CP v2

Category: Regionai

  • Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Į Zarasų rajono savivaldybės iniciatyvą telkti užsienyje gyvenančius kraštiečius įsitraukia į Lietuvą sugrįžęs Laurynas R. Misevičius, daugiau kaip tris dešimtmečius gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis siekia, kad Zarasų vardą pasaulyje atstovautų aktyvūs žmonės, galintys ne tik pasakoti apie kraštą, bet ir padėti pritraukti idėjų, partnerių bei iniciatyvų.

    Laurynas R. Misevičius į JAV išvyko 1994 metais, jau turėdamas studijų ir darbo patirties finansų sektoriuje Lietuvoje. Kaip pasakoja pašnekovas, sprendimą lėmė noras tęsti mokslus, įgyti tarptautinės patirties ir savarankiškai kurti savo kelią, o ne vien ekonominės priežastys.

    „Mano gyvenimas visą laiką buvo veidu į Lietuvą. Vienintelis dalykas, dėl kurio dabar gailiuosi, kad negrįžau dešimtmečiu anksčiau“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Sugrįžęs jis įsikūrė Druskininkuose ir sako iš naujo atradęs per tris dešimtmečius pasikeitusią šalį. Jo teigimu, didžiausi pokyčiai matomi gyvenimo kokybėje, paslaugų prieinamume, infrastruktūroje ir visuomenės atvirume, o tai, pasak pašnekovo, sustiprino įsitikinimą, kad sprendimas grįžti buvo teisingas.

    Gyvendamas už Atlanto jis aktyviai įsitraukė į diasporos veiklą, dirbo su lietuvių organizacijomis ir sporto iniciatyvomis, rašė spaudai, telkė bendruomenes. Ši patirtis, jo teigimu, padeda suprasti, kaip pasiekti skirtingose šalyse gyvenančius lietuvius ir kaip ilgainiui keičiasi jų santykis su gimtine.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pirmuosius metus emigracijoje daugeliui svarbiausia įsitvirtinti, o bendruomeninei veiklai dažnai pritrūksta laiko. Vis dėlto vėliau ryšio su Lietuva poreikis dažnai stiprėja, o įsitraukimą skatina lituanistinės mokyklos, kultūros renginiai, sporto klubai, taip pat šeimų noras perduoti kalbą ir tapatybę vaikams.

    Ryšį su Zarasų kraštu Laurynas R. Misevičius sieja su šeimos istorija ir Dusetomis, iš kurių kilusios jo artimosios. Jo teigimu, tai nėra vien formalus susidomėjimas regionu, o asmeninis ryšys, kuris natūraliai veda prie noro prisidėti prie krašto ateities.

    Aktyvesnis bendradarbiavimas su Zarasais, anot pašnekovo, prasidėjo po susitikimų su Zarasų rajono savivaldybės mere Nijole Guobiene Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginiuose. Tuomet, jo teigimu, pokalbiai apie diasporą peraugo į konkretesnę kryptį, kaip surasti po pasaulį pasklidusius zarasiškius ir pasiūlyti jiems aiškų būdą įsitraukti.

    Viena iš idėjų, kurią jis mini, yra simboliškai matoma erdvė Zarasuose, skirta pasaulio zarasiškiams ir jų paliekamam pėdsakui. Tokia vieta, pasak pašnekovo, galėtų tapti ne tik atminimo ženklu, bet ir susitikimų tašku sugrįžtantiems kraštiečiams, jų šeimoms bei vaikams.

    Kita kryptis yra atpažįstamas ženklas ar simbolis, kurį krašto ambasadoriai galėtų naudoti renginiuose ir susitikimuose. Pasak Lauryno R. Misevičiaus, tokie paprasti sprendimai dažnai sukuria natūralią progą pokalbiui, o kartais būtent trumpas kontaktas padeda užmegzti svarbų ryšį ar paskatina žmogų apsilankyti regione.

    „Uždavinys labai paprastas – kiekvienoje šalyje surasti po Zarasų ambasadorių“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Jo teigimu, garbės ambasadoriaus vardas turėtų reikšti ne vien titulą, o praktinę naudą: greitesnį ryšį su diaspora, galimus projektų partnerius, investicines ir kultūrines iniciatyvas, idėjų mainus. Pasak pašnekovo, pasaulio lietuvių tinklas apima dešimtis šalių, todėl ilgalaikis tikslas galėtų būti platus ir nuosekliai plečiamas ambasadorių ratas, kad Zarasų kraštas būtų matomas ir pasiekiamas tarptautinėje erdvėje.

    Laurynas R. Misevičius pabrėžia, kad vienas iš veiksmingų tiltų tarp skirtingų kartų ir skirtingų patirčių yra sportas. Jo vertinimu, sporto renginiai, žygiai ir aktyvaus poilsio iniciatyvos Zarasų krašte galėtų padėti įtraukti ir tuos, kurie lietuviškai kalba ne taip tvirtai, bet nori jaustis bendruomenės dalimi ir turėti ryšį su šaknimis.

    Pasak pašnekovo, svarbiausia yra aktyvūs žmonės, kurie savo aplinkoje gebėtų ne tik pasakoti apie Zarasus, bet ir imtis konkrečių darbų. Jo teigimu, net vienas pokalbis, viena pažintis ar viena idėja gali tapti pradžia projektui, vizitui ar grįžimui, o ilgainiui tai kuria ir stipresnę regiono bendruomenę.

  • „Žaliasis Startas“ Kyviškėse: 120 vaikų, 6 stovyklos ir modelis, kurį galės kopijuoti visi

    „Žaliasis Startas“ Kyviškėse: 120 vaikų, 6 stovyklos ir modelis, kurį galės kopijuoti visi

    Kyviškių kaimo bendruomenė „Kyvija“ per dvejus metus įgyvendino projektą „Žaliasis Startas: sumanios aplinkosaugos stovyklos vaikams ir jaunimui“. Iniciatyva sujungė aplinkosauginį ugdymą, pažintinį turizmą ir bendruomenės telkimą, o svarbiausiu rezultatu tapo ne vien įvykusios veiklos, bet ir sukurtas aiškus veikimo modelis.

    Per projekto laikotarpį surengtos 6 stovyklų pamainos, kuriose dalyvavo 120 vaikų ir jaunuolių. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviai ne tik klausėsi teorijos, bet mokėsi per patirtį: keliaudami, stebėdami vietos sprendimus ir praktiškai išbandydami tvaresnius kasdienius pasirinkimus.

    Kas yra „žalios stovyklos“ modelis?

    Projekto metu buvo suformuotas „žalios stovyklos“ modelis, paremtas patirtiniu mokymusi ir veiklų nuoseklumu. Jis apima aplinkosaugos temas, atsakingo vartojimo principus, elgesį gamtoje, atliekų mažinimą ir vietos pažinimą per realias situacijas, o ne vien per paskaitas.

    Pasak organizatorių, modelio esmė yra paprasta: aplinkosauga nėra atskira disciplina, ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip keliaujame, ką renkamės pirkti, kaip leidžiame laisvalaikį ir kokius sprendimus priimame namuose. Dėl to vaikai ir jaunimas skatinami matyti ryšius tarp gamtos, ekonomikos ir bendruomenės gerovės.

    Numatoma, kad sukurtas modelis bus prieinamas plačiau, todėl jį galės perimti ir kitos bendruomenės ar organizacijos, planuojančios panašias edukacines programas. Tai svarbu ir todėl, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui, o patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių būdų įtraukti jaunus žmones.

    Vilniaus rajonas kaip tvaraus turizmo erdvė

    Projekto dalyviai buvo skatinami atrasti, kad tvariam keliavimui nebūtina vykti toli. Vilniaus rajone gausu miškų, vandens telkinių, parkų, kultūros paveldo vietų ir kaimiškų teritorijų, kurios gali tapti patraukliomis kryptimis šeimoms, mokykloms ir jaunimo grupėms.

    Stovyklų metu jaunimas lankėsi įvairiose vietose, susipažino su bendruomenių iniciatyvomis ir smulkiaisiais verslais, išbandė edukacijas. Toks formatas padeda suprasti, kad vietos turizmas gali būti ir prasmingas, ir atsakingas, o kartu kurti realią naudą vietos žmonėms.

    Kodėl tai svarbu jaunimui ir bendruomenei?

    „Žaliojo Starto“ autoriai akcentuoja, kad aplinkosauga ir verslumas nėra priešybės. Atsakingas požiūris į gamtą gali tapti pagrindu naujoms paslaugoms ir veikloms, ypač ten, kur svarbus vietos identitetas, edukacija ir gamtiniai maršrutai.

    Per stovyklas dalyviai dirbo komandose, sprendė praktines užduotis, mokėsi savarankiškumo ir atsakomybės. Taip pat nurodoma, kad ne mažiau kaip 30 proc. dalyvių sudarė socialiai pažeidžiami ar socialinę atskirtį patiriantys jaunuoliai, todėl projektas turėjo ir socialinės įtraukties tikslą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas nesibaigia kartu su finansavimo laikotarpiu: sukaupta patirtis bus naudojama toliau, o pats modelis gali tapti pagrindu panašioms iniciatyvoms kitose Lietuvos vietovėse. Idėja paprasta: kai jaunimas pažįsta savo kraštą, jis labiau jį vertina, o tai natūraliai veda ir prie didesnio noro saugoti aplinką.

    Projektas finansuotas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Vilniaus rajono savivaldybės ir Kyviškių kaimo bendruomenės „Kyvija“ lėšomis.

  • Vilniaus rajono savivaldybė atskleidė skaičių: kiek jaunų darbuotojų kuria pokyčius jau šiandien

    Vilniaus rajono savivaldybė atskleidė skaičių: kiek jaunų darbuotojų kuria pokyčius jau šiandien

    Tarptautinės jaunimo dienos proga Vilniaus rajono savivaldybėje dirbantys jauni specialistai susitiko bendriems pusryčiams ir neformaliam pokalbiui. Susitikime akcentuota, kad jaunų žmonių idėjos ir iniciatyvos prisideda prie kasdienių sprendimų, kurie tiesiogiai veikia bendruomenę.

    Su jaunimu susitiko Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius. Jis pabrėžė, kad viešajame sektoriuje dirbantys jauni žmonės kuria aplinką ne ateityje, o jau dabar, todėl jų indėlis savivaldos darbe yra matomas ir vertinamas.

    „Jūs nesate tik rytojaus kūrėjai – jūs jau šiandien savo idėjomis, drąsa ir energija kuriate aplinką, kurioje gyvename“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Administracijos direktorius taip pat ragino jaunus kolegas nebijoti ambicingų tikslų, išlikti smalsiems ir aktyviems, o savivaldybę įvardijo kaip erdvę, kurioje galima išbandyti naujas idėjas ir prisidėti prie pokyčių įgyvendinimo. Pasak jo, būtent jaunų žmonių požiūris ir noras veikti dažnai padeda greičiau pastebėti problemas ir pasiūlyti šiuolaikiškus sprendimus.

    Jaunimo reikalų koordinatorius, Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach priminė, kad tokie neformalūs susitikimai savivaldybėje tampa tradicija. Šiemet Tarptautinė jaunimo diena administracijoje paminėta antrą kartą, o viena pagrindinių žinučių buvo jaunų darbuotojų augantis vaidmuo savivaldos organizacijoje.

    „Gražu, kad tai jau tampa tradicija. Pastebime, kad jaunų žmonių, dirbančių savivaldybėje, kasmet daugėja, todėl norime juos ne tik pasveikinti, bet ir parodyti, kad jų indėlis yra svarbus“, – kalbėjo Ernest Stelmach.

    Pagal Lietuvos jaunimo politikos apibrėžimą, jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų imtinai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje šiuo metu dirba apie 30 šiai amžiaus grupei priklausančių darbuotojų, o savivaldybė teigia siekianti išlaikyti ryšį su jaunais specialistais ir sudaryti sąlygas jų profesiniam augimui.

    Tarptautinė jaunimo diena kasmet minima rugpjūčio 12 dieną. Jungtinės Tautos šią dieną oficialiai paskelbė 1999 metais, siekdamos atkreipti dėmesį į jaunimo teises, poreikius ir jų vaidmenį visuomenėje, taip pat skatinti valstybes ir institucijas įtraukti jaunus žmones į sprendimų priėmimą.

  • Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Liepos mėnesį Vilniaus rajone, Rakonių kaime, sodyboje „Šilo pasaka“ vyko Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų projektas „Būkime kartu 2026“, kurį organizavo Valčiūnų kaimo bendruomenė. Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti jaunimo bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis ir įtraukti jaunuolius į pilietinį gyvenimą.

    Organizatorių teigimu, tokio formato mainai padeda ne tik geriau pažinti vieniems kitus, bet ir kuria praktinę vertę bendruomenėms: jaunimas įgyja patirties, kaip inicijuoti veiklas, dirbti komandoje ir spręsti realias vietos problemas. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai Europoje ryškėja poreikis stiprinti visuomenės atsparumą, bendruomeniškumą ir tarpkultūrinį dialogą.

    Projekto dalyviai per kultūrines dienas susipažino su Lietuvos ir Ukrainos tradicijomis, kalba, šokiais, dainomis ir nacionalinių virtuvių patiekalais. Tokia kasdienė patirtis, kai bendros veiklos vyksta ne formalioje auditorijoje, o gyvenant kartu, dažnai tampa svarbiausia tarpkultūrinio pasitikėjimo prielaida.

    Didelė programos dalis buvo skirta tolerancijai ir tarpusavio supratimui: vyko mokymai apie skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų atstovų bendravimą. Dalyviai analizavo ir Voltero mintį apie žmogaus netobulumą bei gebėjimą atleisti, siejant ją su šiuolaikiniais bendruomenės santykių iššūkiais.

    Per užsiėmimus „Kaip tapti pilietišku ir bendruomenišku žmogumi“ jaunimas diskutavo, kas yra pilietiškumas ir kaip jis pasireiškia kasdienybėje. Mokymų metu aptarta, kad pilietiškumas dažnai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų: savanorystės, atsakomybės už aplinką, įsitraukimo į vietos iniciatyvas ir gebėjimo konstruktyviai kalbėtis net skirtingai mąstant.

    Kūrybinė dalis taip pat buvo svarbi: vyko edukacija „Mokomės kurti teatrą“, kur jaunuoliai gilinosi į scenos judesį, kalbą ir teatrinės raiškos priemones, padedančias ugdyti socialinius įgūdžius. Kita veikla – „Cianotipijos kūrybinės dirbtuvės“ – supažindino su analoginės fotografijos ištakomis ir fotogramų kūrimu, o praktinis procesas paskatino pasidomėti ir chemijos pagrindais.

    Programoje netrūko ir pažintinių veiklų: surengta viktorina apie Lietuvos ir Ukrainos istoriją, jaunuoliai kūrė simbolines Lietuvos ir Ukrainos ambasadas. Taip pat organizuotos ekskursijos į Kauną ir Trakus, kurios leido geriau suprasti Lietuvos istorijos kontekstą ir kultūrinį paveldą.

    Projekto metu vyko susitikimai su Trakų ir Lentvario bendruomenėmis, taip pat su jaunimo organizacijomis, tarp jų skautais, šauliais ir atviraisiais jaunimo centrais. Tokie susitikimai, anot organizatorių, suteikia jaunuoliams realių pavyzdžių, kaip veikia savanorystė, lyderystė ir bendruomenių telkimas, o patirtį galima pritaikyti grįžus į savo miestus ar kaimus.

    Pasak projekto rengėjų, dalyviai ugdė komunikavimo, komandinio darbo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo kompetencijas, o kartu patyrė saugią, palaikančią aplinką, kurioje lengviau kurti tarpusavio ryšius. Tokie mainai dažnai tampa ilgalaikių bendrų iniciatyvų pradžia, kai ryšiai išlaikomi ir pasibaigus stovyklai.

    Finansavimas projektui skirtas konkurso būdu, kurį skelbia Jaunimo reikalų agentūra, o lėšas numato Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad stabilus institucinis palaikymas leidžia planuoti tęstines veiklas ir užtikrinti, jog jaunimo mainai būtų ne vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimo procesas.

  • Pakartotiniai rinkimai Vilniaus rajone: kam atiteks Rastinėnų seniūnaitijos balsai rugsėjį?

    Pakartotiniai rinkimai Vilniaus rajone: kam atiteks Rastinėnų seniūnaitijos balsai rugsėjį?

    Vilniaus rajone skelbiami pakartotiniai Sudervės seniūnijos Rastinėnų seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Apklausos būdu jie vyks 2026 metų rugsėjo 3 dieną nuo 14 iki 19 valandos Sudervės seniūnijos patalpose, Vilniaus gatvėje 25, Sudervės kaime.

    Seniūnaitis yra arčiausiai gyventojų esantis vietos savivaldos atstovas, padedantis perduoti bendruomenės problemas seniūnijai ir savivaldybei. Tokie rinkimai dažniausiai tampa aktualūs dėl kasdienių klausimų, nuo viešųjų erdvių priežiūros iki eismo saugumo ar infrastruktūros smulkių sprendimų.

    Rastinėnų seniūnaitijos gyventojai ir seniūnaitijoje veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos kviečiamos teikti kandidatų siūlymus iki 2026 metų rugpjūčio 22 dienos. Pasiūlymus galima pateikti atvykus į Sudervės seniūniją arba siunčiant seniūnijai elektroniniu paštu.

    Kandidatų sąrašą Vilniaus rajono savivaldybė planuoja paskelbti 2026 metų rugpjūčio 25 dieną savivaldybės interneto svetainėje. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar jų gyvenamosios vietos deklaracija atitinka reikalavimus, nes tai gali turėti įtakos tiek kandidatavimui, tiek dalyvavimui apklausoje.

    Teikiant kandidatūrą reikia pateikti kandidato siūlymą laisva rašytine forma, rašytinį sutikimą kandidatuoti ir gyvenimo aprašymą. Jei kandidatą siūlo bendruomeninė organizacija, papildomai pridedama patvirtinta susirinkimo protokolo kopija arba jo išrašas.

    Kandidatu į seniūnaitį gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki rinkimų deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje siūloma jo kandidatūra. Ši tvarka numatyta Vietos savivaldos įstatyme ir Rinkimų kodekse.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi rugpjūčio 21 dieną: ką svarstys ir kur stebėti posėdį gyvai

    Vilniaus rajono taryba renkasi rugpjūčio 21 dieną: ką svarstys ir kur stebėti posėdį gyvai

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 21 dieną rinksis į posėdį, kuris prasidės 10.00 valandą. Savivaldybė paskelbė artėjančio posėdžio darbotvarkę ir kviečia gyventojus susipažinti su svarstomais klausimais.

    Posėdžio darbotvarkės dokumentai pateikti dviem formatais, kad būtų patogiau juos peržiūrėti ir atsisiųsti. Gyventojai taip pat gali susipažinti su sprendimų projektų medžiaga teisės aktų informacinėje sistemoje, kur paprastai skelbiami projektai ir susiję dokumentai.

    Tarybos posėdžiai dažnai apima sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką kasdieniams savivaldybės reikalams, pavyzdžiui, biudžeto korekcijas, turto valdymą, vietos infrastruktūros projektus ar viešųjų paslaugų organizavimą. Dėl to darbotvarkės peržiūra iš anksto leidžia gyventojams geriau suprasti, kokios temos bus aptariamos ir kokie sprendimai gali būti priimami.

    Stebėti posėdžio transliaciją realiuoju laiku bus galima Vilniaus rajono savivaldybės „YouTube“ kanale ir savivaldybės „Facebook“ paskyroje. Savivaldybė primena, kad tiesioginės transliacijos suteikia galimybę sekti svarstymus nuotoliniu būdu, o vėliau dažnai padeda ir peržiūrėti posėdžio įrašą.

    Jei aktualu konkretūs klausimai, gyventojams rekomenduojama iš anksto peržiūrėti darbotvarkę ir sprendimų projektus. Tai leidžia pasiruošti, kokie argumentai pateikiami aiškinamuosiuose raštuose, ir aiškiau įvertinti numatomų sprendimų poveikį.

  • Vilniaus rajone spręs teisėtvarkos klausimus: ką svarstys rugpjūčio 18 dieną posėdžiausiantis komitetas

    Vilniaus rajone spręs teisėtvarkos klausimus: ką svarstys rugpjūčio 18 dieną posėdžiausiantis komitetas

    Vilniaus rajono savivaldybėje rugpjūčio 18 dieną vyks Teisėtvarkos ir savivaldos plėtros komiteto posėdis. Numatyta, kad jis prasidės 14.00 valandą ir bus rengiamas nuotoliniu būdu.

    Savivaldybė skelbia, kad posėdžio darbotvarkė ir su klausimais susiję dokumentai yra pateikiami viešai. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojai gali iš anksto susipažinti su svarstymais ir įvertinti, kokie sprendimai gali paveikti rajono bendruomenę.

    Komitetų posėdžiai taip pat transliuojami tiesiogiai, todėl stebėti svarstymus galima realiu laiku. Toks formatas pastaraisiais metais tapo įprasta savivaldos praktika, kai siekiama didesnio atvirumo ir lengvesnio gyventojų įsitraukimo.

    Teisėtvarkos ir savivaldos plėtros komitetuose paprastai nagrinėjami klausimai, susiję su savivaldybės vidaus tvarka, administracinėmis procedūromis, viešosios tvarkos stiprinimu ir sprendimų įgyvendinimo kontrole. Nors galutiniai sprendimai priimami taryboje, būtent komitetuose dažniausiai vyksta detaliausios diskusijos ir formuojamos rekomendacijos.

    Gyventojams, norintiems sekti procesą, verta pasitikrinti darbotvarkę prieš posėdį ir atkreipti dėmesį į aiškinamuosius raštus. Juose paprastai nurodoma, kodėl siūlomas vienas ar kitas sprendimas, kokių rezultatų tikimasi ir kaip jis gali paveikti savivaldybės biudžetą ar paslaugų teikimą.

  • Svarbūs sprendimai dėl sveikatos ir socialinės paramos: komitetas renkasi nuotoliniam posėdžiui

    Svarbūs sprendimai dėl sveikatos ir socialinės paramos: komitetas renkasi nuotoliniam posėdžiui

    Rugpjūčio 18 dieną 10.00 valandą vyks Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto posėdis, kuris bus organizuojamas nuotoliniu būdu. Savivaldybė praneša, kad posėdžio medžiaga ir darbotvarkė skelbiama viešai, todėl gyventojai gali iš anksto susipažinti su svarstomais klausimais.

    Tokie komitetų posėdžiai paprastai apima sprendimus, darančius tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms: sveikatos priežiūros prieinamumui, socialinės paramos priemonėms, paslaugų šeimoms organizavimui ir jų finansavimui. Nors galutiniai sprendimai dažniausiai priimami taryboje, būtent komitetuose diskusijos būna išsamiausios, o siūlymai formuojami detaliausiai.

    Pastaraisiais metais nuotoliniai posėdžiai savivaldoje tapo įprasta praktika, nes leidžia užtikrinti darbo tęstinumą ir platesnį dalyvių įsitraukimą. Kartu tai kelia ir aiškų lūkestį dėl skaidrumo: visuomenei svarbu matyti, kaip svarstomi klausimai, susiję su biudžetu, paslaugų kokybe bei prieinamumu skirtingoms gyventojų grupėms.

    Savivaldybė taip pat informuoja, kad komitetų posėdžiai yra transliuojami tiesiogiai, tad juos galima stebėti nuotoliniu būdu. Gyventojams tai suteikia galimybę realiu laiku sekti diskusijas ir geriau suprasti, kokiais argumentais remiantis siūlomi sprendimai.

  • Vilniaus rajone spręs svarbius kaimo ir teritorijų planavimo klausimus: posėdis jau rugpjūčio 19 dieną

    Vilniaus rajone spręs svarbius kaimo ir teritorijų planavimo klausimus: posėdis jau rugpjūčio 19 dieną

    Vilniaus rajono savivaldybėje rugpjūčio 19 dieną 11.00 valandą vyks Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto posėdis. Jis bus rengiamas nuotoliniu būdu, todėl gyventojai posėdžio eigą galės patogiai stebėti internetu.

    Tokio pobūdžio komitetų posėdžiuose paprastai svarstomi klausimai, susiję su vietos infrastruktūra ir kaimiškųjų teritorijų plėtra, taip pat su teritorijų planavimo dokumentais. Nuo šių sprendimų priklauso, kaip savivaldybėje vystomi keliai, viešosios erdvės ir inžineriniai tinklai, taip pat kaip derinami gyventojų ir verslo interesai.

    Komiteto darbotvarkė ir su svarstymais susiję dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Prieš posėdį susipažinus su medžiaga lengviau suprasti, kokie projektai ar planuojami pokyčiai gali paliesti konkrečias seniūnijas, gyvenvietes ar atskiras teritorijas.

    Komitetų posėdžiai paprastai transliuojami tiesiogiai savivaldybės „YouTube“ paskyroje. Tiesioginės transliacijos suteikia galimybę gyventojams realiu laiku sekti diskusijas ir matyti, kaip priimami sprendimai, turintys įtakos kasdieniam gyvenimui.

    Nuotoliniai posėdžiai pastaraisiais metais tapo įprasta praktika daugelyje savivaldybių, nes leidžia efektyviau organizuoti darbą ir užtikrinti didesnį viešumą. Kartu tai skatina gyventojų įsitraukimą, nes stebėti posėdžius galima nepriklausomai nuo vietos ar laiko galimybių.

  • Sodų bendrijoje „Elektronika“ bręsta permainos: šaukia neeilinį susirinkimą dėl valdybos

    Sodų bendrijoje „Elektronika“ bręsta permainos: šaukia neeilinį susirinkimą dėl valdybos

    Sodininkų bendrija „Elektronika“ pranešė 2026 metų rugsėjo 5 dieną šaukianti neeilinį narių susirinkimą. Jis vyks šeštadienį 11 valandą Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Purnuškių kaime, Magnolijų 3-iojoje gatvėje, prie tvenkinio.

    Susirinkimas inicijuojamas bendrijos narių sprendimu, kai iniciatorių yra daugiau nei viena dešimtoji visų narių. Tokia teisė numatyta Sodininkų bendrijų įstatyme, o procedūros detalizuojamos ir bendrijos įstatuose.

    Kas bus sprendžiama?

    Pagrindinis susirinkimo klausimas – dabartinės valdybos ir valdybos pirmininko atšaukimas. Taip pat planuojama rinkti naujus valdybos narius ir iš jų išrinkti naują pirmininką.

    Tokie susirinkimai sodų bendrijose paprastai siejami su poreikiu peržiūrėti valdymo sprendimus, komunikaciją su nariais ar bendrijos lėšų naudojimą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad daliai narių kyla klausimų dėl darbų organizavimo, rinkliavų, projektų ar bendro skaidrumo.

    Kas gali dalyvauti ir kada sprendimai galioja?

    Dalyvauti ir balsuoti gali tik bendrijos nariai bei kiti asmenys, kuriems tai leidžia galiojantys teisės aktai. Kad susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė bendrijos narių balsų.

    Jeigu kvorumo nebus, numatytas pakartotinis susirinkimas 2026 metų rugsėjo 20 dieną, sekmadienį, 11 valandą. Jis vyks toje pačioje vietoje ir pagal tą pačią darbotvarkę.

    Kaip pateikti išankstinį balsavimą?

    Bendrija nurodo, kad nariai, planuojantys balsuoti iš anksto, apie tai turi informuoti susirinkimo iniciatorių atstovą ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki susirinkimo pradžios. Kontaktai pateikiami bendrijos pranešime.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nariai, neturintys elektroninio pašto, gali susisiekti telefonu trumposiomis žinutėmis. Bendrija ragina iš anksto pasirūpinti dalyvavimu, nes nuo kvorumo priklausys, ar sprendimai bus priimti numatytu laiku.