Category: Regionai

  • Kaunietis Edgaras Riabko atvirai: pasaulio čempiono auksas, avarija ir sporto ateitis Kaune

    Kaunietis Edgaras Riabko šiemet iškovojo F2 motorlaivių pasaulio čempiono titulą Portugalijoje ir dar kartą priminė, kad Kaunas turi gilią vandens sporto tradiciją. Nemunas ir Kauno marios ilgus metus buvo erdvė, kur augo sportininkai, o varžybos pritraukdavo ne tik bendruomenę, bet ir sporto specialistus.

    F2 klasė laikoma viena aukščiausių grandžių motorlaivių sporte, kur rezultatą lemia ne tik sportininko meistriškumas, bet ir technikos paruošimas, komandos darbas bei saugos sprendimai. Dideli greičiai, bangavimas ir kontaktinė kova trasoje reiškia, kad kiekviena klaida kainuoja brangiai, o sezono stabilumas tampa čempioniško titulo pagrindu.

    Kelias nuo treniruočių iki titulo

    E. Riabko pasakoja, kad į motorlaivių sportą atėjo dar tuo metu, kai Lietuvoje veikė daugiau klubų, o jaunimui buvo paprasčiau pradėti. Vėliau, keičiantis infrastruktūrai ir finansavimui, ši sporto šaka tapo labiau priklausoma nuo asmeninės iniciatyvos ir rėmėjų paieškų.

    Sportininkas pabrėžia, kad augimas vyko laipsniškai, pereinant skirtingas klases ir kaupiant patirtį. Pasak jo, ilgainiui atsirado ir kita atsakomybės pusė: jeigu niekas neimsis iniciatyvos, jaunajai kartai gali nebelikti aiškaus kelio į profesionalų sportą.

    Sporto bazė ir darbas su jaunimu

    Per pandemiją Kaune pradėta kurti motorlaivių sporto bazė tapo vienu svarbiausių žingsnių, siekiant atverti šią sporto šaką vaikams. E. Riabko teigimu, startui neužtenka vien noro: reikia vietos, saugios aplinkos, trenerių ir įrangos, kad vaikas galėtų pirmiausia išbandyti sportą, o tik tada spręsti dėl rimtesnių investicijų.

    Jo teigimu, pradedantiesiems suteikiama būtina įranga ir pagrindai, o svarbiausias tikslas yra saugumas ir teisingi įgūdžiai nuo pirmųjų treniruočių. Tokia praktika, paplitusi ir kitose šalyse, mažina finansinį barjerą šeimoms ir padeda talentus pastebėti anksčiau.

    Pavojai trasoje ir psichologinis krūvis

    Motorlaivių sporte avarijos nėra teorija, o reali rizika, kurią sportininkai vertina kiekvienose varžybose. E. Riabko prisimena 2014 metais Latvijoje patirtą incidentą, kai po susidūrimo su kitu laivu apsivertė ir kurį laiką negalėjo išsivaduoti iš diržų.

    „Tokiomis akimirkomis nebegalvoji apie rezultatą, galvoje atsiranda visai kiti dalykai: šeima ir pareiga grįžti“, – sakė E. Riabko.

    Pasak sportininko, po tokių įvykių baimė niekur nedingsta, tačiau laikui bėgant grįžta pasitikėjimas, o patirtis išmoko dar griežčiau vertinti rizikas. Tarptautinėse varžybose vis daugiau dėmesio skiriama saugos standartams, tačiau galutinę atsakomybę vis tiek dalijasi sportininkas ir komanda.

    Kodėl auksas atnešė ne vien džiaugsmą

    Nors pasaulio čempiono titulas daugeliui atrodo kaip emocijų viršūnė, E. Riabko pripažįsta, kad pirmas jausmas buvo netikėtas pasimetimas. Ilgai siektas tikslas, tapęs kasdienybės ašimi, pasiekus finišą verčia iš naujo pergalvoti, kas bus toliau.

    Jis pabrėžia, kad sporte svarbus ne vien vienas laimėtas savaitgalis, o nuoseklus darbas per sezoną, technikos patikimumas ir gebėjimas atsitiesti po nesėkmių. Šiandien jo fokusas krypsta ne tik į titulų gynybą, bet ir į sporto šakos tęstinumą Lietuvoje.

    Kalbėdamas apie Kauną, sportininkas sako kasdien matantis miesto pokyčius ir norintis, kad augimas nesustotų. Jo teigimu, Kaunas turi vandens sportui tinkamą geografiją ir potencialą, o didžiausias iššūkis yra išlaikyti ilgalaikę sporto infrastruktūrą bei jaunimo įsitraukimą.

    „Kaunui linkėčiau toliau taip nuosekliai augti ir gražėti bei būti geriausiu miestu Lietuvoje“, – sakė E. Riabko.

  • Nematomos dūmų bangos vakarais: kodėl šildymo sezonu ore šokteli KD ir kaip apsisaugoti

    Prasidėjus šildymo sezonui, vakarais daugelyje gyvenamųjų kvartalų dažniau fiksuojamas padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ore. Tai ypač pastebima ten, kur namai šildomi malkomis, anglimi ar kitu kietuoju kuru, o individualių katilų ir krosnių naudojimas suintensyvėja būtent sutemus.

    Taršos šuoliai ne visada reiškia, kad staiga kūrenama daugiau nei įprastai, nes didelę reikšmę turi ir oras. Silpnas vėjas, temperatūros inversija ir drėgnesnės, ramesnės sąlygos trukdo teršalams išsisklaidyti, todėl jie ilgiau užsibūna prie žemės paviršiaus, kur jais kvėpuoja žmonės.

    Ką reiškia KD10 ir KD2,5?

    KD10 yra stambesnės ore sklandančios dalelės, kurių skersmuo neviršija 10 mikrometrų. Jos dažnai susidaro degimo procesuose, taip pat kyla nuo kelių, statybviečių ar intensyvaus eismo vietose, o į kvėpavimo takus patekusios gali dirginti gleivinę ir sustiprinti lėtinių ligų simptomus.

    KD2,5 yra smulkesnės dalelės, kurių skersmuo neviršija 2,5 mikrometro, todėl jos lengviau prasiskverbia giliai į plaučius. Ilgalaikis šių dalelių poveikis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų rizika, o šildymo sezonu jų dalį dažnai lemia kietojo kuro deginimas.

    Kuo pavojingas azoto dioksidas?

    Kartu su kietosiomis dalelėmis šaltuoju laikotarpiu aktualus ir azoto dioksidas, susidarantis degimo metu. Miestuose jo šaltiniai dažniausiai yra transportas, šildymo įrenginiai ir dalis pramonės procesų, o didesnė koncentracija gali dirginti kvėpavimo takus.

    Jautresnėms grupėms, ypač sergantiems astma ar lėtinėmis širdies ligomis, azoto dioksidas gali paaštrinti simptomus ir didinti jautrumą kvėpavimo takų infekcijoms. Dėl to šaltuoju sezonu verta sekti ne tik matomus dūmus, bet ir realius oro kokybės rodiklius.

    Kaip sumažinti taršą ir riziką?

    Didžiausią praktinę įtaką oro taršai šildymo sezonu turi tai, kas deginama ir kaip kūrenama. Sausa, tinkamai laikyta mediena dega efektyviau, o drėgnas kuras paprastai išskiria daugiau dūmų ir kietųjų dalelių, be to, labiau apkrauna kaminus bei šildymo įrangą.

    Ypač svarbu nedeginti atliekų, plastiko, dažytos ar impregnuotos medienos ir kitų tam neskirtų medžiagų, nes tai didina taršą ir kelia papildomas sveikatos rizikas. Reguliari katilų, krosnių ir dūmtraukių priežiūra taip pat mažina neefektyvų degimą ir padeda išvengti pavojingų situacijų.

    Jei vakare oro kokybė suprastėja, patariama riboti intensyvų fizinį krūvį lauke, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ligomis. Patalpas geriau vėdinti trumpais intervalais, parenkant laiką, kai oro rodikliai geresni, o pajutus dusulį, kosulį ar akių dirginimą verta persikelti į vidų ir, jei reikia, kreiptis į medikus.

    Vilkaviškyje oro kokybė stebima miesto matavimo stotelėje, o realaus laiko duomenys leidžia gyventojams matyti, kada tarša didėja. Tokie rodikliai padeda priimti paprastus kasdienius sprendimus, kurie sumažina poveikį sveikatai ir kartu prisideda prie švaresnio oro bendruomenėje.

  • GMP tarnyba atveria naują rinką: kas gali laimėti pacientų pavėžėjimo konkursus

    GMP tarnyba atveria naują rinką: kas gali laimėti pacientų pavėžėjimo konkursus

    Greitosios medicinos pagalbos tarnyba kviečia transporto paslaugų teikėjus, mažąsias ir vidutines įmones bei kitus vežėjus jungtis prie valstybės lygmens nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo. Paslaugos bus perkamos per centralizuotą viešųjų pirkimų sistemą, todėl norint dalyvauti svarbu iš anksto pasirengti dokumentus.

    Nespecializuotas pacientų pavėžėjimas skirtas tada, kai žmogui reikia nuvykti į gydymo įstaigą ar grįžti iš jos, tačiau nereikalinga skubi medicinos pagalba ar speciali reanimacinė įranga. Tokios paslaugos padeda mažinti atskirtį ir užtikrina pasiekiamumą žmonėms, kurie dėl amžiaus, sveikatos ar socialinių aplinkybių negali keliauti savarankiškai.

    Kaip veiks pirkimai?

    Tarnyba nurodo, kad pirkimai vyks dinaminėje pirkimų sistemoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tai reiškia, kad pirmiausia teikėjai pateikia paraišką prisijungti prie sistemos, o kainų pasiūlymai teikiami vėliau, dalyvaujant konkrečiuose konkursuose.

    Prisijungus prie sistemos, teikėjai matys skelbiamus konkrečius pavėžėjimo paslaugų konkursus ir galės teikti pasiūlymus pagal savo galimybes. Praktikoje tai leidžia planuoti darbą regione ir lanksčiau vertinti, kuriuose konkursuose dalyvauti.

    Kokių dokumentų reikės?

    Norint prisijungti prie dinaminės pirkimų sistemos, būtina užpildyti paraiškos formą ir pateikti tiekėjo arba subtiekėjo deklaraciją dėl atitikties nustatytiems reikalavimams. Taip pat reikės Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento, kuris naudojamas vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindus.

    Šiame etape kainų pasiūlymų teikti nereikia, todėl pagrindinis tikslas yra teisingai ir pilnai pateikti prisijungimo dokumentus. Vėliau, atsiradus konkrečiam konkursui, bus teikiamas pasiūlymas su kaina ir kitais reikalaujamais duomenimis.

    Kodėl tai gali būti patrauklu vežėjams?

    Tarnyba pabrėžia, kad dalyvavimas pirkimuose suteikia galimybę vietos verslui plėsti veiklą ir dirbti savo regione. Kita svarbi motyvacija yra socialinė nauda, nes paslaugos prisideda prie sveikatos paslaugų prieinamumo ir sklandesnio pacientų srautų valdymo.

    Viešuosiuose pirkimuose itin svarbūs skaidrumas ir atitiktis reikalavimams, todėl teikėjams rekomenduojama skirti dėmesio dokumentų parengimui ir, jei reikia, pasitelkti viešųjų pirkimų specialistus. Taip pat verta įsivertinti, ar turimi pajėgumai užtikrins paslaugų tęstinumą, punktualumą ir klientų aptarnavimo kokybę.

    „Kviečiame transporto paslaugų teikėjus prisijungti prie pirkimų sistemos ir dalyvauti konkursuose, kad pacientų pavėžėjimo paslaugos būtų prieinamesnės gyventojams“, – nurodė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

  • Vilkaviškio savivaldybėje – klimato misijų finišas: kas labiausiai nustebino organizatorius?

    Vilkaviškio savivaldybėje – klimato misijų finišas: kas labiausiai nustebino organizatorius?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje pagerbti iniciatyvos „Klimato pėdsakas: ką paliksi tu?“ dalyviai, kurią organizavo UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“. Savivaldybė akcentavo, kad rajono įstaigos ir bendruomenės buvo tarp aktyviausių Marijampolės apskrityje.

    Iniciatyva vyko Klimato savaitės metu spalio 19–26 dienomis ir kvietė skirtingas organizacijas imtis praktinių klimato misijų. Jos buvo orientuotos į atsakingą vartojimą, atliekų mažinimą, gamtos puoselėjimą ir aplinkos saugojimą.

    Prie veiklų aktyviai jungėsi rajono švietimo bei socialinių paslaugų įstaigos, neformaliojo ugdymo būreliai ir vietos bendruomenės. Dalyviai rinkosi užduotis pagal savo galimybes ir kasdienius įpročius, o kartu gilino žinias, kaip mažinti poveikį aplinkai realiais veiksmais.

    Kas buvo akcentuota apdovanojimuose?

    Renginio metu dalyvius pasveikino vicemerė Daiva Riklienė ir savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis. Jie pabrėžė, kad tvarūs įpročiai dažniausiai prasideda nuo paprastų sprendimų, o didžiausią pokytį sukuria nuoseklumas.

    „Labiausiai džiugina tai, kad įsitraukė ne pavieniai žmonės, o ištisos bendruomenės, kurios šias veiklas gali tęsti ir po iniciatyvos“, – sakė Darius Bunikis.

    Savivaldybėje dalyviams įteiktos padėkos ir rėmėjų dovanos, taip pat padėkota pedagogams, specialistams ir veiklų vadovams, paskatinusiems jaunimą bei bendruomenes įsitraukti. Prie iniciatyvos prisidėjo Vilkaviškio Rotary klubas, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus ir „Vero kiemelis“.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios dabar?

    Klimato kaitos švelninimas vis dažniau siejamas su kasdieniais vartojimo sprendimais, atliekų prevencija ir perdirbimu, energijos taupymu bei tvariu judumu. Savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, organizuodami praktines užduotis, siekia, kad aplinkosauginės žinios virstų įpročiais mokyklose, įstaigose ir namuose.

    Organizatoriai primena, kad daugiausia efektų duoda atliekų kiekio mažinimas dar prieš joms atsirandant: pakartotinis naudojimas, atsakingas pirkimas ir rūšiavimas. Tokie veiksmai mažina sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį ir su tuo susijusias emisijas, o kartu stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Vilkaviškio rajono savivaldybė padėkojo iniciatyvos organizatoriams ir visiems dalyviams už kūrybiškumą bei aktyvumą, pabrėždama, kad tokios praktinės klimato misijos yra lengviausias kelias nuo idėjų prie realių pokyčių kasdienybėje.

  • NVŠ krepšelis Vilkaviškyje: dar 53 programos su vietomis – kaip užregistruoti vaiką per CPIS?

    Vilkaviškio rajono savivaldybė primena tėvams, kad neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) veikloms dar galima pasirinkti programą, finansuojamą NVŠ krepšelio lėšomis. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu likę laisvų vietų 53 programose, todėl registraciją verta neatidėlioti.

    NVŠ krepšelis yra valstybės ir savivaldybių taikomas finansavimo mechanizmas, padedantis vaikams po pamokų lankyti būrelius ir užsiėmimus už mažesnę kainą arba nemokamai. Tokios veiklos dažniausiai apima sportą, meną, muziką, technologijas, pilietiškumą ir kitas kryptis, kurios stiprina vaiko socialines ir asmenines kompetencijas.

    Prašymai į NVŠ programas teikiami per Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS), prisijungus per Elektroninius valdžios vartus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vienam mokiniui NVŠ krepšelis gali būti skiriamas tik vienai pasirinktai programai.

    Registracija vyksta visus mokslo metus, jei pasirinktoje programoje yra laisvų vietų. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios būrelio dar neišsirinko arba nori keisti veiklą, kai keičiasi vaiko interesai, krūvis mokykloje ar gyvenimo ritmas.

    Kokias veiklas galima rinktis?

    Vilkaviškio rajone NVŠ pasiūla apima platų spektrą veiklų nuo sporto iki technologijų. Tarp siūlomų krypčių yra plaukimas, tinklinis, futbolas, krepšinis, imtynės, šachmatai ir kitos fizinį aktyvumą skatinančios programos.

    Meninei saviraiškai skirtose programose vaikai gali rinktis šokį, dailę, orkestro studijas ar dainavimą. Taip pat siūlomos technologinės ir skaitmeninių įgūdžių veiklos, įskaitant robotiką, programavimo pradmenis, kūrybines technologijas bei įvairius STEAM principus taikančius užsiėmimus.

    Dalis programų orientuotos į pilietiškumą ir lyderystę, pavyzdžiui, skautų bei Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių ugdymo veiklos. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie užsiėmimai dažnai padeda stiprinti atsakomybę, komandinius įgūdžius ir praktinį pasirengimą.

    Kiek kainuoja ir ką padengia krepšelis?

    Pagal skelbiamą programų aprašų informaciją, dalies užsiėmimų kaina vaikui per mėnesį gali siekti keliasdešimt eurų, tačiau pritaikius NVŠ tikslines lėšas mokestis gali sumažėti arba kai kuriais atvejais tapti lygus nuliui. Konkreti galutinė suma priklauso nuo programos kainos ir savivaldybės skiriamos NVŠ krepšelio dalies.

    Programų aprašuose taip pat nurodoma, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams krepšelis gali būti taikomas palankesnėmis sąlygomis, kai finansavimas didinamas. Dėl individualių atvejų savivaldybė rekomenduoja tikslintis pasirinktoje programoje ir CPIS sistemoje.

    Kas svarbu pildant prašymą?

    Teikiant prašymą CPIS sistemoje verta iš anksto nuspręsti, kuri veikla geriausiai atitinka vaiko amžių, pomėgius ir savaitės grafiką. Praktikoje dažniausiai pasiteisina sprendimai, kai vaikas turi vieną aiškią, reguliariai lankomą veiklą, o ne kelias konkuruojančias tarpusavyje dėl laiko.

    Jei kyla klausimų dėl vietų, užsiėmimų vietos ar tvarkaraščio, tėvams rekomenduojama susisiekti su programos teikėju. Už NVŠ programų įgyvendinimą Vilkaviškio rajono savivaldybėje atsakingas savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

    Savivaldybė akcentuoja, kad NVŠ veiklos vaikams yra ne tik turiningas laisvalaikis, bet ir praktinė pagalba ugdant savarankiškumą, bendravimą bei mokėjimą mokytis. Pasirinkus tinkamą programą, nauda dažnai jaučiama ir mokykloje, ir kasdieniuose įpročiuose.

  • Lapkričio 3 dieną startuoja 148 tūkst. eurų kvietimas bendruomenėms: kas gali gauti paramą?

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) lapkričio 3 dieną skelbia papildomą kvietimą bendruomeninėms organizacijoms, veikiančioms šalia vėjo jėgainių ir kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių. Kvietimui numatyta kiek daugiau nei 148 tūkst. eurų, o lėšos bus skiriamos projektams iš gamybos įmokos fondo.

    Šis kvietimas yra antrasis šiais metais. APVA duomenimis, už 2025 metais pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energiją žaliosios elektros gamintojai sumokėjo apie 1 200 000 eurų gamybos įmokų, iš kurių apie 1 000 000 eurų skirta bendruomenėms, o likusi dalis – aplinkiniams namų ūkiams.

    Vasarą vykusio pirmojo kvietimo metu jau pasirašyta finansavimo sutarčių už maždaug 845 000 eurų. Dabar skelbiamas krepšelis sudarytas iš likusių nepanaudotų lėšų, todėl kvietimo suma mažesnė, tačiau galimybės bendruomenėms išlieka.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas galės teikti bendruomeninės organizacijos, kurių planuojami projektai bus įgyvendinami ne didesniu kaip 15 kilometrų atstumu nuo konkrečios elektrinės, už kurią sumokėta gamybos įmoka. Tai reiškia, kad esminė sąlyga yra ne savivaldybės ar seniūnijos ribos, o realus atstumas iki elektrinės.

    Nors skelbiamas vienas bendras kvietimas, kiekvienai elektrinei priskiriama atskira suma projektams finansuoti. Teikiant paraišką reikės pasirinkti vieną konkrečią elektrinę ir pretenduoti tik į su ja susietas gamybos įmokos lėšas.

    Vienam pareiškėjui paraiškų skaičius nėra ribojamas, tačiau projektai turi būti skirtingi ir savarankiški. Tai aktualu didesnėms bendruomenėms ar organizacijoms, kurios planuoja kelias atskiras iniciatyvas skirtingose vietose.

    Kokie projektai finansuojami?

    APVA nurodo, kad griežto leistinų veiklų sąrašo nėra, nes siekiama palikti bendruomenėms sprendimo laisvę. Vis dėlto lėšos bus skiriamos iniciatyvoms, kurios gerina ar tausoja aplinką ir sukuria apčiuopiamą socialinę arba ekonominę naudą vietos gyventojams.

    Finansavimo dydis vienam projektui priklausys nuo sumos, priskirtos pasirinktai elektrinei. Projektą įgyvendinti bus galima per 18 mėnesių, o patvirtintoms iniciatyvoms lėšos, pagal pasirašytą sutartį, numatomos išmokėti avansu.

    Taikomi ir ribojimai: šios paramos negalima naudoti veikloms, susijusioms su politinių partijų finansavimu, lošimais ar alkoholio bei tabako populiarinimu. Tokie apribojimai skirti užtikrinti, kad gamybos įmokos realiai grįžtų į bendruomenėms naudingus, viešą interesą atitinkančius sprendimus.

    Kaip bus vertinamos paraiškos?

    Projektai bus vertinami balais, o finansavimas atiteks daugiausiai balų surinkusioms paraiškoms. Vertinant bus atsižvelgiama į atstumą iki elektrinės, partnerystę su savivaldybe ar jos įstaigomis, švietėjišką poveikį energijos efektyvumo ir tvarumo temomis, ilgalaikę naudą bei finansinių išteklių poreikį.

    Paraiškos bus priimamos nuo lapkričio 3 dienos iki lapkričio 30 dienos per APVA informacinę sistemą. APVA ragina bendruomenes iš anksto įsivertinti atstumą iki elektrinių ir numatyti aiškią projekto naudą, nes konkurencijoje lemiamas tampa ne vien idėjos aktualumas, bet ir jos pagrįstumas bei įgyvendinimo pasirengimas.

    Gamybos įmokų mechanizmas Lietuvoje siejamas su sparčia atsinaujinančios energetikos plėtra, ypač sausumos vėjo parkais ir saulės elektrinėmis. Praktikoje tokia schema veikia kaip būdas dalį ekonominės naudos, kurią sukuria elektros gamyba konkrečioje teritorijoje, nukreipti vietos bendruomenių poreikiams.

  • Ministras Zarasuose išgirdo įtampą dėl paslaugų: savivaldybė prašo aiškių sprendimų

    Ministras Zarasuose išgirdo įtampą dėl paslaugų: savivaldybė prašo aiškių sprendimų

    Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis su komanda Zarasų rajono savivaldybėje aptarė, kaip regione užtikrinti gyventojams prieinamas sveikatos paslaugas. Susitikime su mere Nijole Guobiene ir administracijos direktoriumi Aurelijumi Baniu daugiausia dėmesio skirta paslaugų finansavimui, specialistų pritraukimui ir planuojamiems ilgalaikės priežiūros pokyčiams.

    Prieš susitikimą savivaldybėje ministras apsilankė Zarasų sveikatos centre, kur vertino įstaigos darbo organizavimą, pritrauktus gydytojus, atnaujintas erdves ir tolesnius planus. Anot ministro, tokie pavyzdžiai svarbūs sprendžiant, kokios paslaugos turi būti teikiamos kuo arčiau žmonių namų, ypač nuo didžiųjų miestų nutolusiose savivaldybėse.

    Zarasų modelis ir regionų dilema

    Savivaldybės vadovai akcentavo, kad struktūriniai pokyčiai rajone pareikalavo ryžto ir buvo lydimi finansinių bei organizacinių iššūkių. Merė pabrėžė sveikatos centro vadovės Aistės Sniečkuvienės ir komandos vaidmenį atkuriant paslaugas, telkiant specialistus ir stiprinant gyventojų pasitikėjimą.

    Regionuose dažniausiai susiduriama su tuo pačiu klausimu: kaip suderinti būtinybę turėti pagrindines paslaugas vietoje ir ribotus žmogiškuosius išteklius. Tokiose savivaldybėse ypač svarbus aiškus paslaugų „krepšelis“, pacientų srautų planavimas ir bendradarbiavimas su didesnėmis gydymo įstaigomis.

    Kaip pritraukti gydytojus?

    Susitikime aptartos priemonės, kuriomis Zarasų rajonas siekia prisivilioti gydytojus ir kitus specialistus. Kalbėta apie finansinį skatinimą, pagalbą sprendžiant būsto klausimus bei sąlygų sudarymą specialistams ir jų šeimoms įsikurti.

    Pasak savivaldybės vadovų, sprendimą atvykti dirbti lemia ne tik atlygio klausimas, bet ir profesinė aplinka, aiškus darbo krūvis, komandinis darbas bei įstaigos vadovybės gebėjimas nuosekliai bendrauti su rezidentais ir būsimais darbuotojais. Taip pat aptartas investicijų į medicinos įrangą poreikis, pabrėžiant, kad svarbiausia pasirinkti prioritetus pagal realiai teikiamas paslaugas.

    Finansavimas ir ilgalaikė priežiūra

    Savivaldybės atstovai kėlė viršsutartinių paslaugų apmokėjimo problemą, kuri, jų teigimu, kelia įtampą gydymo įstaigai ir apsunkina planavimą. Neapibrėžtumas dėl atsiskaitymo už jau suteiktą pagalbą tiesiogiai veikia tiek įstaigos stabilumą, tiek pacientų galimybes laiku gauti paslaugas.

    Ministras pristatė planuojamą ilgalaikės priežiūros kryptį, kai slaugos ir socialinės paslaugos būtų derinamos glaudžiau, o pagalba žmogui teikiama koordinuotai. Susitikime aptartos rizikos, susijusios su darbuotojų pasirengimu, atsakomybių pasidalijimu ir finansavimo modeliu.

    „Svarbiausia, kad pokyčiai nepablogintų žmonių galimybių gauti pagalbą ir kad sprendimai būtų aiškūs tiek pacientams, tiek įstaigoms“, – sakė Linas Kukuraitis.

    Po susitikimų su savivaldybės vadovais ministras Zarasuose susitiko ir su gyventojais, kuriems pristatė kryptis, susijusias su paslaugų prieinamumu ir ilgalaike priežiūra. Savivaldybė pabrėžė, kad kartu su sveikatos sistema aptariami sprendimai siejami ir su platesniais regiono tikslais, tokiais kaip darbo vietų kūrimas, jaunų šeimų pritraukimas ir socialinių paslaugų plėtra.

  • Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasų rajono savivaldybės taryba spalio 29 dieną vykusiame posėdyje apsvarstė 22 klausimus: nuo biudžeto ir strateginio plano korekcijų iki civilinės parengties, aplinkosaugos bei jaunimo projektų. Posėdžiui vadovavo merė Nijolė Guobienė, dalyvavo ir Seimo narys Tadas Barauskas.

    Posėdžio pradžioje tarybos nariai pateikė pareiškimus, o Virginijus Smalskis informavo apie sprendimą pasitraukti iš tarybos. Savivaldybė teigia, kad dėl pokyčių tarybos sudėtyje toliau bus užtikrintas sprendimų priėmimo tęstinumas.

    Biudžetas ir prioritetai

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimus, apimančius septynias programas. Savivaldybės administracija aiškino, kad korekcijos susijusios su projektų įgyvendinimo eiga, realiais poreikiais ir dalies Europos Sąjungos lėšų persikėlimu į kitus metus.

    Diskusijose daugiausia dėmesio sulaukė seniūnijų finansavimas, keleivių vežimo išlaidos, Salako kultūros centro fasado remonto situacija ir lėšos skulptūrinei kompozicijai „Choras“. Administracija nurodė, kad dėl fasado rangovas atsisakė pasirašyti sutartį, motyvuodamas oro sąlygomis ir kokybės užtikrinimo rizikomis.

    Ūkio komiteto siūlymams perskirstyti dalį asignavimų nepritarta, o strateginio plano pakeitimai patvirtinti balsų dauguma. Kartu taryba patikslino ir savivaldybės biudžetą: pajamos bei asignavimai padidinti maždaug 1,16 mln. eurų.

    Po pakeitimų biudžeto pajamos sudarys apie 41,84 mln. eurų, o asignavimai – apie 45,86 mln. eurų. Savivaldybė aiškina, kad korekcijos reikalingos užtikrinti suplanuotų darbų tęstinumą ir laiku suvaldyti išaugusius ar pasikeitusius kaštus.

    Parama verslui: daugiau kriterijų

    Posėdyje atnaujinta smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programos lėšų naudojimo tvarka. Numatyta, kad tas pats verslo subjektas per kalendorinius metus galės teikti vieną paraišką, o paraiškų vertinime atsiras papildomas prioritetas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

    Taip pat atsižvelgta į Vyriausybės atstovo pastabas dėl dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teisę teisėtai naudotis projektui reikalingomis patalpomis, statiniais ar žeme. Siūlymui didinti kompensuojamų įrangos ir baldų įsigijimo išlaidų ribą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų taryba nepritarė.

    Barščiai, priedanga ir jaunimas

    Taryba pritarė dalyvavimui jungtiniame invazinių rūšių naikinimo ir kontrolės projekte, kuriame numatytas Sosnovskio barščių naikinimas Imbrado seniūnijoje, Grybinės kaimo teritorijoje. Patikslintoje paraiškoje įvardytas 106,93 hektaro plotas, apimantis 76 sklypus, o bendra planuojama vertė siekia apie 414,3 tūkst. eurų.

    Sprendimas dėl invazinių rūšių kontrolės savivaldybėms aktualus ne tik dėl kraštovaizdžio, bet ir dėl saugumo: Sosnovskio barščiai sukelia odos nudegimus, o užleistos teritorijos dažnai brangiai kainuoja jas sutvarkant vėliau. Savivaldybė nurodo sieksianti, kad darbai būtų planuojami nuosekliai ir apimtų teritorijas, kuriose augalai plinta sparčiausiai.

    Vienbalsiai pritarta projektui „Civilinės parengties stiprinimas Zarasų rajone“. Aušros gatvėje, planuojamo baseino rūsio patalpose, numatoma įrengti apie 782 kvadratinių metrų dvejopos paskirties priedangą, kurioje vienu metu galėtų slėptis iki 300 žmonių, o kasdien patalpos būtų pritaikytos sporto veikloms.

    Planuojama projekto vertė siekia apie 1,11 mln. eurų, o savivaldybė įsipareigojo prisidėti ne mažiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų pabaigos, pabrėžiant, kad pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau tenka derinti viešąsias paslaugas su civilinės saugos infrastruktūros stiprinimu.

    Taryba pritarė ir projektui „Demokratijos permąstymas per kultūros paveldą“, kuriam finansavimo siekiama pagal „Erasmus+“ programą. Gavus finansavimą, Lietuvos, Prancūzijos, Armėnijos ir Sakartvelo jaunimas dalyvautų veiklose, skirtose pilietiškumui, kritiniam mąstymui ir kultūros paveldo pažinimui, o savivaldybės finansinis prisidėjimas nenumatytas.

    Be to, priimti sprendimai dėl gatvių pavadinimų ir geografinių charakteristikų keitimo, komisijų ir Asmens su negalia gerovės tarybos sudėties atnaujinimo, turto perdavimo bei patalpų suteikimo organizacijoms „Gelbėkit vaikus“ ir Zarasų rajono neįgaliųjų draugijai. Taip pat pritarta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perlaidojimo projektui iš Antalieptės istorinio centro į Grūtiškės kaimą Turmanto seniūnijoje.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas lapkričio 26 dieną, o komitetų posėdžiai – lapkričio 23 dieną. Savivaldybė pažymi, kad didžioji dalis sprendimų susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais, todėl jų įgyvendinimo eiga bus stebima per artimiausius biudžetinius metus.

  • Zarasai atveria duris verslui: keturi patalpų nuomos konkursai Bukonto ir Malūno gatvėse

    Zarasai atveria duris verslui: keturi patalpų nuomos konkursai Bukonto ir Malūno gatvėse

    Zarasų rajono savivaldybės administracija paskelbė keturis viešus nekilnojamojo turto nuomos konkursus. Nuomai siūlomos patalpos dviejuose Zarasų miesto pastatuose – D. Bukonto gatvėje ir Malūno gatvėje.

    Kaip skelbia savivaldybė, kiekvienam nuomos objektui organizuojamas atskiras konkursas, todėl paraiškos teikiamos individualiai pagal pasirinktą patalpą. Patalpos gali būti aktualios smulkiajam verslui, paslaugų teikėjams ar veiklai, kuriai svarbi patogi vieta mieste.

    Kas siūloma D. Bukonto gatvėje

    Pastate-pasaže D. Bukonto gatvėje 1B siūloma išsinuomoti dvi patalpas. Jų plotai – 21,41 kvadratinio metro ir 21,79 kvadratinio metro.

    Tokio dydžio patalpos dažniausiai pritaikomos nedidelėms paslaugoms, konsultacijoms ar administracinei veiklai, kai reikalingos kompaktiškos, lengvai išlaikomos erdvės. Savivaldybė nurodo, kad kartu skelbiamos ir konkrečios konkurso sąlygos bei patalpų planai.

    Pasiūlymai Malūno gatvėje

    Pastate vaikų konsultacijų poliklinikoje Malūno gatvėje 4 skelbiami dar du nuomos konkursai. Nuomai siūloma 12,57 kvadratinio metro patalpa ir 80,41 kvadratinio metro patalpos.

    Skirtingi plotai leidžia rinktis pagal veiklos mastą: mažesnė erdvė gali tikti individualiai veiklai ar kabinetui, o didesnė – platesniam paslaugų spektrui ar kelių darbo vietų veiklai. Tikslios paskirties galimybės priklausys nuo konkurso sąlygų ir pastato naudojimo reikalavimų.

    Kaip dalyvauti konkurse

    Savivaldybė kviečia susipažinti su nuomos konkurso sąlygomis, paraiškų formomis ir patalpų planais. Šie dokumentai pateikiami atskirai kiekvienam objektui, kad dalyviai galėtų įvertinti reikalavimus ir įsipareigojimus prieš teikdami paraišką.

    Praktikoje tokio tipo nuomos konkursuose svarbu atidžiai pasitikrinti paraiškų pateikimo terminus, privalomus priedus ir numatytas atrankos taisykles. Savivaldybė taip pat primena, kad D. Bukonto gatvės 1B ir Malūno gatvės 4 patalpoms naudojamos atskiros paraiškų formos.

    Informaciją apie konkursus pateikia Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • Zarasuose – parama bendruomenėms: kompensuos išlaidas, bet yra svarbių sąlygų

    Zarasuose – parama bendruomenėms: kompensuos išlaidas, bet yra svarbių sąlygų

    Zarasų rajono savivaldybės administracija kviečia rajone veikiančias bendruomenines organizacijas teikti prašymus išlaidų kompensavimui. Parama skiriama pagal Bendruomeninių organizacijų skatinimo ir aktyvinimo tvarkos aprašą.

    Savivaldybė nurodo, kad programos tikslas – stiprinti vietos bendruomenių sutelktumą, skatinti iniciatyvumą ir savarankiškumą. Taip pat siekiama, kad bendruomenės aktyviau prisidėtų prie viešųjų gyventojų poreikių tenkinimo.

    Kas gali pretenduoti į kompensacijas?

    Prašymus gali teikti Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje registruotos ir veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos. Jos turi atitikti Vietos savivaldos ir Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymuose numatytą apibrėžimą.

    Organizacija privalo būti pateikusi paskutinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą. Jei organizacija veikia trumpiau nei vienus metus, vietoje to pateikiama laisvos formos veiklos ataskaita.

    Taip pat organizacija negali būti sustabdžiusi ar apribojusi veiklos ir negali būti likviduojama, o šios aplinkybės tikrinamos Juridinių asmenų registro duomenimis. Be to, per kalendorinius metus organizacija turi būti aktyviai dalyvavusi bent viename savivaldybės renginyje.

    Kokios išlaidos kompensuojamos?

    Programa numato galimybę kompensuoti patalpų išlaikymo išlaidas, įskaitant šildymą, elektrą, vandenį, nuotekų šalinimą, patalpų draudimą ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Šioms išlaidoms taikoma riba – kompensuojama ne daugiau kaip 1 000 eurų per metus ir ne daugiau kaip 50 proc. patirtų išlaidų.

    Taip pat gali būti kompensuojamos pareiškėjo veiklai vykdyti patirtos išlaidos, kai įgyvendinamas projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos ar valstybės biudžeto lėšų. Tokiu atveju kompensuojama iki 5 proc., bet ne daugiau kaip 2 000 eurų per metus, o projekto vertė turi būti ne mažesnė nei 3 000 eurų.

    Savivaldybė pabrėžia, kad netinkamos finansuoti išlaidos apima baudas, delspinigius ir su teismais susijusias išlaidas. Praktikoje tai reiškia, kad vertinant prašymą daugiausia dėmesio skiriama realioms bendruomenės veiklos ir infrastruktūros palaikymo sąnaudoms.

    Dokumentai ir terminai

    Pareiškėjai turi pateikti užpildytą ir pasirašytą prašymo formą bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas, pavyzdžiui, sąskaitas faktūras, kvitus, sutartis ar banko išrašus. Visi dokumentai ir mokėjimai turi būti pareiškėjo vardu.

    Jei prašymas teikiamas pirmą kartą, papildomai reikės registravimo pažymėjimo ir įstatų ar nuostatų kopijų. Jei prašymą teikia ne organizacijos vadovas, būtina pateikti įgaliojimą ar kitą teisę veikti patvirtinantį dokumentą.

    Prašymai priimami iki 2026 metų gruodžio 5 dienos. Juos galima pateikti elektroniniu paštu arba atvykus į Zarasų rajono savivaldybės administraciją vieno langelio principu dirbančiam specialistui.

    Jei koordinatorius paprašo patikslinimų ar papildomų dokumentų, jie turi būti pateikti per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo. Savivaldybė įspėja, kad nepateikus prašymas nebus vertinamas.

    Tinkamomis laikomos einamaisiais kalendoriniais metais patirtos išlaidos, taip pat praėjusių kalendorinių metų gruodžio mėnesį patirtos ir nedeklaruotos išlaidos. Dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba ir patvirtinti parašu arba elektroniniu parašu.

    Dėl kompensacijų teikimo tvarkos konsultuoja Zarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Banienė.