CP v2

Category: Regionai

  • Varkališkių piliakalnių duomenys atnaujinti registre: aiškesnės ribos ir naujos apsaugos sąlygos

    Varkališkių piliakalnių duomenys atnaujinti registre: aiškesnės ribos ir naujos apsaugos sąlygos

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sprendimu patikslinti dviejų Kaišiadorių rajone esančių objektų duomenys Kultūros vertybių registre. Atnaujinimai palietė Varkališkių piliakalnį su priešpiliu ir gyvenviete bei Varkališkių piliakalnį II, esančius Kruonio seniūnijoje, Visginų kaime.

    Kaip nurodoma, 2026 metų balandžio 15 dieną ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino aktus, kuriais patikslintos šių objektų vertingosios savybės ir nustatyti nacionaliniai reikšmingumo lygmenys. Tokie pakeitimai paprastai reiškia tikslesnį objekto vertės apibrėžimą ir aiškesnį pagrindą jo apsaugai bei tvarkybos reikalavimams.

    Kas pasikeitė registre?

    Atnaujinant duomenis buvo patikslintos apibrėžtos teritorijų ribos ir nustatytas bendras abiejų objektų vizualinės apsaugos pozonis. Vizualinės apsaugos pozonis yra teritorija, kurioje siekiama išsaugoti paveldo objekto aplinkos vaizdą ir panoramas, todėl jo ribos tiesiogiai susijusios su galimais statybų, infrastruktūros ar žemės naudojimo sprendimais.

    Šie patikslinimai svarbūs ir dėl praktinių pasekmių: žemės savininkams, vystytojams bei savivaldybės planuotojams lengviau suprasti, kur tiksliai taikomi papildomi reikalavimai. Tikslesnės ribos padeda mažinti ginčų riziką, kai vertinamos planuojamos veiklos poveikis paveldo objektui ar jo aplinkai.

    Kam bus taikomi specialieji reikalavimai?

    Nurodoma, kad piliakalnių teritorijoms ir vizualinės apsaugos pozoniui taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Tai reiškia, kad atitinkamose zonose gali būti taikomi papildomi apribojimai ar derinimo procedūros, susijusios su statybomis, žemės darbais, kraštovaizdžio keitimu ar kita veikla.

    Po patikslinimo į vizualinės apsaugos pozonį patenka mažesnės žemės sklypų unikalūs numeriai 4905-0001-0134 ir 4905-0001-0131 dalys. Tuo pačiu pažymima, kad sklypai unikalūs numeriai 4928-0003-0086, 4905-0001-0199, 4400-0148-3716, 4905-0001-0186 ir 4400-1109-0506 į vizualinės apsaugos pozonį nebepatenka, todėl jiems minėto įstatymo reikalavimai nebetaikomi.

    Kodėl tokie patikslinimai svarbūs?

    Piliakalniai Lietuvoje laikomi vienais reikšmingiausių archeologinio paveldo objektų, o jų apsauga apima ne tik patį reljefą ar archeologinį sluoksnį, bet ir aplinkinį kraštovaizdį. Dėl to vizualinės apsaugos zonų ribos yra jautrus klausimas, nes jos gali turėti įtakos žemės sklypų naudojimui, planavimo dokumentams ir investiciniams sprendimams.

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl su atnaujinta informacija galima susipažinti oficialiose valstybės informacinėse sistemose. Praktikoje tai leidžia iš anksto įsivertinti, ar planuojama veikla patenka į paveldo apsaugos reguliavimo lauką, ir laiku pasiruošti reikalingiems derinimams.

  • Pagėgiuose startuoja 2026 metų kvietimas bendruomenėms: projektams skirs 28 059 eurų

    Pagėgiuose startuoja 2026 metų kvietimas bendruomenėms: projektams skirs 28 059 eurų

    Pagėgių savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas pagal 2.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ 2026 metams. Ši priemonė siekia didinti gyventojų sutelktumą, pasitikėjimą ir skatinti iniciatyvas, kurios sprendžia kasdienius vietos žmonių poreikius.

    2026 metais konkursui numatyta 28 059 eurų valstybės biudžeto lėšų suma. Vienam projektui galima prašyti nuo 1 000 iki 3 000 eurų, todėl organizacijos raginamos aiškiai apibrėžti veiklas ir realistiškai suplanuoti biudžetą, kad projektas būtų įgyvendinamas per nustatytą laiką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjais gali būti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos. Esminė sąlyga, kad Juridinių asmenų registre būtų įregistruota žyma, jog juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendruomenine organizacija laikoma vietovėje veikianti asociacija, kurios nariai yra tos vietovės gyventojai ir kuri atstovauja viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Organizacijos, vienijančios gyventojus kitais pagrindais, pavyzdžiui, pagal amžių ar profesiją, paprastai neatitinka šio apibrėžimo.

    Kiek laiko truks paraiškų priėmimas?

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 22 dienos 17.00 valandos. Paraiška turi būti parengta lietuvių kalba, užpildyta kompiuteriu ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens.

    Pateikimas vyksta tik elektroniniu paštu, pateikiant paraiškos formą pdf formatu kartu su privalomais priedais. Savivaldybė pabrėžia, kad kitu būdu pateiktos paraiškos nebus vertinamos, o pateikus daugiau nei vieną paraišką bus nagrinėjama tik paskutinė iki termino pateikta versija.

    Kokios veiklos gali būti finansuojamos?

    Finansavimas numatytas įvairioms veikloms, kurios kuria apčiuopiamą naudą bendruomenei: nuo pilietiškumo ir lyderystės stiprinimo iki renginių, edukacijų, jaunimo užimtumo ir bendruomenės komunikacijos iniciatyvų. Taip pat gali būti remiamos veiklos, skirtos viešųjų erdvių gerinimui, socialinei pagalbai, emocinės sveikatos stiprinimui, civilinės saugos ir gynybos pasirengimui bendruomenėje.

    Planuojant pirkinius ir investicijas verta įsivertinti ribojimus: kai kuriose veiklose ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad didžioji dalis finansavimo turėtų būti nukreipta į paslaugas, veiklų organizavimą ir tiesioginį darbą su žmonėmis.

    Projektų atranką vykdys savivaldybės administracijos sudaryta komisija, o galutinį sprendimą dėl finansavimo priims savivaldybės administracijos direktorius. Įgyvendinimo metu numatyta stebėsena, o lėšų naudojimui bus taikoma ataskaitų teikimo tvarka.

    Gyventojų telkimas, savanorystė, vietos iniciatyvos ir bendruomeniniai ryšiai pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių savivaldybių atsparumo veiksnių, ypač susiduriant su socialinės atskirties, informacinio atsparumo ir civilinės saugos iššūkiais. Dėl to tokie kvietimai bendruomenėms dažnai vertinami ne tik kaip finansinė parama, bet ir kaip praktinis įrankis sutelkti žmones konkretiems, išmatuojamiems darbams.

  • Konferencijoje „Verslo genas“ Tauragėje merai diskutavo, kaip regionams pritraukti talentus ir investicijas

    Konferencijoje „Verslo genas“ Tauragėje merai diskutavo, kaip regionams pritraukti talentus ir investicijas

    Gegužės 22 dieną Tauragėje surengta naujienų portalo „Lrytas“ organizuojama konferencija „Verslo genas“, subūrusi verslo, politikos, akademinės bendruomenės ir savivaldos atstovus. Renginyje daug dėmesio skirta regionų vaidmeniui šalies ekonomikoje ir konkretiems sprendimams, kaip didinti jų konkurencingumą.

    Projektas „Verslo genas“ vyksta jau apie dešimtmetį, o šiemet organizatoriai akcentavo regionų potencialą ir jų gebėjimą kurti patrauklią aplinką investicijoms. Konferencijos vieta pasirinkta neatsitiktinai: Tauragė dažnai minima kaip miestas, kuriame nuosekliai ieškoma būdų, kaip stiprinti vietos verslą ir pritraukti naujas iniciatyvas.

    Kas svarbiausia regionams dabar?

    Konferencija vyko Tauragės bendruomenių namuose, kur dalyviai aptarė darbo rinkos, investicijų ir inovacijų kryptis. Renginio darbotvarkėje skambėjo temos apie talentų pritraukimą, verslo finansavimo galimybes, eksporto plėtrą, žaliąją transformaciją ir savivaldos vaidmenį kuriant sąlygas augti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

    Tokios diskusijos regionams aktualios dėl kelių priežasčių: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir stiprėjant konkurencijai dėl specialistų, savivaldybėms tenka ieškoti papildomų argumentų, kodėl verta kurti gyvenimą ne didmiesčiuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia investicijas į infrastruktūrą, švietimą, būstą ir paslaugas šeimoms.

    Merų diskusija apie ateitį

    Didelio dėmesio sulaukė merų diskusija Regionai be filtro: ką merai pasakytų Lietuvai, kurioje dalyvavo Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius, Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. Pokalbyje aptartos regionų stiprybės, savivaldos galimybės pritraukiant investicijas ir kasdieniai iššūkiai mažesnėse savivaldybėse.

    Diskusijos metu merai akcentavo, kad vienas svarbiausių uždavinių yra susitarti dėl aiškių prioritetų: kokios pramonės ar paslaugų kryptys regione turi didžiausią potencialą, kaip greičiau paruošti sklypus investicijoms ir kaip padėti verslui rasti darbuotojų. Taip pat pabrėžta, kad regionų patrauklumas vis labiau siejamas su gyvenimo kokybe, o ne vien su darbo vietų skaičiumi.

    „Mažesnių savivaldybių stiprybė yra bendruomeniškumas ir galimybė sprendimus priimti greičiau, nes problemos arčiau žmonių“, – sakė Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.

    Jo teigimu, regionams svarbu aktyviau komunikuoti savo privalumus, kad jie būtų matomi ne tik kaip alternatyva didmiesčiams, bet ir kaip vieta jaunoms šeimoms kurti ilgalaikius planus. Tai tiesiogiai susiję su paslaugų prieinamumu, ugdymo kokybe ir aiškiu savivaldybės požiūriu į investuotojų poreikius.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Konferencijoje skambėjusi mintis kartojosi keliose diskusijose: regionų sėkmę vis dažniau lemia partnerystė, kai savivalda, verslas ir švietimo įstaigos veikia kaip viena ekosistema. Praktiniai sprendimai dažniausiai prasideda nuo aiškių duomenų apie darbo rinką ir investicijų kryptis, o tvarūs rezultatai reikalauja nuoseklumo ne vienerius metus.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai pabrėžė, kad tokios konferencijos suteikia progą dalintis patirtimi, palyginti skirtingų savivaldybių situacijas ir ieškoti pritaikomų modelių. Regionų stiprinimas, jų patrauklumas investicijoms ir gyventojams bei gebėjimas išlaikyti talentus išlieka vienu svarbiausių Lietuvos augimo klausimų.

  • Poezijos pavasaris 2026 Pagėgiuose: Vydūno bibliotekoje suskambo poetų eilės ir muzika

    Poezijos pavasaris 2026 Pagėgiuose: Vydūno bibliotekoje suskambo poetų eilės ir muzika

    Gegužės 27 dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko tarptautinio festivalio Poezijos pavasaris 2026 renginys. Vakaras subūrė vietos bendruomenę ir svečius, o poezijos skaitymai natūraliai persipynė su muzikine programa.

    Renginį nuotaikingai pradėjo dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Leškevičius kartu su atlikėja Kamile Smaidžiūnaite. Jų atliekami kūriniai tapo įžanga į literatūrinę programą ir sustiprino vakaro bendrystės atmosferą.

    Poezijos dalyje publikai prisistatė kelių kartų kūrėjai. Savo tekstus skaitė poetas, prozininkas ir filosofas Liutauras Degėsys, poetė, prozininkė ir poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė, poetė, prozininkė ir vertėja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, taip pat jaunosios kartos autorius Naglis Granickas, studijuojantis Vilniaus dailės akademijoje.

    Vakaro metu skambėję kūriniai aprėpė ir asmeninių patirčių, ir platesnių apmąstymų lauką, o skirtingos autorių stilistikos leido klausytojams patirti įvairias šiuolaikinės lietuvių poezijos kryptis. Organizatoriai akcentavo, kad tokie susitikimai regionuose padeda literatūrai išlikti gyvai, o kūrėjams suteikia progą tiesiogiai išgirsti auditorijos reakciją.

    Renginio dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, pabrėžęs, kad Poezijos pavasaris Pagėgiuose tapo gražia tradicija, kasmet pritraukiančia literatūros ir muzikos gerbėjus. Jis padėkojo atvykusiems svečiams už prasmingą programą ir bendrą kultūrinę patirtį.

    Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė pažymėjo, kad poezijos ir muzikos dermė bibliotekoje leidžia dar ryškiau atsiskleisti gyvosios literatūros vertei. Pasak jos, bibliotekos erdvė vis dažniau tampa vieta, kur kultūra ne tik pristatoma, bet ir kuriama per tiesioginį dialogą su auditorija.

    Renginio pabaigoje svečiams įteiktos atminimo dovanos, o už profesionalų įgarsinimą padėkota Pagėgių savivaldybės Kultūros centro Natkiškių kultūros namų meno vadovui Valdui Armonui. Vakarą vainikavo Giedriaus Leškevičiaus ir Kamilės Smaidžiūnaitės duetu atlikta muzikinė programa.

    Poezijos pavasaris 2026 stabtelėjimas Pagėgiuose dar kartą priminė, kad poezija regionuose išlieka ne vien scenos žanras, bet ir bendruomenę telkianti kultūrinė praktika. Gyvas žodis, susitikimai su autoriais ir muzika bibliotekoje kuria tradiciją, kuri kasmet įgauna naują skambesį.

  • Molėtų tarybos posėdis: sprendimai dėl 2026 metų sveikatos centro normatyvų ir savivaldybės turto

    Molėtų tarybos posėdis: sprendimai dėl 2026 metų sveikatos centro normatyvų ir savivaldybės turto

    Gegužės 28 dieną Molėtų rajono savivaldybės taryba posėdyje apsvarstė 19 darbotvarkės klausimų: nuo metinių ataskaitų tvirtinimo iki sprendimų dėl turto, kelių ir socialinio būsto administravimo. Posėdyje taip pat pristatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veikla.

    Taryba patvirtino 2025 metų metinį savivaldybės ataskaitų rinkinį, kurį sudaro veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Dokumentuose apžvelgiami metų rezultatai, o veiklos ataskaita pradedama mero pranešimu ir informacija apie mero veiklos rodiklius.

    Vienas svarbiausių sprendimų susijęs su Molėtų sveikatos centru: nustatyti 2026 metų išlaidų normatyvai darbo užmokesčiui ir medikamentams. Numatytas 87 proc. normatyvas darbo užmokesčiui ir 6 proc. medikamentams, skaičiuojant nuo visų įstaigos gaunamų pajamų.

    Posėdyje akcentuota, kad įstaiga planuoja 2026 metais gauti apie 9 000 000 eurų pajamų, todėl normatyvai tampa reikšmingu planavimo įrankiu vertinant, kaip bus paskirstomi ištekliai ir kaip bus užtikrinamas paslaugų tęstinumas. Taryba taip pat patikslino Bendruomenės sveikatos tarybos sudėtį, o pirmininke patvirtino savivaldybės administracijos specialistę, sveikatos reikalų koordinatorę Miglę Bareikytę.

    Infrastruktūros klausimu pritarta savivaldybės administracijos ir UAB „Rivona“ bendradarbiavimo sutarčiai dėl susisiekimo komunikacijų statinių ir inžinerinių tinklų naujos statybos valstybinės žemės sklype Giedraičių miestelyje. Pagal pateiktą informaciją numatoma įrengti privažiavimą prie planuojamo prekybos centro, o užbaigus darbus gatvės atkarpa, apšvietimas ir lietaus tinklai būtų įregistruoti savivaldybei nuosavybės teise.

    Taryba taip pat patvirtino atliekų turėtojų ginčų ir skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles. Jose apibrėžiama, kaip bus nagrinėjami gyventojų ir įmonių skundai dėl vietinės rinkliavos ar kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo, taip pat dėl paslaugos kokybės ir paslaugos teikimo organizavimo.

    Švietimo srityje patvirtintas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų, finansuojamų savivaldybės biudžeto lėšomis, finansavimo ir atrankos tvarkos aprašas. Jame nustatyti programų atrankos principai, reikalavimai programų turiniui ir vykdytojams bei finansavimo mechanizmas.

    Administraciniais sprendimais pakeistos dviejų seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribos: Alantos seniūnijai priskirti Agatavos kaimas, Aleksandravos viensėdis ir Kuktiškio viensėdis, kurie iki šiol buvo priskirti Balninkų seniūnijai. Savivaldybė nurodė, kad ribų keitimai atliekami vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka, siekiant, kad seniūnijų teritorijos būtų vientisos.

    Molėtų mieste pėsčiųjų takui nuo Ąžuolų gatvės link Architektų gatvės suteiktas Hiorstelio alėjos pavadinimas. Sprendimas motyvuotas ilgamečiu Molėtų bendradarbiavimu su Hiorstelio miestu Vokietijoje ir siekiu įprasminti partnerystę, kuri tęsiasi apie 20 metų.

    Turtiniais klausimais nuspręsta perimti savivaldybės nuosavybėn savivaldybės apskaitoje registruotą valstybės nekilnojamąjį turtą, nurodant, kad tai yra 8 vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Taip pat pritarta išnuomoti 55,78 kv. m ploto patalpas ambulatorijoje Giedraičiuose 10 metų laikotarpiui, nustatant pradinę 1 kv. m kainą 1,50 euro per mėnesį.

    Posėdyje savivaldybės turtas, pripažintas nereikalingu, perduotas UAB „Molėtų švara“ pagal turto patikėjimo sutartį. Tai susiję su anksčiau įgyvendintu projektu, kurio metu lankytinose vietose įrengti automatiniai lauko tualetai ir įmontuoti mokėjimo kortelių skaitytuvai, kuriuos numatyta eksploatuoti savivaldybės įmonei.

    Taryba atnaujino tvarkas, susijusias su turto panauda ir patikėjimo teise, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Taip pat sutiko, kad savivaldybei priklausančiame mokyklos pastate Bijutiškyje būtų registruota „Bijutiškio bendruomenės centro“ buveinė.

    Atskiru sprendimu Lietuvos šaulių sąjungai pagal panaudos sutartį 10 metų perduota 1 821,96 kv. m patalpų dalis mokyklos pastate Joniškyje, Arino gatvėje. Savivaldybė nurodė, kad turtas perduodamas veiklai, numatytai organizacijos įstatuose.

    Gyventojams aktualus pakeitimas priimtas dėl finansinės paramos jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti: taryba pakoregavo paramos teikimo tvarkos aprašą. Posėdyje taip pat patikslintas autobusų stočių steigimo Molėtų rajone tvarkos aprašas, apibrėžiant veiklos paskirtį ir viešai skelbtinos informacijos apimtį.

    Socialinio būsto administravimo kontekste taryba nustatė ir 6 metams išnuomojo žemės sklypų dalis Molėtuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse, socialinio būsto nuomai išnuomotų gyvenamųjų patalpų eksploatacijai. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie sprendimai reikalingi tvarkingam turto valdymui ir atsakomybių aiškumui.

    Posėdyje pristatyta ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veikla, aptariant vykdomą reformą, reagavimo klausimus bei komunikaciją ekstremaliųjų situacijų metu. Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas apžvelgė pajėgų techninį aprūpinimą, gaisrų statistiką, prevenciją ir 2026 metų veiklos tikslus.

  • Molėtų verslams – „Verslo geno“ įvertinimai: meras aplankė „Meidenta“ ir „Maža sala“ laureatus

    Molėtų verslams – „Verslo geno“ įvertinimai: meras aplankė „Meidenta“ ir „Maža sala“ laureatus

    Jubiliejiniuose naujienų portalo „Lrytas“ organizuotuose „Verslo geno“ apdovanojimuose šiemet įvertinimo sulaukė ir Molėtų rajono verslai. Nominacijos atiteko Mindūnuose veikiančiai bendrovei „Meidenta“ bei Molėtuose įsikūrusiai kavos skrudyklai-kavinei „Maža sala“.

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika kartu su Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktore Daiva Kuliene aplankė laureatus ir pasveikino juos su reikšmingu pripažinimu. Susitikimuose kalbėta ne tik apie pasiektus rezultatus, bet ir apie tai, kas lemia augimą regione: užsakymų paiešką, rinkų plėtrą ir kasdienius veiklos iššūkius.

    „Meidenta“: rizika ir plėtra

    Gegužės 27 dieną savivaldybės vadovai lankėsi Mindūnuose veikiančioje bendrovėje „Meidenta“. Įmonės vadovas Tomas Meiliūnas, pelnęs nominaciją Už drąsą rizikuoti, pristatė vykdomą veiklą, gaminamus produktus ir užsakymų geografiją.

    Susitikimo metu aptarti klausimai, su kuriais susiduria augančios gamybinės įmonės: žaliavų ir logistikos kaštai, darbuotojų pritraukimas, investicijų planavimas bei eksporto kryptys. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie pavyzdžiai svarbūs rodant, jog regionuose kuriami konkurencingi produktai ir darbo vietos.

    „Maža sala“: kavos kultūra Molėtuose

    Gegužės 28 dieną meras ir Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė apsilankė Molėtų turguje įsikūrusioje „Maža sala“, kuri apdovanota Metų atradimo nominacija. Su verslo įkūrėjais Viltare Večkyte-Wolff ir Hanno Wolff kalbėta apie tai, kaip gimė idėja, kokių sprendimų reikėjo pradedant veiklą ir kaip kuriama kavos kultūra mieste.

    Pašnekovai aptarė ir ateities planus: klientų rato auginimą, produktų pasiūlos plėtrą, bendradarbiavimą su vietos renginiais bei turistų srautais. Tokie mažieji verslai, akcentuota susitikime, dažnai tampa ne tik prekybos vieta, bet ir bendruomenę telkiančiu traukos tašku.

    Ką reiškia toks įvertinimas regionui?

    Pasak savivaldybės, apdovanojimai yra signalas, kad Molėtų krašte atsiranda ir stiprėja skirtingų sričių iniciatyvos: nuo gamybos iki paslaugų ir svetingumo. Tokie pavyzdžiai prisideda prie vietos ekonomikos gyvybingumo, skatina kurti naujas darbo vietas ir didina regiono matomumą.

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika padėkojo verslininkams už iniciatyvumą, kūrybiškumą ir Molėtų krašto garsinimą. Jis palinkėjo sėkmės tolesnėje veikloje, drąsos įgyvendinant naujas idėjas ir nuoseklaus augimo.

  • Molėtuose startavo „Press rally 2026“: mero taurę iškovojo greičiausias vakaro ekipažas

    Molėtuose startavo „Press rally 2026“: mero taurę iškovojo greičiausias vakaro ekipažas

    Molėtuose gegužės 28 dieną prasidėjo „Press rally 2026“ renginiai, subūrę ralio dalyvius, žiūrovus ir miesto svečius. Molėtų universalioje daugiafunkcinėje aikštėje surengtos varžybos dėl Molėtų mero taurės tapo pirmuoju savaitės akcentu ir atvėrė renginių programą mieste.

    Organizatorių teigimu, žiūrovai turėjo progą ne tik stebėti važiavimus, bet ir iš arčiau apžiūrėti sportinius bei išskirtinius automobilius. Tokie renginiai regionuose tampa vis svarbesni: jie pritraukia lankytojus, didina vietos verslų srautus ir kuria miestų žinomumą šalies mastu.

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika. Jis pabrėžė, kad Molėtams svarbu būti didesnių sporto ir kultūros renginių žemėlapyje, o bendruomenės įsitraukimas rodo, jog tokios iniciatyvos turi aiškų poreikį.

    Varžybas simboliškai atidarė ekipažas, kuriame šalia vairuotojo važiavo meras. Toks startas tapo matomu ženklu, kad savivaldybė remia renginį ir siekia, jog miesto erdvės būtų naudojamos ne tik kasdienėms funkcijoms, bet ir didesniems, žmones telkiantiems įvykiams.

    Pasibaigus važiavimams Molėtų mero taurė įteikta greičiausiai pasirodžiusiam dalyviui Žygintui Kisieliui. Apdovanojimo metu jam palinkėta sėkmės likusiuose „Press rally 2026“ etapuose, o žiūrovams priminta sekti tolesnius renginius ir varžybų rezultatus.

  • Nemokami autobusai į Prienų krašto šventę gegužės 30 dieną: maršrutai ir laikai iki vidurnakčio

    Nemokami autobusai į Prienų krašto šventę gegužės 30 dieną: maršrutai ir laikai iki vidurnakčio

    Gegužės 30 dieną Prienuose vyks kulminacinis Prienų krašto šventės renginys Prienų vasaros estradoje prie Nemuno. Organizatoriai skelbia, kad žiūrovų patogumui tądien bus užsakytas nemokamas transportas, kuris veš į estradą ir parveš po renginio.

    Šventės vakaro programoje numatyti keli koncertiniai pasirodymai ir kitos pramogos, todėl tikimasi didesnių srautų. Dėl to gyventojai ir miesto svečiai raginami planuoti kelionę iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis viešąjį transportą.

    Kaip važiuos nemokami autobusai?

    Savivaldybės užsakytas transportas kursuos dviem kryptimis: Kauno gatvė – Estrada ir Estrada – Kauno gatvė. Autobusai važiuos nuo 17.30 valandos iki 00.00 valandos, kad būtų patogu atvykti į renginį ir grįžti po jo.

    Skelbiama, kad autobusai stos visose miesto autobusų stotelėse, todėl keleiviai galės įlipti jiems patogiausioje vietoje. Maršrutas numatytas taip, kad apimtų pagrindines miesto viešojo transporto stoteles ir užtikrintų sklandų judėjimą į estradą.

    Ką svarbu įsivertinti planuojant kelionę?

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad prieš renginį ir jam pasibaigus gali formuotis spūstys, todėl atvykstant automobiliu verta pasilikti daugiau laiko parkavimui. Nemokami autobusai gali tapti patogesniu sprendimu tiems, kurie nori išvengti parkavimo paieškų ir didesnio eismo.

    Taip pat rekomenduojama stebėti savivaldybės skelbiamus atnaujinimus dėl eismo organizavimo renginio metu. Jei grafikuose ar judėjimo schemose būtų pakeitimų, jie paprastai paskelbiami artėjant renginiui.

  • Prienuose atidaryta nauja BMX ir riedlenčių trasa: dvi zonos skirtingam meistriškumui

    Prienų sporto centro prieigose gegužės 27 dieną atidaryta nauja trasa riedučių, riedlenčių, paspirtukų ir BMX dviračių entuziastams. Naujoji erdvė skirta aktyviam vaikų ir jaunimo laisvalaikiui, o pirmieji ją išbandė tiek pradedantieji, tiek pažengę sportininkai.

    Atidarymo metu simbolinę juostą perkirpo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Prienų sporto centro direktorius Paulius Ivanauskas ir idėjos autorė, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja bei jaunųjų skautų vadovė Alma Liutkuvienė. Savivaldybė pabrėžė, kad tokios erdvės padeda kurti patrauklesnę aplinką jaunimui ir skatina judėjimą kasdien.

    Kaip įrengta naujoji trasa?

    Trasa įrengta iš dalyvaujamojo biudžeto lėšų, kai dėl miesto ar rajono iniciatyvų sprendžia patys gyventojai. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiamas savivaldybėse, nes leidžia greičiau identifikuoti realius bendruomenės poreikius ir nukreipti investicijas į konkrečias, plačiai naudojamas viešąsias erdves.

    Velotrasą sudaro dvi dalys: maždaug 45 metrų ilgio atkarpa pradedantiesiems ir vaikams bei apie 100 metrų ilgio pagrindinė trasa pažengusiems. Toks suskirstymas svarbus saugumui, nes skirtingo pasirengimo sportininkai gali treniruotis atskirai, pasirinkdami savo greičiui ir įgūdžiams tinkamesnę zoną.

    Nuo pasirodymų iki saugaus eismo pamokų

    Šventėje žiūrovams pristatytas „Boardsport Skatepark“ profesionalų pasirodymas, po kurio vyko nemokamos riedlenčių pamokos. Organizatorių teigimu, tokios praktinės treniruotės padeda pradedantiesiems greičiau įsisavinti pagrindus ir skatina į sportą žiūrėti atsakingai, ypač kalbant apie apsaugas ir elgesį trasoje.

    Renginio metu veikė ir edukacinės erdvės: policijos bendruomenės pareigūnės priminė saugaus eismo taisykles, o visuomenės sveikatos biuro specialistai akcentavo pirmosios pagalbos žinias. Atvira jaunimo erdvė Prienas kvietė į kūrybines veiklas, o atmosferą papildė muzika ir Balbieriškio KLC šiuolaikinių šokių kolektyvo „Fidema“ pasirodymai.

    Kodėl tokios erdvės tampa svarbios miestams?

    Skateparkai ir BMX trasos Lietuvoje vis dažniau suvokiamos ne vien kaip pramoga, bet ir kaip prevencinė priemonė, suteikianti jaunimui saugią, aiškiai apibrėžtą vietą sportuoti. Savivaldybėms tai taip pat tampa būdu mažinti konfliktus viešosiose erdvėse, kai riedlentės ar paspirtukai naudojami ten, kur tam nepritaikyta infrastruktūra.

    Prienuose atidaryta trasa, tikimasi, taps nuolatine susitikimų ir treniruočių vieta, ypač šiltuoju sezonu. Tokie projektai paprastai gyvuoja ilgiau, kai bendruomenė ne tik inicijuoja jų įrengimą, bet ir jaučiasi atsakinga už tvarką, taisyklių laikymąsi bei pagarbią sportavimo kultūrą.

  • Gegužės 28 dieną minima Lengvai suprantamos kalbos diena: kam ji padeda ir kodėl svarbi visiems

    Gegužės 28 dieną minima Lengvai suprantamos kalbos diena, primenanti, kad aiškiai parašyta informacija yra ne stiliaus pasirinkimas, o prieinamumo klausimas. Lengvai suprantama kalba yra metodas, kurį taiko parengti specialistai, kad sudėtingas turinys būtų suprantamas kuo platesniam žmonių ratui.

    Šis metodas ypač svarbus žmonėms, patiriantiems teksto suvokimo sunkumų, taip pat tiems, kuriems kasdienė informacija pateikiama per sudėtingai. Lengviau skaitomas turinys padeda ne tik greičiau suprasti esmę, bet ir priimti sprendimus, susijusius su sveikata, socialinėmis paslaugomis ar teisėmis.

    Kam skirta lengvai suprantama kalba?

    Lengvai suprantama kalba dažniausiai reikalinga asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia, žmonėms, turintiems skaitymo sutrikimų, taip pat senjorams. Ji aktuali ir užsieniečiams, kurie dar tik mokosi lietuvių kalbos, nes aiškesnė struktūra ir paprastesni sakiniai sumažina klaidų riziką suprantant svarbią informaciją.

    Praktikoje ši kalba praverčia ir tiems, kurie tiesiog nori greitai perprasti temą be perteklinių terminų. Tai ypač matyti skaitmeninėje erdvėje, kur žmonės dažnai skaito telefonu, skuba ir ieško konkretaus atsakymo.

    Kodėl tai tampa vis svarbiau?

    Viešosios paslaugos vis dažniau persikelia į elektroninę erdvę, todėl didėja poreikis, kad tekstai būtų suprantami be papildomų paaiškinimų. Aiški kalba mažina atskirtį, nes žmonės rečiau pasimeta taisyklėse, formose ar instrukcijose, o institucijoms tai reiškia mažiau klaidų ir papildomų paklausimų.

    Pastaraisiais metais vis plačiau kalbama ir apie skaitmeninį prieinamumą, kai informacija turi būti aiški ne tik kalbos, bet ir pateikimo prasme. Lengvai suprantama kalba dažnai derinama su paprasta struktūra, logiškais skyriais ir aiškiais veiksmais, ką žmogus turi padaryti toliau.

    Kur kreiptis, jei reikia pagalbos?

    Norint parengti tekstą lengvai suprantama kalba, svarbu ne tik sutrumpinti sakinius, bet ir teisingai parinkti žodžius, paaiškinti sąvokas, išlaikyti nuoseklumą. Dėl to rekomenduojama konsultuotis su specialistais, turinčiais patirties pritaikant informaciją skirtingoms auditorijoms.

    Lietuvoje konsultacijas dėl informacijos pritaikymo teikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Konsultacijų centras. Tokia pagalba aktuali tiek įstaigoms, tiek organizacijoms, kurios nori, kad jų teikiama informacija būtų suprantama kuo daugiau žmonių.