CP v2

Category: Regionai

  • Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Gegužės 12 dieną Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje surengtas 5 klasių anglų kalbos konkursas-diktantas There Is No Place Like Home. Į renginį atvyko mokiniai iš 8 Vilniaus rajono Nemenčinės metodinio centro mokyklų.

    Dalyviai rašė diktantą anglų kalba namų ir gimtojo krašto tema. Organizatorių teigimu, taip siekta skatinti domėjimąsi anglų kalba, stiprinti raštingumo įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis.

    Po diktanto mokinių laukė STEAM veikla, kurioje dirbdami grupėse jie kūrė plakatus iš geometrinių figūrų. Parengtus darbus komandos pristatė anglų kalba, taip derindamos kūrybiškumą, viešąjį kalbėjimą ir komandinį darbą.

    Visiems konkurso dalyviams įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės, o geriausiai pasirodę mokiniai apdovanoti diplomais ir prizais. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia įvertinti ne tik kalbos taisyklingumą, bet ir mokinių gebėjimą pritaikyti žinias praktinėse situacijose.

    Pirmąją vietą laimėjo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Arūnė Lisauskaitė (mokytoja Vida Užkuraitienė). Antrąją vietą pasidalijo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Tėja Chmara (mokytoja Rūta Malakauskienė) ir Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinys Emilis Dagelis (mokytoja Jelena Tuminska).

    Trečioji vieta skirta Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniui David Verikui (mokytoja Jelena Tuminska). Gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad konkursas gali tapti kasmetine tradicija, suburiančia mokinius ir mokytojus bendrai iniciatyvai.

  • Kauno rajono trišalė taryba pradėjo darbą: savivalda, verslas ir profsąjungos dėlioja prioritetus

    Gegužės 13 dieną Kauno rajono savivaldybėje įvyko pirmasis atnaujintos sudėties Trišalės tarybos posėdis. Susitikime aptarta, kaip savivalda, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos toliau koordinuos bendrus sprendimus bei kokias veiklos kryptis išskirs artimiausiu metu.

    Savivaldybei posėdyje atstovavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, vicemeras Antanas Nesteckis ir tarybos narė Regina Lukoševičienė. Taip pat dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos bei Profesinių sąjungų asociacijos „Solidarumas“ atstovai.

    Kas aptarta pirmajame posėdyje

    Posėdžio metu pristatyta atnaujinta Trišalės tarybos sudėtis ir aptartas Kauno rajono savivaldybės Trišalės tarybos nuostatų projektas. Dalyviai sutarė dėl veiklos organizavimo principų ir numatė artimiausius darbus, kad taryba galėtų reguliariai teikti siūlymus savivaldybei.

    Trišalė taryba Kauno rajone veikia kaip socialinio dialogo platforma, skirta suderinti skirtingus interesus darbo rinkos ir socialinės politikos klausimais. Praktikoje tai reiškia siekį iš anksto derinti pozicijas dėl užimtumo, darbo sąlygų, darbuotojų saugos, kvalifikacijos kėlimo ir kitų temų, kurios tiesiogiai veikia vietos ekonomiką.

    Kodėl trišalė taryba svarbi?

    Toks formatas savivaldybėms svarbus dėl dviejų priežasčių: jis padeda greičiau identifikuoti įtampas darbo rinkoje ir leidžia priimti sprendimus, paremtus ne vienos pusės argumentais. Kai savivalda, verslas ir profesinės sąjungos tariasi viename formate, lengviau sutarti dėl priemonių, kurios vienu metu stiprina investicinę aplinką ir socialinį stabilumą.

    Kauno rajonui, kuriame vystosi pramonės, paslaugų ir logistikos sektoriai, socialinis dialogas tampa priemone suderinti plėtros poreikius su darbuotojų lūkesčiais. Artimiausi tarybos sprendimai ir siūlymai gali daryti įtaką tam, kaip savivaldybė planuos bendradarbiavimą su darbdaviais, reaguos į darbuotojų trūkumo problemas ir formuos vietos užimtumo iniciatyvas.

  • Ukrainos karo veteranai Kauno rajone: adaptacinis sportas tampa svarbia grįžimo į gyvenimą dalimi

    Kauno rajono savivaldybėje viešėjo Ukrainos karo veteranų sporto klubo „Gladiatoriai“ atstovai ir klubo nariai. Su delegacija taip pat atvyko Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondo vadovas Mindaugas Kolbinas, o svečius priėmė meras Valerijus Makūnas su komanda.

    Susitikimo metu pristatyta Ukrainoje kuriama adaptacinio sporto sistema, skirta karo metu sužeistų karių fizinei, psichologinei ir socialinei reabilitacijai. Pasak svečių, sportas padeda atkurti kasdienius įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi ir lengviau grįžti į bendruomeninį gyvenimą po traumų.

    Vienas delegacijos atstovų Kostia Kašula pasidalijo asmenine patirtimi: 2023 metais jis buvo sunkiai sužeistas fronte ir vėliau praėjo ilgą gydymo, protezavimo bei reabilitacijos kelią. Jo teigimu, nuoseklus sportas tapo esmine atrama, padėjusia susigrąžinti fizinį pajėgumą ir emocinį stabilumą.

    „Sportas šiandien tampa daug daugiau nei varžybomis – tai pagalba žmogui atsitiesti, grįžti į gyvenimą, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir jausti bendruomenės palaikymą. Tokios iniciatyvos yra labai prasmingos ir svarbios“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    Ukrainos atstovai pristatė „Gladiatorių“ veiklą ir infrastruktūros plėtrą regionuose, bendradarbiavimą su gydymo įstaigomis bei edukacines iniciatyvas mokyklose. Taip pat aptarti projektai „Užhorodo gladiatoriai“, „Karpatų iššūkis“ ir „Herojų žaidynės“, kuriuose sportas suvokiamas kaip ilgalaikė reabilitacijos dalis, o ne vien trumpalaikė veikla.

    Didelė pokalbio dalis skirta idėjai Kauno rajone surengti tarptautines adaptacinio sporto varžybas karo veteranams. Aptarta, kad toks renginys galėtų suburti sportininkus iš Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių, stiprintų partnerystes bei atkreiptų visuomenės dėmesį į veteranų integraciją.

    Preliminariai svarstyta, kad varžybose galėtų būti įtrauktos štangos spaudimo gulint, svarmenų kilnojimo, irklavimo treniruokliu bei stalo teniso rungtys. Organizatoriai akcentavo, kad tokios disciplinos dažnai parenkamos dėl jų pritaikomumo skirtingoms traumoms ir galimybės objektyviai stebėti sportininkų progresą.

    Susitikime pabrėžta, kad adaptacinis sportas veteranams svarbus ir dėl socialinės dimensijos: treniruotės bei varžybos kuria tarpusavio ryšį, mažina izoliaciją ir suteikia aiškią motyvaciją siekti asmeninių tikslų. Kauno rajono savivaldybė nurodė esanti pasirengusi toliau tartis dėl konkrečių žingsnių, kad tarptautinė iniciatyva galėtų virsti realiu renginiu.

  • Kaune startuoja „Romuvos“ lauko kino sezonas: atidaryme šokis, cirkas ir filmas „Didysis šou meistras“

    Kaune startuoja „Romuvos“ lauko kino sezonas: atidaryme šokis, cirkas ir filmas „Didysis šou meistras“

    Gegužės 30 dieną Kauno kino centras „Romuva“ pradeda šių metų lauko kino sezoną. Atidarymo renginys 21:00 valandą vyks NKDT Mažųjų scenų kiemelyje Kęstučio gatvėje, kur žiūrovų laukia ne tik filmas, bet ir gyva programa.

    Organizatoriai žada vakarą, kuriame kino seansas susijungs su šiuolaikinio šokio ir cirko estetika. Prieš filmą publiką pasitiks „Mimų teatras“, o vėliau pasirodys Kauno šokio teatras „Aura“.

    Vakaro kulminacija taps muzikinis filmas „Didysis šou meistras“, pasakojantis apie pramogų pasaulio kūrėjo P. T. Barnumo kelią ir idėją sukurti reginį, telkiantį skirtingus talentus. Miuziklas išsiskiria populiaria garso takelio muzika ir vizualia scena, dėl kurios filmas dažnai įvardijamas kaip vienas ryškiausių savo žanro pastarojo dešimtmečio kūrinių.

    „Romuvos“ lauko kinas Kaune vyksta jau vienuoliktą sezoną ir per vasarą paprastai pasiūlo tiek naujesnių filmų, tiek klasikinių peržiūrų po atviru dangumi. Programoje kasmet atsiranda teminių vakarų, kuriuose dėmesys skiriamas skirtingoms šalims, muzikai ar konkretiems kino žanrams.

    Organizatoriai primena, kad lauko kino seansai tradiciškai orientuoti į patogų žiūrėjimą ir bendruomenišką atmosferą, o renginiuose dažnai laukiami ir žiūrovų augintiniai. Lauko kino sezonas planuojamas iki rugsėjo pirmos pusės.

    Bilietų ir programos informacija skelbiama Kauno kino centro „Romuva“ kanalais.

  • Kauno gimtadienio vakarienė Vilniaus gatvėje grįžta su programa: ką žada senamiestis?

    Kauno gimtadienio vakarienė Vilniaus gatvėje grįžta su programa: ką žada senamiestis?

    Kauno senamiestis 618-ojo miesto gimtadienio proga vėl kviečia į bendruomenės vakarienę Vilniaus gatvėje. Po pernykščio debiuto iniciatyva plečiasi: prisijungia daugiau restoranų, kūrybinių studijų ir kitų įstaigų, o vakarą lydės ne tik maistas, bet ir renginiai.

    Organizatoriai sako, kad idėjos esmė paprasta – sukurti erdvę, kurioje prie bendro stalo susėda ir pažįstami, ir pirmą kartą susitinkantys žmonės. Tokie formatai vis dažniau tampa miestų centrų gaivinimo įrankiu, nes skatina pėsčiųjų srautą, ilgina lankytojų laiką senamiestyje ir stiprina vietos bendruomenės ryšį.

    Kas pasikeis šiemet?

    Šių metų vakarienė apims ne tik Vilniaus gatvę: veiklos numatomos ir aplinkinėse senamiesčio gatvėse, todėl renginys taps labiau išsklidęs po visą kvartalą. Lankytojams žadama platesnė skonių įvairovė, atspindinti skirtingas virtuves ir Kauno senamiesčio maitinimo vietų spektrą.

    Prie vakarienės programos prisideda ir kultūros bei edukacijos partneriai – numatomi užsiėmimai prieš vakarienę ir jos metu, kad renginys būtų ne vien vakarienė, o ilgesnis vakaro maršrutas po senamiestį. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent programa padeda pritraukti skirtingas auditorijas: šeimas, poras, miestiečius ir svečius.

    Organizatoriai: vietos tirpsta greitai

    Renginio koordinatorė, Senamiesčio verslų bendruomenės „Senamiestin.lt“ atstovė Eglė Tarasevičiūtė teigia, kad pernai žmonėms reikėjo laiko priprasti prie pačios idėjos, tačiau vėliau atmosfera įsibėgėjo. Šiemet, anot jos, nuotaika kitokia – dalis lankytojų jau planuoja vakarą iš anksto, o rezervacijos juda sparčiau.

    „Žmonės iš pradžių net nedrįso sėstis prie gatvėje išrikiuotų stalų – klausė, ar tikrai galima. Tačiau įsibėgėjus šventei, dainos ir šokiai suvienijo visus“, – sakė E. Tarasevičiūtė.

    Pernykštę sėkmę organizatoriai sieja su paprastu, bet retai kasdienybėje įgyvendinamu dalyku – galimybe ramiai pabūti miesto centre be skubos, šalia kitų šventės dalyvių. Verslai akcentuoja, kad bendras tikslas šiame renginyje svarbesnis už konkurenciją: kuo daugiau veiklų ir partnerių, tuo labiau laimi senamiesčio gyvybingumas.

    Kada ir kur vyks?

    Kauno gimtadienio vakarienė Vilniaus gatvėje numatyta gegužės 22 dieną, vakare. Organizatoriai rekomenduoja stalelius rezervuoti iš anksto, nors tikimasi, kad dalį vietų bus galima rasti ir renginio dieną.

    Renginys pristatomas kaip Kauno gimtadienio savaitgalio pradžios akcentas ir simbolinis vasaros sezono atidarymas senamiestyje. Dėl to dalyviai raginami atvykti anksčiau, kad spėtų išnaudoti ne tik vakarienės, bet ir papildomų veiklų programą.

  • Kursuok.lt Kauno rajone keičia mokymosi įpročius: dominuoja nuotolis, auga DI ir kalbų paklausa

    Kauno rajone suaugusiųjų mokymasis vis dažniau siejamas ne su saviugda, o su konkrečiais karjeros tikslais. Tai ryškėja vertinant Kursuok.lt pasirinkimus, kur didžiausią dalį sudaro nuotoliniai mokymai ir praktinės, darbo rinkoje pritaikomos temos.

    Kauno rajono švietimo centras koordinuoja neformaliojo suaugusiųjų švietimo stebėseną ir skatina gyventojus naudotis Kursuok.lt galimybėmis. Platforma veikia vieno langelio principu, o besimokantieji gali pretenduoti į valstybės finansavimą, kai mokymų krepšelis siekia iki 500 eurų.

    2024 metų vaizdas: šuolis į nuotolį

    2024 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 677 Kauno rajono gyventojai, iš jų 559 moterys ir 118 vyrų. Pagal bendrą aktyvumą savivaldybė buvo ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių.

    Vidutinis besimokančiųjų amžius siekė 39 metus, jauniausiam dalyviui buvo 21 metai, vyriausiam – 65 metai. Ryškiausia grupė buvo 30–39 metų gyventojai, o nuotolinius sinchroninius mokymus rinkosi 84,19 proc. dalyvių.

    Populiariausi išliko anglų kalbos kursai, juose dalyvavo 192 asmenys. Augant poreikiui dirbti tarptautinėse komandose ir naudotis profesine informacija anglų kalba, kalbų mokėjimas vis dažniau tampa konkurencingumo sąlyga, o ne papildomu privalumu.

    Skaitmeninėse temose daug dėmesio sulaukė elektroninė prekyba ir internetinių parduotuvių kūrimas, kur mokėsi 83 gyventojai. Socialinių tinklų administravimo ir turinio kūrimo mokymus rinkosi 38 asmenys, o tai rodo didėjantį poreikį suprasti, kaip pasiekti klientus ir auditorijas skaitmeniniais kanalais.

    Dirbtinio intelekto mokymai 2024 metais pritraukė 22 dalyvius, tačiau praktikoje DI dažnai ateina per platesnes programas, kai jis pristatomas kaip įrankis rinkodarai, dizainui ar kasdieniams darbo procesams. Finansų ir buhalterinės apskaitos kursus rinkosi 25 gyventojai, o profesinio perdegimo ir emocinės sveikatos temas – 31 asmuo.

    2025 metais mažiau dalyvių, bet aukštesnė pozicija

    2025 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 439 Kauno rajono gyventojai, tačiau pagal bendrą aktyvumą savivaldybė pakilo į trečią vietą Lietuvoje. Mažėjantis bendras besimokančiųjų skaičius fiksuotas ir platesniame kontekste, kai dalis gyventojų mokymus planuoja rečiau, bet tikslingiau.

    Moterys ir toliau sudarė daugumą: 362 dalyvės iš 439 besimokančiųjų. Vidutinis amžius padidėjo nuo 39 iki 42 metų, o nuotolinis sinchroninis mokymasis išliko dominuojantis – jį rinkosi 85,65 proc. dalyvių.

    Anglų kalbos kursai išliko populiariausi, juos pasirinko 148 gyventojai, aktyviausia buvo 40–49 metų grupė. Palyginti su 2024 metais, anglų kalbos poreikis paaugo 5,4 proc., o tai rodo stabilų ilgalaikį tokios kompetencijos poreikį.

    DI tema 2025 metais pritraukė 27 dalyvius, o vidutinis jų amžius siekė 43 metus. Tai signalas, kad DI žinios Kauno rajone vis dažniau suvokiamos kaip praktinė profesinė būtinybė, ypač administravimo, komunikacijos ir vadybos srityse.

    Stabilus išliko finansų ir buhalterinės apskaitos kursų pasirinkimas, kuriuose dalyvavo 26 asmenys. Pastebimai išaugo susidomėjimas socialinių tinklų administravimu ir turinio kūrimu – iki 55 dalyvių, kas atspindi rinkos poreikį nuosekliai kurti ir valdyti komunikaciją.

    Technologiniuose kursuose, įskaitant programavimą ir web dizainą, dalyvavo 21 asmuo, o jų populiarumas, palyginti su 2024 metais, sumažėjo. Tuo pat metu sumenko ir emocinės sveikatos bei perdegimo mokymai, kuriuos rinkosi 9 asmenys, tačiau daugiau dėmesio atsirado socialinio darbo, slaugos ir mokytojo padėjėjo kompetencijoms.

    Ką rodo dvejų metų tendencijos?

    2024–2025 metų duomenys leidžia matyti aiškų poslinkį į praktiškai pritaikomas kompetencijas. Kalbos, skaitmeninis raštingumas, socialinių tinklų valdymas ir DI tampa sritimis, kurios padeda greičiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos reikalavimų.

    Nuotolinis sinchroninis mokymasis Kauno rajone įsitvirtino kaip patogiausias formatas, mažinantis atstumų ir laiko planavimo barjerus. Toks modelis ypač svarbus dirbantiems žmonėms, kurie siekia persikvalifikuoti arba sustiprinti įgūdžius nekeičiant kasdienės rutinos.

    „Mokymasis Kauno rajone vis labiau orientuotas į konkrečius profesinius įgūdžius ir greitą pritaikymą darbe“, – sakė Kauno rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorė Ernesta Dambrauskaitė.

    Ši dinamika rodo, kad mokymasis visą gyvenimą regione tampa ne epizodine iniciatyva, o nuoseklia strategija, padedančia išlikti konkurencingiems ir reaguoti į naujus reikalavimus. Tarp jų vis dažniau minimi skaitmeniniai įrankiai, procesų automatizavimas ir DI sprendimai kasdienėse užduotyse.

  • Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Šokio teatras „Aura“ Kaune jau kelis dešimtmečius formuoja Lietuvos šiuolaikinio šokio lauką ir į miestą atveda tarptautines kūrybines idėjas. Jo įkūrėja ir meno vadovė Birutė Letukaitė sako, kad Kaunas neatsitiktinai tapo vieta, kur šis žanras įsitvirtino ir užaugo.

    Pasak choreografės, Kaunas yra Lietuvos šiuolaikinio šokio ištakų miestas, nes būtent čia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėtos nuoseklios modernaus šokio praktikos. Ji primena, kad 1939 metais į Kauną grįžusi Danutė Nasvytytė parvežė modernaus šokio idėją ir subūrė bendruomenę, kuri vėliau augino naujas šokėjų kartas.

    Kaip Kaunas tapo šokio centru

    B. Letukaitės teigimu, istorinė tradicija Kaune nesutrūko: mokytojų ir mokinių ryšys perėjo per kelias kartas, o tai leido šiuolaikiniam šokiui Lietuvoje vystytis kaip tęstinei kultūros krypčiai, o ne pavieniams projektams. Jos pačios kelias siejasi su mokytoja Kira Katerina Daujotaite, kuri perdavė ne tik techniką, bet ir požiūrį į judesį kaip savarankišką scenos kalbą.

    „Kaunas yra šio šokio lopšys“, – sakė Birutė Letukaitė.

    Kūrybinės krypties formavimui svarbi buvo ir tarptautinė patirtis. Choreografė pasakoja, kad studijos ir intensyvūs mokymai Vokietijoje padėjo pamatyti pasaulines šiuolaikinio šokio tendencijas, o grįžus į Lietuvą atsirado aiškus siekis vytis ir kurti profesionalią sceną, net kai tam trūko infrastruktūros.

    „Auros“ pradžia ir pavadinimo istorija

    Teatro pradžia, anot B. Letukaitės, buvo labai praktiška ir kartu idealistinė: repeticijos vyko ten, kur atsirasdavo vietos, o sąlygos dažnai neatitiko to, ko reikalauja profesionalus scenos menas. Vis dėlto nuoseklumas ir bendruomenės palaikymas leido sukurti trupę, kuri ilgainiui tapo atpažįstama ir Lietuvoje, ir už jos ribų.

    „Aura“ pavadinimas, kaip pasakoja meno vadovė, gimė natūraliai ir greitai, ieškant žodžio, kuris tiksliai apibūdintų teatro siekį kurti stiprų emocinį lauką tarp scenos ir žiūrovo. Ši idėja ilgainiui tapo ne tik pavadinimu, bet ir kūrybine nuostata, kurioje svarbi energija, vidinė būsena ir šokio poveikis publikai.

    Per laiką pasikeitė ir trupės mastas: jei pradžioje šokėjai dažnai ateidavo be specializuoto parengimo, šiandien atrankos sulaukia paraiškų iš įvairių šalių. B. Letukaitė pabrėžia, kad svarbiausia jai išlieka individualumas ir asmeninė raiška, o ne vien techniniai parametrai.

    Festivalis Kaune ir auditorijos kaita

    Reikšminga „Auros“ dalis yra ir tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Kaune, kurio pradžia siejama su pirmaisiais ryšiais su užsienio trupėmis ir noru Lietuvos publikai pristatyti tai, kas vyksta tarptautinėje scenoje. B. Letukaitės teigimu, festivalis augo iš poreikio kurti gyvą mainų platformą, o vėliau tapo svarbiu regiono kultūros įvykiu.

    Kalbėdama apie publiką, meno vadovė akcentuoja, kad šiuolaikinio šokio priėmimas keičiasi: daugėja naujų žiūrovų, o po spektaklių vis dažniau girdimi ne tik vertinimai, bet ir klausimai, interpretacijos, emocinės reakcijos. Jos manymu, tai rodo brandesnį santykį su scenos menu, kai žiūrovas ateina ne vien pramogai, bet ir patirčiai.

    B. Letukaitė sako, kad šokis jai yra ne epizodas, o gyvenimo būdas, o sceninis darbas niekada nebūna galutinai užbaigtas, nes kinta kūnai, patirtys ir pats laikas. Todėl „Aura“, jos teigimu, išlieka gyva tiek, kiek gyvas yra kūrybinis smalsumas ir noras kalbėti su publika šiuolaikine judesio kalba.

  • Didžiausias drifto festivalis Lietuvoje jau šį savaitgalį: Alytaus Drift Fest kviečia ir šeimas

    Gegužės 22–24 dienomis Alytaus Dainų slėnyje vyks Alytaus Drift Fest 2026. Organizatoriai žada trijų dienų festivalį, kuriame drifto varžybinė dalis derinama su pramogomis šeimoms, o įėjimas žiūrovams – nemokamas.

    Pastaraisiais metais automobilių sporto renginiai vis dažniau plečia formatą: žiūrovams svarbu ne tik finalai, bet ir nuolatinis veiksmas, patogios erdvės, veiklos vaikams bei maistas vietoje. Alytaus Drift Fest šią tendenciją išnaudoja, sudėliodamas programą taip, kad įdomiausi epizodai prasidėtų nuo pirmųjų minučių.

    Kas keičiasi drifto formate?

    Šeštadienį organizatoriai pirmą kartą Lietuvoje pristato UDTC (Unknown Drift Team Challenge) – komandinį formatą, kuriame komandos sudaromos burtų keliu prieš pat startą. Tai reiškia, kad nei pilotai, nei žiūrovai iš anksto nežino, kokios sudėtys susiformuos, todėl trasoje daugiau netikėtumo.

    Skelbiama, kad kai kuriose rungtyse trasoje vienu metu gali pasirodyti trys ar net keturi automobiliai. Toks sprendimas priartina renginį prie šou tipo drifto formatų, kur akcentuojamas reginys, dinamiškumas ir nuolatinė įtampa, o ne ilgas laukimas iki finalinių porinių važiavimų.

    Viena UDTC dalių numato ir tiesioginį žiūrovų įtraukimą: planuojama rungtis, kurioje pilotas iš tribūnų pasirenka žiūrovą, galintį tapti komandos dalimi konkrečioje užduotyje. Organizatorių teigimu, taip siekiama panaikinti ribą tarp tribūnų ir trasos.

    Sekmadienio akcentas – Drifto Dūzgės

    Sekmadienį numatytos Drifto Dūzgės – formatas, kuriame mažiau eliminavimo įtampos, o daugiau dėmesio skiriama važiavimo kokybei. Pilotai porose siekia kuo tiksliau, stabiliau ir artimiau važiuoti, o poros taip pat formuojamos burtų keliu.

    Skelbiama, kad kiekvienam dalyviui garantuojami keli poriniai važiavimai per dieną, nepriklausomai nuo rezultatų. Žiūrovui tai dažnai reiškia daugiau reginių nuo pat pradžios, nes vairuotojai gali koncentruotis į demonstraciją ir techniką, o ne vien į atsargią taktiką.

    Erdvė ir veiklos visai dienai

    Festivalis vyks Alytaus Dainų slėnyje – amfiteatrinėje erdvėje, kur trasą patogu stebėti iš skirtingų vietų. Organizatoriai skelbia, kad teritorija pritaikyta tiek ateinantiems trumpam, tiek planuojantiems praleisti visą dieną su šeima ar draugais.

    Be drifto, numatytos papildomos veiklos, vaikų pramogų zona ir maisto erdvės. Taip pat planuojama Drift Taxi zona, kur dalis žiūrovų galės patirti važiavimą iš arti, priklausomai nuo organizatorių taisyklių ir vietų skaičiaus.

    Renginio programa skelbiama trims dienoms: penktadienį numatytos treniruotės ir apšilimas, šeštadienį – UDTC formatas, sekmadienį – Drifto Dūzgės ir apdovanojimai. Organizatoriai nurodo, kad dalyvavimui rungtyse vyksta registracija, o atvykus į renginį kai kuriais atvejais registruotis bus galima ir vietoje.

  • Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį švietime, kultūros paveldo apsaugoje ir bendruomenių gyvenime. Šią dieną daug muziejų kviečia lankytojus į specialias programas, ekskursijas ir edukacijas.

    Tarptautinę muziejų dieną 1977 metais inicijavo Tarptautinė muziejų taryba, o per kelis dešimtmečius ji tapo pasauliniu renginių ciklu. Muziejai vis dažniau ieško būdų, kaip pritraukti ne tik nuolatinius lankytojus, bet ir tuos, kurie į ekspozicijas užsuka retai.

    Praktikoje ši diena dažnai reiškia išskirtinius pasakojimus apie eksponatus, užkulisių pristatymus ir susitikimus su kuratoriais. Kai kur rengiami teminiai vakarai, koncertai ar kūrybinės dirbtuvės, kurios leidžia muziejų patirti ne kaip tylų archyvą, o kaip gyvą miesto ir regiono tašką.

    Pastaraisiais metais ryškėja ir kita tendencija: muziejai aktyviai plečia skaitmeninį turinį, siūlo virtualias parodas, audiogidus bei interaktyvias patirtis. Tam vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, lankytojų srautų analizei, turinio pritaikymui skirtingoms auditorijoms ar kolekcijų paieškai.

    Planuojantiems apsilankymą verta iš anksto pasitikrinti konkretaus muziejaus darbo laiką ir renginių tvarkaraštį, nes nemokamos valandos ar specialūs įėjimai dažnai turi aiškias sąlygas. Taip pat pravartu atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose per Tarptautinę muziejų dieną lankytojų srautai įprastai išauga.

  • Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija, vadovaujama Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininko ir Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo, darbo vizitu lankėsi Zadare, Kroatijoje. Kartu vyko ir Akmenės rajono vicemerė Inga Vismantienė.

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta regioninės plėtros sprendimams, Europos Sąjungos investicijų panaudojimui ir infrastruktūros projektų valdymui. Taip pat aptartos galimos partnerystės kryptys ir tolimesnis savivaldybių bendradarbiavimas.

    Delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadaro rotušėje svečius priėmė miesto meras Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela.

    Fokusas – ES investicijų valdymas

    Susitikimuose aptarti ES fondų lėšų pritraukimo ir projektų administravimo klausimai, kurie tampa ypač aktualūs artėjant naujam 2028–2034 metų finansavimo laikotarpiui. Savivaldybėms tai reiškia poreikį anksti pasirengti prioritetams, projektų portfeliui ir partnerių tinklui.

    Kalbėta ir apie infrastruktūros plėtros planavimą, vietos savivaldos stiprinimą, taip pat apie ekonomikos ir turizmo integravimą į regionų vystymo strategijas. Tokios temos aktualios tiek Lietuvoje, tiek Kroatijoje, ypač regionams, kurie siekia didinti investicijų grąžą ir mažinti priklausomybę nuo sezoniškumo.

    Lietuvos ir Kroatijos ryšiai bei auganti prekyba

    Zadaro meras Šime Erlić pristatė miesto istorines, kultūrines, transporto ir ekonomines ypatybes, pabrėždamas abiejų valstybių artimus ryšius. Susitikimuose pažymėta, kad Lietuva ir Kroatija turi panašios istorinės patirties, o šiandien susiduria su panašiais regioninės plėtros iššūkiais.

    „Praėjusiais metais Lietuvos ir Kroatijos dvišalės prekybos apimtys augo 30 proc., o tai rodo stiprėjantį ekonominį ryšį“, – sakė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas.

    Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje sparčiai augančius farmacijos, medicinos ir informacinių technologijų sektorius, kuriuose matomas potencialas bendriems projektams. Tokie sektoriai, anot jo, gali tapti praktine platforma tiek savivaldybių, tiek verslo iniciatyvoms, kai ieškoma ilgalaikių partnerių už tradicinių rinkų ribų.

    Infrastruktūra, paveldas ir kultūra

    Vizito programoje buvo ir praktiniai pavyzdžiai, susiję su infrastruktūros vystymu bei finansavimo modeliais. Delegacija lankėsi Zadaro sporto centre „Višnjik“, kur domėjosi sporto infrastruktūros sprendimais ir jų išlaikymo bei plėtros logika.

    Taip pat aplankytas Tarptautinis povandeninės archeologijos centras, kuriame pristatytos mokslo, kultūros paveldo ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos. Delegacijos atstovai dalyvavo ir parodos, skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, atidaryme Providuro rūmuose.