CP v2

Category: Regionai

  • Kruojos užtvankoje susirungė meškeriotojai: laimikiai pasverti, žuvys paleistos atgal

    Kruojos užtvankoje susirungė meškeriotojai: laimikiai pasverti, žuvys paleistos atgal

    Gegužės 30 dieną Kruojos užtvankos pakrantėje vyko Pakruojo medžiotojų ir žvejų draugijos surengtos mėgėjų žūklės varžybos. Nuo ankstaus ryto susirinkę meškeriotojai varžėsi dėl taikliausios taktikos, tinkamiausio masalo ir didžiausio bendro laimikio.

    Organizatorių teigimu, varžybos kasmet suburia tiek patyrusius, tiek pradedančiuosius žvejus, o svarbiausias tikslas – sportinis azartas ir bendruomeniškumas. Žvejams buvo primintos pagrindinės saugaus elgesio prie vandens taisyklės ir atsakingos žūklės principai.

    Pakruojo medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Artūras Stankevičius pabrėžė dalyvių aktyvumą ir rezultatus, kuriuos lėmė ne vien sėkmė, bet ir pasiruošimas. „Smagu matyti, kad varžybos auga, o žvejai įrodė, jog stipriausią lemia ir kantrybė, ir žinios“, – sakė A. Stankevičius.

    Po varžybų laimikiai buvo pasverti, o visos sugautos žuvys paleistos atgal į vandens telkinį. Toks sprendimas atitinka vis dažniau Lietuvoje taikomą pagauk ir paleisk praktiką, kai sportinė žūklė derinama su žuvų išteklių tausojimu.

    Renginio metu prie Kruojos užtvankos apsilankė ir TV3 komanda, kalbinusi dalyvius bei organizatorius. Po apdovanojimų žvejai ir svečiai vaišinosi Žeimelio žvejų klubo „Beržtalis“ virta žuviene, o varžybos baigėsi bendromis diskusijomis apie sezono ypatumus ir dažniausiai pasiteisinančias žvejybos strategijas.

    Informaciją apie renginį pateikė Pakruojo rajono savivaldybė.

  • Pasėlių deklaravimas baigiasi birželio 12 dieną: pavėlavus iki birželio 22 dienos išmokos mažės

    Pasėlių deklaravimas baigiasi birželio 12 dieną: pavėlavus iki birželio 22 dienos išmokos mažės

    Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas šiemet baigiasi birželio 12 dieną. Iki šios datos ūkininkai ir kiti pareiškėjai turi pateikti paraiškas, kad būtų vertinami tiesioginių išmokų ir kitų su plotais susijusių paramos priemonių reikalavimai.

    Savivaldybė primena, kad pavėlavus paraiškos dar bus priimamos iki birželio 22 dienos, tačiau taikoma finansinė sankcija. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc., todėl delsti neapsimoka net ir turint nedaug deklaruotinų hektarų.

    Kur kreiptis dėl deklaravimo?

    Deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus galima seniūnijose, kur dirbantys žemės ūkio specialistai padeda užpildyti paraiškas ir patikslinti duomenis. Darbo laikas skirtingose seniūnijose gali skirtis, todėl prieš vykstant verta suderinti vizitą.

    Jeigu nespėjote deklaruoti savo seniūnijoje arba kyla klausimų dėl atvykimo laiko, galite kreiptis į Pakruojo rajono savivaldybės specialistę Eriką Vaičeliūnaitę. Savivaldybė ragina laiką derinti telefonu, kad būtų išvengta eilių ir užtrukusio aptarnavimo.

    Kodėl svarbu nepavėluoti?

    Pasėlių deklaravimas yra pagrindas apskaičiuoti tiesiogines išmokas, todėl klaidos ar vėlavimas gali turėti tiesioginę įtaką galutinei paramos sumai. Praktikoje rizika didėja sezono pabaigoje, kai išauga srautai, o pareiškėjams prireikia papildomų patikslinimų dėl laukų ribų ar dokumentų.

    Norint išvengti 1 proc. mažinimo už kiekvieną pavėluotą darbo dieną, rekomenduojama paraišką pateikti kuo anksčiau ir pasitikrinti, ar visi duomenys suvesti teisingai. Savivaldybė taip pat primena, kad konsultacijos su specialistais padeda greičiau išspręsti neatitikimus ir sumažina riziką, jog vėliau teks teikti tikslinimus.

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: paprastos iškylų taisyklės, kurios padeda išvengti šiukšlių

    Artėjant atostogų ir iškylų sezonui, parkai, pažintiniai takai bei ežerų pakrantės sulaukia daugiau lankytojų. Atliekų tvarkymo specialistai primena paprastą principą: ką atsinešėte į gamtą, tą ir išsineškite, nes net ir nedidelės šiukšlės ilgainiui virsta tarša.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai po poilsio gamtoje lieka gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai, maisto likučiai ir servetėlės. Pasak jos, atliekų prevencija prasideda dar namuose, planuojant, ką iš tiesų būtina pasiimti.

    „Daugelis galvoja apie atliekų rūšiavimą jau po iškylos, tačiau iš tiesų viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau. Geriausios atliekos yra tos, kurių nesukūrėme“, – sakė R. Gelžinytė.

    Net jei poilsiavietėse įrengtos šiukšliadėžės, jose dažnai nėra galimybės rūšiuoti, o sezono metu konteineriai greitai prisipildo. Todėl rekomenduojama į iškylą pasiimti kelis maišelius skirtingoms atliekoms, o grįžus namo jas išrūšiuoti pagal įprastas taisykles.

    Praktikoje ypač padeda keli sprendimai: daugkartinė gertuvė vietoj vienkartinių buteliukų, dėžutės maistui vietoj perteklinių pakuočių ir daugkartiniai indai vietoj vienkartinių. Taip pat verta įsivertinti, ar tikrai reikia naujų daiktų, kurie bus panaudoti vieną kartą per metus.

    ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyr. specialistė Jurgita Udrienė ragina prieš perkant retai naudojamus daiktus pagalvoti apie skolinimąsi ar dalijimąsi. Jos teigimu, Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kur galima rasti iškyloms praverčiančių daiktų ir po naudojimo juos grąžinti.

    „Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kuriose gyventojai gali atrasti jiems reikalingų daiktų, o vėliau – atnešti atgal. Tokiu būdu tą pačią vasarą šiais daiktais galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė J. Udrienė.

    Organizuojant šventes gamtoje specialistai pataria vengti balionų, dangaus žibintų ir dekoracijų, kurios išsisklaido aplinkoje ir dažnai nėra perdirbamos. Vietoj to siūloma rinktis daugkartines priemones, gyvus augalus, gamtines medžiagas arba tai, ką jau turite namuose.

    Daugiau apie atliekų rūšiavimą, tvarius pasirinkimus ir dalijimosi daiktais kultūrą gyventojai galės sužinoti ir vasaros renginiuose, kur bus pristatoma edukacinė ŠRATC erdvė. Organizatoriai pabrėžia, kad atsakingas poilsis prasideda nuo mažų, bet nuoseklių sprendimų.

  • „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ – beveik du dešimtmečius Europoje vykstanti darbo šešėliavimo iniciatyva, kviečianti žmones su negalia vienai dienai prisijungti prie įmonių ir organizacijų kasdienės veiklos. Lietuvoje ši iniciatyva rengiama septintus metus, o jos tikslas – mažinti stereotipus ir didinti realias įsidarbinimo galimybes.

    Per „DUOday“ dalyviai ne tik stebi darbo procesus, bet ir pagal galimybes įsitraukia į užduotis: bendrauja su komandomis, susipažįsta su darbo kultūra bei reikalavimais konkrečiai profesijai. Tokia patirtis naudinga abiem pusėms, nes darbdaviai gali praktiškai įvertinti, kokių pritaikymų reikia, o dalyviai – pasitikrinti savo lūkesčius ir gebėjimus.

    Pakruojyje – 7 įstaigos ir 11 dalyvių

    Pakruojyje oficialus iniciatyvos partneris Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo Viltis“ „DUOday“ organizavo ketvirtą kartą. Šiais metais į veiklas įsitraukė 7 įstaigos, o profesijas išbandė 11 negalią turinčių asmenų.

    Skirtingos organizacijos dalyviams pasiūlė įvairias sritis – nuo konsultavimo ir dokumentų tvarkymo iki kūrybinių bei praktinių užduočių. Diena buvo skirta ne formaliam apsilankymui, o realiam susipažinimui su atsakomybėmis, darbo tempu ir komandiniu bendradarbiavimu.

    Nuo konsultavimo iki praktinių užduočių

    Užimtumo tarnybos Pakruojo skyriuje Eglė ir Asta vienai dienai tapo konsultantėmis: susipažino su paslaugomis, darbo rinkos situacija ir mokymosi galimybėmis. Praktinėje dalyje jos registravosi eDBirža sistemoje, keisdamosi kliento ir specialisto vaidmenimis.

    Gėlių salone „Jūrūnė“ Monika ir Vilma iš arti pamatė floristo darbą, domėjosi verslo kasdienybe ir kūrybiniais sprendimais. Dalyvės rišo puokštes, derino spalvas ir medžiagas, o patirtį apibūdino kaip artimą jų pomėgiams ir malonią.

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ Tomas ir Irma susipažino su atliekų tvarkymo bei kitomis įmonės veiklomis, aptarė kasdienius iššūkius ir darbo reikšmę bendruomenei. Dalyviai pabrėžė, kad tokie susitikimai keičia požiūrį į atliekų rūšiavimą ir padeda geriau suprasti nematomą miesto ūkio dalį.

    Socialinės paslaugos, saugumas ir paslaugų sektorius

    VšĮ Pakruojo sveikatos centre Kristina ir Lina susipažino su socialinių darbuotojų veikla ir tuo, kaip padedama krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Dalyvės turėjo progą praktiškai prisiliesti prie dokumentų pildymo ir procedūrų organizavimo kasdienybės.

    Pakruojo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Karolis, Jurgita ir Irma iš arti pamatė ugniagesių gelbėtojų profesiją, techniką ir pasirengimo rutiną. Jie susipažino su gelbėjimo priemonėmis, pabūvo gaisrinės automobilyje ir išgirdo, kiek nuoseklaus pasiruošimo reikalauja ši tarnyba.

    Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje Asta ir Jurgita susipažino su bibliotekininko darbu: nuo knygų paruošimo iki rūšiavimo ir žymėjimo. Kirpykloje Vaida ir Eglė domėjosi kirpėjo profesijos specifika, o dienos pabaigoje ne tik pasisėmė žinių, bet ir praktiškai prisilietė prie paslaugų sektoriaus kasdienybės.

    Organizatoriai padėkojo visoms įstaigoms, kurios skyrė laiko ir dėmesio „DUOday“ dalyviams. Tokios iniciatyvos padeda kurti atviresnę darbo rinką, o tiesioginis kontaktas su realiomis darbo užduotimis dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgalaikes galimybes.

    „DUOday“ esmė – ne vien simbolinis palaikymas, o praktinis dialogas tarp darbdavio ir žmogaus su negalia. Kai darbo vieta pamato žmogų veikloje, o žmogus – aiškią, pritaikomą aplinką, atsiranda daugiau pagrindo kalbėti apie realų įdarbinimą, o ne vien geras intencijas.

  • Pakruojo rajone prasidėjo maudymosi sezonas: ką svarbu žinoti apie saugumą prie vandens

    Pakruojo rajone prasidėjo maudymosi sezonas: ką svarbu žinoti apie saugumą prie vandens

    Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad nuo birželio 1 dienos rajone oficialiai prasidėjo maudymosi sezonas. Gyventojai ir svečiai kviečiami naudotis vandens telkiniais poilsiui, tačiau pirmiausia pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu.

    Specialistai kasmet primena, kad daugiausia nelaimių įvyksta ne dėl oro ar vandens sąlygų, o dėl neatsargaus elgesio. Dažniausios rizikos – maudymasis neprižiūrimose vietose, pervertintos jėgos, šokimas į vandenį nežinomose vietose ir vaikų palikimas be suaugusiųjų priežiūros.

    Savivaldybė ragina rinktis gerai žinomas, gyventojų pamėgtas maudymosi vietas ir į vandenį bristi atsargiai, ypač sezono pradžioje. Vanduo birželio pradžioje neretai būna vėsesnis, todėl staigus temperatūros pokytis gali sukelti sveikatos sutrikimų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems lėtinių ligų.

    Taip pat primenama, kad vaikų saugumui svarbiausia nuolatinė priežiūra: vien akių kontaktas ne visada pakankamas, o pavojingos situacijos susiklosto per kelias akimirkas. Jei nutinka nelaimė ar kyla grėsmė gyvybei, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

    Pakruojo rajono savivaldybė linki saugios ir smagios vasaros, primindama, kad atsakingas elgesys prie vandens yra paprasčiausias būdas išvengti tragedijų. Maudymosi sezonas – tai poilsis, tačiau budrumas prie vandens išlieka svarbiausia taisyklė visą vasarą.

  • Palangos delegacija Jūrmaloje: sutarta dėl gimnazijų partnerystės ir „Dzintars“ vizito Palangoje

    Gegužės 29–31 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija, Jūrmalos mero Janio Lediņš kvietimu, dalyvavo Jūrmaloje vykusioje vasaros pradžios šventėje. Vizito metu Palangos atstovai įsitraukė į oficialius susitikimus ir šventės programą, kurioje tradiciškai pristatomi miestų partnerių projektai bei turizmo kryptys.

    Palangai atstovavo Savivaldybės tarybos nariai Ilona Pociuvienė, Sondra Kulikauskienė ir Eimutis Židanavičius, taip pat Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas. Delegacija akcentavo, kad tokie vizitai svarbūs ne tik reprezentacijai, bet ir konkrečių bendrų iniciatyvų planavimui.

    Akcentas švietimui ir kultūrai

    Susitikimuose su Jūrmalos miesto meru ir tarybos nariais aptartos tolesnio bendradarbiavimo kryptys, daugiausia dėmesio skiriant švietimui ir kultūrai. Šios sritys dažniausiai tampa praktinių mainų pagrindu, nes leidžia įtraukti bendruomenes ir kurti ilgalaikę partnerystę tarp įstaigų.

    Vizito metu sutarta užmegzti tiesioginį bendradarbiavimą tarp Palangos senosios gimnazijos ir Jūrmalos gimnazijos. Tikimasi, kad tai atvers kelią mokinių ir mokytojų mainams, bendriems projektams bei iniciatyvoms, kurios stiprina ryšius tarp kurortų ir didina jaunimo tarptautinę patirtį.

    „Dzintars“ kvietimas ir bendri projektai

    Taip pat aptartos kultūros įstaigų partnerystės galimybės: Jūrmalos koncertų salės „Dzintars“ kolektyvas pakviestas atvykti į Palangą. Planuojama, kad vizito metu svečiai susipažins su Palangos koncertų salės veikla ir kartu su vietos atstovais vertins galimus bendrus renginius bei projektus.

    Palangos delegacija pabrėžė, kad bendradarbiavimas tarp koncertinių erdvių gali padėti pritraukti naujas auditorijas ir išplėsti renginių geografiją Baltijos regione. Be to, tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendrai paraiškų rengybai ir kultūros mainų programoms.

    Palangos pristatymas miestų partnerių erdvėje

    Jūrmalos miesto šventės metu veikusiame miestų partnerių miestelyje buvo pristatyta ir Palanga. Šventės svečiai galėjo susipažinti su kurorto turizmo galimybėmis, gintaro ir tautodailės dirbiniais bei Palangos kaip poilsio ir kultūros krypties išskirtinumu.

    Didelio dėmesio sulaukė gintaro edukacija, kurią vedė palangiškis tautodailininkas ir gintaro meistras Albertas Bukauskas. Dalyviai, padedami meistro, galėjo pasigaminti gintaro papuošalą, o ši praktinė veikla tapo aiškia žinute apie Palangos tapatybę ir jos kultūrinį paveldą.

  • Nuo birželio 1 dienos Palangiškio kortelė suteikia nemokamas keliones: kur rasti teisingą QR kodą

    Nuo birželio 1 dienos Palangos gyventojai, turintys Palangiškio kortelę, miesto viešuoju transportu gali važiuoti nemokamai. Lengvata taikoma tiek fizinės, tiek virtualios kortelės turėtojams.

    Kad kelionės vyktų sklandžiai, programėlėje „e.palanga.lt“ atsirado nauja skiltis Autobusų bilietai. Būtent joje sugeneruotą QR kodą reikia skenuoti autobuse, nes kiti programėlėje matomi QR kodai vairuotojo įrangoje neveiks.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dažniau nesklandumų kyla „Apple“ telefonų naudotojams. Tokiais atvejais rekomenduojama atnaujinti programėlę į naujausią versiją arba ją ištrinti ir įdiegti iš naujo.

    Taip pat svarbu žinoti, kad skiltyje Autobusų bilietai sugeneruoti QR kodai atnaujinami kartą per parą. Tai reiškia, kad kodas gali nesikeisti kiekvienos kelionės metu, todėl patartina pasirūpinti, kad jis būtų lengvai atidaromas dar prieš įlipant.

    Savivaldybė tikisi, kad nemokamas viešasis transportas palengvins susisiekimą ne tik miesto centre, bet ir atokesnėse vietovėse, tokiose kaip Nemirseta, Kunigiškės, Monciškės, Šventoji ir Būtingė. Kartu ši tvarka leidžia tiksliau stebėti keleivių srautus ir pagal realų poreikį planuoti maršrutus bei parinkti tinkamo dydžio autobusus.

    Jei naudojantis Palangiškio kortele kyla nesklandumų ir jų nepavyksta išspręsti savarankiškai, gyventojai raginami kreiptis el. paštu ingrida.borisenko@palanga.lt.

  • Palangos kurorto muziejus rengia prisiminimų popietę: bus pagerbtas jūros tyrinėtojas Jūračius Liachovičius

    Palangos kurorto muziejus birželio 13 dieną 14 valandą kviečia į prisiminimų popietę „Jūros paviliotas“, skirtą palangiškio istoriko ir jūrinių ekspedicijų organizatoriaus Jūračio Liachovičiaus (1946–2017) atminimui. Muziejus tikisi suburti žmones, kurie jį pažinojo, su juo dirbo ar tiesiog nori prisiminti jo nuveiktus darbus Palangai ir Lietuvos jūriniam paveldui.

    Renginio sumanymas – ne oficialus minėjimas, o gyvas pasakojimų vakaras, kuriame skambės asmeniniai prisiminimai, istorijos ir detalės iš kasdienio bendravimo. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios popietės padeda miesto istoriją išlaikyti ne tik dokumentuose, bet ir žmonių atmintyje.

    Gyvenimas, susietas su jūra

    J. Liachovičiaus veikla buvo glaudžiai susijusi su Palanga, švietimu ir turizmu – jis dirbo istorijos mokytoju, vėliau ėjo pareigas kelionių ir ekskursijų biure, taip pat vadovavo turizmo centrui. Šios patirtys formavo jo gebėjimą sudėtingą istorijos medžiagą pateikti suprantamai ir įtraukiai, o tai vėliau tapo svarbu ir muziejinei veiklai.

    Nuo 2003 metais jis savo profesinį kelią siejo su Klaipėdos universitetu, kuriame dirbo iki 2014 metų. Čia jis prisidėjo prie jūrinės krypties projektų ir, pasak muziejaus, kasmet koordinuodavo 10–15 didelės apimties archeologinių ekspedicijų.

    Povandeninė archeologija ir nuskendusių laivų istorijos

    Reikšminga J. Liachovičiaus biografijos dalis – povandeninio kultūros paveldo tyrimai, kur jis minimas kaip vienas šios srities pradininkų Lietuvoje. Muziejus primena, kad jis vadovavo 40 povandeninio kultūros paveldo tyrimų ekspedicijų ir nuosekliai rinko informaciją apie laivų sudužimo vietas bei istorinius objektus Lietuvos vandenyse.

    Jo sukaupta ir apdorota medžiaga papildė Lietuvos vandenyse nuskendusių ir sudužusių laivų registrą, kuris svarbus tiek mokslininkams, tiek paveldo apsaugos institucijoms. Tokie registrai leidžia geriau planuoti tyrimus, vertinti povandeninių radinių reikšmę ir apsaugoti jautrias vietas nuo niokojimo.

    Palangos kurorto muziejaus kryptis

    Nuo 2014 metų vasario 2 dienos iki pat mirties 2017 metų spalio 15 dieną J. Liachovičius vadovavo Palangos kurorto muziejui. Muziejus pažymi, kad jis siekė, jog miesto istorija būtų prieinama ne tik svečiams, bet ir patiems palangiškiams – per renginius, pasakojimus ir bendruomenę įtraukiantį darbą.

    Prisimenant jo indėlį, į popietę kviečiami visi, norintys pasidalyti asmeninėmis istorijomis, nuotraukomis ar prisiminimais. Renginio organizatoriai tikisi, kad šis susitikimas taps proga dar kartą įvertinti, kiek daug miesto atminčiai reiškia žmonės, kurie ją rinko, sistemino ir pasakojo kitiems.

    Prisiminimų popietė „Jūros paviliotas“ vyks Palangos kurorto muziejuje birželio 13 dieną 14 valandą. Dalyvavimas – atviras visiems, kurie nori pagerbti J. Liachovičiaus atminimą ir išgirsti jo gyvenimo kelią lydėjusias istorijas.

  • Festivalis „Myliu Palangą“ grįžta birželio 5–7 dienomis: nemokami koncertai, šou virš tilto ir veiklos šeimoms

    Birželio 5–7 dienomis Palangoje vyks festivalis „Myliu Palangą“, per tris dienas sukviesiantis į nemokamus koncertus, meninius pasirodymus, edukacijas ir sporto veiklas. Renginiai išsiskleis per skirtingas kurorto erdves, o pagrindiniai vakaro koncertai tradiciškai vyks Jūratės ir Kastyčio skvere.

    Šių metų festivalio tema – Tavo vasaros spalvų jūra. Organizatoriai akcentuoja, kad programa sudėliota taip, jog įdomių veiklų rastų skirtingo amžiaus lankytojai: nuo gyvos muzikos ir gatvės teatro iki užsiėmimų šeimoms bei aktyvių treniruočių po atviru dangumi.

    Pagrindiniai vakaro koncertai

    Festivalio atidarymo vakarą, birželio 5 dieną, Jūratės ir Kastyčio skvere pasirodys grupė „Superkoloritas“, atlikėja Angelou ir grupė „Katarsis“. Vakaro programą papildys Nyderlandų gatvės teatro trupės „Teatro Pavana“ pasirodymas, o norintiems judesio numatytas naktinis Zumba užsiėmimas.

    Antrąją festivalio dieną, birželio 6 dieną, pagrindinėje scenoje koncertuos Monika Liu, „Free Finga“ bei „Beissoul & Einius“. Šeštadienį taip pat planuojami „Teatro Pavana“ teatralizuoti pasirodymai J. Basanavičiaus gatvėje, kurie įprastai pritraukia daug smalsuolių ir kuria festivalinę nuotaiką visame kurorte.

    Reaktyvinių lėktuvų šou virš tilto

    Vienu ryškiausių šių metų akcentų įvardijamas „Baltic Bees“ reaktyvinių lėktuvų šou, vyksiantis birželio 6 dieną virš Palangos jūros tilto. Tokie pasirodymai paprastai sutelkia minias, todėl organizatoriai rekomenduoja atvykti anksčiau ir pasirinkti patogią vietą stebėjimui.

    Šis oro šou išskiria festivalį iš daugelio įprastų miesto švenčių, nes papildo muzikinę programą vizualiu reginiu virš jūros. Dėl saugumo ir eismo reguliavimo sprendimų lankytojams verta sekti organizatorių informaciją renginių dienomis.

    Veiklos šeimoms, edukacijos ir sportas

    Festivalio programa neapsiribos vakariniais koncertais: įvairiose miesto vietose vyks dieninės veiklos, edukacijos ir kūrybinės iniciatyvos. Birutės parke numatyti pasirodymai su orkestru, Kurhauzo erdvėse planuojami chorinės muzikos renginiai, o mieste vyks šokio ir gatvės meno programos.

    Daug dėmesio skiriama šeimoms ir vaikams: Šeimų slėnyje lauks spektakliai, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, robotikos veiklos ir interaktyvios pramogos. Taip pat numatyti animatoriai, žaidimai ir putų šou, kad programa būtų patraukli tiek mažiesiems, tiek tėvams.

    Sporto mėgėjams numatyti turnyrai ir atviros treniruotės, o programoje atsiranda ir šiuolaikinės aktyvaus laisvalaikio formos, tokios kaip padelis. Organizatoriai primena, kad Palanga 2026 metais yra Europos sporto miestas, todėl judėjimo ir sporto renginių šiame savaitgalyje bus daugiau nei įprastai.

    Visą savaitgalį mieste vyks ir tradicinis kermošius Palangos Juzė, o kultūros erdvėse lankytojai galės rinktis parodas, ekskursijas, kino vakarus bei kitas partnerių iniciatyvas. Festivalio uždarymui numatytos veiklos visai šeimai, įtraukiant vaikų pasirodymus ir specialiųjų tarnybų demonstracijas.

    Organizatoriai skelbia, kad renginiai yra nemokami, o išsami programa pateikiama festivalio informaciniuose kanaluose. Planuojantiems atvykti ilgesniam laikui verta iš anksto įsivertinti parkavimo ir judėjimo mieste ypatumus, nes didesni srautai Palangoje tokiomis dienomis yra įprasti.

  • Pagėgiuose – jaunimo politikos kryptys: kokie sprendimai planuojami ir ko tikisi bendruomenė

    Pagėgiuose – jaunimo politikos kryptys: kokie sprendimai planuojami ir ko tikisi bendruomenė

    Pagėgiuose aptarti jaunimo politikos klausimai, susiję su paslaugų prieinamumu, jaunų žmonių įsitraukimu ir savivaldos planuojamais sprendimais artimiausiu laikotarpiu. Diskusijoje akcentuota, kad mažesnėse savivaldybėse jaunimo poreikiai dažnai keičiasi greičiau nei spėja prisitaikyti infrastruktūra ir finansavimo modeliai.

    Jaunimo politikos darbotvarkėje dažniausiai išryškėja keli prioritetai: neformalusis ugdymas, užimtumo galimybės po pamokų, psichikos sveikatos prevencija ir pagalba pereinant iš mokyklos į darbo rinką. Lietuvoje savivaldybės šias kryptis įgyvendina per jaunimo centrus, atvirus jaunimo centrus, mobilų darbą su jaunimu ir jaunimo darbuotojų tinklą.

    Susitikimuose tokiose savivaldybėse kaip Pagėgiai paprastai daug dėmesio skiriama ir jaunimo migracijos temai. Jauni žmonės dažnai renkasi studijas ar darbą didmiesčiuose, todėl vietos bendruomenei svarbu kurti patrauklias alternatyvas: praktikas, mentorystę, vietos verslų įsitraukimą ir aiškias grįžimo galimybes po studijų.

    Taip pat aptariama, kaip efektyviau įtraukti pačius jaunuolius į sprendimų priėmimą. Viena iš praktinių krypčių yra nuoseklus darbas su jaunimo atstovais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kad idėjos virstų konkrečiais projektais, o ne vienkartiniais renginiais.

    Pažymėta ir tai, kad jaunimo politikos kokybę lemia ne tik renginių skaičius, bet ir paslaugų tęstinumas bei pasiekiamumas skirtingoms jaunimo grupėms. Savivaldybėms vis dažniau tenka ieškoti sprendimų, kaip pasiekti kaimiškų vietovių jaunimą, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti, kad informacija apie galimybes pasiektų laiku.