CP v2

Category: Regionai

  • Pirmoji Rolando Rastausko premija: kas gali siūlyti kandidatus ir iki kada laukiama paraiškų

    Palangos miesto savivaldybė kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga paskelbė kvietimą teikti kandidatus pirmajai Rolando Rastausko vardo literatūrinei premijai. Premija įsteigta 2025 metais ir bus skiriama konkurso būdu lietuvių autoriui už per pastaruosius dvejus pasibaigusius kalendorinius metus išleistus kūrinius.

    Premija skiriama prozininkui, eseistui, dramaturgui arba poetui, kurio tekstuose išsiskiria graži, elegantiška kalba ir atviras, nuoširdus požiūris į pasaulį bei jo kultūrų įvairovę. Taip pat gali būti vertinami kūriniai, skirti Rolando Rastausko asmenybei ir kūrybai.

    Kandidatus premijai gali siūlyti tik juridiniai asmenys: mokslo, švietimo ir kultūros institucijos, knygų leidyklos, kūrybinės asociacijos ir kitos organizacijos. Paraiškos Lietuvos rašytojų sąjungai priimamos iki 2026 metų birželio 15 dienos.

    Teikiant kandidatūrą prašoma pateikti kandidato gyvenimo ir veiklos aprašymą, aiškiai nurodant knygą ar knygas, už kurias siūloma skirti premiją. Taip pat būtina viena rekomendacija iš profesionalaus literatūros kritiko arba atitinkamų kultūros, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų ar organizacijų.

    Organizatoriai nurodo, kad kartu turi būti pateikti trys kandidato knygų egzemplioriai ir jų elektroninė versija. Premijos laureatui numatytas diplomas ir 5 000 eurų piniginė premija, kurią skiria Palangos miesto savivaldybė.

    Premija bus įteikiama kasmet minint Rolando Rastausko gimimo dieną, spalio 13 dieną. Nuostatuose taip pat numatyta, kad tam pačiam autoriui premija pakartotinai gali būti skiriama tik praėjus penkeriems kalendoriniams metams nuo ankstesnio apdovanojimo, o po autoriaus mirties premija neskiriama.

    Premijos konkursą organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga, o bendrasteigėjai yra Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Detalius reikalavimus ir pateikimo tvarką organizatoriai skelbia savo oficialiuose dokumentuose ir komunikacijoje.

  • Palangoje plečiamos TBC paslaugos: kam priklauso tyrimai, kaip gauti siuntimą ir kur kreiptis

    VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centras nuo 2026 metų gegužės 4 dienos iki 2026 metų gruodžio 15 dienos įgyvendina Palangos miesto savivaldybės finansuojamas sveikatos priemones, skirtas paslaugų prieinamumui didinti. Gyventojai kviečiami pasinaudoti tiek reabilitacijos, tiek tuberkuliozės (TBC) profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugomis.

    Įstaiga tuo pačiu laikotarpiu vykdo priemonę „Psichosocialinių ir sensorinės reabilitacijos paslaugų plėtra ir prieinamumo didinimas Palangos mieste“. Norint gauti šias paslaugas, pacientui reikalingas šeimos gydytojo siuntimas pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, o toliau būtina registruotis reabilitologo konsultacijai.

    Palangos ASPC taip pat įgyvendina priemonę „TBC profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimas Palangos mieste“, kuria siekiama anksčiau nustatyti ligą ir sumažinti užkrečiamumo riziką. Tuberkuliozė išlieka visuomenės sveikatos problema, todėl ypač svarbus rizikos grupių patikrinimas ir laiku pradėtas gydymas.

    Priemonės metu suaugusiesiems ir vaikams, priklausantiems rizikos grupei, atliekami tuberkuliozės klinikiniai tyrimai. Nurodoma, kad gali būti taikomi tuberkulino mėginiai arba „Quanti-FERON-TB-GOLD“ tyrimas, o dėl konkretaus tyrimo paskyrimo gyventojai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Dėl papildomos informacijos Palangos ASPC prašo kreiptis į priemonių koordinatorę Aldoną Mikūtienę telefonu +370 646 00746. Įstaiga primena, kad pirmas žingsnis norint gauti tiek reabilitacijos, tiek TBC ištyrimo paslaugas yra konsultacija su šeimos gydytoju ir reikalingų siuntimų sutvarkymas.

  • Palangos kurorto muziejuje nemokamai rodys filmą Vieną gražų rytą: jautri drama apie meilę ir rūpestį

    Palangos kurorto muziejuje nemokamai rodys filmą Vieną gražų rytą: jautri drama apie meilę ir rūpestį

    Nemokama filmo peržiūra Palangoje

    Palangos kurorto muziejuje gegužės 20 dieną 17 valandą vyks nemokama filmo Vieną gražų rytą peržiūra. Renginys organizuojamas muziejuje Birutės alėjoje 34A, o dalyvavimas nieko nekainuos.

    Žiūrovams bus pristatytas 2022 metais Prancūzijoje sukurtas režisierės Mia Hansen-Løve filmas. Tai 1 valandos 52 minučių trukmės drama su romantikos linija, skirta žiūrovams nuo 16 metų.

    Apie ką filmas Vieną gražų rytą?

    Pagrindinė herojė Sandra, kurią vaidina Léa Seydoux, yra laisvai samdoma vertėja ir viena auginanti vaiką mama. Kasdienybėje ji taip pat rūpinasi sergančiu tėvu, pamažu prarandančiu savarankiškumą, todėl jos gyvenimas sukasi tarp darbo, šeimos ir atsakomybės.

    Sandros asmeninis gyvenimas, regis, jau likęs praeityje, tačiau viskas pasikeičia, kai ji netikėtai sutinka seną draugą Klementą. Jis vedęs ir turi sūnų, tad jų artėjimas iškart kelia moralinių klausimų, bet jausmai tampa sunkiai ignoruojama jėga.

    Kodėl šis filmas sulaukė dėmesio?

    Filmas buvo atrinktas į Kanų kino festivalio programą Dviejų režisierių savaičių, kur dažnai pastebimi autorinio kino darbai, atspindintys aktualias socialines ir asmenines temas. Vieną gražų rytą išsiskiria ramiu, subtiliu pasakojimu be dirbtinai kuriamų konfliktų, o emocinis svoris kyla iš atpažįstamų gyvenimo situacijų.

    Šiuolaikiniame Europos kine vis dažniau akcentuojamos globos, senėjimo ir emocinės perkrovos temos, ypač moterų patirčių kontekste. Šis filmas jas sujungia su jautria meilės istorija, kurioje svarbus ne sensacingumas, o kasdienybės detalės ir personažų pasirinkimų kaina.

  • Klaipėdoje pristatomos ILTE ir CPVA finansavimo priemonės: ką svarbu žinoti verslui ir savivaldai

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje, Klaipėdos kultūros fabrike, vyks susitikimas, kuriame regiono verslo ir viešojo sektoriaus atstovams bus pristatytos naujausios finansavimo ir investicijų galimybės. Renginyje dalyvaus finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, taip pat ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros vadovės.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jos pristatys instrumentus, kurie aktualūs verslo investicijoms, augimui ir regionų plėtros projektams, taip pat paaiškins, kaip vertinami projektai ir kokie žingsniai svarbiausi teikiant paraiškas.

    Renginyje bus aptariama, kaip nacionalinio plėtros banko ILTE sprendimai gali prisidėti prie regioninės ekonomikos stiprinimo ir kokios praktinės galimybės šiuo metu atviros Klaipėdos regionui. Taip pat bus kalbama apie projektų rengimo ir įgyvendinimo logiką, kuri dažniausiai lemia, ar finansavimas pasiekia tikslą laiku ir be brangių korekcijų eigoje.

    Numatyta ir diskusija, kurioje dalyvaus renginio svečiai bei savivaldos atstovai, siekiant atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus dėl valstybės finansavimo įrankių pritaikymo realiems regiono pokyčiams. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai ypač naudingi tiems, kurie planuoja investicijas artimiausiais metais ir nori iš anksto susidėlioti finansavimo scenarijus.

    Po oficialios dalies renginio dalyviai galės gauti individualias konsultacijas su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. CPVA konsultacijos vyks „gyvos eilės“ principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti daugiau laiko konkrečiai situacijai ir poreikiams.

    Renginio programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtros potencialą, o vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį bei finansavimo priemonių poveikį praktikoje. Konsultacijos planuojamos nuo 13.00 iki 16.00 valandos.

  • Jurbarko savivaldybė atnaujino keleivinio transporto koordinavimo komisiją: kas ją sudaro ir ką spręs

    Jurbarko rajono savivaldybėje atnaujinta Keleivinio transporto veiklos koordinavimo komisija, kuri savivaldybės lygmeniu padeda derinti sprendimus dėl vietinio susisiekimo, infrastruktūros ir su tuo susijusių viešųjų paslaugų. Komisijos sudėtis patvirtinta administracijos direktoriaus įsakymu 2026 metais sausio 13 dieną.

    Komisijos veikla paprastai apima klausimus, susijusius su vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais, stotelių ir autobusų stoties prieigų organizavimu, eismo ir keleivių srautų sprendiniais. Tokios komisijos savivaldybėse reikalingos tam, kad skirtingų sričių specialistai sprendimus priimtų suderintai, o pokyčiai būtų įgyvendinami nuosekliai.

    Skelbiama, kad komisijos pirmininkė yra Jurbarko rajono savivaldybės vicemerė Giedrė Lukošienė, o pirmininko pavaduotoja yra savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė. Komisijoje taip pat dirba savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai, seniūnijos vadovas bei švietimo įstaigos vadovė.

    Komisijos sudėtis suformuota taip, kad sprendimuose būtų atstovaujami pagrindiniai interesai: infrastruktūros planavimas, viešųjų paslaugų organizavimas, keleivių saugumas ir kasdieniai gyventojų poreikiai. Praktikoje tai svarbu, nes viešasis transportas tiesiogiai siejasi ir su mokinių pavežėjimu, ir su gyventojų galimybėmis pasiekti paslaugas, gydymo įstaigas ar darbovietes.

    Savivaldybė taip pat viešina su keleiviniu transportu susijusius dokumentus, tarp jų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais viešųjų paslaugų teikimo tvarkos aprašą, komisijos nuostatus ir sprendimus dėl teritorijų ribų, besiribojančių su Jurbarko autobusų stoties zona. Tokie dokumentai paprastai apibrėžia vežėjų pareigas, paslaugų kokybės reikalavimus, derinimo procedūras ir savivaldybės kontrolės mechanizmus.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau tenka ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti susisiekimo prieinamumą mažėjant keleivių srautams regionuose ir augant paslaugų kaštams. Dėl to didėja poreikis tiksliau planuoti maršrutus, derinti tvarkaraščius su ugdymo ir darbo laikais, o infrastruktūros sprendimus pritaikyti saugiam ir patogiam persėdimui.

    Gyventojams ir vežėjams aktualiausia, kad tokios komisijos sprendimai lemtų aiškesnes taisykles, greitesnį suderinimą ir mažiau neapibrėžtumo keičiant maršrutus ar stotelių vietas. Jei savivaldybė skelbs darbotvarkes ar sprendimus viešai, tai gali padėti geriau suprasti, kodėl pasirenkami vieni ar kiti susisiekimo pakeitimai.

  • Palangoje atidaroma Andrzej Tadeusz Król paroda: muzikinės skulptūros ir kūrybinės dirbtuvės

    Antano Mončio meno muziejuje Palangoje 2026 metais gegužės 16 dieną 17 valandą atidaroma Varšuvoje gyvenančio menininko Andrzej Tadeusz Król (g. 1948) paroda „NE/AKIVAIZDŪS RYŠIAI“. Lankytojams pristatomos skulptūros, piešiniai, fotografijos ir filmuota medžiaga, atskleidžianti autoriaus kūrybos procesą bei kontekstus.

    Parodos ašis – menininko ryšys su skulptoriumi Antanu Mončiu (1921–1993), kurio mokiniu jis buvo, taip pat studijos Tarptautiniame universitete Paryžiuje. Ekspozicijoje bus ir skulptūrų, sukurtų 1984 metais A. Mončio studijoje Paryžiuje, kurios leidžia iš arčiau pamatyti kūrybinės tąsos ir įtakų giją.

    Kuratoriai pabrėžia, kad A. Mončys savo darbuose plėtojo skambančių objektų idėją, o A. T. Król šią kryptį pasuko dar toliau. Menininkas skulptūras pavertė muzikiniais instrumentais ir pavadino juos Vspakais, remdamasis lenkų kalbos žodžiu wspak, reiškiančiu „atvirkščiai“.

    Parodos atidarymo proga muziejuje numatytos kūrybinės dirbtuvės, kuriose autorius kartu su lietuvių atlikėjais Donatu Bielkausku (DONIS) ir Karoliu Vaičiuliu kurs muzikinį pasirodymą. Skambesiui bus pasitelkti eksponuojami objektai, tad lankytojai galės patirti skulptūrą ne tik kaip vizualų, bet ir kaip garsinį kūrinį.

    Parodos globėjas – Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, parodą kuruoja Marta Płońska-Król. Partneriai: Palangos miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) ir Pajūrio naujienos.

    Muziejaus darbo laikas – nuo antradienio iki sekmadienio, 11.00–17.00 valandos. Paroda veiks nuo 2026 metais gegužės 16 dienos iki birželio 15 dienos.

  • Kaišiadorių sveikatos centro filialuose startavo remontai: atnaujins patalpas ir pirks naują įrangą

    Kaišiadorių sveikatos centro filialuose startavo remontai: atnaujins patalpas ir pirks naują įrangą

    Kaišiadorių rajone pradėti pirminės sveikatos priežiūros infrastruktūros atnaujinimo darbai. Remontas vykdomas įgyvendinant projektą „Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimas“.

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, todėl darbai apima ne tik einamąjį patalpų tvarkymą, bet ir platesnį paslaugų bazės modernizavimą. Tikimasi, kad atnaujinimai pagerins pacientų priėmimo sąlygas ir darbo aplinką medikams.

    Šiuo metu iš projekto lėšų jau remontuojamos Žaslių filialo patalpos, o darbai startavo ir Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros filiale. Savivaldybė nurodo, kad tai tik pirmas etapas, o atnaujinimai bus tęsiami ir kitose vietose.

    Numatyta, kad remontai pasieks ir kitus Sveikatos centro filialus Kruonyje, Rumšiškėse bei Žiežmariuose. Kartu planuojama įsigyti naujos medicininės įrangos ir baldų, kad paslaugos būtų teikiamos šiuolaikiškesnėmis sąlygomis.

    Tokie projektai paprastai orientuoti į kasdienio pacientų srauto patogumą, geresnį patalpų pritaikymą įvairių poreikių žmonėms ir efektyvesnį paslaugų organizavimą. Užbaigus numatytus darbus, gyventojai turėtų greičiau pajusti praktinę modernizavimo naudą registracijoje ir kabinetuose.

  • Kaišiadorių rajono savivaldybė gyvenimo kokybės indekse – 30 vieta: kur lenkia šalies vidurkį?

    Kaišiadorių rajono savivaldybė gyvenimo kokybės indekse – 30 vieta: kur lenkia šalies vidurkį?

    Kaip sudarytas gyvenimo kokybės indeksas

    Žurnalas „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu sudarė Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą, kuriame įvertintos visos 60 savivaldybių. Tyrime naudota 140 rodiklių sistema, apimanti tiek viešųjų paslaugų prieinamumą, tiek socialinę ir ekonominę aplinką.

    Rodikliai sugrupuoti į 12 sričių: sveikatos apsauga, ekonomika, švietimas, infrastruktūra, aplinka ir tvarumas, saugumas, užimtumas ir pajamos, socialinė apsauga ir skurdas, demografija, būstas, gyventojų apklausos, kultūra ir sportas. Galutinis rezultatas skaičiuotas 1 000 taškų skalėje, kad būtų matomi savivaldybių skirtumai.

    Metodika remiasi tarptautine praktika, dažnai taikoma viešosios politikos vertinimuose: lyginama statistika, paslaugų prieinamumas ir gyventojų patirtys. Dalis rodiklių imta ne tik iš naujausių, bet ir iš ankstesnių metų duomenų, nes ne visi rodikliai savivaldybių lygmeniu atnaujinami kasmet.

    Kaišiadorių rajono rezultatas ir kontekstas

    Kaišiadorių rajono savivaldybė indekse surinko 592,19 taško ir užėmė 30 vietą iš 60. Tai reiškia vidurinę poziciją nacionaliniame kontekste, kur ryškiausiai matosi tiek stabilios stiprybės, tiek sritys, kuriose reikėtų papildomų sprendimų.

    Tokio tipo reitingai dažniausiai naudojami kaip orientyras planuojant investicijas ir paslaugų tobulinimą, nes vienoje vietoje suvedami skirtingų sričių duomenys. Praktikoje tai leidžia savivaldybėms tiksliau identifikuoti, kur labiausiai atsiperka lėšos ir vadybiniai pokyčiai.

    Stiprybės ir sritys, kur reikia proveržio

    Geriausiai Kaišiadorių rajono savivaldybė įvertinta infrastruktūros, aplinkos ir tvarumo bei socialinės apsaugos srityse. Infrastruktūros kategorijoje surinkta 68,79 taško, o aplinkos ir tvarumo srityje – 55,16 taško, kas rodo palyginti palankią kasdienę gyvenamąją aplinką.

    Socialinės apsaugos ir skurdo kategorijoje savivaldybė surinko 45,72 taško, o gyventojų apklausų kategorijoje – 42,61 taško. Pastarasis rodiklis svarbus tuo, kad atspindi ne vien statistiką, bet ir tai, kaip žmonės vertina paslaugas bei gyvenimo sąlygas savo savivaldybėje.

    Tuo metu didesni iššūkiai fiksuojami švietimo, sveikatos apsaugos ir saugumo srityse. Tokie rezultatai paprastai signalizuoja apie paslaugų prieinamumo, kokybės ir ilgalaikių investicijų poreikį, ypač ten, kur gyventojai jautriausiai pajunta pokyčius kasdienybėje.

    Tyrimo rengėjai akcentuoja, kad didelių, neįveikiamų atotrūkių tarp savivaldybių nėra, tačiau kiekviena jų turi skirtingą starto poziciją ir savus prioritetus. Kaišiadorių rajono atvejis rodo, kad tvirtesnė bazė infrastruktūroje ir socialinėje srityje gali tapti pagrindu kryptingai gerinti jautriausias paslaugas.

    Indekso rezultatai savivaldybei gali būti naudojami kaip analitinis įrankis planuojant biudžetą, projektus ir paslaugų plėtrą. Kuo aiškiau įvardijamos silpnosios vietos, tuo paprasčiau išmatuoti, ar priimti sprendimai realiai gerina gyvenimo kokybę.

  • Kaišiadorių dalyvaujamasis biudžetas: startavo balsavimas, kaip gyventojai rinks projektus

    Kaišiadorių dalyvaujamasis biudžetas: startavo balsavimas, kaip gyventojai rinks projektus

    Kaišiadorių rajone prasidėjo balsavimas už dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti. Gyventojai savo favoritą gali išsirinkti ir balsą atiduoti iki birželio 14 dienos.

    Balsuoti gali ne jaunesni nei 16 metų asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Kaišiadorių rajone. Balsavimas vyksta internetu, o balsą patvirtinti reikia SMS kodu, todėl būtinas mobilusis telefonas.

    Vienas gyventojas gali balsuoti vieną kartą, tačiau dviejose projektų kategorijose, pasirinkdamas po vieną idėją kiekvienoje jų. Pateikiami pagrindiniai duomenys: vardas, pavardė, gimimo data ir mobiliojo telefono numeris.

    Neturintiems galimybės ar įgūdžių balsuoti internetu pagalba teikiama seniūnijose. Atvykus į artimiausią seniūniją, darbuotojai padeda pateikti balsą elektroninėje sistemoje, tačiau SMS patvirtinimui vis tiek reikės asmeninio mobiliojo telefono.

    Savivaldybė skelbia, kad daugiausia gyventojų balsų surinkę projektai bus įgyvendinami Savivaldybės administracijos. Nugalėtojai bus nustatomi atsižvelgiant į rezultatus skirtingose seniūnijose, todėl balsavimas gali tapti realia galimybe greičiau išspręsti konkrečios vietovės viešosios erdvės ar infrastruktūros poreikius.

    Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje pastaraisiais metais tapo vis plačiau taikoma praktika: savivaldybės dalį lėšų skiria idėjoms, kurias pasiūlo ir išrenka patys gyventojai. Tokiu būdu dažniau finansuojami aiškiai apčiuopiami, vietos bendruomenei aktualūs sprendimai, o gyventojai įtraukiami į sprendimų priėmimą ne tik per rinkimus, bet ir kasdienėse savivaldos iniciatyvose.

    Jei balsuojant kyla klausimų, gyventojai gali kreiptis į Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistę Laimą Guščiuvienę.

  • Pagėgiuose Spaudos atgavimo dieną moksleiviai ėjo knygnešių keliais: Jurgio Bielinio misija 2026

    Pagėgiuose Spaudos atgavimo dieną moksleiviai ėjo knygnešių keliais: Jurgio Bielinio misija 2026

    Gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje surengtas teatralizuotas edukacinis renginys Knygnešių keliais – Jurgio Bielinio misija! 2026. Iniciatyva skirta priminti spaudos draudimo laikotarpį ir žmones, kurie rizikuodami laisve saugojo lietuvišką žodį.

    Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, prie įgyvendinimo prisidėjo Pagėgių savivaldybės administracija. Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet renginys įgavo papildomą prasmę minint Jurgio Bielinio 180-ąsias gimimo metines, todėl dėmesio centre atsidūrė vieno žymiausių knygnešių istorinis vaidmuo.

    Startas Rambyno kalne

    Renginio pradžia pasirinkta simboliškai – ant Rambyno kalno, siejamo su Mažosios Lietuvos kultūrine atmintimi. Susirinkusius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, linkėjęs dalyviams vienybės ir drąsos atliekant užduotis, kurios atkūrė knygnešių kasdienybės išbandymus.

    Renginyje dalyvavo 10 komandų iš įvairių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, o bendras dalyvių skaičius viršijo 200. Tokia apimtis, muziejaus teigimu, rodo, kad gyvosios istorijos formatai išlieka patrauklūs jaunimui, ypač kai mokymasis derinamas su patirtimi ir vaidmenimis.

    Penki kilometrai istorijos

    Po prisistatymų komandos leidosi į maždaug 5 kilometrų simbolinę kelionę knygnešių keliais. Dalyviai vykdė užduotis, ieškojo paslėptos spaudos, o ją radę turėjo apgalvoti, kaip saugiai ją paslėpti, kad per kratas neatimtų žandarai.

    Renginio scenarijuje numatyta ir teatrinė įtampa: žandarų sugauti dalyviai pateko į improvizuotą areštinę, vėliau vyko simbolinis teismas. Finalinė žinutė aiški ir istoriškai pagrįsta – paskelbus spaudos draudimo panaikinimą, visi „kaltinamieji“ buvo išteisinti.

    Ką parsivežė dalyviai

    Po misijos dalyviai apdovanoti Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus padėkomis, taip pat vaišinti plovu ir karšta arbata. Organizatoriai akcentuoja, kad svarbiausia renginio dalis buvo ne apdovanojimai, o patirtis, leidusi geriau suprasti, kodėl knygnešių veikla laikoma pilietinės drąsos pavyzdžiu.

    Projekto metu moksleiviai gilino istorines žinias, ugdė bendradarbiavimo įgūdžius ir kūrybiškumą, o į veiklas įsitraukė ir vietos bendruomenė, jaunieji šauliai. Gautas finansavimas panaudotas renginio organizavimo, edukacinių veiklų įgyvendinimo ir projekto viešinimo išlaidoms.

    „Norėjome, kad jauni žmonės ne tik išgirstų faktus apie spaudos draudimą, bet ir pajustų, kokią kainą galėjo turėti pasirinkimas ginti lietuvišką žodį“, – sakė projekto vadovė Lina Macijauskienė.

    Muziejus dėkoja Lietuvos kultūros tarybai ir Pagėgių savivaldybės administracijai už suteiktą paramą, leidžiančią tęsti edukacines iniciatyvas, stiprinančias istorinę atmintį, kalbos ir knygos reikšmės suvokimą. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda istoriją priartinti prie mokyklų bendruomenių ne formalioje, o įtraukiančioje ir emociškai suprantamoje formoje.

    Tekstą parengta pagal projekto organizatorių pateiktą informaciją, nuotraukų autorius Dovydas Mickeliūnas.