CP v2

Category: Regionai

  • Truskavos kultūros centro vadovo konkursas: dokumentų laukiama iki birželio 4 dienos

    Truskavos kultūros centro vadovo konkursas: dokumentų laukiama iki birželio 4 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Truskavos kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Pareigos yra darbo sutarties pagrindu, todėl atranka vykdoma pagal nustatytą konkursinę tvarką.

    Paraiškos ir kiti dokumentai priimami iki 2026 metais birželio 4 dienos (imtinai). Konkurso paskelbimo data – 2026 metais gegužės 21 dieną.

    Tokio pobūdžio konkursuose paprastai vertinama vadovavimo patirtis, strateginis planavimas, gebėjimas valdyti biudžetą ir užtikrinti kultūros paslaugų prieinamumą vietos bendruomenei. Praktikoje reikšminga ir patirtis organizuojant renginius bei pritraukiant partnerius ir projektinį finansavimą.

    Truskavos kultūros centro vadovas įprastai atsako už įstaigos veiklos organizavimą, komandos darbą, programų įgyvendinimą ir veiklos rezultatų planavimą. Kandidatams taip pat svarbu įvertinti, kad kultūros įstaigų veiklą vis dažniau papildo auditorijų pritraukimas skaitmeniniais kanalais ir bendradarbiavimas su švietimo bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Detali informacija apie reikalavimus kandidatams ir pareigybės aprašymas skelbiami Viešojo valdymo agentūros konkursų sistemoje. Ten pat pateikiama dokumentų teikimo tvarka ir pagrindiniai atrankos etapai.

  • Tytuvėnuose prie Bridvaišio ežero planuojami nauji takai ir privažiavimas: kur ir kada vyks aptarimas

    Tytuvėnuose prie Bridvaišio ežero planuojami nauji takai ir privažiavimas: kur ir kada vyks aptarimas

    Kelmės rajono savivaldybė informuoja apie rengiamą projektą Tytuvėnuose, prie Bridvaišio ežero, kuriuo numatoma įrengti inžinerinius tinklus ir susisiekimo infrastruktūrą. Planuojama nauja statyba apimtų privažiavimo kelią (gatvę), automobilių stovėjimo zoną bei pėsčiųjų takus.

    Projektas numatytas adresu Aušros g. 16, taip pat gretimose teritorijose Tytuvėnuose. Nurodoma, kad darbai būtų vykdomi sklypuose su kadastro numeriais 5472/0003:336 ir 5472/0003:419, o teritorijų naudojimo paskirtis siejama su rekreacinėmis erdvėmis ir rekreaciniais miškais.

    Pagal pateiktą informaciją, statytojas yra Kelmės rajono savivaldybė. Projektinius pasiūlymus parengė projektuotojas Uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“.

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Rietave, Plungės g. 28, darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 valandos, iš anksto suderinus telefonu. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys iki 2026 metų birželio 19 dienos gali teikti pasiūlymus projektuotojui raštu, elektroniniu paštu arba kitu nurodytu būdu.

    Viešas susirinkimas dėl projektinių pasiūlymų numatytas 2026 metų birželio 19 dieną 15.00 valandos. Skelbiama, kad susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, todėl aktualu iš anksto pasitikrinti prisijungimo informaciją ir pasiruošti klausimus dėl sprendinių, poveikio aplinkai, privažiavimo organizavimo bei lankytojų srautų.

  • Kėdainių Etikos komisija birželio 5 dieną rinksis nuotoliniu būdu: spręs dėl skundo tyrimo

    Kėdainių Etikos komisija birželio 5 dieną rinksis nuotoliniu būdu: spręs dėl skundo tyrimo

    Kėdainių rajono savivaldybės Etikos komisija 2026 metais birželio 5 dieną 10 valandą rengia nuotolinį posėdį. Jį sušaukė komisijos pirmininkė Indrė Saldytė-Eigirdė.

    Darbotvarkėje numatyta apsispręsti dėl komisijos narių nusišalinimų, susijusių su 2026 metais kovo 27 dieną gautu skundu. Tokie nusišalinimai paprastai svarstomi siekiant užtikrinti sprendimų nešališkumą ir išvengti interesų konflikto.

    Taip pat planuojamas to paties skundo pakartotinis nagrinėjimas ir sprendimas, ar pradėti tyrimą. Praktikoje tai reiškia, kad komisija įvertins, ar skunde pateikta pakankamai aplinkybių ir ar jos patenka į komisijos kompetenciją.

    Posėdis bus transliuojamas „YouTube“ platformoje, o jam pasibaigus bus galima peržiūrėti vaizdo įrašą. Savivaldybės dažniausiai tokiu būdu užtikrina didesnį viešumą, gyventojams sudarydamos galimybę sekti komisijų darbą nuotoliniu būdu.

  • Kelmės NVO kviečiamos deleguoti atstovą: formuojama 2026–2028 metų projektų atrankos komisija

    Kelmės rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba kviečia rajone veikiančias NVO teikti kandidatūras į 2026–2028 metų priemonės projektų atrankos ir vertinimo komisiją. Ji bus sudaroma įgyvendinant priemonę, skirtą stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse.

    Komisijos darbas apims pateiktų paraiškų vertinimą pagal nustatytus reikalavimus ir kriterijus bei siūlymų teikimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo. Savivaldybė pabrėžia, kad tai viena svarbiausių grandžių, užtikrinančių skaidrų ir pagrįstą sprendimų priėmimą, kai finansuojamos bendruomenių iniciatyvos.

    Komisijos sudarymas numatytas Kelmės rajono savivaldybės mero 2026 metais gegužės 27 dieną potvarkiu patvirtintame įgyvendinimo tvarkos apraše. Pagal jį vieną NVO atstovą į komisiją deleguoja Kelmės rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba.

    Deleguojamam kandidatui keliami aiškūs reikalavimai: būtina patirtis vertinant projektų paraiškas, dalyvaujant projektų atrankoje arba įgyvendinant projektines veiklas. Taip pat numatyta interesų konflikto prevencija: komisijos nariu negali būti organizacijos, kuri ketina teikti paraišką pagal šią priemonę, atstovas.

    Kandidatus gali siūlyti Kelmės rajone veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Pasiūlymuose prašoma nurodyti kandidato vardą ir pavardę, atstovaujamą organizaciją, einamas pareigas, kontaktus ir trumpai aprašyti patirtį projektų rengimo, vertinimo ar įgyvendinimo srityse.

    Dokumentus prašoma pateikti iki 2026 metais birželio 15 dienos 10 valandos elektroniniu paštu. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Turto valdymo vyriausiąją specialistę Mildą Valiuškevičienę telefonu +370 666 82 422.

    Tokios komisijos savivaldybėse paprastai tampa vieta, kur susitinka bendruomenių poreikiai ir finansavimo taisyklės, todėl NVO atstovo kompetencija ir nepriklausomumas yra esminiai. Aktyvus organizacijų įsitraukimas laikomas viena iš prielaidų, padedančių stiprinti pasitikėjimą projektų finansavimo procesu ir didinti bendruomeninių iniciatyvų kokybę.

  • Kretingos rajono sporto šventė Kurmaičiuose: 12 rungčių, beveik 200 dalyvių ir seniūnijų lyderiai

    Kurmaičiuose paskutinį gegužės šeštadienį surengta antroji Kretingos rajono sporto šventė subūrė sporto mėgėjus, jų šeimas ir sirgalius. Organizatorių teigimu, varžybose dalyvavo beveik 200 žmonių, o dienos programa apėmė tiek tradicines, tiek pramogines rungtis.

    Šventės tikslas buvo ne tik išsiaiškinti stipriausius, bet ir paskatinti gyventojus daugiau judėti bei įsitraukti į bendruomenės veiklas. Geriausiai pasirodę dalyviai ir komandos pelnė teisę atstovauti Kretingos rajonui antrajame Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių etape.

    12 rungčių ir šeimų startai

    Dalyviai varžėsi net 12-oje rungčių: tinklinio, futbolo, krepšinio, šaškių, šachmatų, šaudymo, svarsčio rovimo, rankų lenkimo, smiginio, spiningavimo iš valčių ir baidarių lenktynių. Šalia to vyko ir įtraukiančios estafetės, skirtos šeimoms bei draugų komandoms.

    Varžybų diena sujungė skirtingo amžiaus dalyvius, o daugelyje rungčių buvo atskiros įskaitos moterims ir vyrams. Tokia struktūra leido varžytis plačiam ratui sportuojančiųjų – nuo pradedančiųjų iki patyrusių entuziastų.

    Kas išsivežė pergales?

    Krepšinio 3×3 turnyre nugalėjo Kūlupėnų seniūnijos komanda Kūlupėnai, antrąją vietą užėmė Kurmaičiai, trečiąją – Darbėnų seniūnijos komanda Rondaps. Futbolo 5×5 varžybose stipriausi buvo Salantų miesto seniūnijos Salantas, antroje vietoje liko Kretingos miesto Veltūnas, trečioje – Darbėnų Darba.

    Tinklinio 3×3 varžybose tarp moterų pirmąją vietą iškovojo Trio, antroji atiteko Kūlupėnams, trečioji – Just-go. Vyrų grupėje triumfavo Žalgirio seniūnijos SPG, antri liko Kūlupėnai, treti – Darbėnai.

    Šeimų estafetėse nugalėjo Neringa, Šarūnas ir Donatas Jašinskai, antrąją vietą pelnė Rimantas, Aistė ir Armandas Saliai, trečiąją – Subačių šeima. Svarsčio rovime iki 85 kg geriausias buvo Marijus Šideikis, o svorio kategorijoje virš 85 kg pergalę iškovojo Justas Venckauskis.

    Taiklumas, jėga ir vandens rungtys

    Strėlyčių mėtyme tarp moterų pirmąją vietą užėmė Justina Subačienė, antrąją – Gileta Gedvilienė, trečiąją – Evelina Šulcaitė. Tarp vyrų taikliausias buvo Rolandas Želvys, antras liko Dainius Šiaulys, trečias – Andrius Razmus.

    Rankų lenkime moterų grupėje nugalėjo Vilijanda Žimontaitė, o vyrų – Nerijus Litvinas. PRO įskaitoje stipriausi buvo Žigimantas Beržinis, Alvydas Daugintis ir Arūnas Kubilius.

    Spinigavimo iš valčių varžybose laimėjo Kretingos seniūnijos duetas Darius Butkus ir Darius Tiškus, antri buvo Kūlupėnų atstovai Maris Žilinskis ir Juozas Vaitkus. Baidarių lenktynėse greičiausia buvo Imbarės seniūnijos komanda Saliai išvien, o šaudymo rungtyje tarp moterų pirmavo Laura Dambrauskienė, tarp vyrų – Modestas Narvilas.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad didžiausia šventės vertė – bendruomeniškumas ir dalyvių ryžtas įsitraukti. Šventę Kurmaičiuose surengė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius kartu su Kretingos seniūnija.

    „Nuoširdžiai dėkojame visiems, kūrusiems sporto šventės atmosferą – dalyviams, sirgaliams, organizatoriams ir rėmėjams. Svarbiausia, kad judėdami rodome pavyzdį kitiems“, – sakė organizatoriai.

  • Kretingos rajono maudyklų tyrimai: pirmieji vandens ir smėlio rezultatai rodo, kad maudytis saugu

    Kretingos rajono savivaldybėje atlikti pirmieji šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai rodo, kad tirtose vietose maudytis saugu. Mėginiai buvo paimti gegužės 26 dieną, įvertinus tiek mikrobiologinius vandens rodiklius, tiek galimą parazitologinę taršą smėlyje.

    Tyrimai apėmė Kretingos Dvaro parko I tvenkinį, Juodupėnų tvenkinį, Kašučių ežerą, Padvarių tvenkinį ties Kurmaičiais, Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkinius. Taip pat tikrintas Nasrėnų žvyrduobės tvenkinys, kuris vasarą dažnai tampa traukos vieta ieškantiems ramesnio poilsio.

    Vandens kokybė vertinta pagal pagrindinius mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Šie rodikliai laikomi svarbiausiais vertinant, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų riziką.

    Smėlyje papildomai ieškota parazitų požymių, įvertinant kirminių kiaušinėlių ir lervų kiekį. Nustatyta, kad visi tirtų parametrų rezultatai atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus.

    Tyrimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Klaipėdos skyrius. Kitas vandens mėginių ėmimas Kretingos rajono maudyklose numatytas birželio 9 dieną, o gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamą informaciją, ypač po gausesnių liūčių ar karščių bangų.

  • Nelegalūs vandens gręžiniai: į savivaldybę verta kreiptis iki liepos vidurio, kad suspėtumėte įteisinti

    Iki liepos 31 dienos gyventojai dar gali įteisinti anksčiau nelegaliai įrengtus vandens gręžinius be sankcijų, tačiau pirmasis žingsnis – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje naudojamas gręžinys. Praktikoje svarbu nedelsti: savivaldybės perspėja, kad artėjant terminui daugėja besikreipiančiųjų, todėl dokumentų derinimas gali užtrukti.

    Naujoji tvarka numato, kad kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra yra nutiesta iki sklypo ribos ir asmuo turi viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybės pritarimas tampa būtina paraiškos dalimi. Tik gavus pritarimą, toliau galima tvarkyti registravimo procedūrą institucijoje, kuri registruoja gręžinius Žemės gelmių registre.

    Gavus savivaldybės pritarimą, dokumentus iki liepos 31 dienos reikia pateikti Lietuvos geologijos tarnybai. Ji įvertina pateiktą informaciją ir atlieka registraciją, kad gręžinio naudojimas taptų teisėtas ir būtų aiškūs jo duomenys bei statusas registre.

    Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vadinamąsias vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 metais gegužės 1 dienos. Jei yra pagrįstų duomenų, kad įrenginys atsirado po šios datos, arba sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė gali paraiškai nepritarti.

    Neigiamas sprendimas galimas ir tais atvejais, kai tame pačiame sklype asmuo jau buvo kreipęsis dėl naujo gręžinio ir anksčiau gavo neigiamą išvadą. Tokiu atveju neregistruotą įrenginį gali tekti likviduoti pagal nustatytą tvarką, todėl gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar atitinka kriterijus.

    Įteisinimo reikalavimai taikomi ne tik giluminiams gręžiniams, bet ir sekliems įrenginiams, dažnai vadinamiems vandens adatomis ar adatiniu gręžiniu. Tuo metu šuliniams šie reikalavimai netaikomi – jų registruoti nereikia, tačiau svarbu nesupainioti šių vandens išgavimo būdų, nes pareigos ir terminai skiriasi.

  • Kretingos centre atidaryta dviračių remonto stotelė: ką ras dviratininkai ir kur ji įrengta

    Kretingos miesto centre, šalia Kretingos rajono turizmo informacijos centro, įrengta nauja dviračių remonto stotelė. Ji skirta tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams, keliaujantiems dviračiais po Kretingą ir jos apylinkes.

    Stotelėje dviratininkai gali pasinaudoti pagrindiniais įrankiais smulkiems gedimams pašalinti, taip pat rasti pompą padangoms pripūsti. Įrengti laikikliai leidžia dviratį patogiai pakelti ir remontą atlikti greičiau, ypač jei prireikia sureguliuoti ar pritvirtinti detales.

    Tokio tipo infrastruktūra vis dažniau diegiama miestuose, siekiant skatinti kasdienį judumą dviračiais ir sudaryti sąlygas kelionę tęsti net ir įvykus smulkiam gedimui. Dviračių remonto stotelės paprastai pasirenkamos centrinėse, gerai matomose vietose, kur yra didesni pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.

    Ši stotelė įrengta asociacijai „Klaipėdos regionas“ įgyvendinant tarptautinį projektą „Baltic Biking UPGRADE“. Projektu siekiama gerinti dviračių turizmo ir kasdienio važiavimo sąlygas, stiprinant maršrutų ir paslaugų tinklą regione.

    Kretingoje įrengta stotelė gali būti naudinga planuojantiems trumpus pasivažinėjimus mieste, taip pat keliautojams, kurie dviračiu atvyksta į centrą ar tęsia maršrutus po rajoną. Smulkus remontas vietoje dažnai padeda išvengti papildomų išlaidų ir sutaupyti laiko, kai iki dviračių serviso yra toliau.

  • Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Vasarą vis daugiau žmonių renkasi poilsį prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, tačiau kartu išauga ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai bei civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla dėl skubėjimo, per didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir vaikų palikimo be priežiūros.

    Dažna klaida – šokti į vandenį po ilgesnio buvimo saulėje ar aktyvaus sporto, kai kūnas perkaista. Saugiau yra į vandenį bristi pamažu, pirmiausia apsišlakstant, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti raumenų mėšlungį ar staigų savijautos pablogėjimą.

    Saugus elgesys prie kranto

    Prie vandens telkinio daug rizikos kelia vietos, kur galima netikėtai paslysti ar įkristi: molo kraštai, tilteliai, statūs šlaitai, apaugę krantai. Vaikams tokiose vietose ypač svarbi nuolatinė suaugusiojo priežiūra, nes nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai.

    Renkantis maudymosi vietą verta teikti pirmenybę paplūdimiams ar maudykloms, kur būna daugiau žmonių ir dažnai dirba gelbėtojai. Nuošaliose, nepažįstamose vietose didėja rizika susidurti su staigiais dugno pokyčiais, duobėmis, srovėmis ar povandeniniais objektais.

    Kas pavojingiausia vandenyje?

    Nemokantys plaukti neturėtų eiti giliau nei iki krūtinės, o maudytis vieniems nerekomenduojama net ir patyrusiems plaukikams. Į nežinomą telkinio vietą saugiausia įbristi lėtai, neneriant ir nešokant, nes dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių.

    Riziką didina ir elgesys, kuris atrodo nekaltas: pavojingi žaidimai vandenyje, bandymai vienas kitą nardinti ar tampyti už kojų. Taip pat nereikėtų valgyti ar kramtyti gumos maudantis, o ypač svarbu neplaukti į laivakelį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes gali įtraukti sraigto sukelta srovė.

    Perkūnijos, škvalo ar viesulo metu vandenyje būti negalima, o taip pat būtina laikytis gelbėtojų signalų: jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama. Jei maudymosi vieta pažymėta plūdurais, jų ribų perplaukti nereikėtų, nes už jų dažnai prasideda gilesnės zonos ar laivybos ruožai.

    Plaukiojimo priemonės ir pagalba skęstant

    Plaukiant valtimi, vandens dviračiu ar kita plaukiojimo priemone gelbėjimosi liemenę reikia užsidėti dar prieš išplaukiant ir dėvėti visą laiką. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti ar vaikščioti, nes net nedidelis judesys gali apversti plaukiojimo priemonę.

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112 ir bandyti padėti saugiais būdais nuo kranto, metant gelbėjimo ratą ar paduodant lazdą. Šokti gelbėti į vandenį be priemonių rekomenduojama tik labai gerai pasirengusiems plaukikams, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai sugriebti ir įtraukti po vandeniu.

    Jei skęstate patys, svarbiausia – nepanikuoti: stengtis kuo labiau nurimti, įkvėpti oro ir, jei įmanoma, atsigulti ant nugaros. Dėmesį į save verta atkreipti mojuojant rankomis ar šaukiant, tačiau energiją būtina taupyti, kad išliktumėte vandens paviršiuje iki pagalbos atvykimo.

  • Joniškio rajone startavo kvietimas bendruomenėms: projektams iki 5 000 eurų, paraiškos iki birželio 24 dienos

    Joniškio rajone startavo kvietimas bendruomenėms: projektams iki 5 000 eurų, paraiškos iki birželio 24 dienos

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Finansavimas skirtas nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių iniciatyvoms, kurios kuria apčiuopiamą naudą vietos gyventojams.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 3 dienos iki 2026 metų birželio 24 dienos. Kvietimas aktualus organizacijoms, planuojančioms veiklas 2026–2028 metų laikotarpiu pagal savivaldybėje patvirtintą įgyvendinimo tvarką.

    Galimi pareiškėjai yra bendruomeninės organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, kurios turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat paraiškas gali teikti bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos, jei jos taip pat turi nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Finansuojamos veiklos turi atliepti viešuosius bendruomenės narių interesus ir poreikius. Priemonė orientuota ne į vienkartinius renginius, o į tvarų bendruomenės stiprinimą: nuo pilietiškumo ir lyderystės ugdymo iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo, savanorystės ir informacinio raštingumo stiprinimo.

    Didelė kvietimo dalis skirta bendruomenės sutelktumui: vaikų ir jaunimo užimtumui, edukacijoms, kultūrinei veiklai, bendruomenės komunikacijos priemonėms ir sveikatinimo iniciatyvoms. Taip pat remiamos akcijos, gerinančios viešąsias erdves, pavyzdžiui, parkų, poilsio ar sporto aikštelių tvarkymas ir atnaujinimas.

    Numatytos ir socialinės veiklos: pagalba vienišiems senjorams, asmenims su negalia ar kitiems bendruomenės nariams, kuriems reikalingas palaikymas, taip pat emocinės sveikatos stiprinimo iniciatyvos. Kvietimas apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei jas vykdo bendruomeninė organizacija.

    Atskirai įvardyta galimybė finansuoti veiklas, susijusias su civilinės saugos ir gynybos organizavimu bendruomenėje, įskaitant mokymus ir specialių priemonių įsigijimą. Tai atliepia pastarųjų metų tendencijas, kai savivaldybės vis dažniau skatina vietos iniciatyvas, didinančias gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    Konkursui numatyta 29 408 eurų valstybės biudžeto lėšų. Vienam projektui galima skirti nuo 1 000 iki 5 000 eurų, todėl paraiškos ypač tinkamos aiškiai apibrėžtiems, bendruomenei matomą rezultatą sukuriantiems projektams.

    Teikiant paraišką viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo veikloms, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti iki 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Toks ribojimas leidžia išlaikyti balansą tarp investicijų į priemones ir realių veiklų, kurios įtraukia gyventojus.

    Paraiškas savivaldybei galima pateikti keliais būdais: popierine forma atvykus į Livonijos g. 4-1 Joniškyje (101 kabinetas) arba elektroniniu paštu, kai dokumentai pasirašyti elektroniniu parašu. Taip pat priimami nuskenuoti dokumentai, jei galima identifikuoti paraišką teikiantį asmenį.

    Kartu su paraiška reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius organizacijos teisę veikti: įstatus, jei jie neprieinami Juridinių asmenų registre, veiklos ataskaitą, jei juridinis asmuo veikia trumpiau nei metus, ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei paraišką teikia įgaliotas asmuo. Savivaldybė nurodo, kad galima pridėti ir kitus dokumentus, kurie, pareiškėjo vertinimu, sustiprina paraišką.

    Konsultacijas pareiškėjams su konkursu susijusiais klausimais teikia Joniškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus programų koordinatorė Rasa Birutytė.