CP v2

Category: Regionai

  • Jonavos rajono savivaldybė įvertinta Seime: kuo išsiskyrė saugios ugdymo aplinkos sprendimai

    Jonavos rajono savivaldybė įvertinta Seime: kuo išsiskyrė saugios ugdymo aplinkos sprendimai

    Seime surengtame renginyje „Šeimai draugiškiausia savivaldybė“ pagerbtos dešimt Lietuvos savivaldybių, įgyvendinančių iniciatyvas, stiprinančias šeimų gerovę. Tai pirmas kartas, kai savivaldybės apdovanotos už kryptingą darbą šeimų politikos srityje.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nominacijoje Už saugią ugdymo aplinką nugalėtoja tapo Jonavos rajono savivaldybė. Vertinant dėmesys skirtas ne vien infrastruktūrai, bet ir tam, kaip savivaldybė sujungia švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, saugumo ir tvarios aplinkos sprendimus.

    Tokio pobūdžio apdovanojimuose vis dažniau pabrėžiama, kad saugi ugdymo aplinka reiškia daugiau nei remontus ar naujas priemones klasėse. Tai apima prevenciją, aiškias reagavimo į patyčias procedūras, pagalbos specialistų prieinamumą, bendradarbiavimą su šeimomis ir mokyklos bendruomenės įtraukimą.

    „Šis įvertinimas už saugią ugdymo aplinką skirtas visai Jonavos švietimo bendruomenei. Negailime nei laiko, nei investicijų, tačiau dar svarbiau užtikrinti vaikų emocinį saugumą, kad kiekvienas vaikas jaustųsi laukiamas ir pastebėtas“, – sakė apdovanojimą atsiėmęs vicemeras Povilas Beišys.

    Pasak jo, savivaldybė investuoja į mokyklų ir darželių aplinkos atnaujinimą, klasių bei grupių pritaikymą, taip pat patalpų prieinamumą vaikams, turintiems judėjimo sunkumų. Šie sprendimai svarbūs ne tik patogumui, bet ir realiai galimybei visiems vaikams dalyvauti ugdymo procese be papildomų kliūčių.

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad šeimos politika yra horizontali ir apima kelias sritis vienu metu. Į iniciatyvą įsitraukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis.

    Jonavos rajono savivaldybei šis įvertinimas tampa ir pripažinimu, ir įpareigojimu tęsti pradėtus darbus. Savivaldybė pabrėžia, kad saugi ugdymo aplinka kuriama nuosekliai, o rezultatai priklauso nuo ilgalaikio bendruomenės, švietimo įstaigų ir savivaldos susitelkimo.

  • Panevėžiečiams startuoja kvietimas: kur ir kaip gegužės 19 dieną teikti prašymą būsto subsidijai

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad 2026 metais gegužės 19 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradės priimti prašymus valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir subsidijai būstui įsigyti.

    Prašymus numatyta priimti nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol pasibaigs kvietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos.

    Kaip pateikti prašymą?

    Gyventojai prašymus galės teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Sistemoje prašymo forma BP-1 bus aktyvuota 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandą ir bus prieinama iki 16.00 valandos arba iki kvietimo sustabdymo pasibaigus lėšoms.

    Pateikiant prašymą per SPIS, asmens tapatybė patvirtinama automatiškai, todėl kvalifikuotas elektroninis parašas paprastai nereikalingas. Prašymas automatiškai perduodamas savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir iš karto registruojamas sistemoje.

    Prašymus taip pat bus galima pateikti atvykus į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrių, siunčiant paštu arba teikiant elektroniniu paštu, tačiau tokiu atveju prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Taip pat galima kreiptis per notaro patvirtintą atstovą. Savivaldybė pabrėžia, kad prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu laikotarpiu, nebus registruojami ir nagrinėjami.

    Kokio dydžio subsidija priklauso?

    Valstybės subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties. Jaunoms šeimoms be vaikų numatyta 15 proc. subsidija, šeimoms su vienu vaiku – 20 proc., su dviem vaikais – 25 proc., o su trimis ir daugiau vaikų – 30 proc.

    30 proc. subsidija taip pat taikoma asmenims su negalia, šeimoms, kuriose yra asmenų su negalia, buvusiems be tėvų globos likusiems asmenims iki 36 metų ir vieniems vaikus auginantiems tėvams.

    Asmenys be šeimos, išskyrus asmenis su negalia ir buvusius globotinius iki 36 metų, gali pretenduoti tik į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos.

    Kreditas gali būti skirtas būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti, taip pat žemės sklypui įsigyti, jei jame planuojama statyti būstą. Būstą galima įsigyti visoje Lietuvos teritorijoje.

    Kas svarbu prieš teikiant prašymą?

    Net ir tinkamai pateiktas prašymas automatiškai negarantuoja pažymos išdavimo. Prašymai bus vertinami pagal registracijos SPIS sistemoje datą ir laiką, atsižvelgiant į kvietimui numatytas lėšas.

    Laukiančiųjų sąrašai nesudaromi, todėl, jei lėšų nepakaks, kitų kvietimų metu prašymą reikės teikti iš naujo.

    Planuojantys teikti prašymą iki pateikimo turi būti deklaravę turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikdami metinę gyventojo ar šeimos turto deklaraciją FR0001 su priedu FR0001P.

    Gavus pažymą, per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą, o kredito įstaiga sprendimą dėl paskolos suteikimo priima per 4 mėnesius.

  • Panevėžyje apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: aktyviausios klasės gavo prizus

    Panevėžio miesto savivaldybėje pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino nugalėtojai ir aktyviausi dalyviai. Apdovanojimai įteikti geriausiai pasirodžiusiems miesto gyventojams, mokiniams bei jų mokytojams.

    Pasak Panevėžio miesto merės Loretos Masiliūnienės, tokios iniciatyvos stiprina ne tik žinias apie atliekų rūšiavimą, bet ir kasdienį įprotį rinktis atsakingą vartojimą. Anot jos, svarbu, kad aktyviai įsitraukia mokyklų bendruomenės ir šeimos.

    „Džiugu matyti, kad Panevėžyje auga karta, kuriai rūpi aplinka, atsakingas vartojimas ir tvarūs kasdieniai pasirinkimai“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Lietuvoje šiemet surengtas septintą kartą. Projektas kasmet suburia tūkstančius dalyvių ir yra skirtas gilinti žinias apie atliekų prevenciją, rūšiavimą, perdirbimą bei tvarumo sprendimus namų ūkiuose ir mokyklose.

    Šiais metais egzamine dalyvavo 491 Panevėžio miesto gyventojas. Iš jų 124 dalyviai buvo 1–4 klasių grupėje, 236 – 5–10 klasių grupėje, o 131 – 11 klasių ir vyresniųjų grupėje.

    Panevėžys pateko tarp 10 aktyviausių šalies savivaldybių ir užėmė 10-ąją vietą. Savivaldybė pabrėžia, kad platus įsitraukimas rodo augantį visuomenės dėmesį praktiniams aplinkosaugos įgūdžiams.

    Tarp geriausių rezultatų pasiekusiųjų 1–4 klasių grupėje išskirti „Vilties“ progimnazijos ir Alfonso Lipniūno progimnazijos mokiniai. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė „Ąžuolo“ progimnazijos mokinys Artonas Gelumbauskas, o vyresniųjų grupėje – panevėžietė Rasa Galkauskienė.

    Pagerbtos ir aktyviausiai dalyvavusių klasių mokytojos, prisidėjusios prie mokinių pasirengimo bei tvarumo temų integravimo ugdymo procese. Aktyviausioms klasėms 1–4 ir 5–10 klasių grupėse skirtos ekskursijos ir edukacijos Panevėžio nepavojingų atliekų sąvartyne.

    Specialus prizas taip pat skirtas „Ąžuolo“ progimnazijos 6C klasei. Jai laidų vedėja ir žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė dovanoja paskaitą apie tvarius gyvenimo įpročius „Tėvams – mįslė, mums – atradimas“.

    Egzaminą organizuoja UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie aplinkosauginio švietimo visoje Lietuvoje.

  • Trakuose susirinko Šv. Jokūbo kelio savivaldybės: aptarė plėtrą ir naujus objektus maršrute

    Trakuose susirinko Šv. Jokūbo kelio savivaldybės: aptarė plėtrą ir naujus objektus maršrute

    Trakų Pusiasalio pilyje gegužės 15 dieną įvyko Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos narių visuotinis eilinis susirinkimas. Jame dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė.

    Susitikime buvo aptarti kasdieniai asociacijos veiklos klausimai, pristatytos veiklos bei finansinės ataskaitos. Taip pat svarstyti organizaciniai sprendimai, susiję su maršruto koordinavimu ir bendru savivaldybių įsitraukimu.

    Didelė dalis diskusijų skirta Šv. Jokūbo kelio plėtros galimybėms Lietuvoje. Šis tarptautinis kultūros ir piligrimystės maršrutas jungia skirtingas Europos valstybes, o jo patrauklumą stiprina aiškiai sužymėta infrastruktūra ir į maršrutą įtraukti paveldo objektai.

    Susirinkimo metu akcentuota, kad didesnis maršruto žinomumas gali paskatinti ir vietos turizmą, ypač ne sezono metu. Savivaldybėms tai reiškia poreikį derinti informacijos sklaidą, ženklinimą ir lankytojams aktualią paslaugų pasiūlą.

    Diskutuota ir apie naujų objektų įtraukimą į Šv. Jokūbo kelią, siekiant praplėsti lankytinų vietų spektrą. Tarp siūlymų nuskambėjo idėja į maršrutą įtraukti Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspoziciją.

  • Rūdiškių folkloro ansambliui „Diemedis“ – 30: jubiliejus su svečiais ir 2 000 eurų dovana

    Rūdiškių folkloro ansambliui „Diemedis“ – 30: jubiliejus su svečiais ir 2 000 eurų dovana

    Rūdiškių kultūros centre gegužės 16 dieną vyko folkloro ansamblio „Diemedis“ 30-mečio minėjimas „Dainos gija – po diemedžio laja“. Į šventę susirinko bendruomenės nariai, kolektyvo bičiuliai ir folkloro gerbėjai, o sceną užpildė dainos, muzika ir sveikinimai.

    Jubiliejinėje programoje pasirodė pats ansamblis „Diemedis“, kuriam vadovauja Dalė Žalpienė. Kartu koncertavo svečiai iš skirtingų Lietuvos vietovių, atvykę pasidalyti savo repertuaru ir pasveikinti kolektyvo sukakties proga.

    Scenoje – kelių kolektyvų pasirodymai

    Šventėje dalyvavo Alytaus kultūros centro Butrimonių skyriaus Eičiūnų folkloro ansamblis „Žolynai“, Trakų kultūros ir meno centro folkloro ansamblis „Radasta“ ir Trakų kultūros ir meno centro Tiltų kapelija. Taip pat žiūrovai išgirdo liaudiškos muzikos kapelą „Pivašiūnai“.

    Renginį vedė Giedrius Leškevičius, kvietęs ne tik klausytis, bet ir įsitraukti į bendrą šventės ritmą. Pasak organizatorių, vakaro akcentu tapo bendrystė ir gyvas tradicijos perdavimas iš kartos į kartą.

    Sveikinimai ir parama kolektyvui

    Trakų rajono savivaldybės mero Andriaus Šatevičiaus sveikinimus ansamblio nariams perdavė vicemerė Jolanta Abucevičienė. Sukaktį mininčiam kolektyvui įteikta savivaldybės dovana – 2 000 eurų vertės dovanų čekis.

    „Didžiausia vertybė yra žmonės, kurie susirenka būti kartu“, – sakė Rūdiškių kultūros centro direktorė Augustė Gaidytė-Palaitienė.

    Šventės metu kolektyvą sveikino ir Seimo narė Edita Rudelienė, savivaldybės tarybos narė Inesa Židonytė, Rūdiškių klebonas Valdemar Ulčukevič, Trakų kultūros ir meno centro direktorė Joana Giedraitytė, Rūdiškių bibliotekos atstovai, bendruomenės ir partneriai.

    Už ilgametę veiklą puoselėjant lietuvių folklorą ir tradicijas ansambliui įteikta Kultūros ministerijos padėka. Renginio pabaigoje skambėjo padėkos visiems, kurie prisidėjo prie „Diemedžio“ kelio per tris dešimtmečius ir padėjo išlaikyti gyvą vietos dainavimo tradiciją.

  • Trakų savivaldybėje šaukiamas Etikos komisijos posėdis: bus nagrinėjamas skundas dėl tarybos nario

    Trakų savivaldybėje šaukiamas Etikos komisijos posėdis: bus nagrinėjamas skundas dėl tarybos nario

    Kada ir kur vyks posėdis

    Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdis šaukiamas 2026 metų gegužės 28 dieną 11.00 valandą. Posėdis vyks Trakų rajono savivaldybėje, Vytauto gatvėje 33, Trakuose.

    Nurodoma, kad posėdis planuojamas Didžiojoje posėdžių salėje, 201 kabinete. Tai įprasta vieta, kur savivaldybėje rengiami oficialūs tarybos ir komisijų svarstymai.

    Ką svarstys Etikos komisija

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas – gauto skundo dėl tarybos nario I. Ž. elgesio nagrinėjimas. Savivaldybė informuoja, kad tai pirmasis posėdžio darbotvarkės punktas.

    Antrasis darbotvarkės punktas įvardytas kaip kiti klausimai, todėl neatmetama, kad posėdyje gali būti aptarti ir papildomi su komisijos veikla susiję organizaciniai ar procedūriniai aspektai.

    Ką reiškia toks svarstymas

    Etikos komisijos posėdžiuose paprastai vertinama, ar tarybos narių elgesys atitinka deklaruotus viešojo valdymo ir tarnybinės etikos principus. Tokie nagrinėjimai dažniausiai apima skundo aplinkybių įvertinimą, informacijos surinkimą ir sprendimo priėmimą pagal komisijos kompetenciją.

    Etikos komisijos pirmininkė yra Giedrė Žuromskienė. Savivaldybė kol kas nepateikia detalesnės informacijos apie patį skundą ar jo aplinkybes.

  • Utenos rajone rastas sudužęs dronas su sprogmenimis: kelias Sudeikiai–Bikuškis uždarytas

    Utenos rajone rastas sudužęs dronas su sprogmenimis: kelias Sudeikiai–Bikuškis uždarytas

    Utenos rajone, Sudeikių seniūnijoje, Samanės kaime, rastas nukritęs ir sudužęs dronas, kurio nuolaužose aptikta sprogstamųjų medžiagų. Į įvykio vietą atvykę Policijos departamento antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai patvirtino, kad teritorijoje yra pavojingų medžiagų.

    Įvertinus rizikas nuspręsta sprogstamąsias medžiagas neutralizuoti vietoje, nes jų transportavimas, pareigūnų teigimu, galėjo kelti pavojų visuomenei. Teritorijos apsauga buvo sustiprinta, o gyventojai paraginti laikytis saugaus atstumo.

    Dėl saugumo laikinai uždarytas eismas kelio Sudeikiai–Bikuškis atkarpoje. Vairuotojų prašoma vadovautis pareigūnų nurodymais, rinktis alternatyvius maršrutus ir nebandyti artintis prie aptvertos zonos.

    Vietos gyventojai taip pat raginami būti budrūs ir neliesdami įtartinų objektų nedelsiant pranešti skubios pagalbos numeriu 112. Policija pabrėžia, kad bet kokios drono nuolaužos ar neaiškios kilmės radiniai gali kelti realų pavojų.

    Kas žinoma po neutralizavimo

    Policija pranešė, kad įvykio vietoje nukritusio ir sudužusio drono sprogstamosios medžiagos jau neutralizuotos. Vis dėlto saugumo priemonės dar nėra atšauktos, nes teritorijoje toliau dirba ekspertai, išminuotojai, policijos pajėgos ir kitos tarnybos.

    Tokiais atvejais pareigūnai paprastai siekia nustatyti drono kilmę, maršrutą ir galimą paskirtį, o taip pat įvertina, ar apylinkėse nėra papildomų pavojingų objektų. Tarnybos žada informaciją atnaujinti, kai tik bus daugiau patvirtintų duomenų.

  • Vytauto Didžiojo skulptūra keliauja į liejyklą: kada paminklas pasieks Trakus ir Karaimų salą

    Projektas, lauktas daugiau nei dešimtmetį

    Panevėžio rajone, Vadokliuose, gegužės 16 dieną pažymėtas svarbus Vytauto Didžiojo paminklo Trakuose etapas: skulptūros modelis išlydėtas liejimo darbams. Tai reiškia, kad kūrinys pereina į techninę gamybos fazę, po kurios jau bus formuojama galutinė skulptūros versija.

    Skulptūrą sukūrė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius prof. Gediminas Karalius. Pasak projekto rengėjų, baigtas kūrinys turėtų būti pastatytas Trakuose, vienoje iš Galvės ežero salų, Karaimų saloje, šalia Trakų Salos pilies prieigų.

    Kur bus pastatytas paminklas?

    Sprendimas įamžinti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą paminklu Trakuose buvo priimtas dar 2010 metais, o 2016 metais projektas suderintas atsakingose institucijose ir gautas statybos leidimas. Vis dėlto realūs darbai ilgą laiką nejudėjo taip sparčiai, kaip tikėtasi.

    Trakų rajono savivaldybė nurodo, kad pastaraisiais metais projektas buvo atnaujintas ir vėl įgijo pagreitį. Savivaldybės teigimu, vyko ne vienas susitikimas su skulptūros autoriumi ir institucijomis, o dabar darbai artėja prie praktinio įgyvendinimo.

    Kodėl šis momentas svarbus?

    Modelio išlydėjimas į liejyklą yra vienas aiškiausių ženklų, kad projektas pereina nuo planų ir derinimų prie materialios paminklo gamybos. Liejykloje pagal paruoštą modelį bus išlieta skulptūra, kuri vėliau bus paruošta montavimui numatytoje vietoje.

    Išlydėjimo ceremonijoje Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius akcentavo projekto simbolinę reikšmę Trakams ir Lietuvai, siejant ją su artėjančiais Vytauto Didžiojo metais. Lietuvos Respublikos Seimas 2030 metus yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais.

    „Tai ilgai brandinta iniciatyva, kuri žymi ne tik istorinės atminties įprasminimą, bet ir konkretų darbų rezultatą“, – sakė Andrius Šatevičius.

    Skulptorius prof. Gediminas Karalius renginio metu pristatė kūrybinį procesą ir pabrėžė, kad iki šio etapo buvo nueitas ilgas kelias. Toliau skulptūros gamyba tęsis liejykloje, o galutinis rezultatas bus matomas Trakuose, kai kūrinys bus atgabentas ir sumontuotas numatytoje vietoje.

  • Zarasuose padėkota ilgamečiam Salako seniūnui Reniui Kisieliui: atsisveikinimas savivaldybėje

    Zarasuose padėkota ilgamečiam Salako seniūnui Reniui Kisieliui: atsisveikinimas savivaldybėje

    Zarasų rajono savivaldybėje pirmadienį, gegužės 18 dieną, surengtas padėkos ir atsisveikinimo susitikimas su ilgamečiu Salako seniūnijos seniūnu Reniumi Kisieliumi. Į savivaldybę susirinko vadovai, kolegos ir bendruomenės atstovai, su kuriais seniūnas dirbo ne vienerius metus.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat Dusetų seniūnijos seniūnas Darius Steponavičius. Susitikime buvo prisiminti svarbiausi bendri darbai ir sprendimai, kurie per laiką formavo vietos savivaldos kasdienybę.

    Seniūno darbas, matomas kasdien

    Kalbėjusieji pabrėžė, kad seniūno pareigos dažnai lieka už oficialių renginių ribų, tačiau gyventojams yra vienos svarbiausių. Tai darbas, apimantis ir kasdienius ūkinius klausimus, ir pagalbą žmonėms, ir tarpininkavimą tarp bendruomenės bei savivaldybės institucijų.

    Susitikime akcentuota R. Kisieliaus sukaupta patirtis, nuoseklus požiūris į pareigas bei ryšys su Salako krašto gyventojais. Dėkota už kantrybę, bendradarbiavimą ir sprendimų paiešką situacijose, kai pagalbos reikia čia ir dabar.

    Priminti ir savivaldos pokyčiai

    Renginyje dalyvavo ir buvusių Antalieptės bei Suvieko seniūnijų seniūnai, priminę apie savivaldos pokyčius ir administracines pertvarkas, kurias per daugelį metų teko išgyventi kartu. Jų buvimas šalia pabrėžė ilgalaikę seniūnų bendrystę ir tarpusavio palaikymą, sprendžiant bendruomenėms svarbius klausimus.

    Atsisveikindamas R. Kisielius pasidalijo mintimis apie nueitą kelią, žmones, su kuriais teko dirbti, ir patirtis, sukauptas per ilgametį darbą. Susitikimas buvo pagarbus ir šiltas, o savivaldybės administracija R. Kisieliui palinkėjo sveikatos, stiprybės ir prasmingo naujo gyvenimo etapo.

  • Zarasų merė Varnoje: kokias prevencijos ir ilgaamžiškumo idėjas Lietuva parsiveža iš Europos?

    Zarasų merė Varnoje: kokias prevencijos ir ilgaamžiškumo idėjas Lietuva parsiveža iš Europos?

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė dalyvavo tarptautiniame sveikatos politikos renginyje Varnoje, kuriame daugiausia dėmesio skirta prevencijai, ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybės gerinimui. Renginyje aptarta, kaip Europoje keičiasi sveikatos politikos kryptys ir kokių sprendimų vis dažniau tikimasi iš savivaldos.

    Diskusijose akcentuota, kad sveikatos sistema vis labiau vertinama ne vien pagal tai, kaip greitai ji gydo ligas, bet ir pagal tai, kiek padeda jų išvengti. Tam svarbūs ankstyvos diagnostikos modeliai, sveiką gyvenseną skatinančios programos ir aiškesnės prevencijos paslaugų „kelionės“ gyventojui.

    Prevencija ir ilgaamžiškumas

    Renginyje daug kalbėta apie tai, kad ilgaamžiškumo tema tampa ne tik medicinos, bet ir viešosios politikos klausimu. Prevencijos priemonės vis dažniau siejamos su mitybos įpročiais, fiziniu aktyvumu, emocine sveikata bei darbo ir poilsio balansu, o rezultatams vertinti reikalingi duomenimis grįsti sprendimai.

    „Sveikatos politika vis labiau orientuojasi į tai, kad žmonės kuo ilgiau išliktų darbingesni ir gerai jaustųsi, o ne tik greitai gautų gydymą susirgus“, – sakė renginyje dalyvavę ekspertai.

    Kurortai ir gamtiniai ištekliai

    Konferencijoje išskirtas augantis gamtinių sveikatinimo išteklių ir balneologijos vaidmuo. Mineralinis vanduo, gydomasis purvas, klimato terapija ir integruotos sveikatinimo programos pristatytos kaip priemonės, kurios, taikomos atsakingai ir pagrįstai, gali papildyti prevencijos priemonių spektrą.

    Taip pat aptarta vadinamoji ilgaamžiškumo ekonomika, apimanti prevencijos paslaugas, sveikatinimo turizmą, technologijų taikymą bei naujus paslaugų modelius. Ši kryptis siejama su augančiu visuomenės poreikiu ilgiau išlikti aktyviai ir mažinti lėtinių ligų riziką.

    Ką tai reiškia savivaldai

    Tokios tarptautinės diskusijos aktualios ir Lietuvos kurortams bei kurortinėms teritorijoms, kurios siekia plėsti sveikatinimo paslaugas ir pritraukti daugiau lankytojų ne tik sezono metu. Savivaldai tai reiškia poreikį derinti sveikatos, turizmo, socialinių paslaugų ir infrastruktūros sprendimus į vieną kryptį.

    Renginyje išsakytos įžvalgos rodo, kad ateityje didės poreikis bendradarbiauti tarp savivaldybių, gydymo įstaigų, visuomenės sveikatos specialistų ir verslo. Tokie susitikimai suteikia galimybę atsirinkti praktikas, kurios gali būti pritaikytos ir regionuose, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius.