CP v2

Category: Regionai

  • Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Lietuvoje prasidėjo paraiškų teikimas Finansų ministerijos inicijuotam konkursui „Europos burės 2026“. Juo siekiama atrinkti ryškiausius projektus, įgyvendintus naudojant Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšas.

    Konkursas skirtas organizacijoms ir institucijoms, kurios gali parodyti apčiuopiamą investicijų poveikį žmonėms, bendruomenėms ir valstybei. Vertinant paprastai, ieškoma ne tik gerų idėjų, bet ir rezultatų, kuriuos galima pagrįsti pasiektais pokyčiais.

    Paraiškas kviečiama teikti savivaldybes, savivaldybių įmones, taip pat savivaldybėse veikiančius komercinius partnerius, prisidėjusius prie projektų įgyvendinimo. Konkurse laukiami jau įgyvendinti ar aiškiai pažengę projektai, kurių nauda matoma praktikoje.

    Paraiškų priėmimo terminas nustatytas iki liepos 20 dienos. Organizatoriai ragina nedelsti, nes dažniausiai daugiau laiko pareikalauja rezultatų suvedimas, poveikio aprašymas ir projekto duomenų sutvarkymas vienoje vietoje.

    Pastaraisiais metais ES investicijos Lietuvoje vis dažniau vertinamos per konkrečius rodiklius: paslaugų prieinamumą, infrastruktūros kokybę, energinį efektyvumą, skaitmenizavimą ar socialinę naudą. Tokie konkursai tampa būdu viešai palyginti, kur finansavimas davė didžiausią grąžą ir kokias praktikas verta kartoti kitur.

    „Konkursas kviečia pasidalyti sėkmės istorijomis ir parodyti, kokį poveikį iniciatyvos sukūrė žmonėms, bendruomenėms ir valstybei“, – sakė konkurso organizatoriai.

    Dalyviams rekomenduojama aiškiai aprašyti projekto tikslą, pasiektus rezultatus, naudą gyventojams ir ilgalaikį tvarumą. Praktikoje tai reiškia, kad stipriausiai atrodo paraiškos, kurios remiasi skaičiais, objektyviais įrodymais ir lengvai patikrinama informacija.

  • Elektrėnų savivaldybė startuoja su Sosnovskio barščio naikinimu: projektas vyks iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl invazinių rūšių valdymo priemonių įgyvendinimo. Pagrindinis projekto tikslas – nuosekliai mažinti Sosnovskio barščio paplitimą savivaldybės teritorijoje.

    Numatyta, kad darbai vyks 2026–2030 metais, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu Elektrėnų savivaldybės Sosnovskio barščio naikinimo planu. Savivaldybė skelbia, kad bus tvarkomos patvirtintos augavietės, o kartu suplanuota ir stebėsena, skirta įvertinti priemonių efektyvumą.

    Kas numatyta projekto metu

    Projekto metu planuojama naikinti Sosnovskio barščio židinius nustatytose teritorijose, taip pat periodiškai tikrinti, ar augalas neatsinaujina. Praktikoje tai reiškia ilgalaikį procesą, nes šios invazinės rūšies sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus, todėl vienkartinių darbų paprastai nepakanka.

    Elektrėnų savivaldybė pabrėžia, kad siekiama ne tik sumažinti augalo gausą, bet ir užtikrinti, kad plitimas būtų stabdomas ilgesnėje perspektyvoje. Toks požiūris aktualus savivaldybėms, kuriose invazinės rūšys įsitvirtina pakelėse, apleistuose sklypuose, upių pakrantėse ar šalia gyvenviečių.

    Kodėl Sosnovskio barštis laikomas problema

    Sosnovskio barštis yra invazinė rūšis, galinti greitai užgožti vietinę augaliją ir pakeisti buveines, todėl nukenčia biologinė įvairovė. Be to, jis kelia riziką žmonių saugumui, nes augalo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti cheminius nudegimus.

    Dėl šios priežasties savivaldybių programos dažniausiai orientuotos į ankstyvą židinių aptikimą, sistemingą naikinimą ir pakartotinę kontrolę. Kuo mažesnis židinys ir kuo anksčiau pradedami darbai, tuo didesnė tikimybė sumažinti plitimą su mažesnėmis sąnaudomis.

    Ko tikimasi pasiekti iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybė nurodo, kad planuojamas rezultatas – sumažintas Sosnovskio barščio paplitimas ir atkurtos invazinės rūšies pažeistos teritorijos. Taip pat akcentuojama, kad projektas prisidės prie vietinių ekosistemų apsaugos ir gyventojų saugumo.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Savivaldybė taip pat informuoja, kad invazinių rūšių paplitimo teritorijos yra viešinamos specializuotose informacinėse sistemose, o parengtas naikinimo planas apibrėžia prioritetines vietas ir veiksmų seką.

  • Avirio ežeras Druskininkuose: savivaldybė perka sklypą viešam paplūdimiui ir poilsio erdvei

    Avirio ežeras Druskininkuose: savivaldybė perka sklypą viešam paplūdimiui ir poilsio erdvei

    Druskininkų savivaldybės taryba pritarė sprendimui įsigyti žemės sklypą prie Avirio ežero Leipalingio seniūnijoje. Savivaldybė teigia siekianti užtikrinti nuolatinę, aiškiai apibrėžtą ir visiems prieinamą poilsio vietą prie vandens.

    Pasak savivaldybės, šiuo metu seniūnijoje nėra įrengto viešo paplūdimio, o poilsiautojų pamėgta pakrantės vieta yra privačiame sklype. Tai reiškia, kad prieiga gali kisti priklausomai nuo savininko sprendimų, todėl savivaldybė nori turėti teritoriją, kurioje viešoji infrastruktūra būtų ilgalaikė.

    Kas planuojama prie ežero?

    Jei sklypo įsigijimo procedūros bus užbaigtos, prie Avirio ežero ketinama įrengti viešą paplūdimį ir rekreacinę erdvę. Savivaldybė akcentuoja, kad galutiniai sprendiniai paaiškės rengiant projektą, kuriame bus nustatyta darbų apimtis ir infrastruktūros sprendimai.

    Tokio tipo projektai paprastai apima patogius priėjimus prie vandens, maudynių zonų su aiškia tvarka, suolus, persirengimo vietas, šiukšliadėžes, dviračių stovus ir saugaus poilsio elementus. Savivaldybė kol kas nedetalizuoja, kokia konkrečiai infrastruktūra atsiras Avirio ežero pakrantėje.

    Kaina dar neaiški

    Sklypo kaina paaiškės atlikus nepriklausomą turto vertinimą ir įvykdžius derybas su savininku. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu vyksta pasirengimo procesai, todėl apie galutinę sumą ir terminus bus galima kalbėti vėliau.

    „Jeigu prieš 30 metų valstybė žemės grąžinimo klausimus būtų patikėjusi savivaldybėms, tokią infrastruktūrą mes jau turėtume ir pirkti sklypo nebereikėtų. Norime, kad žmonės turėtų galimybę laisvai ir patogiai pasiekti vandens telkinius, ilsėtis gamtoje ir naudotis kokybiškai sutvarkyta viešąja infrastruktūra. Todėl siekiame prie Avirio ežero sukurti vietą, kuri būtų atvira visiems“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Kodėl savivaldybės renkasi tokius pirkimus?

    Savivaldybės vis dažniau ieško būdų, kaip įtvirtinti viešą interesą prie vandens telkinių, ypač ten, kur istoriškai susiformavo poilsio vietos privačiose valdose. Praktikoje tai leidžia planuoti investicijas, užtikrinti priežiūrą, aplinkosauginius reikalavimus bei aiškią naudojimosi tvarką, o gyventojams suteikia daugiau stabilumo.

    Druskininkų savivaldybė teigia, kad siekis turėti viešą paplūdimį Leipalingio seniūnijoje susijęs ir su didesniais lankytojų srautais šiltuoju sezonu. Tikimasi, kad sutvarkyta erdvė bus patraukli tiek vietos gyventojams, tiek kurorto svečiams.

  • Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Posėdis Leipalingio dvare

    Leipalingio dvare Druskininkų savivaldybėje į posėdį susirinko Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos taryba. Susitikime aptarta, kaip užtikrinti etninės kultūros puoselėjimo tęstinumą ir sklaidą ne tik Druskininkuose, bet ir visame Dzūkijos regione.

    Posėdyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, tarybos atstovai, Druskininkų savivaldybės specialistai, etninės kultūros puoselėtojai, tautodailininkai ir kūrėjai. Daug dėmesio skirta tam, kaip tradicijas išlaikyti gyvas kasdienybėje, o ne vien šventiniuose renginiuose.

    Kokios priemonės veikia, o kur stringa?

    Susitikimo metu pristatyta etninės kultūros situacija Druskininkų savivaldybėje, apžvelgtos vykdomos edukacijos ir renginiai, taip pat tradicijų išsaugojimo iniciatyvos. Aptarti iššūkiai, su kuriais dažniausiai susiduria bendruomenės ir organizatoriai: kartų kaita, mažėjantis nuoseklus įsitraukimas ir riboti žmogiškieji ištekliai.

    Diskusijose pabrėžta, kad etninės kultūros sklaidą vis dažniau lemia praktiniai sprendimai: aiškus edukacijų turinys, bendradarbiavimas su mokyklomis, muziejais ir vietos bendruomenėmis, taip pat tradicijų pateikimas šiuolaikiškai, neprarandant autentiškumo. Dalyviai akcentavo, jog svarbu ne tik renginių gausa, bet ir jų kokybė bei tęstinumas.

    Heraldika ir regiono tapatybė

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos simbolių įteisinimas. Tokie sprendimai, pasak posėdžio dalyvių, prisideda prie aiškesnės regiono tapatybės ir atpažįstamumo, o simboliai tampa ne vien formalumu, bet ir edukacine priemone.

    Taip pat aptarti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso prioritetai bei Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados rezultatai. Šios iniciatyvos vertintos kaip svarbūs būdai įtraukti tiek jaunimą, tiek turizmo sektorių, kad tradicijos būtų ne tik saugomos, bet ir taptų vietos ekonomikos bei švietimo dalimi.

    Posėdžio dalyviai susipažino su Leipalingio dvaro istorija ir aplankė A. Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus. Susitikimą užbaigė pažintinė edukacija Druskininkuose, kurios metu gilintasi į vietos kultūros ir istorijos paveldą.

  • Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną patvirtino atnaujintą Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašą. Nauja tvarka įsigaliojo 2026 metais birželio 1 dieną ir orientuota į tikslesnį paramos skyrimą bei didesnę paskatą grįžti į darbo rinką.

    Tvarkos apraše numatyti pakeitimai aktualūs tiek dirbantiems mažesniu krūviu, tiek šeimoms su vaikais, tiek gyventojams, kurie siekia atgauti finansinį stabilumą po bedarbystės. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai parengti atsižvelgiant į nacionalinio reguliavimo pokyčius, taikomus piniginei socialinei paramai.

    Kas keičiasi dirbantiems?

    Vienas ryškiausių pakeitimų – palengvintos sąlygos dirbantiems ne visą darbo laiką. Atsisakyta reikalavimo dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, o tai reiškia, kad didesnė dalis mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų gali tikėtis paramos.

    Taip pat numatyta, kad dirbant ne visu etatu nebereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje vien tam, kad būtų išlaikyta teisė į piniginę socialinę paramą. Praktikoje tai turėtų sumažinti biurokratinę naštą ir supaprastinti paramos gavimo procesą.

    Didesnė paskata įsidarbinti

    Atnaujintoje tvarkoje numatyta ilgesnė pereinamojo laikotarpio apsauga įsidarbinus. Įsidarbinus asmeniui 6 mėnesius bus mokama 100 proc. dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo mokėta iki įsidarbinimo, kai anksčiau toks laikotarpis truko 3 mėnesius.

    Kartu sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Tikimasi, kad šios nuostatos mažins riziką, jog žmogus dėl baimės netekti paramos atidės sprendimą priimti darbą.

    Turto normatyvai, šeimos ir skolos

    Didinami turto ir būsto ploto normatyvai. Piniginių lėšų normatyvas didinamas dvigubai: pirmajam asmeniui iki 30 VRP, kiekvienam kitam suaugusiam – iki 20 VRP, o vaikui – iki 10 VRP.

    Naudingojo būsto ploto normatyvas vieno ir dviejų butų namuose didinamas nuo 60 iki 90 kv. m, todėl daugiau šeimų gali išlikti paramos sistemoje net ir turėdamos didesnį, bet realiai būtinos paskirties būstą.

    Šeimoms numatytos papildomos nuostatos: vieniems auginantiems vaikus tėvams, kai nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, sudaryta teisė 12 mėnesių gauti paramą visai šeimai. Taip pat studijuojantys ar besimokantys vaikai iki 24 metų įskaitomi į šeimos sudėtį, jei jų pajamos mažesnės nei 1,1 VRP.

    Dar vienas svarbus akcentas – skolų valdymo reikalavimai kompensacijoms gauti. Jei gyventojas turi įsiskolinimų už šildymą ar vandenį, jis turės ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl skolos grąžinimo.

    Tvarkoje taip pat patikslintos galimybės skirti paramą išimties tvarka, pavyzdžiui, kai asmuo turi tik vieną būstą, tačiau jo turto vertė viršija normatyvus, arba kai parama reikalinga skyrybų proceso metu. Savivaldybė tikisi, kad šie pokyčiai leis paramą skirti taikliau, nepaliekant pažeidžiamų situacijų nuošalyje.

  • Lauko kavinė valstybinėje žemėje Biržų rajone: kada būtinas mero sutikimas ir kaip jį gauti

    Lauko kavinė valstybinėje žemėje Biržų rajone: kada būtinas mero sutikimas ir kaip jį gauti

    Biržų rajono miestuose ir miesteliuose lauko kavinės įrangą ar baldus valstybinėje žemėje, kur žemės sklypai nėra suformuoti, galima įrengti tik turint Biržų rajono savivaldybės mero sutikimą. Tai taikoma tiek prie stacionarių viešojo maitinimo įstaigų, tiek sezoninėms lauko kavinėms, kai naudojama Savivaldybės patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė.

    Reikalavimas aktualus, kai planuojama statyti ar įrengti laikinus nesudėtinguosius statinius ir įrenginius: staliukus, kėdes, skėčius, pakylas ir panašius sprendinius, skirtus viešojo maitinimo paslaugoms teikti. Savivaldybė pabrėžia, kad sutikimas reikalingas tam, kad būtų suderinti viešųjų erdvių naudojimo, saugumo ir infrastruktūros apsaugos klausimai.

    Pagal kokias taisykles išduodamas sutikimas?

    Mero sutikimas išduodamas vadovaujantis Biržų rajono savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklėmis. Jos patvirtintos Biržų rajono savivaldybės tarybos 2026 metais vasario 6 dieną sprendimu Nr. T-8 „Dėl Biržų rajono savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

    Praktikoje tai reiškia, kad prieš pastatant lauko įrangą viešoje valstybinėje teritorijoje pirmiausia reikia įsitikinti, ar vieta patenka į nesuformuotų sklypų valstybinės žemės zoną. Jei taip, sutikimo procedūra yra privaloma, net jei įranga atrodo laikina ar nedidelės apimties.

    Kaip pateikti prašymą per Žemės informacinę sistemą?

    Prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą, pasirenkant paslaugą Sutikimų statyti išdavimas. Pildant prašymą reikia pažymėti žemėlapyje teritoriją, kurioje numatoma įrengti lauko įrangą ar baldus, kad Savivaldybė galėtų įvertinti vietą, jos paskirtį ir galimus apribojimus.

    Taip pat būtina pridėti planuojamos lauko įrangos ir baldų išdėstymo schemos, brėžinio ar plano kopiją, suderintą su Savivaldybės vyriausiuoju inžinieriumi. Derinimas reikalingas siekiant išsaugoti esamą inžinerinę infrastruktūrą ir užtikrinti, kad planuojami sprendiniai netrukdytų jos eksploatacijai bei plėtrai.

    Kokie įsipareigojimai taikomi gavus sutikimą?

    Gavęs sutikimą pareiškėjas įsipareigoja už naudojimąsi valstybine žeme mokėti žemės nuomos mokestį. Taip pat numatyta pareiga Savivaldybės administracijai teikti informaciją apie naudojimąsi valstybine žeme.

    Tokie reikalavimai dažniausiai taikomi tam, kad viešos erdvės būtų naudojamos skaidriai, o jų užėmimas komercinei veiklai turėtų aiškias sąlygas ir kontrolės mechanizmus. Verslui tai padeda išvengti situacijų, kai lauko įranga įrengiama nesuderinus, o vėliau tenka ją skubiai demontuoti ar taisyti sprendinius.

  • Anykščių rajono savivaldybė ieško investicijų ir projektų valdymo specialisto: paraiškų laukia iki birželio 12 dienos

    Anykščių rajono savivaldybė ieško investicijų ir projektų valdymo specialisto: paraiškų laukia iki birželio 12 dienos


    Darbo skelbimas

    Ieškomas Investicijų ir projektų valdymo skyriaus specialistas!

    Skelbimas galioja iki 2026-06-12 (imtinai)

    Ieškomas Investicijų ir projektų valdymo skyriaus specialistas!

    Skelbimas galioja iki 2026-06-12 (imtinai)

  • Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Pradedamas paraiškų priėmimas Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2027–2029 metų programai. Parama skirta kultūros paveldo objektų tyrimams, projektavimui ir tvarkybos darbams, kad vertybės būtų išsaugotos ir pritaikytos naudojimui.

    Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie valdo paminklo, valstybės saugomo arba registrinio statuso kultūros paveldo objektą. Svarbi sąlyga taikoma paminklų ir valstybės saugomų objektų valdytojams: jie turi būti sudarę apsaugos sutartį su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kurioje apibrėžiamos lankymo sąlygos.

    Ką galima finansuoti?

    Valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami valstybės saugomų ir registrinių objektų taikomieji tyrimai. Tokiam finansavimui numatoma iki 90 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Valstybės saugomiems objektams taip pat gali būti finansuojamas tvarkybos darbų projekto parengimas, patys tvarkybos darbai ir jiems būtini taikomieji tyrimai. Viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus religines bendruomenes, numatoma iki 60 proc., o privačioms įstaigoms, fiziniams asmenims ir religinėms bendruomenėms – iki 80 proc., abiem atvejais neviršijant 600 000 eurų.

    Registriniams objektams numatytas atskiras prioritetas, kai reikia skubiai pašalinti avarijos grėsmę. Tokiems darbams gali būti skiriama iki 80 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Programoje taip pat numatytas Šventojo Sosto kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimas. Šiuo atveju gali būti dengiama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

    Kur ir iki kada teikti paraišką?

    Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje KPEPIS. Pildant paraišką sistemoje, reikia pasirinkti paraiškų skiltį ir atitinkamą finansavimo paraiškos formą kultūros vertybių saugojimo darbams.

    Teikiant paraišką svarbu iš anksto pasiruošti privalomus dokumentus ir įsitikinti, kad pateikiami duomenys sutampa su objekto teisiniu statusu Kultūros vertybių registre. Praktikoje būtent dokumentų trūkumai, netikslūs darbų aprašai ar neaiškus darbų pagrindimas dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios paraiškas tenka tikslinti.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant?

    Kultūros paveldo tvarkybos finansavimas paprastai skiriamas etapais, todėl paraiškoje itin svarbu aiškiai aprašyti darbų seką ir jų būtinumą, ypač kai kalbama apie avarinės būklės šalinimą. Taip pat vertinama, ar objektas atveriamas visuomenei ir ar sudarytos realios sąlygos jį lankyti, jeigu tai numatyta apsaugos sutartyje.

    Jeigu kyla klausimų dėl paraiškos pildymo ar reikalavimų, konsultacijas teikia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Iki paraiškų termino pabaigos rekomenduojama nelaukti paskutinių dienų, nes sistemoje pateikimui gali prireikti papildomų patikslinimų.

  • Grasinantys laiškai apie sprogmenis pasiekė mokyklas ir ligonines: policija pavojaus kol kas nemato

    Grasinantys laiškai apie sprogmenis pasiekė mokyklas ir ligonines: policija pavojaus kol kas nemato

    Birželio 2 dienos rytą dalį šalies įstaigų pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai apie esą pastatuose padėtus sprogmenis. Pranešimai nukreipti į mokyklas, medicinos įstaigas, transporto mazgus, įskaitant stotis ir oro uostą.

    Policijos duomenimis, iki vidurdienio buvo gauta apie 40 pranešimų, o visa informacija tikrinama ir analizuojama. Pareigūnai nurodo, kad šiuo metu realaus pavojaus požymių neįžvelgia, tačiau situacija vertinama atsargiai.

    Grasinimai siųsti rusų kalba, o laiškuose teigiama, kad pastatai užminuoti ir sprogimai esą įvyks po dviejų valandų. Tokie pranešimai dažnai naudojami siekiant sukelti paniką, sutrikdyti įstaigų darbą ir pareikalauti didelių resursų patikroms.

    Policija ragina įstaigų vadovus ir už saugumą atsakingus asmenis apžiūrėti teritoriją bei patalpas pagal vidines procedūras. Radus įtartinų daiktų ar pastebėjus neįprastą elgesį, prašoma nedelsiant skambinti telefonu 112 ir nesistengti įtartinų radinių liesti ar perkelti.

    Gyventojams primenama neplatinti nepatikrintos informacijos ir vadovautis tik oficialiais pranešimais. Kilus klausimų ar prireikus patikslinimų, galima kreiptis policijos informacijos telefonu +370 700 60 000.

    „Kol kas realios grėsmės nematome, tačiau gautą informaciją tikriname ir analizuojame, raginame išlikti budriems“, – sakė policijos atstovai.

  • Anykščių rajone stabdomas asbesto šiferio atliekų surinkimas: pasiektas planuotas 111 tonų limitas

    Anykščių rajone stabdomas asbesto šiferio atliekų surinkimas: pasiektas planuotas 111 tonų limitas

    Anykščių rajono savivaldybės administracija pranešė stabdanti asbesto šiferio atliekų surinkimo paraiškų priėmimą. Savivaldybės teigimu, pagal jau gautų prašymų apimtį pasiektas iš anksto numatytas 111 tonų kiekis, todėl nauji prašymai šiuo metu nebepriimami.

    Tokie ribojimai paprastai taikomi tuomet, kai suplanuotas atliekų surinkimo finansavimas ir logistika būna susieti su konkrečiu kiekiu. Pasiekus nustatytą tonų limitą, savivaldybė nebegali užtikrinti, kad papildomos paraiškos būtų aptarnautos tame pačiame etape.

    Asbesto turinčios statybinės atliekos laikomos pavojingomis, nes ardant ar netinkamai tvarkant medžiagas į aplinką gali patekti sveikatai kenksmingų plaušelių. Dėl šios priežasties gyventojams rekomenduojama tokias atliekas šalinti tik teisėtais būdais, laikantis nustatytų saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimų.

    Gyventojams, kurie nespėjo pateikti prašymo, savivaldybės dažniausiai pataria sekti informaciją dėl galimo papildomo kvietimo ar kito surinkimo etapo. Taip pat verta pasitikslinti, kokios alternatyvos numatytos konkrečioje savivaldybėje: ar priėmimas bus atnaujintas, ar teks laukti naujo finansavimo laikotarpio.

    Detalesnę informaciją apie tolimesnius sprendimus, paraiškų priėmimo atnaujinimo galimybes ir praktinę atliekų perdavimo tvarką gyventojams teikia Anykščių rajono savivaldybės administracija.