CP v2

Category: Regionai

  • Karių pratybos Vilniaus rajone: naktį miškuose vyks orientacinis žygis – ką svarbu žinoti

    Karių pratybos Vilniaus rajone: naktį miškuose vyks orientacinis žygis – ką svarbu žinoti

    Spalio 22 dieną vakare Vilniaus rajone planuojamas Lietuvos kariuomenės orientacinis žygis, kuris tęsis iki spalio 23 dienos ryto. Pratybų metu kariai judės Buzaraisčio, Rokantiškių, Avietynės ir Taurų miškuose.

    Kaip skelbia Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas, žygį vykdys štabo kuopos žvalgybos būrys. Numatoma, kad pratybose dalyvaus 19 karių.

    Tokio tipo orientaciniai žygiai kariuomenėje dažniausiai naudojami individualiems ir komandinio judėjimo įgūdžiams lavinti, treniruojant navigaciją vietovėje, maršruto planavimą ir veikimą riboto matomumo sąlygomis. Praktikoje tai padeda pasirengti užduotims, kai svarbi tyli, tiksli ir greita orientacija miškingose teritorijose.

    Gyventojams ir miškų lankytojams rekomenduojama išlikti dėmesingiems, ypač sutemus ir anksti ryte, kai matomumas prastesnis. Pastebėjus miškuose judančius karius, pravartu laikytis saugaus atstumo ir netrukdyti pratybų veiksmams.

    Lietuvos kariuomenė reguliariai vykdo mokymus įvairiuose šalies regionuose, o dalis jų planuojama taip, kad būtų kuo mažiau trikdomas įprastas vietos bendruomenių gyvenimas. Apie konkrečias pratybas dažniausiai informuojama iš anksto, nurodant vietoves ir laiką.

  • Kenos apylinkėse – kariuomenės pratybos: aišku, kur ir kada vyks sėlinimas bei bus naudojami šoviniai

    Kenos apylinkėse – kariuomenės pratybos: aišku, kur ir kada vyks sėlinimas bei bus naudojami šoviniai

    Vilniaus rajone, Kenos apylinkėse, 2026 metais spalio 7 dieną planuojamos Lietuvos kariuomenės karinio rengimo pratybos. Gyventojai ir vietos bendruomenės raginami iš anksto susipažinti su numatytu laiku ir teritorijomis, kuriose bus aktyvesnis karių judėjimas.

    Pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas. Nurodoma, kad pratybų metu bus vykdomas sėlinimas, todėl kai kuriose vietovėse kariai gali judėti nepastebimai, miškingomis ar mažiau apgyvendintomis teritorijomis.

    Pratybos numatytos nuo 8.00 valandos iki 17.00 valandos. Veiksmai planuojami Kenos apylinkių kaimuose ir jų prieigose, tarp jų Baleliuose, Kryžkelyje, Pakenėje, Ašmenėlėje, Ropėnuose, Špokinėje, Sadūniškėse, Pasvirėje ir Kijonyse.

    Planuojamas dalyvių skaičius – apie 15 karių. Kariškiai informuoja, kad pratybų metu bus naudojami imitaciniai šoviniai, kurie skirti treniruotėms ir garsiniam efektui sukurti, tačiau nėra koviniai šaudmenys.

    Gyventojams primenama, kad tokio pobūdžio pratybos yra kasdienės karių rengimo dalis, padedanti palaikyti pasirengimą ir tobulinti veiksmus realiomis vietovės sąlygomis. Pastebėjus neįprastų situacijų arba kilus klausimams dėl pratybų, rekomenduojama vadovautis oficialia informacija ir, esant poreikiui, kreiptis į atsakingus kariuomenės atstovus.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi posėdžiui: ką spręs spalio 12 dieną ir kur stebėti tiesiogiai

    Vilniaus rajono taryba renkasi posėdžiui: ką spręs spalio 12 dieną ir kur stebėti tiesiogiai

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks 2026 metų spalio 12 dieną 10 valandą tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje Vilniuje. Savivaldybė informuoja, kad posėdis sušauktas nustatyta tvarka, o gyventojai gali pasiruošti iš anksto ir sekti svarstomus klausimus.

    Darbotvarkė ir sprendimų projektai paprastai paskelbiami prieš posėdį, kad suinteresuotos grupės galėtų įvertinti planuojamus sprendimus. Tokia praktika ypač svarbi savivaldoje, nes tarybos sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką vietos infrastruktūrai, švietimui, socialinėms paslaugoms, teritorijų planavimui ir biudžeto prioritetams.

    Su paskelbta darbotvarke ir parengtais sprendimų projektais gyventojai galės susipažinti teisės aktų informacinėje sistemoje, kur pateikiami projektai ir su jais susiję dokumentai. Tai leidžia matyti ne tik siūlomą sprendimo tekstą, bet ir aiškinamuosius raštus bei kitą medžiagą, kuri dažnai paaiškina numatomus pokyčius ir jų argumentus.

    Tiesioginę posėdžio transliaciją bus galima stebėti internetu realiuoju laiku. Savivaldybė nurodo, kad transliacija planuojama per „YouTube“ kanalą ir „Facebook“ paskyrą, todėl prisijungti galės tiek kompiuterių, tiek mobiliųjų įrenginių naudotojai.

    Viešos transliacijos ir viešinami dokumentai yra viena svarbiausių priemonių didinti savivaldos sprendimų skaidrumą ir gyventojų įsitraukimą. Praktika rodo, kad iš anksto peržiūrėjus projektus lengviau suprasti, kokie klausimai bus svarstomi, ir laiku kreiptis į tarybos narius ar savivaldybės administraciją dėl pastabų.

  • Vilniaus rajono tarybos posėdis žlugo be kvorumo: meras įspėja apie kainą gyventojams

    Vilniaus rajono tarybos posėdis žlugo be kvorumo: meras įspėja apie kainą gyventojams

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis spalio 2 dieną neįvyko nesusirinkus kvorumui. Iš 31 tarybos nario dalyvavo 11, o apie neatvykimą iš anksto pranešė tik du tarybos nariai.

    Posėdyje nedalyvavo visa Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Savivaldybė pabrėžia, kad dėl tokio sprendimo buvo sustabdytas ne vienas politinis, o ir kasdienėms paslaugoms svarbus klausimas.

    Darbotvarkėje buvo numatytas diskusijas sukėlęs sprendimas dėl kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvės pavadinimo keitimo. Tačiau kartu taryba turėjo apsvarstyti dar 74 klausimus, susijusius su biudžetu, socialinėmis paslaugomis, infrastruktūra ir savivaldybės turtu.

    Ką sako meras?

    Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius teigia, kad tarybos narių mandatas įpareigoja dalyvauti priimant sprendimus net ir tada, kai nuomonės išsiskiria. Jo vertinimu, nedalyvavimas posėdyje reiškia ne tik politinį gestą, bet ir tiesioginį poveikį gyventojams.

    „Jeigu nesutinki su konkrečiu sprendimu, ateini, išsakai argumentus ir balsuoji prieš. Tačiau neateiti ir kartu užblokuoti dešimtis kitų klausimų yra politinis neatsakingumas“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Biudžetas ir paslaugos

    Pasak savivaldybės, dalis sprendimų buvo susiję su biudžeto korekcijomis, nes metų pradžioje kai kurioms reikmėms buvo numatyta mažiau lėšų, nei reikia pagal realų poreikį. Dėl to metų eigoje tarybai tenka perskirstyti asignavimus, kad būtų užtikrintos būtinos išlaidos.

    Vienas klausimų buvo susijęs su atsiskaitymu už komunalinių atliekų tvarkymą. Nepriėmus sprendimo dėl lėšų perskirstymo, savivaldybė nurodo riziką vėluoti atsiskaityti už paslaugas, o tai gali reikšti delspinigius ir didesnę naštą biudžetui.

    Taip pat nebuvo priimtas biudžeto pakeitimas, susijęs su keleivių vežimu ir mokinių pavėžėjimu. Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų biudžete šioms paslaugoms numatyta 3,31 mln. eurų, kai realus poreikis siekia apie 5,8 mln. eurų, todėl trūksta beveik 2,5 mln. eurų.

    Administracijos vertinimu, užsitęsus finansavimo trūkumui didėja rizika laiku atsiskaityti su vežėjais ir užtikrinti paslaugų tęstinumą. Tokiais atvejais savivaldybė neatmeta ir papildomų kaštų dėl delspinigių ar ginčų sprendimo.

    Socialinės kompensacijos ir rizikos

    Neįvykęs posėdis palietė ir socialinę sritį. Savivaldybė nurodo negalinti tinkamai perskirstyti ir panaudoti 400 tūkst. eurų valstybės skirtų lėšų socialinėms paslaugoms, socialinei globai, asmeninei pagalbai ir kitoms priemonėms.

    Atidėti sprendimai dėl socialinių paslaugų kainų tvirtinimo, todėl, savivaldybės teigimu, gali nusikelti naujų paslaugų startas. Taip pat minima situacija, kai neįgalus asmuo, kuriam turėjo būti sprendžiamas socialinio būsto klausimas, sprendimo turės laukti ilgiau.

    Šildymo sezono pradžioje savivaldybė akcentuoja neapibrėžtumą dėl kompensacijų administravimo. Taryba turėjo spręsti dėl šilumos energijos subsidijavimo ir kuro kainų, naudojamų būsto šildymo išlaidų kompensacijoms skaičiuoti, todėl sprendimų atidėjimas gali reikšti ir vėlavimus skiriant išmokas.

    Tarp sustojusių klausimų yra ir savivaldybės garantijos pratęsimas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ paimtai paskolai. Savivaldybė nurodo, kad svarstytas 855 tūkst. eurų garantijos pratęsimas, o sprendimo nepriėmimas didina riziką patirti finansinių nuostolių.

    Atidėti ir infrastruktūros bei turto klausimai, įskaitant kelių ir gatvių sąrašų pakeitimus, turto perdavimą, vaizdo stebėjimo sistemos plėtrą, bendradarbiavimo sprendimus su policija ir Lietuvos šaulių sąjunga. Savivaldybė priduria, kad dalis projektų jau buvo svarstyti komitetuose.

    Neįvykus posėdžiui nusikėlė ir sprendimas dėl reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmo tvarkos aprašo. Savivaldybė teigia, kad šiuo dokumentu siekiama aiškiai apibrėžti specialistų veiksmų seką ir atsakomybes atpažinus riziką, o atidėjimas reiškia vėluojantį vieningos sistemos diegimą.

    Savivaldybės administracija skelbia papildomai vertinanti kiekvieno nepriimto sprendimo teisines, finansines ir praktines pasekmes bei terminus, iki kada sprendimai privalo būti priimti. Kitas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis planuojamas spalio 12 dieną.

  • Pilies gatvės namui keičiamos ribos: ką reiškia patikslinti duomenys Kultūros vertybių registre?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patikslino Vilniuje, Pilies gatvėje esančio namo apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre. Sprendimas priimtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, tikslinant vertingąsias savybes ir teritorijos ribas.

    Patikslinimas reiškia, kad registre atnaujinama informacija apie tai, kas konkrečiai laikoma saugoma vertybe ir kokiose ribose jai taikoma apsauga. Tokie pakeitimai praktikoje gali turėti įtakos planuojamiems remonto, tvarkybos ar rekonstrukcijos sprendimams, nes vertinamos ne tik pastato dalys, bet ir su juo susijusi aplinka.

    Ką keičia išplėstos ribos?

    Dokumente nurodyta, kad teritorijos ribos padidinamos. Tai paprastai daroma tada, kai vertinant istorinį kontekstą nustatoma, jog platesnė teritorija yra svarbi vertės išsaugojimui, pavyzdžiui, dėl užstatymo struktūros, kiemų plano, panoramų ar vizualinių ryšių senamiestyje.

    Jei teritorija apibrėžiama kaip nesuformuotas žemės sklypas, praktinis dėmesys dažniausiai krypsta į tai, kokie darbai galimi kiemuose, inžinerinių tinklų trasose ar prieigose. Tokiais atvejais projektuojant gali tekti papildomai derinti sprendinius, kad nebūtų pažeistos vertingosios savybės.

    Kokie reikalavimai taikomi savininkams?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, o paveldo objektams ir jų teritorijoms taikomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai. Tai reiškia, kad bet kokie darbai, galintys keisti vertingąsias savybes ar aplinką, turi būti vertinami per paveldo apsaugos prizmę.

    Įprastai tai apima fasadų ir konstrukcijų tvarkymą, stogo sprendinius, langų ir durų keitimą, inžinerinių sistemų įrengimą ar žemės darbus teritorijoje. Kuo aiškiau registre aprašomos vertingosios savybės ir ribos, tuo tiksliau galima įsivertinti, kokie veiksmai bus laikomi leistinais.

    Kompensacijos už apribojimus

    Jei dėl teisės aktų nustatytų apribojimų patiriami nuostoliai, numatyta galimybė kreiptis dėl kompensacijos. Prašymai teikiami Kultūros paveldo departamentui, o vertinant situaciją paprastai nagrinėjama, ar apribojimai tiesiogiai lėmė išlaidas ar prarastas pajamas.

    Aktualią objekto informaciją savininkai ir suinteresuoti asmenys gali pasitikrinti Kultūros vertybių registre bei Lietuvos erdvinės informacijos portale. Ten skelbiami duomenys apie objekto aprašą, teritorijos ribas ir kitą su apsauga susijusią informaciją.

  • Svarbūs pokyčiai Vilniuje nuo spalio 3 dienos: keičiasi troleibusų ir autobusų tvarkaraščiai

    Svarbūs pokyčiai Vilniuje nuo spalio 3 dienos: keičiasi troleibusų ir autobusų tvarkaraščiai

    Nuo spalio 3 dienos Vilniuje įsigalioja dalies viešojo transporto tvarkaraščių pakeitimai. Korekcijos daromos pagal keleivių srautus ir siekiant tikslesnio bei sklandesnio eismo mieste.

    Pirmasis pokytis palies 3 maršruto troleibusus savaitgaliais. Nuo spalio 3 dienos jie nebevažiuos iki Valakampių II paplūdimio, o visi reisai bus organizuojami iki Povilo Lukšio stotelės, kaip ir darbo dienomis.

    Nuo spalio 5 dienos numatomi autobusų tvarkaraščių patikslinimai. Jie apims šiuos maršrutus: 3, 5, 12, 16, 19, 24, 30, 39, 40, 42, 43, 54, 57, 61, 63, 66, 68, 69, 78, 82, 88, 114 ir 115.

    Tokie atnaujinimai paprastai reiškia pakoreguotus išvykimo laikus, pritaikytus realiam kelionių intensyvumui skirtingomis savaitės dienomis ir paros valandomis. Keleiviams patariama prieš kelionę pasitikrinti konkretaus maršruto laikus, ypač jei į darbą, mokslus ar persėdimus važiuojama pagal įprastą rutiną.

    Atnaujintus tvarkaraščius keleiviai gali rasti JUDU ir „stops.lt“ sistemose, taip pat viešojo transporto judėjimą realiuoju laiku stebėti JUDU švieslentėje ir programėlėje. Tai padeda įvertinti faktinį atvykimo laiką, galimus vėlavimus ir pasirinkti patogiausią maršrutą.

  • Vilniaus daugiabučiai be administratoriaus: savivaldybė skubiai sprendžia, kas prižiūrės namus

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūras dėl laikinojo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo daugiabučiams A. P. Kavoliuko gatvėje 3 ir R. Jankausko gatvėje 13. Tokia priemonė paprastai taikoma tada, kai namas neturi galiojančio administratoriaus arba gyventojai per nustatytą laiką jo nepasirenka.

    Laikinasis administratorius reikalingas tam, kad nebūtų sustabdytas kasdienis namo ūkio valdymas: būtų organizuojamas avarinių gedimų šalinimas, užtikrinama inžinerinių sistemų priežiūra ir planuojami būtini remonto darbai. Praktikoje tai reiškia, kad namas turi turėti atsakingą subjektą, galintį priimti operatyvius sprendimus ir vykdyti privalomas priežiūros funkcijas.

    A. P. Kavoliuko gatvės 3 pastatui savivaldybės dokumentuose nurodomi keli unikalūs numeriai, siejami su pastato dalimis ir patalpomis. R. Jankausko gatvės 13 atveju taip pat pateikiami konkretūs unikalūs numeriai, kurie leidžia tiksliai identifikuoti objektus registruose ir administravimo sprendimą pritaikyti konkrečiam namui.

    Kodėl skiriamas laikinas administratorius?

    Laikinasis administratorius dažniausiai skiriamas siekiant užtikrinti nepertraukiamą pastato priežiūrą, kai pasikeičia ankstesnis administratorius, sutartys pasibaigia, kyla ginčai arba gyventojai nesurenka pakankamai balsų sprendimui priimti. Savivaldybės tikslas tokiu atveju yra apsaugoti gyventojų interesą, kad bendrojo naudojimo objektai nebūtų palikti be atsakingos priežiūros.

    Administravimo laikotarpiu paprastai tvarkoma techninė dokumentacija, organizuojami privalomieji patikrinimai, planuojami darbai ir užtikrinamas atsiskaitymų už bendrąsias paslaugas administravimas. Taip pat sprendžiami klausimai, susiję su kaupiamosiomis lėšomis ir būtiniausiais darbais, jei jie reikalingi saugai ar pastato būklei užtikrinti.

    Ką turėtų žinoti gyventojai?

    Gyventojams svarbu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie parinkimo procedūrą, terminus ir sprendimo priėmimą, nes laikinasis administravimas nėra nuolatinis modelis. Įprastai laikinas administratorius veikia iki tol, kol savininkai priima sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo arba pasikeičia teisinės ir faktinės aplinkybės, leidžiančios skirti nuolatinį administratorių.

    Jei namo gyventojai turi klausimų dėl teikiamų paslaugų apimties, darbų prioritetų ar mokėjimų, praktikoje rekomenduojama kreiptis į paskirtą administratorių raštu ir prašyti aiškiai pagrįsti planuojamus veiksmus bei sąmatas. Kilus nesutarimams, gyventojai taip pat gali inicijuoti susirinkimą ir spręsti dėl administravimo modelio ateityje.

  • Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Artėjant Mokytojų dienai Vilniuje surengtas tradicinis padėkos vakaras pedagogams, kurių darbas dažnai lieka už viešų įvertinimų ribų. Sostinė apdovanojo dešimt Metų mokytojų ir tris švietimo įstaigų vadovus už profesinį meistriškumą, lyderystę ir iniciatyvas.

    Apdovanotiesiems įteiktas vardinis ekslibris, mero padėka ir 1 000 eurų vertės dovana. Miestas taip pat išskyrė aktyviausius iniciatyvos „Vilnius yra mokykla“ pedagogus, kurie ugdymą perkelia į miesto erdves ir stiprina patyriminį mokymąsi.

    „Mokytojai ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, smalsumą, atsakomybę ir norą siekti daugiau. Norime padėkoti ne tik už pamokas, bet ir už tai, kas dažnai lieka už jų ribų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės, dėmesys mokytojams siejamas ir su ilgalaikiais iššūkiais: pedagogų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu bei poreikiu pritraukti jaunų specialistų. Vilnius jau ne vienerius metus taiko priemones, skirtas profesijos patrauklumui didinti, tarp jų ir nemokamą viešąjį transportą sostinėje dirbantiems mokytojams.

    Kas šiemet pripažinti Metų mokytojais

    Metų mokytoja pripažinta Vilniaus Volungės darželio-mokyklos pradinių klasių mokytoja Justina Bortkevičienė. Ji įvertinta už kūrybiškumą, pilietinę ir socialinę veiklą, inovatyvų darbą bei ryšį su bendruomene.

    Tarp laureatų taip pat Vilniaus darželio-mokyklos „Vilija“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Ivona Pavlovska. Ji išskirta už drąsą taikyti naujus metodus ir darbą daugiakalbėje aplinkoje, kur ypač svarbūs įtraukties sprendimai.

    Įvertintas ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos bei Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos mokytojas ekspertas Mindaugas Olbutas. Savivaldybė nurodo, kad apdovanojimas skirtas už profesinę brandą, vadybinius gebėjimus ir lyderystę švietimo bendruomenėje.

    Metų mokytojų sąraše ir Vilniaus lopšelio-darželio „Šnekutis“ mokytoja Gintarė Laurinėnaitė, įvertinta už inovatyvumą ir metodų taikymą ugdymo procese. Apdovanota ir Vilniaus „Žaros“ gimnazijos mokytoja Irina Delgiado už integruotas pamokas miesto erdvėse bei ugdymo priemonių kūrimą.

    Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos Tarptautinio bakalaureato biologijos mokytoja Hatice Kubra Kaya įvertinta už individualizuotą, įtraukiantį mokymą ir gebėjimą greitai užmegzti ryšį su mokiniais. Tarp laureatų ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ muzikos mokytoja ekspertė Eglė Povilaitienė, išskirta už metodinę veiklą ir indėlį rengiant būsimus pedagogus.

    Apdovanojimą gavo ir Vilniaus Grigiškių meno mokyklos mokytojas Vladimir Šoch, orkestro įkūrėjas ir dirigentas, įvertintas už muzikinio ugdymo plėtojimą. Metų mokytoja tapo ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonykienė už patyriminį ir įtraukų ugdymą, o Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ meninio ugdymo pedagogas Martynas Enčius įvertintas už netradicinius ugdymo sprendimus.

    Įvertinti ir mokyklų vadovai

    Metų vadovų apdovanojimai įteikti trims švietimo lyderiams, kurių darbas susijęs su pokyčių valdymu ir bendruomenių telkimu. Vilniaus Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė Lina Banaitienė apdovanota už lyderystę, iniciatyvas ir tvarumo bei tarptautiškumo kryptis.

    Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen įvertinta už strateginių pokyčių įgyvendinimą ir vadybinę lyderystę išlaikant bendruomenės ryšį. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika apdovanotas už ilgametį sistemingą darbą ir indėlį į miesto švietimą.

    Pasak vicemero Vytauto Mitalo, mokytojų profesijos stiprinimas sostinėje siejamas ne tik su padėkomis, bet ir su realiomis priemonėmis, padedančiomis pritraukti ir išlaikyti pedagogus. „Vilniuje investuojame į mokytojų pritraukimą ir išlaikymą, finansuojame pedagogų studijas“, – sakė Vytautas Mitalas.

    Mokytojų dienos proga sostinė taip pat kviečia pedagogus visą savaitę naudotis šventiniais pasiūlymais: lankytis kultūros renginiuose, muziejuose, dalyvauti ekskursijose ar sporto veiklose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skirtos ne tik padėkoti, bet ir priminti, jog mokytojų darbas yra viena svarbiausių ilgalaikių investicijų į miesto ateitį.

  • Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje pradėtas Lietuvos paralimpinio komiteto edukacinis projektas „Aš galiu“, skirtas mokyklų bendruomenėms ir įtraukiajam fiziniam ugdymui. Projekto tikslas – supažindinti mokinius ir pedagogus su paralimpiniu sportu bei parodyti praktinius būdus, kaip į bendras veiklas įtraukti skirtingą negalią turinčius vaikus.

    Projekto atidarymo renginys surengtas Vilniuje, Žemynos gatvėje įsikūrusioje „NBA Basketball School“. Iniciatyva Vilniuje startuoja bendradarbiaujant Lietuvos paralimpiniam komitetui, Vilniaus miesto savivaldybei ir partneriams, tarp jų – „Bitė Lietuva“ bei TV3.

    Apklausa: iššūkių daug, žinių trūksta

    Prieš projekto pradžią atlikta apklausa parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų įtraukus fizinis ugdymas vis dar išlieka iššūkiu. 34 proc. respondentų nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje mokiniai su negalia nedalyvauja fizinio ugdymo pamokose kartu su kitais mokiniais.

    Dar 26 proc. teigė, kad vaikų, kurie nedalyvauja bendrose pamokose, fizinis aktyvumas apskritai nėra užtikrinamas. Apklausos duomenimis, tik 16 proc. respondentų tvirtino turintys pakankamai žinių apie skirtingą negalią turinčių mokinių įtraukimą į fizinio ugdymo veiklas.

    Didžioji dalis apklaustųjų pripažino, kad jų žinių nepakanka: 56 proc. nurodė turintys tik pagrindinių žinių, o 28 proc. – kad žinių trūksta. Taip 84 proc. respondentų savo pasirengimą įtraukiajam fiziniam ugdymui įvertino kaip nepakankamą.

    „I’mPOSSIBLE“ turinys bus pritaikytas mokykloms

    Projektą „Aš galiu“ sudaro ir tarptautinė paralimpinio švietimo programa „I’mPOSSIBLE“, kurios metodinė medžiaga bus pritaikoma Lietuvos mokykloms. Pedagogams planuojama pasiūlyti pamokų planus, užduotis ir vaizdinę medžiagą apie paralimpinio sporto šakas, orientuotą į 6–18 metų vaikus.

    Numatoma, kad šalia metodinės medžiagos mokykloms bus rengiamos ir praktinės veiklos, padedančios spręsti kasdienius įtraukios pamokos iššūkius. Taip pat planuojamos trumpos paralimpinės sporto dienos, kurios, kaip skelbiama, vyks maždaug kas 5–6 savaites pasirinktose mokyklose.

    „Vilniuje turime ambiciją į sporto veiklas įtraukti kuo daugiau žmonių, nepaisant amžiaus, socioekonominės padėties, lyties ar negalios“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Mitalas.

    „Projektu siekiama keisti stereotipus apie žmones su negalia, didinti supratimą apie lygias galimybes ir skatinti įtrauktį, todėl orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į mokytojus bei kitus ugdymo specialistus“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Apklausa parodė ir aiškų poreikį pokyčiui: 80 proc. respondentų mano, kad bendros fizinio ugdymo pamokos gali prisidėti prie geresnės mokinių su negalia įtraukties į mokyklos bendruomenę. 85 proc. nurodė norintys daugiau sužinoti apie paralimpinį sportą ir jo integravimą į pamokas.

    Ekspertai pabrėžia, kad įtrauktis sporte mokyklose dažnai priklauso ne vien nuo noro, bet ir nuo praktinių priemonių: pritaikytų užduočių, aiškių rekomendacijų, saugumo užtikrinimo, bendradarbiavimo su mokinio padėjėjais ir šeima. Dėl to tokie projektai dažniausiai orientuojasi į ilgalaikį pedagogų kompetencijų stiprinimą, o ne vien į vienkartinius renginius.

    Projekto organizatoriai tikisi, kad per paralimpinio sporto pavyzdžius ir praktines patirtis mokiniai geriau supras įvairovę ir pagarbą, o mokykloms bus paprasčiau sukurti aplinką, kurioje visi vaikai galėtų dalyvauti bendrose veiklose. Ši kryptis atitinka bendrą švietimo sistemos siekį stiprinti įtrauktį ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas būtų prieinamas kiekvienam mokiniui.

  • Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Spalio 9–11 dienomis Vilniuje vyksiantis festivalis „Vilniaus mechanizmai“ pirmą kartą plačiau pakvies gyventojus į didžiausias sostinės statybų aikšteles. Organizatoriai žada progą iš arti pamatyti projektus, kuriuos kasdien tenka stebėti tik pro tvoras.

    Festivalio programoje numatytos ekskursijos į objektus, kurie per artimiausius metus taps svarbia sporto, kultūros ir švietimo infrastruktūros dalimi. Dalyvių srautai bus ribojami, todėl į kai kurias ekskursijas reikės registruotis iš anksto.

    Nacionalinis stadionas iš arti

    Vienas ryškiausių maršrutų ves į Nacionalinio stadiono statybvietę. Per pastaruosius mėnesius čia sumontuota daugiau kaip 5 000 gelžbetoninių konstrukcijų, tarp jų – 1 766 tribūnų elementai, todėl statinio mastelis jau aiškiai matomas.

    Ekskursijų metu lankytojai galės pamatyti, kaip formuojamos tribūnos ir pagrindinės stadiono erdvės, kol objektas dar nepriima žiūrovų. Tokios pažintinės ekskursijos paprastai rengiamos tik su griežtomis saugos taisyklėmis, todėl dalyvių bus prašoma laikytis organizatorių nurodymų.

    Tauro kalno koncertų salės statybvietė

    Festivalis žada atverti ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ statybvietę ant Tauro kalno. Čia jau galima įvertinti būsimo komplekso apimtį ir pagrindinių salių kontūrus, o pirmųjų koncertų tikimasi 2028 metų pabaigoje.

    Projektas svarbus ne tik kaip nauja scenos menų erdvė, bet ir kaip viso Tauro kalno sutvarkymo dalis. Miestui tai reiškia ir papildomus srautus, ir didesnį poreikį gerinti susisiekimą bei viešąsias erdves aplink objektą.

    Naujos sporto ir švietimo erdvės

    Dar vienas ekskursijų taškas – Žirmūnuose kylantis lengvosios atletikos maniežas, suplanuotas kaip pagrindinė lengvaatlečių treniruočių vieta sostinėje. Skelbiama, kad vienu metu čia galės sportuoti iki 400 atletų, o varžybas stebėti apie 600 žiūrovų.

    Programoje numatytos ir naujai statomos ugdymo įstaigos. Perkūnkiemyje, Pavilnionių gatvėje, statoma progimnazija, kurioje planuojama apie 600 mokinių, o Pilaitėje, Pajautos gatvėje, kyla darželis, projektuojamas iki 16 grupių ir 320 vaikų.

    Prie festivalio partnerių prisijungė viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, koordinuojanti dalį sostinės projektų. Nurodoma, kad statybos įgyvendinamos su rangovais UAB „Gilesta“, UAB „Infes“, UAB „Eika Construction“ ir UAB „KRS“.

    Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad „Vilniaus mechanizmai“ neapsiribos vien statybomis: dalyviai bus kviečiami ir į infrastruktūros objektus bei miesto įmones, o dalyje veiklų bus galima praktiškai išbandyti miesto darbuotojų užduotis. Registracija į ekskursijas, kaip skelbiama, startuos spalio 5 dieną 10 valandą.