CP v2

Category: Regionai

  • Pakruojo savivaldybė paskirstė 12 900 eurų jaunimo projektams: kokios iniciatyvos gaus paramą 2026 metais

    Pakruojo savivaldybė paskirstė 12 900 eurų jaunimo projektams: kokios iniciatyvos gaus paramą 2026 metais

    Pakruojo rajono savivaldybė paskelbė, kaip 2026 metais bus paskirstytas finansavimas jaunimo organizacijų projektams ir neformalių jaunimo grupių iniciatyvoms. Sprendimai priimti po savivaldybės jaunimo organizacijų projektų vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio, kuriame buvo įvertintos paraiškos ir pateikti siūlymai administracijos direktoriui.

    Finansavimas patvirtintas administracijos direktoriaus įsakymu ir skiriamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Iš viso paremta 15 iniciatyvų: 3 jaunimo organizacijų projektai ir 12 neformalių jaunimo grupių iniciatyvų, kurioms paskirstyta 12 900 eurų.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Savivaldybės teigimu, parama skirta remiantis 2026 metais galiojančiais jaunimo organizacijų projektų finansavimo konkurso nuostatais. Vertinant paraiškas atsižvelgta į komisijos nutarimą, taip pat į numatomą veiklų naudą jaunimui, jų turinį ir planuojamą įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje.

    Toks finansavimo modelis savivaldybėse paprastai siejamas su jaunimo politikos priemonėmis, kuriomis skatinamas jaunų žmonių įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą, savanorystę, neformalųjį ugdymą ir laisvalaikio užimtumą, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Kokios veiklos planuojamos 2026 metais?

    Paramą gavę projektų vykdytojai planuoja įvairias jaunimui skirtas veiklas: jaunimo dieną, išvykas į jaunimo vasaros akademiją, jaunimo apdovanojimus, įgalinimo mokymus ir diskusijas. Taip pat numatomi renginiai, orientuoti į bendruomeniškumą ir aktyvų laisvalaikį.

    Tarp suplanuotų iniciatyvų minimi žygiai, sąmoningumo veiklos, baidarių žygiai, susitikimai su vietos jaunimu skirtingose rajono gyvenvietėse, kūrybinės dirbtuvės ir vizualinių darbų paroda. Kartu numatomi ir sporto renginiai bei turnyrai, taip pat priemonių ir įrangos įsigijimas, reikalingas veikloms įgyvendinti.

    Savivaldybės pateikta informacija rodo, kad dalis projektų orientuoti į platesnį jaunimo pasiekiamumą, kai veiklos planuojamos ne tik rajono centre, bet ir kitose vietovėse. Tokia kryptis dažnai vertinama kaip būdas mažinti atskirtį ir sudaryti daugiau galimybių jaunimui dalyvauti iniciatyvose arčiau gyvenamosios vietos.

    Pakruojo rajono savivaldybė nurodo, kad finansavimas paskirstytas pagal konkurso tvarką, o projektų įgyvendinimas vyks 2026 metais pagal patvirtintus planus ir numatytas veiklas.

  • Pakruojyje startavo „vienos sąskaitos“ sistema: „Mano Pakruojis“ sujungė komunalinius mokesčius

    Pakruojyje startavo „vienos sąskaitos“ sistema: „Mano Pakruojis“ sujungė komunalinius mokesčius

    Pakruojo rajone oficialiai pristatyta integruota skaitmeninė paslaugų platforma „Mano Pakruojis“, veikianti vieno langelio principu. Ji leidžia gyventojams vienoje vietoje matyti ir apmokėti kelis skirtingus komunalinius įsipareigojimus, o savivaldybei tikimasi supaprastinti administravimą.

    Naujoji sistema apima UAB „Pakruojo šiluma“, UAB „Pakruojo vandenys“, UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikiamas paslaugas bei savivaldybės rinkliavą už atliekų tvarkymą. Gyventojai gauna vieną sąskaitą, kurioje suvedami mokesčiai už skirtingas paslaugas ir aiškiai matoma bendra mokėtina suma.

    Projektą „Vieno langelio principu veikianti integruota skaitmeninė paslaugų platforma Pakruojo rajone“ Pakruojo rajono savivaldybės administracija įgyvendino kartu su VšĮ „Inovacijų agentūra“. Sistemos kūrimą po laimėto konkurso realizavo „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, dirbantis su savivaldybių ir jų įmonių veiklos skaitmeninimu.

    Oficialus „Mano Pakruojis“ atidarymas įvyko gegužės 27 dieną Pakruojo spaustuvėje. Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, savivaldybės įmonių atstovai ir projekto įgyvendintojai.

    „Sistema startavo ir pradėjo veikti, tačiau vis dar yra tobulinama, tad vis dar pasitaiko klaidų“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę savivaldybės atstovai.

    Pasak savivaldybės, gyventojų aptarnavimui Pakruojo mieste atidarytas klientų aptarnavimo centras, kuriame galima gauti konsultacijas, išsiaiškinti klausimus ir pranešti apie pastebėtas problemas. Pabrėžiama, kad „viena sąskaita“ nėra galutinis tikslas, o platforma bus plečiama ir toliau pritaikoma gyventojų poreikiams.

    Atsižvelgiant į vyresnio amžiaus gyventojų poreikius, Pakruojo spaustuvėje veikia vieno langelio kabinetas, kuriame galima atvykti konsultacijai gyvai. Sąskaitas numatyta teikti elektroniniu būdu, tačiau prireikus popierinę sąskaitą bus galima atsispausdinti aptarnavimo vietoje.

    Gyventojams taip pat išduodamos kliento kortelės, kurios skirtos patogesniam suvartojimo duomenų deklaravimui. Savivaldybė nurodo, kad deklaravus duomenis ir gavus apskaičiuotas sumas, atsiskaityti už paslaugas bus galima ir numatytose prekybos vietose.

    Projektas įgyvendinamas Pakruojo rajono savivaldybei laimėjus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konkursą. Projekto vertė siekia 91 548,60 euro.

  • Kainos, nuolaidos, atlyginimai: kur baigiasi verslo pokalbiai ir prasideda konkurencijos pažeidimai?

    Kainos, nuolaidos, atlyginimai: kur baigiasi verslo pokalbiai ir prasideda konkurencijos pažeidimai?

    Konkurencijos taryba verslo įmonėms ir jas vienijančioms organizacijoms primena paprastą taisyklę: sprendimus dėl kainų, nuolaidų ar strategijos bendrovės turi priimti savarankiškai. Net ir kasdieniai pokalbiai su konkurentais, ypač per asociacijų susitikimus ar neformalias diskusijas, gali sukurti konkurencijos pažeidimų riziką.

    Karteliniai susitarimai tiesiogiai kenkia vartotojams ir sąžiningai veikiančioms įmonėms. Tarptautinėje praktikoje dažnai nurodoma, kad karteliai kainas vidutiniškai padidina apie 10–20 proc., o viešuosiuose pirkimuose, kai suderinami pasiūlymai, kainų augimas gali siekti iki 30 proc.

    Kokie susitarimai draudžiami?

    Konkurentai negali tartis dėl kainų ar nuolaidų dydžių, taip pat dalintis klientus ar rinkas, riboti gamybos ar prekybos apimčių. Ne mažiau rizikinga derinti veiksmus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, kai iš anksto sutariama, kas laimės konkursą ar kokie bus pasiūlymų parametrai.

    Ypatingo atsargumo reikalauja komerciškai jautri informacija. Jei įmonės tarpusavyje keičiasi duomenimis apie planuojamas kainas, ateities nuolaidų kampanijas, atlyginimų politiką, gamybos apimtis ar kitus strategiškai svarbius sprendimus, tokie kontaktai gali būti vertinami kaip konkurenciją ribojantis elgesys.

    Darbuotojų rinka ir atlyginimai

    Konkurencijos teisė apima ne tik prekių ar paslaugų kainas, bet ir darbo rinką. Susitarimai nevilioti darbuotojų, nekonkuruoti dėl jų ar dirbtinai nekelti atlyginimų gali būti laikomi neteisėtais, nes riboja darbuotojų galimybes ir iškreipia konkurenciją darbdavių rinkoje.

    Konkurencijos taryba pabrėžia, kad pavojingi gali būti net iš pažiūros nekalti pašnekesiai apie planuojamus atlyginimų didinimus, premijų sistemas ar samdos planus. Tokia informacija konkurentams gali tapti signalu derinti veiksmus, todėl organizacijoms rekomenduojama turėti aiškias susitikimų taisykles ir fiksuoti darbotvarkes.

    Ką daryti susidūrus su rizika?

    Jei kitas rinkos dalyvis pasiūlo tartis dėl kainų, nuolaidų, viešųjų pirkimų ar darbuotojų viliojimo ribojimo, svarbu aiškiai nepritarti ir nedelsiant atsiriboti nuo tokios diskusijos. Praktikoje reikšminga ne tik nedalyvauti, bet ir turėti įrodymų, kad įmonė tokio pasiūlymo nepriėmė.

    Apie įtariamus konkurencijos pažeidimus galima pranešti Konkurencijos tarybai. Institucija taip pat primena atleidimo nuo baudų programą: įmonės, pirmos atskleidusios kartelinį susitarimą ir pateikusios reikšmingos informacijos, tam tikrais atvejais gali būti atleistos nuo baudos arba ją sumažinti.

    Skatinant pranešimus apie susitarimus, už vertingą informaciją gali būti skiriamas iki 100 000 eurų atlygis, užtikrinant konfidencialumą. Verslo ir viešojo sektoriaus atstovams taip pat siūloma naudotis Konkurencijos tarybos e. mokymų platforma, kurioje galima pasitikrinti žinias ir išmokti atpažinti rizikingas situacijas.

  • Palangoje – susitikimas su menininke Inga Skripka: močiutės audiniai atvėrė netikėtą istoriją

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus birželio 3 dieną kviečia į susitikimą su menininke ir dizainere Inga Skripka. Renginio tema – Mano močiutės rankdarbiai leido geriau ją pažinti, o pati autorė žada atvirai papasakoti, kaip asmeninis šeimos archyvas virto ilgalaikiu kūrybiniu tyrimu.

    Susitikimas vyks 17.30 valandą Palangoje, Vytauto gatvėje 23A. Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.

    Tekstilė kaip istorijos liudijimas

    Inga Skripka savo kūryboje jungia šiuolaikinį meną, madą ir lietuviškas tradicijas, o drabužį traktuoja ne tik kaip aprangą, bet ir kaip idėją nešantį kūrinį. Ji pabrėžia Lietuvos etnografinės tekstilės paveldo svarbą ir tai, kaip raštai, audimo būdai bei medžiagos pasakoja apie laikmetį ir žmonių kasdienybę.

    Menininkė pristatys per šešerius metus sukauptą medžiagą ir papasakos apie kūrybą formavusias inspiracijas, pažintis bei patirtis. Pasak muziejaus, renginyje bus kalbama ir apie tai, kaip tradiciniai amatai šiandien persikelia į šiuolaikinio dizaino kontekstą.

    Nuo Vilniaus iki Berlyno ir teatrų

    Inga Skripka studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, vėliau mokėsi ir dirbo Berlyne, o grįžusi į Lietuvą dirbo kostiumų dailininke keliuose teatruose. Patirtis scenos mene, kur kostiumas kuria personažą ir pasakoja istoriją, tapo svarbia jos vėlesnių kūrybinių ieškojimų dalimi.

    2019 metais dizainerė susidomėjo nepriklausomos Lietuvos laikotarpio etnografine tekstile ir tautiniu kostiumu. Šie tyrinėjimai ją atvedė prie asmeninio atradimo – močiutės Marcelės Prienų rajono Palapiškių kaime 1954–1999 metais išaustų audinių, kurie tapo ir emociniu, ir dokumentiniu atspirties tašku.

    Kelionės po Lietuvą ir nykstančio amato trapumas

    Plėsdama tyrimų geografiją, Inga Skripka keliavo po Lietuvą ieškodama vis dar audžiančių audėjų, jas kalbino ir fotografavo. Trejus metus trukusi ekspedicija, kaip skelbiama, padėjo suprasti, kiek daug sluoksnių telpa rankų darbo tekstilėje: nuo istorinių ir politinių iki socialinių bei kasdienių.

    Kartu išryškėjo ir amato trapumas, kai tradicijų tęstinumą vis dažniau lemia pavieniai žmonės ir jų perduodamos žinios. Inga Skripka kuria aprangą, kurioje siekia išsaugoti audėjų tradicijas, raštus ir meistrystę, o susitikime Palangoje kvies pažvelgti į tekstilę kaip į gyvą kultūrinės atminties formą.

    Menininkė yra pristačiusi darbus galerijose, muziejuose bei mados renginiuose, tarp jų – „Mados infekcija“ ir kiti Lietuvos bei tarptautiniai projektai. Muziejus pabrėžia, kad renginys aktualus tiek besidomintiems mada, tiek tiems, kuriems svarbus Lietuvos kultūros paveldas ir jo šiuolaikinės interpretacijos.

    Susitikimas vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Organizatoriai primena, kad dalyvavimui reikalinga registracija.

  • Jurbarko savivaldybės apdovanojimai: kas gali tapti Garbės piliečiu ir kaip teikti kandidatūrą

    Jurbarko rajono savivaldybė yra patvirtinusi kelis oficialius apdovanojimus, kuriais pagerbiami asmenys ir bendruomenės, nusipelnę kraštui, jo žmonėms ar vardo garsinimui. Šie apdovanojimai skirti tiek ilgamečiams nuopelnams, tiek konkrečioms iniciatyvoms, kurios turi aiškų poveikį Jurbarko rajonui.

    Svarbiausias įvertinimas yra Jurbarko rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. Jis paprastai siejamas su išskirtiniais, ilgalaikiais nuopelnais ir yra suteikiamas savivaldybės nustatyta tvarka, vadovaujantis patvirtintais nuostatais.

    Kitas reikšmingas apdovanojimas yra savivaldybės ženklas Už nuopelnus Jurbarko kraštui. Šiuo ženklu gali būti įvertinami konkretūs darbai, iniciatyvos ar pasiekimai, prisidėję prie krašto gerovės, reputacijos, kultūros, sporto, švietimo ar kitų sričių plėtros.

    Jurbarko rajono savivaldybė taip pat teikia Padėkos dienos apdovanojimą Krištolinės lelijos. Šis apdovanojimas siejamas su Padėkos dienos tradicija ir yra skiriamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles, numatančias tiek teikimo eigą, tiek reikalavimus kandidatams.

    Be to, numatyta ir Mero padėka, kuri gali būti skiriama už aktyvią veiklą, bendruomeniškumą ar pagalbą savivaldybei svarbiose iniciatyvose. Praktikoje tai dažnai yra operatyvesnis būdas viešai padėkoti už konkrečius darbus, kai nereikia ilgesnės procedūros, taikomos aukščiausiems apdovanojimams.

    Apdovanojimų teikimo procesą ir jo skaidrumą užtikrina Jurbarko rajono savivaldybės Apdovanojimų komisija. Komisiją sudaro savivaldybės tarybos nariai ir visuomenės atstovai, o jos veiklą apibrėžia patvirtintas reglamentas.

    Gyventojams ir organizacijoms, norintiems pasiūlyti kandidatą apdovanojimui, svarbu vadovautis konkretaus apdovanojimo nuostatais ir pateikti nustatytos formos teikimą. Kandidatūros pagrindimas paprastai turi aiškiai aprašyti nuopelnus, jų reikšmę Jurbarko kraštui ir, jei taikoma, pridėti papildomus dokumentus, patvirtinančius pasiekimus.

    Savivaldybės interneto svetainė taip pat pateikia informaciją apie duomenų apsaugą ir slapukų naudojimą, kuris reikalingas svetainės veikimui ir statistikai. Atskirai nurodoma, kad užklausų formų veikimui gali būti naudojami saugumo sprendimai, padedantys atskirti realius vartotojus nuo automatizuotų užklausų.

  • Palanga primena triukšmingų darbų tvarką: kada galima gręžti, o savaitgaliais – draudžiama

    Palangos miesto savivaldybė gyventojams ir rangovams primena, kad statybų, rekonstrukcijos, remonto darbai ir kita triukšmą kelianti veikla gali būti vykdoma tik nustatytu laiku. Šie ribojimai taikomi visoms veikloms, kurios gali trikdyti poilsį, darbą, sveikatą ar miego kokybę.

    Šiltuoju metų laiku, nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos, triukšmingi darbai darbo dienomis leidžiami nuo 9 iki 19 valandos. Tuo laikotarpiu siekiama užtikrinti, kad ankstyvais rytais ir vakarais gyventojai galėtų ilsėtis, o kurortinėje teritorijoje būtų mažinamas bendras triukšmo fonas.

    Nuo rugsėjo 16 dienos iki gegužės 14 dienos darbo dienomis triukšmingi darbai gali būti vykdomi nuo 8 iki 20 valandos. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad leistinos valandos skiriasi pagal sezoną, todėl planuojant darbus svarbu įsivertinti konkrečią datą.

    Savaitgaliais ir švenčių dienomis triukšmingi statybų, remonto ar rekonstrukcijos darbai yra draudžiami. Išimtis taikoma tik avarijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbams, kai delsti negalima dėl saugumo ar būtinos infrastruktūros veikimo.

    Planuojant statybos, remonto ar montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, apie juos savivaldybę reikia informuoti iš anksto. Nurodoma, kad tai turi būti padaryta ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios, pateikiant informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį, trukmę per parą ir triukšmo mažinimo priemones.

    Savivaldybė ragina gyventojus ir rangovus laikytis triukšmo prevencijos reikalavimų bei planuoti darbus taip, kad būtų kuo mažiau trikdoma aplinkinių ramybė. Praktikoje tai dažniausiai reiškia triukšmingiausius etapus numatyti dienos metu, o jei įmanoma, rinktis mažiau triukšmingas technologijas ir informuoti kaimynus apie darbų laiką.

  • Gobelenų paslaptys Palangoje: nuo Antikos iki Žygimanto Augusto kolekcijos ir Valdovų rūmų rinkinio

    Birželio 18 dieną 17.30 valandą LNM Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į parodą lydintį renginį, skirtą gobelenų istorijai ir jų reikšmei Europoje. Susitikimo metu lankytojams bus nuosekliai pristatyta, kaip nuo senosios Antikos iki Renesanso keitėsi gobelenų paskirtis, estetika ir vertė.

    Renginyje bus aptariama, kodėl gobelenai ilgą laiką buvo laikomi vienu prestižiškiausių prabangos objektų, kurį užsakydavo valdovai, didikai ir turtingi miestai. Bus paaiškinta, kaip vertinama gobelenų kaina ir kas ją lemia šiandien: nuo išlikimo būklės ir medžiagų iki proveniencijos bei dirbtuvės, kurioje kūrinys buvo austas.

    Žygimanto Augusto gobelenai

    Ypatingas dėmesys renginyje skiriamas ankstyviausiems gobelenams, užsakytiems Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių, išryškinant Žygimanto Augusto kolekciją. Ji pristatoma kaip viena vientisiausių ir stilingiausių Europoje, tapusi svarbiu orientyru tyrinėjant valdovų reprezentacijos kultūrą bei to meto menines madas.

    Taip pat bus aptarta, kaip šis istorinis paveldas tapo kelrode žvaigžde formuojant Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus istorinių gobelenų rinkinį. Paskaitos dalyviams žadama parodyti ir detaliau pristatyti išskirtinius rinkinio gobelenus, atskleidžiant jų siužetus, ikonografiją ir audimo ypatumus.

    Kas ves renginį?

    Paskaitą ves humanitarinių mokslų daktarė, dailėtyrininkė Ieva Kuizinienė, viena ryškiausių Lietuvos istorinės tekstilės tyrinėtojų. Ji dirba vyriausiąja kultūros istorike Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, vykdo mokslinius tyrimus ir prisideda prie kultūros paveldo sklaidos.

    Specialistė yra reikšmingų monografijų ir katalogų autorė, o jos pagrindinė tyrimų kryptis apima XVI–XVIII amžiaus gobelenus: tiek Vakarų Europos, tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontekstus. Už indėlį į muziejininkystę ir kultūros tyrimus jai 2023 metais skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija.

    Data, vieta ir registracija

    Renginys vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, adresu Vytauto g. 23A, Palanga. Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas tiek istorija ir menu besidomintiems lankytojams, tiek norintiems geriau suprasti, kodėl gobelenai šimtmečius buvo laikomi galios, statuso ir reprezentacijos ženklu. Tai proga viename pasakojime sujungti Europos tekstilės tradicijas ir Lietuvos valdovų užsakymų pėdsakus, kurie svarbūs ir šiandienos muziejinių rinkinių formavimui.

  • Kaišiadorių sporto projektams paskirstyta 35 000 eurų: kas gavo didžiausią savivaldybės paramą?

    Kaišiadorių sporto projektams paskirstyta 35 000 eurų: kas gavo didžiausią savivaldybės paramą?

    Kaišiadorių rajono savivaldybė 2026 metų gegužės 28 dieną mero potvarkiu paskirstė 2026 metų sporto rėmimo projektų konkurso lėšas. Iš viso sporto iniciatyvoms numatyta 35 000 eurų, kurie atiteko tiek organizacijoms, tiek individualias veiklas planuojantiems sportininkams.

    Didžioji paramos dalis skirta juridinių asmenų projektams, apimantiems įvairias sporto šakas ir bendruomenines veiklas. Tarp finansuojamų iniciatyvų yra futbolo, krepšinio, plaukimo, karate, jėgos sporto projektai, taip pat įtraukios veiklos, orientuotos į neįgaliųjų dalyvavimą sporto renginiuose.

    Didžiausios sumos klubams

    Daugiausia lėšų tarp juridinių asmenų projektų skirta viešajai įstaigai „Draugų pasaulis“ projektui Bėgimo ritmu-2026. Šiam projektui numatyta 4 000 eurų, o tai yra didžiausia pavienė suma šiame finansavimo etape.

    Reikšmingesnė parama taip pat skirta asociacijai „Kaišiadorių krepšinis“ (4 400 eurų) bei keliems projektams po 3 200 eurų, kuriuos vykdys Futbolo centras „Baltai“, viešoji įstaiga „Fk OG“ ir VšĮ „Ąžuolo akademija“.

    Parama sporto šakų įvairovei

    Finansavimo sąraše matyti orientacija į skirtingas amžiaus grupes ir sporto šakas, įskaitant vaikų ir jaunimo ugdymą, bendruomenių telkimą bei dalyvavimą čempionatuose. Pavyzdžiui, lėšos skirtos Kaišiadorių plaukimo klubo „Plaukiam“ dalyvavimui Lietuvos plaukimo čempionate, taip pat iniciatyvoms, susijusioms su triatlonu ir baidarių varžybomis.

    Mažesnės, bet tikslinės sumos numatytos ir regioninėms komandoms bei turnyrams, įskaitant KK „Žiežmariai“ veiklą, Tarptautinės policijos asociacijos Kaišiadorių poskyrio krepšinio komandą bei rajoninį 3×3 krepšinio čempionatą.

    Lėšos fizinių asmenų projektams

    Dalis konkurso lėšų paskirstyta fizinių asmenų projektams, daugiausia siejamoms su pasirengimu ir dalyvavimu aukšto meistriškumo varžybose bei sporto stovyklose. Skiriamos sumos šiame segmente svyruoja nuo 200 iki 750 eurų.

    Didžiausia individuali suma – 750 eurų – numatyta kelioms paraiškoms, susijusioms su tarptautinėmis varžybomis ir stovyklomis, taip pat para-atleto rezultatų siekimu ir Kaišiadorių krašto garsinimu. Parama taip pat skirta šaudymui iš lanko, triatlonui, plaukimui atviruose vandenyse, karatė varžyboms skirtingose amžiaus grupėse ir pasirengimui kovos sporto startams.

    Tokio pobūdžio savivaldybės finansavimas dažniausiai padeda padengti dalį pasirengimo, kelionių, starto mokesčių ar organizacinių išlaidų, todėl sportininkams ir klubams tai tampa svarbiu instrumentu planuojant sezoną. Savivaldybės sprendimas taip pat leidžia matyti, kokios sporto kryptys regione laikomos prioritetinėmis artimiausiu laikotarpiu.

  • Pravieniškių seniūnijoje renkasi išplėstinė seniūnaičių sueiga: aptars kelių būklę ir kitus klausimus

    Pravieniškių seniūnijoje renkasi išplėstinė seniūnaičių sueiga: aptars kelių būklę ir kitus klausimus

    Pravieniškių seniūnijoje šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Ji vyks 2026 metų birželio 3 dieną, trečiadienį, 17.00 valandą seniūnijos administracinėse patalpose (Pravieniškių g. 33, Pravieniškių kaimas, Kaišiadorių rajonas).

    Sueiga rengiama vadovaujantis Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2021 metų sausio 28 dieną patvirtintais seniūnaičių sueigos ir išplėstinės sueigos nuostatais. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti aktualiausius vietos bendruomenės klausimus ir suderinti veiksmus su seniūnija.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas šį kartą bus seniūnijos kelių ir gatvių būklė. Gyventojams tai viena jautriausių temų, nes nuo priežiūros ir remonto planavimo priklauso kasdienis susisiekimas, viešojo transporto maršrutų patikimumas, saugumas bei greitosios pagalbos ar ugniagesių atvykimo laikas.

    Taip pat numatyta svarstyti kitus klausimus, kuriuos kels dalyviai sueigos metu. Į išplėstinę sueigą kviečiami dalyvauti seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir tradicinių religinių bendruomenių atstovai, kad sprendimai atspindėtų platesnius vietos poreikius.

    Pranešimą dėl sueigos paskelbė seniūnas Kęstutis Marcinkevičius. Gyventojams, norintiems, kad konkretūs kelių ar gatvių ruožai būtų įtraukti į aptarimą, įprastai verta iš anksto paruošti tikslią vietą, trumpą problemos aprašą ir, jei įmanoma, situaciją patvirtinančią informaciją.

  • KPD rengia nuotolinį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį: ką svarstys?

    KPD rengia nuotolinį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį: ką svarstys?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metais liepos 1 dieną 13 valandą vyks ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Tai vienas iš reguliarių tarybos posėdžių, kuriuose svarstomi sprendimai dėl konkrečių objektų paveldo vertinimo ir apsaugos.

    Departamentas skelbia, kad posėdžio darbotvarkė pateikiama viešai, o su numatytais nagrinėti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektais taip pat galima susipažinti iš anksto. Tokia praktika leidžia suinteresuotoms pusėms pasirengti, o visuomenei geriau suprasti, kokie klausimai artimiausiu metu gali turėti įtakos paveldo objektų statusui.

    Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimai paprastai apima vertingųjų savybių nustatymą ar tikslinimą, objektų vertinimo aktų tvirtinimą ir kitus su apskaita bei registravimu susijusius klausimus. Nuo šių sprendimų gali priklausyti, kokie apsaugos reikalavimai bus taikomi objektui, kaip bus apibrėžtos jo vertingosios savybės ir kokios veiklos konkrečioje teritorijoje ateityje bus galimos.

    KPD atkreipia dėmesį, kad dėl klausimų, susijusių su posėdžiu ar dalyvavimo galimybėmis, galima kreiptis į departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Žilinskaitę. Gyventojams, bendruomenėms ar turto savininkams tai svarbu, nes ankstyvas susipažinimas su dokumentų projektais padeda laiku pateikti pastabas ar užduoti praktinius klausimus.