CP v2

Category: Regionai

  • Festivalis Kretingoje Europa 2050: kaip jaunimas iš 5 šalių mato demokratijos ir DI ateitį

    Gegužės 14–15 dienomis Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengtas tarptautinis jaunimo demokratijos festivalis „Europa 2050“. Renginys vyko įgyvendinant projektą „D-EFFECT“ ir subūrė jaunuolius, ekspertus bei partnerius iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Danijos.

    Festivalio ašis buvo jaunimo pilietinis įsitraukimas ir dialogas su sprendimų priėmėjais, ypač mažesniuose miestuose, kur tokios erdvės dažnai susiduria su ribotais resursais. Organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis bendradarbiavimas Pietų Baltijos regione padeda keistis metodais, kaip įtraukti jaunuolius į viešąjį gyvenimą ne tik simboliškai, bet ir praktiškai.

    Renginio atidaryme dalyvius pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir vicemerė Vaida Jakumienė. Sveikinimuose akcentuota, kad demokratijai būtinas nuoseklus jaunimo įgalinimas, o savivaldos ir bendruomenių sprendimams svarbu girdėti jaunų žmonių patirtis bei argumentus.

    Aktyviai į veiklas įsitraukė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Vydmantų gimnazijos ir Salantų gimnazijos mokiniai. Jaunuoliai dalyvavo tarptautinėse diskusijose ir dirbtuvėse, kuriose didelis dėmesys skirtas argumentavimui, kritiniam mąstymui ir gebėjimui įvardyti konkrečius sprendimus.

    Pirmąją dieną įvadinius pranešimus skaitė jaunimo ugdymo ir pilietiškumo ekspertai Aidas Gedminas bei Paulius Pakutinskas. Jie aptarė, kaip jaunimas gali daryti įtaką politiniams procesams, kaip demokratija veikia skaitmeninėje erdvėje ir kodėl socialinių tinklų dinamika vis dažniau tampa politinių nuotaikų katalizatoriumi.

    Vėliau dalyviai dirbo teminėse grupėse, kur analizavo ateities iššūkius ir kūrė galimus sprendimų scenarijus. Daugiausia dėmesio skirta klimato kaitai, socialinei atskirčiai, vartotojiškumo augimui, karų pasekmėms ir dirbtinio intelekto poveikiui kasdieniam gyvenimui bei demokratijos kokybei.

    Dirbant su ateities scenarijais dalyviai pasitelkė kūrybinius metodus ir vizualizavo, kaip Europa galėtų atrodyti 2050 metais, jei dabartinės problemos būtų ignoruojamos. Diskusijose ryškėjo baimės dėl didesnės kontrolės, visuomenės susiskaldymo ir technologijų dominavimo, tačiau kartu išryškėjo ir optimistiniai keliai, susiję su pažangiomis ekologinėmis inovacijomis.

    Aplinkosaugos temą nagrinėjusi grupė akcentavo emisijų mažinimą ir atsinaujinančios energijos plėtrą, pabrėždama, kad klimato politikos sprendimai tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę, sveikatą ir regionų atsparumą. Jaunimas aptarė saulės, vėjo ir vandens energijos svarbą bei būtinybę stiprinti tvarumo įpročius kasdienybėje.

    Dirbtinio intelekto tema dirbusi grupė svarstė, kaip DI galėtų perimti dalį žmonių užduočių ir ką tai reikštų darbo rinkai, švietimui ir informacijos patikimumui. Diskusijose pabrėžta, kad technologijų pažanga turi eiti kartu su medijų raštingumu, skaidrumu ir atsakomybe, kad visuomenė išliktų atspari manipuliacijoms.

    Antrosios dienos rytą vyko improvizacijos metodais grįstos dirbtuvės, kurias vedė aktoriai Elžbieta Latėnaitė ir Elvinas Juodkazis. Užsiėmimuose dalyviai stiprino viešo kalbėjimo ir saviraiškos įgūdžius, mokėsi greičiau reaguoti į argumentus ir dirbti komandoje.

    Tuo pačiu metu projekto partneriai aptarė tolesnius „D-EFFECT“ žingsnius ir veiklų planavimą. Diskutuota, kaip demokratijos festivaliai gali virsti ne vienkartiniu renginiu, o ilgalaike praktinio mokymosi ir jaunimo įtraukties sistema, kuri veikia ir tarp renginių.

    Festivalyje vyko ir Kretingos rajone veikiančių organizacijų bei įstaigų iniciatyvų pristatymai, padėję dalyviams geriau suprasti savanorystės, pilietinio įsitraukimo ir karjeros galimybes. Jaunuoliai bendravo su įvairių sričių atstovais, o tarptautinis kontekstas sustiprino patirties mainus ir kontaktų tinklą.

    Renginį užbaigė pažintis su Kretinga ir refleksijų vakaras Kretingos muziejaus Žiemos sode. Dalyviai pabrėžė, kad didžiausia vertė buvo atviros diskusijos, skirtingų šalių perspektyvos ir galimybė apie realias problemas kalbėti taip, kad būtų išgirsta.

    Festivalis „Europa 2050“ Kretingoje tapo platforma, kur jaunimo idėjos susitiko su praktiniais įrankiais, o ateities klausimai buvo nagrinėjami ne abstrakčiai, bet per konkrečias temas ir sprendimų paiešką. Organizatoriai nurodo, kad renginys įgyvendintas kaip projekto „D-EFFECT“ dalis, finansuojama „Interreg South Baltic“ programos lėšomis.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą: ką daryti, kad išvengtumėte rizikos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes net ir nedidelis sprogimas ar smūgio banga dažniausiai sužeidžia dėl skeveldrų ir dūžtančių stiklų.

    Jei galite, stebėkite drono kryptį saugiu atstumu, tačiau nesiartinkite ir nebandykite jo gaudyti ar numušti. Nukritęs dronas ar jo dalys gali kelti papildomą riziką, todėl geriausia laikytis atstumo ir apie situaciją pranešti telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas perduokite tik atsakingoms tarnyboms ir neviešinkite socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali atskleisti vietą, judėjimo kryptį ar kitą jautrią informaciją, kuri ekstremaliose situacijose tampa reikšminga saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, nedelskite ir įsiklausykite į oficialius nurodymus per radiją ar televiziją, taip pat patikrinkite patikimus valstybinių institucijų pranešimus. Tokie signalai reiškia, kad gali būti reali grėsmė, todėl svarbiausia greitai rasti saugiausią vietą.

    Jeigu esate lauke ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, ieškokite bet kokios apsaugos nuo viršaus ir šonų: požeminės perėjos, tunelio, rūsio, tvirto pastato laiptinės ar patalpos be langų. Patekę į vidų, laikykitės vadinamosios dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis.

    Likę namuose, užverkite langus, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo stiklų ir rinkitės kambarį be langų, koridorių ar rūsį. Turėkite po ranka telefoną, vandens, būtinų vaistų, dokumentus ir minimalų pirmosios pagalbos rinkinį, kad nereikėtų išeiti į nesaugią aplinką.

    Jeigu gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Ryšio tinklai krizės metu gali būti apkrauti, todėl skambinkite tik esant būtinybei, o artimuosius informuokite trumpomis žinutėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Radus įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite perkelti, ardyti ar tikrinti. Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikykitės kuo didesnio atstumo, ypač jei aplink yra stiklinių fasadų ar langų.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą, kuo daiktas panašus į pavojingą, ar matote laidus, talpas, neįprastas detales. Jūs neprivalote nustatyti, ar tai tikrai sprogmuo, saugiau klysti ir iškviesti tarnybas, nei rizikuoti pasekmėmis.

    Kol atvyks pareigūnai, stenkitės perspėti aplinkinius ir nukreipti žmones nuo pavojingos zonos, tačiau nekelkite panikos ir neblokuokite tarnybų privažiavimo. Jei įmanoma, pasilikite netoliese saugioje vietoje, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas prasideda nuo aiškių veiksmų plano: kur slėpsitės, kaip susisieksite su artimaisiais ir ką pasiimsite, jei reikėtų skubiai išeiti. Tokiose situacijose svarbiausia remtis oficialiais nurodymais ir nekartoti nepatikrintos informacijos.

  • Kretingos rajono priedangų žemėlapis atnaujinamas nuolat: kur jį rasti ir kaip pasiruošti

    Kretingos rajono savivaldybė primena gyventojams, kad rajone esančių priedangų žemėlapis yra viešai skelbiamas ir reguliariai atnaujinamas savivaldybės interneto svetainėje, Civilinės saugos, mobilizacijos ir viešosios tvarkos skiltyje. Joje taip pat pateikiama kita svarbi informacija, aktuali krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Žemėlapyje galima matyti priedangų vietas ir įvertinti, kuri iš jų yra arčiausiai namų, darbovietės ar ugdymo įstaigos. Savivaldybė ragina nelaukti pavojaus signalo ir iš anksto pasitikrinti maršrutą, kad prireikus būtų aišku, kur vykti ir kaip greičiausiai pasiekti saugesnę vietą.

    Specialistai primena, kad priedanga nėra tas pats, kas kolektyvinės apsaugos statinys ar slėptuvė, todėl svarbu realistiškai įvertinti jos paskirtį. Priedangos paprastai skirtos trumpalaikei apsaugai nuo pavojingų veiksnių, o gyventojų pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų dalykų: susitarimo su šeima dėl veiksmų, telefono įkrovimo ir būtiniausių priemonių.

    Ruošiantis rekomenduojama apgalvoti ir kasdienius scenarijus: kur būnate dienos metu, kaip pasiektumėte artimiausią priedangą pėsčiomis, kas pasirūpintų vaikais ar artimaisiais. Pravers ir aiški taisyklė namuose ar darbovietėje, kas ką daro gavus perspėjimą, kad sprendimai nebūtų priimami paskutinę minutę.

    Savivaldybė pabrėžia, kad informacijos atnaujinimas yra nuolatinis procesas, todėl gyventojams verta periodiškai pasitikrinti žemėlapį ir naujausius pranešimus. Tai ypač svarbu keičiantis gyvenamajai vietai, darbo adresui ar vaikų ugdymo įstaigai.

  • Kretingos savivaldybė su „Maisto banku“ sutarė dėl paramos: kaip maistas pasieks žmones krizės metu

    Sutartis dėl pagalbos krizėse

    Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė pagalbos sutartį su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“. Susitarimu siekiama užtikrinti sklandų bendradarbiavimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, kai gyventojams prireikia skubios paramos maistu.

    Sutartyje numatyta, kad kilus nenumatytoms aplinkybėms abi pusės greičiau derins veiksmus ir sprendimus, kad maisto parama pasiektų stokojančius ar nuo nelaimių nukentėjusius žmones. Savivaldybės teigimu, tai svarbu tam, kad pagalba būtų organizuojama ne ad hoc, o pagal aiškią tvarką.

    Kas pasirašė susitarimą

    Sutartį pasirašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos regiono vadovė Aušra Stravinskaitė-Baliūnienė. Šalys akcentuoja, kad toks susitarimas sutrumpina laiką nuo sprendimo priėmimo iki realios pagalbos gyventojams.

    Dokumentas apima bendradarbiavimą tais atvejais, kai dėl stichinių nelaimių, infrastruktūros sutrikimų ar kitų ekstremaliųjų situacijų daliai gyventojų gali prireikti maisto tiekimo ir paskirstymo. Praktikoje tai reiškia aiškesnį koordinavimą tarp savivaldybės, partnerių ir pagalbos teikėjų.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau stiprina civilinės saugos ir pasirengimo krizėms mechanizmus, nes ekstremalios situacijos gali kilti staiga ir apimti didesnę gyventojų dalį. Maisto tiekimo grandinės tokiais atvejais tampa viena jautriausių sričių, todėl iš anksto suderinti veiksmai padeda sumažinti riziką, kad žmonės liks be būtiniausių produktų.

    „Ši sutartis svarbi stiprinant Savivaldybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Bendradarbiavimas su „Maisto banku“ leis greičiau koordinuoti veiksmus ir užtikrinti, kad pagalba maistu gyventojus pasiektų laiku“, – sakė V. Preibienė.

    Savivaldybė pažymi, kad tokie susitarimai padeda aiškiau paskirstyti atsakomybes ir greičiau sutelkti resursus, kai labiausiai jų reikia. Gyventojams tai reiškia didesnį užtikrintumą, kad prireikus pagalba bus organizuojama operatyviai ir nuosekliai.

  • Klaipėdos regiono 2023–2029 metų funkcinės zonos strategija atnaujinama: kviečia teikti pastabas iki gegužės 27 dienos

    Klaipėdos regiono plėtros planavimo dokumentai koreguojami – parengti 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimų projektai. Gyventojai, verslo atstovai ir organizacijos kviečiami susipažinti su siūlomais pakeitimais ir iki 2026 metų gegužės 27 dienos pateikti pastabas ar pasiūlymus.

    Pakeitimų projektai teikiami viešam aptarimui, kad regiono prioritetai ir planuojamos investicijos geriau atitiktų realius poreikius. Toks derinimas aktualus tiek savivaldybėms, tiek vietos bendruomenėms, nes strategija paprastai apibrėžia, kokie projektai laikomi svarbiausiais ir kokia kryptimi bus telkiami finansiniai bei administraciniai resursai.

    Kas numatoma strategijoje

    Įgyvendinant strategijoje suplanuotas priemones, Klaipėdos regione planuojama vystyti integruotą viešojo transporto sistemą. Tai siejama su patogesniu susisiekimu tarp savivaldybių, geresniu maršrutų suderinimu ir regiono mobilumo didinimu, ypač tiems gyventojams, kurie kasdien vyksta į darbą ar mokslus.

    Taip pat numatoma atskirose regiono savivaldybėse įrengti infrastruktūrą, reikalingą investicijoms pritraukti. Praktikoje tai gali reikšti pramonės ar paslaugų plėtrai pritaikytas teritorijas, susisiekimo sprendinius, inžinerinių tinklų plėtrą ar kitas sąlygas, kurios verslui mažina įsikūrimo ir veiklos kaštus.

    Turizmo kryptis ir atvykstamasis srautas

    Kitas akcentas – Klaipėdos regiono patrauklumo stiprinimas kaip turistinės vietovės ir atvykstamojo turizmo skatinimas. Pastaraisiais metais regionai vis dažniau konkuruoja ne tik dėl vietos lankytojų, bet ir dėl užsienio turistų, todėl svarbūs tampa infrastruktūros sprendimai, maršrutų plėtra, paslaugų kokybė ir sezoninio turizmo mažinimas.

    Strategijoje numatyti veiksmai siejami ir su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioritetais, kurie orientuoti į integruotą vietos lygmens socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę plėtrą. Tai reiškia, kad planuojami projektai turėtų derinti ekonominį augimą su įtrauktimi, kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu, darniu turizmu bei saugumo stiprinimu.

    Kaip pateikti pastabas

    Pastabos ir pasiūlymai dėl strategijos bei veiksmų plano pakeitimų priimami iki 2026 metų gegužės 27 dienos. Pateikiant siūlymus svarbu aiškiai įvardyti, kurią projekto dalį siūloma koreguoti, kokį pokytį siūloma įtraukti ir kuo jis pagrįstas, kad vertinimas būtų kuo tikslesnis ir skaidresnis.

    Viešas derinimas laikomas vienu esminių etapų, nes leidžia iš anksto identifikuoti galimas spragas, dubliavimus ar neįvertintus poreikius. Kuo tikslesnės korekcijos pateikiamos šiame etape, tuo mažesnė rizika, kad vėliau įgyvendinant projektus kils nenumatytų kliūčių ar bus prarastos finansavimo galimybės.

  • Klaipėdos regiono 2023–2029 strategija atnaujinama: gyventojai kviečiami teikti pastabas iki gegužės 27 dienos

    Klaipėdos regiono plėtros taryba pradėjo viešą konsultaciją dėl 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimų. Gyventojai, verslo ir nevyriausybinės organizacijos kviečiami susipažinti su projektais ir iki 2026 metų gegužės 27 dienos pateikti pastabas bei pasiūlymus.

    Teikiami du dokumentai: atnaujinamas strategijos tekstas ir koreguojamas veiksmų planas, kuriame numatytos konkrečios priemonės bei jų įgyvendinimo eiga. Pastabas siūloma siųsti elektroniniu paštu, nurodytu Klaipėdos regiono plėtros tarybos pranešime.

    Kas numatyta strategijoje?

    Strategijos tikslas išlieka orientuotas į integruotą regiono vystymą: didesnį savivaldybių veiksmų suderinamumą, patogesnį susisiekimą ir geresnes sąlygas investicijoms. Dokumentuose akcentuojama, kad planuojama kurti integruotą viešojo transporto sistemą ir spręsti infrastruktūros poreikius atskirose savivaldybėse.

    Taip pat numatyta stiprinti Klaipėdos regiono, kaip turistinės vietovės, patrauklumą ir skatinti atvykstamąjį turizmą. Tokie sprendimai paprastai apima ne vien rinkodarą, bet ir paslaugų prieinamumą, susisiekimą, lankytinų objektų infrastruktūrą bei sezoninių srautų valdymą.

    Kaip tai siejasi su ES investicijomis?

    Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategija siejama su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos kryptimis. Dokumente nurodoma, kad suplanuoti veiksmai prisideda prie 5-ojo prioriteto Piliečiams artimesnė Lietuva ir tikslo skatinti integruotą vietos lygmens socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos plėtrą.

    Praktikoje tai reiškia, kad strategijoje numatyti projektai gali būti derinami su finansavimo galimybėmis, o pokyčiai strategijoje dažnai daromi tam, kad priemonės tiksliau atitiktų aktualius poreikius, pasikeitusias sąlygas ar programos įgyvendinimo reikalavimus.

    Kodėl svarbios gyventojų pastabos?

    Viešos konsultacijos leidžia anksti identifikuoti problemas, kurias geriausiai mato kasdieniai paslaugų naudotojai: maršrutų patogumą, jungčių trūkumus, investicijoms reikalingos infrastruktūros spragas ar turizmo plėtros poveikį gyvenamajai aplinkai. Pateikti pasiūlymai gali padėti patikslinti veiksmų planą taip, kad numatomi projektai duotų apčiuopiamesnį rezultatą savivaldybėms ir gyventojams.

    Strategijos ir veiksmų plano pakeitimų projektai skelbiami Klaipėdos regiono plėtros tarybos kanaluose, o pastabos priimamos iki 2026 metų gegužės 27 dienos. Pateikiant pasiūlymus rekomenduojama aiškiai įvardyti siūlomą pakeitimą, jo motyvą ir laukiamą naudą.

  • Aplinkos apsauga: kaip savivaldybė tvarko gyventojų užklausas ir ką verta žinoti prieš kreipiantis

    Kontaktai ir atsakomybės

    Savivaldybės Aplinkos apsaugos srityje už gyventojų užklausų nagrinėjimą ir koordinavimą atsakingas Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Semaška. Dažniausiai į jį kreipiamasi dėl teritorijų tvarkymo, aplinkos priežiūros ir su tuo susijusių administracinių klausimų.

    Planuojant kreiptis, verta iš anksto susirinkti aiškią informaciją: problemos vietą, laiką, trumpą situacijos aprašymą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Tai padeda greičiau įvertinti aplinkybes, priskirti klausimą atsakingiems vykdytojams ir sumažina papildomų patikslinimų poreikį.

    Slapukai ir privatumas

    Svetainėje naudojami slapukai, skirti užtikrinti bazinį jos veikimą, taip pat statistikai ir rinkodarai. Būtini slapukai paprastai reikalingi tam, kad puslapis veiktų stabiliai ir saugiai, todėl jie negali būti išjungti per įprastus svetainės nustatymus.

    Statistiniai slapukai padeda įvertinti lankomumo tendencijas, populiariausius puslapius ir tai, kaip lankytojai naršo svetainėje. Tokie duomenys įprastai apdorojami apibendrintai, kad būtų galima gerinti paslaugų kokybę, turinio pateikimą ir techninį veikimą.

    Formos saugumas ir „Google ReCaptcha“

    Užklausų formos veikimui naudojama „Google ReCaptcha“ sistema, kurios tikslas yra atskirti realius vartotojus nuo automatizuotų robotų, siunčiančių brukalus. Tai viena dažniausių priemonių, mažinančių piktnaudžiavimą formomis ir padedančių užtikrinti, kad institucijos gautų realias užklausas.

    Kai kuriais atvejais, kad forma veiktų sklandžiai, gali būti prašoma sutikti su našumo ar panašiais slapukais. Jei vartotojas nesutinka su rinkodaros slapukais, reklama gali būti mažiau pritaikyta pagal interesus, tačiau tai paprastai neturi įtakos pagrindinėms svetainės funkcijoms.

  • Amber Wind 2026 Palangoje: trys festivalio dienos su paradais, meistriškumu ir gala koncertu

    Festivalis sugrįžta aštuntą kartą

    Gegužės 22–24 dienomis Palangoje vyks 8-asis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis Amber Wind 2026. Organizatoriai žada trijų dienų programą, apimančią meistriškumo dirbtuves, orkestrų pasirodymus miesto erdvėse, vakaro koncertus ir naktines džiazo sesijas.

    Per kelerius metus Amber Wind tapo vienu ryškiausių pučiamųjų muzikos renginių pajūrio regione, stiprinančiu Palangos kaip orkestrinės muzikos tradicijų miesto įvaizdį. Festivalio sumanymas remiasi ilga vietos koncertų istorija, o programa kuriama taip, kad ji būtų įdomi ir profesionalams, ir plačiai publikai.

    Kas laukia programoje?

    Festivalio ašis išlieka platus pučiamųjų muzikos spektras: nuo klasikinės orkestrinės muzikos iki šiuolaikinių žanrų, džiazo ir eksperimentinių projektų. Dalis renginių persikelia į viešąsias miesto erdves, todėl muzika tampa ne tik salės įvykiu, bet ir Palangos ritmo dalimi.

    Programoje numatytos ir edukacinės veiklos: meistriškumo dirbtuvės leis jauniesiems muzikantams ir studentams mokytis iš tarptautinių atlikėjų. Tokia festivalio kryptis atliepia pastarųjų metų tendenciją Europoje, kai didieji muzikos renginiai vis dažniau derina koncertus su profesiniu ugdymu ir bendruomenės įtraukimu.

    Ryškiausi akcentai ir erdvės

    Penktadienį, gegužės 22 dieną, numatytos meistriškumo dirbtuvės ir ansamblių vakaras, kuriuose pasirodys TETRA BRASS iš Vokietijos. Vakaro pabaigoje suplanuota naktinė sesija, kurioje Karolio Šarkaus kvintetas pristatys albumą „XIDEA“.

    Šeštadienį, gegužės 23 dieną, Palangoje vyks orkestrų pasveikinimas miestui, tradicinis orkestrų paradas ir jungtinis koncertas. Dienos kulminacija numatoma gala koncerte Palangos koncertų salėje, kuriame pasirodys MNOZIL BRASS iš Austrijos su jubiliejine programa.

    Sekmadienį, gegužės 24 dieną, festivalį uždarys koncertas Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Jame dalyvaus Palangos orkestras, kviestinis dirigentas Simon Perčič ir solistas trimitininkas Dovas Lietuvninkas.

    Festivalį organizuoja Palangos orkestras, o finansavimą užtikrina Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad Amber Wind siekia laužyti stereotipą, jog pučiamųjų orkestrai skirti tik paradams, ir kviečia išgirsti, kaip plačiai šis žanras skamba šiandien.

  • Ekskursija Palangoje atgaivins Jono Šliūpo laikus: kaip burmistras keitė tarpukario kurortą

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gegužės 22 dieną 14.30 valandą kviečia palangiškius ir miesto svečius į ekskursiją Jono Šliūpo Palanga: tarpukario miesto istorijos. Ekskursiją ves istorikas Mindaugas Surblys, o dalyviai bus kviečiami į Palangą pažvelgti kaip į miestą, kurį tarpukariu formavo drąsios modernizavimo idėjos ir kasdieniai savivaldos sprendimai.

    Ekskursijos maršrutas ves per iki šiol išlikusius kultūros paveldo ir kitus istorinius objektus, menančius laikotarpį, kai Palangoje gyveno ir dirbo Jonas Šliūpas. Kiekvienoje stotelėje bus pasakojama, kaip kito kurorto veidas, kokie miesto rūpesčiai gulė ant burmistro stalo ir kaip administraciniai sprendimai paliko pėdsaką šiandienos Palangoje.

    Kas buvo Jonas Šliūpas?

    Jonas Šliūpas (1861–1944) laikomas viena ryškiausių modernėjančios lietuvių visuomenės figūrų, garsėjusia aktyvumu, polemišku temperamentu ir gebėjimu telkti diskusijas apie valstybės, visuomenės ir kultūros kryptį. Jo biografijoje persipina darbas Lietuvoje ir išeivijoje, vieša veikla, idėjiniai konfliktai bei nuolatinis siekis įtvirtinti lietuviškumo balsą tarptautinėje erdvėje.

    Istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama, kad 1918 metais Šliūpas prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekdamas didesnio tarptautinio dėmesio atkurtai valstybei. Vėlesnis jo etapas Palangoje dažnai siejamas su praktiniu darbu savivaldoje, kai idėjos turėjo virsti konkrečiais miesto tvarkymo sprendimais ir kasdieniais administraciniais darbais.

    Tarpukario Palanga: miestas, kuris keitėsi

    Tarpukariu Palanga sparčiai stiprino kurorto tapatybę: plėtėsi viešosios erdvės, formavosi kurortinė infrastruktūra, daugėjo poilsiautojų ir sezoninių paslaugų. Tokie miestai gyvena pagal savitas taisykles, kai vasaros dinamika, higienos, tvarkos ir viešosios tvarkos klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei reprezentaciniai projektai.

    Ekskursijoje žadama kalbėti ne tik apie žinomus objektus, bet ir apie mažiau pastebimas miesto detales, kurios padeda suprasti, kaip atrodė kasdienis gyvenimas ir kokių sprendimų reikalavo kurorto administravimas. Organizatorių teigimu, pasakojimai taip pat leis geriau pažinti Šliūpą ne vien kaip viešą veikėją, bet ir kaip žmogų už burmistro kabineto durų.

    Kada ir kur vyks ekskursija?

    Ekskursija vyks 2026 metais gegužės 22 dieną 14.30 valandą, o pradžia numatyta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga). Trukmė – 1 valanda 30 minučių.

    Dalyvių skaičius ribotas, todėl organizatoriai prašo registruotis iš anksto telefonu +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt. Ekskursija skirta tiek vietos gyventojams, norintiems kitaip pamatyti pažįstamą miestą, tiek svečiams, siekiantiems suprasti, kokie žmonės ir idėjos kūrė tarpukario Palangos veidą.

  • Kaišiadorių savivaldybė ieško dviejų kambarių buto apsaugotam būstui: kas gali teikti pasiūlymą

    Kaišiadorių savivaldybė ieško dviejų kambarių buto apsaugotam būstui: kas gali teikti pasiūlymą

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pradėjo dviejų kambarių gyvenamosios paskirties būsto pirkimą Kaišiadorių mieste. Įsigytas būstas būtų skirtas apsaugoto būsto socialinei paslaugai, teikiamai intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais kovo 31 dieną patvirtintomis pirkimo sąlygomis. Savivaldybė pabrėžia, kad perkamas būstas turi būti tinkamas gyventi iš karto.

    Ko reikalaujama iš būsto

    Pagrindinė sąlyga – Nekilnojamojo turto registre būstas turi būti įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties (butų) objektas. Taip pat būtina, kad išplanavimas sutaptų su kadastro bylos duomenimis, o įsigijimo metu būstas būtų 100 proc. užbaigtas.

    Reikalaujama, kad bute būtų visi gyvenimui būtini įrenginiai: langai, durys, sanitariniai mazgai, kriauklės, maišytuvai, rozetės, jungikliai, apskaitos prietaisai ir panašiai. Jei būstui priklauso priklausiniai, pavyzdžiui, rūsys, jie taip pat turi būti perduodami kartu.

    Vienas iš esminių kriterijų – būstas turi būti „švarus“ teisine prasme: neįkeistas, neišnuomotas, ne ginčo objektas, be trečiųjų asmenų teisių ar pretenzijų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad būste neturi būti gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų.

    Iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo turi būti sumokėti visi su nekilnojamojo turto eksploatavimu susiję mokesčiai. Papildomai keliama sąlyga, kad savininkas neturėtų įsipareigojimų, susijusių su daugiabučio modernizavimo projektais, ir perduotų visus durų užraktų raktų komplektus.

    Koks būstas nebus perkamas

    Skelbime aiškiai apibrėžta, kad savivaldybė neketina pirkti būsto su bendro naudojimo patalpomis, taip pat būsto be elektros, centralizuoto vandens tiekimo ar nuotekų. Netinkamu laikomas ir būstas su krosniniu šildymu.

    Nepriimtini variantai pusrūsyje, palėpėje, užstatytame praėjime ar poilsiui skirtose patalpose, taip pat mediniuose ar karkasiniuose namuose. Taip pat atmetami pasiūlymai, jei fizinis nusidėvėjimas viršija 60 proc., arba jei patalpų išdėstymas nesutampa su kadastriniais duomenimis ir iki sandorio nėra sutvarkomas.

    Terminas ir dokumentai

    Pasiūlymus savivaldybė priima iki 2026 metais birželio 22 dienos 17.00 valandos. Dokumentus reikia pateikti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje, o pirkimo sąlygos išduodamos Turto valdymo skyriuje arba skelbiamos savivaldybės interneto svetainės naujienų skiltyje.

    Kartu su pasiūlymu turi būti pateikiami nuosavybę patvirtinantys dokumentai ir kadastro bylos kopija, taip pat energinio naudingumo sertifikatas. Jei namas modernizuotas, prašoma pažyma apie įsipareigojimų vykdymą, o bendrosios nuosavybės atveju – bendraturčių sutikimas pagal Civilinio kodekso nustatytą tvarką.

    Taip pat reikia nurodyti, ar būstas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, o jei sklypas nepriskirtas, tai turi būti aiškiai pažymėta pasiūlymo dokumentuose. Savivaldybė akcentuoja, kad pasiūlymo vertinime svarbi ne tik kaina, bet ir atitikimas visiems pirkimo reikalavimams.