Category: Regionai

  • Vėlinėms artėjant vilkaviškiečiai sužinojo: artimųjų kapą rasi per kelias minutes internete

    Vėlinėms artėjant vilkaviškiečiai sužinojo: artimųjų kapą rasi per kelias minutes internete

    Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kai daugelis vyksta aplankyti artimųjų kapų, Vilkaviškio rajono savivaldybė primena, kad rajono kapinės yra suskaitmenintos. Informaciją apie palaidotus asmenis gyventojai gali rasti internetinėje sistemoje „Cemety“.

    Skaitmeninėje paieškoje galima įvesti vardą ir pavardę, taip pat jų dalį, o kai kuriais atvejais paieškai praverčia ir šeimos pavardė, jei ji nurodyta ant paminklo. Suradus įrašą, pateikiama kapavietės vieta žemėlapyje ir papildoma informacija, padedanti ją atpažinti.

    Tokios sistemos ypač praverčia žmonėms, kurie kapinėse lankosi rečiau, yra persikėlę gyventi į kitą miestą ar tiesiog nebeprisimena tikslios kapavietės vietos. Prieš Vėlines kapinėse išauga lankytojų srautai, todėl aiškesnė paieška padeda sutaupyti laiko ir išvengti klaidžiojimo tarp kvartalų.

    Kartografavimo ir skaitmeninimo sprendimai Lietuvoje vis plačiau taikomi ir kapinių administravimui, nes leidžia tiksliau tvarkyti įrašus apie palaidojimus ir kapaviečių priežiūrą. Gyventojams tai reiškia paprastesnį pasiruošimą kelionei, o atvykus galima greičiau rasti reikiamą vietą net ir mažiau pažįstamose kapinėse.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad „Cemety“ platformoje pateikiama informacija gali būti prieinama ir apie kitų savivaldybių suskaitmenintas kapines. Prieš vykstant verta pasitikrinti duomenis iš anksto, ypač jei planuojama aplankyti kelias skirtingas kapines.

  • Artėjant Visų šventųjų dienai Vilkaviškyje pagerbti mirusieji: kas svarbu lankant kapus

    Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugeliui tai tampa rimties ir susikaupimo laiku, kai prisimenami mirusieji ir lankomos artimųjų kapavietės. Šios dienos Lietuvoje tradiciškai siejamos su žvakių degimu, malda ir tylos akimirkomis, o kapinės tampa pagrindine atminimo vieta.

    Vilkaviškio rajone šią tradiciją tęsė ir savivaldybės vadovai. Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė ir administracijos direktorius Vitas Gavėnas apsilankė rajono kapinėse, kur uždegė žvakeles pagerbdami buvusių savivaldybės tarybos narių ir administracijos vadovų atminimą.

    Tokie vizitai savivaldoje dažnai tampa simboliniu dėmesio ženklu žmonėms, prisidėjusiems prie vietos bendruomenės sprendimų ir rajono raidos. Tai taip pat primena, kad Vėlinių laikotarpis apima ne tik šeimos tradicijas, bet ir platesnę pagarbos kultūrą viešajame gyvenime.

    Prieš didžiąsias lapkričio pradžios minėjimo dienas kapinėse paprastai suaktyvėja aplinkos tvarkymas, dažniau lankomi artimųjų kapai, atnaujinamos žvakidės ir gėlių kompozicijos. Savivaldybės ir kapinių prižiūrėtojai tuo metu dažnai ragina lankytojus planuoti keliones iš anksto, atvykti anksčiau dieną ir laikytis kapinių tvarkos reikalavimų.

    Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamas ir tvaresnis šių dienų minėjimas, kai siūloma rinktis ilgaamžes žvakes, vengti perteklinių plastikinių dekoracijų ir atsakingai rūšiuoti atliekas. Tai ypač aktualu po masinių lankymų, kai kapinėse susidaro dideli žvakių indelių, gėlių pakuočių ir kitų atliekų kiekiai.

  • Smurtas namuose prasideda nuo „nekaltų“ frazių: ekspertė paaiškino, ką turi žinoti paaugliai

    Smurtas namuose prasideda nuo „nekaltų“ frazių: ekspertė paaiškino, ką turi žinoti paaugliai

    Smurtas artimoje aplinkoje ne visada prasideda nuo fizinės jėgos – dažnai pirmieji signalai būna kontrolė, žeminimas, grasinimai ar nuolatinis kaltinimas. Specialistai pabrėžia, kad ypač paauglystėje svarbu atpažinti ribas peržengiantį elgesį ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje 9–10 klasių mokiniams surengtas susitikimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Jo metu aptarta, kaip atpažinti smurto formas, kodėl smurtas gali slėptis po kasdienėmis situacijomis ir kuo skiriasi konfliktas nuo sistemingo žmogaus menkinimo.

    Susitikime kalbėjusi Zarasų rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė Mėta Paulauskė akcentavo, kad emocinis ir psichologinis smurtas dažnai normalizuojamas. Pasak jos, tokie veiksmai kaip nuolatinis tikrinimas, pavydas, izoliavimas nuo draugų ar spaudimas atiduoti slaptažodžius gali būti kontrolės požymiai.

    Kaip atpažinti, kad tai ne „drama“

    Ekspertai nurodo, kad vienas svarbiausių kriterijų – pasikartojimas ir galios disbalansas, kai vienas žmogus nuolat bando valdyti kitą per baimę, gėdą ar kaltę. Smurtu gali tapti ne tik stumtelėjimas ar smūgis, bet ir grasinimai, turto niokojimas, šantažas, prievarta verčiant daryti tai, ko nenori.

    Paauglių santykiuose smurtas neretai pasireiškia ir skaitmeninėje erdvėje, kai reikalaujama nuolat atsiskaityti, su kuo bendrauji, prašoma įrodyti buvimo vietą, verčiama siųsti intymius vaizdus ar vėliau jais manipuliuojama. Tokiais atvejais svarbu suprasti, kad kaltė tenka smurtaujančiam asmeniui, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas.

    Kur ieškoti pagalbos ir kaip reaguoti

    Susitikime mokiniai buvo skatinami nelikti abejingi, jei smurtą patiria patys arba jį pastebi šalia. Saugiausia pirmiausia kreiptis į patikimą suaugusį žmogų: tėvus, globėjus, mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar klasės vadovą, nes sprendžiant smurto situacijas svarbiausia yra saugumas.

    Lietuvoje veikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie teikia konsultacijas ir nukreipia į reikiamas paslaugas. Skubiais atvejais, kai kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, būtina kreiptis į skubios pagalbos tarnybas numeriu 112.

    Sveiki santykiai prasideda nuo ribų

    Susitikimo metu daug dėmesio skirta asmeninėms riboms ir sutikimo principui. Sveikuose santykiuose žmogus turi teisę pasakyti „ne“, nesiaiškinti dėl savo sprendimo ir nepatirti spaudimo keisti nuomonę dėl baimės būti nubaustam ar atstumtam.

    Specialistai pabrėžia, kad pagarba, pasitikėjimas ir galimybė laisvai bendrauti su artimaisiais yra pagrindiniai saugių santykių požymiai. Prevencija prasideda nuo gebėjimo įvardyti netinkamą elgesį ir drąsos laiku ieškoti pagalbos.

  • Zarasų savivaldybė ieško buhalterio: siūlo darbą Centralizuoto apskaitos skyriuje

    Zarasų savivaldybė ieško buhalterio: siūlo darbą Centralizuoto apskaitos skyriuje

    Zarasų rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Centralizuoto apskaitos skyriaus buhalterio pareigoms. Kandidatai kviečiami teikti paraiškas per valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus atrankoms skirtas sistemas.

    Tokio pobūdžio pareigybė savivaldybėje paprastai siejama su biudžetinių įstaigų finansinės apskaitos tvarkymu, mokėjimų kontrole, dokumentų rengimu ir ataskaitų teikimu pagal galiojančius teisės aktus. Centralizuota apskaita leidžia savivaldybei vienodinti procesus ir užtikrinti aiškesnę finansų kontrolę.

    Ieškantys darbo viešajame sektoriuje turėtų atkreipti dėmesį, kad konkursuose dažniausiai vertinamas atitinkamas išsilavinimas, darbo patirtis finansų ar apskaitos srityje ir gebėjimas dirbti su apskaitos sistemomis. Praktikoje svarbūs ir tikslumas, atsakomybė bei gebėjimas laikytis terminų, nes savivaldybių apskaita glaudžiai susijusi su biudžeto vykdymu.

    Skelbime nurodoma, kad detali informacija apie atrankos sąlygas ir reikalavimus pateikiama oficialiuose konkursų aprašymuose. Ten taip pat įvardijami dokumentai, kuriuos būtina pateikti, bei terminai, iki kada priimamos paraiškos.

    Zarasų rajono savivaldybės administracija ragina susidomėjusius kandidatus neatidėlioti ir pasitikslinti visą informaciją oficialiuose kanaluose, nes paraiškų teikimo tvarka ir atrankos etapai viešajame sektoriuje yra griežtai reglamentuoti.

  • Dianos Nausėdienės kvietimas suvienijo bendruomenes: vilnoniai žaisliukai keliaus į Prezidentūrą

    Dianos Nausėdienės kvietimas suvienijo bendruomenes: vilnoniai žaisliukai keliaus į Prezidentūrą

    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kviečia šalies bendruomenes įprasminti šv. Kalėdų laukimą prisijungiant prie akcijos „Lietuvos žvaigždynas“. Jos metu iš vilnos kuriami eglutės žaisliukai papuoš Prezidentūros egles ir taps simbolinėmis dovanomis Lietuvos sąjungininkams bei bičiuliams.

    Prie iniciatyvos raginamos jungtis Zarasų rajono įstaigos ir organizacijos, taip pat mokyklos, bendruomenės, dienos centrai, socialinės dirbtuvės, trečiojo amžiaus universitetai ir šeimos. Akcijos sumanymas orientuotas į bendrą kūrybą, kurioje svarbus ne rezultato „tobulumas“, o įsitraukimas ir ryšys tarp skirtingų kartų.

    Šiemet siūloma iš vilnos velti meduolius primenančias žvaigždutes ir širdeles. Kiekvienas žaisliukas gali būti individualus, papuoštas šeimos raštais, palinkėjimais, veltais ornamentais ar karoliukais, todėl skatinama ne kopijuoti, o interpretuoti tradiciją savaip.

    Kaip turėtų atrodyti žaisliukai

    Rekomenduojamas žaisliuko dydis yra 9–20 centimetrų. Pagrindui siūloma rinktis rudą, rusvą arba ryškesnių spalvų vilną, o dekoruoti reikėtų tik vieną pusę, kad forma ir ornamentai būtų aiškiai matomi.

    Pakabinimui prašoma pritvirtinti bespalvio arba balto siūlo kilputę. Tokie vienodi techniniai sprendimai padeda sukurti vientisą eglutės vaizdą ir palengvina žaisliukų sukomplektavimą, kai darbai atkeliauja iš skirtingų grupių.

    Kur atnešti ir iki kada

    Sukurtus žaisliukus prašoma iki 2026 metų lapkričio 17 dienos pristatyti į Zarasų rajono savivaldybės administracijos 217 kabinetą. Kartu prašoma pateikti žaisliukus kūrusių įstaigų, organizacijų, bendruomenių ar šeimų pavadinimus.

    Surinkti darbai bus centralizuotai perduoti Prezidentūrai. Tokia tvarka leidžia vienoje vietoje suregistruoti kūrėjų bendruomenes ir užtikrinti, kad į Prezidentūrą keliautų tvarkingai suformuota kolekcija.

    Kodėl tokios iniciatyvos tampa svarbios

    Pastaraisiais metais rankdarbių ir bendruomeninių kūrybinių iniciatyvų idėja dažniau siejama su emocine gerove ir socialiniu ryšiu, ypač tamsiuoju metų laiku. Praktinės veiklos, tokios kaip vėlimas, padeda mažinti įtampą, o bendra kūryba kuria priklausymo jausmą ir stiprina vietos bendruomenes.

    Kalėdiniai simboliai Prezidentūroje taip pat veikia kaip minkštoji komunikacija: rankų darbo dovanos leidžia subtiliai papasakoti apie šalies tradicijas, bendruomeniškumą ir regionų įsitraukimą. Dėl to iniciatyvos, kuriose dalyvauja šeimos ir organizacijos, tampa ne tik šventine pramoga, bet ir prasmingu bendro pasakojimo kūrimu.

  • Zarasų NVO atstovės Kaišiadoryse atskleidė, kas iš tiesų veikia: pamokos savivaldybėms

    Zarasų NVO atstovės Kaišiadoryse atskleidė, kas iš tiesų veikia: pamokos savivaldybėms

    Spalio 28 dieną Kaišiadorių jaunimo centre „Mazgas“ įvyko nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybų forumas. Į renginį susirinko bendruomenių, NVO ir savivaldos atstovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

    Forume dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės NVO tarybos atstovės: pirmininkės pavaduotoja Sandra Malakauskė bei tarybos narė Audronė Kačiulienė. Jos pristatė pranešimą apie gerąją praktiką, pateikė rekomendacijas ir įžvalgas, kurias, jų vertinimu, būtų galima pritaikyti Kaišiadorių rajone.

    Didžiausias dėmesys renginyje skirtas NVO, bendruomenių ir savivaldos partnerystei bei tam, kaip nevyriausybinis sektorius gali prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo. Aptarta, kodėl daliai bendruomenių vis dar sunku įsitraukti į sprendimų priėmimą, nors poreikis spręsti kasdienius vietos klausimus tik auga.

    Diskusijose akcentuota, kad NVO tarybos savivaldybėse tampa svarbiu kanalu, padedančiu išgirsti gyventojų poreikius ir anksti identifikuoti problemas. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnes konsultavimosi procedūras, labiau nuspėjamą finansavimą, geresnę informacijos sklaidą ir nuolatinį dialogą, o ne vienkartinius susitikimus.

    Forume dalintasi skirtingų savivaldybių patirtimis, aptartos priemonės, kurios padeda išlaikyti bendruomenių aktyvumą ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Daug dėmesio skirta ir bendradarbiavimo kultūrai, kai iniciatyvos nėra konkuruojančios, o papildo viena kitą ir leidžia pasiekti daugiau žmonių.

    Pasak organizatorių, tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti savo krašto patirtį, bet ir parsivežti praktinių sprendimų, kuriuos galima pritaikyti vietoje. Zarasų atstovės pabrėžė, kad ryšių mezgimas su kitų savivaldybių NVO tarybomis padeda greičiau įvertinti, kas veikia, o kas reikalauja korekcijų.

    Renginio pabaigoje dalyviams padėkota už dalijimąsi patirtimi ir įsitraukimą, o Kaišiadorių rajono savivaldybei – už forumo organizavimą bei kvietimą dalyvauti. Sutarta, kad tęstinis bendradarbiavimas ir reguliarus keitimasis praktika yra viena svarbiausių sąlygų kuriant aktyvesnę, įtraukesnę vietos savivaldą.

  • Biudžetai augs 8,8 proc., bet merai įspėja: paslaugos gyventojams gali negerėti

    Biudžetai augs 8,8 proc., bet merai įspėja: paslaugos gyventojams gali negerėti

    Lietuvos savivaldybių asociacija teigia, kad kitais metais savivaldybių biudžetai nominaliai didės, tačiau gyventojai šio augimo gali nepajusti. Pasak merų, savivaldybėms perduodama vis daugiau valstybės deleguotų funkcijų, o jų finansavimas dažnai nepadengia realių sąnaudų.

    LSA atkreipia dėmesį, kad viešųjų paslaugų teikimas kasmet brangsta dėl darbo užmokesčio, energijos ir paslaugų kainų, todėl vien procentinis biudžetų augimas neparodo tikrojo finansinio pajėgumo. Dalis papildomų pajamų, savivaldybių vertinimu, bus „suvalgyta“ privalomų išlaidų.

    Savivaldybėms tenka naujos funkcijos

    LSA nurodo, kad finansavimas ne visada skiriamas naujoms ar išplėstoms užduotims, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių politikos priemonėms ar papildomai eismo priežiūrai. Dėl to savivaldybės priverstos ieškoti lėšų savo biudžetuose, mažindamos kitų sričių galimybes.

    Merai spalio 30 dieną Vilniuje vykusiame LSA tarybos posėdyje pabrėžė, kad planuojamas 8,8 proc. augimas yra labiau teorinis. Anot jų, papildomomis lėšomis teks padengti centrinės valdžios sprendimais išaugusias išlaidas, kurios, LSA skaičiavimu, sudaro apie 115 mln. eurų.

    Vienas didžiausių spaudimų biudžetams siejamas su minimaliosios mėnesinės algos didinimu ir bendru atlyginimų kilimu viešajame sektoriuje. LSA primena, kad darbo užmokestis sudaro daugiau kaip pusę savivaldybių išlaidų, todėl net nedideli pokyčiai reikšmingai padidina finansinę naštą.

    „Augantys savivaldybių biudžetai turėtų reikšti, kad galėsime teikti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų, tačiau planuojamo prieaugio gali nepakakti net einamosioms funkcijoms“, – sakė LSA prezidentas Audrius Klišonis.

    Skolinimasis ir ILTE limitai

    LSA ragina sudaryti daugiau sąlygų savivaldybėms didinti savo pajamas ir suteikti daugiau lankstumo skolinantis investicijoms. Asociacijos teigimu, infrastruktūros poreikiai nemažėja, o dalis projektų tampa sunkiai įgyvendinami be papildomų finansinių instrumentų.

    LSA primena, kad savivaldybės šiemet per trumpą laiką išnaudojo Nacionalinio plėtros banko ILTE siūlomų paskolų limitą, siekusį 100 mln. eurų. Savivaldybių vertinimu, tai rodo didelį investicijų alkį, todėl siūloma numatyti papildomą skolinimo limitą.

    Keliams, švietimui ir socialinėms paslaugoms – įtampa išlieka

    Merai akcentuoja, kad augant nacionaliniam kelių sektoriaus finansavimui, vietinės reikšmės kelių dalis savivaldybėse, LSA teigimu, stagnuoja ir net šiek tiek mažėja. Tai reiškia, kad kelių būklės gerinimas regionuose gali vykti lėčiau, nei tikisi gyventojai ir verslas.

    LSA taip pat kelia klausimą dėl žemės ūkio funkcijų finansavimo atotrūkio, kuris, savivaldybių vertinimu, tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Kitąmet šiai funkcijai numatoma 11,5 mln. eurų, kai Žemės ūkio ministerijos vertinimu poreikis siekia 29,5 mln. eurų.

    Panašus trūkumas, LSA duomenimis, matomas visuomenės sveikatos priežiūros srityje: poreikis viršija planuojamas lėšas. Merai taip pat įspėja dėl priešgaisrinės saugos, kur kitąmet, savivaldybių skaičiavimu, gali trūkti mažiausiai 5,4 mln. eurų, o tai apsunkina technikos atnaujinimą ir budėjimų užtikrinimą.

    Švietimo srityje savivaldybės prašo užtikrinti finansavimą švietimo pagalbai kiekvienam vaikui ir mokinių pavėžėjimui. Taip pat primenamas poreikis tęsti Geltonųjų autobusiukų programą, siekiant išlaikyti saugų ir patikimą mokinių vežimą.

    Socialinės apsaugos dalyje merai primena Užimtumo didinimo programą, į kurią savivaldybės nuo šių metų birželio privalo įtraukti darbingo amžiaus, bet nedirbančius socialinių pašalpų gavėjus. LSA skaičiavimu, 2027 metais programai reikėtų bent 14,1 mln. eurų, tačiau numatoma skirti 9,7 mln. eurų.

    LSA akcentuoja ir integralios pagalbos tęstinumą, nes Europos Sąjungos lėšomis finansuotas projektas baigsis kitų metų vasarį. Savivaldybių vertinimu, siekiant užtikrinti paslaugų nepertraukiamumą, reikalingas 10 mln. eurų finansavimas.

  • Nuo 2027 metų keisis žemės vertės: kai kur šuolis iki 30 proc., ką tai reikš sklypų savininkams

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios nauji žemės verčių žemėlapiai, parengti Registrų centro. Pagal juos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2026 metais, šalyje vidutiniškai didėja 8 proc.

    Šie duomenys nėra vien statistika. Masinio vertinimo metu nustatytos vidutinės rinkos vertės taikomos įvairiose situacijose, kai reikia apskaičiuoti mokesčius ar įkainius, taip pat nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainas.

    Kur žemė brangs labiausiai?

    Didžiausias bendras augimas per metus fiksuotas Birštono, Plungės ir Šilalės savivaldybėse, kur vidutinės vertės kilo maždaug po 16 proc. Mažiausias augimas, apie 2 proc., nustatytas Šakių, Joniškio, Kazlų Rūdos ir Jurbarko savivaldybėse.

    Ryškesni pokyčiai matomi pagal paskirtis. Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2027 metų vidutiniškai didėja 9 proc., o kai kuriose savivaldybėse augimas viršija 15 proc.

    Pavyzdžiui, Jonavos rajono ir Neringos savivaldybėse gyvenamosios paskirties žemės vertė padidėjo daugiau nei 15 proc. Kauno mieste, taip pat Akmenės, Birštono, Kaišiadorių, Kauno rajono savivaldybėse augimas siekia apie 13 proc.

    Komercinės paskirties sklypų vertės vidutiniškai kyla 7 proc., tačiau Birštone augimas viršijo 25 proc. Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemė vidutiniškai brangsta 8 proc., o Neringoje ir Birštone fiksuota apie 30 proc. riba.

    Ką reiškia masinis vertinimas?

    Masinis žemės vertinimas grindžiamas rinkos duomenų analize ir viešu svarstymu, o rezultatai derinami su savivaldybėmis. Parengtus dokumentus tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba.

    Masinio vertinimo tikslas yra nustatyti vidutines rinkos vertes pagal teritorines zonas, kad jos kuo tiksliau atspindėtų sandorių kainas ir rinkos tendencijas. Vis dėlto tai nėra individualus konkretaus sklypo vertinimas, todėl vienodose zonose esantys sklypai gali turėti skirtingą realią rinkos kainą.

    Verčių zonų daugėja, kodėl tai svarbu?

    2027 metais visoje Lietuvoje nustatytos 1 572 žemės verčių zonos, tai yra 14 zonų daugiau nei metais anksčiau. Zonų skaičius nuosekliai augo ir pastarąjį dešimtmetį, siekiant smulkiau atspindėti skirtingas rinkos situacijas.

    Praktinis to efektas paprastas: kuo smulkesnis zonų suskirstymas, tuo mažesnė tikimybė, kad skirtingų vietovių ar skirtingo patrauklumo teritorijos bus vertinamos pernelyg apibendrintai. Tai aktualu ir gyventojams, ir verslui, ypač ten, kur per trumpą laiką keitėsi paklausa.

    Sklypų savininkams svarbu įsivertinti, kad vidutinės rinkos vertės pokyčiai gali turėti įtakos įvairiems su sandoriais bei mokesčiais susijusiems skaičiavimams, ypač paveldėjimo ar dovanojimo atvejais. Konkretų savo sklypo pokytį paprastai galima pasitikrinti pagal unikalų numerį Registrų centro skelbiamuose masinio vertinimo duomenyse.

  • Vėlinės artėja: „Kelių priežiūra“ įspėja dėl rūko ir šalnų – kur bus pavojingiausia

    Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, keliuose tradiciškai išauga automobilių srautai, o kelionės dažnai vyksta tamsiu paros metu. Kelininkai primena, kad rudenį eismo sąlygos kinta greitai: prastesnis matomumas, drėgna danga ir pirmosios šalnos didina avarijų riziką.

    Bendrovė „Kelių priežiūra“ ragina kelionę planuoti iš anksto ir numatyti daugiau laiko, ypač vykstant į kapines didmiesčių prieigose ar pagrindiniais magistraliniais keliais. Dėl intensyvesnio eismo tikėtinos spūstys, o bet koks incidentas gali sukelti ilgesnius vėlavimus.

    Vairuotojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti automobilio techninę būklę: padangas ir jų slėgį, žibintus, valytuvus bei langų apiplovimo skystį. Drėgna kelio danga ir šalnos mažina sukibimą, todėl saugus greitis ir didesnis atstumas nuo kitų transporto priemonių tampa būtinybe.

    Rūkas ir lietus trumpina matomumo nuotolį, todėl svarbu naudoti tinkamas šviesas ir vengti staigių manevrų. Miškingose vietovėse ir užmiesčio keliuose vairuotojai turėtų būti ypač atidūs dėl galimo laukinių gyvūnų pasirodymo, ypač sutemose ir ankstų rytą.

    „Kelių priežiūra“ informuoja nuolat stebinti meteorologines ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose ir pagal poreikį organizuoti priežiūros darbus. Apie pavojingas kliūtis, plikledį ar pažaidas vairuotojai kviečiami pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001, taip pat pažymėti situaciją programėlėje „Waze“.

    Kelionėms rekomenduojama rinktis poilsio pertraukas, o pajutus nuovargį sustoti saugioje vietoje. Kelininkai pabrėžia, kad didžiausią riziką per šį laikotarpį sukuria skuba, todėl saugiausia taktika yra ramus važiavimas ir atidi reakcija į kintančias oro sąlygas.

  • Purmalių nauja biblioteka jau ant nosies: paaiškėjo, kaip atrodys ir kiek kainuos projektas

    Purmaliuose jau pastatyti naujos modulinės bibliotekos moduliai, o artimiausiu metu numatomi vidaus įrengimo darbai. Apie 120 kvadratinių metrų ploto erdvė bus projektuojama taip, kad tiktų ne tik knygoms, bet ir bendruomenės veikloms.

    Šalia bibliotekos planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų takus, taip pat numatyti inžinerinių tinklų prijungimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad darbai vyksta sparčiai, kad biblioteka lankytojus galėtų priimti jau kovo mėnesį.

    Biblioteka bus skirta ne vien knygoms

    Naujoje J. Lankučio viešosios bibliotekos erdvėje planuojama organizuoti edukacijas, kūrybines dirbtuves, kultūrinius renginius ir įvairias veiklas vaikams, jaunimui bei suaugusiesiems. Tokia kryptis atitinka pastaraisiais metais stiprėjančią bibliotekų kaip bendruomenės centrų tendenciją, kai skaitymas derinamas su mokymusi visą gyvenimą ir kultūrinėmis paslaugomis.

    „Biblioteka bus ne tik vieta knygoms, o erdvė, kuri pagyvins bendruomenės gyvenimą ir suteiks daugiau galimybių susitikimams bei renginiams“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas.

    Universalios erdvės ir mobilūs sprendimai

    Bibliotekos vidus bus įrengtas taip, kad erdves būtų galima greitai transformuoti pagal poreikį. Tam numatyti mobilūs baldai, leidžiantys patalpas pritaikyti skirtingiems scenarijams: nuo ramių skaitymo zonų iki diskusijų, kūrybinių užsiėmimų ar kultūrinių vakarų.

    Toks planavimas svarbus mažesnėms gyvenvietėms, kur vienoje vietoje dažnai siekiama sutelkti kelias funkcijas. Lanksti infrastruktūra leidžia efektyviau išnaudoti patalpas ir lengviau prisitaikyti prie skirtingų amžiaus grupių poreikių.

    Kaina: nuo modulių iki viso projekto

    Skelbiama, kad pačių modulių vertė viršija 82 000 eurų. Visas projekto įgyvendinimas, įskaitant įrengimą ir suplanuotus aplinkos darbus, turėtų kainuoti apie 200 000 eurų.

    Artimiausiu metu numatoma rangovo atranka vandens ir nuotekų tinklų prijungimui, taip pat derinami sąmatos ir grafikai su stovėjimo aikštelės bei takų rangovu. Po šių etapų biblioteka turėtų būti pilnai paruošta lankytojams.