CP v2

Category: Regionai

  • Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Sutartis – nuo praktikos iki tyrimų

    Anykščių rajono savivaldybė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) birželio 3 dieną pasirašys bendradarbiavimo sutartį. Dokumentą pasirašys Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis ir LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis.

    Sutartimi siekiama įtvirtinti nuolatinį institucijų bendradarbiavimą, kad universiteto kompetencijos būtų pritaikomos regione, o savivaldybės įstaigos taptų patrauklesne baze studijoms ir praktikai. Toks modelis Lietuvoje vis dažniau naudojamas sprendžiant specialistų trūkumo regionuose problemą.

    Dėmesys jaunimui ir specialistų pritraukimui

    Vienas pagrindinių numatytų tikslų – profesinis orientavimas, skirtas Anykščių krašto jaunimui, svarstančiam sveikatos mokslų studijas. Savivaldybės ir universiteto partnerystė leidžia moksleiviams ir studentams aiškiau pamatyti karjeros kelią, o regionui – anksčiau užmegzti ryšį su potencialiais būsimais darbuotojais.

    Praktikoje tai gali reikšti daugiau susitikimų su LSMU atstovais, informacinių renginių bei galimybių susipažinti su realiu darbu sveikatos priežiūros įstaigose. Ankstyvas kryptingas orientavimas dažnai laikomas viena efektyviausių priemonių, padedančių jaunus specialistus paskatinti grįžti dirbti į regionus.

    Kvalifikacija, konsultacijos ir mokslas

    Kita sutarties kryptis – kvalifikacijos kėlimas ir kompetencijų stiprinimas. Tai apima galimybes Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams dalyvauti mokymuose, atnaujinti žinias ir pritaikyti naujausias klinikines bei vadybines praktikas.

    Taip pat numatyta plėtoti mokslinę veiklą, bendrus projektus ir tyrimus, kurie leistų spręsti regionui aktualias sveikatos problemas, gerinti paslaugų kokybę ir procesus. Sutartyje akcentuojamos ir konsultacijos įstaigoms, kai LSMU ekspertai gali padėti tobulinti veiklos organizavimą bei valdymą.

    Svarbi partnerystės dalis – LSMU studentų praktika Anykščių rajono įstaigose. Tikimasi, kad aiškesnės praktikos galimybės ir glaudesnis ryšys su universitetu ilgainiui padės didinti jaunų specialistų srautą regione ir stiprinti vietos sveikatos paslaugų prieinamumą.

  • Raguvos „Spindulėlis“ sugrįžo su rekordu: nuo keturmečių iki jaunimo, paaiškėjo laureatai

    Paskutinį pavasario šeštadienį Raguvos miestelyje nuaidėjo XXIV šalies vaikų ir jaunimo ansamblių bei solistų festivalis-konkursas „Spindulėlis“. Renginys, jau tapęs vasaros pradžios tradicija, šiemet sutraukė dalyvius iš kelių Aukštaitijos miestų ir rajonų, o saulėtas oras tik sustiprino šventės nuotaiką.

    Organizatoriai skelbia, kad į Raguvoje vykusį konkursą atvyko atlikėjai iš Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio bei Panevėžio miesto ir rajono. Scenoje pasirodė įvairaus amžiaus dainininkai – nuo ketverių metų vaikų iki vyresnio jaunimo, o gausiausia, kaip įprasta, buvo solistų grupė.

    Festivalio-koordinatorė Kotryna Juškaitė subūrė komisiją, kuri vertino pasirodymus nuo pirmųjų iki paskutiniųjų numerių. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad konkurso formatas dalyviams kelia papildomo jaudulio, tačiau kartu suteikia aiškų tikslą ir motyvaciją tobulėti, o vadovams leidžia palyginti ugdymo rezultatus skirtingose mokyklose ir studijose.

    Vertinimo komisijai susumavus balus, laureatai paskelbti atskirose vaikų ir jaunimo kategorijose, išskiriant solistus ir ansamblius. Prizinės vietos atiteko Panevėžio rajono kultūros centro padaliniams, Kupiškio kultūros centrui, Anykščių kultūros centro kolektyvui, Rokiškio rajono Obelių gimnazijos neformaliojo švietimo skyriaus ansambliui bei kitiems dalyviams.

    Vaikų kategorijos solistų grupėje pirmą vietą iškovojo Liepa Erlikaitė iš Panevėžio rajono kultūros centro Miežiškių padalinio, antra vieta skirta Radvilei Timofejevai, trečia – Elijai Račinskaitei iš Panevėžio rajono kultūros centro Ramygalos padalinio. Vaikų ansamblių grupėje nugalėjo Pažagienių mokyklos-darželio būrelis „Do Re Mi šalyje“, antroji vieta atiteko Paįstrio padalinio ansambliui „Muzikos ABC“, trečioji – Obelių gimnazijos ansambliui „Obuoliukais lyja“.

    Jaunimo kategorijos solistų grupėje pirmą vietą pelnė Vakarė Jokimaitė iš Kupiškio kultūros centro, antrą – Nora Nuobaraitė iš Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos, trečią – Domas Kuizinas iš Panevėžio rajono kultūros centro Miežiškių padalinio. Jaunimo ansamblių grupėje nugalėjo Anykščių kultūros centro merginų kvartetas, antrą vietą užėmė Panevėžio rajono kultūros centro Raguvos padalinio merginų populiariosios muzikos grupė „Spindulėlis“, trečią – Kupiškio kultūros centro vaikų dainavimo studijos dainininkės.

    Pagrindinis apdovanojimas, „Grand Prix“, atiteko Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos solistei Dovilei Ledzinskaitei. Organizatoriai pažymi, kad „Spindulėlis“ kasmet išlieka svarbia scena jauniesiems atlikėjams: čia jie ne tik varžosi, bet ir įgyja patirties dirbti su scena, garsu, komisijos pastabomis bei viešu pasirodymu.

    Renginio kūrybinė grupė dėkoja rėmėjams ir partneriams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo, tarp jų – Panevėžio rajono savivaldybei, Panevėžio rajono kultūros centrui, Raguvos bendruomenei ir Panevėžio rajono Raguvos bendruomenei „Raguva kartu“. Taip pat padėkota vietos verslams ir ūkininkų šeimoms, prisidėjusioms prie dalyvių priėmimo bei prizų.

    Festivalio akimirkas įamžino fotografas Gintaras Lukoševičius, o renginį apžvelgė Panevėžio rajono kultūros centro Raguvos padalinio meno vadovė Ina Kuodienė. Organizatoriai linki bendruomenei saugios ir šiltos vasaros bei patvirtina, kad „Spindulėlis“ planuojamas ir kitais metais.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: šiemet finansuojama jau 20 projektų

    Panevėžio rajono bendruomenėms šiemet skirta daugiau kaip 78 tūkst. eurų nacionalinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Įvertinus pateiktas paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles, finansavimas skirtas 20-čiai projektų.

    Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, finansuojamų iniciatyvų apimtys auga jau kelerius metus iš eilės. 2024 metais buvo patvirtinti 9 projektai, kuriems skirta 36 888 eurai, 2025 metais – 15 projektų už beveik 69 tūkst. eurų, o šiemet riba peržengė 78 tūkst. eurų.

    Kur bus panaudota parama?

    Didžiausias dėmesys skiriamas bendruomenių veiklos sąlygoms gerinti ir viešajai infrastruktūrai atnaujinti. Pagal veiklos sritį, skirtą materialinei bazei kurti ar stiprinti, finansavimą gavo penkios bendruomenės: Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių.

    Šių projektų lėšos paprastai nukreipiamos į įrangos, inventoriaus ar patalpų pritaikymo poreikius, kad būtų lengviau organizuoti susitikimus, edukacijas, šventes bei kitas vietos iniciatyvas. Praktikoje tai reiškia geresnes sąlygas tiek savanorių veiklai, tiek renginių organizavimui, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Viešosios erdvės: nuo aikštelių iki aktyvaus laisvalaikio zonų

    Kita dalis paramos skirta viešosioms erdvėms ir statiniams tvarkyti bei pritaikyti gyventojų poreikiams. Šioje srityje finansuojami šeši projektai, kurių tikslas – didinti saugumą, gerinti laisvalaikio infrastruktūrą ir kurti patrauklesnes erdves šeimoms bei jaunimui.

    Tarp numatytų darbų įvardijami Krekenavos riedlenčių aikštelės atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, Pažagieniuose ir Vadokliuose. Taip pat planuojamos naujos aktyvaus laisvalaikio zonos Raguvos ir Naujamiesčio bendruomenėse bei priemonės, kurios padės užtikrinti paprastesnę ir nuoseklesnę viešųjų erdvių priežiūrą.

    Renginiai ir mokomieji vizitai – bendruomeniškumui stiprinti

    Dar devyni projektai finansuojami renginių ir mokomųjų vizitų organizavimo kryptyje. Šios iniciatyvos orientuotos į tradicijų puoselėjimą, amatų ir kultūros pristatymą, vietos gyventojų edukaciją bei tarpusavio ryšių stiprinimą.

    Numatoma, kad bendruomenės vyks į mokomuosius vizitus įvairiuose Lietuvos regionuose, kur susipažins su kitų vietovių gerąja praktika ir įgyvendintais sprendimais. Tarp išskiriamų veiklų minimas Dembavos bendruomenės teatralizuotas tautinių šokių festivalis, Miežiškių bendruomenės tradicijoms ir amatams skirtas renginys bei Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos gerosios patirties vizitas į Mažąją Lietuvą.

    Panevėžio rajone veikia daugiau kaip 60 bendruomenių, o dalis jų projektų tradiciškai įgyvendinami prisidedant ne tik paramos lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad bendruomenės dažnai investuoja ir savo lėšas, taip pat prisideda savanorišku darbu, o dalinį finansavimą prie kai kurių iniciatyvų skiria ir Panevėžio rajono savivaldybė.

    „Smagu matyti, kad mūsų rajono bendruomenės turi idėjų ir ryžto jas įgyvendinti. Už kiekvieno projekto slypi žmonės, kurie savo laisvą laiką, energiją ir rūpestį skiria vietai, kurioje ir gyvena“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Miglė Bražėnienė.

    Pasak savivaldybės, augantis finansuojamų projektų skaičius rodo didėjantį vietos aktyvumą ir geresnį pasirengimą pasinaudoti nacionalinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad atnaujintos viešosios erdvės, įsigyta įranga ir bendruomeniniai renginiai prisidės prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos bei didesnio žmonių įsitraukimo visame Panevėžio rajone.

  • Alytaus rajone startuoja jaunimo mobilūs mokymai: istorija Kurnėnuose ir verslo pamokos „Tarzanijoje“

    Alytaus rajone startuoja jaunimo mobilūs mokymai: istorija Kurnėnuose ir verslo pamokos „Tarzanijoje“

    Birželio 10 dieną Alytaus rajone prasidės projektas Jaunimo mobilūs mokymai Inovacijų žingsniai: nuo atradimo iki sėkmės, skirtas kaimiškųjų vietovių jaunimui. Pirmasis renginys – įvadinis jaunimo sambūris – kvies susipažinti, užmegzti ryšius ir išgirsti patirtis, kurios gali padėti apsispręsti dėl ateities kelių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mokymai orientuoti į praktinį pažinimą: dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir patirti. Tokia forma ypač aktuali regionuose, kur jaunimui dažnai pritrūksta gyvų susitikimų su skirtingų sričių profesionalais ir pavyzdžių, kaip idėjos virsta realiais projektais.

    Kurnėnai: tarpukario pamoka šiandienai

    Pirmoji dienos dalis vyks Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje-muziejuje, kur jaunimas susipažins su vietos istorija. Edukacijos metu bus pasakojama apie tarpukario laikotarpį ir išskirtinę istoriją, kaip prieš daugiau nei šimtmetį į kaimo vietovę buvo atgabentos statybinės medžiagos iš už Atlanto, leidusios pastatyti moderniausią to meto mokyklą.

    Numatyta ir praktinė patirtis – dalyviai galės išbandyti istorines rašymo priemones, rašydami žąsies plunksna. Organizatorių teigimu, tokie užsiėmimai padeda suprasti, kad inovacijos nebūtinai reiškia tik skaitmeną: jos dažnai prasideda nuo kūrybiško sprendimo ir bendruomenės ryžto.

    „Tarzanija“ ir „Dzūkijos dvaras“: kaip gimsta idėjos

    Antroje renginio dalyje jaunimas vyks į nuotykių parką „Tarzanija“ ir „Dzūkijos dvarą“. Čia dalyvių laukia pokalbiai apie šiuolaikinio verslo kūrimą, augimą ir kasdienius sprendimus, kurie lemia, ar idėja tampa tvaria veikla.

    Jaunuoliai gyvai išgirs sėkmės istorijas ir susipažins su pramogų bei svetingumo verslo užkulisiais: nuo paslaugų kūrimo iki klientų patirties, komandos formavimo ir sezoniškumo valdymo. Tokie susitikimai, pasak organizatorių, padeda realistiškai įvertinti, ko reikia norint kurti darbo vietas regione ir išlaikyti veiklą konkurencingoje rinkoje.

    Įvadinio sambūrio organizatorius – bendruomeninė organizacija „Dainavos kaukas“. Renginys planuojamas Kurnėnų L. Radziukyno mokykloje-muziejuje ir vėliau „Tarzanijoje“ bei „Dzūkijos dvare“, o dalyvių skaičius numatytas iki 30.

    Pradžia numatyta 9.00 valandą, pabaiga – 17.00 valandą. Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto ir primena, kad tokie mobilūs mokymai – proga ne tik įgyti žinių, bet ir užmegzti kontaktus bei rasti bendraminčių ateities iniciatyvoms.

  • Valstybinis apdovanojimas už motinystę: Punios daugiavaikė mama pripažinta už nuopelnus šeimai

    Valstybinis apdovanojimas už motinystę: Punios daugiavaikė mama pripažinta už nuopelnus šeimai

    Punios gyventoja Zita Sabaitienė sulaukė valstybinio įvertinimo už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis jai įteiktas už atsakingą vaikų auklėjimą, pasiaukojimą ir bendruomenei svarbų pavyzdį.

    Šį apdovanojimą moteriai įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, apsilankiusi pas apdovanotąją, pasveikino ją ir padėkojo už šeimos vertybių puoselėjimą.

    „Esate darbščios, pareigingos, atsidavusios šeimai moters ir motinos pavyzdys. Linkiu Jums stiprios sveikatos, energijos, daug džiugių dienų, artimųjų meilės bei dėmesio“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kartu su mere moterį sveikino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskienė ir Punios seniūnė Toma Anušauskaitė. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie įvertinimai primena visuomenei apie ilgalaikį, kasdienį tėvų darbą ir jo reikšmę vaikų ateičiai.

    Zita Sabaitienė užaugino penkis vaikus – tris dukras ir du sūnus. Ji sako apie kiekvieną jų kalbanti su pasididžiavimu, nes vaikai užaugo atsakingi, dirbantys, susikūrę savarankišką gyvenimą ir palaikantys glaudų ryšį su gimtaisiais namais.

    Šeimos susitikimai, anot moters, tebėra dažni: vaikai ir vaikaičiai grįžta į Puniją, o didžiosios metų šventės dažniausiai minimos kartu. Ji skaičiuoja, kad per Velykas ar Kalėdas prie stalo neretai susėda 16 artimiausių šeimos narių.

    „Didelė šeima – džiaugsmas. Kai augo, gal ir buvo sunkiau, bet dabar labai džiaugiuosi. Pilni namai. Vaikai nenuėjo klystkeliais“, – sakė Zita Sabaitienė.

    Moters gyvenime netrūko ir išbandymų: ji anksti liko našlė, kai jauniausias sūnus dar buvo paauglys. Tuomet kasdieniai rūpesčiai ir atsakomybė už šeimą gulė ant jos pečių, o pragyvenimui teko dirbti ir namuose, ir ūkyje.

    Vėliau, Punioje įkūrus vaikų darželį, atsirado galimybė įsidarbinti, o dalį gyvenimo ji skyrė darbui Punios seniūnijoje. Pasak Zitos Sabaitienės, motinystė reikalavo daug fizinės ištvermės, o buities darbai, ypač skalbimas rankomis, paliko pėdsakų sveikatai.

    Šiandien, vaikams užaugus, ji daugiau dėmesio skiria sau ir kasdieniams pomėgiams: skaito, važinėja dviračiu, dalyvauja renginiuose, bendrauja su kaimynais. Vasarą laiko pareikalauja ir sodyba – tvarkinga aplinka, gėlės bei prižiūrėti augalai liudija šeimininkės kruopštumą ir prisirišimą prie namų.

    Valstybiniai apdovanojimai už nuopelnus motinystei Lietuvoje tradiciškai skiriami siekiant pagerbti tėvus ir globėjus, ilgus metus atsakingai auginančius vaikus ir prisidedančius prie visuomenės gerovės. Šiemet tokiu pačiu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota ir Daugų seniūnijos gyventoja Ona Lesniauskienė, užauginusi dešimt vaikų.

  • „Katutės“ per metus užaugo iki scenos: kaip Miroslavo pradinukai skinasi kelią į Dainų šventę

    „Katutės“ per metus užaugo iki scenos: kaip Miroslavo pradinukai skinasi kelią į Dainų šventę

    Alytaus r. Miroslavo gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas „Katutės“ susibūrė vos prieš metus, tačiau per šį laiką jau spėjo nuveikti išties daug. Pirmos ir antros klasės mokiniai su didžiuliu smalsumu pažino liaudiškų šokių pasaulį, kantriai mokėsi pirmųjų žingsnelių ir nuoširdžiai stengėsi juos atlikti kuo geriau.


    „Katutės“ – pirmieji šokių žingsniai į didžiąją Dainų šventę

    Išmokę du jiems itin patinkančius šokius, jaunieji šokėjai jau dalyvavo atrankoje į Lietuvos moksleivių dainų šventę, taip pat pasirodė festivalyje–konkurse „Šok, Lietuva“, vykusiame Butrimonių gimnazijoje. „Katutės“ šoko ir Alytaus rajono mokinių olimpiadų bei konkursų nugalėtojų apdovanojimų šventėje „Smalsumas kuria ateitį: motyvacija mokytis“, surengtoje Butrimonių kultūros centre. Naujausias kolektyvo pasirodymas įvyko V-ajame liaudiškų šokių festivalyje „Vaikystės glėby“, Mažeikiuose. Kolektyvui vadovauja mokytoja Renata Vaikšnorienė, kartu su vaikais kasdien kurianti ne tik šokio, bet ir bendrystės džiaugsmą.

    Šiuo metu „Katutės“ su nekantrumu laukia Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku, ratu, kartu“. Vaikai vieningai sako, kad jiems labai patinka šokti, mokytis naujų dalykų ir dalyvauti renginiuose, kuriuose susirenka gausus būrys bendraamžių bei žiūrovų. Jiems smagu susipažinti su kitais dalyviais, matyti save didžiuosiuose ekranuose, filmuotis ir būti šventės dalimi.

    Ne mažiau džiaugsmo suteikia ir kelionės – galimybė kartu su draugais gyventi, leisti laisvalaikį, patirti naujų įspūdžių. Kiekvieną kartą vaikai su pasididžiavimu apsivelka tautinius kostiumus, kurie, jų pačių nuostabai, pasirodė esantys kur kas patogesni, nei tikėjosi. Jaunieji šokėjai džiaugiasi sulaukdami daug dėmesio, palaikymo ir šiltų aplodismentų.

    Artėjančios Dainų šventės jie laukia kupini vilčių ir geros nuotaikos. Visi tikisi neišdildomų įspūdžių, malonių siurprizų, naujų draugysčių, prasmingų patirčių ir, žinoma, puikiai praleisto laiko su draugais iš visos Lietuvos. Juk būtent tokios akimirkos ilgam išlieka vaikystės prisiminimuose.

    Mirsolavo gimnazijos informacija

    Alytaus r. Miroslavo gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas „Katutės“ susibūrė vos prieš metus, tačiau per šį laiką jau spėjo nuveikti išties daug. Pirmos ir antros klasės mokiniai su didžiuliu smalsumu pažino liaudiškų šokių pasaulį, kantriai mokėsi pirmųjų žingsnelių ir nuoširdžiai stengėsi juos atlikti kuo geriau.

    Išmokę du jiems itin patinkančius šokius, jaunieji šokėjai jau dalyvavo atrankoje į Lietuvos moksleivių dainų šventę, taip pat pasirodė festivalyje–konkurse „Šok, Lietuva“, vykusiame Butrimonių gimnazijoje. „Katutės“ šoko ir Alytaus rajono mokinių olimpiadų bei konkursų nugalėtojų apdovanojimų šventėje „Smalsumas kuria ateitį: motyvacija mokytis“, surengtoje Butrimonių kultūros centre. Naujausias kolektyvo pasirodymas įvyko V-ajame liaudiškų šokių festivalyje „Vaikystės glėby“, Mažeikiuose. Kolektyvui vadovauja mokytoja Renata Vaikšnorienė, kartu su vaikais kasdien kurianti ne tik šokio, bet ir bendrystės džiaugsmą.

    Šiuo metu „Katutės“ su nekantrumu laukia Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku, ratu, kartu“. Vaikai vieningai sako, kad jiems labai patinka šokti, mokytis naujų dalykų ir dalyvauti renginiuose, kuriuose susirenka gausus būrys bendraamžių bei žiūrovų. Jiems smagu susipažinti su kitais dalyviais, matyti save didžiuosiuose ekranuose, filmuotis ir būti šventės dalimi.

    Ne mažiau džiaugsmo suteikia ir kelionės – galimybė kartu su draugais gyventi, leisti laisvalaikį, patirti naujų įspūdžių. Kiekvieną kartą vaikai su pasididžiavimu apsivelka tautinius kostiumus, kurie, jų pačių nuostabai, pasirodė esantys kur kas patogesni, nei tikėjosi. Jaunieji šokėjai džiaugiasi sulaukdami daug dėmesio, palaikymo ir šiltų aplodismentų.

    Artėjančios Dainų šventės jie laukia kupini vilčių ir geros nuotaikos. Visi tikisi neišdildomų įspūdžių, malonių siurprizų, naujų draugysčių, prasmingų patirčių ir, žinoma, puikiai praleisto laiko su draugais iš visos Lietuvos. Juk būtent tokios akimirkos ilgam išlieka vaikystės prisiminimuose.

    Mirsolavo gimnazijos informacija

  • Nauja 444 eurų išmoka vaiko priežiūrai nuo birželio 1 dienos: kam priklausys ir kaip ją gauti

    Nuo 2026 metais birželio 1 dienos įsigalios nauja mėnesinė išmoka vaiko priežiūrai – 444 eurai. Ji bus skiriama vienam iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjui tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą žmogus neturi teisės gauti įprastos vaiko priežiūros išmokos.

    Išmokos dydis siejamas su bazine socialine išmoka: bus mokama 6 bazinių socialinių išmokų suma per mėnesį. Išmoka bus mokama nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 2 metai, todėl ji aktuali šeimoms, kurios dėl draudimo stažo ar kitų aplinkybių negauna socialinio draudimo vaiko priežiūros išmokos.

    Priklausomai nuo situacijos, kreipiantis gali reikėti pateikti vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą, jeigu duomenų nėra Gyventojų registre. Taip pat gali būti prašoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo neskirti vaiko priežiūros išmokos kopijos ar išrašo, jei šios informacijos institucijos nemato registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

    Jeigu vaikui nustatyta globa šeimoje, gali reikėti dokumentų apie globos ar rūpybos nustatymą ir asmens paskyrimą globėju, jei duomenų taip pat nėra sistemose. Praktikoje tai reiškia, kad daliai pareiškėjų pakaks elektroninių duomenų patikrinimo, o kitiems reikės atsinešti ar pridėti dokumentų kopijas.

    Varėnos rajono gyventojai dėl šios išmokos galės kreiptis pagal deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą: kaimo vietovių gyventojai – į seniūniją, Varėnos miesto gyventojai – į Socialinių išmokų skyrių, iš anksto užsiregistravę. Prašymus bus galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ši priemonė orientuota į spragų užpildymą, kai vaiko priežiūros laikotarpiu šeima lieka be socialinio draudimo išmokos. Tokiais atvejais aiškiai apibrėžta, fiksuoto dydžio parama gali padėti užtikrinti bent minimalų pajamų stabilumą pirmaisiais dvejais vaiko gyvenimo metais.

  • Paskutinis skambutis Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje: 82-oji abiturientų laida žengia į finišą

    Paskutinis skambutis Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje: 82-oji abiturientų laida žengia į finišą

    Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje gegužės pabaigoje nuaidėjo paskutinis skambutis 82-ajai abiturientų laidai. Dvyliktokams tai tapo simboline riba tarp pamokų tvarkaraščių ir artėjančių brandos egzaminų maratono bei sprendimų dėl tolimesnių studijų ar darbo.

    Šventinė diena tradiciškai prasidėjo abiturientų eisena per miestą, kuri subūrė mokyklos bendruomenę ir artimuosius. Prie Švenčionių rajono savivaldybės dvyliktokus pasveikino meras Rimantas Klipčius, vicemerė Violeta Čepukova ir administracijos direktorė Jovita Rudėnienė.

    Paskutinio skambučio prasmė

    Paskutinis skambutis Lietuvos gimnazijose žymi ne tik mokslo metų pabaigos nuotaiką, bet ir perėjimą į atsakingiausią etapą – pasirengimą brandos egzaminams. Daugeliui abiturientų tai yra paskutinis bendras renginys mokykloje, kai dar kartą susitinkama su mokytojais ir prisimenami dvylikos metų pasiekimai.

    Pastaraisiais metais mokyklos vis dažniau pabrėžia, kad emocinė savijauta prieš egzaminus yra ne mažiau svarbi nei akademinis pasirengimas. Šventės metu skambantys palinkėjimai dažniausiai sukasi apie ramybę, susitelkimą ir gebėjimą išlaikyti balansą tarp mokymosi ir poilsio.

    Sveikinimai gimnazijos kiemelyje

    Vėliau šventė persikėlė į gimnazijos kiemelį, kur vyko iškilmingas renginys ir sveikinimai. Abiturientams linkėta sėkmės egzaminuose, drąsiai siekti tikslų ir, užvėrus mokyklos duris, nebijoti naujo gyvenimo etapo.

    Renginyje netrūko jautrių akimirkų, šypsenų ir gėlių, o pagrindinis dėmesys buvo skirtas dvyliktokams. Mokyklos bendruomenei tai proga ne tik palydėti jaunus žmones, bet ir sustiprinti ryšį su buvusiais mokiniais, kurie neretai vėliau sugrįžta kaip alumnai, rėmėjai ar mentoriai.

    Švenčionių rajono savivaldybė skelbė, kad šventę lydėjo bendruomeniškas nusiteikimas ir nuoširdūs palinkėjimai abiturientams. Dvyliktokams paskutinis skambutis tapo naujos pradžios ženklu, o artimiausios savaitės jiems bus kupinos egzaminų ir apsisprendimų dėl ateities.

  • Naujame Strūnaityje paminėtas kunigo Aldo Antano Čeponio 50 metų kunigystės jubiliejus

    Gegužės 31 dieną Naujo Strūnaičio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje aukotos iškilmingos šv. Mišios, skirtos kunigo Aldo Antano Čeponio 50 metų kunigystės jubiliejui. Į šventę susirinko aplinkinių parapijų dvasininkai, parapijiečiai ir svečiai, norėję padėkoti už ilgus tarnystės metus.

    Mišių metu bendruomenė meldėsi už jubiliatą ir dėkojo už jo ištikimybę pašaukimui bei darbą su žmonėmis. Pamoksle akcentuota, kad tokia sukaktis tampa ne tik asmenine švente, bet ir visos parapijos atminties bei tęstinumo ženklu.

    Renginio dalyviai priminė, jog per penkis dešimtmečius kunigo tarnystė palietė ne vieną bendruomenę: nuo kasdienio sielovadinio darbo iki pagalbos šeimoms per krikštus, santuokas ar netekties akimirkas. Pasak šventės organizatorių, būtent nuoseklus buvimas šalia žmonių dažniausiai ir tampa kunigystės matu.

    Po šv. Mišių jubiliatą sveikino Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius ir Strūnaičio seniūnė Rita Jastremskienė. Buvo dėkojama už ilgametį indėlį į vietos bendruomenę ir linkėta sveikatos, stiprybės bei ramybės tęsiant tarnystę.

    Šventei papildomos prasmės suteikė ir sukakties kontekstas: kunigas Aldas Antanas Čeponis yra minėjęs ir 80 metų jubiliejų. Parapijiečiai pabrėžė, kad tokios datos suburia skirtingas kartas, o bažnyčia tampa vieta, kurioje bendruomenė ne tik meldžiasi, bet ir stiprina tarpusavio ryšius.

    Švenčionių rajono savivaldybė, pranešdama apie renginį, pažymėjo, kad jubiliejus tapo padėkos ženklu žmogui, kurio gyvenimas ilgus metus buvo susietas su dvasiniu palydėjimu ir pastoracine tarnyste. Pasak dalyvių, iškilmingos Mišios ir sveikinimai atspindėjo gyvą parapijos pagarbą savo kunigui.