CP v2

Category: Regionai

  • Vilniaus rajono delegacija Lenkijoje: su Vengoževo apskritimi aptarė naujus švietimo ir kultūros projektus

    Vilniaus rajono delegacija Lenkijoje: su Vengoževo apskritimi aptarė naujus švietimo ir kultūros projektus

    Gegužės 26–28 dienomis Vilniaus rajono savivaldybės delegacija lankėsi Vengoževo apskrityje Lenkijoje, kur dalyvavo Vietos savivaldos dienos minėjimo renginiuose. Susitikimuose su apskrities ir savivaldybės vadovais daug dėmesio skirta tolesniam bendradarbiavimui ir bendrų iniciatyvų planavimui.

    Šventiniai renginiai subūrė savivaldos, švietimo, kultūros, vietos bendruomenių ir įvairių institucijų atstovus. Vizito programoje vyko ir panelinė diskusija apie vietos savivaldos vaidmenį augant regionų konkurencijai, demografiniams pokyčiams bei viešųjų paslaugų prieinamumo iššūkiams.

    Diskusijoje pristatytos rajono iniciatyvos

    Diskusijoje vicemerė Edita Tamošiūnaitė pristatė Vilniaus rajone taikomas priemones švietimo, kultūros ir sporto srityse. Tarp paminėtų pavyzdžių buvo stipendijų programa prioritetinių specialybių studentams, gerai besimokančių mokinių skatinimo sprendimai ir Vilniaus rajono gyventojo kortelės iniciatyva.

    „Džiaugiamės, kad daugiau nei du dešimtmečius trunkantis bendradarbiavimas su Vengoževo apskritimi yra ne tik tęsiamas, bet ir įgauna naują pagreitį. Matome daug bendrų galimybių, kurios stiprins mūsų bendruomenių ryšius ir kurs pridėtinę vertę abiejų regionų gyventojams“, – sakė vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Jaunimo užimtumo ir jaunimui skirtų priemonių temą diskusijoje papildė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach. Anot savivaldybės atstovų, tai viena sričių, kurioje lengviausia rasti bendrų formatų mainams, stovykloms ar bendriems renginiams.

    Partnerystė tęsiasi nuo 2005 metų

    Vilniaus rajono savivaldybę ir Vengoževo apskritį sieja partnerystė, pradėta 2005 metais kovo 18 dieną pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Savivaldybė nurodo, kad ryšio tęstinumą papildomai patvirtino 2025 metais gruodžio 13 dieną pasirašytas ketinimų protokolas dėl sutarties atnaujinimo.

    Vizitas įvardijamas kaip dar viena proga derinti konkrečias bendradarbiavimo kryptis ir keistis praktika viešųjų paslaugų organizavimo bei bendruomenių įtraukimo srityse. Taip pat pranešta, kad tęsiant švietimo partnerystę, spalio mėnesį planuojama Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovų išvyka į konferenciją Vengoževe.

  • Kačerginės „Žibutės“ atnaujinimas pajudėjo: savivaldybė pradeda nuosavybės procedūras

    Kačerginėje veikiantis LSMU Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų reabilitacijos skyrius „Žibutė“ žengia į svarbų atnaujinimo etapą. Kauno rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimams, kurie leidžia pradėti nekilnojamojo turto nuosavybės klausimų sureguliavimo procedūras.

    Šios procedūros reikalingos tam, kad būtų sudarytos aiškios teisinės ir administracinės prielaidos sklandžiai pereiti prie rangos darbų etapo. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai susiję su objektu Kačerginėje, Juozo Zikaro gatvėje 14.

    Projektą Kauno rajono savivaldybė įgyvendina kartu su LSMU Kauno ligonine, o institucijų bendradarbiavimą įtvirtina pasirašyta sutartis. Tikimasi, kad atnaujinus kompleksą bus sukurta šiuolaikinius sveikatos priežiūros standartus atitinkanti reabilitacijos aplinka tiek pacientams, tiek personalui.

    Kas numatyta „Žibutės“ komplekse?

    Skelbiama, kad planuojama ne tik renovuoti esamus pastatus, bet ir sujungti juos į vientisą kompleksą, pritaikytą šiuolaikinei ambulatorinei ir stacionarinei reabilitacijai. Po atnaujinimo čia ketinama teikti paslaugas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Numatoma plėsti sveikatinimo infrastruktūrą, įrengti kineziterapijos erdves, taip pat hidroterapijai ir kitoms procedūroms pritaikytas patalpas. Tarp planuojamų objektų minimas ir 25 metrų baseinas, kurį ketinama pritaikyti sveikatinimui, vaikų mokymui plaukti ir sporto veikloms.

    Projektiniuose sprendiniuose akcentuojama Kačerginės aplinka: planuojama išlaikyti pušyną ir kurortinį vietovės charakterį, o architektūroje derinti šiuolaikiškumą su gamtai draugiškais sprendimais. Skelbiama, kad komplekso plotas turėtų siekti apie 9 236 kvadratinius metrus.

    Akcentas ir bendruomenei, ir saugumui

    Be medicininių paslaugų, planuojama sukurti erdves bendruomenės sveikatinimui ir edukacijai, informacijos centrą bei patogesnę infrastruktūrą atvykstantiems. Tokie sprendimai dažnai taikomi modernizuojant gydymo ir reabilitacijos įstaigas, kai siekiama, kad objektas tarnautų plačiau nei vien pacientų srautams.

    Taip pat numatoma įrengti požeminę priedangą civilinės saugos poreikiams, o teritorijoje suplanuoti automobilių stovėjimo vietas. Savivaldybė pabrėžia, kad nuosavybės klausimų sureguliavimas yra būtina sąlyga, kad rangos darbai galėtų vykti be teisinės rizikos ir papildomų vėlavimų.

    „Sieksime, kad ši vieta taptų moderniu reabilitacijos ir sveikatinimo centru, kuriame žmogus jaustųsi laukiamas ir galėtų gauti aukščiausios kokybės paslaugas“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    „Kačerginės „Žibutė“ ir toliau išliks LSMU Kauno ligoninės dalimi. Po atnaujinimo čia ir toliau bus teikiamos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų reabilitacijos paslaugos moderniose, šiuolaikinius standartus atitinkančiose erdvėse“, – sakė LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

  • Alytuje startavo pirmasis savitarnos sandėliukų centras: kas juo naudosis ir kiek tai kainuoja?

    Alytuje atsirado naujas formatas

    Alytuje duris atvėrė savitarnos sandėliukų centras „Daiktams.lt“ – pirmasis tokio tipo objektas mieste ir visame regione. Paslauga, gerai žinoma Vakarų Europoje bei didžiausiuose Lietuvos miestuose, į Dzūkijos sostinę ateina kaip praktiškas sprendimas tiek gyventojams, tiek smulkiam verslui.

    Savitarnos sandėliukai (angl. self-storage) leidžia laikinai ar ilgesniam laikui išsinuomoti skirtingo dydžio patalpas daiktams laikyti. Šio modelio populiarumą dažniausiai augina kompaktiškesni būstai, aktyvesnis persikraustymas, sezoniškumas ir noras namuose palikti daugiau erdvės kasdieniam gyvenimui.

    Saugumas ir prieiga visą parą

    „Daiktams.lt“ centras įsikūrė Naujojoje gatvėje. Pasak bendrovės atstovų, klientams siūloma individuali patekimo kontrolė ir nuolatinis vaizdo stebėjimas, kad daiktai būtų laikomi saugiai, o prieiga būtų patogi bet kuriuo paros metu.

    Tokio tipo centruose dažniausiai laikomi sezoniniai daiktai, sporto inventorius, dviračiai, padangos, darbo įrankiai ar persikraustymo metu laikinai sukrautas turtas. Verslui tai gali būti vieta prekių likučiams, įrangai, reklaminei medžiagai ar archyvams, kai nereikia didelio sandėlio ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Alytus mums nėra svetimas miestas, todėl norėjosi, kad šis sprendimas būtų prieinamas ir čia“, – sakė investicinės bendrovės atstovė Martyna Čobotaitė.

    Kam tai aktualiausia ir ką tai keičia?

    Paslaugos teikėjai tikisi, kad Alytuje didžiausias poreikis bus ne tik dėl vietos stokos, bet ir dėl patogumo. Nors daugelis gyventojų turi rūsius ar garažus, jie neretai būna nepritaikyti tvarkingam ir saugiam laikymui, o dalis jų jau seniai perpildyti.

    Didmiesčiuose savitarnos sandėliukai dažnai tampa alternatyva tradiciniams rūsio sandėliukams, ypač kai aktualus saugumas, drėgmės kontrolė ir patogus privažiavimas. Regionuose ši paslauga dar tik įgauna žinomumą, todėl pirmasis etapas dažnai būna susijęs su įpročio formavimu ir supratimu, kada toks sprendimas iš tiesų padeda sutaupyti laiko bei vietos namuose.

    Kainos šiame pranešime neįvardijamos, tačiau rinkoje įprasta, kad nuomos kaina priklauso nuo sandėliuko dydžio, nuomos trukmės ir konkrečių sąlygų. Dažniausiai klientai renkasi mažesnį plotą trumpesniam laikotarpiui, o poreikiui pasikeitus jį didina arba mažina.

  • Alytuje startuoliams ir smulkiam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali pretenduoti?

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daliniam projekto, skirto verslo idėjai įgyvendinti, finansavimui. Priemonė orientuota į naujai veiklą pradėjusius smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, kurie veiklą vykdo Alytaus mieste.

    Konkurso laimėtojams numatyta kompensavimo būdu skiriama parama iki 8 000 eurų. Finansavimas gali sudaryti iki 80 proc. tinkamų išlaidų, o pridėtinės vertės mokestis nekompensuojamas, jei pareiškėjas yra PVM mokėtojas.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Pareiškėjas laikomas tinkamu, jei atitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat būtina, kad įmonės ar filialo registracijos vieta būtų Alytaus mieste, o fizinio asmens atveju – kad Alytuje būtų deklaruota gyvenamoji vieta.

    Svarbi sąlyga – verslas Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti plėtojamas ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Tai reiškia, kad priemonė pirmiausia skirta ankstyvos stadijos įmonėms ir pradedantiesiems, kuriems dažniausiai sudėtingiausia padengti pradines investicijas.

    Kompensavimo principas ir terminai

    Parama skiriama kompensavimo principu, todėl pareiškėjams aktualu iš anksto įsivertinti pinigų srautus ir tai, kada realiai bus patirtos išlaidos. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 15 dienos 13.00 valandos. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama atidžiai susipažinti su konkurso reikalavimais ir atrankos kriterijais, nes nuo jų priklausys paraiškos vertinimas.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos gyventojai ir įmonės gali kreiptis į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Verslo skyrių. Savivaldybė skelbia, kad papildomą informaciją teikia Verslo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Adomavičiūtė.

  • Alytaus „Volungės“ progimnazija: Erasmus+ išvykos į keturias šalis ir pamokos, kurios keičia mokinius

    2025–2026 mokslo metais Alytaus „Volungės“ progimnazijos bendruomenė išplėtė tarptautines veiklas Erasmus+ programoje: 22 mokiniai su lydinčiais mokytojais vyko į mobilumus Ispanijoje, Turkijoje, Italijoje ir Slovėnijoje. Tokios patirtys tampa vis svarbesne ugdymo dalimi, nes leidžia mokytis ne vien klasėje, o realiose, daugiakultūrėse situacijose.

    Mokiniams mobilumas dažnai reiškia pirmą rimtesnę kelionę, kurioje reikia planuoti laiką, prisiimti atsakomybę ir prisitaikyti prie kitos šalies kasdienybės. Praktinis užsienio kalbos vartojimas, darbas tarptautinėse grupėse ir bendravimas su bendraamžiais padeda stiprinti pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją.

    Įgytos patirtys siejamos ir su kompetencijomis, kurias šiandien akcentuoja Europos švietimo kryptys: kritiniu mąstymu, kūrybiškumu, komunikacija bei gebėjimu spręsti problemas. Mokyklose, priimančiose svečius, mobilumo veiklos paprastai derinamos su projektinėmis užduotimis, kultūriniu pažinimu ir bendromis teminėmis veiklomis, kurios sukuria apčiuopiamą rezultatą.

    Ne mažiau svarbi dalis – mokytojų profesinis augimas. Šiais mokslo metais 12 progimnazijos mokytojų kvalifikaciją tobulino tarptautiniuose kursuose, o 6 dalyvavo darbo stebėjimo vizituose užsienio mokyklose, kur galėjo palyginti ugdymo organizavimą, mokinių įtraukties sprendimus ir praktinius metodus pamokose.

    Dažniausiai tokios stažuotės siejamos su įtraukiojo ugdymo, skaitmeninių įgūdžių ir STEAM kryptimis, kurios vis dažniau tampa kasdienio mokyklos darbo dalimi. Sukauptos idėjos pritaikomos grįžus: mokytojai dalijasi patirtimi metodiniuose susitikimuose ir išbando naujus metodus pamokose, kad nauda pasiektų platesnę bendruomenę.

    Erasmus+ veiklos Alytaus „Volungės“ progimnazijoje stiprina nuostatą, kad šiuolaikinis ugdymas yra atviras pasauliui ir paremtas patirtiniu mokymusi. Tarptautinės išvykos plečia akiratį, ugdo savarankiškumą ir leidžia mokiniams suprasti, jog mokymasis vyksta ne tik per vadovėlius, bet ir per susitikimus, kultūrų pažinimą bei bendrą darbą.

    Giedrė Mažeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

  • Cukrinio festivalio antra diena: rokas, baikeriai ir kariuomenės ekspozicija Vilkaviškio gatvėje

    Cukrinio festivalio antra diena: rokas, baikeriai ir kariuomenės ekspozicija Vilkaviškio gatvėje

    Marijampolėje tęsiantis Cukrinio festivalio renginiams, antroji diena prasidėjo aktyvia programa miesto centre. Organizatoriai kviečia lankytojus pasinaudoti palankiomis oro sąlygomis ir skirti laiko dienos veikloms.

    Festivalio erdvėje netrūksta muzikos: scenoje skamba sunkusis rokas ir metalas, o koncertai pritraukia skirtingo amžiaus publiką. Renginio atmosfera orientuota į gyvą pasirodymą ir bendruomenišką šventę.

    Šalia scenos dėmesį traukia baikerių susibūrimas, kur išrikiuoti motociklai ir vyksta neformalūs pokalbiai su jų savininkais. Tokie pasirodymai dažnai tampa viena lankomiausių festivalio dalių, ypač šeimoms ir technikos mėgėjams.

    Vilkaviškio gatvėje lankytojų laukia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono ekspozicija. Čia galima iš arčiau susipažinti su karių kasdienybe, pamatyti pristatomą techniką ir užduoti klausimų apie tarnybą.

    Automobilių entuziastams parengta „MIAMIautoclub“ automobilių paroda, kurioje demonstruojami išskirtiniai ir senoviniai modeliai. Organizatoriai ragina ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir bendrauti su kolekcininkais, kurie dažnai pasidalija automobilių istorijomis bei restauravimo patirtimi.

    Marijampolės savivaldybės administracija primena, kad renginio veiklos vyksta skirtingose miesto vietose, todėl planuojant apsilankymą verta įsivertinti judėjimo laiką. Lankytojai kviečiami užsukti, apžiūrėti ekspozicijas ir pasimėgauti šventine nuotaika.

  • Šiauliuose ieškoma nuomojamų butų socialiniam fondui: 5 metų sutartys ir terminas iki birželio 23 dienos

    Šiaulių miesto savivaldybė plečia socialinio būsto fondą ir skelbia būstų nuomos pirkimą savivaldybės teritorijoje. Nuomojamos gyvenamosios patalpos būtų skirtos subnuomai asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į paramą būstui išsinuomoti.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, todėl savivaldybė kviečia pasiūlymus teikti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. Perkančioji organizacija yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

    Pagal skelbiamą poreikį planuojama išsinuomoti du būstus su visais patogumais: vieną vieno kambario ir vieną dviejų kambarių. Nurodoma, kad bendrabučio tipo pastatuose esantys būstai nebus tinkami šiam pirkimui.

    Numatomas nuomos terminas yra 5 metai, su galimybe sutartį pratęsti dar 5 metams. Toks laikotarpis savivaldybėms įprastas tada, kai siekiama stabiliai užtikrinti socialinio būsto prieinamumą ir kartu išlaikyti lankstumą ateityje atnaujinant ar perskirstant fondą.

    Pasiūlymus ir nuomojamo turto dokumentus reikia pateikti iki 2026 metų birželio 23 dienos 11:00 valandos. Dokumentai priimami Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame (prie 4 langelio) arba siunčiami paštu; pavėluotai gauti vokai, kaip nurodoma, neatplėšti grąžinami siuntėjui.

    Savivaldybė taip pat yra parengusi pirkimo sąlygas, vertinimo kriterijus, sutarties projektą ir pasiūlymo formą. Kandidatams prieš teikiant dokumentus svarbu įsivertinti, ar būstas atitinka reikalavimus, nes praktikoje didžiausi nesutapimai dažniausiai kyla dėl būsto tipo, inžinerinių patogumų ar pateikiamų nuosavybės bei techninių dokumentų pilnumo.

  • Mažeikių dailės mokykloje pristatyta metų paroda: beveik tūkstantis mokinių ir suaugusiųjų darbų

    Metų kūrybos apžvalga Mažeikiuose

    Mažeikių dailės mokykloje gegužės 28 dieną surengta mokslo metų ir pavasario pusmečio baigiamoji mokinių kūrybos darbų paroda-peržiūra. Renginyje pristatyta beveik tūkstantis skirtingų sričių mokinių ir suaugusiųjų kūrybinių darbų.

    Tokio formato paroda mokyklai tapo svarbia metų tradicija, leidžiančia vienoje erdvėje pamatyti viso sezono rezultatą. Paroda-peržiūra vertinama ne tik kaip šventė bendruomenei, bet ir kaip atvira pamoka visuomenei apie kūrybos procesą.

    „Kviečiame ir toliau puoselėti kūrybiškumą, ieškoti naujų idėjų bei į veiklas įtraukti kuo daugiau mažeikiškių“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėja Viktorija Pagojė.

    Bendruomenę taip pat sveikino mokyklos socialinių partnerių atstovai, tarp jų – Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vykinta Korsakienė. Renginyje akcentuota, kad kūrybinės veiklos svarbios ne tik ugdymui, bet ir miesto kultūriniam gyvenimui.

    Kur matomi mokinių darbai?

    Dailės mokyklos direktorė Laima Mikalauskienė pristatė mokyklos veiklas, parodas ir projektus, taip pat mokinių darbų eksponavimą viešosiose miesto bei regiono erdvėse. Parodos metu apžiūrėtos mokyklos kūrybinės erdvės, vyko pokalbiai su mokiniais, jų tėvais ir pedagogais.

    Pasak organizatorių, darbų eksponavimas neapsiriboja vien mokyklos patalpomis – siekiama, kad mokinių kūryba būtų matoma platesnei auditorijai. Tokia praktika leidžia jauniesiems kūrėjams patirti, kaip jų darbai „gyvena“ už klasės ribų.

    Kiek mokinių mokosi mokykloje?

    Paroda-peržiūra Mažeikių dailės mokykloje rengiama jau trečius metus iš eilės ir laikoma didžiausia metų ekspozicija. Šiuo metu mokykloje mokosi 240 mokinių, taip pat 15 suaugusiųjų tapybos ir keramikos mėgėjų.

    Ugdymo procesą užtikrina 9 profesionalūs menininkai-mokytojai, dirbantys su skirtingo amžiaus ir patirties kūrėjais. Toks modelis leidžia derinti akademinį pagrindą su praktinėmis kūrybinėmis užduotimis.

    Paroda visuomenei atvira nuo gegužės 28 dienos iki birželio 15 dienos. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir susipažinti su mokyklos kūrybinėmis erdvėmis bei ugdymo kryptimis.

  • Mažeikių miesto šventės startas: muziejuje atidaryta paroda apie rajono herbus ir vėliavas

    Šventė prasidėjo muziejuje

    Mažeikiuose prasidėjo miesto šventė Miestas vingyje Ventos. Pirmuoju renginiu tapo Mažeikių muziejuje surengta konferencija, kurioje pristatyta paroda Mažeikių rajono herbai ir vėliavos.

    Ši paroda skirta Mažeikių miesto herbo etalono patvirtinimo 30-mečiui. Organizatoriai pabrėžė, kad heraldika yra ne tik simboliai, bet ir vietos tapatybę fiksuojanti istorijos dalis.

    Dėmesys krašto atminčiai

    Renginyje dalyvavusi Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė padėkojo prisidedantiems prie krašto istorijos išsaugojimo. Pasak jos, vietos ženklai padeda miestui ir rajonui išlaikyti tęstinumą, net kai keičiasi kartos.

    Tokie renginiai dažnai tampa ir proga sutelkti bendruomenę, nes heraldikos pasakojimai paliečia ne tik istorikus, bet ir gyventojus, kuriems svarbu, kaip reprezentuojamas jų kraštas viešojoje erdvėje.

    „Herbai ir vėliavos pasakoja apie tai, kas mums svarbu, ir kodėl tai verta perduoti toliau“, – sakė Rūta Matulaitienė.

    Konferencijos pranešimai ir parodos turinys

    Konferencijoje muziejininkė Lilija Petraitienė pristatė naująją heraldikos parodą ir jos idėją. Renginyje aptarta, kaip renkami ir pristatomi rajono simboliai, kokie jų motyvai bei kuo jie išskirtiniai.

    Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Bernotavičienė apžvelgė naujausius savo kurtus Voverių ir Pievėnų herbus. Akcentuota, kad kuriant simbolius siekiama suderinti tradiciją, vietos savitumą ir heraldikos taisykles.

    Istorikas Povilas Šverebas pranešime Mažeikių rajono herbai: nuo Viekšnių iki Žemalės aptarė rajono heraldikos raidą. Jo teigimu, vietos ženklai dažnai atspindi ne vien geografiją, bet ir istorines profesijas, gamtos ypatybes bei bendruomenių atmintį.

    Paroda Mažeikių muziejuje veiks iki rugpjūčio 29 dienos. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir geriau suprasti, kaip gimsta oficialūs vietovių simboliai bei ką jie reiškia kasdienėje reprezentacijoje.

  • Mažeikių krašto kultūros premija atiteko Augustui Petkui: už ką įvertintas jo darbas ir idėjos

    Gegužės 29 dieną Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje įteikta Mažeikių krašto kultūros premija. Šiemet ji skirta Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro direktoriui Augustui Petkui už Mažeikių krašto kultūros garsinimą, etninės kultūros puoselėjimą ir naujų kultūrinių formų įgyvendinimą.

    Laureatą pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, taip pat savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narė Ingrida Braziulienė, kolegos ir artimieji. Ceremonijoje akcentuota A. Petkaus nuosekli organizacinė veikla ir gebėjimas burti bendruomenę.

    „Ši premija yra padėka už darbą, kuris kasdien kuria Mažeikių kultūrinį veidą ir atveria naujas galimybes jaunimui“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė.

    Prieš apdovanojimą vyko vienas iš renginių ciklo „InterAkcija 2026“ pasirodymų: senosios muzikos trupė „Camerata dei Folli“ pristatė muzikos ir šokio spektaklį Šv. Genezijaus trupė pristato Vaclovą Agripą Lietuvį… ir Jus. Renginio programa papildė ceremoniją menine dalimi ir pabrėžė šiuolaikišką požiūrį į kultūros sklaidą regione.

    Ilgametė patirtis kultūroje ir švietime

    A. Petkus yra kultūros ir švietimo srities profesionalas, dirbantis ir kaip kultūros vadybininkas, ir kaip pedagogas. 1985 metais jis baigė Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą, įgijo muzikos mokytojo, meno vadovo ir orkestro dirigento kvalifikaciją.

    Vėliau A. Petkus gilino vadybos kompetencijas, 2003–2007 metais studijavo verslo vadybą Žemaitijos kolegijoje. 2022 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo magistro laipsnį, sustiprindamas profesinį pagrindą kultūros projektų ir įstaigų valdymui.

    1993–2016 metais A. Petkus dirbo Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre, kur ėjo meno padalinio vadovo ir kultūros vadybininko pareigas. Šiuo laikotarpiu jis organizavo ir koordinavo svarbiausius miesto viešus kultūrinius renginius ir tradicines šventes.

    Greta organizacinio darbo jis aktyviai dalyvavo koncertinėje veikloje: 1992–1999 metais vadovavo linksmosios muzikos orkestrui „7 širdys“. Su šiuo kolektyvu buvo reprezentuojamas Mažeikių miestas užsienyje, koncertuota Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Graikijoje.

    Projektai jaunimui ir kultūros sklaida

    2016–2021 metais A. Petkus dirbo Mažeikių choreografijos mokykloje, kur ėjo direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigas. Tuo pačiu laikotarpiu jis dirbo koncertmeisteriu Vaikų ir jaunimo tautinių šokių studijoje „Kauškutis“, prisidėdamas prie kolektyvo meninės veiklos ir Dainų šventės tradicijos tęstinumo.

    Nuo 2021 metų A. Petkus vadovauja Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkciam centrui. Vadovaujant jam, centro veikla plėtėsi: įsteigtas Atviras jaunimo centras „Rifas“, išplėstos jaunimui skirtos iniciatyvos, pradėtos teikti Kultūros paso paslaugos ir stiprinta šiuolaikinės kultūros bei meno sklaida.

    A. Petkus taip pat aktyviai veikia už savo įstaigos ribų: dalyvauja konkursų vertinimo komisijose, prisideda prie jaunųjų atlikėjų ugdymo ir regioninių iniciatyvų. Tarp ryškesnių darbų minimas tarptautinio jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Baltijos balsas“, rengiamo nuo 2013 metų, inicijavimas ir organizavimas.

    Už nuopelnus kultūros srityje A. Petkus yra pelnęs Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštą, Mažeikių rajono savivaldybės mero padėkas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro padėką bei Neringos savivaldybės įvertinimus. Šie apdovanojimai rodo ilgalaikį indėlį ir veiklos tęstinumą skirtinguose kultūros laukuose.

    Mažeikių krašto kultūros premija skiriama kultūros ir meno kūrėjams už aukštus pasiekimus respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose, novatoriškas idėjas ir jų įgyvendinimą Mažeikių krašte, taip pat už ilgametę reikšmingą kultūrinę veiklą ir etnokultūros puoselėjimą. Premijos dydis siekia 1 500 eurų, ji finansuojama iš savivaldybės biudžeto asignavimų.

    Numatyta, kad ta pati premija tam pačiam asmeniui antrą kartą neskiriama. Savivaldybės teigimu, tai padeda užtikrinti, kad įvertinimai pasiektų kuo platesnį aktyvių kultūros kūrėjų ir organizatorių ratą.