CP v2

Category: Regionai

  • Mažeikiuose tęsiasi šventė Miestas vingyje Ventos: trečią dieną laukė mankšta, teatras ir šachmatai

    Rytas prasidėjo judesiu

    Mažeikiuose gegužės 30 dieną tęsėsi miesto šventė Miestas vingyje Ventos, o trečiosios dienos programą atidarė sveikatingumo mankšta. Į ją miestiečius ir svečius kvietė Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė.

    Tokios aktyvios įžangos pastaraisiais metais tapo įprasta miestų švenčių dalimi, nes organizatoriai vis dažniau siekia suderinti pramogą ir sveikatingumą. Rytinės veiklos paprastai pritraukia šeimas bei vyresnio amžiaus dalyvius, kuriems svarbus patogus startas dienai.

    Spektakliai vaikams Dramblio pievoje

    Po mankštos dėmesys persikėlė į Dramblio pievą, kur mažiesiems žiūrovams skirta programa pradėta oficialiu sveikinimu. Renginio pradžią paskelbė Mažeikių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka.

    Žiūrovams pasirodė Mažeikių moksleivių namų teatro studija Atžalynas, pristačiusi spektaklį Narsiojo nykštuko Čiko nuotykiai. Taip pat pasirodė Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos teatras Naminukas su spektakliu Voro vestuvės.

    Šachmatai ir koncertas Senamiesčio parke

    Vėliau šachmatų mėgėjai rinkosi į Senamiesčio parko šachmatų turnyrą, kuriame dalyvavo 16 žaidėjų. Turnyro pradžią paskelbė vicemeras Eimantas Salatka, palinkėjęs dalyviams susikaupimo ir gerų emocijų.

    Šventinę nuotaiką stiprino ir muzikinė programa: koncertą dovanojo Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras Griaustinis, kuriam vadovauja Kęstutis Dvaržeckis. Taip pat pasirodė Mažeikių moksleivių namų šokių studijos Saulė šokėjos, vadovaujamos Ramutės Plonienės.

  • Zarasų taryba renkasi į 40-ąjį posėdį: kokie sprendimai ir klausimai šiandien svarstomi?

    Posėdis transliuojamas internetu

    Zarasų rajono savivaldybės taryba surengė 40-ąjį posėdį, kurio vaizdo įrašas viešai pateikiamas internetu. Tokia praktika leidžia gyventojams sekti sprendimus realiu laiku arba peržiūrėti posėdį jiems patogiu metu.

    Viešos transliacijos savivaldoje laikomos viena paprasčiausių priemonių didinti sprendimų priėmimo skaidrumą. Gyventojai gali lengviau suprasti, kaip formuojami tarybos sprendimai ir kokiais argumentais jie grindžiami.

    Ką paprastai sprendžia tarybos posėdžiai?

    Tarybos posėdžiuose įprastai svarstomi biudžeto, vietinių rinkliavų, turto valdymo, infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų ir viešųjų pirkimų klausimai. Tokie sprendimai tiesiogiai lemia paslaugų kokybę ir savivaldybės investicijų prioritetus.

    Dažnai aptariami ir seniūnijų aktualūs darbai, projektų finansavimas bei įstaigų tinklo pokyčiai. Gyventojams tai svarbu, nes sprendimai gali paveikti susisiekimą, ugdymo prieinamumą ar paslaugų gavimo tvarką.

    Kodėl verta peržiūrėti įrašą?

    Net kai posėdžio darbotvarkė iš pirmo žvilgsnio atrodo techninė, diskusijų metu paaiškėja, kokie klausimai kelia daugiausia ginčų ir kur numatomi pokyčiai. Būtent pasisakymai ir balsavimo rezultatai dažnai atskleidžia tikrąsias savivaldybės kryptis.

    Peržiūrint įrašą taip pat galima aiškiau matyti, kaip tarybos nariai reaguoja į gyventojams svarbias problemas ir kokių sprendimų terminai planuojami. Tai ypač aktualu, kai svarstomi projektai, susiję su kelių būkle, viešosiomis erdvėmis ar paslaugų tinklu.

  • Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl Zarasų aplinkkelio projekto, kurį numatoma įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Tai ankstyvas etapas, kai dar prieš oficialų pirkimą siekiama surinkti rinkos, institucijų ir ekspertų pastabas apie planuojamus sprendinius.

    Rinkos konsultacijos tikslas – patikslinti projekto apimtį, įvertinti rangovų ir finansuotojų pajėgumus bei suformuoti aiškias konkurencingas dalyvavimo sąlygas. Praktikoje tai reiškia, kad užsakovas tikrina, ar reikalavimai realistiški, o rizikos ir atsakomybės pasidalijimas tarp valstybės ir privataus partnerio būtų subalansuotas.

    Kas yra VPSP ir kodėl jis pasirenkamas?

    VPSP modelis infrastruktūroje paprastai reiškia, kad privatus partneris ne tik suprojektuoja ir pastato objektą, bet ir prižiūri jį sutartyje numatytą laiką, o atlygis siejamas su realiai veikiančia infrastruktūra ir paslaugos kokybe. Tokiu būdu didesnė dalis rizikų dėl terminų, kokybės ar priežiūros pereina vykdytojui, o užsakovas gauna aiškiau apibrėžtą rezultatą per visą gyvavimo ciklą.

    „Per ilgus metus susikaupusių kelių infrastruktūros problemų nebegalime spręsti senais tempais. Svarbius projektus įgyvendinsime greičiau, pasitelkdami viešojo ir privataus sektorių partnerystę“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Zarasų aplinkkelio projektą matome kaip vieną pirmųjų tokio tipo infrastruktūros VPSP projektų Lietuvoje, kuris gali tapti atskaitos tašku tolimesnei tokių sprendimų plėtrai“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kokios naudos tikimasi Zarasuose?

    Pagrindinis projekto tikslas – nukreipti tranzitinį transportą nuo Zarasų miesto centro. Tokiu būdu tikimasi mažesnių transporto srautų mieste, didesnio eismo saugumo, mažesnio triukšmo ir oro taršos, taip pat patogesnio susisiekimo aplinkiniuose maršrutuose.

    Pasak projekto rengėjų, aplinkkelis vertinamas ir kaip priemonė regiono plėtrai: mažesnė apkrova miesto gatvėms gali atlaisvinti erdves urbanistiniams sprendimams, o geresnis susisiekimas dažnai siejamas su didesniu investiciniu patrauklumu. Tokie argumentai ypač aktualūs miestams, kuriuose tranzitas kertasi su vietiniu judumu ir kasdieniu gyventojų saugumu.

    Ką reiškia pradėta konsultacija?

    Konsultacija savaime nėra pirkimas, tačiau ji dažnai nulemia, kokie reikalavimai atsiras konkurso dokumentuose ir ar projektas sulauks pakankamos konkurencijos. Į šį etapą įprastai įtraukiami rangovai, projektavimo įmonės, finansuotojai, teisininkai, rizikų vertintojai ir kiti dalyviai, kurie gali įvardyti praktinius įgyvendinimo klausimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad Zarasų aplinkkelio projektui jau parengti pagrindiniai planavimo dokumentai, tačiau ilgą laiką trūko finansavimo šaltinių. VPSP pasirinkimas pristatomas kaip būdas projektą įgyvendinti dabar ir kartu užtikrinti aiškų priežiūros bei atsakomybės modelį visam sutarties laikotarpiui.

    Planuojama, kad VPSP sutartis galėtų trukti apie 25 metus: pradžioje numatomas projektavimo ir statybos etapas, vėliau – eksploatacijos bei priežiūros laikotarpis. Pagal šio modelio logiką, mokėjimai privačiam partneriui priklausytų nuo to, ar infrastruktūra veikia pagal nustatytus kokybės rodiklius.

    Projektas vystomas platesniame kontekste, kai Lietuvoje ieškoma būdų spartinti kelių infrastruktūros modernizavimą, o VPSP laikomas vienu iš instrumentų pritraukti privatų kapitalą ir kompetencijas. Rinkos konsultacijos rezultatai turėtų parodyti, kokios sąlygos realiai leistų projektą įgyvendinti laiku ir suvaldyti svarbiausias rizikas.

    AB „Via Lietuva“ informacija.

  • Zarasų rajone modernizuos 14 priedangų: darbai už 180 900 eurų suplanuoti iki 2027 metų pabaigos

    Zarasų rajone modernizuos 14 priedangų: darbai už 180 900 eurų suplanuoti iki 2027 metų pabaigos

    Finansavimo sutartis ir tikslas

    2026 metų gegužės 5 dieną Zarasų rajono savivaldybės administracija pasirašė projekto Priedangų Zarasų rajono savivaldybėje įgyvendinimo plėtra finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Pagrindinis projekto tikslas – modernizuoti esamas priedangas, didinant jų atsparumą ir užtikrinant pritaikymą asmenims su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai orientuoti į realų priedangų funkcionalumą įvairių grėsmių metu.

    Kur bus atnaujinamos priedangos?

    Projekto įgyvendinimo metu numatyta modernizuoti 14 priedangų skirtingose Zarasų rajono vietose. Tarp jų – kultūros įstaigos, bibliotekos, ugdymo ir sveikatos priežiūros objektai, taip pat seniūnijos administracinis pastatas.

    Tikimasi, kad toks paskirstymas leis gyventojams turėti arčiau esančias, aiškiai identifikuotas priedangas, kurios prireikus būtų pasiekiamos greitai. Atnaujinimai planuojami ir Zarasų mieste, ir mažesnėse gyvenvietėse.

    Kokie darbai numatyti?

    Numatomi darbai apima įėjimų ir išėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims, grindų įrengimą bei inžinerinių sistemų atnaujinimą. Taip pat planuojama įdiegti rezervinės elektros energijos tiekimo sprendimus, įskaitant elektros generatorius.

    Projekte numatyta įrengti arba atnaujinti vėdinimo sistemas bei gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, o kai kuriais atvejais – autonominius dūmų signalizatorius. Tokie sprendimai laikomi kritiniais, kad priedangos būtų saugios ir tinkamos naudoti ilgesnį laiką.

    Priedangos skirtos apsaugai oro pavojaus ar netiesioginio apšaudymo atveju, įskaitant karinės ar hibridinės atakos situacijas. Investicijos nukreiptos ne tik į patalpų įrengimą, bet ir į atsparumo stiprinimą bei prieinamumo didinimą.

    Bendra projekto vertė siekia 180 900 eurų, o veiklų pabaiga numatyta iki 2027 metų lapkričio mėnesio. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus projektą priedangos bus labiau pritaikytos praktiniam naudojimui ir atitiks svarbiausius saugos reikalavimus.

    „Mūsų tikslas – kad priedangos būtų ne formalus žymėjimas žemėlapyje, o realiai parengtos patalpos, kurias prireikus galima naudoti saugiai“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovas.

  • Birštono tarybos posėdis gegužės 28 dieną: kur žiūrėti tiesiogiai ir kur rasti ankstesnių posėdžių įrašus

    Birštono savivaldybės taryba gegužės 28 dieną renkasi į posėdį, kuris prasidės 9.00 valandą. Gyventojai ir visi besidomintys savivaldos sprendimais posėdį galės stebėti tiesiogiai internetu.

    Tiesioginė transliacija numatyta Birštono savivaldybės tarybos „YouTube“ kanale. Toks formatas leidžia realiu laiku sekti svarstymus ir sprendimus, susijusius su savivaldybės biudžetu, viešosiomis paslaugomis, infrastruktūra ar vietos tvarkos klausimais.

    Savivaldybė taip pat primena, kad ankstesnių tarybos posėdžių įrašai yra prieinami viešai. Jie skelbiami savivaldybės svetainėje posėdžių archyve, todėl praleidus transliaciją galima patogiai peržiūrėti svarstymus vėliau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad posėdžių transliacijos ir archyvai yra viena svarbiausių savivaldos atvirumo priemonių. Tai suteikia daugiau skaidrumo, leidžia gyventojams lengviau įsitraukti ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai jų mieste ar kurorte.

    Norint rasti transliaciją, pakanka nueiti į oficialų savivaldybės tarybos „YouTube“ kanalą ir pasirinkti tiesioginį įrašą nurodytu laiku. Ankstesnių posėdžių įrašai pasiekiami savivaldybės svetainėje, tarybos posėdžių archyvo skiltyje.

  • Birštono savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: ką reikės daryti Architektūros ir kraštotvarkos skyriuje

    Birštono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms. Atranką organizuoja Viešojo valdymo agentūra, o dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai.

    Skelbime nurodoma, kad tai karjeros valstybės tarnautojo pozicija, kuriai taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Pareigybei numatytas pareiginės algos koeficientas – 1,40, o tiksli suma priklausys nuo taikomos valstybės tarnybos apmokėjimo tvarkos ir konkrečių asmens duomenų.

    Pagrindinės būsimo darbuotojo užduotys siejamos su administracinių paslaugų teikimu ir teisės aktų bei administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra. Daugiausia dėmesio bus skiriama Savivaldybės vertingų kultūros paveldo objektų tvarkymo ir priežiūros, taip pat kraštovaizdžio, architektūros, želdynų, miškų ir bendros miesto estetikos sričių klausimams.

    Kandidatuojantiems keliami aiškūs kvalifikaciniai reikalavimai. Pretendentai turi būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba lygiavertę kvalifikaciją kraštovaizdžio architektūros arba aplinkos inžinerijos kryptyse.

    Alternatyviai galima kandidatuoti ir tuomet, jei turimas aukštasis universitetinis išsilavinimas bei bent 1 metų darbo patirtis kraštovaizdžio ar biologinės įvairovės srityje. Praktikoje tokia patirtis dažniausiai reiškia gebėjimą dirbti su želdynų, gamtinės aplinkos tvarkymo ar teritorijų planavimo temomis ir suprasti, kaip prižiūrimi viešieji estetiniai bei gamtiniai objektai.

    Dėl papildomos informacijos apie pareigybės turinį Savivaldybė nurodo galimybę kreiptis į Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėją Mantą Michaliunjo. Dėl atrankos procedūrų klausimų galima kreiptis į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Aušrą Slavinskienę.

    Dokumentai teikiami elektroniniu būdu per viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalą. Kandidatams įprastai svarbu įvertinti, kad valstybės tarnybos atrankose gali būti taikomi kompetencijų vertinimo etapai, todėl verta iš anksto pasirengti ir aiškiai pagrįsti tiek išsilavinimą, tiek praktinę patirtį.

  • Krokialaukyje 17-ą kartą surengta šventė Kaip gyveni, kaimyne?: nuo amatų iki „Bernužėlių“

    Krokialaukyje 17-ą kartą surengta šventė Kaip gyveni, kaimyne?: nuo amatų iki „Bernužėlių“

    Penktadienio vakarą Krokialaukio miestelis Alytaus rajone tapo bendrystės ir gyvos muzikos centru – čia vyko tradicinė bendruomeniškumo šventė Kaip gyveni, kaimyne?. Renginys surengtas jau 17-ąjį kartą ir, organizatorių teigimu, kasmet sutraukia vis daugiau vietos žmonių bei svečių iš aplinkinių vietovių.

    Šventėje apsilankė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė, perdavęs merės Rasos Vitkauskienės linkėjimus. Taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, savivaldybės tarybos nariai ir Krokialaukio seniūnė Gintarė Navickienė.

    „Gyvenimo tempas šiandien labai spartus, todėl kaimynai ne visada randa laiko susitikti ir pabendrauti. Šventėje kiekvienas turi galimybę sutikti savo kaimyną ir būti kartu“, – sakė A. Truncė.

    Koncertas su vietos kolektyvais

    Scenoje pasirodė Krokialaukio seniūnijos šokėjai ir dainininkai, o programą papildė kolektyvai iš kitų vietovių. Žiūrovai išvydo Alytaus rajono Kultūros centro Santaikos skyriaus šokių kolektyvą „Narpulis“, vokalinį ansamblį „Gija“ ir Krokialaukio skyriaus liaudiškos muzikos kapelą „Eglynėlis“.

    Koncertinėje dalyje dalyvavo ir vokaliniai ansambliai „Akordas“ bei „Ambicija“, taip pat Alovės skyriaus vokalinis ansamblis „Harmonija“. Į sceną lipo ir Simno skyriaus jaunimo vokalinė instrumentinė grupė „Qvattro“ bei Prienų rajono Stakliškių liaudiškos muzikos kapela „Korys“.

    Vakaro nuotaiką kūrė renginio vedėjas, aktorius Vaidas Praspaliauskas. Šventinį vakarą vainikavo grupės „Bernužėliai“ pasirodymas, sutraukęs didžiausią būrį klausytojų prie scenos.

    Edukacijos, veiklos ir vaišės

    Šventės aikštėje bendruomenės pristatė savo veiklas ir amatus, o lankytojai galėjo įsitraukti į edukacijas. Vyko Arno Lukšio įvijinio žiedo gaminimo užsiėmimas, taip pat prisistatė Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos jaunieji šauliai.

    Renginyje dalyvavo ir Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro komanda, pristačiusi sveikatai palankios mitybos edukaciją Sveikesnė šiupinienė. Šventės metu veikė šventinė prekyba, o mažuosius ypač traukė dekoratyvinių triušių kampelis.

    Organizatoriai pasirūpino ir vaišėmis – susirinkusiuosius žvėrienos sriuba vaišino Krokialaukio kaimo bendruomenė kartu su medžiotojų klubo nariais. Pasak renginio dalyvių, būtent toks paprastų susitikimų, vietos kultūros ir bendrų veiklų derinys ir kuria šventės išskirtinumą.

  • Kur ir kada Kėdainiuose atnaujins gatves: meras V. Tamulis vardija 2026 metų asfaltavimo darbus

    Kur ir kada Kėdainiuose atnaujins gatves: meras V. Tamulis vardija 2026 metų asfaltavimo darbus

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis gyventojams pristatė, kokie gatvių asfaltavimo ir asfalto dangos atnaujinimo darbai šiemet numatyti skirtingose rajono vietose. Pasak mero, darbai apima ir seniūnijas, ir Kėdainių miestą, o informacija bus tikslinama, kai keisis rangos grafikai.

    Daugiausia dėmesio šiame etape skiriama Surviliškio, Dotnuvos, Krakių ir Gudžiūnų seniūnijoms, kur planuojami konkretūs važiuojamosios dalies atnaujinimo darbai. Savivaldybė pabrėžia, kad darbų eiga priklausys nuo oro sąlygų, techninių sprendinių ir organizuojamų eismo ribojimų.

    Atskirai meras informavo ir apie Pelėdnagių, Šėtos bei Truskavos seniūnijas, kur taip pat numatyti gatvių asfaltavimo ir dangos atnaujinimo projektai. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus, nes darbų pradžios datos ir apimtys gali būti koreguojamos derinant rangovų užimtumą.

    Kas keisis Kėdainių mieste?

    Kėdainių miesto seniūnijos teritorijoje, pasak mero, vyksta dalis darbų jau dabar, o kita dalis suplanuota artimiausiam laikotarpiui. Čia numatomas ne tik gatvių, bet ir šaligatvių atnaujinimas, todėl kai kur gali būti laikinai ribojamas pėsčiųjų ir automobilių judėjimas.

    „Svarbiausia, kad gyventojai iš anksto žinotų, kur vyks darbai, ir galėtų planuoti maršrutus, o mes nuosekliai skelbsime naujausią informaciją“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Savivaldybė taip pat praneša, kad vėlesniuose pranešimuose meras žada pateikti informaciją ir apie kitų Kėdainių rajono seniūnijų gatvių bei infrastruktūros atnaujinimo planus. Gyventojams patariama atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus ir rangovų nurodymus darbų zonose.

  • Kelmės rajone už 154 000 eurų stiprins 4 priedangas: kas keisis mokyklose ir sporto centre

    Pasirašyta sutartis dėl priedangų

    Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Kelmės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto VRM-003-K-044, skirto stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonę, patvirtintą vidaus reikalų ministro įsakymu 2023 metais kovo 14 dieną. Pagrindinis tikslas – kad priedangos realiai veiktų ir būtų patogiau pasiekiamos gyventojams, įskaitant riboto judumo asmenis.

    Kiek kainuos ir kiek truks darbai

    Numatyta, kad projektas bus įgyvendintas per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo ir sudaro 100 proc. tinkamų išlaidų.

    Bendra maksimali suma – iki 154 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad po projekto įgyvendinimo priedangos mažiausiai 5 metus turės išlikti įtrauktos į savivaldybės patvirtintą priedangų sąrašą.

    Kur bus gerinamos priedangos

    Projektas bus vykdomas kartu su partneriais keturiose įstaigose: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinėje mokykloje, Kelmės sporto centre ir Kelmės „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje.

    Numatytos lėšos pasiskirsto pagal objektus: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijai – 35 000 eurų, Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinei mokyklai – 11 100 eurų, Kelmės sporto centrui – 34 950 eurų, Kelmės „Aukuro“ pagrindinei mokyklai – 73 050 eurų.

    Kokie darbai numatyti priedangose

    Kelmės rajono savivaldybė nurodo, kad šiuo metu rajono priedangos atitinka trečią, žemiausią atsparumo lygį. Taip pat įvardijamos problemos: trūksta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, nepakanka vėdinimo sprendimų, nėra avarinio apšvietimo.

    Projekto lėšomis planuojama įrengti evakuacinius išėjimus, pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims, įrengti apsauginius skydus langams. Taip pat numatoma įrengti ar sutvarkyti vėdinimo sistemas, įdiegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sprendimus bei pasirūpinti rezerviniu elektros energijos tiekimu, įskaitant elektros generatorių.

    Įgyvendinus darbus tikimasi padidinti žmonių, galinčių pasinaudoti priedangomis, skaičių ir pagerinti priedangų funkcinį patikimumą. Savivaldybė akcentuoja, kad ekstremalių situacijų metu svarbu ne tik patalpos, bet ir realiai veikianti infrastruktūra – nuo vėdinimo iki apšvietimo ir saugaus evakavimo.

    Pasibaigus projektui sukurtas turtas bus perduotas partneriams, kurie bus atsakingi už jo priežiūrą, saugojimą ir naudojimą pagal paskirtį. Esant poreikiui, infrastruktūra galės būti naudojama ne tik kasdieniams įstaigų poreikiams, bet ir civilinės saugos pratyboms, mokymams bei šviečiamajai veiklai.

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kurios turėtų taikliau nukreipti paramą ir sumažinti atvejų, kai žmogus netenka teisės į ją dėl formalių kriterijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą pajus apie 15 000 žmonių.

    Pakeitimai apima socialinę pašalpą ir kompensacijas, taip pat įveda palankesnes sąlygas dirbantiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Kartu daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik „užkamšytų“ pajamų spragas, bet ir padėtų grįžti į darbo rinką.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir kartu stiprintų žmonių galimybes grįžti į darbo rinką bei išlaikyti finansinį stabilumą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Didesnė „finansinė pagalvė“ nebeatims paramos

    Vienas reikšmingiausių pokyčių susijęs su turto vertinimu: padidinti piniginių lėšų normatyvai, pagal kuriuos vertinama, ar žmogus turi „per daug“ santaupų paramai gauti. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai parama prarandama vien dėl to, kad šeima yra sukaupusi didesnę sumą nenumatytiems atvejams.

    Ministerijos pateiktame pavyzdyje nurodoma, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad turint santaupų iki šios ribos, teisė į socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją neturėtų būti prarandama vien dėl pinigų likučio sąskaitoje.

    Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis didinamas nuo 60 iki 90 kv. m. Dėl to daliai gyventojų kompensacijų skyrimas neturėtų būti ribojamas vien dėl didesnio, bet realiai šeimos poreikius atitinkančio būsto ploto.

    Skatinimas įsidarbinti: ilgiau mokama papildoma pašalpa

    Pokyčiai paliečia ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Numatyta, kad 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoka bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau ji buvo mokama 3 mėnesius.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Išplėstas ir gavėjų ratas, kad papildoma parama būtų prieinamesnė žmonėms, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, prižiūrėjusiems artimuosius ar auginusiems mažamečius vaikus.

    Dar vienas pakeitimas svarbus dirbantiesiems ne visu krūviu: atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kad būtų galima gauti piniginę socialinę paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir „užburtą ratą“, kai žmogus dirba, bet dėl formalių kriterijų paramos negauna.

    Palankesnės sąlygos vieniems vaiką auginantiems ir auginantiems vaikus su negalia

    Keičiamos taisyklės šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaikus: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos bus galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol tokiais atvejais socialinė pašalpa dažniausiai buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Kartu nustatoma pareiga per šį laikotarpį imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Tikslas – kad šeimos pajamos ilgainiui didėtų ne vien per paramą, bet ir per teisiškai užtikrintą išlaikymą.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms svarbus pakeitimas susijęs su pajamų vertinimu: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat kai kuriems asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Akcentas – užimtumo didinimas, o ne formali pareiga

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija pirmiausia turės siūlyti socialinės pašalpos gavėjams dalyvauti savivaldybės parengtoje užimtumo didinimo programoje ar užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingi nedirbantys, nesimokantys asmenys, kurie atsisako dalyvauti užimtumo programose ir socialinę pašalpą gauna ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Tokiu būdu siekiama, kad pagrindinis kelias būtų realios integracijos priemonės, o ne vien formalus įpareigojimas.