Category: Regionai

  • Zarasų rajone keičiasi autobusų grafikai: vieną dieną važiuos kaip sekmadienį, vėliau – atostogų režimu

    Zarasų rajone keičiasi autobusų grafikai: vieną dieną važiuos kaip sekmadienį, vėliau – atostogų režimu

    Zarasų rajono savivaldybė informuoja, kad 2026 metų lapkričio 2 dieną vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai rajone kursuos pagal sekmadienio tvarkaraščius. Pokytis taikomas visiems maršrutams, išskyrus maršrutą Zarasai–Utena.

    Gyventojams ir atvykstantiems keleiviams patariama iš anksto pasitikrinti išvykimo laikus, nes sekmadienio grafikai dažniausiai reiškia retesnius reisus ir ilgesnes pertraukas tarp autobusų. Tai ypač aktualu planuojant keliones į darbą, gydymo įstaigas ar persėdimus į tolimojo susisiekimo maršrutus.

    Nuo 2026 metų lapkričio 3 dienos iki 2026 metų lapkričio 8 dienos vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutai bus aptarnaujami pagal moksleivių atostogų laikotarpiams numatytus tvarkaraščius. Tokiais laikotarpiais įprastai koreguojami reisai, orientuoti į mokyklų srautus, todėl dalis išvykimų gali nesutapti su įprastomis darbo dienomis.

    „2026 metų lapkričio 2 dieną autobusai kursuos pagal sekmadienio tvarkaraščius, o lapkričio 3–8 dienomis bus taikomi moksleivių atostogų tvarkaraščiai“, – nurodo Zarasų rajono savivaldybės administracija.

    Aktualius vietinių autobusų maršrutų tvarkaraščius savivaldybė skelbia savo interneto svetainėje, skiltyje, skirtoje gyventojams. Prieš kelionę rekomenduojama pasitikrinti ir galimus laikinus pakeitimus, ypač jei kelionė planuojama anksti ryte arba vėlai vakare.

  • Didžiulė žemės reforma: nuo 2027 metų savivaldybės perims 800 tūkst. ha kaime

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos keisis valstybinės žemės administravimo tvarka: savivaldybės šias funkcijas vykdys ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kaimo teritorijose. Tai įvardijama kaip antrasis ir baigiamasis valstybinės žemės valdymo pertvarkos etapas, aiškiau atskiriant administravimą nuo kontrolės.

    Aplinkos ministerija teigia, kad pertvarkos esmė yra sprendimų priėmimą priartinti prie gyventojų ir verslo, kad vietoje būtų greičiau įvertinamos konkrečios situacijos. Kartu pabrėžiama, jog perleidžiant funkcijas savivaldybėms didėja ir jų atsakomybė už sprendimų teisėtumą bei viešąjį interesą.

    „Šios reformos tikslas – kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami arčiau žmonių. Savivaldybėms perėmus kaimiškųjų teritorijų administravimą, sprendimus bus galima priimti vietos lygmeniu, geriau įvertinus žmonių poreikius“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau atliks priežiūros ir dalį nacionalinio lygmens funkcijų, kad būtų suvaldytos korupcijos rizikos ir užtikrintas vienodas teisės aktų taikymas. Tarnyba taip pat išlaikys vaidmenį kaip žemėtvarkos kompetencijų centras, konsultuojantis savivaldybes ir vertinantis sprendimų atitiktį reikalavimams.

    „Po reformos savivaldybės perims daugiau atsakomybės vietos lygmeniu, o Nacionalinė žemės tarnyba sutelks dėmesį į nacionalinio lygmens funkcijas, kad naujasis modelis veiktų sklandžiai ir paslaugos gyventojams būtų kokybiškos“, – sakė Dovydas Petraška.

    Kas keisis gyventojams ir verslui

    Savivaldybės administruos valstybinę žemę visoje savo teritorijoje, įskaitant kaimo vietoves, ir priims sprendimus dėl nuomos bei panaudos. Taip pat jos organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus, išduos dalį sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje ir spręs dalį su nekilnojamojo turto kadastro klausimais susijusių procedūrų.

    Numatoma, kad savivaldybėms pereis ir dalis žemėtvarkos bei teritorijų planavimo procesų organizavimo darbų, įskaitant žemės reformos žemėtvarkos projektų užsakymą. Reforma apima daugiau kaip 800 000 hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose, todėl savivaldybėms teks didesnis administracinis krūvis ir poreikis stiprinti kompetencijas.

    Ką pasilieka Nacionalinė žemės tarnyba

    Nacionalinė žemės tarnyba toliau prižiūrės valstybinės žemės patikėtinius, vertins sandorių projektų atitiktį teisės aktams, atliks patikrinimus ir konsultuos savivaldybes. Taip siekiama užtikrinti, kad decentralizavus sprendimus būtų išlaikyti skaidrumo standartai ir sumažintos piktnaudžiavimo rizikos.

    Be to, tarnyba išliks atsakinga už valstybinės žemės pardavimą ir pardavimo aukcionų organizavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei žemės valdos projektų valstybinę priežiūrą. Jai taip pat lieka geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų atnaujinimo darbai, taip pat kai kurie leidimai ir pažymos, susijusios su žemės ūkio ir miškų paskirties žemės įsigijimu.

    Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad pasirengimas pokyčiams jau vyksta: rengiami susitikimai su savivaldybių vadovais ir specialistais, aptariami praktiniai iššūkiai ir veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti iki pertvarkos starto. Tikimasi, kad po 2027 metų sausio 1 dienos gyventojai ir verslas sprendimus galės gauti greičiau, o kontrolės mechanizmai padės išlaikyti vienodą tvarką visoje šalyje.

  • Renovacija virto košmaru Telšiuose: Birutės g. daugiabutis pripažintas avariniu, prašo premjero

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio gyventojai sako atsidūrę aklavietėje: po valstybės remtos modernizacijos pastatas pripažintas avariniu, o konstrukcijų deformacijos, anot jų, fiksuojamos beveik kasdien. Bendrija teigia, kad dėl užsitęsusio institucijų sprendimų derinimo didėja reali grėsmė gyventojų saugumui.

    Gyventojų teigimu, 2026 metų spalio 28 dieną bendrija raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydama skubios finansinės pagalbos iš valstybės rezervo. Nurodoma, kad pirmajam pamatų ir grunto stabilizavimo etapui reikia apie 500 000 eurų, o delsimas gali baigtis dar didesniais konstrukcijų pažeidimais.

    Kas, gyventojų teigimu, nutiko

    Bendrija tikina, kad problemų grandinę sukėlė modernizacijos metu įrengta geoterminio šildymo sistema ir su ja susiję gręžiniai. Gyventojų vertinimu, darbai galėjo būti atlikti netinkamai įvertinus grunto sąlygas, todėl pradėjo kisti pamatų laikomosios savybės ir atsirado deformacijos.

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl projekto parengimo ir rangos kompetencijų: minimos bendrovės UAB „Banduva“ ir UAB „Lineta“, o gyventojai teigia, kad turėjo būti patikrinta, ar planuojamiems darbams buvo visos būtinos teisės ir leidimai. Jie akcentuoja, kad tokios rizikos esą turėjo būti suvaldytos dar projektavimo ir leidimų išdavimo etape.

    Teismai vyksta, o sprendimų reikia dabar

    Gyventojai nurodo, kad su generaliniu rangovu UAB „Rainių statyba“ teisiniai ginčai vyksta nuo 2024 metų lapkričio, tačiau procesai gali užtrukti ilgai. Tuo metu avarinės būklės šalinimas, pasak bendrijos, negali laukti, nes kiekviena savaitė didina remonto apimtį ir kainą.

    Bendrija teigia, kad savivaldybėje prašyta pagalba nebuvo suteikta, o gyventojams esą buvo pasiūlytas modelis, kai pirmiausia jie patys turėtų padengti didžiąją darbų dalį, o kompensacijos būtų svarstomos vėliau. Gyventojai pabrėžia, kad tokia schema avarinėje situacijoje jiems yra sunkiai įgyvendinama.

    Kaina viršija renovacijos mastą

    Gyventojų skaičiavimu, deformacijų ir pažeidimų šalinimas gali kainuoti apie 1,5 karto daugiau nei visa pirminė namo renovacija. Dėl to bendrija prašo sprendimo, kuris leistų skubiai finansuoti būtiniausius stabilizavimo darbus ir tik vėliau spręsti atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimus.

    Pasak bendrijos, name gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, todėl finansinė našta ir neapibrėžtumas yra ypač skausmingi. Gyventojai tikina, kad rizika kasdienė, o aiškaus veiksmų plano iš atsakingų institucijų jie iki šiol negauna.

    „Valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko valstybės remtos renovacijos metu, ir skubiai užtikrinti avansinį finansavimą pamatų gelbėjimui“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Gyventojai tikisi, kad skubus Vyriausybės įsikišimas padėtų greičiau sutelkti techninę ekspertizę, finansavimą ir aiškią atsakomybės schemą. Jie pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šiuo metu yra žmonių saugumas ir pastato stabilumas.

  • Santakos tiltas Kaune jau ant finišo ribos: ant perdangos – beveik 2 000 tonų asfalto

    Kaune statomas Santakos tiltas tarp Užnemunės ir Brastos gatvių pasiekė vieną paskutinių etapų: po atramų ir perdangos sutvirtinimo darbų rangovai pradeda asfaltavimo darbus. Miesto savivaldybė skelbia, kad ant tilto perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto, o eismui numatytos keturios juostos.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad mieste pastaraisiais metais įgyvendinama daug transporto infrastruktūros projektų, o Santakos tiltas turėtų tapti vienu labiausiai kasdienį judėjimą keisiančių objektų. Pasak jo, iki darbų pabaigos liko užbaigti asfaltavimą ir formalias procedūras.

    „Statybų pabaiga – jau čia pat. Liko išasfaltuoti perdangą ir užbaigti formalumus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Dar rugpjūčio pabaigoje plieninė tilto perdanga, sverianti apie 6 500 tonų, pasiekė abu Nemuno krantus. Skaičiuojama, kad jos suvirinimas ir perdangos užtraukimas ant atramų užtruko dvejus metus, o procese dalyvavo apie 100 darbuotojų.

    Kartu su važiuojamąja dalimi numatyta įrengti ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūrą. Tai svarbu ne tik kasdieniam susisiekimui, bet ir saugesniam judėjimui per upę, kai vienoje vietoje sujungiami skirtingi transporto srautai.

    Vienoje tilto pusėje Užnemunės gatvę ir tiltą jungs viadukas su tuneliu, kur šiuo metu vyksta baigiamieji darbai: betonuojamos sienos, montuojamos saugumo priemonės ir įrengiami architektūriniai elementai. Kitoje pusėje, Brastos gatvėje, jau įrengta žiedinė sankryža, kuri turėtų padėti paskirstyti srautus.

    Santakos tiltas yra 417 metrų ilgio ir turėtų sujungti Vilijampolę bei Marvelę, taip pat pagerinti susisiekimą tarp miesto centro ir Aleksoto. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinius darbus planuojama užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos.

  • Tėvo prieš mirtį prašymas virto Plungės fenomenu: parama vaikams jau perkopė 100 tūkst.

    Plungėje spalio 25 dieną surengtas Gintauto Vaitkevičiaus atminimo labdaros koncertas subūrė atlikėjus, verslo atstovus ir šimtus žiūrovų, o vakaro tikslas buvo vienas – padėti sunkiai sergantiems vaikams. Organizatoriai pranešė, kad bendra iniciatyvos surinkta paramos suma jau perkopė 100 tūkst. eurų.

    Šis renginys Plungėje įvyko ketvirtą kartą ir tapo pastebima bendruomenės tradicija. Koncertas taip pat buvo vienas pirmųjų didesnių renginių naujojoje Plungės sporto arenoje, todėl įgavo ir simbolinę miesto susitelkimo reikšmę.

    Tėvo palikimas tapo pažadu

    Iniciatyvos istorija prasidėjo nuo asmeninio šeimos pokalbio: prieš aštuonerius metus nuo onkologinės ligos miręs Gintautas Vaitkevičius sūnui Linui išsakė norą, kad ir po mirties būtų galima daryti gerus darbus. Vėliau šis prašymas virto kasmetiniu labdaros koncertu, kurio ašis – pagalba vaikams.

    „Tėtis man sakė, kad net ir jam išėjus norėtų likti naudingas kitiems, kad prasmė tęstųsi per pagalbą“, – sakė Linas Vaitkevičius.

    Plungiškiai Gintautą Vaitkevičių prisimena kaip aktyvų visuomenišką žmogų, palaikiusį bendruomenės iniciatyvas ir mokėjusį sutelkti kitus bendram tikslui. Būtent ši telkimo idėja ir tapo renginio pamatu.

    Scenoje – ryškiausi atlikėjai

    Koncerte pasirodė Inga Jankauskaitė, Vaidas Baumila, Justinas Jarutis, Edmundas Kučinskas, Vytautas Šiškauskas, Žilvinas Žvagulis, Irena Starošaitė, Paulina Paukštaitytė, Adrina, Steponas Januška, grupės „Tabasco“, „Grupė 2“, „Žemaitukai“ ir kiti atlikėjai.

    Renginį vedė iš Plungės kilęs Mantas Stonkus, o muzikinį skambesį sustiprino Plungės simfoninis orkestras ir Žemaitukų gyvo garso grupė. Organizatoriai akcentavo, kad dalis komandos ir atlikėjų prisidėjo neatlygintinai, todėl didesnė lėšų dalis galėjo būti nukreipta paramai.

    Kiek surinkta ir kam skiriama parama

    Organizatorių pateiktais duomenimis, koncerto metu surinkta 96 890 eurų, o renginio organizavimo išlaidos siekė 26 123 eurus. Atskaitoje nurodyta, kad penkiems sunkiai sergantiems vaikams numatyta paskirstyti 70 767 eurus, po 14 153,40 euro kiekvienam.

    Prie iniciatyvos aukomis prisidėjo ir žinomi žmonės: Mantas Stonkus paaukojo 2 000 eurų, Audrius Klišonis – 1 000 eurų. Taip pat paminėtas Plungės Lions klubas ir UAB „Darėja“, prisidėję prie renginio įgyvendinimo.

    Parama augo ir po koncerto: Tomas Balsys bei įmonė „Ratuota Prekyba“ papildomai skyrė 3 000 eurų. Būtent šios papildomos aukos leido pranešti, kad bendra suma perkopė 100 tūkst. eurų.

    Tokio tipo labdaros renginiai Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau remiasi skaidrumo principu: viešinamos surinktos sumos, organizavimo kaštai ir paramos paskirstymo logika. Šis modelis padeda išlaikyti pasitikėjimą ir skatina žmones aukoti ne vien renginio vakarą, bet ir jam pasibaigus.

    Plungėje gimusi iniciatyva šiandien jau peržengia vieno koncerto ribas: tai bendruomenės sutelktumo pavyzdys, kai asmeninė netektis virsta konkrečia, pamatuojama pagalba. Organizatoriai tikisi, kad tradicija bus tęsiama, o parama ir toliau pasieks tuos, kuriems jos reikia labiausiai.

  • Plungėje Lino Vaitkevičiaus šou iššlavė bilietus per dieną: nustebo net Mantas Stonkus

    Plungėje surengtas grupės „Žemaitukai“ nario Lino Vaitkevičiaus koncertas tapo vienu aptariausių pastarojo meto regiono renginių. Bilietai į pasirodymą buvo išpirkti per vieną dieną, o į areną susirinko pilna salė žiūrovų.

    Vakaro programą vedė plungiškis Mantas Stonkus, pabrėžęs, kad tokio masto ir kokybės sceną dažniau įprasta matyti nacionaliniuose apdovanojimuose ar didžiuosiuose sostinės renginiuose. Pasak jo, išskirtina tai, kad tokia produkcija sukurta ne Vilniuje, o gimtajame mieste.

    Bilietų medžioklė ir pilna arena

    Į koncertą atvykę žiūrovai pasakojo, kad bilietus įsigyti buvo sudėtinga dėl itin didelio susidomėjimo ir apkrautos pardavimo sistemos. Dalis gerbėjų teigė bandę ne vieną kartą, kol galiausiai pavyko „pagauti“ vietas salėje.

    Tokie atvejai Lietuvos koncertų rinkoje pastaraisiais metais tampa vis dažnesni, ypač kai pasirodymas siejamas su išskirtine programa arba aiškiu tikslu. Augant renginių pasiūlai, auditorija vis labiau vertina ne tik vardus, bet ir turinį, idėją bei patirtį.

    Žvaigždės scenoje ir kilnus tikslas

    Plungės sporto arenoje pasirodė būrys Lietuvos atlikėjų, o programą papildė gyvo garso muzikantai ir Plungės kultūros centro orkestras. Organizatoriai akcentavo, kad svarbi koncerto dalis buvo bendrystė, kai skirtingų kartų atlikėjai susivienija vienam vakarui.

    Renginys turėjo ir labdaros kryptį: iniciatyva siejama su Lino Vaitkevičiaus šeimos istorija bei noru padėti sunkiai sergantiems vaikams. Skelbta, kad bendra surinkta paramos suma, įskaitant aukas po koncerto, perkopė 100 000 eurų, o lėšos, atskaičius renginio išlaidas, numatytos penkiems vaikams.

    Tėvo atminimas tapo tradicija

    Koncerte daug dėmesio skirta atminimui ir vertybėms, kurios šią iniciatyvą lydėjo nuo pradžios. Lino Vaitkevičiaus tėvas Gintautas Vaitkevičius, artimųjų teigimu, buvo žmogus, mokėjęs sutelkti bendruomenę, o jo palinkėjimas padėti kitiems po mirties virto kasmet augančia tradicija.

    Žiūrovai taip pat prisiminė per anksti mirusį atlikėją Donatą Čižauską, kurio atminimas buvo pagerbtas visai arenai atsistojus. Vakaro pabaigoje nuskambėjo daina „Nepabaigta istorija“, tapusi emociniu koncerto akcentu.

    Plungėje vykęs renginys dar kartą parodė, kad regionuose gimstantys koncertai gali konkuruoti mastu ir kokybe, o jų didžiausia vertė dažnai slypi ne tik scenoje, bet ir realioje pagalboje tiems, kam jos labiausiai reikia.

  • Audra nuvertė paminklą prieš Vėlines: kas apmokės žalą ir ką daryti radus suniokotą kapą

    Artėjant Vėlinėms dalis žmonių, atvykę į kapines po ilgesnės pertraukos, randa nemalonią staigmeną: nuvirtusį paminklą, sutrūkinėjusią antkapinę plokštę ar sulankstytą tvorelę. Dažniausiai tokią žalą sukelia stiprus vėjas, nuvirtę medžiai ar nulūžusios šakos, tačiau kartais pakanka ir gretimos kapavietės elementų griūties.

    Tokiose situacijose kyla esminis klausimas, kas turi atlyginti nuostolius. Praktikoje atsakymas priklauso nuo to, ar žala kilo dėl nenugalimos jėgos, ar dėl aplaidžios priežiūros, taip pat nuo to, ar kapavietė ar paminklas buvo apdrausti.

    Kas atsako už nuvirtusį medį

    Kapinių priežiūrą paprastai organizuoja savivaldybės paskirtas administratorius arba bendruomenė, o kasdienę tvarką užtikrina kapinių prižiūrėtojas. Jei medis buvo akivaizdžiai pavojingas, pažeistas puvinio, ligotas, neprižiūrėtas ar laiku neapgenėtas, gali kilti atsakomybė už žalą, jei įrodoma, kad riziką buvo galima nustatyti ir jos išvengti.

    Jeigu medis nuvirto dėl staigaus ir ekstremalaus meteorologinio reiškinio, žalos priskyrimas konkrečiam atsakingam asmeniui gali būti sudėtingesnis. Tokiu atveju neretai vertinama, ar buvo objektyvi pareiga ir reali galimybė užkirsti kelią nelaimei, ar įvykis laikytinas nenugalima jėga.

    Kada padeda draudimas

    Draudikai pastebi, kad kapaviečių žalų pikas dažnai sutampa su audrų sezonu, tačiau nuostolių sukelia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, šlapio sniego slėgis ar gretimų objektų griūtis. Lietuvoje paplitusi praktika, kai kartu su būsto draudimu papildomai pasirenkamas paminklų draudimas, leidžiantis apdrausti ir kelias kapavietes skirtingose vietovėse.

    Tokia apsauga dažniausiai apima stacionarius kapavietės elementus, tarp jų paminklus, antkapines plokštes ir tvoreles. Įvykus draudžiamajam įvykiui gali būti kompensuojamos ne tik analogiško paminklo įsigijimo, bet ir atstatymo darbų išlaidos, net jei nepavyksta įrodyti kapinių prižiūrėtojo ar kito asmens kaltės.

    Ką daryti radus apgadintą kapavietę

    Pirmiausia verta nufotografuoti žalą ir aplinką, įskaitant nulūžusią šaką, nuvirtusį medį ar kitus objektus, galėjusius sukelti sugadinimus. Taip pat pravartu pasižymėti, kada paskutinį kartą kapavietė buvo tvarkinga, nes tai padeda atkurti įvykio aplinkybes.

    Apie pavojingus medžius ar kabančias šakas reikėtų informuoti kapinių prižiūrėtoją, ypač jei matyti akivaizdūs pažeidimai. Jei kapavietė ar paminklas apdrausti, apie žalą rekomenduojama pranešti kuo greičiau, net jei tiksli įvykio data nėra aiški.

    Prieš užsakant remonto ar atstatymo darbus svarbu suderinti su draudiku, kokių dokumentų reikės ir kokia tvarka fiksuojama žala. Tai ypač aktualu, kai tenka keisti paminklą ar atlikti brangesnius akmens apdirbimo darbus, nes vėliau gali prireikti sąskaitų ir kitų išlaidų pagrindimo.

    Kapaviečių tvarkymas daugeliui yra suplanuota kelionė ir jautrus įsipareigojimas, todėl papildomos išlaidos ir laiko sąnaudos gali tapti rimtu išbandymu. Žinant atsakomybės principus, turint nuotraukas ir laiku kreipiantis į prižiūrėtoją ar draudiką, dažniausiai pavyksta greičiau išspręsti situaciją ir išvengti dar didesnių nuostolių.

  • STT įspėja: Šilutėje, Šilalėje ir Visagine pirkimuose per daug vieno tiekėjo – rizika permokėti

    Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko korupcijos rizikos analizę Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybių bei Visagino savivaldybės viešųjų pirkimų procesuose. Tarnyba konstatuoja, kad taikoma praktika didina neteisėtų susitarimų tikimybę ir riziką, jog už gyventojams reikalingas prekes, darbus ar paslaugas gali būti permokama.

    STT vertinimu, problema ryškėja ten, kur viešumo ir konkurencijos yra mažiau, o sprendimų priėmimas tampa sunkiau patikrinamas. Tokiose situacijose savivaldybės gali prarasti kainos palyginimo pranašumą, o tiekėjų ratas realiai susiaurėja iki kelių nuolat pasikartojančių dalyvių.

    Viešųjų pirkimų tarnybos duomenų analizė rodo, kad neviešinamų mažos vertės pirkimų apimtys kai kuriose savivaldybėse išsiskiria. 2025 metais Šilutės rajono savivaldybėje tokių sutarčių sudaryta 1 854, o Šilalės rajono savivaldybėje – 1 536, ir šis didelis skaičius kartojasi nuo 2023 metų.

    STT nustatė, kad reikšminga pirkimų dalis vykdoma sulaukiant tik vieno pasiūlymo. Šilalės rajono savivaldybėje vienas pasiūlymas gautas apie 94 proc. pirkimų, o dalyje Šilutės rajono seniūnijų panaši situacija, pasak tarnybos, artima beveik visiems pirkimams.

    Pasikartojantys tiekėjai ir skaidymo rizika

    Analizėje fiksuojami atvejai, kai panašaus pobūdžio pirkimuose nuolat kartojasi tie patys tiekėjai, o sumos būna panašios ar net identiškos. Tai laikoma požymiu, kad didesni pirkimai galėjo būti skaidomi į mažesnius, siekiant išvengti pareigos skelbti viešai ir sudaryti prielaidas kreiptis tik į vieną tiekėją.

    Kaip pavyzdį STT mini Šilutės rajone vykdytus pirkimus dėl metalinių konstrukcijų ir statybos darbų Švėkšnos ugniagesių garažui. 2024–2025 metais buvo atlikti trys atskiri pirkimai, kurių kiekvieno vertė siekė apie 18 150 eurų, o tiekėjas visais atvejais buvo tas pats.

    Šilalės rajone, pasak STT, pirkimų plane buvo numatytas 70 000 eurų vertės atviras konkursas, tačiau pagal tą pačią plano eilutę įvykdyta 16 mažos vertės pirkimų, apie kuriuos viešai neskelbta. Kiekvienu atveju kreiptasi tik į vieną tiekėją ir gautas vienas pasiūlymas.

    STT taip pat nurodo, kad 2024–2025 metais Šilalės rajono savivaldybės administracija iš to paties tiekėjo neskelbiamos apklausos būdu 41 kartą pirko maitinimo paslaugas už daugiau kaip 66 000 eurų. Tarnybos vertinimu, tokia praktika riboja konkurenciją ir apsunkina racionalaus lėšų panaudojimo kontrolę.

    Reikalavimai, kurie palankūs vienam

    STT analizėje pabrėžiama ir techninių specifikacijų rizika, kai reikalavimai tampa itin detalūs ar galimai neproporcingi. Tokiu atveju jie gali susiaurinti tiekėjų ratą ir sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam rinkos dalyviui.

    Šilutės rajono savivaldybės atvejis, kur siekta įsigyti tris naujus elektrinius mokyklinius autobusus ir nustatytas iki dviejų mėnesių pristatymo terminas, STT vertinimu kelia klausimų. Tiekėjai buvo atkreipę dėmesį, kad įprasta gamyba, komplektavimas ir pristatymas paprastai trunka 6–12 mėnesių.

    Konkurse dalyvavo viena bendrovė, pasiūliusi jau turimus autobusus, o jos kaina – 714 700 eurų – sudarė 99,95 proc. pirkimui skirtos, tačiau viešai neskelbtos sumos. STT teigimu, trumpas terminas kartu su detaliais techniniais reikalavimais galėjo suteikti pranašumą tiekėjui, jau turėjusiam konkrečias transporto priemones.

    Analizėje pažymima, kad panašios rizikos nustatytos ir dar dviejuose šios savivaldybės mokyklinių autobusų pirkimuose, kuriuose taip pat gauta po vieną pasiūlymą. STT nurodo, kad visus tris pirkimus laimėjusios dvi bendrovės buvo susijusios per vadovus ir akcininkus, o autobusus abi įsigijo arba ketino įsigyti iš to paties specializuoto pardavėjo Lenkijoje.

    Subjektyvūs kokybės kriterijai ir kainos didinimas

    STT atkreipia dėmesį ir į vertinimą pagal kokybės kriterijus, kai jie apibrėžiami abstrakčiomis sąvokomis, pavyzdžiui, darbų grafiko logiškumu ar realumu. Tarnyba pabrėžia, kad tokie kriterijai tiekėjams neleidžia aiškiai suprasti, už ką skiriami balai, o vertintojams suteikia didelę subjektyvaus sprendimo laisvę.

    Kaip pavyzdys minimas Šilutės miesto stadiono kapitalinio remonto pirkimas, kuriame už laiko planavimą buvo skiriama 15 balų iš 100. STT pažymi, kad trys savivaldybės administracijos specialistai laimėtojui skyrė maksimalų balą, tačiau vertinimo anketose nepateikė argumentų.

    Visagino savivaldybėje, vykdant statybos darbus, apėmusius ir kalno formavimą, fiksuotos kainos sutarties vertė išaugo nuo maždaug 645 000 iki 909 000 eurų. STT akcentuoja, kad kai reikšmingi papildomi darbai ir jų kaina paaiškėja jau po konkurso, kiti tiekėjai nebeturi galimybės dėl jų varžytis, o tai didina riziką, kad sutartis vėliau pakeičiama rangovui palankesnėmis sąlygomis.

    STT pateikė Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybėms bei Visagino savivaldybei antikorupcinius pasiūlymus, kaip tobulinti viešųjų pirkimų organizavimą. Savivaldybės per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta arba numatoma atsižvelgti į tarnybos pastabas.

  • Kaunas susekė triuką: neužbaigtame pastate veikęs autoservisas sulaukė VMI veiksmų

    Kauno miesto savivaldybė, tikrindama Islandijos plente veikusią komercinę veiklą, nustatė galimus pažeidimus neužbaigtame statyti pastate, kuriame veikė autoservisas. Miestas sako, kad dokumentuose aptikti neatitikimai galėjo turėti įtakos nekilnojamojo turto mokesčiui, todėl informacija perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.

    2024 metais kovą fiksuota, kad Islandijos pl. 213E esančio pastato plotas skirtinguose dokumentuose skyrėsi beveik dvigubai. Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta apie 551 kv. m, o kadastro byloje – 1 016,96 kv. m.

    Savivaldybės vertinimu, situaciją apsunkino tai, kad pastato rekonstrukcijai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau duomenų apie nustatyta tvarka užbaigtą statybą tuo metu nebuvo. Nepaisant to, pastate fiksuota reali ūkinė veikla, o tai, savivaldybės teigimu, kelia klausimų ir dėl statinio naudojimo teisėtumo, ir dėl mokesčių apskaičiavimo.

    Patikrinimus atlikusi Eigulių seniūnija nurodė pastato savininkui pašalinti nustatytus trūkumus, o reikalavimų neįvykdžius 2024 metais balandį surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2024 metais gegužę pakartotinė apžiūra, savivaldybės teigimu, patvirtino, kad pastate remontuojami automobiliai ir toliau, todėl surašytas dar vienas protokolas.

    Ginčas su Statybų inspekcija tęsiasi

    Kauno miesto savivaldybė 2024 metais kovą ir balandį kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įvertinti statybos teisėtumą bei nustatytas aplinkybes. Tačiau inspekcija nagrinėjimą nutraukė, argumentuodama, kad statybos darbai atlikti daugiau nei prieš dešimt metų, o viešasis interesas, jos vertinimu, nebuvo pažeistas.

    Savivaldybė su tuo nesutiko ir 2024 metais gegužę sprendimą apskundė teismui. 2025 metais lapkritį Regionų administracinis teismas pirmojoje instancijoje panaikino inspekcijos sprendimą ir įpareigojo klausimą nagrinėti iš naujo, tačiau procesas dar nebaigtas, nes sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

    VMI: inicijuojami kontrolės veiksmai

    Miestas pabrėžia, kad ploto neatitikimai ir faktinis pastato naudojimas galėjo lemti mažesnę mokestinę prievolę, todėl savivaldybė ne kartą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Savivaldybės teigimu, nekilnojamojo turto mokestis už ankstesnius laikotarpius buvo perskaičiuotas, o mokestinė prievolė patikslinta.

    Vėliau buvo patikslinti ir paties pastato duomenys registre. Savivaldybė nurodo, kad 2025 metais vasarį per patikrinimą užfiksuota, jog nuo 2024 metais spalio Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 995,04 kv. m bendrasis pastato plotas, taip pat atsirado deklaracija apie statybos užbaigimą.

    Įvertinusi savivaldybės pateiktą informaciją ir kitus duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija informavo priėmusi sprendimą autoserviso atžvilgiu inicijuoti kontrolės veiksmus.

    „Nebaigtų statyti statinių naudojimas ūkinei veiklai ir bandymai tokiu būdu išvengti priklausančių mokesčių nebus toleruojami. Jei atsakingos institucijos atsisakys tinkamai įvertinti galimus pažeidimus, tokius sprendimus ginčysime teisinėmis priemonėmis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad tokios situacijos svarbios ne tik dėl konkretaus objekto, bet ir dėl platesnės praktikos, kai komercinė veikla vykdoma objektuose, kurių statybos procedūros nėra iki galo sutvarkytos. Tokiais atvejais, institucijų teigimu, rizikos kyla ir dėl statybos priežiūros, ir dėl teisingo mokesčių administravimo.

  • D. Nausėdienė kviečia visą Lietuvą: jūsų meduolinės žvaigždės papuoš Prezidentūrą

    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė jau šeštus metus iš eilės kviečia žmones visoje Lietuvoje prisidėti prie kalėdinės iniciatyvos ir kartu kurti Prezidentūros eglės papuošimus. Šiemet akcija pavadinta „Lietuvos žvaigždynas“, o jos ašimi tampa namuose gaminami meduoliniai žaisliukai.

    Akcijos dalyviai raginami kurti žvaigždutės arba širdelės formos papuošimus, dekoruotus meduolių raštais. Kiekvienas žaisliukas gali būti unikalus, atkartojantis šeimos tradicijas, turintis palinkėjimą ar simbolį, kuris primena apie artumą ir bendrystę.

    Pasak pirmosios ponios, šv. Kalėdų laukimas yra metas, kai senos tradicijos įgauna naują prasmę, o iš kartos į kartą perduodami papročiai padeda išlaikyti ryšį. Vienas ryškiausių tokių papročių Lietuvoje yra meduolių kepimas, sukviečiantis skirtingo amžiaus šeimos narius prie vieno stalo.

    „Šių metų meduolių žaisliukams pasirinkta žvaigždės forma primena, kad kiekvienas turime savo kelią ir savitą būdą šviesti, o mūsų skirtingos istorijos gali susijungti į vieną bendrą pasakojimą“, – sakė D. Nausėdienė.

    Pirmoji ponia pabrėžė, kad iniciatyva kasmet suartina šeimas, mokyklas ir bendruomenes, o pats kūrybos procesas tampa proga kalbėtis, dalintis prisiminimais ir kurti naujas tradicijas. Tokios veiklos, pasak jos, ypač svarbios šiandien, kai bendruomeniškumas vis dažniau kuriamas per prasmingus, paprastus ir įtraukiančius bendrus darbus.

    Iš skirtingų Lietuvos vietų atkeliavę papuošimai kartu sudarys „Lietuvos žvaigždyną“ ir papuoš pagrindinę Prezidentūros eglę bei kitas egles. Taip pat dalis kūrinių gali tapti simbolinėmis dovanomis Lietuvos sąjungininkams, partneriams ir bendruomenėms.

    Prisidėti kviečiamos šeimos, ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės, o iniciatyvos esmė išlieka ta pati: per mažus, rankomis sukurtus darbus sustiprinti ryšį ir dalintis šventine šiluma. Dėl žaisliukų perdavimo į Prezidentūrą rekomenduojama kreiptis Prezidentūros nurodytais kontaktais.