip konkrečios idėjos virsta apčiuopiamais pokyčiais.

  • Zarasai ruošiasi 520-mečiui: kas pasikeis per 4 dienų šventę ir kodėl turistų srautai muša rekordus?

    Zarasai ruošiasi 520-mečiui: kas pasikeis per 4 dienų šventę ir kodėl turistų srautai muša rekordus?

    Rugpjūčio 11 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko įstaigų ir įmonių vadovų pasitarimas, kuriam vadovavo merė Nijolė Guobienė. Aptarti per pastaruosius mėnesius atlikti darbai, vykdomi projektai, kasdienėje veikloje kylantys iššūkiai ir artimiausi planai.

    Didžiausias dėmesys skirtas Zarasų miesto 520 metų sukakčiai ir su ja susijusiai infrastruktūrai, saugumui bei paslaugų pasirengimui. Kartu apžvelgtos sveikatos ir socialinės paslaugos, vandentvarkos darbai, kibernetinio saugumo reikalavimai bei priešgaisrinės tarnybos pajėgumai.

    Šventė ir logistika mieste

    Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro laikinoji vadovė Valentina Biveinienė pristatė rugpjūčio 12–15 dienomis planuojamą miesto šventę-festivalį „Zarasai 2026“. Programa apims koncertus, parodas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves, veiklas vaikams ir jaunimui bei tradicinius bendruomenės renginius.

    Pasitarime akcentuota, kad didžiausi iššūkiai kyla ne dėl scenos programos, o dėl miesto logistikos. Aptarti prekybininkų išdėstymo sprendimai, automobilių statymas, laikini tualetai, atliekų surinkimas, viešoji tvarka ir srautų valdymas, nes tokio masto renginiuose net ir nedideli trikdžiai greitai virsta realiomis problemomis gyventojams.

    Numatyta, kad šventės metu saugumu rūpinsis samdyta apsaugos komanda, o organizaciniai sprendimai derinami su Savivaldybės administracija, Zarasų seniūnija, Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru bei kitais partneriais. Praktika rodo, kad aiškios eismo schemos ir sutarti atsakomybės taškai dažniausiai nulemia, ar didelė šventė praeina sklandžiai.

    Turizmas auga, bet ryškėja trūkumai

    Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Nijolė Elena Šukštulienė informavo apie sparčiai augantį lankytojų skaičių. Birželį centre apsilankė daugiau kaip 700 žmonių, liepą – daugiau kaip 1 200, o rugpjūčio pradžioje per dieną sulaukiama apie 30–50 lankytojų.

    Turistams aktualiausia informacija išlieka praktiška: ką pamatyti, kur pavalgyti ir kur apsistoti. Centras pažymi, kad vasaros piko metu ypač išryškėja apgyvendinimo vietų trūkumas, todėl vis dažniau tenka ieškoti alternatyvų ir raginti planuoti keliones iš anksto.

    Rugpjūčio 15 dieną numatytas Zarasų Didysis žygis, kurio maršrutai pritaikyti jubiliejui ir sieks 5,2, 10,4, 15,6 ir 26 kilometrus. Prie organizavimo prisideda ir Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, nes aktyvios veiklos renginiuose tampa svarbia turizmo patirties dalimi, o ne tik papildoma pramoga.

    Kultūra, sveikata ir kasdienės paslaugos

    Zarasų krašto muziejaus direktorius Arvydas Veikšra teigė, kad lankytojų srautai auga, o tai siejama su vasaros parodomis ir renginiais. Miesto šventės metu planuojama lauko galerija, o rugpjūčio 15 dieną muziejuje numatytas kunigo Jono Steponavičiaus bronzinio biusto atidengimas.

    Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Lementauskienė pasidalijo, kad po stiprios liūties teko operatyviai spręsti pastato pažeidimus, kai vanduo pateko į Vaikų literatūros skyriaus patalpas. Gedimai pašalinti, tačiau kartu tęsiamas ir technologinis atnaujinimas, diegiant naują aptarnavimo bei apsaugos įrangą.

    Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovė Svetlana Vilkauskienė pristatė veiklas skirtingoms amžiaus grupėms. Vyresniems nei 65 metų gyventojams vyko miego ir judėjimo programos, o vaikams ir paaugliams organizuotos stovyklos, kuriose dėmesys skirtas emocinei sveikatai, fiziniam aktyvumui ir priklausomybių prevencijai.

    Sveikatos centro direktorė Aistė Sniečkuvienė pranešė, kad nuo rugsėjo 1 dienos komandą papildys du medikai. Sveikatos centre dirbti pradės akušerė ginekologė Agnė Pinauskaitė, o Dusetų ambulatorijoje visu darbo krūviu startuos šeimos gydytojas Vilius Kaupas.

    Pasak įstaigos vadovės, vasaros laikotarpiu paslaugų apimtys reikšmingai nesumažėjo, o dideli pacientų srautai išlieka Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Tokia situacija regionuose dažnai rodo ir platesnę tendenciją, kai dalis pacientų skubiosios pagalbos ieško dėl riboto planinių paslaugų prieinamumo ar vėluojamo kreipimosi.

    Saugumas: ugniagesiai, vandentvarka ir kibernetiniai reikalavimai

    Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Aloyzas Varžgalys informavo, kad liepą rajone kilo trys gaisrai, degė dvi pirtys ir žemės ūkio technika. Tarnyba taip pat padėjo gesinant gaisrą kaimyniniame Ignalinos rajone.

    Ugniagesiai savo jėgomis remontuoja komandų patalpas Turmante, Dusetose ir Suvieke, o Suvieko komanda sulaukė naujesnio gaisrinio automobilio. Tokie atnaujinimai mažina reagavimo rizikas ir gerina darbuotojų sąlygas, ypač kai iškvietimų geografija apima didelius atstumus.

    UAB „Zarasų būstas“ vadovas Vidas Žvinys pristatė daugiabučių renovacijos situaciją, vandentvarkos projektus ir viešojo transporto iššūkius. Anot jo, laukiama naujo renovacijos kvietimo sąlygų, kurios galėtų sudaryti daugiau galimybių atnaujinti ir naujesnės statybos namus.

    Šį mėnesį planuojama skelbti vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbų pirkimus Antalieptėje, Užtiltėje ir trijose Dusetų miesto gatvėse. Dusetose ir Padustėlyje vykstant darbus, dalyje teritorijų procesus tenka derinti su archeologiniais tyrimais, todėl rangovai darbus tęsia ten, kur tai netrukdo eigai.

    Bendrovė taip pat informavo apie kibernetinio saugumo prievoles, kurios didėja visame viešųjų paslaugų sektoriuje, ypač infrastruktūros valdytojams. Įmonė pateko į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro tikrinamų įmonių sąrašą ir gavo 100 proc. atitikties įvertinimą dėl privalomos dokumentacijos, tačiau pabrėžta, kad priemonių įgyvendinimas reikalaus nuolatinių papildomų išlaidų.

    Socialinės paslaugos: kokybė ir plėtra

    Salako socialinės globos namų direktorė Vilma Zarakauskienė nurodė, kad paslaugos teikiamos įprastai, atnaujinti kokybės dokumentai, atliktas medicininis vidaus auditas. Įstaiga įsigijo defibriliatorių, o darbuotojams numatyti praktiniai mokymai, kad įranga kritiniu atveju būtų panaudota laiku ir teisingai.

    Zarasų rajono socialinių paslaugų centras, kuriam atstovavo laikinai vadovaujanti Asta Karosienė, pranešė apie materialinės bazės stiprinimą ir naujas sutartis su Europos socialinio fondo agentūra. Pasak jos, tai leis investuoti į darbuotojų kompetencijas ir paslaugų kokybės užtikrinimą, įskaitant intensyvesnę pagalbą krizių metu.

    Antazavės socialinių paslaugų centrui Kartų namai atstovavusi Marytė Šileikienė pristatė, kad po vykdomos rekonstrukcijos planuojama įrengti dar 16 vietų gyventojams. Kartu atkreiptas dėmesys į transporto statymą įstaigos kieme, nes užstatomas privažiavimas gali trukdyti greitosios medicinos pagalbos ar ugniagesių transportui, todėl bus ieškoma aiškių sprendimų srautams atskirti.

    Pasitarimo apžvalga parodė, kad Zarasų rajone vienu metu tenka spręsti ir didelės šventės organizavimo, ir kasdienių paslaugų tęstinumo klausimus. Savivaldybė pabrėžė, kad įstaigų, įmonių ir bendruomenių bendradarbiavimas išlieka esminė sąlyga, kad tiek jubiliejus, tiek regiono gyvenimas vyktų sklandžiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Zarasų želdynų komisija susirinko į posėdį: ką spręs dėl medžių priežiūros ir kirtimų?

    Zarasų rajono savivaldybėje surengtas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis, kurį gyventojai galėjo stebėti viešai transliuojamame vaizdo įraše. Tokie posėdžiai paprastai skirti sprendimams dėl medžių būklės vertinimo, priežiūros darbų ir leidimų tvarkos.

    Komisijose dažniausiai svarstomi klausimai, susiję su avariniais, ligotais ar eismui ir infrastruktūrai pavojų keliančiais medžiais, taip pat genėjimu ir atsodinimu. Praktikoje sprendimai neretai paliečia ir gyventojų keliamas problemas, kai medžių būklė kelia riziką pastatams, elektros linijoms ar pėsčiųjų saugumui.

    Želdynų tvarkymas savivaldybėse pastaraisiais metais vis dažniau vertinamas ne tik kaip aplinkos priežiūros, bet ir kaip klimato prisitaikymo priemonė. Medžiai mažina karščio salas, gerina oro kokybę, sulaiko lietaus vandenį, todėl savivaldybėms tenka užduotis suderinti saugumą, gyventojų lūkesčius ir žaliųjų erdvių išsaugojimą.

    Viešas posėdžių transliavimas didina sprendimų skaidrumą ir leidžia gyventojams geriau suprasti, kodėl vienais atvejais pasirenkamas genėjimas, o kitais gali būti priimamas sprendimas medį šalinti. Tuo pačiu tai skatina savivaldybes aiškiau komunikuoti apie planuojamus darbus, jų pagrindimą ir numatomas atsodinimo priemones.

    Gyventojams, kurie turi klausimų dėl konkrečių medžių ar planuojamų darbų, įprastai rekomenduojama kreiptis į Zarasų rajono savivaldybės administraciją ir pateikti informaciją apie vietą bei problemą. Tokiais atvejais sprendimams svarbūs medžio būklės vertinimai, saugumo argumentai ir tai, ar numatytos alternatyvos, pavyzdžiui, švelnesnis genėjimas ar atsodinimas.

  • Koridoriuje paliktas dviratis gali kainuoti gyvybę: ką daugiabučiuose privalu pašalinti dabar

    Koridoriuje paliktas dviratis gali kainuoti gyvybę: ką daugiabučiuose privalu pašalinti dabar

    Daugiabučių koridoriai, laiptinės, tambūrai ir rūsių praėjimai dažnai virsta patogia sandėliavimo vieta, kur paliekami dviračiai, vežimėliai, dėžės ar seni baldai. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau gaisro ar dūmų atveju toks įprotis gali tapti mirtinai pavojingas.

    Evakuacijos kelias turi būti laisvas, nes kilus gaisrui žmonės privalo kuo greičiau pasitraukti iš pastato. Užstatyti praėjimai susiaurina judėjimą, didina panikos riziką ir ypač pavojingi vaikams, senjorams bei judėjimo negalią turintiems gyventojams.

    Ne mažiau svarbu tai, kad laiptinėse laikomi daiktai dažnai yra degūs. Kartonas, mediena, tekstilė ar plastikas gali paspartinti ugnies plitimą ir smarkiai padidinti dūmų kiekį, o būtent dūmai gaisruose dažnai tampa pagrindine apsinuodijimų ir žūčių priežastimi.

    Rūsiai nėra sandėlis

    Rūsio koridoriai turi likti laisvi ne tik dėl evakuacijos, bet ir dėl inžinerinių tinklų priežiūros. Užgriozdintos vietos apsunkina avarijų likvidavimą, o gaisro atveju trukdo ugniagesiams greičiau pasiekti židinį ir patikrinti patalpas.

    Praktikoje problema dažnai prasideda nuo vieno daikto, o vėliau bendros erdvės pamažu užpildomos vis daugiau gyventojų turto. Dėl to nukenčia visi, nes bendro naudojimo patalpos pirmiausia yra skirtos saugiam praėjimui, o ne patogesniam laikymui.

    Ką daryti gyventojams?

    Jei laiptinėje ar rūsyje laikote daiktus, verta įsivertinti, ar jie neužstoja praėjimo ir ar neprideda papildomos degios apkrovos. Saugiausia išeitis yra daiktus laikyti bute, sandėliuke ar tam numatytoje patalpoje, o didesnius daiktus apskritai išnešti iš bendrų erdvių.

    Pastebėjus užstatytus evakuacijos kelius, pirmiausia reikėtų informuoti namo administratorių ar bendriją ir ieškoti sprendimo su kaimynais. Tvarkinga laiptinė nėra vien estetikos klausimas, nes nelaimės metu ji gali tapti vieninteliu keliu į saugumą.

    Priešgaisrinės saugos specialistai pabrėžia paprastą taisyklę: tai, kas trukdo laisvai praeiti, gaisro metu gali sutrukdyti ir išgyventi. Bendras saugumas daugiabutyje prasideda nuo kiekvieno gyventojo sprendimo nepalikti savo daiktų ten, kur prireikus turėtų judėti žmonės ir dirbti gelbėtojai.

  • Kino gerbėjams staigmena Zarasuose: atvyksta Algimantas Puipa ir Janina Lapinskaitė

    Kino gerbėjams staigmena Zarasuose: atvyksta Algimantas Puipa ir Janina Lapinskaitė

    Rugpjūčio 13 dieną 18.00 valandą Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre numatytas susitikimas su kino režisieriumi Algimantu Puipa ir režisiere, dokumentinio kino kūrėja Janina Lapinskaite. Renginį moderuos istorikas ir žurnalistas Aurimas Švedas, vadovaujantis Lietuvos istorijos institutui.

    Zarasuose planuojamas vakaras pristatomas kaip įžanga į miesto šventės programą ir platesnius kultūros renginius, susijusius su Zarasų siekiu stiprinti kino sklaidą regione. Organizatoriai tikisi, kad susitikimas taps proga ne tik pabendrauti su kūrėjais, bet ir iš arčiau pažinti jų filmų kontekstą.

    Puipos kūryba ir įvertinimai

    Algimantas Puipa gimė Antalieptėje 1951 metais birželio 14 dieną. Jo filmografijoje svarbi vieta tenka ekranizacijoms, o kūrybinis braižas dažnai siejamas su poetiška vaizdo kalba, subtilia ironija ir literatūrine nuojauta.

    Režisierius yra įvertintas Lietuvos nacionaline premija, taip pat apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi. Tarp plačiau žinomų darbų minimi filmai, sukurti pagal lietuvių ir užsienio autorių kūrinius, o dalis jų pelnė tarptautinių festivalių prizus.

    Po susitikimo Zarasuose planuojama rodyti ir naujausią režisieriaus darbą, filmą „Naktinis seansas“, pristatomą kaip naujausią Puipos kūrybos etapą. Tokie seansai regionuose pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes padeda lietuviškam kinui pasiekti auditorijas už didžiųjų miestų ribų.

    Lapinskaitės dokumentika ir vaidmenys kine

    Janina Lapinskaitė yra režisierė, scenaristė ir pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dirbanti profesorė. Ji debiutavo dokumentiniu filmu „Toks mano likimas“, o jos kūryboje dažnai pasakojama apie išskirtinius žmones ir jų kasdienybę, derinant realistinę stebėseną su poetine nuotaika.

    Režisierės darbai ne kartą pastebėti tarptautiniuose festivaliuose, o ji pati apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi bei Vyriausybės kultūros ir meno premija. Žiūrovams ji pažįstama ir kaip aktorė, sukūrusi vaidmenų Algimanto Puipos filmuose, už vieną jų įteikta Sidabrinė gervė.

    Moderuos Aurimas Švedas

    Susitikimą moderuosiantis Aurimas Švedas yra istorikas, docentas ir Lietuvos istorijos instituto direktorius, taip pat dėsto Vilniaus universitete. Jo veikla apima kultūros tyrimų ir sklaidos projektus, viešąją istoriją bei darbą žiniasklaidoje.

    Organizatoriai kviečia Zarasų krašto gyventojus ir miesto svečius atvykti į renginį, žadėdami gyvą pokalbį apie kiną, kūrybą ir filmų gimimą. Tikimasi, kad vakaras taps bendruomenišku susitikimu, kuriame kino patirtis persikels iš ekrano į tiesioginį dialogą.

  • Penkių dienų iššūkis Zarasuose: jaunuoliai iškeitė telefonus į žygius ir baidares

    Penkių dienų iššūkis Zarasuose: jaunuoliai iškeitė telefonus į žygius ir baidares

    Zarasų rajone įvyko penkių dienų patyriminė stovykla, kurioje jaunuoliai sąmoningai atsitraukė nuo ekranų ir į kasdienybę įsileido fizinius iššūkius. Vietoj telefono rankoje atsirado kuprinė, o įprastas ritmas persikėlė į miško takus, vandenį ir stovyklavietes.

    Stovyklą organizavo viešoji įstaiga „Žvaigždynai“, o idėją įgyvendinti padėjo Zarasų rajono savivaldybės skirtas finansavimas per vaikų vasaros stovyklų programą. Organizatorių teigimu, tokios veiklos orientuotos ne į sportinį rezultatą, o į patirtį, komandinį darbą ir įgūdžius, kurie praverčia kasdien.

    Pirmoji diena prasidėjo 19 kilometrų plaukimu baidarėmis, kuris dalyviams tapo rimtu startu. Netikėtumų netrūko: nuo šlapių drabužių iki apsivertimų, tačiau būtent tokiose situacijose greičiausiai išryškėja savitarpio pagalba ir gebėjimas susitarti.

    Antrąją dieną laukė beveik 29 kilometrų pėsčiųjų žygis per kaitrą, pareikalavęs ištvermės ir kantrybės. Stovyklos vadovai akcentuoja, kad ilgi atstumai svarbūs ne tiek dėl kilometrų, kiek dėl disciplinos ir psichologinio atsparumo, kai reikia eiti iki galo nepaisant nuovargio.

    Trečiąją dieną buvo skirta atsigauti: maudynės, žaidimai ir ramesni pokalbiai, padedantys sustiprinti grupės ryšį. Tokie intarpai, anot organizatorių, leidžia dalyviams neperdegti ir geriau įsisąmoninti patirtis, kurias jie parsiveža namo.

    Ketvirtąją dieną jaunuoliai persikėlė į Visagino apylinkių miškus ir leidosi į dviračių žygį, kurį apsunkino lietus, griaustinis ir purvini takai. Nors sąlygos buvo sudėtingos, dalyviai dieną įvardijo kaip vieną ryškiausių, nes išbandymai sukuria stipriausias bendras istorijas.

    Paskutinę dieną dalyvių laukė kelias namo, planuotas maždaug 20 kilometrų pėsčiomis, tačiau nuovargis privertė koreguoti planus ir dalį atstumo įveikti automobiliu. Organizatoriai pabrėžia, kad tai taip pat svarbi pamoka: atsakomybė už savo būklę ir ribų pripažinimas kartais yra brandesnis sprendimas nei bandymas bet kokia kaina užbaigti maršrutą.

    Pastaraisiais metais tokios patyriminės stovyklos vis dažniau siejamos su sąmoningu ekrano laiko mažinimu ir gyvu bendravimu, nes kasdienis skaitmeninis krūvis auga. Stovyklų organizatoriai pastebi, kad net trumpas atsitraukimas nuo įprastų įpročių padeda vaikams ir paaugliams lengviau susikoncentruoti, geriau miegoti ir drąsiau įsitraukti į komandinę veiklą.

    „Tokie žygiai augina ne todėl, kad reikia įveikti atstumą, o todėl, kad išmoko pasitikėti, padėti ir nepasiduoti, kai sunku“, – sakė stovyklos organizatoriai.

    Po penkių dienų, pasak dalyvių ir vadovų, svarbiausia lieka ne nuovargis, o bendri sprendimai, stipresnės draugystės ir pasitikėjimas savimi. Organizatoriai teigia jau planuojantys kitas veiklas, kurios jaunuoliams suteiktų panašių patirčių ir prasmingo aktyvaus laiko gamtoje.

    Viešosios įstaigos „Žvaigždynai“ inf.