CP v2

Category: Regionai

  • Mato Šalčiaus premija: paskelbtas konkursas kelionių žurnalistikos autoriams, paraiškos iki gegužės 21 dienos

    Prienų rajono savivaldybė paskelbė konkursą Mato Šalčiaus premijai gauti. Premija skiriama už brandžius ir išsamius autorinius kelionių tematikos darbus, kurie skatina pasaulio pažinimą ir praplečia auditorijos akiratį.

    Konkursą ir apdovanojimo renginį savivaldybė organizuoja kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga. Premija teikiama kasmet, o jos tikslas yra įvertinti profesionalią kelionių žurnalistiką įvairiose medijose.

    Šiemet premijos dydis siekia 2 000 eurų. Kandidatuoti galima su per kalendorinius metus publikuotais darbais spaudoje, radijuje, televizijoje, interneto žiniasklaidoje ar fotografijos projektuose.

    Kandidatus premijai gali siūlyti pirminės žurnalistinės organizacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos skyriai ir klubai, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, taip pat patys žurnalistai. Premija skiriama Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariams, Prienų krašto studentams, studijuojantiems žurnalistiką, arba žurnalistams, kilusiems iš Prienų krašto.

    Pateiktus darbus vertins specialiai sudaryta Mato Šalčiaus premijos skyrimo komisija, į kurią įeina deleguoti Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos nariai. Vertinant įprastai daug dėmesio skiriama temos aktualumui, pasakojimo kokybei, faktų patikimumui ir gebėjimui kelionių patirtį paversti prasmingu žurnalistiniu turiniu.

    Dokumentai priimami nuo 2026 metų balandžio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 21 dienos imtinai. Juos galima pateikti Prienų rajono savivaldybės administracijai elektroniniu paštu arba atsiųsti ar pristatyti adresu Laisvės a. 12, 59126 Prienai.

    Teikiant kandidatūrą pareiškėjas turi išvardyti premijai siūlomus kandidato darbus ir pateikti, jo vertinimu, reikalingus dokumentus bei rekomendaciją. Jei dokumentus teikia pats kandidatas, būtina pridėti kompetentingo asmens ar organizacijos rekomendaciją.

    Dėl dokumentų teikimo tvarkos darbo dienomis konsultuoja Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Živilė Rusevičienė. Aktualios detalės, įskaitant reikalavimus kandidatams ir dokumentų sąrašą, pateikiamos Mato Šalčiaus premijos skyrimo nuostatuose.

  • Tauragėje iki 2026 metų birželio 14 dienos uždaromas įvažiavimas į Balskų ir Alėjos gatves: apylankos

    Tauragėje iki 2026 metų birželio 14 dienos uždaromas įvažiavimas į Balskų ir Alėjos gatves: apylankos

    Kas keičiasi vairuotojams

    Tauragėje iki 2026 metų birželio 14 dienos laikinai uždaromas įvažiavimas iš Tilžės plento į Balskų ir Alėjos gatves. Vairuotojai raginami iš anksto planuoti maršrutus ir atsižvelgti į nukreiptą eismą.

    Uždarymas reiškia, kad įprastas posūkis nuo Tilžės plento į minėtas gatves bus nepravažiuojamas, todėl patekimui į gyvenamuosius kvartalus bus taikomos apylankos. Pokyčiai gali lemti didesnius srautus gretimose gatvėse piko metu.

    Kur nukreipiamas eismas

    Eismas į Balskų gatvę nukreipiamas Šlaito, Melioratorių ir Verslininkų gatvėmis. Šiose atkarpose vairuotojams verta tikėtis lėtesnio judėjimo, ypač rytais ir vakarais.

    Eismas į Alėjos gatvę kreipiamas Senvagės ir Putinų gatvėmis. Gyventojams ir atvykstantiems į šią miesto dalį rekomenduojama sekti kelio ženklus ir laikinus nukreipimus.

    Kodėl ribojamas eismas

    Eismo ribojimai numatyti įgyvendinant projektą, susijusį su valstybinės reikšmės magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruožo kapitaliniu remontu. Darbai vykdomi kelio atkarpoje nuo 155,796 iki 157,57 kilometro.

    Tokio masto kapitalinis remontas paprastai apima kelio dangos konstrukcijos atnaujinimą ir kitus infrastruktūros sprendinius, dėl kurių laikinai ribojamas eismas sankryžose ir įvažiavimuose. Miesto vairuotojų prašoma kantrybės dėl laikinų nepatogumų ir laikytis saugaus greičio.

  • Tauragės sodininkų bendrijoms – iki 80 proc. išlaidų kompensacija: prašymai priimami gegužės 15–31 dienomis

    Tauragės sodininkų bendrijoms – iki 80 proc. išlaidų kompensacija: prašymai priimami gegužės 15–31 dienomis

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad gegužės 15–31 dienomis priimami sodininkų bendrijų prašymai dėl dalinės finansinės paramos. Ji skiriama už tinkamai atliktą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir tvarkymą, pavyzdžiui, vidaus kelių ir gatvių, želdinių ar kitos bendros infrastruktūros priežiūrą.

    Parama skirta Tauragės rajone registruotoms sodininkų bendrijoms, kurios realiai patyrė išlaidas ir gali jas pagrįsti dokumentais. Savivaldybės praktikoje tokia kompensacija dažniausiai padeda padengti sezono pradžioje suaktyvėjančius tvarkymo darbus, kai bendrijos atnaujina infrastruktūrą po žiemos.

    Kiek kompensuojama ir koks biudžetas?

    Numatoma dalinė kompensacija siekia iki 80 proc. visų patirtų ir tinkamų finansuoti išlaidų. Tai reiškia, kad bendrija dalį darbų finansuoja savo lėšomis, o savivaldybė kompensuoja likusią dalį, jei išlaidos atitinka nustatytus kriterijus.

    2026 metams bendra priemonei skirta suma siekia 35 000 eurų, ji paskirstoma 9 Tauragės rajone registruotoms sodininkų bendrijoms. Galutinis paramos dydis konkrečiai bendrijai priklauso nuo pateiktų dokumentų, tinkamų išlaidų apimties ir biudžeto paskirstymo tvarkos.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Bendrijos, norinčios gauti paramą, turi pateikti prašymą finansinei paramai gauti, kuriame nurodomi tvarkytų gatvių pavadinimai. Taip pat būtina pridėti išlaidas patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, sutartis arba sąskaitas faktūras.

    Prie prašymo pridedami apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, kad savivaldybė galėtų įsitikinti, jog išlaidos ne tik suplanuotos, bet ir faktiškai patirtos. Teikiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos sodininkų bendrijos pirmininko arba jo įgalioto asmens parašu.

    Dokumentai priimami Tauragės rajono savivaldybės administracijoje, Respublikos g. 2. Dėl konsultacijų savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį +370 615 17 329.

  • Tauragės rajono savivaldybė Seime įvertinta: nominacija už veiksmingą pagalbą šeimoms

    Tauragės rajono savivaldybė Seime įvertinta: nominacija už veiksmingą pagalbą šeimoms

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Tauragės rajono savivaldybė sulaukė nacionalinio pripažinimo Seime. Pirmą kartą Lietuvoje surengtame apdovanojimų renginyje „Šeimai draugiškiausia savivaldybė“ jai skirta nominacija „Už veiksmingą pagalbą šeimoms“.

    Šis įvertinimas savivaldybei skirtas už nuoseklią lyderystę, ilgalaikę kryptį ir praktinius sprendimus, kurie realiai gerina šeimų kasdienybę. Apdovanojimų idėja – ne tik įvertinti, bet ir paskatinti savivaldybes dalintis veikiančiais modeliais bei stiprinti šeimų gerovės politiką.

    Kas organizavo apdovanojimus?

    Renginį inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Toks formatas pabrėžia, kad šeimų gerovė nėra vienos srities klausimas, ji tiesiogiai susijusi ir su švietimu, sveikata, būstu, bendruomenių stiprinimu bei viešosiomis paslaugomis.

    Praktikoje savivaldybių sprendimai šeimoms dažniausiai matuojami paslaugų prieinamumu ir jų kokybe, nuo socialinės paramos ir pagalbos vaikams iki švietimo bei prevencinių programų. Todėl nominacija už veiksmingą pagalbą signalizuoja, kad pagalba vertinama ne deklaracijomis, o apčiuopiamu rezultatu.

    Ką tai reiškia bendruomenei?

    Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė pabrėžė, kad apdovanojimas yra svarbus visai bendruomenei ir kartu įpareigoja nesustoti. Pasak jos, tai paskatinimas toliau kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi saugiai, būtų girdimos ir galėtų planuoti ateitį.

    „Džiugu, kad Tauragė įvertinta kaip savivaldybė, kurioje gera šeimoms. Tai prasmingas įvertinimas visai bendruomenei ir paskatinimas toliau kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi saugiai, būtų girdimos ir galėtų augti, kurti bei planuoti savo ateitį“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė.

    Savivaldybė dėkojo prie šeimų gerovės prisidedantiems specialistams ir organizacijoms: socialiniams darbuotojams, pedagogams, sveikatos priežiūros darbuotojams, bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Tokia partnerystė dažnai yra esminė, nes leidžia greičiau atpažinti šeimų poreikius ir pasiūlyti tinkamas paslaugas.

    Tarptautinės šeimos dienos proga savivaldybė taip pat sveikino Tauragės šeimas, akcentuodama tarpusavio supratimo ir bendrystės svarbą. Pasak savivaldybės, būtent šeimų pasitikėjimas ir įsitraukimas kuria tvirtesnę, atsparesnę vietos bendruomenę.

  • Tauragėje ieškota atsakymų į jaunimo motyvacijos krizę: ką siūlo mokyklos ir specialistai

    Tauragėje ieškota atsakymų į jaunimo motyvacijos krizę: ką siūlo mokyklos ir specialistai

    Susitikimas Tauragėje subūrė skirtingas institucijas

    2026 metų gegužės 14 dieną Tauragėje įvyko Vaiko gerovės komisijų narių ir su jaunimu dirbančių specialistų susitikimas tema Jaunimo motyvacijos krizė: ką daryti. Renginyje aptarta, kodėl daliai paauglių ir jaunuolių sunku išlaikyti mokymosi, darbo ar prasmingų veiklų kryptį, ir kokių priemonių realiai reikia kasdienėje praktikoje.

    Diskusijose dalyvavo Tauragės, Pagėgių ir Šilalės savivaldybių atstovai, šeimos gerovės centrų specialistai, mokyklų ir gimnazijų bendruomenės, taip pat Probacijos tarnybos bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai. Platus įsitraukimas parodė, kad motyvacijos klausimas nėra vien mokyklos ar šeimos problema, o bendras kelių sistemų iššūkis.

    Kodėl motyvacija trapi ir ką gali suaugusieji

    Susitikimo metu akcentuota, kad jaunų žmonių motyvaciją silpnina ne vien pažymiai ar disciplina. Specialistai kalbėjo apie emocinį nuovargį, socialinį spaudimą, nuolat kintančius lūkesčius ir sunkumus kuriant stabilų ryšį su suaugusiaisiais, kuris dažnai tampa svarbiausiu apsauginiu veiksniu.

    Diskusijose sutarta, kad ankstyvas sunkumų atpažinimas ir greitesnė pagalba turi didesnį poveikį nei pavienės priemonės, taikomos jau įsisenėjus problemoms. Aptartas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo vaidmuo, kai mokykla, socialiniai darbuotojai, psichologai ir teisėsauga veikia nuosekliai, o ne epizodiškai.

    Praktikos, projektai ir prevencija regione

    Pirmojoje renginio dalyje savivaldybių atstovai pristatė taikomas praktikas dirbant su vaikais ir šeimomis bei situacijas, su kuriomis dažniausiai susiduriama. Daug dėmesio skirta jaunimui, patiriančiam socialinę atskirtį, turinčiam elgesio ar emocinių sunkumų, taip pat tiems, kuriems pritrūksta įsitraukimo į ugdymą ar bendruomenines veiklas.

    Taip pat pristatyti Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjungos „Tauragės apskritasis stalas“ projektai, orientuoti į mažiau galimybių turintį jaunimą ir NEET grupę. Aptarta, kad tokiose programose svarbiausias rezultatas dažnai būna ne greitas sugrįžimas į mokslus ar darbą, o nuoseklus ryšio atkūrimas, socialinių įgūdžių stiprinimas ir realios pagalbos pasiekiamumas.

    Atskirai išskirta prevencija, susijusi su priklausomybių rizikomis ir lošimų problematika regione. Dalyviai pabrėžė, kad šiuolaikinės rizikos dažnai persikelia į skaitmeninę erdvę, todėl mokyklų, šeimų ir specialistų susitarimai dėl taisyklių, ribų ir pagalbos kelių turi būti aiškūs ir vienodi.

    Renginyje pranešimus skaitė Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos psichologo padėjėja Viktorija Maksimova ir psichologas Steponas Nacius. Pranešimuose aptartos dažniausios motyvacijos stokos priežastys, santykių svarba, taip pat mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo metodai, padedantys mažinti įtampą ir kurti palaikančią aplinką.

    Susitikimas surengtas įgyvendinant Jaunimo reikalų agentūros projektą Tauragės AJC: kur prasideda pokyčiai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokio formato susitikimai svarbūs ne tik patirčių apsikeitimui, bet ir tam, kad pagalba jaunam žmogui būtų nuosekli, suderinta ir lengvai pasiekiama.

  • Būsto pritaikymas žmonėms su negalia: prašymus jau galima pateikti internetu per SPIS sistemą

    Būsto pritaikymas žmonėms su negalia: prašymus jau galima pateikti internetu per SPIS sistemą

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia ir jų atstovai prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo gali pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Iki šiol daugeliu atvejų gyventojai kreipdavosi tik tiesiogiai į savivaldybes, o nauja galimybė turi sumažinti administracinę naštą ir sutrumpinti prašymo pateikimo kelią.

    Elektroninis prašymo teikimas aktualus tiems gyventojams, kurie pagal galiojančią tvarką turi teisę į būsto ir aplinkos pritaikymą. Praktikoje tai reiškia, kad prašymas bus priimamas ir nagrinėjamas pagal tuos pačius kriterijus kaip ir pateiktas įprastu būdu, tačiau pats pateikimas gali būti patogesnis žmonėms, kuriems sudėtinga fiziškai atvykti į institucijas.

    Ką apima būsto pritaikymas?

    Būsto pritaikymas paprastai susijęs su sprendimais, kurie padeda žmogui su negalia saugiau ir patogiau judėti namuose bei būti savarankiškesniam kasdienėje aplinkoje. Tai gali apimti patekimo į būstą gerinimą, judėjimo namuose pritaikymą ar sanitarinių patalpų pritaikymą pagal individualius poreikius.

    Tokie pakeitimai svarbūs ne tik gyvenimo kokybei, bet ir saugumui, nes mažina traumų riziką, palengvina kasdienes veiklas ir gali padėti ilgiau gyventi savarankiškai. Dėl to šios paramos priemonės dažnai siejamos ir su platesniu tikslu mažinti socialinę atskirtį bei didinti paslaugų prieinamumą.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą elektroniniu būdu galima pateikti per SPIS, prisijungus prie sistemos ir užpildžius nustatytą formą. Elektroninis būdas leidžia prašymą pateikti nuotoliniu būdu, o tai ypač svarbu žmonėms, gyvenantiems atokiau arba turintiems judėjimo sunkumų.

    Norintiems išlikti prie įprastos tvarkos, prašymai ir toliau gali būti teikiami savivaldybės administracijai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Savivaldybės išlieka pagrindine grandimi, kuri priima prašymus, vertina poreikį ir organizuoja būsto pritaikymo procesą pagal galiojančius reikalavimus.

  • Seminaras apie socialinių tinklų algoritmus: kaip susidėlioti turinį ir tapti matomiems

    Matomumas socialiniuose tinkluose

    Socialiniai tinklai daugeliui tapo pirmu kontaktu su klientu: čia žmonės ieško paslaugų, vertina patikimumą ir sprendžia, ar sekti, ar pirkti. Vis dėlto vien turinio kiekis nebegarantuoja rezultatų, nes dėmesį lemia algoritmų atrankos principai ir aiški komunikacijos kryptis.

    Seminaras Socialinių tinklų logika skirtas tiems, kurie kuria, bet nemato augimo, arba nežino, nuo ko pradėti. Renginyje žadama paaiškinti, kas realiai lemia pasiekiamumą, kodėl vieni formatai suveikia, o kiti paskęsta sraute, ir kaip susidėlioti temų planą be chaoso.

    Kas bus aptariama per dirbtuves

    Per praktinę dalį dalyviai turėtų susipažinti su pagrindiniais algoritmų veikimo principais skirtingose platformose: ką reiškia įsitraukimas, peržiūros trukmė, išsaugojimai ir pasidalijimai. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip kuriama vertė auditorijai ir kuo skiriasi turinys, kuris renka reakcijas, nuo turinio, kuris atveda užklausas.

    Didelė programos dalis skiriama komunikacijos struktūrai: temoms, rubrikoms ir žinučių nuoseklumui. Akcentuojama, kad matomumą dažnai riboja ne idėjų trūkumas, o per plati kryptis ir neaiškus pasiūlymas, dėl kurio auditorija nesupranta, kodėl turėtų sugrįžti.

    Storytelling ir DI sprendimai

    Renginyje numatoma aptarti storytelling principus ir jų pritaikymą socialiniuose tinkluose, kad turinys būtų ne tik informatyvus, bet ir lengvai vartojamas. Praktinės užduotys turėtų padėti susidėlioti kelis pasakojimo šablonus, kuriuos būtų galima iškart pritaikyti įrašuose ar vaizdo turinyje.

    Taip pat žadama pasidalinti įrankiais, tarp jų ir DI sprendimais, kurie palengvina idėjų generavimą, tekstų ruošimą ar turinio planavimą. Tokie įrankiai dažniausiai labiausiai pasiteisina tada, kai jau aiškiai apibrėžta auditorija, tonas ir tikslas, o DI naudojamas kaip pagalbininkas, o ne turinio krypties pakaitalas.

    Numatyta ir interaktyvi dalis, kur dalyviai galės vietoje nusifilmuoti trumpo formato vaizdo įrašą su aiškia struktūra. Seminare lektoriaus vaidmenį atlieka socialinių tinklų administratorė ir skaitmeninės rinkodaros specialistė Ema Gleiznienė.

    Organizatoriai taip pat informuoja, kad nuo 15:30 iki 17:00 valandos vyks atvirų durų laikas, kurio metu bus konsultuojama apie bendradarbystės centro paslaugas ir jų naudą. Tai gali būti aktualu tiems, kurie ieško darbo vietos, bendruomenės ar praktinės pagalbos vystant veiklą.

  • Atvirų durų diena „Ukmergės vilties“ dirbtuvėse: ką kuria bendruomenė ir kuo tai svarbu miestui

    Kas vyko dirbtuvėse

    Ukmergėje surengta grupinio gyvenimo namų „Ukmergės viltis“ socialinių dirbtuvių atvirų durų diena, kurioje apsilankė Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narė Irma Vaitaitienė. Vizito metu ji perdavė savivaldybės mero Dariaus Varno linkėjimus ir padėką bendruomenei už kasdienį darbą bei aktyvų įsitraukimą.

    Renginyje lankytojams pristatytos dirbtuvių veiklos, o su darbuotojais ir gyventojais kalbėta apie užimtumą, kasdienę rutiną ir pasiektus rezultatus. Tokios atvirų durų dienos dažnai tampa proga parodyti, kaip praktiniai įgūdžiai ugdomi realioje, saugioje aplinkoje.

    Kūryba ir įgūdžiai

    Atvirų durų dienoje vyko edukacijos ir kūrybinės veiklos, tarp jų muilo bei žvakių gamyba, dėžučių, vokų ir atvirukų lankstymas. Šios veiklos svarbios ne vien kaip laisvalaikio užsiėmimai: jos padeda lavinti smulkiąją motoriką, planavimo įgūdžius, stiprina pasitikėjimą savimi ir bendradarbiavimą.

    Vizito metu Irma Vaitaitienė pati išbandė žvakių liejimo edukaciją, domėjosi gamybos procesu ir bendruomenės narių įsitraukimu. Pasak renginio dalyvių, šiluma ir nuoširdumas yra viena ryškiausių tokių susitikimų dalių, padedanti megzti ryšius su vietos bendruomene.

    Kodėl tai svarbu miestui

    Socialinės dirbtuvės Lietuvoje siejamos su prasmingo užimtumo ir įtraukties stiprinimu, kai žmonės gali mokytis, kurti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Atvirų durų formatas leidžia gyventojams geriau suprasti dirbtuvių kasdienybę, o institucijoms ir partneriams įvertinti, kokios paramos ar bendradarbiavimo labiausiai reikia.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda mažinti socialinę atskirtį ir skatina įtraukesnį požiūrį į negalią bei pagalbos poreikius. Atvirų durų diena Ukmergėje tapo ne tik veiklų pristatymu, bet ir bendrystės stiprinimu bei pasidalijimu patirtimis.

  • Ukmergės savivaldybėje apsilankę trečiokai merui uždavė klausimus: kokios permainos laukia miesto

    2026 metais gegužės 13 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje apsilankė Ukmergės Senamiesčio progimnazijos 3a ir 3b klasių mokiniai. 37 trečiokai atvyko su mokytojomis Inga Petrauskiene ir Žydrūne Karankevičiene bei mokinio padėjėja Elena Petuškiene.

    Vizitas buvo pamokų ciklo netradicinėse erdvėse dalis, skirtas iš arti pamatyti, kaip veikia vietos valdžia. Moksleivius pasitiko savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis ir mero patarėja Goda Juzėnaitė.

    Kasdieniai mero sprendimai

    Trečiokai aktyviai domėjosi mero darbu ir atsakomybėmis, klausė, ar sunku vadovauti rajonui, koks išsilavinimas tam reikalingas ir kas labiausiai motyvuoja dirbti savivaldybėje. Pasak savivaldybės, meras į klausimus atsakė paprastai ir suprantamai, pasakodamas apie sprendimus, kurie tiesiogiai veikia bendruomenės gyvenimą.

    Toks pokalbis vaikams tapo proga geriau suprasti, kad savivalda nėra abstrakti sąvoka, o kasdienis darbas, susijęs su paslaugomis, viešąja tvarka, švietimu, laisvalaikio erdvėmis ir miesto plėtra. Ugdymo ekspertai dažnai pabrėžia, kad ankstyvas pilietiškumo ugdymas padeda mokiniams lengviau sieti mokyklines temas su realiu gyvenimu.

    Kokie projektai minėti susitikime?

    Susitikimo metu dėmesio sulaukė ir aptarti ateities planai: naujo Sporto centro statyba bei pėsčiųjų trasos plėtra kitoje Šventosios upės pakrantėje, Užupio pusėje. Moksleiviams tokie projektai svarbūs ne tik kaip statybos, bet ir kaip būsimų užsiėmimų bei laisvalaikio erdvės.

    Viešųjų erdvių atnaujinimas ir sporto infrastruktūra pastaraisiais metais daugelyje savivaldybių laikomi vienais labiausiai gyventojų kasdienybę keičiančių sprendimų. Tokios investicijos paprastai siejamos ir su saugesniu judėjimu pėsčiomis, aktyvesniu laisvalaikiu bei didesniu miesto patrauklumu šeimoms.

    Vaikų smalsumas ir pilietiškumas

    Vizito pabaigoje moksleiviai dėkojo už atsinaujinančią Ukmergę ir galimybę iš arti susipažinti su savivaldybės darbu. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie susitikimai stiprina vaikų ryšį su miestu ir skatina suprasti, jog bendruomenę kuria ne tik sprendimus priimantys suaugusieji.

    Tokios pažintinės pamokos savivaldybėse tampa vis populiaresnės, nes leidžia mokiniams praktiškai patirti, kaip veikia demokratiniai procesai vietos lygmeniu. Tai taip pat padeda ugdyti drąsą klausti, argumentuoti ir įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

    Tekstas parengtas pagal Ukmergės rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Kelio darbų zonos – ne kliūtis, o darbo vieta: „Kelių priežiūra“ primena vairuotojų atsakomybę

    Šylant orams valstybinės reikšmės keliuose daugėja priežiūros ir remonto darbų, todėl vairuotojai vis dažniau susiduria su laikinomis apylankomis, susiaurintomis juostomis ir dirbančia technika. AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad šios atkarpos nėra vien nepatogumas, o reali darbo vieta, kurioje žmonių saugumas priklauso ir nuo eismo dalyvių sprendimų.

    Kelių darbai dažnai vyksta atviroje eismo aplinkoje, kai transporto srautas nenutrūksta, o sąlygos gali keistis akimirksniu. Prastas matomumas, lietus, dulkės ar akinanti saulė mažina reakcijos laiką, todėl net nedidelis greičio viršijimas ar per vėlai pastebėtas ženklas tokiose zonose gali baigtis incidentu.

    „Kelio darbų zona iš esmės yra darbo vieta, tačiau ji įrengta greta intensyvaus eismo. Mūsų darbuotojai neretai dirba vos už kelių metrų nuo pravažiuojančių automobilių, todėl kiekvienas vairuotojo sprendimas tokioje aplinkoje tampa itin svarbus“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Kas didina riziką kelio darbuose?

    Bendrovės teigimu, didžiausią pavojų kelia situacijos, kai vairuotojai prie ribojimų pripranta selektyviai: sulėtina tik tada, kai pamato darbuotojus, arba akimirkai nukreipia dėmesį į telefoną ar navigaciją. Kadangi eismo schema darbų ruože gali keistis kasdien, įprasti įpročiai ne visada atitinka realią situaciją.

    Tokiose atkarpose svarbus ir atstumo laikymasis, nes staigesnis stabdymas susiaurintose juostose dažniau baigiasi grandininiais susidūrimais. Papildomą riziką sukuria ir sunkioji technika, kuri gali lėtai įvažiuoti į eismą ar manevruoti ribotoje erdvėje.

    Kokios priemonės taikomos keliuose?

    AB „Kelių priežiūra“ nurodo nuosekliai diegianti priemones, skirtas iš anksto perspėti vairuotojus ir sumažinti smūgio pasekmes. Valstybinės reikšmės keliuose naudojami mobilūs smūgio slopintuvai, laikinos nukreipiamosios priemonės, šviesą atspindintys ženklinimo elementai, taip pat triukšmo juostos, padedančios laiku atkreipti dėmesį į pasikeitusias sąlygas.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad net ir pažangiausios priemonės negarantuoja saugumo, jei vairuotojai jų nepaiso. Kaip pavyzdį kelininkai mini atvejį A1 magistraliniame kelyje, kai triukšmo juostos paskatino vairuotoją sureaguoti laiku ir taip padėjo išvengti galimo eismo įvykio.

    Ką vairuotojai turėtų daryti?

    Kelininkai ragina kelio darbų zonose laikytis nustatytų greičio ribojimų, atidžiai sekti kelio ženklus ir visą dėmesį skirti situacijai, o ne įprastam maršrutui. Svarbu iš anksto planuoti manevrus, nekeisti juostų paskutinę akimirką ir palikti didesnį atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės.

    Taip pat primenama, kad apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti AB „Kelių priežiūra“ trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001. Bendrovė nurodo, kad pranešimą galima pateikti ir interneto svetainėje, taip pat pažymėti kliūtį programėlėje „Waze“, kad informacija pasiektų kelininkų informacinę sistemą.