CP v2

Category: Regionai

  • Ukmergės miesto šventėje Kęstučio aikštė virto jėgos arena: kas triumfavo 9-ose Galiūnų varžybose

    Ukmergės miesto šventės metu Kęstučio aikštėje surengtos 9-osios Galiūnų varžybos, subūrusios jėgos sporto gerbėjus ir dalyvius iš skirtingų Lietuvos miestų. Gegužės 23 dieną žiūrovai stebėjo rungtis, kuriose svarbi buvo ne tik fizinė jėga, bet ir ištvermė bei taktika.

    Šiemet dėl asmeninės įskaitos apdovanojimų varžėsi aštuoni sportininkai, o šventinę nuotaiką papildė ir žiūrovams skirta rankų lenkimo rungtis. Organizatoriai pabrėžė, kad renginys kasmet sutraukia vis platesnę auditoriją, o dalyvių parengimas ir rungčių lygis auga.

    Renginio pradžioje susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Sportininkams jos linkėjo sėkmės ir ištvermės, o žiūrovams – įsimintinų emocijų.

    Asmeninėje įskaitoje čempionu tapo Eisvinas Grigaravičius, antrąją vietą iškovojo Egidijus Puzinas, trečiąją – Vitalijus Rodzevičius. Varžybų eiga parodė, kad net kelių rungčių maratone lemiamu faktoriumi tampa gebėjimas išlaikyti tempą iki pat finišo.

    Atskiras šventės akcentas buvo lentos ant pirštų ištvermės iššūkis, pareikalavęs susikaupimo ir tvirtos rankų bei liemens kontrolės. Šioje rungtyje nugalėtoju tapo Matas Mickevičius, antrąją vietą laimėjo Edgaras Bogda, trečiąją – Miglė Butėnė.

    Galiūnai jėgas tikrinosi keliose skirtingose rungtyse, kuriose išryškėjo skirtingi sportininkų pranašumai. Hantelio, rąsto ir Apolono kėlimo estafetėje geriausiai pasirodė Ramūnas Liebus, rentinio nešimo rungtyje ir naščių bei grandinių nešimo estafetėje pergalę šventė Modestas Masian, o Apolono ašies atkėlime pirmavo Saulius Skikas.

    Didelio žiūrovų dėmesio sulaukė ir traktoriaus traukimas, kuriame nugalėtoju taip pat tapo Modestas Masian. Ši rungtis tradiciškai laikoma viena įspūdingiausių, nes joje atsiskleidžia ne tik gryna jėga, bet ir sukibimo, kvėpavimo bei judesio ritmo valdymas.

    Absoliučioje įskaitoje stipriausiuoju pripažintas Modestas Masian, antrąją vietą užėmė Saulius Skikas, trečiąją – Gintaras Šaulys. Toliau rikiavosi Donatas Maskolaitis, Ernestas Vingelis, Matas Jarusevičius, Ramūnas Liebus ir Modestas Beinoravičius.

    Renginio organizatoriai dėkojo sportininkams, savanoriams ir žiūrovams už aktyvų palaikymą bei sukurtą atmosferą miesto šventėje. Taip pat pažymėta rėmėjų parama, tarp jų – Ukmergės rajono savivaldybė, UAB „Stansefabrikken“, UAB „Lorevitas“, „NLMGC“, PC „Rimi“, UAB „Storė“, UAB „Mantonas“ ir kiti partneriai.

    Organizatoriai kviečia sugrįžti kitais metais, kai planuojamas jubiliejinis galiūnų turnyras. Tikimasi, kad tradicija ir toliau augs, o Ukmergės miesto šventė išliks viena ryškiausių vietų, kur jėgos sportas susitinka su bendruomeniška švente.

  • Ukmergėje įvyko 2×2 paplūdimio tinklinio turnyras: į smėlio aikšteles stojo 22 komandos

    2026 metais gegužės 23 dieną Ukmergės sporto centro stadione surengtas 2×2 paplūdimio tinklinio turnyras, skirtas miesto šventei „Vasara bus rytoj“. Į varžybas atvyko ne tik ukmergiškiai – dalyvių sulaukta ir iš Vilniaus, Kauno bei Vilkaviškio.

    Iš viso turnyre rungėsi 22 komandos: 18 vyrų ekipų ir 4 moterų komandos. Organizatoriai pabrėžė, kad varžybos pasižymėjo atkakliais setais, o aikštelėse netrūko sportinio ryžto ir geros nuotaikos.

    Paplūdimio tinklinio 2×2 formatas išlieka vienas populiariausių vasaros turnyruose, nes reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir gerai suderinto komandos darbo. Dviejų žaidėjų tandeme ypač svarbi tampa universali gynyba, tikslus padavimas ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie varžovų taktikos.

    Moterų grupėje pirmąją vietą iškovojo komanda Su apšilimu iš Vilniaus, antrąją – D.K. iš Ukmergės, trečiąją – Kipsta iš Ukmergės. Vyrų varžybose nugalėjo Be apšilimo iš Vilniaus, antri liko Grikiai iš Ukmergės, trečiąją vietą pelnė Ignas + Stasys iš Kauno.

    Turnyro prizininkai apdovanoti asmeninėmis taurėmis, o dalyviai kviečiami ir toliau aktyviai įsitraukti į miesto sporto renginius. Organizatoriai tikisi, kad tokie turnyrai ir toliau pritrauks dalyvių iš skirtingų Lietuvos miestų ir stiprins paplūdimio tinklinio bendruomenę regione.

  • Ukmergės miesto šventės finalas pritraukė tūkstančius: žvaigždžių koncertas, fejerverkai ir šokiai

    Gegužės 23 dienos vakarą Ukmergėje įvyko Didysis miesto šventės koncertas, tapęs pagrindiniu šventės akcentu ir sutraukęs tūkstantinę minią. Į renginį susirinko ne tik ukmergiškiai, bet ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų.

    Ant scenos pasirodė Rūta Ščiogolevaitė, Free Finga, Saulius Prūsaitis ir Donatas Montvydas. Skirtingų stilių atlikėjai sukūrė dinamišką programą, kurioje netrūko gerai žinomų hitų ir kartu dainuojančios publikos.

    Organizatoriai pabrėžė, kad būtent žiūrovų įsitraukimas tapo viena ryškiausių vakaro detalių. Koncertinė erdvė visą vakarą pulsavo švente, o nuotaika išsiplėtė ir už renginio teritorijos ribų.

    Šventinis vakaras baigėsi fejerverkais, nušvietusiais Ukmergės dangų ir simboliškai uždariusiais pagrindinę programos dalį. Tačiau renginys ties tuo nesustojo, nes po fejerverkų prasidėjo naktinė diskoteka.

    Naktį pratęsė DJ Mamania, kvietęs šokti iki paryčių. Ukmergės miesto šventės finalas dar kartą parodė, kad dideli atviri koncertai regionuose išlieka vienu efektyviausių būdų sutelkti bendruomenę ir pritraukti lankytojų iš aplinkinių miestų.

    Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informacija. Tauro Gūdmanto nuotraukos.

  • VDA Telšių fakultetas Taline atskleidė XVIII a. auksakalystės paslaptis: kaip atpažįstama Štapelerio dirbtuvė

    Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Dailės ir interjero restauravimo programos atstovai Taline vykusioje XIV Baltijos šalių restauratorių trienalėje pristatė tyrimus, leidžiančius tiksliau priskirti autorystę XVIII amžiaus sakralinės auksakalystės kūriniams Lietuvoje. Dėstytoja doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė ir bakalaurantas Igoris Skripka renginyje dalijosi ir praktinėmis restauravimo įžvalgomis, pabrėžiančiomis atsakingų intervencijų ribas.

    Jų pristatymo ašis buvo Sedos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios relikvijorius ir Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios monstrancija. Tyrėjai siekė, remdamiesi Kristijono Juozapo Štapelerio dirbtuvės paveldo analize, pagrįsti šių objektų atribuciją ir parodyti, kodėl restauruojant ne visada būtina imtis ryškių rekonstrukcijų.

    Kaip atpažįstamas meistro braižas

    Tyrimo metu buvo lyginami iki šiol žinomi K. J. Štapelerio dirbtuvės darbai, atliekama technologinė ir atribucinė analizė. Pasak pristatymo autorių, net ir nesignuotus dirbtuvių kūrinius galima atpažinti iš pasikartojančių ornamentikos, kompozicijos ir atlikimo sprendimų, kurie veikia kaip savotiškas meistro „parašas“.

    Kaip būdingus bruožus jie įvardijo savitas rokailės formas, obels žiedus primenančias gėles su lapeliais, reljefiškai dekoruotas šakeles, žvynelių ornamentus ir specifinę figūrų traktuotę. Taip pat minėtos šv. Rašto citatos, kurios tam tikruose dirbiniuose pasikartoja kaip ikonografinis ir kompozicinis elementas.

    Medžiagos, cheminiai tyrimai ir restauravimo ribos

    Mikrocheminiai tyrimai patvirtino XVIII amžiaus antrosios pusės auksakalystėje naudotų medžiagų sudėtį ir padėjo geriau suprasti vėlesnius perdirbimus. Pristatyme nurodyta, kad monstrancijoje identifikuotas vario rezinatas, o relikvijoriuje aptikta dirbtuvėms būdinga spalvoto lako lesiruotė, kuri tampa papildomu argumentu atribucijai.

    Nors abu objektai buvo pažeisti, restauravimo metu sąmoningai atsisakyta visiškos rekonstrukcijos, laikantis šiuolaikinėje paveldo praktikoje taikomų autentiškumo ir minimalios intervencijos principų. Auksavimo ir sidabravimo atkūrimas buvo planuotas taip, kad būtų išlaikytas estetinis vientisumas, bet kartu nepaslėpti istoriniai sluoksniai ir naudojimo žymės.

    Dėl didelio likutinio gyvsidabrio kiekio relikvijoriaus veidrodinė dalis buvo dalinai naujai sidabruota, o bendram vaizdui atkurti pagaminti ir paauksuoti šeši trūkstami stiklo spinduliai. Tuo metu monstrancijos polichromija, atsiradusi vėlesnio XIX amžiaus restauravimo metu, nebuvo šalinama, kad nebūtų sunaikintas istoriškai reikšmingas, nors ir vėlyvesnis, objekto sluoksnis.

    Trienalė Taline ir profesinis kontekstas

    Baltijos šalių restauratorių trienalė laikoma viena svarbiausių regiono profesinių platformų, kur susitinka restauratoriai, tyrėjai ir akademinė bendruomenė. Tokie renginiai leidžia palyginti taikomas metodikas, aptarti tyrimų patikimumą ir praktines dilemas, kai tarp estetinės išvaizdos atkūrimo ir autentiškumo išsaugojimo tenka rinktis balansą.

    Programoje vyko ir ekskursijų diena, kurios metu dalyviai lankėsi Estijos riterių namuose Taline, šiandien vadinamuose Estijos Respublikos valstybingumo rūmais. Pastato istorija siekia 1690–1694 metus, o per daugiau kaip tris šimtmečius jame veikė skirtingos institucijos, todėl objektas dažnai minimas kaip sudėtingas, daugiasluoksnis paveldo apsaugos pavyzdys.

    Ant posėdžių salės sienų eksponuojami 280 Estijos didikų šeimų herbai, o Üxküll salone saugomas didžiausias ir seniausias ant drobės tapytas lubų plafonas Estijoje – barokinis kūrinys „Veneros triumfas“. Trienalės dalyviams apie šio plafono restauravimo ir eksponavimo iššūkius pasakojo Estijos dailės akademijos rektorė profesorė Hilkka Hiiop.

    VDA Telšių fakulteto atstovų pristatymas Taline išryškino, kad autorystės nustatymas šiandien vis dažniau remiasi ne vien stilistine intuicija, bet ir technologiniais bei cheminiais duomenimis. Tokia kryptis padeda priimti pamatuotus sprendimus, kada restauruoti, o kada svarbiau stabilizuoti būklę ir išsaugoti istorinį pasakojimą.

    „Net ir nesignuotus dirbinius galima priskirti konkrečiai dirbtuvei, kai sutampa ornamentika, technika ir medžiagų požymiai, o restauruojant svarbu riboti nebūtinas intervencijas“, – sakė doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė.

  • LSA perspėja dėl naujos tvarkos: užimtumo programa neaprėps visų, o pašalpų gavėjų daugės

    Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) teigia, kad užimtumo politika Lietuvoje turi padėti žmonėms grįžti į darbo rinką, o ne sudaryti sąlygas socialinei paramai tapti ilgalaike alternatyva darbui. Asociacijos vertinimu, nuo birželio įsigaliosianti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta tvarka gali susilpninti motyvaciją dirbti ir sumažinti savivaldybių galimybes taikyti efektyvias priemones.

    Šiuo metu nedirbantiems asmenims, siekiantiems gauti socialinę pašalpą, savivaldybės gali pasiūlyti dvi kryptis: dalyvauti Užimtumo didinimo programoje arba atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pasak LSA, naujos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos keičia praktiką, nes dalyvavimas programoje taps privalomas.

    Kur kyla pagrindinė problema?

    LSA pabrėžia, kad Užimtumo didinimo programos apimtis, savivaldybių vertinimu, neatitinka realaus poreikio. Teigiama, jog dėl riboto finansavimo vietų programoje gali užtekti tik maždaug trečdaliui nedirbančių asmenų, todėl dalis žmonių negaus jokios aktyvios užimtumo priemonės.

    Asociacijos vertinimu, jei savivaldybės nebegalės pasiūlyti visuomenei naudingos veiklos tiems, kurie nepatenka į programą, šie gyventojai automatiškai liks socialinės pašalpos sistemoje. Tai, LSA teigimu, mažina paskatas keisti situaciją ir didina ilgalaikės priklausomybės nuo paramos riziką.

    „Taip kuriamas uždaras ratas – nedirbančiajam nesuteikiama nei galimybė, nei motyvacija keisti situaciją. Jis ir toliau gauna pašalpą, o socialinės problemos ir bendruomenių nepasitenkinimas tik gilėja“, – sakė LSA prezidentas Audrius Klišonis.

    LSA kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę

    LSA nurodo gegužės 19 dieną kreipusis į Seimą, Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Finansų ministeriją. Savivaldybės ragina palikti joms teisę lanksčiai taikyti visuomenei naudingą veiklą kaip alternatyvą tais atvejais, kai dėl riboto vietų skaičiaus žmonių neįmanoma įtraukti į Užimtumo didinimo programą.

    LSA pateikia ir savivaldybių pavyzdžius, rodančius apimčių skirtumus: Anykščių rajone programoje galėtų dalyvauti 120 iš maždaug 1 800 socialinę pašalpą gaunančių gyventojų, Zarasų rajone – 98 iš panašaus skaičiaus. Savivaldybių teigimu, būtent visuomenei naudinga veikla daugeliui iki šiol buvo vienintelė reali alternatyva.

    Kodėl visuomenei naudinga veikla svarbi?

    Savivaldybės pabrėžia, kad finansinė parama yra reikalinga, tačiau vien išmokos, jų vertinimu, problemos neišsprendžia. Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs su socialinės atskirties didėjimu, prarandamais įgūdžiais ir silpstančiais socialiniais ryšiais, todėl svarbios priemonės, kurios padeda palaikyti darbinę rutiną.

    „Finansinė parama darbo neturintiems žmonėms yra reikalinga, tačiau vien išmokos problemos neišsprendžia. Visuomenei naudinga veikla – tai ne tik darbas bendruomenės labui, bet ir galimybė žmonėms išlaikyti įgūdžius, socialinius ryšius bei motyvaciją“, – sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

    LSA taip pat akcentuoja praktinę naudą: visuomenei naudinga veikla dažniausiai apima aplinkos tvarkymą, pagalbą švietimo ir kultūros įstaigose, globos namuose ar savivaldybės struktūrose. Savivaldybių duomenimis, ši priemonė taikyta plačiai: Anykščių rajone 2025 metais joje dalyvavo 951 gyventojas, Zarasų rajone – 433, Jurbarko rajone – 427, Kupiškio rajone – 320, Skuodo rajone – 167.

    LSA teigimu, savivaldybių tikslas nėra mažinti paramą tiems, kuriems jos reikia, tačiau norima išsaugoti mechanizmus, kurie skatina aktyvumą ir grįžimą į darbo rinką. Asociacija tikina, kad be lankstumo ir adekvataus programų finansavimo padaugės žmonių, kurie liks sistemoje be aiškaus kelio į užimtumą.

  • VDA Telšiuose atveria baigiamųjų darbų parodą: trys erdvės, nauja kūrėjų karta ir temos

    Birželio 2–27 dienomis Telšiuose bus pristatoma Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto baigiamųjų darbų paroda, sujungianti bakalauro ir magistro absolventų projektus. Ekspozicijos išsiskleis per tris miesto erdves: VDA Telšių galeriją, VDA Telšių fakultetą ir Žemaičių muziejų „Alka“.

    Parodos atidarymas numatytas birželio 2 dieną 17.30 valandą VDA Telšių galerijoje Kęstučio gatvėje. Renginys nemokamas ir atviras visiems – tiek miestiečiams, tiek į Telšius atvykstantiems svečiams, norintiems pamatyti, kuo gyvena jaunoji kūrėjų karta.

    Kas bus rodoma Telšiuose

    Telšiuose bus eksponuojami bakalauro studijų programų Metalo meno ir juvelyrikos, Dizaino, Dailės ir interjero, Skulptūros baigiamieji darbai. Taip pat pristatomi Taikomojo meno magistrantūros studijų projektai, atskleidžiantys platesnį taikomojo meno lauką ir autorines technikas.

    Baigiamųjų darbų parodos tradiciškai vyksta visuose miestuose, kuriuose veikia Vilniaus dailės akademijos fakultetai, o projektus pristato daugiau kaip 400 absolventų. Ši bendrakryptė parodų banga leidžia palyginti skirtingų miestų kūrybines kryptis ir pamatyti, kaip keičiasi akademinio meno ir dizaino kartos.

    Nuo amato iki šiandienos klausimų

    Baigiamieji darbai paprastai apima ne tik profesinių įgūdžių demonstravimą, bet ir bandymą apmąstyti šiuolaikinę realybę: tapatybę, socialinius pokyčius, asmenines patirtis, santykį su aplinka ir medžiagiškumu. Tokios parodos dažnai tampa vieta, kur susitinka amatinė meistrystė, dizaino funkcionalumas ir meninė idėja.

    VDA Telšių fakulteto dekanas prof. Ramūnas Banys sako, kad ekspozicijos leis pamatyti studijų programų įvairiapusiškumą ir jaunųjų kūrėjų gebėjimą idėjas realizuoti skirtingomis raiškos formomis.

    „Baigiamųjų darbų ekspozicijose galima bus pamatyti fakulteto studijų programų įvairiapusiškumą bei naujos kūrėjų kartos studijų metu įgytus profesionalius įgūdžius ir gebėjimus įvairiomis meninės raiškos formomis realizuoti savo kūrybines idėjas“, – sakė prof. Ramūnas Banys.

    Vilniaus dailės akademijos rektorė prof. Ieva Skauronė pabrėžia, kad ši riba tarp studijų ir savarankiškos praktikos yra vienas esminių parodos akcentų. Pasak jos, baigiamieji projektai yra ne tik rezultatų pristatymas, bet ir autorinės pozicijos formavimas šių dienų kontekste.

    „Baigiamųjų darbų paroda žymi esminį virsmą. Čia akademinė patirtis pereina į savarankišką kūrybinę praktiką. Kiekvienas projektas atskleidžia ne tik įgytas žinias, bet ir gebėjimą savitai mąstyti, kelti klausimus ir formuluoti savo poziciją šiandienos kontekste“, – sakė prof. Ieva Skauronė.

    Kur ir kada apsilankyti

    VDA Telšių galerijoje bus pristatomi Dizaino programos studentų darbai, taip pat Metalo meno ir juvelyrikos bei Skulptūros programų baigiamieji kūriniai. VDA Telšių fakultete numatomas Taikomojo meno magistrantūros projektų pristatymas, o Žemaičių muziejuje „Alka“ – restauravimo ir dalies taikomojo meno darbų ekspozicijos.

    Organizatoriai kviečia skirti laiko aplankyti visas tris vietas, nes skirtingos erdvės leidžia pamatyti ne vieną atskirą parodą, o nuoseklų pasakojimą apie medžiagas, idėjas ir kūrybinį augimą. Tokios ekspozicijos neretai tampa ir pirmuoju platesniu jauno kūrėjo prisistatymu auditorijai, kurį pastebi galerijos, užsakovai bei kultūros lauko profesionalai.

  • Telšių savivaldybė ieško buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojo: alga iki 3 254 eurų

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Centralizuoto įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms Telšiuose. Atranka vykdoma nustatyta tvarka, o dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 8 dienos imtinai.

    Skelbime nurodoma, kad pareigoms taikomas algos koeficientas nuo 1,35 iki 1,81, o darbo užmokestis siekia nuo 2 427,30 iki 3 254,38 euro. Numatyta, kad bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas, o darbo pobūdis įvardijamas kaip hibridinis.

    Pretendentams keliami išsilavinimo reikalavimai apima ekonomikos, vadybos arba finansų studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą su bakalauro laipsniu ar lygiaverte kvalifikacija. Taip pat tinkamas ir aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiaverte kvalifikacija.

    Be išsilavinimo, būtina ne mažesnė kaip 1 metų buhalterinė, finansinė arba ekonominė profesinio darbo patirtis. Savivaldybė akcentuoja, kad pareigybėje svarbi praktinė kompetencija, nes vedėjo pavaduotojui tenka atsakomybė už procesus, kurie tiesiogiai veikia įstaigų finansinę drausmę ir atskaitomybę.

    Skelbime pabrėžiama, jog vienas pagrindinių darbo tikslų yra užtikrinti priskirtose įstaigose lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę. Taip pat numatyta rengti finansines bei biudžeto vykdymo atskaitomybės ataskaitas, todėl pareigos apima ir kontrolės, ir analitinio darbo funkcijas.

    Centralizuota buhalterinė apskaita savivaldybėse pastaraisiais metais vertinama kaip būdas suvienodinti apskaitos praktiką, sustiprinti vidaus kontrolę ir sumažinti klaidų riziką. Tokiose komandose vadovaujančios grandies darbuotojai paprastai koordinuoja kelių įstaigų finansinius procesus, užtikrina terminus ir prisideda prie kokybiškesnės atskaitomybės parengimo.

    Telšių rajono savivaldybės administracija nurodo, kad darbo vieta yra Telšiuose, o įstaigos adresas Žemaitės gatvė 14. Kandidatams, norintiems dalyvauti konkurse, aktualu įsivertinti tiek formalius reikalavimus, tiek pasirengimą dirbti su biudžetinių įstaigų ataskaitomis ir dokumentų kontrolės procesais.

    Dėl konkurso organizavimo ir papildomos informacijos skelbime pateikiami Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus kontaktai. Dokumentų pateikimo terminas yra esminis, todėl pretendentams rekomenduojama paraiškas ir privalomus priedus parengti iš anksto.

    „Ieškome žmogaus, kuris gebėtų užtikrinti finansinės drausmės laikymąsi ir kokybišką atskaitomybę priskirtose įstaigose“, – sakė Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovė.

  • Vilniaus taryba patvirtino Kaukysos g. 18 sklypo dalių planą: nustatytos dalys statiniams eksploatuoti

    Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2026 metų gegužės 13 dieną priėmė sprendimą patvirtinti žemės sklypo Kaukysos g. 18 (kadastro Nr. 0101/0059:1199) dalių planą ir nustatyti sklypo dalis statiniams eksploatuoti. Sprendimas užregistruotas 2026 metų gegužės 15 dieną, jam suteiktas registracijos numeris 1-1820.

    Sprendimas susijęs su mišrios nuosavybės sklypu, kurį valdo valstybė ir privatūs savininkai, o jame esantys statiniai turi skirtingus savininkus. Tokiais atvejais praktikoje svarbu aiškiai apibrėžti, kokia žemės sklypo dalis priskiriama konkrečių statinių naudojimui ir priežiūrai, kad vėliau nekiltų ginčų dėl naudojimosi, patekimo ar prievolių.

    Patvirtintą dalių planą parengė uždaroji akcinė bendrovė „Lorus Construction“. Plane išskirtos statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys ir nustatyti jų plotai, o pagal šiuos sprendinius suformuotos dalys, būtinos sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams aptarnauti.

    Apie priimtą sprendimą informuojami statinių ar jų dalių savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“ ir sklypo dalies nuomininkas. Savivaldybė taip pat nurodo, kad sprendimas gali būti skundžiamas jame nustatyta tvarka, o pasinaudojus skundo teise prašoma apie tai informuoti savivaldybės administraciją.

    Tokie tarybos sprendimai paprastai tampa atspirties tašku tvarkant žemės naudojimo klausimus: aiškiau apibrėžiamos ribos, atsakomybės už teritorijos priežiūrą ir eksploatacinius poreikius, o tai ypač aktualu, kai viename sklype veikia keli savarankiški objektai. Gyventojams ir turto savininkams tai gali reikšti mažiau neapibrėžtumo dėl kasdienio naudojimosi teritorija ir sprendimų priėmimo bendruose klausimuose.

  • Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje pradedamas diegti panaudoto maistinio aliejaus surinkimo konteinerių tinklas, skirtas gyventojams, kurie po kepimo likusius riebalus iki šiol dažnai išpildavo į kriauklę arba mesdavo su mišriomis atliekomis. Nauja paslauga vilniečiams bus nemokama, o iki birželio pradžios mieste planuojama įrengti 196 specialius konteinerius.

    Iki šiol patogiausias būdas tinkamai atsikratyti panaudotu aliejumi daugeliui buvo nuvežti jį į didelių gabaritų ar atliekų surinkimo aikšteles, tačiau tai reikalavo laiko ir transporto. Savivaldybė bei atliekų sistemos administratorius tikisi, kad konteineriai arčiau namų sumažins nelegaliai į kanalizaciją patenkančių riebalų kiekį.

    Kas keičiasi vilniečiams?

    Naujoji sistema paremta paprastu principu: aliejus kaupiamas namuose sandariai uždarytoje talpoje ir išmetamas į tam skirtą konteinerį. Taip siekiama, kad gyventojams nereikėtų ieškoti specifinių priėmimo vietų ar laukti specialių akcijų.

    Vilniaus miesto savivaldybės atstovai akcentuoja, kad sprendimas turi ir praktinę naudą infrastruktūrai, nes riebalai vamzdynuose atvėsę stingsta ir ilgainiui didina užsikimšimų riziką. Kuo mažiau riebalų patenka į nuotekų tinklus, tuo mažesnės ir jų priežiūros bei remonto sąnaudos.

    Kodėl tai svarbu nuotekoms?

    Į kanalizaciją patekę riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir formuoja sankaupas, kurios apsunkina nuotekų tekėjimą. Dėl to gali daugėti avarijų, o jų padariniai brangiai kainuoja tiek paslaugų teikėjams, tiek gyventojams per bendras komunalines išlaidas.

    „Į kanalizacijos vamzdžius patekę riebalai lemia užsikimšimus, didesnes nuotekų tvarkymo sąnaudas ir galiausiai augina komunalinių paslaugų sąskaitas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorė Brigita Gudonė.

    „Vilniaus vandenų“ pateiktais duomenimis, 2025 metais į sostinės nuotekų valyklą atitekėjo apie 1 200 tonų riebalų. Tik dalis jų buvo atskirta kaip atskiras srautas, o likusi dalis pašalinta kartu su nuotekų valymo metu susidarančiu dumblu.

    Kaip teisingai rūšiuoti aliejų?

    Gyventojams rekomenduojama palaukti, kol aliejus atvės, ir supilti jį į plastikinę ar kitą sandariai uždaromą talpą, pavyzdžiui, butelį. Talpos plauti nereikia, svarbiausia, kad ji būtų tvirtai užsukta ir skystis neišsilietų.

    Į tą pačią talpą galima supilti skirtingų rūšių panaudotą aliejų ir riebalus, įskaitant pasibaigusio galiojimo aliejų ar skystį iš konservuotų produktų. Tačiau į šiuos konteinerius netinka padažai, majonezas, kosmetiniai aliejai, automobiliniai tepalai ar kitos techninės alyvos.

    Surinktas maistinis aliejus gali tapti žaliava perdirbimui, pavyzdžiui, biodegalams, todėl sistemos diegėjai pabrėžia ir žiedinės ekonomikos naudą. Kuo daugiau aliejaus surenkama atskirai, tuo mažesnė tarša ir tuo švaresni kiti atliekų srautai.

  • Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išdalintos: gyventojams siūlomi didmaišiai ir aikštelės

    Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išdalintos: gyventojams siūlomi didmaišiai ir aikštelės

    Vilniaus rajone šiemet jau išdalintos visos individualios kompostavimo dėžės – savivaldybės komunalinės įmonės nemokamai gyventojams perdavė 2 000 vienetų. Savivaldybė ragina nespėjusius jų gauti rinktis kitas žaliųjų atliekų tvarkymo alternatyvas, kad sodo ir daržo atliekos nepatektų į mišrių atliekų srautą.

    Gyventojai žaliąsias atliekas gali pristatyti patys į žaliųjų atliekų surinkimo vietas. Tarp nurodomų vietų – žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė Nemenčios gatvėje Pakryžės kaime ir UAB „Juknevičiaus kompostas“ aikštelė Liepkalnio gatvėje Vilniuje.

    Savivaldybė primena, kad nuo 2026 metų balandžio mėnesio Vilniaus rajone pradėta teikti biologiškai skaidžių žaliųjų atliekų surinkimo didmaišiais paslauga. Tokia tvarka dažniausiai pasirenkama tuomet, kai gyventojai neturi galimybių kompostuoti sklype arba susidaro didesni sezoniniai srautai po genėjimo, lapų grėbimo ar šiltnamių tvarkymo.

    Paslaugą teikia UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Sudarius paslaugos teikimo sutartį namų ūkiui suteikiamas 1 kubinio metro talpos didmaišis, o išvežimo laikas derinamas individualiai pagal gyventojų poreikį.

    Nurodoma, kad vienkartinis didmaišio aptarnavimas šiltojo sezono metu nuo balandžio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos kainuoja 70 eurų. Kiekvienas papildomas didmaišis įkainotas 10 eurų, taip pat taikomas 1 euro už kilometrą transportavimo mokestis į abi puses, skaičiuojamas nuo komunalinės įmonės garažo iki kliento ir atgal.

    Dėl paslaugos užsakymo gyventojai kviečiami kreiptis į UAB „Nemėžio komunalininkas“ arba UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pagal aptarnaujamą teritoriją. Savivaldybė pabrėžia, kad tinkamas žaliųjų atliekų tvarkymas padeda mažinti mišrių atliekų kiekius, kvapus konteineriuose ir prisideda prie bendrų atliekų prevencijos tikslų.