CP v2

Category: Regionai

  • Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Gegužės 21–22 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro organizuotuose mokymuose.

    Jų metu daugiausia dėmesio skirta savivaldybių vaidmeniui mobilizacijos ir karo padėties atvejais, taip pat tam, kaip praktiškai pasidalijamos atsakomybės tarp civilinių institucijų ir karinių struktūrų.

    Kas keičiasi savivaldybei krizėje?

    Mokymuose aptarta, kaip savivaldybės turi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą, kai sutrinka įprastas valstybės darbas. Tarp prioritetų įvardytas vandens tiekimas, šildymas, socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

    Tokiose situacijose savivaldybė tampa viena pagrindinių grandžių, kuri turi ne tik koordinuoti vietos resursus, bet ir greitai keistis informacija su valstybės institucijomis, komendantūromis bei kitomis savivaldybėmis.

    Stalo pratybos: sprendimai spaudžiant laikui

    Praktinėje mokymų dalyje vyko stalo pratybos, kuriose simuliuojamos realios krizės, reikalaujančios greitų sprendimų ir aiškaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Tokios pratybos paprastai padeda iš anksto pamatyti, kur stringa procesai, trūksta procedūrų ar ryšių.

    Daug dėmesio skirta sprendimų priėmimo grandinei, informacijos perdavimui ir veiksmų suderinimui, kai vienu metu kyla keli incidentai arba reikia užtikrinti paslaugas esant ribotiems ištekliams.

    Kodėl tokie mokymai svarbūs dabar?

    Lietuvoje didinant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, mobilizacijai ir valstybės gynybai, savivaldybių pasirengimas vertinamas kaip esminė nacionalinio atsparumo dalis. Praktika rodo, kad krizėse svarbiausia ne vien planai, bet ir tai, ar vadovai bei specialistai yra išbandę procedūras saugioje mokymų aplinkoje.

    Mokymų organizatoriai akcentuoja, kad tokie mokymai ir pratybos padeda suvienodinti veikimo principus visose savivaldybėse, stiprina sąveiką su komendantūromis ir leidžia greičiau pereiti nuo teorijos prie realių veiksmų, jei situacija to pareikalautų.

  • Kėdainiuose renkasi jungtinis komitetų posėdis: transliacija „Youtube“ ir svarstomi klausimai

    Kėdainiuose renkasi jungtinis komitetų posėdis: transliacija „Youtube“ ir svarstomi klausimai

    2026 metais gegužės 26 dieną 8.30 valandą Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje rengiamas Verslo ir ūkio, Kaimo reikalų ir aplinkosaugos komitetų jungtinis posėdis. Posėdį galima stebėti nuotoliniu būdu, jis transliuojamas „Youtube“ platformoje.

    Gyventojams ir suinteresuotoms grupėms tai galimybė realiu laiku matyti, kaip savivaldos lygmeniu derinami sprendimai, susiję su vietos ekonomika, infrastruktūra, žemės ūkio klausimais ir aplinkosauga. Tokie jungtiniai posėdžiai paprastai šaukiami tada, kai darbotvarkėje esantys klausimai persidengia kelių komitetų atsakomybės sritimis.

    Savivaldybė nurodo, kad pasibaigus posėdžiui, jo vaizdo įrašą taip pat bus galima peržiūrėti „Youtube“ platformoje. Tai aktualu tiems, kurie negali prisijungti tiesioginės transliacijos metu, bet nori susipažinti su svarstymais ir argumentais.

    Taip pat pranešta, kad Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis 2026 metais gegužės 29 dieną 9.00 valandą šaukia 31-ąjį Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdį. Jis vyks Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje, J. Basanavičiaus gatvėje 36.

    Savivaldybė skelbia, kad tarybos posėdžiui parengti sprendimų projektai viešinami savivaldybės svetainėje, E. demokratijos skiltyje, prie Tarybos posėdžių informacijos. Gyventojams tai leidžia iš anksto susipažinti su siūlomais sprendimais ir geriau suprasti, kokie klausimai bus teikiami tvirtinti tarybai.

  • Kėdainių rajone startuoja mobilizacinės pratybos: tikrins perspėjimą, vaikų priežiūrą ir paramą sąjungininkams

    Kėdainių rajone startuoja mobilizacinės pratybos: tikrins perspėjimą, vaikų priežiūrą ir paramą sąjungininkams

    Gegužės 26 ir 27 dienomis Kėdainių rajone vyksta mobilizacinės ir priimančiosios šalies paramos pratybos. Jų metu vertinamas savivaldybės bei įstaigų pasirengimas veikti imituojamos mobilizacijos sąlygomis ir užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą.

    Pratybų scenarijus apima darbą sutrikdytos informacinės ir logistinės aplinkos sąlygomis. Taip pat tikrinama, kaip praktiškai veikia mobilizacijos planai ir koordinavimas su mobilizaciniais ūkio subjektais, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Kas tikrinama per pratybas

    Vienas pagrindinių patikrinimų – gyventojų perspėjimo organizavimas ir informacijos apie mobilizacijos paskelbimą ar karo padėties įvedimą sklaida. Vertinama, ar institucijos geba aiškiai informuoti visuomenę ir veikti pagal teisinį režimą.

    Taip pat numatyta užduotis užtikrinti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų asmenų vaikų dienos priežiūrą. Pratybose apimama ne tik priežiūra, bet ir maitinimas bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos savivaldybės numatytose mokyklose.

    Dar viena tikrinama sritis – turto rekvizicijos organizavimas. Pratybomis siekiama įvertinti, ar procedūros būtų įgyvendinamos sklandžiai, laikantis nustatytų taisyklių ir užtikrinant institucijų tarpusavio koordinaciją.

    Priimančiosios šalies parama sąjungininkams

    Pratybų dalis skirta priimančiosios šalies paramai, kuri aktuali sąjungininkų pajėgų priėmimui ir jų veiklos užtikrinimui. Tikrinama, kaip savivaldybė galėtų suteikti jos nuosavybės teise priklausantį ar patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą Lietuvos kariuomenei pagal nurodytus poreikius.

    Taip pat identifikuojami maisto gaminimo subjektai, kurie prireikus galėtų paruošti karštą maistą sąjungininkų pajėgoms. Vertinama reali praktinė parengtis: pajėgumai, organizavimas ir galimybė užtikrinti tiekimą sudėtingesnėmis sąlygomis.

    Kas dalyvauja pratybose

    Pratybose dalyvauja Kėdainių rajono savivaldybės mobilizacijos valdymo grupė ir Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba. Į veiksmus įtrauktas ir Kėdainių pagalbos šeimai centras.

    Taip pat dalyvauja UAB „Kėdainių butai“ ir Šėtos gimnazija, numatyta kaip viena iš vietų, kur gali būti organizuojamos konkrečios civilinės užduotys. Kartu veikia Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Kauno regioninės karo komendantūros Kėdainių rajono savivaldybės karo komendantūra.

    Tokio pobūdžio pratybos savivaldybėms leidžia praktiškai patikrinti ne tik planus „popieriuje“, bet ir realų veiksmų atlikimą. Institucijoms tai tampa proga išsigryninti atsakomybes, ryšio grandines ir sprendimų priėmimo greitį, kai situacija sparčiai kinta.

  • Dronų varžybos „Airtech Open 2026“ Kėdainiuose: mokiniai arenoje skraidino įspūdingus finalus

    Dronų varžybos „Airtech Open 2026“ Kėdainiuose: mokiniai arenoje skraidino įspūdingus finalus

    Gegužės 23 dieną Kėdainių arenoje surengtos 3–12 klasių mokinių dronų varžybos „Airtech Open 2026“ sutraukė gausų dalyvių ir žiūrovų būrį. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys tapo ne tik mokslo metų pabaigos akcentu, bet ir proga pamatyti, kaip sparčiai auga jaunųjų pilotų meistriškumas.

    Prieš startą trasoje netrūko jaudulio, o finaliniuose skrydžiuose dominavo greitis, tikslumas ir susikaupimas. Varžybose ypač svarbi kiekviena sekundė, todėl klaidos kainuoja brangiai, o sėkmę lemia reakcija ir gebėjimas išlaikyti kontrolę sudėtingose trasos vietose.

    Kas tapo greičiausiais?

    3–4 klasių grupėje nugalėjo Modestas Orentas iš Tauragės, antrą vietą iškovojo Aretas Rylskis iš Kėdainių, trečią vietą pelnė Domas Masevičius iš Kėdainių. Šios grupės finalai išsiskyrė itin įtemptais skirtumais, kai geriausią laiką galėjo lemti vienas netikslus posūkis.

    5–8 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Kajus Sapronaitis iš Jonavos, antras liko Amiras Altaki iš Kėdainių, trečias buvo Hubertas Petkus iš Jonavos. 9–12 klasių grupėje triumfavo Neitas Žičkus iš Tauragės, antrą vietą užėmė Jokūbas Ačas iš Tauragės, trečias liko Benas Damulis iš Jonavos.

    Renginys su edukaciniu tikslu

    Organizatoriai akcentuoja, kad „Airtech Open 2026“ siekia parodyti technologijų panaudojimą pozityvia kryptimi, o dronų sportas ir konstravimas gali tapti stipriu motyvaciniu įrankiu mokiniams. Renginyje šalia skrydžių vyko ir visai šeimai skirtos edukacinės veiklos, kurios leido įsitraukti ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams.

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Airtech skyriaus vadovė Kristina Virgaylė pabrėžė, kad bendruomenės augimas per metus tapo akivaizdus.

    „Renginys atskleidė, kaip per metus patobulėjo mūsų mokiniai ir kaip patobulėjome mes patys. Dar rugpjūtį spėliojome, kiek vaikų pasirinks „Airtech“ dronų valdymo ir konstravimo mokymus, o jau šiandien surenkame visą areną mus palaikančios bendruomenės“, – sakė K. Virgaylė.

    Pasak organizatorių, panašūs renginiai tampa svarbia neformaliojo ugdymo dalimi, nes lavina ne tik techninius įgūdžius. Dronų lenktynės reikalauja disciplinos, atsakomybės, gebėjimo priimti sprendimus realiu laiku, o kartu stiprina inžinerinį mąstymą ir domėjimąsi technologinėmis profesijomis.

    Kur judės „Airtech“ bendruomenė?

    „Airtech“ metodinio centro Jonavoje mokytoja Simona Gaurienė sako, kad dronų lenktynės apjungia azartą ir griežtą pasirengimą, o mokinių progresas per mokslo metus dažnai būna labai ryškus. Jos teigimu, dalyviai nuo pirmųjų bandymų iki finalinių skrydžių išmoksta ne tik valdyti įrenginį, bet ir planuoti trajektorijas bei valdyti stresą.

    Organizatoriai skelbia planuojantys daugiau varžybų ir platesnę programą, kad įsitrauktų dar daugiau mokinių iš skirtingų savivaldybių. Taip pat primenama, kad kitas bendruomenės susitikimas numatomas Klaipėdoje rugsėjo 12 dieną.

    „Airtech“ projektą įgyvendina LINEŠA, o prie veiklų prisideda savivaldybės ir partneriai. Projektu siekiama suteikti mokiniams ir suaugusiesiems dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių, o varžybos tampa aiškiu būdu pamatuoti pažangą ir išryškinti stipriausius pilotus.

  • Kėdainiuose renkasi Švietimo ir kultūros komitetas: posėdis transliuojamas per Youtube

    Kėdainiuose renkasi Švietimo ir kultūros komitetas: posėdis transliuojamas per Youtube

    2026 metais gegužės 26 dieną 13.15 valandą Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje rengiamas Švietimo ir kultūros komiteto posėdis. Savivaldybė informuoja, kad posėdį galima stebėti nuotoliniu būdu.

    Tiesioginė transliacija vyksta Youtube platformoje, o pasibaigus posėdžiui ten pat bus prieinamas ir vaizdo įrašas. Tokia praktika vis dažniau taikoma siekiant didinti savivaldos sprendimų skaidrumą ir gyventojų įsitraukimą.

    Gyventojams tai suteikia galimybę patogiai sekti svarstymus realiu laiku, net neatvykstant į posėdžių salę. Viešos transliacijos taip pat padeda geriau suprasti, kaip formuojami sprendimai švietimo ir kultūros srityse, kurios tiesiogiai paliečia bendruomenes.

    Taip pat paskelbta, kad Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis 2026 metais gegužės 29 dieną 9.00 valandą šaukia 31-ąjį Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdį. Jis vyks savivaldybės tarybos posėdžių salėje J. Basanavičiaus gatvėje 36.

    Sprendimų projektai, skirti tarybos posėdžiui parengti, skelbiami savivaldybės svetainėje skiltyje E. demokratija, Tarybos posėdžiai. Susipažinimas su projektais iš anksto leidžia gyventojams aiškiau įvertinti planuojamus sprendimus ir pasirengti teikti pastabas.

  • Šaukėnuose startuoja amatų vasaros stovykla: KKC kviečia kurti ir pažinti tradicinius amatus

    Šaukėnų kultūros ir amatų skyriuje prasideda amatų vasaros stovykla, skirta vaikams ir jaunimui, norintiems kūrybiškai praleisti atostogas. Organizatoriai žada praktinius užsiėmimus, kuriuose dalyviai ne tik išmėgins įvairias technikas, bet ir susipažins su amatų tradicijomis.

    Stovyklos idėja remiasi gyva patirtimi: mokomasi per darbus, o rezultatai matomi čia pat, dirbtuvėse. Tokie užsiėmimai pastaraisiais metais vis labiau populiarėja, nes padeda ugdyti kruopštumą, kantrybę, kūrybiškumą ir bendradarbiavimo įgūdžius.

    Ką suteikia amatų stovykla?

    Amatų stovyklos dažnai tampa pirmąja erdve, kur vaikai saugiai eksperimentuoja su medžiagomis ir įrankiais, mokosi planuoti darbą ir užbaigti pradėtą idėją. Tai taip pat būdas atitrūkti nuo ekranų ir patirti, kad rankomis sukurtas daiktas turi savo istoriją bei vertę.

    Šaukėnų kultūros ir amatų skyriuje akcentuojama ir bendruomeniškumo dalis: veiklos paprastai vyksta grupėse, o dalyviai skatinami dalintis patirtimis bei padėti vieni kitiems. Tokia aplinka ypač palanki vaikams, kurie ieško naujų draugysčių ar nori atrasti savo stipriąsias puses.

    Kur ir kaip vyks veiklos?

    Stovyklos veiklos vyksta KKC Šaukėnų kultūros ir amatų skyriuje, kur pritaikytos erdvės kūrybiniams užsiėmimams. Dalyviai kviečiami įsitraukti į įvairias kūrybines veiklas, o didžiausias dėmesys skiriamas praktikai ir patyrimui.

    Organizatoriai ragina susidomėjusius sekti KKC skelbiamą informaciją dėl konkrečių užsiėmimų laikų ir registracijos tvarkos. Tokiose stovyklose vietų skaičius paprastai ribotas, todėl apsisprendus verta neatidėlioti.

  • Kėdainių delegacija Zemerdos 1150-mečio šventėje: partnerystė, kuri auga jau nuo 1989 metų

    Kėdainių delegacija Zemerdos 1150-mečio šventėje: partnerystė, kuri auga jau nuo 1989 metų

    Kėdainių rajono savivaldybės delegacija lankėsi Vokietijoje, Tiuringijos žemėje esančiame Zemerdos mieste, kur vyko 1 150 metų jubiliejaus renginiai. Vizitas tapo proga ne tik pasveikinti partnerius, bet ir iš arčiau pamatyti, kaip miestas telkia bendruomenę didžiausioms šventėms.

    Zemerda – nedidelis miestas prie Unstruto upės, išsiskiriantis istoriniu paveldu ir išlikusiais senamiesčio akcentais. Svečiai susipažino su miesto istorija, miestovaizdžio raida ir tuo, kaip vietos tapatybė atsispindi viešosiose erdvėse bei šventės programoje.

    Jubiliejus su istorijos akcentais

    Vienu reikšmingiausių vizito momentų tapo ceremonija, skirta Zemerdos kraštui svarbiai istorinei asmenybei – išradėjui Nicolaus von Dreyse. Delegacija dalyvavo jam skirto paminklo atidengime, kuris pabrėžė miesto pramoninę tradiciją ir istorinę atmintį.

    Šventės renginiai parodė, kad jubiliejus čia suvokiamas kaip bendruomenės projektas, o ne vien oficialus minėjimas. Daug dėmesio skirta tam, kad miesto istorija būtų pristatoma ne muziejiškai, o gyvai, per žmones, tradicijas ir simbolinius ženklus.

    Bendruomenės įsitraukimas ir lietuviški ženklai

    Didelio dėmesio sulaukė šventinė eisena, kurioje dalyvavo daugiau nei 50 įvairių miesto kolektyvų ir organizacijų. Renginiuose įsitraukė ugdymo įstaigos, vietos įmonės, klubai ir bendruomenės, todėl šventė tapo matomu miesto susitelkimo pavyzdžiu.

    Zemerdoje netrūko ir sąsajų su Kėdainiais – mieste yra Kėdainių vardu pavadinta gatvė. Pasak delegacijos, gyventojų domėjimasis Lietuva ir Kėdainiais buvo juntamas ne tik oficialiose programos dalyse, bet ir kasdieniuose pokalbiuose bei netikėtuose susitikimuose.

    Partnerystė, kuri tęsiasi dešimtmečius

    Vizito metu vyko susitikimai su vietos organizacijomis, tarp jų ir samariečių atstovais, pristatančiais socialines bei gelbėjimo paslaugas. Taip pat aplankytas turizmo centras, kuriame aptartos miesto reprezentavimo kryptys ir priemonės, padedančios pritraukti lankytojus.

    Kėdainių rajono savivaldybės vardu perduoti mero Valentino Tamulio ir Kėdainių bendruomenės sveikinimai. Pabrėžta, kad Zemerda yra pirmasis tarptautinis Kėdainių partneris, o miestų draugystės sutartis pasirašyta 1989 metais.

    Delegacija pakvietė Zemerdos bendruomenę rudenį atvykti į Kėdainių miesto šventę. Šiemet ji turės papildomą simbolinį svorį, nes Kėdainiams suteiktas Lietuvos kultūros sostinės vardas.

    Pasak delegacijos, tokie susitikimai stiprina ne tik oficialius ryšius, bet ir praktinį bendradarbiavimą kultūros, švietimo bei socialinėje srityse. Akcentuota, kad partnerystė išlieka gyva tiek, kiek ją kuria žmonės, o tiesioginis bendravimas dažnai tampa svarbiausiu postūmiu naujoms iniciatyvoms.

  • Kelmės rajono seniūnijų žaidynės baigėsi: kas laimėjo bendrą įskaitą ir kelialapį į zonines varžybas

    Kelmės rajono seniūnijų žaidynės baigėsi: kas laimėjo bendrą įskaitą ir kelialapį į zonines varžybas

    2026 metais gegužės 23 dieną Kelmės sporto centre, „Aukuro“ pagrindinės mokyklos sporto salėje ir Draugystės parke surengtos Lietuvos seniūnijų žaidynių pirmojo etapo Kelmės rajono seniūnijų varžybos. Renginį organizavo Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius kartu su Kelmės sporto centru.

    Varžybose dalyvavo 9 seniūnijų sportininkai, iš viso susirinko daugiau kaip 250 dalyvių. Organizatoriai pažymi, kad komandų šįkart nesubūrė Vaiguvos ir Pakražančio seniūnijos, todėl bendroje rajono įskaitoje varžėsi mažiau ekipų nei galėtų.

    Kas triumfavo bendroje įskaitoje

    Bendroje seniūnijų įskaitoje pirmąją vietą iškovojo Kelmės seniūnija, surinkusi 63 taškus. Antri liko Šaukėnų seniūnijos atstovai su 50 taškų, trečią vietą užėmė Liolių seniūnija, surinkusi 34 taškus.

    Seniūnijų žaidynės Lietuvoje vertinamos kaip vienas plačiausių masinio sporto renginių savivaldybių lygmeniu, suburiantis skirtingo amžiaus ir pasirengimo dalyvius. Toks formatas leidžia ne tik varžytis, bet ir stiprinti bendruomenių įsitraukimą, o stipriausios komandos įgyja galimybę atstovauti rajonui aukštesniuose etapuose.

    Nugalėtojai sporto šakose

    Futbolo varžybas laimėjo Kelmės seniūnijos futbolininkai, antri buvo Šaukėnų, treti Kražių atstovai. Moterų krepšinyje nugalėjo Šaukėnų seniūnija, o antroji vieta atiteko Kelmės komandai.

    Vyrų krepšinyje triumfavo Kelmės seniūnija, antri liko Šaukėnų krepšininkai, treti buvo Kražių atstovai. Veteranų krepšinyje stipriausia pasirodė Liolių seniūnija, antroje vietoje liko Šaukėnai, trečioje Kelmė.

    Stalo teniso varžybose laimėjo Tytuvėnų apylinkių komanda, antri buvo Kelmės, treti Šaukėnų atstovai. Smiginyje pirmąją vietą iškovojo Kelmės seniūnija, antrą Užvenčio, trečią Kelmės apylinkių seniūnija.

    Šaškių varžybas laimėjo Kelmės seniūnija, antri buvo Kražiai, treti Šaukėnai. Šachmatuose nugalėjo Liolių seniūnijos šachmatininkai, antrąją vietą užėmė Šaukėnų, trečią Kelmės atstovai.

    Virvės traukimo rungtyje dalyvavo dvi komandos, o pergalę šventė Šaukėnų seniūnijos atstovai, įveikę Kelmės komandą. Moterų tinklinyje nugalėjo Kelmės seniūnijos atstovės, antros buvo Tytuvėnų, trečios Šaukėnų tinklininkės.

    Vyrų tinklinio varžybose triumfavo Tytuvėnų seniūnijos komanda, antri liko Kelmės, treti Liolių seniūnijų sportininkai. Taip pat surengtos dvi neįskaitinės rungtys: petankėje geriausiai pasirodė Kražių komanda, o baudų metimų rungtyje nugalėjo Šaukėnų seniūnija.

    Kelialapis į antrą etapą

    Seniūnų trikovėje sportiškiausia seniūne pripažinta Kelmės seniūnijos seniūnė Ligita Kundrotienė, o sportiškiausiu seniūnu tapo Šaukėnų seniūnas Algimantas Šukys. Tokios simbolinės rungtys žaidynėse papildo sportinę programą ir akcentuoja bendruomenių lyderystę.

    Sporto šakose nugalėjusios seniūnijų komandos rugpjūčio mėnesį atstovaus Kelmės rajonui zoninėse Lietuvos seniūnijų žaidynių antrojo etapo varžybose Radviliškyje. Ten paaiškės, kurioms komandoms pavyks žengti dar toliau ir tęsti kovą dėl aukščiausių rezultatų.

  • Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Gegužės 23 dieną Kuršėnuose įvyko Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Medžių kalba kalba“, sutelkusi daugiau nei 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos vietovių. Į sceną ir šventines erdves susibūrė chorai, šokėjai, muzikantai bei folkloro kolektyvai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Organizatorių teigimu, šventė tapo regiono bendrystės ženklu ir proga parodyti kolektyvų pasirengimą bei kūrybinę brandą.

    Pakruojo ir Linkuvos kolektyvai scenoje

    Išskirtine programos dalimi tapo Pakruojo kultūros centro ir Linkuvos kultūros centro kolektyvų pasirodymai. Šventėje dalyvavo šokių kolektyvas „Laja“ (vadovė A. Juciuvienė), folkloro ansamblis „Verdenė“ (vadovė R. Petraitienė) ir liaudiškos muzikos kapela „Čvieks“ (vadovas E. Šlapikas).

    Taip pat pasirodė Pakruojo kultūros centro mišrus choras „Vitražas“ ir Rozalimo mišrus choras „Gaudulė“ (vadovė J. Skorupskienė). Žiūrovai išgirdo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos jaunučių chorą (vadovė I. Tuomienė) bei Linkuvos kultūros centro moterų chorą „Mūša“ (vadovas M. Zubas).

    Daugėlių pušyne – muzika ir bendrystė

    Vakaro kulminacija persikėlė į Daugėlių pušyną, kuris renginio metu virto gyvu susitikimo tašku, jungiančiu tradiciją, sceninę kultūrą ir bendruomeniškumą. Čia skambėjo dainos, sukosi šokėjų rateliai, o žiūrovų reakcijose netrūko jautrių ir pakilių akimirkų.

    Tokio masto regioninės šventės kasmet vis ryškiau atliepia augantį bendruomenių poreikį ne tik išlaikyti dainų ir šokių tradiciją, bet ir ją atnaujinti, pritraukiant įvairaus amžiaus dalyvius. Kuršėnų šventė parodė, kad gyvas kolektyvų judėjimas išlieka stiprus, o kultūrinė bendrystė regionuose turi aiškią ateitį.

    Tekstas parengtas pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Jurbarko rajonas: Nemuno krašto istorija, seniūnijos ir kuo išsiskiria šis Lietuvos regionas šiandien

    Nemuno kraštas Lietuvos pietvakariuose

    Jurbarko rajono savivaldybė yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje, o jos svarbiausias gamtinis ir kultūrinis „stuburas“ – Nemunas, kurio pakrantėmis driekiasi ilgas rajono ruožas. Dėl to Jurbarko apylinkės dažnai vadinamos Nemuno kraštu, o panemunės reljefas ir miškai formuoja aiškų regiono identitetą.

    Rajonas ribojasi su Kauno rajonu ir Raseinių rajonu rytuose bei šiaurės rytuose, su Tauragės rajonu šiaurės vakaruose, su Pagėgių savivaldybe vakaruose. Pietvakarinėje dalyje yra Lietuvos siena su Rusijos Kaliningrado sritimi, todėl tai ir strategiškai svarbi pasienio teritorija.

    Nuo pirmųjų paminėjimų iki savivaldybės

    Jurbarkas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XIII amžiaus, kai Nemuno pakrantėse kūrėsi gynybiniai punktai ir prekybiniai maršrutai. Miestas istorijoje siejamas su pilimis ir panemunės keliu, o vėlesniais šimtmečiais tapo svarbiu administraciniu centru.

    Istorinis lūžis įvyko XVII amžiaus pradžioje, kai Jurbarkui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, o tai atvėrė kelią miestietiškai savivaldai ir ekonominiam augimui. XX amžiuje administracinė priklausomybė keitėsi ne kartą, o atkūrus nepriklausomybę Jurbarkas įtvirtino savivaldybės statusą.

    Seniūnijos, gyvenvietės ir žmonės

    Šiandien Jurbarko rajono savivaldybę sudaro 12 seniūnijų, tarp jų Jurbarko miesto, Smalininkų, Viešvilės, Veliuonos, Seredžiaus, Raudonės ir kitos. Rajone yra du miestai – Jurbarkas ir Smalininkai, taip pat keli miesteliai bei gausus kaimų tinklas.

    Gyventojų skaičius per pastaruosius dešimtmečius mažėjo, kaip ir daugelyje Lietuvos regionų, tačiau rajonas išlieka svarbus kaip paslaugų, švietimo, kultūros ir logistikos centras plačiam aplinkinių vietovių ratui. Reikšmingas vaidmuo tenka ir bendruomeninėms iniciatyvoms, kurios palaiko vietos tapatybę.

    Kultūra, paveldas ir gamta

    Jurbarko kraštas išsiskiria etnografiniu margumu, nes čia susiliečia skirtingų Lietuvos etninių regionų bruožai. Tai pastebima tarmėse, papročiuose, tradicinėje architektūroje ir vietos švenčių kalendoriuje, o dalis tradicijų yra gyvos iki šiol.

    Rajonas turi reikšmingą kultūros paveldo objektų skaičių, o panemunės maršrutas yra vienas patraukliausių pažintiniam turizmui. Didelę teritorijos dalį užima miškai, o gamtiniu požiūriu išsiskiria saugomos teritorijos, tarp jų Viešvilės rezervato apylinkės ir Panemunių regioninio parko erdvės.

    Ekonomika ir šiandienos kryptys

    Rajono ekonomikoje svarbios medienos apdirbimo, statybos, mažmeninės prekybos, pervežimo paslaugų, žemės ūkio ir maisto gamybos veiklos. Nemuno ir panemunės keliai tradiciškai stiprina regiono ryšius su didesniais centrais, o pasienio padėtis lemia papildomus infrastruktūros ir saugumo prioritetus.

    Pastaraisiais metais regionams vis aktualesni tampa investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas ir viešųjų paslaugų prieinamumas, todėl Jurbarko rajonui svarbūs projektai, susiję su kelių būkle, turizmo infrastruktūra, vietos verslų stiprinimu ir bendruomenių gyvybingumu.