CP v2

Category: Regionai

  • Vilnius virto filmavimo aikštele: „Prime Video“ ir švedai suka serialus, bus ir ribojimų

    Vilnius virto filmavimo aikštele: „Prime Video“ ir švedai suka serialus, bus ir ribojimų

    Vilniuje – keli dideli projektai

    Spalį Vilniuje tęsiasi intensyvūs filmavimai: skirtingose sostinės vietose vienu metu kuriami trys serialai ir dokumentinis filmas. Mieste dirba tarptautinės komandos, o daliai vietų trumpam taikomi eismo ir parkavimo ribojimai.

    Tarp didžiausių projektų – „Prime Video“ keturių dalių psichologinis trileris „Sarek“ ir Švedijos televizijai kuriamas serialas „10 with a Flag“. Taip pat filmuojamas režisieriaus Domo Vilčinsko kriminalinis serialas „Už tėvo nuodėmes“ bei režisierės Aistės Stonytės dokumentinis filmas „Dvigubas autoportretas“.

    Tarptautinės komandos ir Vilnius kaip Švedija

    Švedijos televizijos serialo „10 with a Flag“ filmavimuose dalyvauja daugiau nei 160 žmonių, o didelę komandos dalį sudaro Lietuvos kino industrijos specialistai. Projekto parengiamieji darbai startavo dar pavasarį, o filmavimai Vilniuje numatyti iki lapkričio.

    Kūrėjai Vilnių naudoja kaip netolimos ateities Švedijos scenografiją: tam pasitelkiami modernios ir brutalistinės architektūros pastatai, taip pat senamiesčio erdvės. Filmavimo darbus Lietuvoje koordinuoja „Dansu“ kartu su Švedijos gamybos kompanija „Kärnfilm“.

    Trileris „Sarek“ ir lietuviškas kriminalinis serialas

    Vilniuje tęsiami ir „Prime Video“ projekto „Sarek“ filmavimai, kurių siužetas paremtas švedų rašytojo Ulf Kvensler romanu. Istorijos centre – du išgyvenusieji ir dvi skirtingos versijos apie tai, kas nutiko draugų kompanijai laukinėje gamtoje.

    Pasakojimui įsibėgėjus, liudijimuose ima ryškėti prieštaros: kalbama apie manipuliacijas, psichologinį smurtą ir mirtis, o netikėti posūkiai priverčia suabejoti, kuri įvykių versija yra tikra. Tokie psichologiniai trileriai pastaraisiais metais yra vienas paklausiausių žanrų srautinių platformų kataloguose.

    Tuo pat metu filmuojamas ir Domo Vilčinsko serialas „Už tėvo nuodėmes“. Jame tikybos mokytojo Pauliaus gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai jis netikėtai paveldi laidojimo namus ir kartu perima didžiulę skolą kriminalinio pasaulio atstovams.

    Seriale žadama derinti kriminalinę intrigą su kasdienybės drama: herojus susiduria su nusikaltėlių spaudimu, chaotiškomis laidotuvėmis, klientų kaprizais ir asmeninėmis dilemomis. Pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Robertas Petraitis.

    Dokumentinis filmas apie Virgilijų Šontą

    Vilniuje filmuojamas ir Aistės Stonytės dokumentinis filmas „Dvigubas autoportretas“, pasakojantis apie fotografą Virgilijų Šontą. Projektą kuria VšĮ „Moonmakers“, prodiuserė – Giedrė Žickytė-Bajarūnienė.

    Šis filmas yra vienas iš 2026 metais Vilniaus kino fondo finansavimą gavusių projektų. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia dokumentika apie kūrėjus ir jų palikimą, o tokie filmai dažnai keliauja į tarptautinius festivalius ir platformas.

    Kur laikinai bus ribojamas eismas?

    Vilniaus kino biuras informuoja, kad dėl filmavimo darbų numatomi laikini eismo ir automobilių stovėjimo ribojimai, kai kur pėsčiųjų judėjimas gali būti pristabdomas trumpam. Dažniausiai tai susiję su filmavimo technikos logistika, aktorių ir masinių scenų saugumu.

    Skelbiama, kad filmavimai vyks įvairiose vietose, įskaitant Aguonų ir Naugarduko gatvių sankryžą, senamiesčio prieigas, Pelesos skverą, taip pat Varnės ir Karveliškių kapines. Kai kur rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos, o pėsčiųjų eismas gali būti ribojamas iki kelių minučių.

    Gyventojų ir miesto svečių prašoma planuojant maršrutus įvertinti galimus laikinuosius ribojimus ir vadovautis vietoje esančiais kelio ženklais bei filmavimo komandos nurodymais. Organizatoriai atsiprašo už laikinus nepatogumus.

  • Gyvūnų globos diena Vingio parke: ką privalo žinoti kiekvienas šuns šeimininkas

    Spalio 3 dieną Vilniaus Vingio parke vyks Gyvūnų globos dienai skirtas renginys, kviečiantis gyventojus susitikti, sužinoti aktualias augintinių laikymo taisykles ir prisidėti prie atsakingesnės gyvūnų gerovės mieste.

    Renginyje dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupė ir Vilniaus gyvūnų globos namų komanda. Gyventojai bus kviečiami užsukti į savivaldybės palapinę, sudalyvauti užduotyse ir laimėti prizų.

    Organizatoriai primena, kad mieste daugėjant erdvių, kur šunys gali laisviau išsilakstyti, atsakomybė dėl saugumo nemažėja. Pavadėlis vertinamas kaip ryšys ir kontrolės priemonė situacijose, kai net ir ramus šuo gali sureaguoti netikėtai.

    Dažna frazė „jis juk nepiktas“ praktikoje galioja tik iki pirmo nenumatyto dirgiklio, pavyzdžiui, staiga pribėgusio kito šuns, vaiko ar dviratininko. Todėl viešose vietose svarbu laikytis taisyklių ir atsižvelgti į aplinkinių saugumą, net jei augintinis atrodo puikiai dresuotas.

    Ne mažiau svarbi ir švara: nesurinktos šuns išmatos nėra vien estetikos klausimas. Jose gali būti bakterijų ir parazitų kiaušinėlių, kurie kelia riziką kitiems gyvūnams, ypač tiems, kurie mėgsta uostinėti ar laižyti žolę.

    Tokie renginiai tampa proga priminti kasdienius įpročius, kurie realiai mažina konfliktus viešose erdvėse ir didina gyvūnų gerovę. Savivaldybė ragina į pasivaikščiojimus visada pasiimti pavadėlį ir maišelių, o kilus klausimams pasitarti su renginyje dirbsiančiais specialistais.

  • Kaunas atidarė naują slaugos padalinį Kulautuvoje: 169 vietos ir milijoninė investicija

    Kulautuvoje, pušyno apsuptyje, darbą pradėjo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinys. Kauno miesto savivaldybės lėšomis atnaujintose buvusios sanatorijos erdvėse įrengtos 169 vietos senjorų slaugai, palaikomajam gydymui ir socialinei globai.

    Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad projektas buvo brandintas ne vienerius metus, derinant dokumentus ir pritaikant pastatą šiuolaikiniams poreikiams. Pasak savivaldybės, tikslas – užtikrinti orią priežiūrą vyresnio amžiaus žmonėms iš Kauno ir aplinkinių vietovių.

    „Norėjome sukurti vietą, kur žmogus galėtų oriai sutikti senatvę, o darbuotojai turėtų sąlygas kokybiškai dirbti“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Padalinyje vienoje vietoje sujungiamos medicininės ir socialinės paslaugos, o tai Lietuvoje tampa vis aktualesne kryptimi dėl visuomenės senėjimo ir augančio ilgalaikės priežiūros poreikio. Įstaigoje dirbs gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

    Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad norint gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas pacientai registruojami per e. sveikatos sistemą. Dėl socialinės globos paslaugų gyventojai įprastai kreipiasi per savo seniūniją, kur vertinamas paslaugos poreikis.

    Padalinio direktorė Ieva Bradulskienė akcentuoja, kad pertvarkant patalpas daug dėmesio skirta pacientų saugumui ir komfortui, taip pat personalo darbo sąlygoms. Įstaigos teigimu, patalpos pritaikytos ir riboto judumo žmonėms, numatytos procedūrų, slaugos ir bendrosios erdvės.

    „Svarbiausia, ką čia ras žmonės, tai jaukumą, saugumą ir jiems pritaikytas patalpas“, – sakė Ieva Bradulskienė.

    Projektas įgyvendintas buvusios Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės pastate, kuris veikė nuo 1946 iki 2004 metų. Vėliau kompleksas keitė paskirtį ir ilgainiui buvo apleistas, kol 2020 metais Kaunas objektą perėmė iš Turto banko ir pradėjo pritaikymo darbus.

    Atnaujinimo metu įrengtos naujos inžinerinės sistemos, sutvarkyti fasadai, atlikta vidaus apdaila ir perplanuotos patalpos. Savivaldybės duomenimis, sutvarkyta ir teritorija: įrengti įvažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelė, aptvėrimas bei kitos saugumo priemonės.

    Rangos darbų vertė siekė daugiau kaip 8,8 mln. eurų su PVM, dar apie 1,6 mln. eurų su PVM skirta įrangai ir baldams. Darbus vykdė UAB „Kaunesta“, techninę priežiūrą atliko UAB „Verslo“.

    Komplekso istorijoje buvo ir laikini pritaikymai krizinėms situacijoms. Per koronaviruso pandemiją pastatas buvo parengtas COVID-19 pacientų izoliacijai, o 2022 metais, prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą, dalis patalpų pritaikyta priimti atvykusias šeimas ir vaikų grupes.

  • Vilniaus savivaldybę purto skundai dėl mobingo: opozicija klausia, kodėl meras tyli

    Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriuje jau kelerius metus tvyro įtampa, o darbuotojų kaita kelia klausimų dėl vadovavimo ir darbo organizavimo. Savivaldybės tarybos narys Jaroslav Kaminski paviešino atvirą kreipimąsi į Vilniaus merą, prašydamas aiškios reakcijos į darbuotojų skundus.

    Pasak jo, per maždaug trejus metus iš skyriaus pasitraukė 8 darbuotojos, kai įprastai komandoje dirba apie 8–9 žmones. Toks mastas, anot autoriaus, savivaldybėje yra išskirtinis ir, jo teigimu, siejamas su vadovo bendravimo stiliumi bei psichologinės įtampos atmosfera.

    Skundų esmė ir minimi faktai

    Kreipimesi nurodoma, kad buvo teikti kolektyviniai skundai dėl galimo sistemingo psichologinio smurto ir netinkamo elgesio darbe. Tarp minimų elgesio formų įvardijamas pakeltas balsas, žeminanti kritika, demonstratyvus ignoravimas, emocinę įtampą keliantys gestai ir ribojimai, kurie esą paveikė darbuotojų savijautą.

    Taip pat teigiama, kad dalis darbuotojų dėl patiriamo streso kreipėsi į medikus, o sveikatos sutrikimai esą buvo fiksuojami dokumentuose. Kreipimesi minima, kad informacija apie situaciją buvo teikiama savivaldybės administracijai, profesinei sąjungai, o dėl galimų pažeidimų kreiptasi ir į Valstybinę darbo inspekciją.

    „Klausimas yra ne vien tai, ar atliktos formalios procedūros, bet ar jos realiai apsaugojo darbuotojus ir pakeitė situaciją“, – sakė Jaroslav Kaminski.

    Ką darbdavys privalo užtikrinti

    Lietuvoje smurtas ir priekabiavimas darbe yra laikomi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimu, o darbdaviui tenka pareiga imtis prevencijos ir reaguoti į pranešimus. Praktikoje tai reiškia ne tik dokumentus ar mokymus, bet ir veiksmingą rizikų valdymą, objektyvų tyrimą, nukentėjusiųjų apsaugą ir sprendimus, kurie mažina pasikartojimo tikimybę.

    Kreipimesi kritikuojama, kad darbuotojoms esą buvo siūlomas bendras susitikimas su asmeniu, dėl kurio elgesio jos skundėsi, o tyrimo išvadų ir planuojamų priemonių pristatymas darbuotojoms, autoriaus teigimu, buvo nepakankamas. Taip pat keliama abejonė, ar vien psichologo konsultacijų pasiūlymas gali būti laikomas adekvačia reakcija į ilgalaikius konfliktus.

    Politinė dimensija ir ko laukiama toliau

    Tekste pabrėžiama, kad kreipimasis, autoriaus teigimu, nėra rinkiminė žinutė, o bandymas atkreipti dėmesį į darbuotojų psichologinį saugumą. Opozicija kelia klausimą, ar meras ir administracijos vadovybė ėmėsi pakankamų veiksmų, kai skundai kartojosi, o darbuotojų kaita išliko didelė.

    Situacijos sprendimas priklausys nuo to, ar bus pateikti aiškūs atsakymai dėl tyrimų rezultatų, priimtų valdymo sprendimų ir realių priemonių, kurios užtikrintų saugią darbo aplinką. Tuo pačiu tai gali tapti platesniu testu savivaldybei, kaip ji praktiškai įgyvendina smurto ir priekabiavimo prevenciją, kai skundai pasiekia aukščiausią vadovybės lygį.

  • Kaunas ruošia pokytį nuo gruodžio 1 dienos: bilietų iš vairuotojų grynaisiais nebeliks

    Kaunas planuoja nuo gruodžio 1 dienos miesto autobusuose ir troleibusuose atsisakyti bilietų pardavimo iš vairuotojų grynaisiais pinigais. Miestas teigia, kad ši atsiskaitymo forma jau dabar sudaro mažiau nei 5 proc. visų kelionių, o didžioji dalis keleivių renkasi skaitmeninius sprendimus.

    Sprendimo projektą rengia savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius, o klausimas numatytas svarstyti miesto taryboje spalio 13 dieną. Jei taryba pritars, keleiviai kelionės bilietą turės įsigyti kitais būdais, o atsiskaitymas grynaisiais persikeltų į bilietų platinimo vietas.

    Kas keistųsi keleiviams?

    Šiuo metu Kauno viešajame transporte galima atsiskaityti viešojo transporto kortele, per „Žiogas“ programėlę, banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu, taip pat perkant bilietą pas vairuotoją grynaisiais. Planuojama, kad būtent pastaroji galimybė autobusuose ir troleibusuose būtų panaikinta.

    Remiantis savivaldybės ir vežėjo pateikiamais duomenimis, apie 60 proc. keleivių naudojasi miesto kortele, o beveik 35 proc. bilietą žymi per „Žiogas“ programėlę. Tuo metu bilietų pirkimas pas vairuotoją per metus toliau traukiasi, o per pirmuosius aštuonis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu anksčiau, smuko beveik trečdaliu ir siekia apie 4,5 proc.

    Atsiskaitymų banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu dalis kol kas išlieka nedidelė ir nesiekia 1 proc., tačiau savivaldybė tikisi augimo. Nurodoma, kad nuo rugsėjo atsiskaitant fizine banko kortele jau galima įsigyti ir lengvatinį bilietą, todėl funkcionalumas plečiamas.

    Kodėl atsisakoma grynųjų?

    Savivaldybė ir vežėjas argumentuoja, kad atsiskaitymas grynaisiais sulėtina įlaipinimą, ilgina sustojimus stotelėse ir apsunkina tvarkaraščių laikymąsi. Kuo intensyvesnis maršrutas, tuo labiau kelių papildomų sekundžių stabtelėjimas kiekvienoje stotelėje virsta minutėmis visoje kelionėje.

    „Mokėjimas grynaisiais užtrunka ilgiau, vairuotojui reikia skirti laiko pinigams priimti ir grąžai atiduoti. Viešajame transporte tokios sekundės virsta minutėmis, o minutės – ilgesne kelionės trukme“, – sakė bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

    Dar vienas motyvas susijęs su saugumu ir darbo organizavimu: vairuotojui nereikėtų vienu metu valdyti transporto priemonės ir aptarnauti keleivių, skaičiuojant grynuosius bei išduodant bilietą. Tai dažnai įvardijama kaip priemonė mažinanti streso, konfliktų ir klaidų riziką.

    Europos miestų praktika ir Kauno planai

    Grynųjų atsisakymas viešajame transporte daugelyje Europos sostinių ir didmiesčių tapo įprasta kryptimi, siejama su greitesniu įlaipinimu ir paprastesne kontrole. Kaunas šį žingsnį pristato kaip tęstinę modernizaciją, kurią pastaraisiais metais stiprina ir bekontakčio atsiskaitymo diegimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad grynaisiais vis tiek išliktų galimybė įsigyti ar papildyti kortelę bilietų platinimo vietose, todėl atsiskaitymas grynaisiais neišnyktų visiškai, o būtų nukreiptas nuo transporto priemonės salono. Tokia schema dažniausiai naudojama tam, kad pats maršrutas veiktų sklandžiau.

    Pokyčiai siejami ir su platesniais miesto planais pertvarkyti viešojo transporto tinklą, didinant aiškumą ir persėdimų patogumą, pasitelkiant terminalus. Savivaldybė taip pat yra minėjusi ir tolimesnes idėjas, tarp jų ir tramvajaus linijos perspektyvą.

  • Nausėda Regionų forume: atsparumas prasideda savivaldybėse, o būstas gali sustabdyti specialistų trūkumą

    Prezidentas Gitanas Nausėda, atidarydamas Regionų forumą, pabrėžė, kad valstybės stiprybė priklauso nuo visų grandžių, o ypač nuo savivaldybių ir vietos bendruomenių pasirengimo veikti krizių metu. Jo teigimu, šiandieniniai saugumo, ekonomikos ir demografijos iššūkiai verčia ieškoti sprendimų ne tik nacionaliniu, bet ir regionų lygmeniu.

    Pasak šalies vadovo, atsparumas neturėtų būti suprantamas vien kaip pasirengimas ekstremalioms situacijoms ar karui. Jis siejamas ir su žmonių kasdieniu saugumo jausmu, pasitikėjimu institucijomis, galimybe dirbti bei kurti ateitį ten, kur gyvena, o ne migruoti į didmiesčius ar užsienį.

    „Valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvienos savivaldybės ir kiekvienos bendruomenės gebėjimo veikti“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Atsparumas neįmanomas be realių priemonių

    Prezidentas akcentavo, kad vien finansavimas ar infrastruktūros projektai neatsako į visus regionų poreikius. Jo vertinimu, svarbiausia yra aiškiai girdėti savivaldybių lūkesčius, šalinti biurokratines kliūtis ir užtikrinti, kad sprendimai būtų pritaikomi vietos situacijai, o ne vienodai taikomi visiems.

    Ši kryptis dera su pastaraisiais metais Europoje ryškėjančia tendencija daugiau dėmesio skirti vietos atsparumui: civilinei saugai, krizių valdymo planams, kritinės infrastruktūros apsaugai ir gyventojų informuotumui. Praktikoje tai reiškia glaudesnį savivaldybių, valstybės institucijų ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimą.

    Municipalinis būstas kaip atsakas į specialistų stygių

    Kalboje atskirai išskirta būsto tema, kuri, prezidento teigimu, tampa vienu iš svarbiausių instrumentų regionams konkuruojant dėl darbuotojų. Jis pabrėžė, kad daliai savivaldybių vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus bei kitus viešosioms paslaugoms kritiškai svarbius specialistus.

    Prezidento vertinimu, savivaldybės galimybė pasiūlyti prieinamą būstą gali turėti apčiuopiamą poveikį, nes būsto kaina ir nuomos pasiūla daugeliui šeimų yra lemiamas veiksnys renkantis, kur gyventi. Augant būsto įperkamumo problemoms, municipalinis būstas vis dažniau minimas kaip priemonė, padedanti stabilizuoti darbo jėgos pasiūlą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Forumas kviečiamas ieškoti sprendimų

    Baigdamas kalbą Gitanas Nausėda paragino Regionų forumo dalyvius neapsiriboti problemų įvardijimu ir siekti praktinių susitarimų. Jo teigimu, forumo tikslas yra sudaryti sąlygas atviram dialogui, kuriame savivaldybės, verslas ir akademinė bendruomenė galėtų sutarti dėl veiksmų, stiprinančių regionus.

    Prezidentas palinkėjo prasmingų diskusijų ir pabrėžė, kad į regionų stiprinimą reikia žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją į valstybės sanglaudą, saugumą ir žmonių pasitikėjimą savo ateitimi Lietuvoje.

  • Ministrė perspėja: būsto įperkamumas regionuose grimzta – siūlo 5 priemones ir mokesčius

    Spalio 2 dieną Prezidentūroje vykusiame Regionų forume aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžė, kad būsto prieinamumas Lietuvoje seniai peržengė socialinės paramos ribas. Pasak jos, tai tampa regionų plėtros, darbo rinkos ir investicijų pritraukimo veiksniu, kuris tiesiogiai lemia žmonių sprendimą, kur gyventi.

    Ministrė atkreipė dėmesį, kad su įperkamo būsto problema susiduria ne tik socialinio būsto laukiantys gyventojai. Vis dažniau ją jaučia jaunos šeimos, pirmą būstą perkantieji, vieni gyvenantys žmonės, vidutines pajamas gaunantys darbuotojai ir savivaldybėms reikalingi specialistai, kuriuos regionai bando prisivilioti.

    „Būsto prieinamumas jau nėra vien socialinės paramos klausimas. Tai regionų plėtros, darbo rinkos, investicijų ir gyvenimo kokybės klausimas“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Vertinant situaciją, anot ministrės, svarbu matyti ne vieną problemą, o visą grandinę: ar būsto pakanka, ar jis įperkamas ir kaip veikia aprūpinimo būstu sistema. Didmiesčiuose spaudimą kelia paklausos ir pasiūlos disbalansas, kurortuose kainas ir nuomą išpučia trumpalaikė nuoma, pramoniniuose miestuose ryškėja kokybiško būsto trūkumas, o mažesnėse savivaldybėse opi problema dažnai yra senas ir energiškai neefektyvus būstas.

    Ministrė ragino savivaldybes neapsiriboti valstybės nustatytų paramos priemonių administravimu ir aktyviau formuoti vietos būsto politiką. Pasak jos, be valstybės ir savivaldos partnerystės prieinamas būstas liks teorija, o ne reali galimybė žmonėms įsikurti ten, kur yra darbo ir viešųjų paslaugų.

    Penki prioritetai, kuriuos siūlo ministerija

    Kaip galimą veiksmų paketą ministrė įvardijo penkias kryptis, kurios, jos vertinimu, galėtų keisti situaciją tiek miestuose, tiek regionuose. Pirmiausia siūloma plėsti savivaldybių būsto fondą, suteikiant savivaldai daugiau lankstumo spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis būstas būtų nuomojamas.

    Taip pat siūloma labiau įtraukti privatų būstą, kai savivaldybės galėtų nuomotis butus rinkoje ir juos pasiūlyti gyventojams pagal aiškias taisykles. Kartu akcentuojami viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai, kai būstas vystomas kartu su verslu, o dalis projektų būtų skiriama prieinamo būsto poreikiui.

    Ketvirta kryptis susijusi su spekuliacinės paklausos mažinimu, svarstant didesnius mokesčius ne pirmajam būstui didmiesčiuose ir kurortuose. Penktoji kryptis numato didesnį savivaldybių vaidmenį plėtroje, kai jos galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o mainais dalis naujai pastatytų būstų būtų rezervuojama prieinamai nuomai.

    Ką rodo naujausi vertinimai

    Ministrės pristatyme remtasi 2025–2026 metais atliktu būsto prieinamumo didinimo galimybių vertinimu. Jame nurodoma, kad apie 87 proc. namų ūkių Lietuvoje gyvena nuosavame būste, tačiau norint jį įsigyti, skiriant 40 proc. darbo užmokesčio, vidutiniškai prireiktų apie 13 metų.

    Vertinimas taip pat rodo, kad savivaldybių būstas sudaro apie 1,5 proc. viso būsto fondo, socialinis būstas siekia apie 1 proc., o ilgalaikių nuomos sutarčių dalis tesudaro apie 1 proc. Tai, pasak ministerijos, signalizuoja ne tik apie kainų problemą, bet ir apie itin mažą prieinamos nuomos pasiūlą, ribotas savivaldos galimybes bei poreikį efektyviau panaudoti esamą būsto fondą.

    Nors skirtingos savivaldybės susiduria su nevienodais iššūkiais, bendra tendencija aiški: regionams tampa vis sunkiau konkuruoti dėl žmonių, jei nuomos pasiūla menka, o kokybiškas būstas brangus arba tiesiog nepasiekiamas. Dėl to būsto politika vis dažniau siejama su gebėjimu pritraukti darbuotojų, išlaikyti jaunus gyventojus ir užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą.

  • Nausėda įspėjo dėl krizių ir karo: Regionų forume iškėlė būsto klausimą specialistams

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidento rūmuose atidarė aštuntąjį Regionų forumą, kuriame daugiausia dėmesio skirta nacionalinio atsparumo stiprinimui ir municipalinio būsto plėtros galimybėms. Diskusijose susitiko savivaldos, Vyriausybės, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, ieškoję sprendimų, kaip geriau pasirengti įvairioms krizėms.

    Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybės atsparumas prasideda regionuose, todėl savivaldybėms svarbu turėti aiškius planus ir realius pajėgumus veikti sutrikus įprastam gyvenimo ritmui. Jo teigimu, tam neužtenka vien infrastruktūros ar papildomų lėšų, būtina nuosekliai mažinti praktines kliūtis, su kuriomis savivalda susiduria planuodama pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    „Gyvename sudėtingais laikais. Susiduriame su saugumo, ekonominiais, demografiniais iššūkiais. Todėl šiandien ypač svarbu laikytis išvien ir didinti mūsų valstybės bei visuomenės atsparumą“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas akcentavo, kad atsparumas reiškia ne tik reagavimą į krizes, bet ir kasdienius sprendimus, padedančius regionams išlikti gyvybingiems. Pasak jo, kai žmonės savo mieste ar miestelyje nemato galimybių dirbti, gauti paslaugas ir kurti šeimą, ilgainiui silpnėja tiek vietos bendruomenės, tiek valstybės atsparumas platesne prasme.

    Didelė diskusijos dalis buvo skirta demografiniams iššūkiams ir būsto prieinamumui, kuris, anot šalies vadovo, vis dažniau tampa lemiamu veiksniu pritraukiant darbuotojus. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad municipalinis būstas galėtų tapti praktišku instrumentu savivaldybėms, siekiančioms pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus ir kitus regionams svarbius specialistus.

    „Galimybė savivaldybei pasiūlyti žmogui prieinamą būstą gali tapti labai konkrečiu instrumentu sprendžiant šią problemą“, – teigė Prezidentas.

    Forume aptarta, kad savivaldybių gebėjimas greitai mobilizuotis priklauso ir nuo vietos institucijų bendradarbiavimo su centrinės valdžios įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei verslu. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama civilinės saugos sistemų atnaujinimui, gyventojų perspėjimo priemonėms, kritinių paslaugų tęstinumui ir aiškioms atsakomybėms, kad krizės metu sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Pirmojoje renginio dalyje sveikinimo žodžius taip pat tarė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. Diskusijose dalyvavo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kiti svečiai.

    Prezidentas pabrėžė, kad Regionų forumo tikslas yra neapsiriboti problemų įvardijimu, o sutarti dėl konkrečių sprendimų, kurie ilgainiui didintų regionų patrauklumą ir visos šalies atsparumą. Anot jo, tik nuoseklus dialogas ir įsipareigojimai skirtinguose valdžios lygmenyse gali užtikrinti, kad regionų poreikiai būtų išgirsti ir paversti įgyvendinamais sprendimais.

  • Nausėda Regionų forume pasiuntė žinią merams: atsparumo planas ir pinigai per ILTE tirpsta

    Regionų forume prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad pagrindinis valstybės uždavinys nesikeičia jau septynerius metus: Lietuvoje žmogaus galimybės neturi priklausyti nuo gyvenamosios vietos. Pasak jo, regionų stiprinimas šiandien tiesiogiai susijęs ir su nacionaliniu saugumu, ir su žmonių kasdiene gerove.

    Prezidentas pabrėžė, kad po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios saugumo aplinka pasikeitė iš esmės. Jo teigimu, pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su hibridinėmis atakomis, dronų incidentais, oro erdvės pažeidimais ir gamtos stichijomis, o pirmoji grandis, į kurią krizėje atsiremia žmogus, dažnai yra savivalda.

    „Atspari valstybė žino, ką daryti, kai krizė galiausiai ateina“, – sakė G. Nausėda.

    Kalboje akcentuota praktinė civilinės saugos pusė: ar nutrūkus elektros tiekimui veiks vandentiekis, ar galės dirbti ligoninė, ar bus šilumos tiekimas ir ar žmonės žinos, kur kreiptis pagalbos. Prezidento teigimu, būtina, kad saugių priedangų tinklas dengtų kiekvieną savivaldybę, o perspėjimo sistema pasiektų tiek vienkiemius, tiek gamyklas.

    Nacionalinis atsparumo planas

    G. Nausėda ragino imtis Nacionalinio atsparumo plano, kuris aiškiai apibrėžtų valstybės atsparumo stiprinimo kryptis, atsakomybių pasidalijimą ir terminus. Jo teigimu, krizių valdymas ir pasirengimas neturi būti atidedami, o bendruomenių iniciatyvas verta skatinti ir praktiškai, pavyzdžiui, sprendžiant rezervinio elektros tiekimo klausimus.

    Prezidentas priminė ir savivaldos svarbą gynybos infrastruktūros plėtroje, kai vietos bendruomenės prisiima papildomą naštą dėl poligonų ar mokymo teritorijų. Pasak jo, tokiais atvejais valstybė privalo matyti ir vietos poreikius, o partnerystės principas turi virsti apčiuopiama nauda infrastruktūrai ir paslaugoms.

    Investicijos regionams ir ILTE modelis

    Kalbėdamas apie ekonomiką, prezidentas teigė, kad viešųjų erdvių atnaujinimas ir sutvarkyta infrastruktūra savaime nesukuria stipraus regiono. Jo vertinimu, esminiai dalykai yra aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos, investicijos, būstas ir žmonės, todėl savivaldai reikia suteikti daugiau galimybių investuoti į ateitį, išlaikant finansinį tvarumą.

    G. Nausėda atkreipė dėmesį į savivaldybių skolinimosi per ILTE modelį, kuris, pasak jo, parodė realų poreikį finansiniams instrumentams regionuose. Prezidentas nurodė, kad savivaldybių projektams iki 2029 metų numatytas 100 milijonų eurų limitas buvo išnaudotas per tris mėnesius, o tai esą rodo tiek projektų brandą, tiek investicijų alkį.

    „Tai rodo, kad savivaldybės turi puikių projektų ir yra pasirengusios juos įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas taip pat išskyrė regioninio bendradarbiavimo būtinybę, kai paslaugas ir infrastruktūrą efektyviau planuoti kelioms savivaldybėms kartu. Jo teigimu, viešasis transportas, sveikatos paslaugos, atliekų tvarkymas, profesinis rengimas ar būsto sprendimai ne visada logiški vienos savivaldybės mastu, todėl bendri projektai gali suteikti masto ekonomiją ir geresnį rezultatą žmonėms.

    Daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės

    G. Nausėda priminė, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui būtina išvengti situacijų, kai lėšos ilgai stringa tarp programų ir gairių. Jo teigimu, investicijos turi greičiau virsti realia verte, o regionų lygmeniui reikalinga aiškesnė atsakomybė ir pajėgumai ne tik administruoti projektus, bet ir įgyvendinti plėtros strategijas.

    Prezidentas pabrėžė, kad didesnis savivaldos vaidmuo turi eiti kartu su aukštesniais skaidrumo standartais. Jo teigimu, stipresnė savivalda negali reikšti silpnesnės atsakomybės, o korupcija, nepotizmas ar viešojo intereso nepaisymas neturi pateisinimo nei nacionaliniame, nei vietos lygmenyje.

  • Po 15 metų baigė darbą Vydenių seniūnė: ką nuveikė Genė Ramaškienė ir kas laukia toliau?

    Po 15 metų baigė darbą Vydenių seniūnė: ką nuveikė Genė Ramaškienė ir kas laukia toliau?

    Rugsėjo 30 dieną darbą Vydenių seniūnijoje baigė seniūnė Genė Ramaškienė. Seniūnijai ji vadovavo ir joje dirbo 15 metų, per kuriuos teko spręsti kasdienius vietos gyventojų klausimus ir koordinuoti viešųjų paslaugų organizavimą.

    Varėnos rajono savivaldybės bendruomenė G. Ramaškienei padėkojo už indėlį į seniūnijos gyvenimą ir bendradarbiavimą su gyventojais, bendruomenėmis bei įstaigomis. Tokiais atvejais paprastai išryškėja ir nematoma seniūno darbo pusė: nuo infrastruktūros priežiūros iki gyventojų konsultavimo ir operatyvaus reagavimo į problemas.

    „Dėkojame už indėlį į Vydenių seniūnijos gyvenimą, bendradarbiavimą su gyventojais, bendruomenėmis, įstaigomis ir savivaldybe“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Pasak savivaldybių specialistų, seniūnijų vadovų kaita dažniausiai sutampa su didesniu dėmesiu paslaugų tęstinumui: svarbu užtikrinti, kad nesutriktų viešųjų erdvių priežiūra, socialinių paslaugų koordinavimas, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros darbai, gyventojų aptarnavimas.

    Kol bus sprendžiama dėl tolesnio Vydenių seniūnijos vadovavimo, gyventojams aktualiausia išlieka praktiniai klausimai: į ką kreiptis dėl deklaravimo, socialinės paramos, vietinės infrastruktūros problemų ar bendruomeninių iniciatyvų derinimo. Tokiais pereinamaisiais laikotarpiais savivaldybės paprastai paskiria laikinai pareigas einantį asmenį ir informuoja gyventojus apie kontaktus.

    G. Ramaškienei palinkėta sveikatos, ramybės ir prasmingo laiko su artimaisiais. Vietos bendruomenėms tai kartu yra proga įvertinti nuveiktus darbus ir iškelti prioritetus, kurių tikimasi iš būsimo seniūnijos vadovo.